1992 m. spalio 29 d. iš Rusijos Baltijos karo laivyno buvo nupirktos dvi lengvosios fregatos (pagal NATO klasifikaciją Griša klasė). Buvo paskirti vadai, o suformavus įgulas, buvusiose sovietinėse kareivinėse prie Palangos aerouosto prasidėjo teorinis mokymas. Suteikti vardus laivams ir juos pakrikštyti neskubėta, siekiant išvengti pavadinimų trumpalaikiškumo. 1993 m. rugpjūčio 1 d. joms buvo suteikti vardai: Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12), primenantys pasauliui apie senas lietuvių tautos šaknis ir ryžtą kovoti už laisvę. Vėliau tradicija suteikti karo laivams baltų genčių vardus buvo tęsiama. Fregatos F1 ir F2 – busimieji Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12), 1992 m. lapkritis, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 1
Per fregatų Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12) krikštynų ceremoniją pirmiesiems laivų vadams įteikiamos pašventintos KJP vėliavos, 1993 m. birželio 4 d., KJP nuotrauka Fregatų Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12) inauguracijos ceremonija, laivų lentas su pavadinimais įteikia Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 2
Fregatos Aukštaitis (F12) ir Žemaitis (F11), KJP nuotrauka
1992 lapkričio 13 d. nuspręsta Atskirąjį laivų divizioną išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties. Tuo pačiu įsakymu jo bazėje buvo įkurta Karinių jūrų pajėgų flotilė jau kaip savarankiškas Lietuvos kariuomenės darinys, kuriame buvo 3 laivai ir 2 kateriai. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos karinės gynybos ląstele. Flotilės vadu buvo paskirtas komandoras R. Baltuška. Pasienio apsaugos struktūros buvo perduotos Vidaus reikalų ministerijai ir tapo pasienio policija. 1992 m. buvo patvirtinti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilės nuostatai, 1993 m. įvestos kovinės parengtys, nuolatinis kovinis budėjimas, reguliari teritorinės jūros žvalgyba ir patruliavimas. 1993 m. pavasarį flotilėje tarnavo 50 karininkų, 430 puskarininkių, jūreivių ir civilių tarnautojų, rikiuotėje buvo 2 koviniai laivai, gelbėjimo laivas, 3 maži patruliniai laivai ir 2 uosto kateriai. 1993 m. rugpjūčio mėn. iš Rusijos KJP jūrų vyr. leitenanto kasdienė uniforma, 1993– Federacijos Baltijos laivyno perėmus 3 1995 m., VDKM jūros stebėjimo postus buvo padėti pagrindai kurti Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybą, kuri oficialiai įkurta 1996 m. liepos 30 d. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 4
KJP jūreivio kasdienė uniforma, 1993–1995 m., KJP karininko darbinis kostiumas, 1993–1995 m., VDKM VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 5
1993 m. laivai intensyviai ruošėsi pirmiems laivyno istorijoje tarptautiniams manevrams. Birželio 5–12 d. fregatos F11 (nuo rugpjūčio – Žemaitis) ir F12 (nuo rugpjūčio – Aukštaitis) dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje US Baltops 93 su Lietuvos Respublikos vėliava, nuo tada ir prasidėjo KJP tarptautinis bendradarbiavimas. Kartu tai buvo istorinis įvykis, nes Lietuvos karo laivas fregata F11 (Žemaitis) pirmą kartą perplaukė Baltijos jūrą. Dalyvavimas operacijoje US Baltops 93 – tradicinėse kasmetinėse Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno pratybose Baltijos jūroje – tapo rimtu išbandymu ir įrodymu, kad lietuviai sugeba valdyti sudėtingą techniką bei ginkluotę ir veikti išvien su moderniais vakarietiškais laivynais. Fregatos Žemaitis (F11) ir Aukštaitis (F12), KJP nuotrauka Tai buvo puiki priemonė pagal programą Partnerystė vardan taikos pasiruošti narystei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). 2005 m. Žemaitis (F11), vadovaujamas kpt. ltn.Tomo Skurdenio, demonstravo Lietuvos karo laivyno vėliavą manevruose US Baltops 05 jau tryliktą kartą. Lietuvos laivai kiekvienais metais dalyvauja penkeriose R E šešeriose daugiašalėse ir dvišalėse pratybose. I S E | P A G 6 J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 E 4
Fregata Žemaitis (F11), KJP nuotrauka Fregata Aukštaitis (F12) atlieka raketinius šaudymus, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 7
1994 m. Lietuvos karo laivas pirmą kartą istorijoje išplaukė į Šiaurės jūrą – Žemaitis (F11) su flotilės vado vėliava dalyvavo NATO ir partnerių manevruose Cooperative Venture 94 Norvegijoje. 1994 m., Norvegijos karo laivams lankantis Klaipėdoje, Norvegijos Vyriausybė padovanojo neginkluotą patrulinį Storm klasės laivą, kuris buvo pavadintas Dzūku (P31). Nuo 1994 m. Lietuvos karo laivai jau buvo įtraukti į visus pagrindinius pasaulio karo laivų žinynus. Pradėta jūrininkus ruošti užsienyje, Lietuvos karinis laivynas daug dėmesio ir paramos sulaukė iš JAV ir Skandinavijos šalių. Fregata Žemaitis (F11) prasilenkia su Prancūzijos fregata, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 8
1995 m. kovo 24 d. Karinių jūrų pajėgų flotilė buvo performuota į Karines jūrų pajėgas (KJP), kurių vadu tapo komandoras, vėliau flotilės admirolas R. Baltuška. Iš motorizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas struktūros išvestas Klaipėdos 7-asis dragūnų Pamario motorizuotasis pėstininkų batalionas ir perduotas KJP tiesioginiam pavaldumui. Pagrindinė bataliono užduotis buvo ginti Klaipėdos jūrų uostą ir neleisti priešui išsilaipinti vakarinėje Lietuvos pakrantėje. Bataliono karininkai tapo pirmaisiais Lietuvos jūrų pėstininkais ir sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose JAV ir Europoje. 1995–1999 m. Karinių jūrų pajėgų vadas Raimundas Baltuška, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 9
Karo laivyno diplomatinės ir reprezentacinės funkcijos taip pat ypatingai svarbios valstybei. Lietuvos karinis laivynas tokias užduotis vykdo jau nuo 1993 m., nuo pirmojo oficialaus Žemaičio (F11) ir Vėtros (A41) vizito Švedijoje. Taip pat svarbus buvo pirmasis valstybės istorijoje Lietuvos prezidento vizitas į Gdynę fregata Aukštaitis (F12), 1996 m. abiejų valstybių karo laivuose vyko Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas. 1996 m. pabaigoje, padedant Švedijai, buvo pradėta kurti moderni jūros stebėjimo sistema. 1997 m. buvo įsteigtas Kovinių laivų divizionas, kurį sudarė laivai Žemaitis (F11), Aukštaitis (F12) ir Dzūkas (P31). 1997 m. rugpjūtį KJP oficialiai perduota Jūros ir pakrančių stebėjimo sistema, kuri įrengta su švedų ir danų pagalba. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 0
Fregata Aukštaitis (F12), KJP nuotrauka
1998 m. buvo įvesti nauji jūros karininkų ir jūreivių laipsniai, patvirtintos naujo pavyzdžio Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavos, primenančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas. Nusistovėjo karininkų rengimo sistema. 1998 m. Norvegija padovanojo KJP narų įrangą ir patranką laivui Dzūkas (P31). 1998 m. Vėtros (A41) įgula įveikė Atlantą ir lankėsi Bostone ir Filadelfijoje, įgula įgijo tolimojo plaukiojimo vandenyne patirties. 1998 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pasirašė tarpvalstybinį susitarimą steigti Baltijos karo laivynų nuolatinę eskadrą Baltron. Ši eskadra yra vienas sėkmingiausių ir labiausiai baltiškų bendrų gynybinių projektų. Per kasmetines minų paieškos operacijas MCOP Estijos, Latvijos, Lietuvos vandenyse (MCOPEST, MCOPLAT, MCOPLIT) Baltron ir kitų draugiškų šalių laivai sunaikina kelias dešimtis po karų likusių sprogmenų. Pratybos Stormex ir reguliarūs trišaliai laivynų mokymai Amber Sea – keli iš Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimo pavyzdžių. E I S Baltijos šalių karinių laivų eskadros Baltron emblema R E | P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 2 A G E 4
1999 m. įsigijus vokišką Lindau 1999 m. nauju KJP vadu buvo paskirtas klasės minų tralerį Sūduvis (M52) ir jūrų kapitonas K. Macijauskas. Vėtrai (A41) nupirkus modernų 1999 m. kovą įkurtas KJP Mokymo povandeninį objektų paieškos centras. 1999 m. KJP ne tik dalyvavo sonarą, buvo įsteigtas Priešmininių įvairiuose mokymuose, pratybose, bet laivų divizionas (PMLD) ir Patrulinių skyrė nemažą dėmesį darbui su laivų divizionas (PLD) su katerių jaunimu, laivuose noriai lankėsi grandimi. Pradėtas formuoti Karinių Lietuvos moksleiviai. Gimė tradicija jūrų pajėgų apsaugos ir gynybos palaikyti ryšius tarp laivų ir atitinkamų dalinys, viena jo kuopa buvo šalies regionų: Aukštaitijos, Žemaitijos, apginkluota Švedijos dovanotais Dzūkijos bei Suvalkijos. priešlėktuviniais 40 mm automatiniais artilerijos pabūklais L- 70. KJP priešmininis laivas Sūduvis (M52), vadovaujamas kpt. ltn. Vytauto Šakalio, dalyvauja dvišalėse Baltijos šalių karinių laivų junginio Baltron pratybose, 2015 m., KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 3
KJP priešmininis laivas Sūduvis (M52), KJP nuotrauka Moksleiviai KJP, 2015 m., KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 4
Ė S I L S 2000 m. sausio 1 d. sukurtas Karinių jūrų pajėgų Apsaugos ir gynybos batalionas. Baltijos šalių laivynus intensyviai parėmė Skandinavijos valstybės – 2000 m. Švedija perdavė Lietuvai reikalingą uosto vilkiką H22 Atlas, Norvegija – tris Stom tipo artilerinius katerius: Dzūkas (P31) perduotas 1994 m., o 2001 m. perduoti patruliniai laivai Sėlis (P32), Skalvis (P33). Kateriai apginkluoti automatiniais universalaus kalibro 76 mm ir 40 mm Bofors pabūklais. 2006 m. vietoj pasenusios Vėtros (A41) buvo gautas naujas laivas Jotvingis (N42), vietoj senos fregatos Žemaitis (F11) iš Danijos buvo nupirktas naujas patrulinis laivas Žemaitis (P11). 2001 m. kovo 16 d. suformuota Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komanda. 2001 m. balandį tarnybą pradėjo antrasis Lindau klasės priešmininis laivas Kuršis (M51). Patrulinis laivas Sėlis (P32), KJP nuotrauka Vadovavimo ir aprūpinimo laivo Jotvingis (N42) R E I S vairinė, KJP nuotrauka E | P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 5 A G E 4
2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo Dalyvavimas NATO junginių greito priimta į NATO šalių būrį. Tai padarė reagavimo pajėgų veikloje yra kita svari didelę įtaką KJP plėtojimuisi. KJP tarptautinio bendradarbiavimo Valstybės gynimo koncepcija dalis. Nuo 2006 m. priešmininiai laivai pasikeitė, naujoms užduotims vykdyti Kuršis (M51) ir Sūduvis (M52) buvo pritaikytos ir KJP. Pagrindinė pakaitomis kartu su kitais NATO šalių KJP specializacija NATO pajėgose – karo laivais dalyvauja NATO minų jūrų išminavimas. Čia Lietuvos laivai paieškos ir nukenksminimo laivų įgijo nemažai patirties. Pavyzdžiui, nuolatinės parengties junginio Kuršis (M51) 2004 m. NATO SNMCMG1 veikloje, vykdo budėjimus pratybose buvo rezultatyviausias NATO greitojo reagavimo pajėgose. minų traleris. Per 1995–2004 m. išminavimo Baltijos jūroje operacijas, dalyvaujant Lietuvos KJP atstovams, ištirtas apie 5000 kv. km jūros plotas, rasta ir nukenksminta 452 minos ir 140 kitokių sprogmenų. Priešmininiai laivai Kuršis (M51) ir Sūduvis (M52), KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 6
Laive Jotvingis (N42) iš dugno ištraukta mokomoji mina, KJP nuotrauka Jūrinės minos sunaikinimas jūroje, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 7
2004 m. iš Vakarų karinės apygardos į KJP sudėtį perkeltas karinis orkestras. Šiandien be Karinių jūrų pajėgų orkestro neįsivaizduojami daugelis Klaipėdos miesto bei apskrities renginių. KJP orkestras Valstybės dienos minėjime, 2016 m., KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 8
2005–2006 m. įsigytas vadovavimo ir aprūpinimo laivas Jotvingis (N42) bei iš Savanorių pajėgų perimtas uosto kateris H23. 2008 m. Karinių jūrų pajėgų vadu paskirtas jūrų kapitonas Olegas Mariničius. 2008 m. tarnybą pradėjo Flyvefisken klasės patrulinis laivas Žemaitis (P11). 2009 m. sausio 1 d. buvo įkurtas dar vienas KJP padalinys – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kurio uždaviniai yra organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimo ir kitų taršos incidentų likvidavimo darbams jūroje. 2009 m. perimtas paieškos ir gelbėjimo laivas Šakiai su įgula ir laivui priklausančia įranga. Laivas Jotvingis (N42) burlaivių regatoje, KJP Laivas Žemaitis (P11) tarptautinėse pratybose nuotrauka BALTOPS, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6 9
Laivas Jotvingis (N42) jūroje vakarėjant, KJP nuotrauka
Laivas Jotvingis (N42) plaukia per Norvegijos fiordus, M. Karpuzovo nuotrauka
2008–2010 m. įsigyti patruliniai laivai Dzūkas (P12), Aukštaitis (P14). 2010–2011 m. įsigyti Hunt klasės priešmininiai laivai Skalvis (M53) ir Kuršis (M54). 2015 m. įkurta Logistikos tarnybos Apsaugos kuopa. 2015 m. rugpjūčio 2 d. KJP vadu paskirtas jūrų kapitonas Arūnas Mockus. 2016 m. rugpjūčio mėnesį Klaipėdoje lankėsi Japonijos jūrų savigynos pajėgų mokomųjų laivų eskadra. Tai pirmasis Japonijos jūrų savigynos pajėgų laivų vizitas Lietuvoje, kuriame buvo pažymėtas Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių 25-erių metų jubiliejus. Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo trys eskadros laivai su maždaug 750 Japonijos jūrų savigynos pajėgų jūrininkų ir civilių. 2017 m. sausio 11 d. Klaipėdoje, KJP karo laivų flotilėje vyko naujai iš Danijos įsigyto patrulinio laivo Sėlis (P15) inauguracijos ir vardo suteikimo ceremonija. 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje štabo ir aprūpinimo laive Jotvingis (N42) vyko Baltijos šalių karinių laivų junginio Baltron vadų ir štabo pasikeitimo ceremonija. Nuo 2017 m. sausio 5 d. Baltron junginio vado pareigas ėjęs kpt. ltn. Kaspars Miezitis (Latvija) jas perdavė Lietuvos karinių jūrų pajėgų kmd. ltn. Audriui Venckūnui. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 2
Priešmininis laivas Kuršis (M54) kasmetinėse Baltijos šalių karinių laivų junginio Baltron pratybose Latvijos teritoriniuose vandenyse 2017 m., KJP nuotrauka E I S E Priešmininio laivo Skalvis (M53) povandeninio išminavimo valdymo punktas, KJP nuotrauka R | P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 3 A G E 4
Priešmininio laivo Skalvis (M53) povandeninio išminavimo robotas K-STER, KJP nuotrauka Patrulinis laivas Aukštaitis (P14), KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 4
Priešmininis laivas Skalvis (M53) NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės sudėtyje prie Norvegijos fjordų, 2016 m. ruduo, KJP nuotrauka Patrulinis laivas Žemaitis (P11) ir priešmininis laivas Kuršis (M54) Karo laivų flotilėje, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 5
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai skiriami tarnauti į įvairias tarptautines karines institucijas bei dalyvauti operacijose, pavyzdžiui, tarptautinėse karinėse jūrų operacijose prieš piratavimą Indijos vandenyne – Europos Sąjungos vadovaujamoje operacijoje Atalanta bei NATO vadovaujamoje operacijoje Ocean shield. Karinės jūrų pajėgos yra atviros šalies visuomenei. Karo laivų flotilė yra vienas labiausiai žmonių lankomų kariuomenės dalinių. Kasmet čia atvyksta nuo 80 iki 100 grupių. Jaunimui lankantis karo laivuose, susipažįstant su karo jūrininkų gyvenimu, ugdomas pilietiškumas, viešinama kariuomenės veikla, į karinę tarnybą pritraukiama naujų karių. Japonijos jūrų savigynos pajėgų mokomųjų laivų eskadra Klaipėdoje, 2016 m. rugpjūtis, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 6
Iš Danijos įsigyto patrulinio laivo Sėlis (P15) inauguravimas, KJP nuotrauka KJP mini Lietuvos kariuomenės dieną, 2016 m., KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 7
KJP jūrinės praktikos rungčių varžybos, KJP nuotrauka Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai duoda kario ir karininko priesaiką, 2016 m. KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 8
KJP karininkas kpt. ltn. Remigijus Zabiela apdovanotas Europos Sąjungos karinės jūrų operacijos medaliu už tarnybą operacijoje Atalanta (EU NAVFOR), skirtoje kovai su piratavimu ir ginkluotais apiplėšimais jūroje prie Somalio krantų, KJP nuotrauka Autonominės laivo apsaugos grupės (ALAG) KJP karys ES misijos Atalanta (prieš piratavimą Adeno įlankoje Indijos vandenyne) metu saugo JTO maisto paramos laivą, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 9
Pasiruošimas tarptautinei operacijai Viduržemio jūroje SOPHIA, 2016 m. ruduo, KJP nuotrauka Pasiruošimas tarptautinei operacijai Viduržemio jūroje SOPHIA, 2016 m. ruduo, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8 0
J J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7 9ūreivis stebi jūrą, KJP nuotrauka
KJP karių rikiuotė, KJP nuotrauka
Laivo „Aukštaitis\" įgula su Prezidente, KJP nuotrauka
KJP STRUKTŪRA J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8 4
KARO LAIVŲ FLOTILĖS STRUKTŪRA: PRIEŠMINIŲ LAIVŲ DIVIZIONAS (SUFORMUOTAS 1999 M.) J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8 5
PATRULINIŲ LAIVŲ DIVIZIONAS (SUFORMUOTAS 1999 M.) J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8 6
PAGALBINIŲ LAIVŲ IR KATERIŲ DIVIZIONAS (SUFORMUOTAS 2009 M. ) J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8 7
Turiu laivelį mažą, Plonų plonų lentučių. Man jį padarė tėtis, Kad jūrininkų būčiau! E I S E Tarptautinio mokinių piešinių konkurso Tėvynės labui diplomantės Skaistės Rimavičiūtės (13 R | m.) piešinys, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla P A G E 4 J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8 8
Tėvynės labui! Tarptautinio mokinių piešinių konkurso Tėvynės labui laureatės Gabrielės Barkutės (17 m.) piešinys, Mažeikių moksleivių namai J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8 9
Dėkojame Karinėms jūrų pajėgoms, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, Lietuvos Jūrų muziejui, Švedijos nacionaliniam jūrų muziejui, dail. Edvardui Malinauskui, dail. Anai ir Andžejui Orlinskiams (Anna ir Andrzej Orlinscy).
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K. Donelaičio g. 64, LT-44248 Kaunas Tel. (8 37) 32 07 65 El. paštas [email protected] Ekspozicija atvira lankytojams Antradieniais–sekmadieniais 10–17 val. Ekskursijos ir edukacinės programos užsakomos tel. (8 37) 32 09 39 Mus rasite:
Search
