VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS JŪRINĖS VALSTYBĖS LABUI! LIETUVOS KARINĖMS JŪRŲ PAJĖGOMS - 25 2 0 1 8
L I E T U V O S K A R I N Ė M S J Ū R Ų P A J Ė G O M S – 2 5 DOMINAVIMAS BALTIJOS JŪROJE. DOMINIUM MARIS BELTICI Karinio jūrų laivyno reikšmė valstybei įvairiais laikotarpiais kito. VIII–XII a. laivyba buvo plačiai paplitusi Baltijos ir Skandinavijos kraštuose, o nuo XIII a. sparčiai pradėjo vystytis jūrų prekyba ir transportas. Apginklavus prekybinį laivą jis virsdavo karo laivu. Nuo seno jūrose vykdavę apiplėšimai skatino ginkluotis. Prieš atsirandant šaunamiesiems ginklams, laivai buvo ginkluojami alebardomis, akmenų svaidyklėmis, ietimis, arbaletais, įvairaus kalibro pabūklais. Patys laivai statomi iš medžio tik dalį korpuso apdengiant metalu. Lengvasis pabūklas, kalibras – 3,7 Europa, XV a. Lengvasis pabūklas, kalibras – 3,7 Europa, XV a. II pusė. Replika pagaminta pagal Berlyno II pusė. Replika pagaminta pagal Berlyno valstybiniame muziejuje saugotą pavyzdį XX a. 4 valstybiniame muziejuje saugotą pavyzdį XX a. 4 dešimtmetyje. dešimtmetyje. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2
Bėgant metams laivai tobulėjo. Atsirado naujo tipo laivų. XII – XV a. Baltijos jūroje buvo paplitusios kogos (vok. Kogge), trumpi plokščiadugniai laivai, už kogą mažesni snigai, buvo naudojami prekybiniams ir kariniams tikslams. Prekybiniams tikslams taip pat naudojami burlaiviai nefai. Lengvasis pabūklas, kalibras – 4 cm, Europa, XV a. Replika pagaminta pagal Berlyno valstybiniame muziejuje saugotą pavyzdį XX a. 4 dešimtmetyje. XV a. pasirodė to meto didžiausias laivas – karavelė, kuris buvo skirtas plaukioti ne tik jūromis, bet ir vandenynuose. To meto laivai jau turėjo šaunamųjų ginklų – serpentinų. Dar vėliau pasirodo laivai su stambesnio kalibro patrankomis, tačiau vis dar vyravo irkliniams ir buriniams laivams jūrų kautynėse būdingas – abordažas. Atvirukas „Hanzos tristiebis kogas“. Aut. Viktoras Dygalo, Michail Averjanov, XX a. 9 dešimt. Lietuvos jūrų muziejus. R E Lengvasis pabūklas, kalibras – 4 cm, Europa, XV a. Replika I S pagaminta pagal Berlyno valstybiniame muziejuje saugotą E | pavyzdį XX a. 4 dešimtmetyje. P A G J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 E 4
XVI a. pasirodė pinkos ir galeonai pritaikyti jūrų mūšiams bei gerai ginkluoti. Galeoną jau būtų galima laikyti karo laivo prototipu Baltijos jūroje, jie buvo pagrindiniai to meto kovos laivai. Prie karo laivų galima priskirti fregatas, kurios pasirodė XVII a., buvo daugiastiebės, o laivo ginkluotę sudarė iki 60 patrankų. Pinkos „Geltonasis liūtas“ modelis. Laivas buvo pastatytas Gdanske 1622 m. Abiejų Tautų Keičiantis laivų paskirčiai bei didėjant Respublika. Autorius A. Vaitiekaitis specializacijai kito ir sudėtingėjo laivų įranga, struktūra. Atsirado dar daugiau burlaivių tipų. Pinkos „Geltonasis liūtas“ modelio fragmentas. Pinkos „Geltonasis liūtas“ modelio fragmentas. Laivas buvo pastatytas Gdanske 1622 m. Abiejų Laivas buvo pastatytas Gdanske 1622 m. Abiejų Tautų Respublika. Autorius A. Vaitiekaitis Tautų Respublika. Autorius A. Vaitiekaitis J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4
Pirmuoju Lietuvos karinio jūrų laivyno įkūrėjų laikomas Žygimantas Augustas (lenk. Zygmunt II August; 1520-1572 m.). 1568 m. kovo 24 d. įsteigė Jūrų komisiją (Commissio Maritima), kuri buvo viena pirmųjų Europoje admiralitetų. Patvirtintas laivų statutas bei kiti laivyno veiklą reglamentuojantys dokumentai. Mirus Žygimantui Augustui 1572 m. nutrūko ir Jūrų komisijos veikla, kuri pratęsta 1626 m. įsteigus Karališkąją laivų komisiją (lenk. Komisja Okrętów Królewskich). Bandymai įsteigti karo laivyną nesiliovė ir su Jūros komisijos veiklos nutraukimu. 1573 m. Lietuvos ir Lenkijos bajorai įrašė į Pacta Conventa reikalavimą išrinktam valdovui Henrikui Valua (pranc. Henri III Valois, lenk.. Henryk III Walezy, 1551–1589 m.) įsteigti savo lėšomis karo laivyną. Sumanymas liko neįgyvendintas. R E I Paveikslas „Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis S E Žygimantas Augustas“. Dail. Jonas Janulis, 1922 m. VDKM | P A J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 5 G E 4
1599 m. pab. Švedijos seimai nutraukė Dar iki Karališkosios laivų komisijos sąjungą su Abiejų Tautų Respublika, veiklos pratęsimo (1626 m.) 1603 m. artėjo karas, kurio centre buvo Livonija. etmonas Janas Zamoiskis (lenk. Jan Jau 1600 švedai užblokavo Pernu uostą Zamojski, 1542–1605 m.) seime reikalavo ir miestą, užėmė Livoniją ir Dauguvą, įkurti karinį laivyną, po jo mirties Abiejų dar vėliau prasidėjo kovos dėl Rygos. Tautų Respublikos kariuomenės vadu Abiejų Tautų Respublika Rygos gynybą tapo Jonas Karolis Chodkevičius (lenk. stiprino samdyta kariuomene, kaperiais. Jan Karol Chodkiewicz, 1561–1621 m.), Norint užtikrinti pakrantės apsaugą, o kuris taip pat reikalavo to paties. Vėliau ir pajūrio mūšių neįsivaizduojant be 1624 m. Abiejų Tautų Respublikos seime laivų, šiam karui reikėjo laivyno. Jo Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila sukūrimo neretai prašyta seimuose ir II (lenk. Krzysztof Radziwiłł, 1585–1640 m.) seimeliuose. pasakė kalbą, iškeldamas klausimą dėl Lietuvos karo laivyno įsteigimo lauko etmono valdžioje, be kurio visai esąs neįmanomas karas su Švedija, tačiau ši jo kalba nebuvo išgirsta. Savojo laivyno stoka mažino Lietuvos karinį pajėgumą ir skatino ieškoti sąjungininkų kituose šalyse (Anglija, Kopenhaga), kurios turėjo stiprų karinį laivyną. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (lenk. Władysław IV Waza, 1595–1648 m.) savo valdymo laikotarpiu turėjo ambicingų planų sukurti naują karo laivyną ir statyti uostą Helio pusiasalyje. Darbai buvo Ryga 1650 m. Dail. Johanas Kristofas Brocė (lenk. Johann baigtis 1635 m., tačiau planus pakeitė tais Christoph Brotze) pačiais metais sudarytos paliaubos su Švedija. Po jų Vladislovas Vaza pakeitė savo planus, nuginklavo laivus ir naudojo juos prekybai. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 6
Dar vienas svarbus istorijos momentas Iki šio laikotarpio uosto negalima sieti su susijęs su laivyba yra Šventosios uosto karinio uosto funkcijomis, tai būta (XVI–XVII a. žemėlapiuose minimas kaip prekybinio uosto su didelėmis Heligaw arba Heiligen) klausimas, kuris perspektyvomis. Šventosios uostas XVI–XVII a. buvo nuolat keliamas, sėkmingai konkuravo su tuometiniais rengiami projektai (1685 ir 1688 m.). Baltijos jūros uostais. Prasidėjęs Šiaurės 1589 m. Abiejų Tautų Respublikos seime karas (1700 m.) ne tik nutraukė prekybą svarstytas Šventosios uosto klausimas, vykusią uoste, bet ir sugriovė dar kuris buvo iškeltas ir gerokai vėliau jau nebaigtą statyti uostą, užversdami jį po Baro konfederacijos (1768 m.), akmenimis. Vėliau uosto atstatymo kuomet Prūsija apribojo Abiejų Tautų klausimas liko gajus. 1767 m. buvo Respublikos galimybes naudotis Gdansko parengtas Šventosios atstatymo uostu. Iki tol buvo suteiktos kelios projektas, kurį parengė Žemaitijos svarbios privilegijos anglų pirklių žemvaldys Pranciškus Pilsudskis. Dar faktorijos veiklai, o galiausiai ir privilegija vėliau Mykolas Oginskis atgaivino idėja (Janmarienburgo miesto (dab. Šventoji) dėl uosto atstatymo, tačiau dėl steigimui. Uostas buvo nedidelis, vis dar sudėtingos politinės padėties planai įrenginėjamas, bet su tam tikra nebuvo įgyvendinti. infrastruktūra veikė iki XVII–XVIII a. sandūros. R Šventosios uosto projektas, 1688 m. Elertas Dainius, LDK taurininko Pranciškaus Pilsudskio parengtas E I Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Šventosios uosto atgaivinimo projektas, XVIII a. S E Lietuvoje.,Lietuvos jūrų muziejus,2009; prof. Dr. Elertas Dainius, Vėjas rėjose. Burlaivių epochos | P Zigmantas Kiaupa, Šventosios uostas Palangos atspindžiai Lietuvoje.,Lietuvos jūrų muziejus,2009; A E seniūnijoje, Vytauto Didžiojo universitetas G prof. Dr. Zigmantas Kiaupa, Šventosios uostas Palangos seniūnijoje, Vytauto Didžiojo universitetas 4 J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 7
Lietuvos žemėlapis, 1592 m. sudarytas Gerardo Merkatoriaus (Gerhardus Mercator, 1512 –1594). Jame Šventosios uostas pažymėtas Heligaw. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 8
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivyno kūrimas neatsiejamas ir nuo LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus (lenk. Jan Karol Chodkiewicz, 1561 –1621 m.). Karo laivyno kovinės istorijos pradžia laikomas Salacgryvos jūrų mūšis (1609 m.), kuriame LDK laivynui vadovavo J. K. Chodkevičius. Paveikslas. LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Aut. nežinomas. XVII a. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 9
Salacgryvos jūrų mūšis buvo ankstesnių sėkmingų karo veiksmų ties Pernu tęsinys. J. K. Chodkevičius žygiuodamas vaduoti Rygos uosto sužinojo, kad Salacgryvos uoste apsistojo švedų karo laivų eskadra, kuri turėjo užtikrinti visišką Rygos uosto blokadą, tačiau pastaroji didesnį dėmesį skyrė sausumos apsaugai, o nesaugumui jūroje. Pasinaudojęs situacija J. K. Chodkevičius panaudojo dar nenaudotą taktiką Baltijos jūroje. Rygos uostas, XVI a. Salacgryvos mūšis 1609 m. kovo 23–24 d. naktį. Dail. Edvardas Malinauskas, 1990 m. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 0
Mūšyje buvo kuriama improvizuota flotilė: užgrobti švedų, pirkti iš anglų ir olandų pirklių laivai, keli botai buvo paversti branderiais, laivai apginkluoti trofėjine artilerija. Pėstininkai tapo artileristais. Šiame mūšyje dėl Livonijos buvo nugalėta Švedijos karo laivyno eskadra. Mūšyje lietuviai nuostolių nepatyrė, o pergalė tapo svarbiu žingsniu panaikinant Rygos miesto blokadą ir stabilizuojant padėtį. Salacgryvos mūšis paliko išskirtinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo laivyno pėdsaką Abiejų Tautų Respublikos laivyno istorijoje. Add a little bit of body text Salacgryvos jūros mūšio schema. Aut. Michal Duda J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 1
XVII a. jūra buvo užvaldoma sunaikinant priešo laivyną jūros mūšyje, o Dominium maris Baltici – noras dominuoti Baltijos jūroje tapo pagrindine Baltijos regiono šalių nesutarimų priežastimi. Galeono tipo laivus ėmė keisti linijiniai laivai, o nuo XVII a. II pusės jūrų mūšiuose įsigali ir linijinė taktika. Koczorowski Eugeniusz, Bitwa pod Oliwą, Gdynia: Wyd-wo morskie, 1968 m. Abiejų Tautų Respublikos laivų grupė Olyvos mūšyje. Eskadrų priešakyje flagmanai. Dešinysis sparnas, 1-oji eskadra – Śv. Jerzy (Šv. Jurgis), Pana wodna (Vandens mergelė), Latający jeleń (Skraidantis elnias), Czarny Kruk (Juodasis varnas), Żółty Lew (Geltonasis liūtas) Kairysis sparnas, 2-oji eskadra – Wodnik (Vandenis), Król Dawid (Karalius Dovydas), Arka Noego (Nojaus arka), Biały Lew (Baltasis liūtas), Płomień (Liepsna) J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 2
Nuo 1563 m. prasidėjusios ir pusantro šimto metų trukusios kovos dėl dominavimo Baltijos jūroje keitė dominantes Baltijos regione. Šių kovų kontekste Abiejų Tautų Respublikos karo laivynas pasiekė svarbių pergalių prieš Karališkąjį Švedijos laivyną nors ir pareikalavo tikrai didelių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonominių ir karinių resursų. Laivas „Vaza“. Nuotrauka Anneli Karlsson. Eksponatas saugomas Švedijos Nacionaliniame jūrų muziejuje Švedijos karalius Gustavas II Adolfas Vaza (šved. Gustav II Adolf, 1594–1632 m.) teigė, kad „Karalystės klestėjimas priklauso nuo Dievo ir laivyno“. Skirdamas daug dėmesio laivynui Gustavas II Adolfas davė įsakymą statyti vieną galingiausių to meto laivų turėjusį tapti laivą „Vaza“, pavadintą pagal valdančiąją dinastiją. Švedija tuo metu turėjo 20 karinių laivų, tačiau nei vienas jų neturėjo tiek daug ir tokių sunkių patrankų. Šis laivas galimai turėjo plaukti į Lenkiją ir tapti galingu pastiprinimu Švedijos laivynui karuose su Abiejų Tautų Respublika, kurios karaliumi buvo Zigmantas Vaza (lenk. Zygmunt III Waza, 1566–1632 m.) Švedijos karaliaus pusbrolis, tačiau 1628 m. R rugpjūčio 10 d. laivas „Vaza“ vos tik pakėlęs bures nuskendo. E I S E | P A J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 3 G E 4
Olyvos jūrų mūšis. Dail. Anna ir Andrzej Orlinscy Olyvos mūšis (1627 m.) buvo vienas iš jų. Dabartinio Gdansko reido akvatorijoje įvyko didžiausias jūrų mūšis, kuriam pagrindus davė pergalė prie Salacgryvos. Šiame mūšyje pagrindinis vaidmuo teko flagmanams, eskadros laivai tik padėjo. Mūšis vyko trimis etapais. Pirmasis etapas buvo manevrinis, stengiantis užimti palankią poziciją. Antrasis mūšio etapas - artilerijos dvikova, greitošauda. Galiausiai muškietų ir mažų patrankų ugnis ir mūšis baigėsi abordažu. Šio mūšio rezultatas buvo laikinas Gdansko uosto blokados sustabdymas, tačiau karinė situacija iš esmės nepakito. E I S E | P A G Paveikslas. Gdansko uostas. Dail. Anna ir Andrzej Orlinscy R E J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 4 4
Morionas. Privati kolekcija. XVI-XVII a. Muškieta ratukine spyna. Kalibras – 18,5 mm, Muškieta dagtine spyna. Kalibras – 18 mm, Europa, XVII a. Europa, XVII a. E R I S E P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 5 | A G E 4
Karas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos 1635 m. įsiplieskęs dėl tuometinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (lenk. Władysław IV Waza, 1595–1648 m.) siekio Švedijos sosto paskatino Vladislovą Vazą atkurti laivyną. ATR kariuomenės sekėsi sausumoje, tačiau Švedija absoliučiai dominavo Baltijos jūroje. Ketindamas pakeisti situaciją Vladislovas Vaza nusprendė pasitelkti Zaporožės kazokus, kurie turėjo sustabdyti švedus Aismarėse. Buvo skirtos lėšas ne tik nusamdyti juos, bet ir pastatyti 30 kazokų laivų, vadinamų čaikomis, kurie buvo statomi Jurbarke. Šie laivai buvo tinkami netikėtai prisiartinti prie priešo laivų ar pakrančių. Laivo talpa didelė, bet pats laivas mažas, prireikus jį buvo galima pernešti sausuma. Laivas buvo valdomas dviem vairiniais irklais, kurie buvo abiejuose laivo galuose, kas leisdavo laivui plaukti atgal neapsisukus. Zaporožės kazokų laivas - čaika J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 6
1635 m. rugpjūtį kazokų flotilė pasirodė prie Piliavos, kur stovėjo švedų eskadra. Švedai čia jau buvo įsikūrę 1626 m., kuomet Švedijos karalius Gustavas II Adolfas Vaza užėmė Piliavą ir pradėjo statyti tvirtovę. Pasirodžiusi kazokų flotilė užgrobė švedų laivą, o kitus privertė atsitraukti. Prasidėjo Piliavos blokada. Tų pačių metų rugsėji buvo pasirašytos Štumsdorfo paliaubos, kazokų paslaugų nebereikėjo, įgulos grįžo į Zaporožę, o laivai pargabenti į Kauną kur greičiausiai Švedų tvano metu sunaikinti. Piliavos tvirtovė XVII-XVIII a. Šis trumpas epizodas ATR ir Švedijos karuose XVII a. buvo pirmas kartas istorijoje kai bendradarbiavo ukrainiečių laivynas ir lietuvių kariuomenė. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 7
1635 m. buvo pasirašyta Štumsko taika, pagal kurią švedai pasitraukia iš Prūsijos, bet jiems lieka visa Livonija už Dauguvos upės. Abiejų Tautų Respublikos laivynas buvo panaikintas, karo laivai nuginkluoti ir vėl paversti prekybiniais. Taika turėjo trukti 26 metus, tačiau 1655 m. ji buvo nutraukta, atsinaujinus švedų karo veiksmams, kurie baigėsi tik 1660 m. pasirašius Olivos taikos sutartį. Pagal kurią Lietuvos Didžioji kunigaikštystė prarado Livoniją su Baltijos jūros uostais. Vėlesniais laikais buvo prisiminti jau minėti Šventosios uosto reikalai, tačiau jie liko tik istorijos dalimis. Prasidėjęs Šiaurės karas (1700–1721 m.) dėl dominavimo Baltijos jūroje, tarp Rusijos ir Švedijos baigėsi nepalankiomis pasekmėmis Abiejų Tautų Respublikai, kurios galiausiai privedė prie pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 1 8
BE JŪROS NĖRA TAUTOS ATEITIES. TIK JŪRA GAIVINA, ATNEŠA TAUTAI LAISVĄ PASAULIO ORĄ. Mūsų jūra, 1939, Nr. 1
TARPUKARIO LIETUVOS PASTANGOS SUKURTI JŪRINĘ VALSTYBĘ 1923 m. Lietuvai, prisijungus Klaipėdą, atiteko ir Klaipėdos uostas, kuris padarė Lietuvą jūrine valstybe. Tačiau Klaipėdos uostas dėl politinių įvykių buvo visiškai nualintas, apleistas ir virtęs vien miško pramonės ir žvejų uostu. Pirmiausia reikėjo jį sutvarkyti. Greitai buvo pradėta vystyti pakrančių apsaugos sistema. Pradžioje buvo naudojami nedideli savaeigiai laivai įvairioms uosto reikmėms – Savanoris ir Lietuvaitė, 1924 m. dar buvo nupirktas Šaulys – visi šie laivai tiko naudoti uoste ar šalia jo, bet Lietuvos pakrančių apsaugai (ir kovai su kontrabanda) to neužteko, reikėjo rimto laivyno. 1927 m. už 289 000 Lt buvo nupirktas 1917 m. vokiečių pastatytas karo laivas minų gaudytojas M-59, kuris buvo pavadintas Prezidentu Smetona. Pakrančių apsaugos laivas Prezidentas Smetona. Klaipėda, XX a. 3–4 dešimtmetis VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 0
Tai 2 stiebų, apie 525 tonų talpos, anglimi kūrenamas, garinis laivas su dviem garo mašinomis. Jis galėjo išvystyti iki 17 mazgų greitį (apie 30 km per valandą). Kariškiai entuziastai iš Lietuvos jūrininkų sąjungos – Teodoras Daukantas, Vytautas Kuizinas, A. Michelevičius – siūlė laivą, pavaldų Vidaus reikalų ministerijai, pritaikyti ir krašto gynybai. Tuo metu tokio tipo laivų buvo daugelio mažų valstybių, taip pat ir Latvijos, karo laivynuose. Laivo pirmuoju vadu buvo paskirtas kapitonas Adomas Daugirdas. Laivo galinėje dalyje buvo kajutės, skirtos gyventi karininkams, priekinėje dalyje – likusiai įgulai. Laivo viduryje buvo įrengti kūryklos ir mašinų skyriai, o tarp jų – virtuvės patalpa. Virš kapitono tiltelio buvo įrengtas kompasas pelengatorius[1] ir ten pat šalia jo buvo pastatytas didžiulis prožektorius. Laivas turėjo du irklinius laivelius. Virš karininkų kajučių buvo įrengtas tiltelis, ant kurio vėliau buvo pastatyta patranka. Laivo priekyje, virš įgulos patalpų, irgi buvo lizdas patrankai. Į laivo rezervuarus tilpdavo 50 tonų gėlo vandens, kurio buvo gana daug suvartojama. Laivo centriniam šildymui, prausykloms, pirtims, tualetams, maistui gaminti ir gėrimui vienai parai reikėdavo 2 tonų vandens, be to, kiekvienai plaukiančio laivo mechanizmų darbo valandai papildomai reikėdavo 1 tonos vandens. Vlado Drupo autorinis darbas – laivo Prezidentas Smetona modelis (mastelis 1:35) VDKM R Pirmasis laivo Prezidentas Smetona vadas I E kapitonas Adomas Daugirdas, nuotrauka iš S E žurnalo Jūra, 1937, Nr. 2, p. 35. | P [1] Pelengatorius – navigacinis prietaisas nustatyti krypčiai (pelengui) į žemės, dangaus orientyrus A G arba į radijo bangų šaltinį. E 4
1927–1928 m. Lietuvos karinio laivyno kūrimo planus ruošė pulkininkas, vėliau gen. ltn. T. Daukantas, buvęs carinio karo laivyno karininkas. Jis nuo 1927 m. trumpam buvo Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininku, vėliau Krašto apsaugos ministru. Karinių jūrų pajėgų kūrimas pirmąjį dešimtmetį (1923–1933) buvo daugiau visuomeniškas nei valstybinis. Besikeičiančios vyriausybės stengėsi apsiriboti pasienio policija. Prezidentas Smetona buvo pradėtas naudoti pakrančių apsaugai, tačiau, pradėjus kovinius budėjimus, paaiškėjo, kad sienų apsaugai jis netinka – laivas negalėjo užkirsti kelio jūra gabenamai kontrabandai, tad pasienio policija turėjo įsigyti naujų ir modernių katerių. Pakrančių apsaugos laivas Prezidentas Vlado Drupo autorinis darbas – laivo Smetona. Klaipėda, 1927–1932 m. VDKM Prezidentas Smetona modelis (mastelis 1:35) VDKM Adolfo Hitlerio atėjimas į valdžią Vokietijoje taip pat kėlė neramumų, tad grėsmė netekti Klaipėdos darėsi vis realesnė, todėl Lietuvoje imtasi priemonių valstybės suverenumui pajūryje įtvirtinti – skubiai kurti karo laivyną. Vidaus reikalų ministerija 1933 m. laivą Prezidentas Smetona perdavė Krašto apsaugos ministerijai, kuri pradėjo laivo atnaujinimo ir įrengimo darbus – tai buvo konkretūs karinio laivyno steigimo žingsniai. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 2
LAIVYNAS JUNGS MUS SU JŪRA IR NELEIS MUMS DAUGIAU NUO JOS TOLTI! K. Kraujelis, Laivynas jungs tautą su jūra, Mūsų jūra, 1939, Nr. 1, p. 5. Karo laivas Prezidentas Smetona. Dail. Jurgis Umbrusevičius, 1991 m. VDKM
KARINIO LAIVYNO ĮSTEIGIMAS 1935 m. rugpjūčio 1 d. naujojo kariuomenės vado pulkininko Stasio Raštikio įsakymu buvo oficialiai įsteigtas Lietuvos karinis laivynas, kurio pirmasis laivas buvo Prezidentas Smetona. Krašto apsaugos ministerijai perėmus laivą savo žinion jis tapo mokomuoju karo laivu. Laivas buvo apginkluotas dviem 20 mm automatiniais pabūklais Oerlikon, dviem sunkiaisiais kulkosvaidžiais Maxim 08, dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais Brno, o įgula ginkluota 38 šautuvais Vz 24, aštuoniais 7,65 mm kalibro Mauser sistemos pistoletais, 2 raketiniais pistoletais Su 1,54. Pusiau automatinis pistoletas Mauser, 1910/1914 m. modelis, kalibras – 7,65 mm. Vokietija, XX a. 2–3 dešimtmetis VDKM Lengvasis kulkosvaidis ZB26 (Brno), kalibras – 7,92 mm, dėtuvės talpa – 20 šovinių, šaudymo sparta – 500 šūvių/min. Čekoslovakija, XX a. 4 dešimtmetis VDKM R E I S E | P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 4 A G E 4
Jūreivis karo laive Prezidentas Smetona prie šveicariškos patrankos Oerlikon. 1935–1939 m. VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 4
Pakrančių apsaugos laivo Prezidentas Karo laivo vadas jūrų kapitonas Antanas Smetona įgulos nariai, centre – laivo vadas Kaškelis, nuotrauka iš žurnalo Mūsų jūra, kapitonas Antanas Kaškelis. Klaipėda. Apie 1939, Nr. 5–6, p. 175. 1928–1932 m. VDKM Vadu paskirtas iki tol buvęs laivo prižiūrėtojas mjr. Antanas Kaškelis (kuris tokiu būdu tapo pirmuoju Lietuvos karinio laivyno vadu), artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuizinas. Įgulą, įskaitant karininkus, puskarininkius ir jūreivius, sudarė 60 asmenų. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 5
1935 m. spalio 26 d. laivas pirmą kartą su karine įgula ir iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava išplaukė į jūrą. Pirmoji didžioji karinio laivyno vėliava buvo pagaminta Vokietijoje, Karaliaučiuje. Čia buvo gaminamos ir kitos karo laive keliamos vėliavos, jų turėjo būti 33. 1935 m. kariuomenės vadas sudarė komisiją karinio laivyno uniformų ir laivyno vėliavų projektams parengti. Bet buvo nutarta, kad laivui Prezidentas Smetona reikia palikti 1927 m. patvirtintą vėliavą. Karinio laivyno vėliavos pagrindu paimta Lietuvos tautinė vėliava, kurios viduryje (geltoname ir žaliame lauke) – raudonas skydas su aukso spalvos Vyčio Kryžiumi. Lietuvos karinio laivyno vėliava (kopija), XX a. 4 dešimtmetis VDKM Karo laivas Prezidentas Smetona Jūros šventėje. Dail. Zigmas Petravičius. XX a. 4 dešimtmetis VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 6
Prasidėjo sunkus darbas: ne tik pareigų Jo nuomone, Lietuva be krantų baterijos vykdymas laive, bet ir tarnybos, ir vandens aviacijos, turėjo turėti 2 aprūpinimo, kovinio parengimo, kovinio povandeninius laivus, 2 minų tralerius, budėjimo, uosto gynimo ir mobilizacijos 400 jūros minų. Įvairių siūlymų dėl sistemos kūrimas. 1936 m. balandį ats. laivyno plėtros buvo pateikęs ir V. gen. ltn. T. Daukantas, labiausiai Kuizinas. Tarpukario Lietuvos išsilavinęs ir patyręs tuometinės kariuomenės vadovybė puoselėjo Lietuvos jūrų karo specialistas, pateikė planus plėsti karo laivyną, ateityje buvo Lietuvos jūrų sąjungos pirmininkui gen. numatoma įsigyti daugiau karo laivų – ltn. Vladui Nagevičiui savo minininkų, minų tralerių, povandeninių samprotavimus dėl Lietuvos jūrų laivų. laivyno perspektyvų. Karo laivo Prezidentas Smetona denis, įgulos nariai ir svečiai plaukioja laivu. Laivo priekyje R E I – 20 mm artilerijos pabūklas Oerlikon. Klaipėda, 1935–1940 m. VDKM S E | P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 7 A G E 4
Karo laivo Prezidentas Smetona jūreiviai pasiruošę paradui Naujojo turgaus (dabar Teatro) aikštėje Klaipėdoje. XX a. 4 dešimtmetis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus 1936–1938 m. Prezidentas Smetona kasmet 10–12 kartų išplaukdavo į jūrą, paruošė kelis šimtus jūreivių. Tuo metu tai buvo vienintelis karo laivas, kuris atliko mokomąsias užduotis, ruošė karo jūrininkų rezervą. Laivo populiarumas visuomenėje augo, jį lankydavo tūkstančiai žmonių iš tolimiausių Lietuvos kampelių, jis buvo svarbus ugdant jūrinę savimonę. Laivas lankėsi Liepojoje, kur buvo remontuojamas ir perginkluojamas, o tolimiausias jo išvykos punktas buvo Gotlando sala. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 2 8
UNIFORMOS IR GINKLUOTĖ Pradėjus formuoti Lietuvos karinį jūrų laivyną, iškilo būtinybė aprengti jūrininkus lietuviškomis jūreivių uniformomis. Čia iniciatyvos ėmėsi pats karo laivo Prezidentas Smetona vadas jūrų kapitonas A. Kaškelis. Naujos uniformos projektų svarstymai užtruko, galutinis uniformos variantas buvo patvirtintas 1936 m. kovo 17 d. Sukurtoji uniforma buvo klasikinio modelio, kuris dominavo daugelyje pasaulio valstybių, ir išsiskyrė tik keliais lietuviškais simboliais. Kasdieninei uniformai parinkta tamsiai mėlyna spalva, o išeiginei – balta. Jūreiviai dėvėjo jūreiviškas kepuraites su užrašu ant lankelio L.K.L Prezidentas Smetona ir apvalia kokarda, kurioje buvo Vytis raudoname fone. R E I S Karo laivyno jūreivio kepurė be snapelio VDKM Karo laivyno (1935-1940 m.) jūreivio uniformos E | rekonstrukcija, 2010 m. VDKM P A J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | G 2 9 E 4
Jūreiviai ant švarkų segėjo tradicines mėlynas jūrinukes, kurių kampuose išsiūti 45 laipsnių kampu pasvirę Gediminaičių stulpai. Karininkai dėvėjo tamsiai mėlynus arba baltus dvieilius švarkus atvira apykakle, nešiojo baltus marškinius, juodą kaklaraištį ir 1934 m. modelio kepurę baltu viršumi su kokarda. Uniforma nepakitusi išliko iki 1940 m. K. Gaižauskas – karo laivo Prezidentas Smetona jūreivis. Klaipėda, 1931 m. VDKM Karo laivyno jūreivio palaidinė 1935–1940 m. VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 0
Iki 1936 m. lapkričio 30 d. jūrininkų atskirų karinių laipsnių nebuvo, tačiau jie buvo žymimi pagal jūrinę tradiciją. Kareivių laipsniai buvo žymimi ševronais smailumu į apačią ant švarko rankovių žemiau alkūnės (jūreivių, puskarininkių ir laivūnų laipsniai buvo žymimi tik ant rankovių). Karininkų laipsniai taip pat žymimi ant švarko rankovių galioninėmis aukso spalvos juostelėmis. Juostelės buvo siuvamos ant vasarinių mundurų ir kitų uniforminių drabužių prisegamų antpečių. Ant karininkų kasdieninio munduro antpečių buvo Gedimino stulpai ir inkaras. Ševronas – V ar Λ pavidalo ženklas heraldikoje ar kariniuose skiriamuosiuose ženkluose. Galionas – puošni audeklo juostelė drabužiams (tautiniams kostiumams, karinei uniformai) ar baldams papuošti. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 1
Jūreiviai rikiuotėje juosėjo diržus su trijų skyrių vokiško modelio šovininėmis, buvo ginkluoti belgiškais 1924–1930 m. modelio Mauser karabinais, o karininkai turėjo kardus arba durklus, kuriuos gaudavo baigę mokslus užsienio karo akademijose. Karabinas Mauser, 1924/1930 m. modelis, kalibras – 7,92 mm, dėtuvė 5 šoviniams, Belgija, Herstalis, XX a. 4 dešimtmetis VDKM 7,92x57 mm Mauser šoviniams skirtos odinės šovininės, kurias nešiojo karo laivyno jūreiviai 1935–1940 m. VDKM Karo laivyno jūreivio blauzdinės (getrai) 1935–1940 m. VDKM Viršum batų tiek jūreiviai, tiek karininkai dėvėjo baltos spalvos blauzdines (dar vadinamas getrais). R E I S E | P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 2 A G E 4
Į tave, Didysis Dangaus, Žemės ir Jūrų Viešpatie, kurio klauso vėjai ir bangos, mes, Lietuvos jūrininkai, nuo šio Tėvynės garbei pašvęsto laivo keliame širdis. Palaimink, Viešpatie, mūsų tolimus namus ir mums brangius žmones, palaimink jų ir visos tautos poilsį šią naktį. Laimink ir mus, kurie jūrose ginkluoti budime Tėvynės sargyboje. Karo laivo Prezidentas Smetona jūrininkų malda J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 3
KASDIENYBĖ LAIVE Mokomojo karo laivo įgulą sudarė: 4 karininkai, 6 puskarininkiai ir 21 jūreivis bei civilinis tarnautojas. Laivo vadas A. Kaškelis įgulai nustatė dienotvarkę. 5.00 kėlimasis, prausimasis, lovų tvarkymas 5.30 gimnastika 6.00–6.30 pusryčiai 6.30–7.00 tvarkymasis 7.00–10.30 darbai 10.30–11.40 irklavimas 11.40–12.00 tvarkymasis 12.00–13.30 pietūs 13.30–17.00 darbai 17.00–18.40 irklavimas, pamokos 18.40–19.00 tvarkymasis 19.00 vakarienė 20.00 patikrinimas, malda 21.00 miegas J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 4
Karo laivo Prezidentas Smetona įgula pietauja. 1939 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Karo laivo Prezidentas Smetona jūreiviai veja virves. 1939 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Karo laivo Prezidentas Smetona jūreiviai kajutėje prieš miegą. 1939 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus R E I S E P A G 3 5 J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | | E 4
Tarnybos laikas karininkams kariniame laivyne buvo nustatytas 20 metų, puskarininkiams – 4 metai ir eiliniams – 18 mėnesių. Karo laivo Prezidentas Smetona jūreiviai mokomi suteikti pirmąją medicinos pagalbą. 1939 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Karo laivo Prezidentas Smetona jūreiviai išmėgina jėgas. 1939 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Laive buvo suburta krepšinio komanda, vykdavo bokso, krepšinio ir plaukimo pamokos, daug dėmesio buvo kreipiama į vandens sporto šakas, t. y. irklavimą ir buriavimą. Laive Prezidentas Smetona buvo jūreivių choras, veikė biblioteka. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 6
KLAIPĖDOS KRAŠTO R PRARADIMAS IR OKUPACIJA E I S E | P A G E 4
1939 m. kovą nacistinė Vokietija paskelbė ultimatumą Lietuvai, reikalaudama atiduoti Klaipėdos kraštą. Kovo 22 d. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui pasirašius valstybinę sutartį Klaipėdos kraštas buvo perduotas Vokietijai, todėl Lietuvos kariuomenė jį paliko. Lietuvos karo laivas Prezidentas Smetona, šeši pakrančių apsaugos laivai ir Lietuvos prekiniai laivai, kurie stovėjo uoste, išplaukė iš uosto prieš atvykstant vokiečių kariniam laivynui. Karo laivas Prezidentas Smetona Šventosios uoste. XX a. 4 dešimtmetis VDKM Mažieji laivai nuplaukė į Šventosios uostą, o Prezidentas Smetona tapo vieninteliu pasaulyje karo laivu, neturinčiu savo uosto, nes Šventoji jam buvo per sekli, tad kovo 28 d. laivas atplaukė į Liepoją. Tik po 4 mėnesių, pagilinus Šventosios uostą, laivas į jį įplaukė ir stovėjo ten iki Lietuvos okupacijos. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 8
1939 m. pabaigoje jūrų kpt. A. Kaškelis išėjo į pensiją, tad laivo laikinuoju vadu buvo paskirtas kpt. lt. P. Labanauskas. Ant laivo įgulos pečių gulė sunki našta suremontuoti ir atnaujinti laivą, paruošti mokymo programas bei populiarinti Lietuvos jūrų gynybos bylą. Kapitonas leitenantas Povilas Labanauskas, iškarpa Karo laivo vadas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, iš žurnalo Mūsų jūra, 1939, Nr. 7, p. 201 iškarpa iš žurnalo Mūsų jūra, 1939, Nr. 5–6, p. 175 R E I S E | P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 3 9 A G E 4
1940 m. birželio mėn. pavadinimo raidės Smetona buvo nukaltos ir laivas tapo Prezidentu. Vėliau jis buvo pervadintas Pirmūnu. Sovietų okupacijos metu SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas su visa įgula taptų jai pavaldus ir pakeistų pavadinimą, iškeltų raudoną vėliavą. Laivo vadas kapitonas leitenantas P. Labanauskas su įgula tokiam sprendimui nepakluso ir, protestuodami prieš laivo užgrobimą bei pavadinimo pakeitimą, nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir naktį su jachta išplaukė į Vakarus. Taigi 1940 m. karo laivą Prezidentas Smetona kaip ir visą Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir technikos bazę perėmė okupacinė valdžia, laivas tapo pavaldus NKVD ir buvo pervadintas į Korall (nuskendo Suomijos įlankoje 1945 metais). Karo laivo Prezidentas Smetona jūreiviai keičia laivo pavadinimą, nes po sovietų okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas su visa įgula taptų jai pavaldus ir pakeistų pavadinimą, iškeltų raudoną vėliavą. 1940 m. birželio 19 d. raidės Smetona buvo nukaltos ir laivas tapo Prezidentu. Vėliau jis buvo pervadintas Pirmūnu VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 0
Pirmas lietuviško karo laivyno, vieno svarbiausių jūrinės valstybės atributų, kūrimo etapas baigėsi, antras prasidėjo tik po 52 metų. Iki 1940 m. mokomajame karo laive Prezidentas Smetona buvo paruošta apie 150 karo jūreivių, puskarininkių ir karininkų. Laivas taip pat vykdė ir reprezentacines bei visuomenės supažindinimo su jūra funkcijas. Valstybės gynybos plane šiam laivui buvo skirtas svarbus Klaipėdos uosto gynėjo vaidmuo, kurio, deja, jis negalėjo atlikti. Pakrančių apsaugos laivas Prezidentas Smetona. Klaipėda, XX a. 3–4 dešimtmetis VDKM R E I S E | P G 1 J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 A E 4
LIETUVOS KARINIS LAIVYNAS ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ 1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir 1992 m. – Lietuvos kariuomenę, Lietuvos karo jūrininkams buvo daug sunkiau remtis tarpukario patirtimi negu kitoms kariuomenės rūšims, kurios turėjo tvirtas kovų už Nepriklausomybę ir rezistencijos tradicijas. Jūrininkams teko vadovautis prieškarine generolo Teodoro Daukanto teze apie sveiką tautos instinktą apsiginti jūroje ir visuomenės atmintyje išlikusia gražia legenda apie baltą laivą Prezidentas Smetona. 1990 m. balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapo Audrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys – krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, taip pat ir Karinės jūrų pajėgos. 1990 m. pirmajame Krašto apsaugos įstatyme greta sausumos tarnybos karininkų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos laipsnių atsirado ir jūrų tarnybos ministras Teodoras Daukantas, kuris kėlė karininkų, puskarininkių, jūreivių Baltijos jūros ir jūrininkystės svarbos Lietuvos laipsniai. valstybei klausimą. Apie 1927–1928 m. VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 2
Tolesnė įvykių raida priminė prieškarį – 1991 m. birželio 6 d. Klaipėdoje susirinko XX a. trečiojo dešimtmečio diskusijas, ar laivyno entuziastai: J. A. Leišis, atsargos verta kurti laivyną. Norą prisidėti prie 2-ojo rango kapitonas Vytautas Urbas ir Lietuvos karinio laivyno atkūrimo Vytautas Sirevičius, Eugenijus Miliauskas pareiškė žvejybos ir prekybos laivyno ir KAD generalinis direktorius A. jūrininkai bei svetur gimę lietuviai, Butkevičius. Ši grupė visuomeniniais mokantys tėvų kalbą. Pirmasis pasiūlymą pagrindais įkūrė ekspertų tarybą, kuri dėl pakrančių apsaugos Nemune, Kuršių turėjo suteikti profesionalią pagalbą mariose ir Baltijos jūroje (6 jūrų laivai, 10 KAD, atkuriančiam Lietuvos Respublikos upių katerių) 1990 m. Krašto apsaugos karinį laivyną. Tarybos pirmininku buvo departamentui pateikė dar sovietiniame išrinktas A. Butkevičius, pirmininko karo laivyne tarnaujantis 1-ojo rango pavaduotoju – J. A. Leišis, kuriam buvo kapitonas Juozapas Algis Leišis, tačiau jo pavesta imtis Karinių jūrų pajėgų pasiūlymo svarstymas, atsižvelgiant į atkūrimo ir suformuoti pakrančių susiklosčiusią dar ne visų valstybių apsaugos struktūras. 1991 m. lapkritį J. A. pripažintos nepriklausomos Lietuvos Leišis jau Krašto apsaugos ministrui tarptautinę padėtį, buvo atidėtas. (1991 m. spalio 10 d. buvo įsteigta Krašto apsaugos ministerija) A. Butkevičiui pateikė Lietuvos Respublikos Karinių jūrų pajėgų koncepciją, kurioje Lietuva apibūdinta kaip jūrinė valstybė, įvardytos grėsmės Lietuvos saugumui, pagrįsta Karinių jūrų pajėgų atkūrimo būtinybė. Lietuvos Karinių jūrų pajėgų modeliu buvo paimtas Nyderlandų karo laivynas, buvo numatyti du Karinio jūrų laivyno kūrimo etapai: pirmajame etape numatyta kurti pakrančių apsaugą, kaip svarbiausią to meto valstybės struktūrą, antrajame – Karines jūrų pajėgas (KJP). KJP komandoro ltn. Vytauto Sirevičiaus švarkas, dėvėtas tikrosios tarnybos metu 1992–1995 m. VDKM J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 3
Susidūrė du prieštaringi požiūriai į Krašto apsaugos ministras A. Butkevičius būsimąjį laivyną. Pirma koncepcija nusprendė kurti laivyną, kai tik bus įsigyti apsiribojo tik pakrančių apsauga koviniai laivai. Svarstyta laivus pirkti iš sukarintoje pasienio apsaugoje, kita – Vokietijos, tačiau pasiūlymas buvo siekė išlaikyti laivyną kaip savarankišką atmestas dėl aukštos kainos. Buvo nuolatinės parengties kariuomenės rūšį. sudaryta ekspertų komisija, kuri sprendė, Karo laivyno šalininkai (jiems atstovavo ar tikslinga įsigyti laivų iš Rusijos Baltijos buvęs SSRS Baltijos laivyno vyriausiasis laivyno. Šiai komisijai vadovavo šturmanas atsargos I rango kapitonas Raimundas Baltuška. 1992 m. gegužės 7 Raimundas Baltuška) rėmėsi daugelio d. atsargos 1-ojo rango kapitonas R. šalių patirtimi ir aksioma – aukštos Baltuška buvo paskirtas Krašto apsaugos kovinės parengties, visada pasiruošusios ministerijos Pasienio apsaugos tarnybos pasipriešinti agresoriams mobilios Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo karinės jūrų pajėgos geba vykdyti ir laivų diviziono vadu, gegužės 26 d. potencialaus agresoriaus atgrasymo, ir pirmieji diviziono karininkai ir visas policines funkcijas teritorinėje puskarininkiai su Pakrančių apsaugos jūroje bei ekonominėje zonoje. Turint tik rinktinės kariais iškilmingai prisiekė policines funkcijas vykdantį laivyną, Lietuvai prie paminklo Klaipėdos nepavyktų jo greitai paruošti netikėtai sukilėliams. agresijai atremti. Panašių pavyzdžių istorijoje buvo nemažai, vienas iš jų – Klaipėdos praradimas 1939 m. Buvo nuspręsta kurti savarankišką karo laivyną. J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 4
Gegužės pabaigoje kapitonai Raimundas Bilys ir Vytautas Mogenis su savo įgulomis nutarę prisidėti prie steigiamo lietuviško karo laivyno, į divizioną atplukdė buvusius Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos laivus Vėtrą (A41) ir Vilnelę. Vėtra tapo pirmuoju atsikūrusios Lietuvos karo laivyno jūriniu laivu, kuris garbingai tęsė karo laivo Prezidento Smetonos tradicijas. Birželio 30 d. buvo paskelbtas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsakymas Dėl Atskirojo laivų diviziono formavimo (vadu paskirtas Raimundas Baltuška). Į divizioną įėjo gelbėjimo laivas Vėtra (A41), kateris Vilnelė ir dar 6 kateriai. Sargybinis 22-asis kateris atsišvartuoja nuo Klaipėdos Šiaurės rago krantinės 1992 m. liepos 4 d., KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 5
Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono įkūrimo ceremonija 1992 m. liepos 4 d., pagarbą atiduoda Pakrančių apsaugos rinktinės vadas J. A. Leišis, KJP nuotrauka 1992 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintos Krašto apsaugos Karinių jūrų pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų tvirtovės naujo pavyzdžio vėliavos. 1992 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis Pakrančių apsaugos rinktinei, jos vadui J. A. Leišiui, gelbėjimo laivui Vėtrai (A41) bei sargybiniam ir hidrografiniam kateriams iškilmingai įteikė naujo pavyzdžio karo laivų vėliavas. Vėliavas ir laivus pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Liepos 4 d. buvo atkurtos Karinės jūrų pajėgos, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis. R E I S E P J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 6 | A G E 4
KJP vėliavos įteikimo ceremonija. Vėliavas šventina kariuomenės kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, 1992 m. liepos 4 d., KJP nuotrauka KJP vėliavos, įteiktos pirmiesiems laivų vadams: laivo Vėtra (A41) vadui Romualdui Biliui (iš kairės pirmas), 21-ojo katerio vadui Vytautui Mogeniui ir 22-ojo katerio vadui Artūrui Aukštikalniui, 1992 m. liepos 4 d., KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 7
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis Pakrančių apsaugos rinktinės vadui J. A. Leišiui įteikia atkuriamų Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vėliavą, KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 8
Karo laivų krikštynos 1992 m. liepos 4 d., KJP nuotrauka Iškilminga Pakrančių apsaugos rinktinės karių rikiuotė per karo laivų krikštynų ceremoniją Klaipėdoje, 1992 m. liepos 4 d., KJP nuotrauka J Ū R I N Ė S V A L S T Y B Ė S L A B U I | 4 9
Search
