Fortkė nr. 3

Redakcinis balkonas:Augustas Kalinauskas vyr. redaktorius [email protected] +37064331260Agnė Župerkaitė Kalbos redakcijaŠarūnas Šavėla Kalbos redakcijaLina Poškutė pavaduojanti redaktorėAutoriai:Ignotas Stanevičius istorija, provokacijos, netikėtos perspektyvosSimonas Baliukonis politinė filosofijaŽygimantas Koncevičius kinas, įžvalgosEglė Kairytė kultūra, kelionėsSimona Osipovaitė kelionės, kultūra, impresijosTomas Čenys literatūra, vertimai, filosofijaMantas Tamulevičius kelionėsEglė Kairytė kultūra, impresijosDominyka Navickaitė socialinė perspektyvaDomantas Dirgėla politika, įžvalgosEivinas Butkus kinas, meno kritikaAušra Umbrasaitė kinas, fotografijaRokas Abromikas muzika, neformalūs dalykaiTomas Taškauskas šiaip kartais kokį gerą žodį kitą pasakoRokas Badaras marketingas [email protected] +37061278115Justas Bauševičius komunikacija, socialiniai tinklai [email protected] +3701141314Džiugas Kuliešius šešėlinis komunikacijos ministras,talentų paieška [email protected] +37061854505Skaistė Balkytė dizainasDomantė Čiuplinskaitė viršelis (fb: D.Č. littleartroom)Mantas Ramanauskas logotipasDeivydas Stankūnas fotografas (fb: 420 photography)Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su tekstuose reiškiamomis mintimis. Vadovaujamės „nuomonių skėčio“principu ir skatiname diskusiją. Jei esi originalus ir turi ką pasakyti, susisiek su mumis socialiniame tinkle „Facebook“arba rašyk vienam iš redaktorių. Mes visuomet ieškome naujų žmonių, siekiame kurti naujas skiltis ir atsiverti origi-nalioms idėjoms. Jei nori kurti „Fortkę“ kartu, rašyk!„Fortkė“ atvira visiems!

TURINYS

Redaktoriaus skiltisRunkelio nuotykiai Reiche I dalisApie dešimtmetį be Annos PolitkovskajosRevoliucija Sirijoje: vieno pabėgėlio istorijaAlvydas Jokubaitis: „Kad būtum asmenybė reikiasugebėti išlikti tapačiam“Kodėl Radžvilas ir Jokubaitis (ne)sugebaargumentuoti?Teisuolių kultūraVien Vilnius – tik miestas?Tradicijos iššūkisRašytojai estetiniame pragareTrumpai: Debesys

Gruodzio Fortke-

-dvipuse ItnpšsjaAeI–ašitšdiveVgnrūssl,Pgklmrkikžekeieearja.ysiiaaioSoatrpanakiltpotki.ulsiuoėiąo.sbtmnisNtčpeųgOsjaseįoepp.soieaatpippptmnKiuaršsddssuprnūrdaisiliaėgeaieėydsedakdrdėsdoybrršusiaisaaygsvssėmiesd–.ūrndubeti(ttusŠienleFjąaiiyanieeVivuoesšntdtsmiriiisumoiietm.urgįeiavvytsorsiBnokaiknueytrentsgūėuaamklurpta,iViitsmmiriaissesšgttrkeniiipyuvlidein–neseatttmismuarįąeūštiulotuJinpsaarsoapkėsujmaėtiuoaiureuprjtmismurdžartilsbivž,iutysefižsūlsuaaieiaiėasdiilradorrsšptittpakiynsuerariusenaomutsaognligąeadiitdsollfiuedaruiąrsipraūoyš)Rmopsankjk.alntžaou–y,aikaauUįątm.tsupkėtlpgiližibr.iajankrkmiosFioymrSoėuitiliošmsipbuupupovejstrožmietiodimiomŠjeeurkmeamkvėėmenrrsgąuunėeėdmtusonyseoksalnsaiočpjsviieitjklttsailmižieiėrsydpnauueemptnknmiasaęromanMoųčoiiolmdnu!m(i,glissionojviėt,me)kųuaieė,sehktuči.,olejo–siaivirikpBt,aiarrseeamskdaeigrimmtaafrčaitrtRvsyeloogioittaervtuaduakydasasemrsu,umtuo.simyrinjbtroeTfsttuųiMėięoeiaejj,SąjžeitosktritakiSpi,rmseskaijnijnjų-raousiituiuljrpiiauojlok--es-,.g.

\ Sloikas Mickevičius \R unkelio nuot y kiai1. Atranda Lidl. Lidl, beje, atrodo visai taip, kaip ir namie. Netgi ir vi-duje atrodo taip, kaip ir namie. Tas pats angaras, tas pats nuolaidinisbatonas ir tas pats geltonas apskritimas. Iš vienos pusės – globalizaci-ja, iš kitos – tam tikras bendrumo ir atpažinimo jausmas.2. Bendraujant su kasininke (taip, tai įmanoma) stebina, kad ji kartaisnetgi būna laimingesnė ar bent jau tokia pat laiminga, kaip ir tu pats.Užtenka pažiūrėti į parduotuvės darbo laiką, kad suprastum, kodėl –darbas sekmadieniais ar iki 23 val. čia neegzistuoja.3. Vykdamas į Vokietiją vis pagalvodavau – o ką apie nacionalso-cializmą mano patys vokiečiai? Atsakymo laukti ilgai nereikėjo. Būtinaciu reiškia turėti problemų – skaitau ant bendrabučio sienos. Išėjęs įlauką suprantu, kad nacių šiame rajone nebelikę, o rasizmas jau nužu-dytas – taip skelbia lipdukai ant stulpų. Pasivaikščiojęs po senamiestįatrandu ir daugiau panašaus gėrio: vietomis kumštis laužo svastiką,vietomis spiria jai koja. O kone kiekvienas stulpas (visai neperdedu)virsta politinės kovos arena. Linksmiausias turbūt šis – Egalité, Liberté,FuckAfD (Lygybė, Laisvė, velniop) Alternatyvą Vokietijai. AlternatyvaVokietijai – ultradešiniąja retorika pasižyminti partija. Viduramžių dva-sią išlaikiusiame Marburge net galima pamatyti vėliavą su tuo pačiuturiniu. O ką jau kalbėti apie universiteto tualetus – ten visuomeninio irpolitinio gyvenimo argumentai dažnai rašomi tiesiog ant sienos. Tadgalbūt ir mes, kai pradėsime rašyti ant tualetų sienų bei stulpų, sukur-sime bent kiek tobulesnę valstybę?4. Visgi jaunesnė vokiečių karta nebijo atvirai kalbėti apie nacionalso-cializmą, jo žalą ir kitas panašias šalies problemas, kaip kad mentalite-to ir išsivystymo skirtumai tarp buvusių Rytų ir Vakarų Vokietijų.5. Įdomu stebėti, kaip skirtingi žmonės, gyvendami šalia, vis dėlto su-formuoja mažas bendruomenes tautiniu pagrindu. Kiekvieną sekma-dienį indai užpildo veją priešais bendrabutį ir iki vėlyvos popietės mu-šinėja kriketo kamuoliuką.6. Negali nustoti žavėtis, kad neprirakinto dviračio niekas nevagia.Runkelis vis prisimena, kaip Vilniuje tik trečdalį dviračio kainos suda-ranti spyna padeda atlaikyti nuolatinius bandymus jį atkabinti, o spy-nos išlenkimo kampas tiesiogine proporcija didėja mažėjant atstumuiiki stoties rajono.7. Šiaip vokiečiai nėra jau tokie punktualūs. Dėl to iš jų nuolat juokiasišveicarai. Bet kai vokiečiai streikuoja, tikslias streikų datas jie paskelbiaiš anksto.8. Pietų Vokietijoje autobusai važinėja ne itin punktualiai. Tačiau ge-riau to netaikyti visoms transporto priemonėms. Pritaikius tai trauki-niams, stotyje galima praleisti daugiau laiko, nei norėtum.

R ei c h e9. Įdomu tai, kad gyvenimas ne Lietuvoje padeda daug geriau susipa-žinti su lietuviškos politikos aktualijomis, apsibrėžti, kas esi, ir, žinoma, visatai palyginti su tuo, ką atrandi ten.10. Spalio pabaigoje Berlyne apsilanko Putinas. Skamba gan kraupiai,bet dar kraupiau atrodo trys rusai prie Bundestago prašantys juos išgel-bėti nuo vakarietiško kapitalizmo.11. Vakarėlio metu su albanu įsišneka apie komunizmą. Palygina lietu-višką su albanišku, albanišką su lietuvišku. O koks egzistuoja dar geresnisbūdas linksmintis, nei gilintis į komunizmą?12. Vokietijoje stebina žurnalistikos kultūra. „Sokratas. Galvojantis sportožurnalas“ arba „Ciceronas. Politinės kultūros žurnalas“ nėra išgalvoti pa-vadinimai. Tai realybė.13. Kai kas stebisi, kodėl Merkel užima kanclerės pareigas jau taip ilgai?Užtenka pažiūrėti bet kurį intervą youtūbėj, kad suprastum, kodėl taipyra. Ypač, kai taktiškai atsakinėjama į nepatogius klausimus – išlaikomasava pozicija, tačiau neįžeidžiami ir tie, kurių interesai atsiduria antrojevietoje.14. Kalbant apie politiką platesne prasme, susidaro įspūdis, kad Vokieti-joje ji yra pajėgi sukurti sistemą. Tokią, kuri atstovautų daugelio interesus,o štai Lietuvoje, atrodo, visi tempia valstybę į savo pusę ir kaltina vienikitus, pamiršdami, kam demokratija reikalinga apskritai. Todėl Vokietijo-je, skirtingai nei Lietuvoje, universitete atsiranda daug jaunų dėstytojų,o į visuomenę puikiai integruojami pabėgėliai. Nes tuo pasirūpina ne tikvaldžia, bet ir pati visuomenė, kuri čia daug atviresnė ir supratingesnė.Be to, (tai, žinoma, yra tiek priežastis, tiek ir pasekmė) visi atrodo gerokailabiau atsipalaidavę.15. Lidl simbolizuoja globalizaciją, bet panašu, kad pasaulyje šiuo metulabiau reiškiasi glokalizacija. Kitaip tariant, globalūs dalykai – prekės, ino-vacijos, technologijos –keičiasi priklausomai nuo vietovės. Todėl tamepačiame Lidl’e gali nusipirkti arba Frankfurto Glückwein’o, arba Vilkyš-kių pieninės produkcijos. Įdomu tai, kad ši decentralizuojanti strategi-ja teigiamai veikia vietos bendruomenes, skatina iniciatyvą ir ateityje,matyt, bus vienas iš atsakymų į globalaus pasaulio iššūkius. Tačiau darįdomiau tai, kad šio žodžio prototipas buvo japoniškas terminas docha-kuka, reiškiantis ūkininkavimo priemonių taikymą skirtingoms vietovėms.Arba, kitaip tariant, prisitaikymą sudėtingomis sąlygomis auginant ryžius.Patys japonai savo bendruomeniškumą ir ne tokį stiprų individualumojausmą (lyginant su Vakarų Europa) neretai ir kildina iš ryžių auginimo,nes sudėtingomis sąlygomis (trijų ketvirtadalių žemės neįmanoma įdirbti)reikėjo veikti kaip labai gerai sustyguotai komandai.16. Taškas. Bus daugiau.

Apie dešimtmetį be AnnosPolitkovskajos

Iš nepriklausomo rusiško portalo Spektr.press.ru vertė Tomas Čenys. Teksto autorius Arkadijus Babčenko - ilgametis Politkovskajos bendradarbisDešimt metų. Netgi nesitiki. Atrodo, tai buvo visai ne-seniai. Nes patikėti negaliu iki šiol. Ir iki šiol dar nepa-dėtas taškas.Aš labai gerai prisimenu tą dieną. Man pasakė, kainumeravau žurnalo puslapius – mes leisdavome prieš-karinį vietinių karo veteranų žurnalą. Mano drauguipaskambino ir jis nenusakomai sutrikęs tesugebėjoištarti: “Palauk... sėskis čia.. ne, palauk. Sėskis...”Iš tikrųjų, kaip kuolu per galvą. Mečiau viską ir atvažia-vau į redakciją. Visi atvažiavo. Vaikščiojom išsiblaškępo koridorius, nežinodami ką daryti. Juk reikia kažkądaryti, tik ką? Sumaišties, nesusipratimo jausmas buvovisuotinis. Nes Anna buvo flagmanas. „Novaja gaze-ti“ - jos vėliava. „Novaja“ asocijavosi su Politkovskaja,Politkovskaja su „Novaja“. Ir staiga... kas dabar?Atrodė, kad nuvirto tvirta siena, kuri buvo priešaistave ir visad apsaugodavo nuo ugnies. Politkovskajabuvo tarsi redakcijos skydas, žaibolaidis, atremiantisiškrovą. Jeigu Annai leidžiama rašyti tai, ką ji rašo – kąjau kalbėti apie tave. Tu esi saugus – tik stovėk už josnugaros ir dirbk savo mažą darbelį. Ir staiga ši sienagriuvo - atrodė, kad likai visai vienas ir lengvai pažei-džiamas. Nebebuvo už ko pasislėpti - uolos priešaistave neliko.

Visgi, nepaisant to, jog dirbdavom kartu, su Anna Grasindavo jai nuolatos. Įspėdavo. Bandydavo ap-šnekėdavomės retai. Ji, rodos, išvis mažai su kuo šne- nuodyti. Nedaug kas prisimena, bet ją ketino nunuo-kėdavo. Turėjo pernelyg sunkų charakterį ir itin aštrų dyti oro uoste pakeliui į Beslaną. Įmaišė nuodų į arba-teisingumo jausmą – iki pat ribos. Tiksliau, patį tą kavinėje, kur kažkoks žmogus labai atkakliai kvietėjautriausią iš visų, kuriuos aš pažįstu. ją pasikalbėti, ir ji sutiko. Apnuodijo sunkiai.Pažinojau. Tai buvo įspėjimas, bet ji nesustojo. Ir toliau darė tai, ką ir anksčiau. Tiesiog neįtikėtina, kiek šioje pažeidžia-Iš esmės, Anna nebuvo žurnalistė tiesiogine to žodžio moje ir trapioje moteryje (o Anna Stepanovna buvoprasme. Žurnalistika jai buvo tik priemonė. O tikslas labai lengvai pažeidžiama, kartais netgi taip, kad ne-– padėti žmonėms, patekusiems į bėdą. Jos veikla įsivaizduotum, jog savo neatsargiais žodžiais gali taipbuvo ne žurnalistika, o žmonių gelbėjimas. Ir Politkov- įžeisti žmogų) buvo drąsos daryti tai - netgi poskaja negalėjo nei šnekėti, nei kvėpuoti, nei galvoti pasikėsinimo į jos gyvybę - ką jį darydavo.apie ką nors kitą, kai jai rašydavo, jog kažkas pagrob-tas, dingo, suimtas slaptųjų tarnybų. O rašydavo jai Sustabdyti jos negalėjo. Taigi nužudė.nesustodami. Ir ji važiuodavo, ieškodavo, atrasdavoir grąžindavo. Jos nužudymas nebuvo nei pirma, nei paskutinė žur- nalisto žmogžudystė Rusijoje. Bet tai buvo kažkokiaNuo tuo laiko ji man - žurnalistės ir piliečio idealas. Aiš- riba, perversmas, po kurio draudimai, bent kiek veikęku, kad idealas nepasiekiamas. Nes esu per daug ra- anksčiau, buvo panaikinti, ir viskas tapo galima.cionalus. Aš taip negaliu. Ir iki šiol, po dešimties metų,žiūriu iš apačios į viršų. Praėjo dešimt metų. Per tuos dešimt metų įvyko karas Gruzijoje, kurio metu ji prarado 20% teritorijos, buvoGyvas racionalusis į neabejingą mirusią. aneksuotas Krymas, o iki šiol tęsiasi karas Donbase. Maskva bombarduoja Aleppo miestą Sirijoje – taipIr visus dešimt metų negaliu atsikratyti kaltės jausmo. pat, kaip ji bombardavo Groznij, ne itin skiriant, arUž mirtį. Už bejėgiškumą. Už tai, jog pats taip negaliu. bombos krenta ant teroristų, ar ant gyvenamųjų kvar- talų.

Tada mums dar atrodė, kad Čečėnija yra viskas - tama, ką. Būtų ten, kur karas. Tęstų tą pačią kovą. Nepaskutinis nusikaltimas, paskutinis karas, kurį pradėjo už žmoniją bendrai, o už atskirus žmones. O tai žymiaimūsų šalis, kad reikia dar tik kiek pasistengti ir tai jau sudėtingiau.niekada nebepasikartos. Todėl dažnai galvoju, kaip man pasisekė, kad manoO dabar pamatėme, kad tai tik pradžia. profesionalus kelias buvo susietas su tokiais žmonėmis. Kad orientyrus man rodydavo jie ir Politkovskaja. KadPo Annos buvo nužudyti Stas Markelov ir Anastasija mane kaip žurnalistą formavo ir ji.Baburova, Natialija Estimirova. Prie Slavijansko buvonužudytas Andrejus Mironovas, po to nunuodytas Praeis dešimt metų ir dar dešimt.Vladimiras Karamurzas, susprogdintas Pavelas Bet orientyrai pasiliks.Šeremeta. Ačiū, Anna Stepanovna.Būdamas kareiviu Čečėnijoje aš praradau mažiauartimų ir pažįstamu žmonių, negu būdamas žurnalistuRusijoje.O Borisas Nemcovas palaidotas ten pat, kur ir AnnaStepanovna – Trojakurovskiose kapinėse.Aš neinu į Trojakurovskoje. Aš bijau ten eiti.Nes neretai galvoju: ką darytų Anna Stepanovna, jei-gu būtų gyva dabar, kai, netgi palyginus su Čečėnijair Beslanu, atrodo, kad mes dugne. Savaime supran-

\ Revoliucija Sirijoje \\ Vieno pabėgėlio istorijaDažniausiai tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidoje šešių mėnesių. Tuo metu aš irgi buvau vienas iš tų, ku-apie karą Sirijoje ir pabėgėlius kalbama naudojant rie kovojo prieš režimą. Taip praradau keturis draugus.ekonominę ar politinę terminologiją. Bėgantieji nuokaro tampa gerovės valstybės statistikos ar politinių Jie… buvo nužudyti?ideologijų nesantaikos dalimi. Itin retai į pabėgėlius Taip, nušauti snaiperių taikiame proteste. Aš norėjauyra žvelgiama bandant suprasti realią jų padėtį, atsiri- vieną jų išgelbėti, bet ligoninėje man pasakė – jis pri-bojant nuo išankstinių žiniasklaidos kuriamų standartų. klauso revoliucijai, todėl mes niekuo negalime padė- ti. Ir jis tiesiog mirė mano rankose.Atsitiktinumas ar ne, bet su Mohamad Manla pasirin-kome tą patį seminarą ir taip gimė šis interviu. Po viso to prasidėjo rimti ginkluoti susirėmimai ir aš jaučiau, kad nebegaliu likti Sirijoje. Nenorėjau kautisVieta: Justus – Liebig Universität Gießen, pietų Vokie- – buvau tiesiog studentas, be to privalėjau išvykti, nestija kitaip būčiau buvęs suimtas – mano vardas jau buvo sąrašuose.Laikas: lapkričio 3 d. popietė Tuo metu Damaske jau buvo panaudotas cheminisPirma – keletas esminių klausimų. Paprastas studentas ginklas, o Asadas Vakarų akyse stengėsi atrodyti,Lietuvoje, jei nesidomi politika, ne itin gerai supranta,kas vyksta Sirijoje. Keletas esminių frazių – karas, Ru-sijos įtaka, pabėgėliai galbūt ir suksis jo galvoje, betbendro vaizdo jis neturės. Tad judant linko geresniosituacijos supratimo – kas įvyko Sirijoje?Iš pat pradžių tai buvo tiesiog revoliucija. Revoliucijaprie kurios prisijungė visos kultūros ir visos religijos. Ta-čiau joje jau nuo pat pirmų žingsnių buvo ir žmonės,specialiai siųsti diktatoriaus, kurie kartojo, kad nereikianieko keisti.Iš kitos pusės, režimas bandė susidoroti su revoliuci-ja siaubingais būdais. Buvo tiesiog šaudoma į taikiusprotestuotojus. Vienoje vietoje nužudyti du šimtaižmonių. Tankai gatvėse, patikros punktai... Tam prasi-dėjus, supratome, kad tai nebegali būti taiki revoliuci-ja – ji privalėjo tapti ginkluota. Bet visa tai įvyko tik po

kaip lyderis kovojantis prieš terorizmą. Tam jis iš kalėji-mų paleido žmones, kurie sugadintų revoliucijos įvaiz-dį ir Vakarai nebegalėtų sėkmingai padėti opozicijai.Be to, žmonės, kurie buvo paleisti – nemenka dalis jųdabar yra ISIS pagrindas. Kitaip tariant, jei nori atrody-ti, kaip kovotojas su terorizmu, turi jį pats ir sukurti.Grįžtant šiek tiek atgal, kaip atrodė diktatoriaus val-dymas taikiu metu?Tai buvo komunistinis režimas.Komunistinis?Taip, režimas Sirijoje buvo itin komunistinis. Visai, kaipRusijoje.Tai reiškia jis neturėjo stiprių religinių elementų?Ne, visai ne. Tam tikra prasme Sirija buvo labai atvirašalis. Merginos vaikščiodavo gatvėse neužsidengusiosveido ir tai buvo savaime suprantama. Trūko ne kas-dienės, o veikiau politinės laisvės…Bet juk taip buvo ne visada?Taip, prieš Asado režimą Sirija buvo demokratinė šalis.1946 – 1967 metais tai buvo itin demokratiška valsty-bė. Vienas to laikotarpio prezidentų netgi buvo paša-lintas iš pareigų, nes naudojo prezidento automobilįne darbo metu.Bet Amerika siekia, kad Izraelis išliktų stipria valstybe(tai jos kūrinys), todėl nenori, kad jokia kita pajėgi šalisribotųsi su juo.Ar tikrai?Taip, JAV rėmė ir dabar netiesiogiai remia Assad’orežimą.

Jai svarbiausia, kad Rusija kariautų šį karą ir taptų kuo tis – pradėti naują gyvenimą, po to, kai netekau visko.silpnesnė. Dėl to jie visada stengiasi išlaikyti jėgos ba- Ėmiau pats save išlaikyti, mokiausi vokiečių kalbą, stu-lansą silpnindami Rusiją, o kartu ir Iraną. Vakarai par- dijavau. Galima sakyti, savo tikslus pasiekiau, bet, kaiduoda ginklus opozicijai, bet ne tokius, kurie galėtų kalbame apie tai, kas įvyko Kelne, aš tikrai jaučiuo-padėti laimėti. Galiausiai Arabų šalys taip pat nori, si blogai. Tie vyrai, kurie prievartavo moteris nebuvokad karas tęstųsi. Jos moka Vakarams, kad šie nepar- sirai, tačiau požiūris, kuris įsivyravo po to, dabar yraduotų stiprių ginklų, nes bijo Irano okupacijos. Silpninti taikomas visiems.jį karu joms naudinga. Bet sugrįžtant prie temos, labai neteisinga sakyti, kadKoks tavo akimis Rusijos vaidmuo konflikte? Kelno įvykiai, susiję su visais pabėgėliais, kad tai refu-Rusija neturi didelių tikslų Sirijoje. Mano akimis tai la- gee stuff…biau bandymas įrodyti – mes esame stipri valstybė,mes kaunamės už savo teritorijos. Iš kitos pusės tai la- Baimės retorika?bai logiškas taktinis ėjimas. Norima sukurti kuo didesnį Taip, absoliutus Trump mentality.pabėgėlių srautą Europai, ko pasekmė būtų dešiniųjųpartijų atėjimas į valdžią ir jų bendradarbiavimas su Balsuotum už Hilary? (pokalbio metu rinkimai darPutinu. buvo ateityje) Mmm. Iš tiesų man labai patinka Europa, jos šalys irTodėl sprendimas šioje situacijoje būtų ryžtingi veiks- reakcija į pabėgėlius, bet aš nematau Vakarų pasau-mai Sirijoje, o ne pabėgėlių stabdymas, nes Rusija lio, kaip vientiso. Amerika man – labiau priešas. Todėldrasko šalį kiekvieną dieną. Tikrasis jos tikslas – Ukrai- palaikau Trumpą.na. Siriją naudojama veikiau tik kaip ginklas. Ir tai tikraibaisu… Tu tikras? Taip, nes tai padėtų mano šaliai. Ne dėl to, kad jisNorėjau tavęs paklausti apie žiniasklaidos kuriamą geras žmogus ar politikas. Asmeniškai, jis man visai ne-pabėgėlių portretą – ar seki, kaip pastarieji įvykiai patinka. Bet Amerikai reikia imtis veiksmų dėlto, kasaprašomi spaudoje? Tarkime naujųjų metų įvykiai vyksta Sirijoje…Kelne? Ar tai nėra dešiniųjų partijų manipuliavimasžmonėmis siekiant daugiau politinės įtakos, ką jau Manai jis kažką pakeis?kalbėti apie žiniasklaidos norą bet kuria kaina pa- Nepakeis, bet jis gali sugriauti vidinę Amerikos siste-traukti dėmesį. mą, paversdamas ją silpna, kas sukurtų didesnę lygy-Turi šiek tiek daugiau laiko? Pasiimsiu kavos. bę pasaulyje. Nes Europa jau nebėra tokia stipri, kaip anksčiau. Ir tai nėra teisinga. Europa galėtų sustabdy-Ok :) ti karą Sirijoje, bet Amerika to nenori.Į Vokietiją atvykau 2014 m. Ir tai buvo tikrai gera patir- Got it. Galvoju apie galimą sprendimą šioje situacijo-

je – štai JAV sako, mes remiame demokratiją visame Taip, bet mes negalime net lyginti komunizmo idė-pasaulyje, bet iš tiesų svarbesnį vaidmenį užima pre- jų su dabartine tikrove. Galiausiai Rusija labai silpnakyba, Izraelio palaikymas… Išeina, kad demokratija ekonomiškai… Silpnesnė, nei galėtum tikėtis.jiems nesvarbi?Ne, jiems svarbi tik demokratija Amerikoje. Kas gi jie Visgi palyginti įdomu. Bet gal geriau nekalbėkimebūtų, be diktatūrų? Jie palaiko šias santvarkas savo apie Rusiją, jos jau ir taip per daug…naudai. Pavyzdžiui, JAV padeda diktatoriui Egipte Koks kitas klausimas?išlaikyti valdžią ir tada jis parduoda naftą gerokai pi-gesne kaina. Be šių valstybių JAV nebūtų tokia stipri. Neprisimenu (juokas). Atrodo, kažkas apie karą.. Ne, apie medijas ir kodėl jos daro tai, ką jos daro, bet ašTai labai ciniška… jau klausiau šio klausimo.Tai paradoksalu. Daugelis Europos resursų taip pat yra Aha. Tiesiog tam, kad politizuotų pabėgėlių krizę.importuojami iš Afrikos, tačiau čia stengiamasi išlaikytibalansą – yra siunčiama humanitarinė parama, lab- Supratau. Geras, ačiū, šiaip buvo labai įdomu. Dabardaros pinigai. Todėl man patinka Europa politika, bet turėsiu net visą valandą įrašo :)ne Amerikos, netgi ne Australijos… Kalbėjosi redaktoriusAustralijos?Taip, ji visai, kaip Amerikos, o tarkim Kanados politika Kalba netaisyta. Priežastis galima interpretuoti laisvai.panašesnė į Europos.Geras. Niekada apie tai nepagalvojau. Keista, kadapie tokias stiprias valstybes, kaip Australija ar Ka-nada viešojoje erdvėje girdime tiek mažai, kai kalbaeina apie globalią politiką…Taip, Kanada yra atviresnė. Bet tai ne tik pabėgėliųpriėmimas – tai visa šalies politika. Štai Vokietijoje tugauni teises, kaip ir visi kiti – gyventi, dirbti, mokytis, oAmerikoje visuomenė yra kapitalistinė ir labai skiriasinuo liberalios Europos.Žinai, būdamas Vokietijoje jaučiu, kad visos šios idė-jos – žmonių laisvė, lygybė yra gimusios čia, VakarųEuropoje, o Lietuvoje mus pasiekia tarsi jų atplaišos,kurios nuolat varžosi su sovietine tikrove, išlikusiažmonių galvose…

būtum Sakoma, kad laikas, dėl kurio nesigaili, nėra veltui praleis- tas. Sutiktumėte? Šiaip ar taip, kaip Jūs „veltui“ leidžiate lai-„Kaasdmišleikntyi tbarpėea,ičkiaima“ ką, kai jau nieko nebesinori? Kai jau visiškai nebesinori filosofijos – skaitau Pascalį. Kai jauVis didėjant euroskepticizmui Europoje ir garsė- nebesinori net Pascalio – Naująjį Testamentą. Tada viskasjant kalboms net apie galimą Olandijos pasitrau- atsistoja į savo vietas – Dievas visada yra su mumis, o filosofi-kimą iš Sąjungos, kalbėjomės su politikos filosofu, ja dažnai pralaimi religijai. Filosofija šiandien jau nebe išmin-vienu nuosekliausių dabartinės ES formos ir turinio ties meilė, todėl filosofai dažniausiai leidžia laiką gaminda-kritikų – Alvydu Jokubaičiu. Pokalbis apie Lietuvos mi straipsnius…tapatybę, jos galimybes Europos Sąjungoje ir kituspolitinio (kultūrinio!) bei visuomeninio gyvenimo as- O kaip jaunystėje leidote laiką? Ar sovietmečiu priklausėtepektus gali tapti puikia proga laisviau, giliau ir origi- neformaliems jaunimo judėjimams - pankai, hipiai, baltai?naliau mąstyti apie mūsų valstybę, jos ateitį ir mūsų Buvau senosios kairės atstovas – priklausiau komjaunimopačių vaidmenį joje. organizacijai. Kaip ir dauguma mano kartos žmonių. Juo- kingiausi man yra vadinamieji baltai. Buvau blogas kom-(Kol kas ilgiausias interviu Fortkės istorijoje) jaunuolis, bet dar blogesnis pagonis. Žmonės prisiskaito pro- fesorės Pranės Dundulienės etnografijos tyrinėjimų ir tampaSkaitykite! pagonimis. Gėda žmogui papasakoti. Kokios muzikos tada klausėte? Kokia dabar jūsų mėgsta- miausia grupė ar atlikėjas? Tie patys atsibodę mano kartos pavadinimai. Dabar ste- biuosi, kiek daug dėmesio sovietmečiu buvo skirta muzikai. Ji to neverta. Youtube peržiūrėjau visus sovietmečiu girdė- tus, bet nematytus ansamblius. Nuviliantis vaizdas. Tik Led Zeppelin yra kaip Bobas Beamonas lengvojoje atletikoje. Jie visa galva aukštesni už kitus. Koks logikos ir romantikos santykis Jumyse? Norint atsakyti į Jūsų klausimą, reikia logikos. Norint atsakytų į Jūsų klausimą originaliai – reikia romantikos. Sudėkime abu dalykus į vieną. Romantizmas turi savo logiką, bet pastaroji neturi romantikos. Kalbant apie politiką ir filosofiją... Demokratija ar monar- chija? O gal kažkas kito? Kuri politinė santvarka Jums ar- timiausia? Demokratijai nėra alternatyvos. Monarchas šiandien netin- ka demokratijos žmogui. Britanijos monarchija yra masinės kultūros dalis. Neaišku, kas yra demokratija. Net Šiaurės Ko- rėjos diktatoriai remiasi liaudimi. Sovietų Sąjunga taip pat save vadino demokratija. Geriausias politinis režimas būtų mišrus režimas. Tačiau demokratai dėl savo dogmatizmo neleidžia mišraus politinio režimo. Esate galvojęs apie praktinį politikos kelią? Bijau praktinės politikos, kaip ir absoliuti dauguma politikos mokslininkų bei filosofų. Galėčiau veikti nebent tik kartu su Raimundu Lopata, kuris turi didelę politinę vaizduotę, valią ir improvizuoja. Nors niekada nesakyk niekada. Demokratija leidžia ir karvių melžėjai valdyti šalį. Wałęsa elektrikas buvo. Kokie įvykiai turėjo didžiausią poveikį Jūsų plėtojamai filo- sofinei minčiai?

Sovietmečio pabaiga ir po to sekęs nusivylimas posovietine sekuliarią religiją.Lietuva. Iš pradžių buvo pergalės džiaugsmas. Paskui nusi-vylimas. Visiškai pakriko filosofų cechas, kuriame liko tik vei- O jei kalbėtume apie tokią demokratiją, apie kurią pagal-dmainiavimas ir akademinė tuštybė. Gėda sau į akis pažiū- vojame intuityviai, ką jūs turite minty kalbėdamas apie de-rėti. Tačiau dar labiau gėda matyti nesibaigiančius filosofų mokratijos problemas?vienas kito apkalbinėjimus. Demokratijai būtinai reikia demoso, kažko, kas gali save valdyti. Jau du amžius juo yra tauta, jeigu nori, „liaudis“,Naujausioje savo knygoje - „Filosofas kaltina mokslinin- kuri dabar save yra suradusi per tautą. XIX a. atradom kaskus, arba Kas blogai su politikos mokslu?“ kritikuojate aklą save valdys nuo Klaipėdos iki Zarasų - tai buvo lietuvių tau-žmonių pasitikėjimą „neutraliu“ politikos mokslu. Be jau ta. Visi taip darė: Prancūzijos revoliucija, Amerika irgi atradoJūsų veikale vardintų priežasčių, ar nėra taip, kad politikos tuos, kas save valdys, o šiandien Europa pradėjo išmontuotifilosofai nurašomi dėl jų (tariamo) nekonkretumo ir politikos tautą su individo idėjos pagalba, nes pradėjo sakyti, kadmokslininkų (tariamo) konkretumo? Toks vertinimas, ma- tauta yra ne tik mes kaip kolektyvas, bet ir tie, kurie mumstyt, atsiranda, nes iš politikos filosofų tikimasi ne tik teorijos, nepriklauso, pavyzdžiui, portugalai ar rumunai. Sukūrėmebet ir konkrečių pasiūlymų. Kaip Jūs vertinate šią situaciją? žmogaus religiją – universalesnę. Jaunesnė karta, turbūtTikras politikos filosofas yra tas filosofas, kuris dėl politinių prie- dauguma jūsų žurnalo skaitytojų visiškai nenori to seno na-žasčių pradeda kažką nutylėti arba kalbėti Ezopo kalba. cionalizmo, nes randa bendrumą nepaisydami sienų. BetPolitinė filosofija yra pavojingas dalykas. Tai, ką intelektualai aš kaip politikos filosofas galiu pasakyti, kad tokiu būdu galikalba interneto portaluose – nėra filosofija. Filosofas turi at- tapti nebeaišku, kas Lietuvoje save atstovaus per demokra-sikratyti ideologijų. Jis turi užduoti visumą liečiančius galuti- tiją?nius klausimus. Tarkime, „Kokia žmogaus vieta tarp gyvūnųir Dievo?“, „Kas yra politika?“, „Kokia žmogaus prigimtis?“. Galima įsivaizduoti tautą kaip asmenį. Aplink jį daug idėjų,Kai klausiama apie gėrį neįmanoma apsieiti be politikos. bet tas asmuo tampa savimi ne tada, kai nuo jų užsidaro, oO į filosofinius klausimus neįmanoma atsakyti kaip į mokslo tada, kai jas išgirsta ir tai, kas jam svarbu atranda iš naujo.klausimus. Kai ką jis priima, kai ką atmeta, o kai ką pameta… Bet jei pametė, tai galbūt tai niekada ir nebuvo jo?Esate vienas iš daugiausiai apie Lietuvos identitetą Europos Kiekvienai tautai reikia dviejų dalykų: kažko, kas ją suriša, yraSąjungoje ir apie pačios ES identitetą kalbančių politikos pastovu ir, aišku, sugebėjimo keistis. Tau neatrodo, keista,filosofų. Viename naujausių savo pamąstymų teigiate: „Pir- kad esi tas pats, kuris buvai vakar, nors per dieną tavo vi-miausiai reikia pašalinti visus Europos Sąjungos autoritetą duje įvyko kažkas naujo? Yra, kas leidžia tave atpažinti visągriaunančius veiksnius – atitrūkimą nuo piliečių, demokra- laiką. Iš vienos pusės tu niekada nesi tas pats, bet kartu tu irtijos deficitą, oligarchinį biurokratų užsidarymą, jų ideolo- visada tas pats. Tu esi visi tie įvykiai, kurie susikaupia tavyje,ginius karus ir gerai finansuojamą demagogiją“. Kokiais bet politiniame gyvenime reikia, kad ir aplinkiniai turėtų su-būdais tai turėtų būti sprendžiama? pratimą, kad tu esi tikras. Todėl tauta turi keistis ir likti ta pati.Lietuvos žmonės šiame reikale nieko negali padaryti, nes jų Ją turi atpažinti kiti. Nepaisant to, kad mes tikriausiai būsimyra tik 3 milijonai iš 500 milijonų ES gyventojų. Lietuviai de- tie, kurie greičiausiai keičia savo tapatumą ir nuolat juda,mokratiją gali sukurti tik tautinės valstybės rėmuose. Šiuo yra tam tikri dalykai kurie garantuoja pastovumą. Man at-pasakymu nepropaguoju agresyvaus nacionalizmo. Pa- rodo, kad visa tai susieta su morale, moraliniu tapatumu,bandykite būti demokratu be tautinės valstybės. Nesigaus. tam tikromis savybėmis. Ne su meniniais ar kitais laimėjimais.Demokratija reikia demoso, o juo nuo XIX a. yra tauta. Pa- Bus tų menų ar nebus, ne tai svarbiausia. Ne visoms tautomtinka tai kam nors, ar ne. Marse neįmanoma šienauti. Euro- jų reikia. Kad būtum asmenybė, reikia sugebėti išlikti tapa-pos Sąjungoje šiandien neįmanoma būti tikru demokratu. čiu.Ją valdo oligarchai. Jei mane manimi išlaiko mano gebėjimas priimti sprendi-Kalbant epie europietiškumą. Jei, jūsų žodžiais, Lietuvai ne- mus visose situacijose, kitaip tariant mano paties suvere-įmanoma sukurti demokratijos be tautos, o Europa naikina nitetas, tai galbūt ir tautą išlaiko jos suverenitetas? Tačiautautiškumą, ar demokratija apskritai galima Europoje? suverenitetas nereiškia, kad tauta lieka ar turi likti tokia pati.Yra daug painiavos su demokratijos sąvoka. Paradoksalu, Yra toks Pascalio meilės paradoksas. Ar tu myli žmogų, arbet net diktatūra gali būti demokratiška, jei tik diktatorių pa- myli jo savybes? Ar mylėsi, kai jis neteks savybių?laiko demosas. Todėl sunku atsakyti į šitą klausimą, nes šiaislaikais viskas yra demokratiška, o jei viskas, tai ir niekas. Pa- Tai mes ir mylime tą tautos idėją, nors pati tauta keičiasi.našu, kad demokratija yra nebe santvarka, o kažkas labai Nepaisant to, kad Lietuvos 1992m. Konstitucijoje paminėtaplataus, tiek plataus, kad nebeaišku, kas tai yra. Tai labiau- „tauta“ reiškia ne XIXa. IIp., o pilietinę/civilinę tautą. Galbūtsiai jaučiama Europoje, kur demokratija pavirto į kažkokią įmanoma priimant tą pasikeitimą ir keitimąsi išlaikyti tautą

ES? matė – išskerdė senąją tautą, feodalus ir Bažnyčią. BūtumAš manau, kad 100% įmanoma išlaikyti tautą, jeigu tautoje pabandęs Prancūzijoje prisiminti senąjį režimą, būtum turė-žmonės mąsto panašiai, kaip eidami į santuoką. Turi paža- jęs problemų, o Lietuvoje Maironis ieško įkvėpimo senojojedėti – nepaliksiu, kas bebūtų. Tada viskas tvarkoje. Bet Lietu- valstybėje.voje to nėra, todėl tauta nyksta mūsų akyse. Ar galima nepaminėti Valančiaus amžininkų, tautinio atgi-Kadangi nuolatos keičiasi tautos samprata ir identitetas, mimo pasaulietinės krypties atstovų, pavyzdžiui Daukanto?kodėl valstybė negali tapti vienu iš tų identiteto išsaugoji- Valančius turėjo labai konkrečią savo „ganymo“ teritoriją.mo pagrindų? Jis užčiuopė pirmąsias suvereno ribas. Ir tada kai pasaulie-Todėl, kad valstybė yra per silpni klijai. Buvo laikas, kai nebu- čiai pamatė, jog galima mobilizuoti tautą, jau galėjo ją per-vo lietuvių tautos, buvo laikas, kada nebuvo valstybės (so- imti. O kalbant apie Tvaną ir kitus dalykus, tai mes ir toliauvietmečiu). Kai lietuviai iš visų veiksnių neturėjo politinio, jie šiandien galėtume didžiuotis ta lenkiškai kalbančia lietuviųturėjo išlaikyti kultūrinį, dvasios tapatumą, kad vėliau galėtų tauta, Why not?teigti savo civilinį tapatumą. Negalima visko suvesti į politinį Bet turime suprasti, kad šiandien mes jau kita politinė tauta.nacionalizmo aspektą. Visos tautos yra sulipdytos iš politinio Noriu pasakyti, kad kultūriškai mes galime savęs ieškoti LDK,ir iš kultūrinio aspekto, ir to negalima atskirti. Taip, Lietuva da- nes tai yra tęstinumas. Tie kaimiečiai, kurie save suvokė kaipbar yra pilietinė tauta, bet ji netektų prasmės, jei jos būtų lietuvius ir iš kurių anūkų pasidarė užsienio reikalų ministrai,nekūrę lietuviai. jie yra tas tęstinumas, bet politiškai reikia įsisąmoninti, kad mes sukūrėm naują tautą. Šiandien tai pradėjo nykti. VienuBet patriotiškumas nėra vien tik tautos išmonė. Pavyzdžiui metu kalbama ir apie LDK ir apie Lietuvos Respubliką. Taupatriotiškumas prieš tautinį atgimimą. Jis nėra vienareikš- neatrodo keista, kad Liepos 6d. Palangoje ištiesiama kilo-miškas. Pavyzdžiui Tvano laikotarpiu egzistavo pavieniai, metro ilgio trispalvė? Ką tai rodo? Nesiorientuojame savojetačiau atitikmens neturintys patriotiniai protrūkiai. Taip pat istorijoje.mūsų Tėvai kūrėjai rėmėsi būtent į LDK, nes nepaisant to,kad tai buvo kitoks darinys, tai vis tiek buvo Lietuvos valsty- Bet galbūt tai ir yra tas tęstinumas? Nauja valstybė, naujabė. Valstybė tveria istoriškai ilgiau negu tauta. vėliava, bet tai vis tiek yra Lietuvos valstybė.Taip, bet kai aš kalbu, tarkim, apie Valančių, neneigiu, kad Sutinku, kad tai yra ta pati Lietuvos valstybė, bet tas, kurispatriotizmas turi įvairiausių formų. Reikia turėti patria, kurią supranta, kad mes per stebuklą vyskupo ir kaimiečių dėkagalima suvokti skirtingai. Reikia suvokti, kad tai yra bendras išlikom, galėtų Liepos 6d. švęsti su monarchistine vėliava.gėris, save tapatinti su tuo gėriu ir savo veiksmais tai parody- Būtų gražu nulenkti galvą prieš Didžiąją kunigaikštystę. Oti. Valančiaus fenomenas pasižymi tuo, kad į politiką pradė- vasario 16 – vien tik trispalvės. Tai rodytų, kad mes nesamejo kilti visai nauji žmonės, kuriuos jis iškėlė kaip vyskupas. Tie, pasiklydę. O dabar visame kame, net ir politikoj pasiklydę.kurie anksčiau niekada nedalyvavo politiniame gyvenime. Juk pradžioje mums reikėjo surasti tautą. Reikėjo susiprasti.Tai, kas Europoje vyko po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, Man atrodo, čia ir yra itin svarbus skirtumas. Kai tu kalbi apieLietuvoje turėjo būti atlikta vyskupo, nes daugiau niekas ne- pilietinę tautą ir apie mūsų Vidurio Europos regioną, mesgalėjo to padaryti. Tada dar nebuvo elito, kuris sugebėtų esam truputėlį kitaip padaryti negu Amerika ar Prancūzija.tai padaryti. Ir viskas labai sėkmingai susiklostė. Valančius Jiem nereikėjo iš pradžių atrasti tautos. Lietuviams tai buvoapie tai gal net negalvojo, kaip apie siekį. labai sunku. Pavydžiui, Lenkijoj elitas jau egzistavo. Jūs, stu-Grįžtant prie tautos, lietuvių tauta yra sukurta vyskupo, kuris dentai ir abiturientai, leidžiat kultūrinį žurnalą, o aš paban-laikėsi krikščioniškos santuokos sampratos, apie kurią kalbė- dau įsivaizduoti, kaip buvo Kudirkos laikais. Nulis. Valančiusjom. Jis neturėjo galvoje nacionalizmo. Bet galima paste- pats kai rašė apsakymus suprato, koks jis ten rašytojas..? Betbėti, kad vėlesni Lietuvos valstybės tėvai kūrėjai labai įtariai pažiūrėk, trisdešimtais metais tarpukariu mes jau turim nau-žiūrės į dvasiškius. Šita banga demokratijoje yra sunkiai su- ją lietuvių kultūrą. XIX a. Valančius tik rašto mokė, o dabarderinama su kokia nors transcendencija. Demokratija yra jau ir literatūra, ir dailė – viskas. Šiandien mes ant to stovim.imanentiška. Valstiečiai nori pasakyti, jog jie čia yra galutinė Tie, kurie tai kūrė, atrodo, net patys nesuprato kokį stebukląvaldžia. Valančius dar taip negalvojo, bet taip negalvoda- padarė. Bet rezultatas įspūdingas. Tačiau tas moralinis įsi-mas sugebėjo apčiuopti ir paruošti tai, kas vėliau suveikė. pareigojimas tautai nyksta. Manoma, kad esame tik istorinis50 metų ir mes turėsim valstybę. Juk tada buvo manoma, atsitiktinumas.kad jeigu neturi valstybės, nesi istorinė tauta, nes neturi pa-grindinio dalyko – mokėjimo valdyti save politiškai. Grįžtant prie dabarties: Lietuva juk neturi pasirinkimo, būti ESMan keista, kad mūsų tėvai kūrėjai apeliavo į LDK. Mairo- ar ne. Kodėl nuvertinate Lietuvos vaidmenį joje? Be abejo,niui skauda širdį važiuojant pro Trakų pilį. Labai juokingas jis yra mažesnis nei didžiųjų valstybių ir lietuvių aktyvumądalykas, kad atsirado nauja tauta, kuri nesupranta, kad reikia skatinti, tačiau jautimasis mažu jį tik dar labiau su-yra jau kitas darinys, nei egzistavo prieš tai. Prancūzai tai menkina…

Iš ES padarė šventą karvę. Ši organizacija yra nedemokra- naikinantį pagreitį. tiška. O jei ji tokia, tai nukentės mažiausios tautos. Didieji Pamenu, kaip baigęs universitetą sodinau su seneliu ąžuo-žino, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje mes neturim, liuką Palangoje. Buvo 1982 m. lapkričio pradžia, už savaitėskur dėtis. Nežinau, ką jie gali su mumis daryti, bet mes vis tiek mirs Brežnevas. Senelis rūko ir sako: „aš vis vien atsiimsiu savoištversime tame Europos Sąjungos laive. Net jeigu Briuselis ir žemes“. O aš galvoju: „seneli, kaip???“. Nes tuo metu ma-įsakys ketvirtadieniais kelnes nusimauti ir be jų vaikščioti. čiau galingą imperiją, kuri kai pradėjo byrėti, man atrodėTodėl jei Europa mūsų – diskutuokim. Jeigu didieji užsiciklino stebuklas. Bet žmonės visuomet bijo taip mąstyti – mokyklojant biurokratinio mechanizmo, mąstykime plačiau. Nes Eu- išmoko galvoti pagal fiziką ir nebemato stebuklų.ropa tokia, kokia ji yra dabar, esu įsitikinęs, pasmerkta žlugti. Yra dar ir kitas dalykas – gali būti laisvas, bet nesugebė-Kas pasakė, kad tiesa yra didžiųjų pusėje? Manau, kad lai- ti savęs valdyti. Lietuvoje mane stebina tam tikras tonas.kas mums jaustis europiečiais. Mūsų politikai turi būti atsar- „Oi, čia menas yra didelis laimėjimas“. Ne! Valstybė yra di-gesni, tačiau intelektualinis gyvenimas privalo vykti. džiausias laimėjimas. Sukurti valstybę, išlaikyti ją ir dar jeigu išpuoselėti geriau nei krepšinį... Kažkaip krepšinį tai išmokomBet ar tos vienareikšmės diskusijos nekuria atmosferos, kuri puoselėti. Pažiūrėk, va kultūriniai žurnalai. Palygink kokiusiššaukia tik gynybinę reakciją..? britų Prospect ir mūsų... Pas mus kultūrą pirmiausia suprasAš suprantu, kad jūs norit mylėti ES, bet... dabartinio varian- kaip literatūrą, meną. O pas juos yra visuomeniniai politiniaito ES sugrius, aš garantuoju. Aš visiškai nenoriu, kad lietuviai aspektai. Nes kas jungia visą kultūrą? Valstybė. Lietuvoj toužsidarytų savyje, bet dabar Europoje gyvenam blefu. Pa- nėra. Čia tikriausiai sovietmetis pakenkęs, nors ir tarpukariužiūrėk, iki Valančiaus kaip lėtai tautinė valstybė formavosi. ne pačios geriausios mados buvo, bet jie kapanojosi – ašPer Reformaciją, Prancūzijos revoliuciją, Šv. Rašto leidimą jiems jaučiu pagarbą. Išsilaikyti tokiomis sąlygomis su sostinenacionalinėmis kalbomis. O dabar norima naują politinę Kaune ir kitkuo...formą sukurti ant staigiųjų. Aš netikiu, tai neįmanoma. Taip, Prancūzus išgelbėjo Žana D‘Ark. Gali įsivaizduoti – kaimoLietuvoj yra daugybė žmonių, kurie myli ES, tačiau meilė yra merga išgelbsti prancūzus. Jie iki šiol to negali paaiškinti.tik jausmas – dar reikia ir proto. Norint padėti ES, pirmiausia Mes Lietuvoj jau visko turėjom, bet kad kaimo merga va-reikia pradėti mąstyti. Tautinė valstybė nesusikūrė greitai. dovautų kariams ir mes laimėtume lemiamus mūšius, to ne-Machiavellis, Hobbesas nuveikė didžiulius darbus. Hobbeso buvo... Gražus anglų kalbos žodis „authority“ kartu reiškia„Leviataną“ reikėjo išmąstyti, atrasti naujas sąvokas, idėjas, ir valdžią, ir autoritetą. Valdžia turi būti autoritetas. Lietuvaimetaforas. O dabar ES biurokratai susirinko ir valingu admi- to reikia. Manau, kad ir jūsų žurnalo pagrindinis tikslas turinistraciniu sprendimu pabandė sukurti bendrumą. Nesukū- būti, kad lietuviai suvoktų esantys suverenu. Avariniu atvejurė bendrumo, tik jo imitaciją. galim pakentėti be valstybės, su kultūriniu bendrumu. Kaip sakydavo Vilniaus romantikai: „praradom valstybę – niekoAr norite, kad Lietuva išstotų iš ES? tokio, dvasią išlaikysim, vėliau atsiimsim valstybę“. Romantiz-Ne, nenoriu, bet ši organizacija turi visiškai pasikeisti. mas visą laiką su mumis. Mes iš jo atsiradom. ES dabar jaukia lietuvių protus. Jokia tauta negali būti dvejųBet ar įmanoma padaryti, kad euroskepticizmas skatin- ponų tarnas. Rousseau žodžiais, suverenas negali būti dalo-tų ne tik diskusiją apie ES kokioj nors VU auditorijoj, bet ir mas. Suverenui galioja teologinė idėja – Dievas yra nedalo-realius darbus, kad gyventume tokioje Europoje, kokioje mas. Visi nori Europos ir supranta, kad Lietuva be jos negali,norime? bet kvailai perkreipia mintį į „myliu, vadinasi, turiu pataikau-Žinau, ką reikia daryti. Mes, lietuviai, praleidom graikų pa- ti“. Taip nereikėtų daryti. Reikia pasakyti labai nemaloniusmokas, Roma mūsų nepasiekė. Su krikščionybe gavom dalykus, kurie vyksta dabartinėje Europoje.„head&shoulders“, tris viename – Jeruzalę, Romą ir Atėnus.Europos kultūra sugeba jungti tuos elementus, o mes esam Klausimas pabaigai – ar jūs laimingas? Kodėl?pavėlavę – tik Krikščionybėje esame. Batsiuvio gyvenimo tikslas nėra batų siuvimas. Jo gyveni-Mes visą laiką, kaip toje freskoje Strasbūro katedroje – pa- mo tikslas yra anapus batų. Žmogaus protas svajoja apieskutiniai. Visi ant arklių, o mes iš paskos pėsčiom einam. Bet tobulą laimę, tačiau tai nepasiekiamas idealas. Mintis apieir tai neblogai – suspėjam, vis dar Europoj. Man atrodo, kad laimę nėra suderinta su tikrove. Laimės trokštame protu, betbaudžiavą Lietuvoje panaikino 1861, o intelektualinės bau- šis nesukuria laimės sąlygų. Klausimas apie laimę turi būti su-džiavos panaikinimo dar laukiame... Jau minėjau, kad nors sietas su klausimu, kas mūsų laukia po mirties?ir nepilnavertiškai, tačiau Krikščionybės dėka įsisavinom eu-ropietišką kultūrą. Bet... Tarkim, kalbant apie Krikščionybę, Kalbino Simonas Baliukonisjei Lietuvoj ji nusmuktų, tai vėl pagonys būtume – barbarai.Kas trukdo lietuviams? ES tikrai netrukdo. Svarbiausia, norėti. Atsižvelgiant į kalėdinio laikotarpio laiko trūkumą interviuBet panašu, jog labiau norim pamėgdžioti, laukiam direkty- nesuguldytas į bendrinės kalbos normų rėmus ir ruoštas re-vų iš ES. Tas pamėgdžiojimas Lietuvoje įgavo pasiutusį ir visa miantis tik filologine intuicija. Bet gal tai ir nėra blogai?



\ E ivinas B utkus \Kodėl Radžvilas ir Jokubaitis (ne)sugeba argumentuoti?Pagrindinis dalykas, apie kurį norėjau pakalbėti, tai 2) kontinentinė filosofija dažnai naudoja argument fromanalitinė vs kontinentinė filosofija: authority, tipo pacituoji kažkokį filosofą ir čia jau savai-man atrodo, kad iš čia ir kyla Radžvilo bei Jokubaičio me argumentas. Tai pastebėjau Radžvilo kalbose, kainesugebėjimas argumentuoti, nes jie užsiiminėja kon- jis sako maždaug „Aristotelis jau seniai pastebėjo tokįtinentine filosofija, kuri: faktą...“ ir tada jis kažką pasako, kas jam palanku, ką Aristotelis yra pasakęs. Bet konkretaus Aristotelio ar kie-1) dažnai nemėgina apibrėžti, apie ką kalbama. no nors kito argumento nerasta.pvz. žiūrėjau Jokubaičio „įrodymą“, kad liberalizmofilosofija nėra filosofija, ir jis ten bando kažką argu- Nesakau, kad viskas yra taip nekonkretu, ką jie sako, betmentuoti, nors net neapsibrėžia, kas yra liberalizmo painiavos atsiranda.. Tada ir sunku kažką jiems atsakyti,filosofija ir kas yra filosofija; gaunasi, kad maždaug va nes daug šokinėjimo, ištraukiami teiginiai iš niekur, etc.liberalizmo filosofija nėra filosofija, nes filosofija yra pa-grįsta abejone, o liberalizmo filosofija jau iškart žino, Analitinė filosofija, kuri dominuoja akademiniame pa-kaip viskas turėtų būti. Man atrodo, kad turėtų būti saulyje, yra visiškai susikoncentravusi į argumentą - ne-pirma suvoktos kelios „filosofijos“ reikšmės: 1. filosofija leidžia pagrįsti savo teiginių tiesiog citatomis. Taip patkaip užsiėmimas, kuri susideda iš visų filosofijos tyrinė- labai daug energijos skiria sąvokų apibrėžimams, išskiriajimų sričių (metafizika, epistemologija, etika, politinė įvairias prasmes, kuriomis vartojamos tos sąvokos.filosofija, etc.) 2. filosofija kaip tam tikra teorija su sa-vomis idėjomis (tai šia prasme liberalizmo filosofija = Lietuvoje analitinė filosofija beveik nepraktikuojama ir,tiesiog liberalizmas). Būtent analitinė filosofija pradėtų man atrodo, kad tai yra labai prastas dalykas, nes tadanuo sąvokų išgryninimo ir nesigautų tokia painiava, į filosofija įgauna paviršutiniško plepėjimo įvaizdį. Tai vatkurią pakliūna Jokubaitis tokios mano pirminės mintys kalba facebook’inė, netaisyta

Dominyka Navickaitė Gyvenime vadovaujamės tokiu principu – esame lygūs ar nueiti? bent jau turime vienodas teises, potencialą tapti laimingiems, sustoti? T eisuoli ų kult ū ra siekti karjeros aukštumų ir įsitvirtinti šiame pasaulyje. Žinoma, pamiršti? tas teises ir galimybes kiekvienas suvokia skirtingai. Todėl kai kuriems vien išgirdus tokį teiginį, jog visi esame traktuojami kaip lygūs, kyla pykčio banga ir noras aktyviai prieštarauti. Bet šįkart galvoje turiu ne konkrečias teises, užtikrinančias ly- gybę įvairioms visuomenės grupėms, o veikiau itin paplitusį mąstymą, kad kiekvienas labai besistengiantis gali užsitikrinti sau gerą gyvenimą. Pažįstu ne vieną asmenį, kuris tvirtai tiki, jog nevykėliai yra kalti dėl to, kad tokie yra. Gyvenimas talžo visus, bet nuleisti rankas ir pasirinkti aukos vaidmenį pasirenkame juk patys. Turite su- tikti - net po gailesčio žvilgsniais, nukreiptais į nėščią benamę moterį, prašančią monetų, dažnai slepiasi panieka ir smer- kimas. Net ir nežinodami visų aplinkybių, manome, kad tai ji pati kalta dėl tokios padėties, kokioje mes tai jau tikrai nieka- da neatsidurtume. Nes mums irgi ne viskas buvo nuspalvinta rožine spalva – tėvai pykosi, simpatija neatsakė mums šiltais jausmais, neišgalėjome nusipirkti norimų batų, į mokyklą kė- lėmės ankstyvais rytais per prievartą, mokėmės, užuot susiti- kę su draugais, siekėmė aukštojo mokslo, skaitėme knygas... Mes užsitarnavome gerą gyvenimą, nes dėl jo dirbome. Ko- dėl turėtume užjausti ir padėti tiems, kurie dykaduoniavo? Nejučia tampame kone teisėjais – matuojame nuskriaustųjų asmeninę kaltę už nenusisekusį likimą. Neabejojame, jog jei esame labiau pasiturintys, išsilavinę, tai savaime gauname teisę atsistoti laipteliu aukščiau, badyti pirštais ir teisti. Bet ar tikrai žmonės patys būna kalti dėl to, kad skendi skurde? Ar geriau gyvenantys yra už juos atsakingi ir turi padėti? Ar tikrai kiekvienas gimstame su vienodu potencialu pasiekti sėkmę ir sąlyginai patogų gyvenimą? Tegu šie klausimai lieka retoriniai. Mes manome puikiai suprantantys, kas yra teisingumas ir su kuo jis valgomas. Bet iš tiesų, užduodami sau klausimus apie jį, suvokiame, kad visai neišmanome šios sąvokos reikšmės ir priimame ją kaip savaime suprantamą. Žmonės apie teisingumą kalba daug, tačiau iš tikrųjų daž- niausiai siekia gėrio tik sau. Žinoma, tai normalu ir nesmerkti- na – norime spręsti pirmiausia tas problemas, kurias jaučiame savo kailiu. Labai aiškiai tai demonstruoja rinkimai, kai atskirtis tarp socialinių grupių itin išryškėja. Pensininkai balsuoja už tuos, kurie žada didesnes pensijas, nepaisant didinamų mokesčių dirbantiems. Konservatyvūs žmonės aršiai palaiko tuos, kurie prieštarauja tradicinės šeimos ardymui. Daugiavaikės šeimos remia tuos, kurie pasisako už gausių šeimų modelį ir žada jį remti finansiškai. Ir taip toliau. Vėl įlipame į savo bokštus ir ba- dome pirštais. Gyvename teisuolių kultūroje, kur savos nuos-

tatos priimamos kaip objektyvios. Nenorime klausytis kitos pu-sės. Jau vien politiniai debatai, kuriuos stebime per televiziją,primena apipešiotų gaidžiukų peštynes. Jei aukšto rango po-litikai elgiasi taip, kodėl paprasti eiliniai žmonės turėtų perliptisavo principus ir elgtis civilizuočiau?Kaip bebūtų, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų gyvena tiesskurdo riba, o tarptautinės organizacijos nuolat perspėja Lie-tuvą dėl vienos didžiausių Europoje prarajos tarp turtingųjųir skurstančių. Galėtume ginčytis, kas dėl to kaltas. Žmonės,praleidę vakarus ne prie knygų? Asocialios šeimos? Lietu-vos ekonomika ir socialinė politika, nepalanki tiems, kuriemsnepavyko gimti po laiminga žvaigžde? Mažai darbo vietų,senėjanti visuomenė, emigruojantis jaunimas? Kiekvienas už-lipame į savo bokštą ir kaltiname tuos, kurie mums yra pato-gūs kaip kaltininkai. Ir kiekvienas nešiojamės bent po dalelętiesos. Didžiausia bėda ta, kad tiesiog nesutinkame bent kiekįsigilinti į kitos socialinės grupės situaciją – pamatyti pasaulį ki-tomis akimis. Mums sunku pripažinti, kad galbūt ir kiti yra teisūs.Gerbiu tuos, kurie gilinasi į socialines problemas, politiką, tei-sinius klausimus ir visuomenėje kylančias problemas bei su-formuoja tvirtą, argumentuotą nuomonę, politines pažiūrasir jų laikosi. Tiesa ta, kad nesurasime tobulo būdo padarytivisus laimingus. Nes vieniems duodamos teisės piktina kitus – iratvirkščiai. Galėtume panaikinti valdžią, leisti įsivyrauti anar-chizmui... ir vis vien nepasiektume harmonijos visuomenėje,greičiausiai tik leistumėmės praryjami nuožmaus chaoso.Galiausiai visiems mums reikia sprendimų. Nesu profesionalipolitikė, kuri, įdėmiai išanalizavusi esamą situaciją, pateiktųaiškų sprendimų planą. Tačiau tikiu, jog svarbu tyrinėti ir gilintis,bandyti situaciją pamatyti iš skirtingų žiūros taškų, nepasiduo-ti išankstiniams nusistatymams. Būtų šaunu, jei girdėtume netik pažadus, bet ir išgirstume žmones, kurie kalbėtų apie savogyvenimus ir diskutuotų, bandytų kartu prieiti kompromisus,naudingus abiems barikadų pusėms. Visa tai nėra lengvasdarbas, tai netgi gali skambėti kaip utopija, bet pirmas žings-nis jau būtų žengtas, jei išmoktume klausytis. Žmonėms labaisvarbu jaustis išklausytiems. Todėl labiau išsilavinusi visuome-nės dalis turėtų ne putotis ir arogantiškai laikytis savo tiesų, betpapraščiausiai įsiklausyti, ką kalba kiti.Vienas vaikinas sakė, kad mano optimizmas yra so last cen-tury. Bet jei nesuprasime, kad vienos socialinės grupės yra bū-tinai reikalingos kitoms ir atvirkščiai, tai ir toliau tęsime šį uždarąatskirties ratą. O jei sugebėsime perlipti per savo teisuolišku-mo barikadas, bent paruošime dirvą, kurioje galėtų išaugtisusiklausymo vaisiai. Todėl jautresnis žvilgsnis į socialines pro-blemas galėtų būti ta taip trokštamo dialogo pradžia. Nesvisgi nesinorėtų, kad mūsų valstybė patirtų šachą ir matą irbūtų giljotinuota socialinėje sferoje. Labai tikiuosi, jog to darįmanoma išvengti.

3. Kada supratai, kad nori rašyti būtent apie Vilnių? Vilnium mėgaudavausi pati sau – savanaudiškai :) Mintis apie jį rašyti gimė kaip galimy- bė pačiai mėgautis ir dar duoti kitam. Idėja turėjo prinokti kaip obuolys, kurį nuraškiau du šešio- liktų sausį. Esu dėkinga ir savo tėvukui - jis idėjininkas, pats degė mintimi rašyti apie Vil- nių. Išmokė mane žmonių visko klausinėti, komunikuoti, aplin- kybes priimti kaip dovaną. Tai galbūt genetiškai „Vien Vilnių“ gavau? (Reikėtų intelektualiai pridurti: LOL). 4. Kodėl tinklaraštis? Kodėl ne filmas, graffiti ar fotografija? Ieškojau tinkamiausio formato tęstiniam projektui. Vizualiniais dalykais - grafičiu, fotografija mintį gali šūktelėti, tačiau norint pasakoti istoriją - jau reikia dau- giau erdvės naratyvui. Tinklala- pyje telpa labai daug istorijų.1. Vilnius - centrinė tinklaraščio figūra. At- 2. Kokį Vilnių prisimeni iš anksčiau? 5. Tinklaraščio aprašyme rašai:rodo, kad skirtingi žmonės tik atskleidžia Koks jis dabar? Ką norėtum (ir ar no- „Akimirkai sustoti ir pakalbinti,miestą pačiais įvairiausiais aspektais. Kodėl rėtum) jame keisti? akimirkai sustoti ir užeiti vidun.jis tau toks svarbus? Pirma mintis, pagalvojus apie Vilnių Pamatyti, koks Vilnius iš tiesų!“Vilnius išties yra tinklaraščio ašis. Miestas yra anksčiau, - medžiai ant Gedimino Tad koks tas Vilnius iš tiesų?gyvas objektas, tad norint jį pažinti, reikia kalno. Juk ryškiausi praeities momen- Kaip sakė skulptūros genijus Ro-prakalbinti. Vilnius kalba vilniečių lūpomis, tai tie, kurių dabarties laike nebe- din, kiekvienas objektą matotodėl interviu su sostinės gyventojais yra es- patirsi. Belieka stebėti vargšelį slen- pagal savo vidų, patirtį ir inten-minė internetinės svetainės dalis - tai ypatin- kantį kalno šlaitą. Šioje vietoje - tylos ciją. Vilnius yra toks, koks yra.gas būdas išgirsti miestą. Klausi, kodėl Vilnius minutė visiems nukirstiems Vilniaus Jį kiekvienas interpretuojame.man svarbus? Nenoriu skambėti pernelyg medžiams. Jeigu būtų mano valia, Ir svarbiausia - skirtingai. Kituchliché, bet esu jį įsimylėjusi. Žinai jausmą, Vilniuje nutiltų bet koks grėsmingas atveju nebūtų taip įdomu mies-kai draugų bandai išklausinėti apie savo pjūklo garsas. Visgi, mano galvoje tą tyrinėti. simpatiją? Kiekviena detalė tada atrodo sukasi nuolatinė asociacija su žo-tokia svarbi, o klausytis gali be galo. Kalbu džiais ‚Ką Vilniuje keisti‘ - tai dvira- vaikšto pėstieji ir nėra jokių atšokusiųmetaforomis, bet šį jausmą tikrai supras visi čių takai. Svajoju, kaip riedi miesto trinkelių ir kt. Didžiausia mano svajo-(šelmiškas mirksniukas). gatve ir takas nesibaigia, ant jo ne- nė, tarp kitko. Galiausiai - medžiai bei dviračiai yra ramybės sinonimas ir tobulas miesto portretas.

6. Ką manai apie laikmetį, kuriame gyve- 8. Dabar Vien Vilnius susidedaname - ar jis geresnis nei kiti? iš dviejų skilčių – Herojų ir Ga-Buvo akmens, bronzos amžiai, o dabar - tvių. Ateityje bus daugiau?plastmasės? Plastmasinė medija, plastmasi- Man labai patinka, kad skiltysniai grožio standartai, plastmasinė pasaulio tik dvi. Manau, kad prasmin-valstybių diplomatija. Godūs plastmasiniai giausias „Vien Vilniaus“ augi-žmonės kelia karus ir bėga nuo žmogiš- mas vyktų į gylį (aka turinį), nekumo, nes žmogus pats savaime yra visai į plotį. Bet visada knibžda daugneplastmasinis. Žmogus kur kas tauresnis. slaptų planų, ypač apie kokiąPagaliau tai laisvės amžius, kuriame ban- nors nedokumentinę, o labiaudome atpažinti vieni kitus ir jungtis į bendrų grožinę tinklaraščio skiltį.pasaulėžiūrų būrius. Ir tai pati geriausia epo-cha – jaučiuosi galinti rinktis, kokį gyvenimąnoriu gyventi, kritiškai ir su-/objektyviai ver-tinti vykstančius procesus bei juos patirti ke-liaudama po pasaulį laivais, lėktuvais arbainternetu.7. Koks miestas artimiausias Vilniui? Kokstolimiausias?Yra tokia urbanistinė rūšis - „kameriniai mies-tai“. Tai tie, kuriuose žmonės dažnai vieni ki-tus pažįsta, kurių architektūra - jauki, kuriuose Aldona iš pirmo aukšto po langais auginsgėlių darželį... nes tai, kažkodėl, svarbu ir sa-vaime suprantama. Neaprėpiamo masteliomiestai Vilniaus neprimena. Tie, kurių gatvės- lygiagrečios ir susikertančios tiksliu 90 laips-nių kampu.

12. Neseniai buvai Berlyne – ar iš to galėtų gimti naujų istorijų? Ar įmanoma lyginti (o gal priešinti) Vilnių su Berlynu? Įdomus ir sudėtingas klausimas. Berlynas - miestas, sutvertas žmogui, tad gali atrodyti, kad kai kuriais atžvilgiais jis yra Vilniaus utopija. 4 mln. gyvento- jų yra pakankama jėga kurtis žmonių poreikiams pritaikytam miestui. Vilnių, man atrodo, žmonės vis dar bando pažaboti kaip laukinį žvėrį. Pasta- tyti Liebeskindo blizgutį prie Baltojo tilto, nes jis juk architektas - žvaigždė, pritraukti investuotojus, ku- riais taip pat galėtume didžiuotis. O Berlyne jau pačiam Liebeskindui būtų garbė statyti pastatą, investuotojui - kurti filialą. Vilniui trūksta meilės sau, o Berlynui jos užtenka su kaupu. Visgi 4 mln. gyven- tojų ir kasdien didėjantis skaičius Berlyno gerbėjų. Bet tokio dydžio mieste man nebūtų taip įdomu rinkti istorijas. Nebėra jautraus santykio. Berlyne praeitum gatve nuogas ir niekas nekreiptų dėme- sio - juk tai tavo saviraiškos forma! Tarsi nebelieka egzotikos ir intrigos.9. Kuri Vilniaus vieta, gatvė, stogas, tavo manymu, galėtų papasakoti daugiausia istorijų? Turisavo mėgstamiausią vietą/-as?Daugiausia istorijų pasakoja tos vietos, kuriose gyveno/-a įdomūs žmonės. Tokia sintezė. Pavyz-džiui, fotografo Vito Luckaus butas, kuriame jis kadaise augino liūtą, yra už Skalvijos kino teatrosienos. Todėl esu linkusi manyti, kad mieste nėra įdomių vietų koncentracijos taško. Jos visur. Da-bar taikiklyje - Lazdynai ir visi kosmosą simbolizuojantys objektai, esantys ten, pvz. kosmonautobareljefas ant namo sienos arba Paukščių tako stotelė. Rajono romantika. O šiaip esu Žvėrynovaikis, ten mano oazė. Ten būnant kartais net bėga laimės ašara, kaip stebuklinga. Visų gra-žiausių prisiminimų gyvenvietė, į kurią pabėgu „pasikraut batarkės“.10. Apie ką svajoji?Labai norėčiau mango. Kažkoks pušies skonio vaisius. Ir dar svajoju, kaip tauta išmokstašvęst gyvenimą ir dažniau apkabina vieni kitus.11. O ką laisvalaikiu?Melomaniška gysla neleidžia gyventi be geros muzikos. Vis šen ten savanoriauju, kad galėčiaupakvėpuoti kultūros užkulisių oru. Niekam dar nesakiau, bet jeigu nerašyčiau apie Vilnių, manotinklaraštis būtų apie tai, kad kiekvienas žmogus yra nuostabiai gražus. O visai paatviravus - ža-lingas/žavingas įprotis - bėgt iš pamokų pas močiutę gert kavos.

13. Koks tipiškas Berlyno gyventojas? 18. Kokie tavo mėgstamiausi Vilniaus meninkai – dailinin-Labai stilingi žmonės, tačiau akivaizdu, kad nuostabūs jų rūbai yra kai, rašytojai, o gal paprasti žmonės, su kuriais susitinkitam tikros gyvenimo filosofijos išraiška. Berlyne nėra pilkos masės, kasdienybėje? Jei reikėtų įvardinti tris asmenis, kurie taunes berlynietis turi pakankamai drąsos būti individu ir būti savimi. reprezentuoja Vilnių – kas jie būtų?Be galo žavu. Pirmą dieną įsistebeilijau į U-Bahn‘u važiuojantį tru- Trys Vilniaus figūros - eseistas, NDG meno vadovas Ernestasputį liūdną ilgaplaukį rudaakį jaunuolį su žavingu šunimi. Nema- Parulskis, legendinė Dailės akademijos „barista“ Elytė ir josnau, kad egzistuoja tipiškas miesto gyventojas. Jei egzistuotų, (pa) kava su kondensuotu pienu bei gatvių rašytojas 209. Jie lai-sakyčiau, jog visi Berlyne tokie, kaip ubano vaikinas. ko Vilnių kaip Atlantai; labai stipriai formavo mano žvilgsnį į miestą. Kiti dabarties laiko herojai - keramikė, Vilniaus lygia-14. Ar radai Berlyne vietų, kurios primintų Vilnių, o gal atvirkščiai? Ar pasitaiko dienių mama Julija Ikamaitė - Mindaugienė, visuomeninin-momentų, kad Vilniuje jaustumeis lyg kitame mieste? kas Darius Kuolys, architektas Justinas Jakštonis, iliustratoriusBerlyne nepatyriau Vilniaus. Ryte pramerkdavau akis, įsijungdavau internetą Karolis Strauniekas... Žinoma, jaunieji kūrėjai: kino režisieriusir ieškodavau Vilniaus miesto vaizdų. Kiti atsikėlę Alanas Gurinas, džiazistai iš Made in 234, teatro režisierė Ka- milė Gudmonaitė ir, be abejo, kiekvienas „Vien Vilniaus“ pašnekovas - esamas ir būsimas.15. Sakoma, kad Berlynas - startup’ų ir vo- 19. Tavo blog‘as išsiskiria tuo, kad suteikia galimybę susidurti su 20. Vien Vilnius – taikiškos techno muzikos sostinė. Kieno sosti- žmonėmis, kurių įprastai pažinti dažniausiai neturime galimybės. filosofija, gyvenimonė yra Vilnius? Koks susitikimas/-ai labiausiai įsiminė? Kaip tai tave pačią (pa) būdas, kasdienisPrekybcentrių. Atsiprašau, toks gražus klau- keitė? įkvėpimas, tavo būdassimas, o aš nesusilaikiau! Jeigu rimtai, Liu- (pa)keisti pasaulį? Jeidas Parulskis sukūrė tobulai Vilnių apibūdi- Galbūt esu pernelyg įsijautusi į vaidmenį, tačiau pasijutau kaip trumpai, kas tai?nantį terminą - „Barokas ir Betonas“. daro mama, turinti išsirinkti mylimiausią vaiką. Kalbant rimtai, kiekvienasmankštą, geria arbatą, o man - Vilniaus susitikimas buvo rimtas įskiepis man pačiai. Po kiekvieno interviu Tai subjektyviai išgaub-vaizdo terapija. Esu visiškai priklausoma, kokią savaitę kalbu pašnekovo mintimis. Tarkime, su Luku Kerai- tas lęšiukas, pro kurįha ha. O apie užsienį Vilniuje dažnai čiu atradome, jog kiekvienas gali būti kunigaikščiu Gediminu, galima stebėti miestą.pati klausiu pašnekovų - jie visada žino, jeigu kviesime į Vilnių draugus iš užsienio. Šią idėją vis kartojau irkur Vilniuje galima rasti niujorkietiškų vie- kartojau, o po savaitės susitikau su Radvile Nakaite ir ji pasakė tątelių. Man kito krašto atmosferą dažnai patį. Labai gražūs jungties taškai.kuria interjerai - užsuku į „Turgų“ prie Ha-lės ir negaliu patikėti, kad esu Lietuvoj!Kuriasi naujas, dar nepažįstamas under-ground‘inių vietelių stilius, padedantisatitrūkti nuo visų eastern country epitetųir panašiai.16. Ar Vilnius - tai vien senamiestis? Kokias gatvės namo butą. Vadinasi, tai dar vis tinkama erdvė „Vien 21. Kokius tinklaraščiusVilniaus vietas, tavo manymu, dar reikėtų Vilniaus“ ekspedicijoms. Kad atrastum naują Vilnių, užtektų bet skaitai pati? Turi šiojeatrasti? kur pakelti akis į antrą aukštą. Nuo to ir pradėkime. Po to pama- srityje autoritetų?Senamiestis yra Vilniaus viena dešimtoji. Ir žu galime sliūkinti Naujamiesčio link ir taip toliau. Didžiulį įspūdį padarėšiaip, sakytumei, mainstream‘as. Bet, nors Karolio Masilionio tinkla-Gedimino prospektu vaikštau kasdien, raštis. Kiekvienas tekstasniekada nebuvau užsukusi į nei vieną šios - įspūdingas autoriaus/ kalbintojo ir herojaus/17. Kokie tavo ateities planai? Tinklaraštis – tai pradžia kažko didesnio? pašnekovo mačas. In-Iš Berlyno ŠMC parsivežiau legendinio Andy Warholo banano plakatą - mano ateities planai yra jį įsirė- terviu, kuriuos skaičiauminti. Gyvenimas pats teka, jo planuoti nereikia. po tris kartus ir vis ste-O tinklaraštis yra fantastiškų pažinčių ir draugysčių pradžia. Nuostabieji Indraja ir Tomas iš Juodo Šuns bėdavausi: meistriškasknygyno kitą dieną po interviu (pirmosios mūsų pažinties), atvažiavo į svečius pasveikinti su gimtadieniu. žodžio valdymas.Užsuku į Užupio „Kmyninę“, džiugiai labinuosi. Atrodo, kad tai, kas prasideda su „Vien Vilnium“, neturi pa-baigos, tik tęsiasi. Bet aš suprantu, apie ką iš tiesų nori paklausti - ar Vien Vilnius kada nors taps, pavyzdžiui,džempakų su Fabijoniškių daugiabučiais brand‘u ir elektronine parduotuve? Ha ha, dabar juokauju, o ištiesų - niekada negali žinoti.

T radi c ijos išš ū kis Parašiau pavadinimą ir pats šypsausi – rašau apie tra- “„Kiekvieną akimirką diciją su prierašu „iššūkis“. Gal tai kiek primena dabarAugustas Kalinauskas populiarią madą eiti iš komforto zonos? Bėda, žino- filosofavimas yra tarsi ma, tik ta, kad tradiciją ir komfortą dažniausiai suta- rezistencija, būtent patiname. Tradicija mums visuomet yra tai, kas įpras- ta, kas kelia stabilumo jausmą, apsaugo nuo išorinių nesusitaikymas su iš anksto pavojų. Tačiau ar įmanoma sukeisti šias sąvokas vie- duotais atsakymais. Todėl tikras tomis? Ar galima tradiciją iškelti už įprasto patogumo ribų ir kelionę jos link apibrėžti kaip getting out of the mąstymas vyksta iš tiesų kiek comfort zone? kitu būdu – tada, kai tu Taip! Nors Oksfordo žodyno apibrėžimas ir skamba, žinodamas, kaip kas nors, ką kaip nusenusios klaviatūros barškėjimas: „Įsitikinimų nors yra pasakęs, iš tikrųjų ar papročių perdavimas iš kartos į kartą ar bet kurio kito fakto perdavimas tokiu būdu.“, tačiau iš jo gali- sugebi nepasiduoti duotoms ma suprasti, kad tradicija - tai tam tikra sistema, kuria mąstymo kryptims.“ naudodamiesi žmonės tiesiog geriau prisitaiko gyven- ti savoje aplinkoje. Ji užtikrina kartų sąsajas, padeda dicijos pagrindus, nesugriaunant tapatumo jausmo ir išvengti konflikto, stiprina tapatumo jausmą ir kreipia kartu orientuojant bet kokią tradiciją nauja kryptimi. gyvenimą su visais jo pasirinkimais vienokia ar kitokia Visa tai tiesiog padeda rasti atsakymus į šiuolaikinio linkme. pasaulio keliamus klausimus, tačiau nepaneigia tra- dicijų esmės. Žinoma, kritika tradiciniams pasaulėvaizdžiams – pa- grįsta. Bet ne todėl, kad tradicija būtų sustabarėjimo Visgi nereikėtų tradicijos, kad ir kaip patogiai ji atrody- sinonimas. Konstruktyvi kritika yra bet kokios gyvos tų, apibrėžus ją žodžiais „saugumas“ ir „tapatumas“, tradicijos egzistavimo pagrindas. Nuolat keliant klau- saistyti vien su šiais dalykais. Tradicija gali kelti iššūkį. Ji simus ir bandant į juos atsakyti, sugebama išlaikyti tra- sugeba provokuoti ir ypač tai daro šiandien. Jei prisi- mintume teksto pradžioje minėtą apibrėžimą, paste- “ bėsime, jog ryšiai tarp kartų šiais laikais nebėra tokie glaudūs kaip anksčiau. Tai vyksta dėl keleto priežas- „Žinoma, kritika tradiciniams čių. Pasauliui virstant globaliu, žmonių srautai juda pasaulėvaizdžiams – pagrįsta. daug greičiau ir platesniu mastu. Nemažai mano Bet ne todėl, kad tradicija būtų draugų ir pažįstamų sunkiai geba atrasti savo tapa- tybę ir jaučiasi vieniši, nes jų tėvai priklauso visiškai sustabarėjimo sinonimas.“ skirtingoms tautoms ir kontekstams. Galiausiai ir dėl daugelio kitų veiksnių seniau buvęs toks stabilus savų įsitikinimų perdavimas dabar nebėra toks užtikrintas. Todėl turint galvoje visą šį vaizdą, nesunku suprasti, kodėl tradicija kartais gali atrodyti kaip pasenęs, pro- vokuojantis ar netgi absoliučiai naujas dalykas. Tačiau kaip tai, kas stabilu ir nepajudinama, gali ne tik provokuoti, bet ir tapti pozityviu, mūsų pačių įsi- traukimo reikalaujančiu dalyku? Šia tema itin įdomiai

kalba kino teoretikas ir filosofas Nerijus Milerius. Viena- kurį kiekviena karta atranda iš naujo, ji derina du da-me interviu jis teigia: „Kiekvieną akimirką filosofavimas lykus – kritiškumą ir santykį su autoritetu. Tarkime, šv.yra tarsi rezistencija, būtent nesusitaikymas su iš anks- Augustinas, laikomas Bažnyčios mokytoju, yra didžiulisto duotais atsakymais. Todėl tikras mąstymas vyksta iš autoritetas, bet kritiškumas skatina atmesti kai kuriuostiesų kiek kitu būdu – tada, kai tu žinodamas, kaip kas jo teiginius. Pasisakymai apie predestinaciją – iš anks-nors, ką nors yra pasakęs, iš tikrųjų sugebi nepasiduoti to Dievo nulemtą išganymą arba pasmerkimą – pa-duotoms mąstymo kryptims.“ Kitaip tariant, filosofas neigia laisvą valią, taigi nėra oficialaus mokymo dalis.mato pačią filosofiją kaip iššūkį, kurį priėmus, atsiveriavisai kitoks požiūris. Anot jo, nebūtina į kiekvieną klau- Tad įvairios tradicijos mums kelia ne mažesnį iššūkį neisimą stengtis būtinai atsakyti, kaip, atrodytų, numato mūsų kasdienio gyvenimo realijos. Gaila, ne visuometjau pats klausimo kėlimas. Daug įdomiau yra bandyti tai pastebime. Kiekviena tradicija kviečia mus keliautisuprasti, kodėl mes keliame vienokius ar kitokius klau- iš savo komforto zonos ir pažvelgti į pasaulį kitomis aki-simus ir norime į juos atsakyti. Tai puikus pavyzdys, kaip mis. Žinoma, geriau niekada nepriimti nė vieno mąs-tradicija – šiuo atveju, filosofija – gali tapti gyvu pro- tymo modelio vien tik dėl to, kad jis mus sieja su anks-cesu. tesnėmis kartomis, juo vadovaujasi mūsų draugai ar jis tiesiog yra patogus bei lengvas. Bet jei pažvelgsime įTaip pat galiu pateikti pavyzdį iš savo paties gyveni- tradiciją kaip į gyvą procesą, kuriame galime daly-mo. Esu katalikas, bet nesutinku su visomis katalikybės vauti patys – klausti ir ieškoti atsakymų… tuomet šiedogmomis. Kai kurios iš jų man atrodo gana keistos, atradimai išties prasmingai (pa)keis mūsų gyvenimą.kai kurios nepriimtinos, tačiau kadangi tikėjime at-randu daug prasmingų ir kilnių dalykų, tai man ne- “leidžia šių dogmų iš karto atmesti. Toliau į jas gilinuosi,mėginu suprasti. Ir tokiu būdu, nuolat klausdamas ir „Tad įvairios tradicijosieškodamas, išlieku gyvame ir kritiškame santykyje su mums kelia ne mažesnįtradicija. Iš tiesų, verta paminėti, kad panašiai elgia- iššūkį nei mūsų kasdieniosi ir pati Bažnyčia. Diskutuodama dėl savo mokymo, gyvenimo realijos. Gaila, ne visuomet tai pastebime. Kiekviena tradicija kviečia mus keliauti iš savo komforto zonos ir pažvelgti į pasaulį kitomis akimis.“

AsMeniški pastebėjimai apie tai, kas vyksta socialiniuose Misterio Facebook‘o skiltisRašytojai estetiniame pragareRašytojai estetiniame pragareRašytojai estetiniame pragareRašytojai estetiniame pragareRašytojai estetiniame pragare

tinkluose„Degs pragare tokie!“ – ant buvusios Lietuvos rašytojų sąjungos Kodėl dėmesio pavydintys „profesionalieji rašytojai“ patys jo ne-sekretorės Facebook’o sienos vykusią diskusiją apibendrina dėsty- sulaukia? Galbūt dėl dabartinės estetinės konjunktūros, kur rašy-tojo darbą Vilniaus universitete dėl mažo užmokesčio metęs litera- tojai ir poetai rašo vieni kitiems suprantamus dalykus, o menininkaitūros kritikas ir poetas Rimantas Kmita. kuria menininkams. Ir laiko normalia tik tokią kūrybą, kuri eilinį skai- tytoją vien glumina... O gal todėl, kad dauguma jų yra „arogan-Kam adresuoti šie negailestingi žodžiai? Justinui Kisieliauskui – jau- tiški durniai“ (tokį epitetą jausmingųjų tekstų autoriui diskusijojenam kūrėjui, socialiniuose tinkluose publikuojančiam jausmingus prilipdyti bandė Andrius Jakučiūnas, parašęs neperskaitomą, bettekstus, kuriuos pats autorius vadina „justinezija“. Už ką taip pa- rašytojų sąjungos premija apdovanotą romaną „Lalagė“). Taigi,smerktas? Nes autorius subūrė daugiau nei 10 tūkstančių skaityto- kol kas dar tikrai nežinome, kas atsidurs (arba jau yra) pragare –jų Facebook‘e, pats skelbdamas savo kūrybą. Nes jausmingos jo jausmingųjų eilučių kūrėjai ar „profesionalai “. Aišku tiktai vienaeilutės nieko vertos. Nes tokie tekstai gadina eilinių skaitytojų skonį. – pragare niekas nedega (nebent pavydo liepsna). Juk pragarasIr, apskritai, jei skaitai Kisieliausko (arba Leknicko, arba Begalybės yra ne kažin kokia vieta su aplink liepsnas su šakėmis šokančiaisfragmentų) sentimentalius tekstus, esi nenormalus ir nieko nesu- raguočiais. Tai veikiau šaltos, ledinės vienatvės būsena. Būsena, įpranti apie gerą literatūrą bei estetinį skonį. Taip situaciją mato kurią patenkama tik savo noru atsiskiriant nuo kitų. Nustojant my-„profesionalūs rašytojai“, siunčiantys į pragarą visus, kurie jiems lėti (šiuo atveju, iš anksto atribojant nuo literatūros lauko žmones,neįtinka. kurių „arkliukas” - populiariojo žanro tekstai)… Panašu, kad „pro- fesionaliems rašytojams“ tokia būsena baisiai graži ir žiauriai geraiKalbant atviriau, jau ankstesnės reakcijos į Mantvydo Leknicko po- tinka.puliarumą leidžia konstatuoti vieną paprastą dalyką. Tokių reakci-jų šaknis – pavydas. „Profesionalūs rašytojai“ norėtų būti tokie patžinomi ir skaitomi, kadangi kuria „profesionalią literatūrą“, žodžiu,vertingą meną.

Gabrielė MedingytėTrumpai: DebesysVis norom nenorom pažvelgiu į dangų...Vis nejučiomis užsimenu apie orą už lango...Vis nejaukią tylą užpildau savo nuomoneapie dienos orus...„Nieko nėra „sotesnio“ ar labiaustimuliuojančio aktyviam, ieškančiamprotui, kaip būti nustebintam, būtipriblokštam.“Gavin Pretor-Pinney

Prisipažinsiu - ne taip jau seniai neretai nuvertindavau debesis, o ypač,kai subjurusiai nuotaikai draugiją sumąstydavo palaikyti ir pilkšvas dan-gus. Tačiau pradžioje minėtos citatos autorius ir „Debesų pripažinimobendrijos“ įkūrėjas visai sujaukė mano mintis. Jo TED konferencijoje skai-tytą pranešimą internete atradau vos prieš keletą dienų. Paskaitoje jisretoriškai klausė: „Ar kada nors pastebėjote, kaip dažnai žmonės skun-džiasi debesimis?“Šį klausimą priėmiau labai asmeniškai. Net šiek tiek susigėdau. Tadapagalvojau, jog ne viena aš tokia, pasiteisinau sau, kad yra ir dau-giau tokių kartkartėm papykstančių. Šiek tiek nuraminusi sąžinę, toliauklausiau britų rašytojo. Jo teigimu, dažnai nepastebime dangaus siun-čiamų trumpųjų žinučių - debesų. Nebent tie nelemtieji ima ir staigaužstoja saulę. Genialumas slypi paprastume, sakė Mozartas, ir būtenttokį debesų poveikį pastebėjo Gavin. Tada jau rimtai sunerimau, juk,pasirodo, mes ne tik nepastebime debesų teigiamų savybių, tačiaujuos neretai ignoruojame… arba net jais piktinamės. O juk sustoję aki-mirkai, debesyse galime įžvelgti tiek daug netikėtų vaizdinių! Žinoma,jei tik norėsime juos pažinti.Ir staiga debesys man mintyse tapo tarsi paralele žmonėms. Deja,pamaniau, savęs priblokšti neleidžiame ne tik debesims danguje, betpamirštame ir „debesuotuosius“ žmones čia, žemėje. Jie klausia: „Arsustosi pažvelgti į debesis?“ ir taip išduoda tuos mažus gyvenimo ste-buklus. Tokius, kaip ant stogų augančios žemuogės.žvilgsnis aukštyn...Vilnius...žemuogės...