a



Vytautas Šalavėjus TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTYS2018

Leidinyje yra grožinės literatūros tekstų suvokimo užduotys gabesniems 2 klasės mokiniams.Daugelyje testų tekstai skaidomi į kelias dalis. Vieni klausimai turi atsakymų variantus, kitųatsakymus mokiniai turės suformuluoti patys. Klausimai tikrinama, kaip vaikas suvokia laiką, vietą, įvykių seką, veikėjų poelgį, priežasties irpasekmės ryšį. Leidinio pabaigoje spausdinami atsakymai. Boružėlės prie klausimo reiškia taškus.Recenzavo Reda JaseliūnienėLeidinio bibliografinė informacija pateikiamaLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekosNacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).ISBN 978-9955-32-398-3 © Vytautas Šalavėjus, 2018 © Leidykla Liucilijus, 2018Leidybos vadovė Danguolė VasiliauskienėMaketuotoja ir viršelio dailininkė Jūratė Šimkienė2018-02-30. 4,5 leidyb. apsk. I. Tiražas 500 egz. Reg. Nr. 3-960.Išleido K. J. Vasiliausko leidykla LIUCILIJUS, http://leidyklaliucilijus.lt/Stoties g. 5-6, LT-77156, Šiauliai.El. paštas [email protected], tel./faksas (8 41) 42 18 57.

TURINYSVAIDUOKLIUKAS ............................................................................................................................................... 8ŠVIESTUVAS.....................................................................................................................................................12PASAKOJIMAI APIE ŠAUKŠČIUKĘ.................................................................................................................... 17SKRUZDĖLYTĖS GREITUTĖS NUOTYKIAI ......................................................................................................... 22NEPAPRASTOS ATOSTOGOS ........................................................................................................................... 27MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS............................................................................................................................ 32

VĖŽYS IR VARNA Kartą varna, paežerėję besivalkiodama pasigavo vėžį. Vėžys pamatė, kad nekaipbus, ir pradėjo varną girti: – Kokios gražios tamstos, varnele, plunksnelės, už visų gražiausios!Varna tyli, nieko nesako, o vėžiokas toliau giria: – Gal tamstos gražus ir balselis?Varna alpsta giriama, bet nieko nesako. Pagaliau vėžiokas dar giria: – Jau tikrai tamstai reikia būti visų paukščių karaliene!Varna tik: – Niaugi, niaugi! Vėžiokas šliopt vandenin ir nuplaukė, o varna liko išsižiojusi. Lietuvių liaudies pasaka 1. Kur varna valkiojosi?  Prie tvenkinio  Prie ežero  Prie upės  Prie jūros 2. Ką varna pasigavo?  Vėžlį  Varlę  Vėžį 4

3. Ką reiškia „nekaip bus“?  Bus puiku  Bus gerai  Bus blogai4. Ką vėžys gyrė iš pradžių?  Varnos balsą  Varnos plunksnas  Varnos snapą  Puikų orą5. Kaip elgėsi varna, kai ją gyrė vėžys?  Dėkojo  Pyko  Tylėjo  Džiaugėsi6. Ko siekė vėžys girdamas varną?  Tarpti vyru  Išsilaisvinti  Tapti draugu  Suteikti varnai malonumo7. Kas pasakė žodžius „Gal tamstos gražus ir balselis?“  Vėžys  Varna8. Kas turėtų būti visų paukščių karaliene?  Vėžys  Varna 5

9. Parašykite, kokius žodžius ištarė varna po paskutinio gyrimo? 10. Kur vėžys nukrito, kai varna išsižiojo?  Į puodą  Į vandenį  Ant žemės6

VAIDUOKLIUKAS Vaiduokliukas pabusdavo tiktai naktį, kai Oilenburge, pilies papėdėje esančiamemiestelyje, rotušės laikrodis išmušdavo dvyliktą. Kaip tik sulig dvyliktu dūžiu jis atmerkdavo akis, pasirąžydavo ir išsitiesdavo. Tadaiš po senų laiškų ir dokumentų, atstojančių jam pagalvę, išsitraukdavo trylikos raktųryšulį, kurį visada nešiodavosi. Jis mostelėdavo juo skrynios dangčio pusėn – ir taskaipmat atsirakindavo. 1. Kas yra Olienburgas?  Pilis  Kaimas  Miestelis  Šalis 2. Kur yra Olienburgas?  Pilies papėdėje  Šalia miško  Netoli upės 3. Ar jau švietė saulė, kai prabusdavo vaiduokliukas?  Taip  Ne Kodėl taip manai? 7

4. Kada vaiduokliukas atmerkdavo akis?  Kai pažadindavo mama  Sulig dvyliktu namų laikrodžio dūžiu  Sulig dvyliktu rotušės laikrodžio dūžiu 5. Ką vaiduokliukas buvo pasidėjęs vietoj pagalvės?  Senus marškinius ir megztinius  Senus laiškus ir dokumentus  Minkštus žaislus 6. Kiek raktų buvo vaiduokliuko ryšulyje? 7. Kaip vaiduokliukas atrakindavo skrynią? Tada vaiduokliukas galėdavo išlipti iš skrynios. Lipdamas jis visada paliesdavogalva kokį nors voratinklį, mat ta nuošali aukšta vieta, kur jau daugelį metų nebuvopasirodęs joks žmogus, buvo visa apraizgyta voratinkliais ir baisiai apdulkėjus. Irvoratinkliai buvo pilni dulkių. Kai tiktai juos paliesdavai, tuojau griūte užgriūdavodulkių kamuoliais. – Apči! 8

Išlipęs iš skrynios, palietęs voratinklį ir gavęs į nosį dulkių, vaiduokliukas visuometnusičiaudėdavo. Ir kelissyk pasipurtydavo, kad kaip reikia pabustų. Tada išlėkdavo išuž kamino ir per pradėdavo savo vidurnakčio žygį. 8. Ką paliesdavo vaiduokliukas, lipdamas iš skrynios?  Skrynios dangtį  Voratinklį  Šalia stovinčia kėdę 9. Pabaikite sakinį. Vaiduokliukas visada nusičiaudėdavo, nes 10. Kodėl vaiduokliukas kelissyk pasipurtydavo? 11. Kada vaiduokliukas pradėdavo žygį?  Ryte  Vidurdienį  Vakare  Vidurnaktį Kaip ir visi vaiduokliai, jis buvo besvoris. Lengvas ir vaiskus kaip miglos ruoželis.Gerai, kad visuomet eidamas pasivaikščioti pasiimdavo raktų ryšulį! Būtų užtekęmenkiausio vėjelio, kad paimtų ir nuneštų nežinia kur. 9

Tačiau vaiduokliukas ne vien todėl visuomet nešiodavosi raktus. Mat užtekdavojam tiktai mostelėti jais ore – ir tuojau atsidarydavo visos priešais esančios durys irvartai! Ir, beje, savaime, nesvarbu, ar būtų užšauti, užrakinti, uždaryti ar užverti. Taspats ir su skryniu dangčiais ir spintų durimis, komodomis ir lagaminais, net krosniųdurelėmis ir stalčiais, stogdangčiais, rūsių langais ir pelių spąstais. Tik most raktųryšuliu, ir jie atsidaro; darsyk most, ir jie vėl užsidaro. Vaiduokliukas labai džiaugėsi, kad turi tokį raktų ryšulį. Pagal Otfrydą Proislerį 12. Kiek sveria vaiduokliai?  Vieną kilogramą  Vaiduokliai besvoriai  Tiek pat, kiek vaikai 13. Parašykite 3 sąraše nepaminėtus daiktus, kuriuos vaiduokliukas galėjo atrakinti ar atidaryti savo raktais.  Skrynių dangčius  Spintų duris  Komodas  Krosnių dureles  Stogdangčius  Pelių spąstus10

14. Įvardykite dvi priežastis, kodėl vaiduokliukui reikalingas raktų ryšulys.1.2.15. Kaip vaiduokliukas atrakindavo ir užrakindavo? 11





Tada paėmė mažą veidrodėlį ir nutaikė į knygą. Tačiau vis tiek nieko negalėjoperskaityti, nes matė tik kažkokius paslaptingus, keistus ženklus, panašius į raides.Tada prisiminė, kad veidrodyje viskas atsispindi atvirkščiai. Net ir šeimininko veidasveidrodėlyje atrodė šiek tiek kitoks. Kažkoks atvirkščias. Šeimininkas akies krašteliu stebėjo keistas Šviestuvo pastangas. Galų gale jampasidarė Šviestuvo gaila, tad pradėjo skaityti knygą garsiai, balsu. Taip iš tikrųjų dauggeriau – abiem. Kęstutis Kasparavičius 8. Ką Šviestuvas nutaikė į knygą?  Strėlę  Šautuvą  Veidrodėlį  Kamuoliuką 9. Kodėl Šviestuvas vis tiek nieko negalėjo perskaityti? Atsakykite teksto žodžiais. 10. Kas akies krašteliu stebėjo keistas Šviestuvo pastangas?  Šuo  Saulė  Šeimininkas  Veidrodėlis 14

11. Kaip jautėsi šeimininkas matydamas, kad Šviestuvas nori skaityti?  Jam buvo gaila Šviestuvo  Džiaugėsi, kad Šviestuvas nori skaityti  Pavydėjo12. Kaip šeimininkas padėjo Šviestuvui?13. Ką, tavo nuomone, norima pasakyti paskutiniu teksto ištraukos sakiniu „Taip iš tikrųjų daug geriau – abiem“? 15

PASAKOJIMAI APIE ŠAUKŠČIUKĘ Gyveno kartą senutė, kuri, atsigulusi vakare, miegojo sau, kaip paprastai miegavisos moterys, ir kitą dieną nubudo, kaip paprastai visos nubunda, bet tada ėmė irsumažėjo sulig šaukščiuku, o šitaip juk nenutinka jokiai moteriai. „Na, jeigu jau sumažėjau sulig šaukščiuku, tai ir tvarkysiuos, kaip man dera“, –tarė senutė pati sau, nes neturėjo su kuo šnekėtis. Jos vyras dirbo laukuose, o visivaikai jau buvo suaugę. Taip susiklostė, jog kaip tik tą dieną Šaukščiukei reikėjo be galo daug nuveikti:pirmiausiai ji turėjo apkuopti trobą, paskui – išskalbi užmerktus drabužius, o galiausiai– prikepti papločių pietums. 1. Kas neįprasto nutiko senutei?  Rado lobį  Labai sumažėjo  Labai sustorėjo  Nemiegojo visą naktį 2. Kodėl senutė vadinama Šaukščiuke?  Jis smarkiai šaukdavo  Tapo šaukščiuko dydžio  Ji viską valgydavo šaukščiuku  Tokia jos pavardė 16

3. Kodėl Šaukščiukė tą rytą neturėjo su kuo šnekėtis? Pažymėkite visus teisingus atsakymus.  Vaikai buvo suaugę  Su visais buvo susipykusi  Vyro nebuvo namie  Buvo labai pavargusi4. Rodyklėmis pažymėkite, kokia tvarka senutė turėjo atlikti darbus.Pirmiausia Išskalbti užmerktus drabužius Paskui Prikepti papločių Sutvarkyti trobąGaliausiai „Na, pirma mėginsiu nusigauti nuo lovos“, – tarė Šaukščiukė ir, įsikibusi užanklodės krašto, ėmė ja suptis. Ritinys vis didėjo, ir galiausiai antklodė šlumštelėjo antgrindų, o Šaukščiukė sveika gyva išsiropštė lauk. Dabar reikėjo apkuopti trobą, bet tas buvo vieni niekai. Pirmiausia ji sušvilpėatsitūpusi prie pelių olos, iš kur netrukus išlindo pelė. – Apkuopk visus kampelius, – paliepė Šaukščiukė, – kitaip imsiu ir pasakysiu katei. Ir pelė apkuopė visus kampelius. Paskui Šaukščiukė pasišaukė katę. – Kate, kate, suplauk puodelius ir išmazgok dubenį, kitaip imsiu ir pasakysiušuniui. 17

Ir katė suplovė puodelius ir išmazgojo dubenį. Tada Šaukščiukė pasišaukė šunį. – Šunie, šunie, paklok lovą ir atidaryk langą, už tai gausi didelį kaulą, – tarė. Šuo atbėgęs padarė, kas buvo liepta, paskui atsitūpė ant akmens prieduryje, ėmėmataruoti uodega, ir akmuo sužvilgo kaip veidrodis. – Ei, pasiimk savo kaulą, – paliepė Šaukščiukė, - aš neturiu laiko tūpčiot apiegyvulius ir visus kitus padarus. Ji mostelėjo link palangės, kur gulėjo didelis kaulas. 5. Kaip Šaukščiukė nulipo nuo lovos? 6. Kaip Šaukščiukė privertė pelę sutvarkyti visus kampelius? 7. Ką liepė Šaukščiukė atlikti katei? Pažymėkite visus teisingus atsakymus.  Sugauti pelę  Suplauti puodelius  Išplauti dubenį  Išplauti grindis 18

8. Ką Šaukščiukė paprašė padaryti šuns ir ką jam pažadėjo? Paprašė Pažadėjo 9. Kur buvo šuniui skirtas kaulas? Pagaliau Šaukščiukė galėjo imtis skalbinių. Ji užmerkė skalbinius upelyje, bet upelis buvo kone sausas. Ir Šaukščiukė ėmėverkšlenti: – Šitiek amžiaus esu nugyvenus, bet niekad nesu mačius tokios sausros kaipdabar. Jei greitai neužeis koks smarkus lietus, bus nederlius ir maras. Šaukščiukė sėdėdama vis kartojo tuos žodžius. Pagaliau užėjo įnirtingas smarkuslietus, jog būtų galėjęs paskandinti ir pačią Šaukščiukę. Bet ši sėdėjo sau po gėlės lapu,sėdėjo saugiai ir protingai, kol lietus čaižė upelį ir išskalbė visus drabužius. Pagal Alf Proysen 10. Kur Šaukščiukė užmerkė skalbinius?  Dubenyje  Vonioje  Upelyje  Baloje 19

11. Kodėl Šaukščiukė verkšleno?  Norėjo valgyti  Buvo pavargus  Trūko lietaus  Niekas jai nepadėjo 12. Kur Šaukščiukė slėpėsi nuo lietaus?  Po skėčiu  Po ąžuolu  Po gėlės lapu  Namuose 13. Kokį darbą už Šaukščiukę atliko lietus?20

5 SKRUZDĖLYTĖS GREITUTĖS NUOTYKIAI Skruzdėlytė Greitutė pasiliko viena vidury didelio miško. Aplink ošė medžiai irslankiojo tamsūs šešėliai. Šaukė, dainavo ir šoko visuose kampuose. Greitutėnesidairydama, nieko nelaukdama leidosi į kelionę, kad tik toliau nubėgtų takeliu,einančiu po žolėmis ir lapais. Eiti buvo sunku. Reikėjo perlipti kiekvieną pagalėlį, kiekvieną sausą lapelį, kurispasitaikydavo ant tako. 1. Kur buvo skruzdėlytė Greitutė?  Vidury miško  Prie pelkės  Skruzdėlyne  Prie upės 2. Su kuo buvo skruzdėlytė Greitutė?  Su kitomis skruzdėlėmis  Su tėvais  Viena  Su draugais 3. Po kuo buvo takelis? Pažymėkite visus teisingus atsakymus.  Po lapais  Po žemuogėmis  Po žolėmis  Po medžiais 21

4. Parašykite kas sutrukdė skruzdėlytei eiti. 1. 2. Mažoje jos širdyje buvo tiek daug džiaugsmo, tiek laimės, kad ji būtų mielaisutikusi dar dvigubai iškentėti, kiek iškentėjo. Nieko jai nebuvo dabar sunkaus irnepakeliamo. Vakarop ji sutiko vieną skruzdėlę ir ją užkalbino. – Pabėgau iš plėšikų nelaisvės, – pasisakė Greitutė, – dabar ieškau namų. Jie turibūti po didžiąja egle, netoli miško pakraščio. Norėčiau žinoti, ar geru keliu einu. Skruzdėlė pagalvojo ir atsakė: – Taip, girdėjau, kad yra didelis skruzdėlių miestas netolu mažo ežero, bet tiksliainegaliu tau pasakyti. Tu žinai, kad skruzdėlėms užtenka savo rūpesčių, apie kitus nėrakada galvoti. Bet kiek žinau, teisingu keliu eini, prie to ežero... Gal kokios pagalbosreikia? – Dar paklausė sutiktoji. – Užeik į mūsų miestą. Gausi nakvynę ir valgyti. Mesgyvename netoli nuo čia. Verčiamės daržininkyste. Turim užsėję didelius plotus.Gražiai šią vasarą žaliuoja. Na, jau turiu eiti. Man rūpi daržai, kuriuos reikia ravėti. Taippat turiu saugoti, kad niekas neišmindžiotų, kaip vieną kartą padarė varlė. Pusėderliaus niekais nuėjo. 5. Kodėl skruzdėlytė dabar džiaugėsi?  Buvo puikus oras  Pabėgo iš plėšikų nelaisvės  Sugrįžo namo  Rado maisto 22

6. Kur, pasak skruzdėlytės, yra jos namai? Išrašykite iš teksto. 7. Kodėl skruzdėlėms nėra kada galvoti apie kitus? 8. Kur skruzdėlė siūlo Greitutei užeiti?  Į arbatinę  Į skruzdėlių miestą  Į skruzdėlių pilį  Į artimiausią kaimą 9. Kuo verčiasi skruzdėlės?  Sodininkyste  Daržininkyste  Gyvulininkyste  Medžiokle Greitutė buvo girdėjusi iš senutės auklės apie skruzdėles daržininkes, kurios turididelius daržus. Daržoves jos susineša žiemai į skruzdėlyną. Užeiti ir pasižiūrėti tų nuostabių daržininkių būtų buvę labai įdomu, bet nenorėjoGreitutė gaišti ir sukti iš kelio. Ji padėkojo už kvietimą ir atsisakė eiti į svečius.Nepažįstamoji atidavė jai visą savo maisto atsargą, kurią turėjo pasiėmusi, iratsisveikino. 23

Pagaliau atėjo vakaras. Prie takelio augo maža laukinė gėlytė, kurios žiedeGreitutė nutarė pernakvoti. Plonu stiebeliu palypėjusi į viršų, ji pasibeldė į žiedotaurelę. Atsargiai prasivėrė žiedo taurelė ir su nepasitikėjimu atsisuko į ją balta gėlėsgalvutė: – Ko gi nori taip vėlai? Jau visi seniai miega... – Atsiprašau, kad taip susivėlinau. Prašau priimti mane nakvynėn, – ištarėGreitutė. – Aš esu maža skruzdėlytė ir ieškau namų... – Prašau, – pakvietė gėlytė. – Tik būk atsargi, kad nepabudintum tų, kurie jaumiega. Greitutė pažvelgė į vidų ir pamatė du mažus vabaliukus, jau miegančius žiedoviduryje. Ji atsargiai įėjo į žiedą, atsigulė jo viename šone ant lapelio ir tuoj užmigo... Vytautas Tamulaitis 10. Kur skruzdėlės susineša daržoves žiemai?  Į šaldytuvą  Į rūsį  Į skruzdėlyną  Į medžio drevę 11. Kodėl Greitutė nėjo į svečius?  Buvo blogos nuotaikos  Labai skubėjo namo  Niekas jos nekvietė  Buvo susipykusi su skruzdėle daržininke 24

12. Ką atidavė skruzdėlė daržininkei Greitutei?13. Kur nutarė pernakvoti Greitutė?  Skruzdėlių mieste  Miške  Gėlės žiede  Drevėje14. Kodėl gėlytė neleido Greitutei triukšmauti? 25

NEPAPRASTOS ATOSTOGOS – Dabar tai gali eiti su mumis, – sutiko Justukas. – Pamatysi, kaip Baltrauspalapinė tenai atrodo. – Aš jau einu, – pasisakė Onytė ir išėjo pro duris. Paskui ją išėjo ir Justukas su Vytuku, pasiėmę po pagalį. Mergytė taip greitai ėjo, kad berniukai ją vos už sodo pavijo. Einant per miškelį,juos, kaip ir vakar, pirmutinė pasveikino šarka. Kėkštas kažin kodėl – gal jau nebelaikėvaikų per pavojingų – šį kartą visai neatsiliepė. Užtai netoli palapinės medžio šakosešmėkštelėjo voverė. Galvelę palenkdama ji pro lapus žiūrėjo, sekė naujų paežerėsgyventojų žingsnius. 1. Kur ėjo vaikai?  Į parduotuvę  Į palapinę  Namo  Į mokyklą 2. Kas ėjo greičiausiai?  Onytė  Justukas  Vytukas 3. Kokie miško gyvūnai minimi ištraukoje? 26

4. Koks gyvūnas pasveikino pirmasis? Vytukas voverės dar nebuvo matęs – jo tėviškėje mažai buvo medžių, tai irnebuvo medžių, tai ir nebuvo voverių. Bet ir Justukui buvo įdomu žiūrėti, kaipšokinėja, juda, lankstosi tas grakštus žvėrelis, tai sumanė arčiau prie jo prieiti. Tik vosžengė kelis žingsnius, voverė tuojau ėmė visa nerami sukinėtis vienoje vietoje. Daržingsnis, ir žvėrelis stryktelėjo toliau ant kitos šakos, nuo tos šakos, savo parašiutaišskėtęs, nulėkė į kitą medį. – Toliau ir neikim paskui ją, – pasakė Justukas, – kad per daug mūsų nesibaidytų.Pasukim į dešinę. Pasukę pro voverėlę, vaikai nuėjo toliau į miškelį. Pūtė švelnus vėjelis, medžiųlapai tyliai šlamėjo. Tą silpną šlamėjimą tarpais paįvairindavo skardus paukšteliočiulbavimas. – Aš noriu čia pailsėti, taip čia smagu, – pasisakė Vytukas. – Gerai, – sutiko Justukas, – sėskimės šitoj aikštelės į minkštas samanas. Mielu noru atsisėdo ir Onytė, nes jau kojelės buvo pavargusios. Vaikai atsisėdęėmė klausyti, kas miškelyje darosi. Ramiai sėdėdami daug daugiau girdėjo visokiųgarsų, negu vaikščiodami. Išgirdę kurį aiškesnį garsą, spėdavo, kurio paukštelio jis galibūti. Vytukas turėjo sutikti, kad Justukas ir net Onytė geriau už jį pažįsta paukščiųbalsus. Bet kai netoliese senam medyje sutauškėjo, Vytukas drąsiai pasakė: –Tai genys. Mūsų sode yra kelios senos obelys, tad tenai girdžiu tokių garsų. 27

5. Ko nebuvo matęs Vytukas?  Briedžio  Lapės  Voverės  Varnos 6. Pirmoje pastraipoje raskite bent 3 žodžius, kurie pasako, ką veikia voverė. 7. Kodėl Justukas neleido eiti paskui voverę? 8. Kur atsisėdo vaikai pailsėti? Pažymėkite visus teisingus atsakymus.  Prie medžio  Aikštelėj  Prie upelio  Į minkštas samanas  Palapinėje28

9. Ką vaikai veikė ilsėdamiesi?  Valgė  Gulėjo  Žaidė stalo žaidimus  Spėliojo paukščių garsus 10.Kas prasčiausiai iš vaikų pažino paukščių garsus?  Justukas  Onytė  Vytukas Berniukai nuskubėjo paplaukioti ežere. Smagiai išsimaudę berniukai pasikvietėOnytę ir nuėjo tiesiog namo. Prie namų sutiko dar naujų lietaus pranašų: kregždėslakstė labai žemai. Mat jų mėgstamos muselės, giedroj pakylančios gana aukštai į orą,prieš lietų nusileidžia prie pat žemės. Paskui jas atseka ir kregždės. Iš tikrųjų lietaus neilgai teko laukti. Apie vidudienį ėmė kilti iš pietvakarių tamsusdebesis. Po pietų jau dundėjo, švytavo, lietus pasipylė kaip iš kibiro. Kokias dvivalandas taip lijo. Pagal Praną Mašiotą 11. Kur nuėjo vaikai išsimaudę?  Namo  Į mišką  Į parduotuvę  Į autobusų stotelę 29

12. Kas pranešdavo lietų?  Kurkiančios varlės  Žemai skraidančios kregždės  Medžio kamieną stuksenantis gentys  Sutiktas žynys 13. Kada pradėjo lyti?  Ryte  Dieną  Vakare  Naktį 14. Ką reiškia posakis „lietus pasipylė kaip iš kibiro“? 15. Kiek laiko lijo?  Apie valandą  Apie dvi valandas  Visą dieną  Visą parą30

MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS Dar visi vaikučiai miega, Kas ten skuba takučiu? Šviečia mėlynos kelnytės Ir krepšelis ant pečių. Tai pradėjo Rudnosiukas Į mokyklą bėgt kasryt, Su kitais draugais meškiukais A B C rimtai skaityt. Niekad klasės nesibels jis, Su draugais vilkais nestaugs, – Iš meškiuko Rudnosiuko Tikras meškiukas išaugs!1. Kas ir kur skuba takučiu?2. Ką reiškia posakis „A B C rimtai skaityt“? 31

3. Nurodyk bent vieną negerą poelgį, nurodytą trečiame posmelyje?4. Kaip suprantate eilutes „Iš meškiuko Rudnosiuko / Tikras meškinas išaugsi“?O gerumas! O gudrumas! Sako: - Mokytojau, kalbaNegali atsistebėt. Mano skyriaus mokiniaiIr su mokytoju moka Kad skaityti jums nereikia –Jis gražiai pasikalbėt Skaito jūsų akiniai... Bet jei aš juos užsidėčiau, Ar skaitytų už mane - Kol raidžių dar nepažįsti, - Tarė mokytojas, - ne Vytė Nemunėlis32

5. Kokios meškiuko Rudnosiuko savybės paminėtos ketvirtame posmelyje?  Gudrus  Smalsus  Geras  Piktas  Gražiai elgiasi6. Kuo ypatingi akiniai atrodo mokiniams?  Labai gražūs  Patys skaito  Rodo klaidas  Atskiria meluojančius7. Ką, pasak mokytojo, privalo išmokti meškiukas Rudnosiukas, kad galėtų skaityti?  Pažinti natas  Pažinti augalus  Pažinti raides  Pažinti skaičius 33

ATSAKYMAIVĖŽYS IR VARNA 9. Veidrodyje viskas atsispindi atvirkščiai.1. Prie ežero. 10. Šeimininkas.2. Vėžį. 11. Jam buvo gaila Šviestuvo.3. Bus blogai. 12. Pradėjo skaityti knygas garsiai, balsu.4. Varnos plunksnas. 13. Šviestuvas galėjo girdėti skaitomas knygas, o5. Tylėjo.6. Išsilaisvinti. šeimininkas padėjo Šviestuvui pasiekti tikslą.7. Vėžys. PASAKOJIMAI APIE ŠAUKŠČIUKĘ8. Varna. 1. Labai sumažėjo.9. Niaugi, niaugi! 2. Tapo šaukščiuko dydžio.10. Į vandenį. 3. Vaikai buvo suaugę. Vyro nebuvo namie.VAIDUOKLIUKAS 4. Pirmiausia – sutvarkyti trobą. Paskui –1. Miestelis. išskalbti užmerktus drabužius. Galiausiai –2. Pilies papėdėje. prikepti papločių.3. Ne. Vaiduokliukas prabusdavo naktį.4. Sulig dvyliktu rotušės laikrodžio dūžiu. 5. Įsikibo už antklodės krašto, ėmė suptis,5. Senus laiškus ir dokumentus. ritinys didėjo, antklodė šlumštelėjo ant6. Trylika. grindų.7. Mostelėdavo raktų ryšuliu skrynios dangčio 6. Pagrasino, kad pasakys katei. pusėn. 7. Suplauti puodelius. Išplauti dubenį.8. Voratinklį. 8. Paprašė pakloti lovą ir atidaryti langą.9. Į nosį patekdavo dulkių.10. Kad kaip reikia prabustų. Pažadėjo didelį kaulą.11. Vidurnaktį. 9. Prie palangės.12. Vaiduokliai besvoriai. 10. Upelyje.13. Kad jo nenuneštų vėjas. Kad atrakintų duris 11. Trūko lietaus. 12. Po gėlės lapu. 13. Išskalbė visus drabužius. ir vartus. SKRUZDĖLYTĖS GREITUTĖS NUOTYKIAI14. Lagaminus, stalčius, rūsių langus. 1. Vidury miško.15. Mostelėdavo raktų ryšuliu. 2. Viena.ŠVIESTUVAS 3. Po lapais. Po žolėmis.1. Palubėje. 4. Pagalėliai. Sausi lapeliai.2. Vakare. 5. Pabėgo iš plėšikų nelaisvės.3. Į saulę. 6. Po didžiąja egle, netoli miško pakraščio. 7. Turi savo rūpesčių.4. Šviestuvas pavaduodavo saulę, kai ji vakare nusileisdavo. 8. Į skruzdėlių miestą.5. Sėdėdavo. Skaitydavo knygą. 9. Daržininkyste.6. Kad šeimininkui būtų šviesiau. 10. Į skruzdėlyną.7. Platus apsiaustas. 11. Labai skubėjo namo.8. Veidrodėlį. 12. Visą savo maisto atsargą. 13. Gėlės žiede. 14. Gėles žiede miegojo du maži vabaliukai.34

NEPAPRASTOS ATOSTOGOS. 12. Žemai skraidančios kregždės. 13. Dieną.1. Į palapinę. 14. Pradėjo smarkiai lyti.2. Onytė. 15. Apie dvi valandas.3. Šarka, kėkštas, voverė.4. Šarka. MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS5. Voverės.6. Šokinėja, juda, lankstosi, ėmė sukinėtis, 1. Meškiukas Rudnosiukas skuba į mokyklą.stryktelėjo, nulėkė. 2. Mokytis raidžių / mokytis skaityti.7. Kad per daug vaikų nesibaidytų. 3. Beldžiasi klasėje, staugia.8. Aikštelėj. Į minkštas samanas. 4. Užaugęs bus mandagus, geras.9. Spėliojo paukščių balsus. 5. Gudrus. Geras. Gražiai elgiasi.10. Vytukas. 6. Patys skaito.11. Namo. 7. Pažinti raides. 35

ŠALTINIAIGulbė karaliaus pati (1986). Vilnius: Vyturys.Kasparavičius K. (2006) Trumpos istorijos. Vilnius: Nieko rimto.Mašiotas P. (1997) Nepaprastos atostogos. Vilnius: Aušra.Nemunėlis V. (1999) Meškiukas Rudnosiukas. Vilnius: Vaga.Proisleris O. (1992) Vaiduokliukas. Vilnius: Victoria.Proysen A. (2007) Pasakojimai apie Šaukščiukę. Vilnius: Alma littera.Tamulaitis V. (1992) Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai. Vilnius: Vyturys. 36