Mano C istorija

terapijos skyriusatsitik tu man taip, kad pačioje pirmoje vaistinėje pažadu receptą atneš-ti vėliau, perku vaistus ir demonstratyviai nedemonstruodamas dedusavo antibiotikus virš televizoriaus. Bet taip dedu, kad visi matytų. Nie-ko naujo mano psichikos padangėje. Skraido tie patys naikintuvai ir tiepatys puikybės ir nerimo paukščiai, jau panašu, lizdus galvoje pradedadėti, o ne tik ratus apie pakaušį suka. Kaip man atsibodo tie raumenų ir sąnarių skausmai... Nors gal labiauatsibodo pačios piliulės. Tie antibiotikų bombonešiai visai žudo. Emo-ciškai. Fiziškai gal ir padeda – gydo. Bet gerai, kad jų liko tik 2 tab­letės.Prievartauju save gerdamas tuos antibiotikus, bet sveikata gerėja. Atsi-bodo nuskausminamieji ir jau nebedžiugina, kad užtenka tik paprastųvaistų „Citramon“. Jis man labai padeda. Ir daug nereikia. Gal tik kasantrą dieną po tabletę. Bet dabar, pastarąsias kelias dienas, taip supuolė,kad gerti tenka iš karto po 5 piliules. Trys nuo viruso („Copegus“), vie-na nuo bakterijų (antibiotikas) ir viena nuo skausmo („Citramon“). Na,žinot, nejauku. Nebenoriu! Galvoju, kad baigiu palikti labai jau sterilus:nei virusų, nei bakterijų nebeturėsiu, jau ir grybelio simptomų burnojebeveik nejaučiu. Tiesiog sterilus kaip operacinė! Tik kad kosčiu sausai irlojančiai, operacinei visai netinka. Netyčia apspjauti nieko negaliu, neslabai jau sausai loju, bet prikelti nuo triukšmo iš narkozės gal ir sugebė-čiau. Tačiau fiziniai simptomai išties ir tėra tik fiziniai, ir, ačiū Dievui,jie kontroliuojami. Didesnė bėda, kai nebesinori jų kontroliuoti, kai no-risi pasiduoti, kai norisi visus pasiųsti ir pačiam išeiti. Nors išvengiauvisokių raminamųjų vaistų, kuriems, kaip sakiau, ir receptą gydytojabuvo išrašius, vartojimo, šiame gydymosi kelyje akcentuočiau ne vienfizinius, bet gal net labiau dvasinius, psichinius, psichologinius ar sielosreikalus – nesvarbu, kaip juos bepavadinčiau. Vieną dieną – ką ten die-ną – vieną pusvalandį trokštu, kad kuo greičiau baigtųsi gydymas ir josukeltas diskomfortas, kitą pusvalandį jau gailiuosi, kad jis greit baigsis,su liūdesiu pasižiūriu į šaldytuvą, kuriame liko vos 2 dozės „Pegasys“. Kas dabar bus? Kur rasti užuovėją? Kuo savo nuotaikas ir tinginystę dangstyti?Blogai jaučiuosi, šast į savo kiautą ir manausi turintis teisėtą pagrindą 101

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijanekalbėti. Ir niekam nieko nesakau. Tiesiog tūnau. Tūnodavau ir anks-čiau, ypač namuose, bet dabar labiau ir giliau tūnau, ir man tai visaigal net ir patinka, bet nepatinka jautrumas, dirglumas, sąmonės sutri-kimai. Nepatiko anksčiau kankinusios mintys apie norą, kad apskritaiviskas pasibaigtų, kad apskritai nebereikėtų spręsti, kentėti, džiaugtis,liūdėti, matyti, klausyti, suprasti, girdėti... Ir noriu, ir nenoriu, kad tera-pija baigtųsi. Ar tai adekvatu, ar protinga?.. Ar aš čia kvailioju, ar vaistaiperima valdžią?30 Lap 2012, 22:47Kažko liūdna, kažko gaila, nieko nesiviliu, nieko nesitikiu. Pradėjauleistis interferoną su mintim apie Galingesnę jėgą, taip ir pabaigti noriu.Ką tik susileidau paskutinius 0,5 mililitro (180 mikrogramų) interfero-no. Jau gal penkiolika minučių bandau suskaičiuoti, kiekgi „Copegus“piliulių išgėriau. Patikėkit – sunku. Išeina keturi skaičiai: 2 016, 1 974,1 848 ir net 8 064. Gal nebeskaičiuosiu. Toks pasimetęs esu, jautrus... Rytoj išgersiu paskutines 2 sutaupytas ribavirino piliules. Pirmą kar-tą po keturiasdešimt aštuonių savaičių nebereikia leistis interferono:jau buvau įpratęs po pirtelės susileisti, beveik kiekvieną savaitę būtenttai darydavau. Dabar tartum to trūksta. Manyčiau, kad nuo rytdienosprasideda reabilitacija.102

terapijos skyriusReabilitacijos skyriusKaip tik prieš savaitę susileidau paskutinius 0,5 mililitro (180 mikro-gramų) interferono, bandžiau skaičiuoti, kiekgi iš viso suvartojau vais-tų. Bet nuotaika buvo visai nedalykinė. Interferoną suskaičiavau leng­vai, o su ribavirinu sekėsi sunkiai. Dabar žinau, kad: 1. Tablečių „Copegus“ išgėriau 2 016 vienetų. 2. Buvo susileista 24 mililitrai interferono. Beveik pusė 50 gramų dozės – kad būtų aiškiau. 3. Sutepiau pusę kilogramo ir dar 50 gramų tepalo odai „Dexe- ryl“ – pagal dydį išeitų puspaltis lašinių. 4. Į burną nuo šalutinio poveikio – grybelinės infekcijos – sutepiau 3 pakuotes, panašias į dantų pastos, tepalo „Daktarin“. 5. Suskaičiavau, kad išgėriau apie 150 vienetų papildomų piliulių. Tai paracetamolis, ibuprofenas, „Ibuprom“. Praėjus pusei gydy- mo laiko pradėjau vartoti vaistus „Citramon“, kurie buvo labai veiksmingi ir kurių išgėriau gal apie 30–40 dozių. Dar gėriau „Magnesium Diasporal“ nuo mėšlungio, tabletes nuo odos infek- cijos ir nuo skrandžio uždegimo. Turėjau receptą kažkokiems vaistams nuo kvailumo, bet juo nepa-sinaudojau. Tai, berods, visos mano terapijos priemonės. Na, žinoma,dar reikėjo valios pastangų nepasilikti lovoje ir būti socialiai aktyviam.Dar man reikėjo svarbių žmonių paramos ir palaikymo. Kai kurie išjų primindavo, kad laiku išgerčiau vaistus, skaičiuodavo likusias tera-pijos savaites, melsdavosi, saikingai teiraudavosi apie mano savijautą,toleruodavo mano uždarumą, nebendravimą, neadekvačias reakcijas.Dėkoju jiems... Žodžiu, terapiją baigiau. Per tą laiką du kartus buvau pamiršęs iš-gerti „Copegus“, bet grafiką pasivydavau per kitą dieną. Taip sutaupiau 103

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija2 tabletes ir prarijau jas pirmą oficialios reabilitacijos dieną. Regulia-raus interferono vartojimo nuokrypiai buvo nežymūs. Nesiekė daugiaukaip keletos valandų. Ir štai pirmas šeštadienis visai be vaistų. Sunku patikėti! Net baisukam nors pasigirti. Atrodo, nesitiki, kad taip gali būti! Laisvės pojūtis,nuovargio tik šešėlis, judesių lengvumas. Jausmai aiškūs, mintys skaid­rios. Atrodo, buvau kūno ir sielos kalėjime. Tik pats to nebesupratauir nežinojau. Net baisu džiaugtis. O gal apsirinku, gal viso to nejaučiu,gal tik taip atrodo, gal čia tokie šalutiniai reiškiniai? Nors ir nesitiki,kad taip yra, nors džiaugtis baisu ir neįprasta, pasinaudoju šia būsena.Mėgaujuosi ir džiaugiuosi. Sekmadienį tas pats. Ir pirmadienį, ir visądarbo savaitę! Sprendimus priimu lengviau, kalbantis nereikia įtemptidėmesio, kad išlaikyčiau logiškai nuoseklią pokalbio giją, nereikia gal-voti, ką pasakysiu ir apie ką apskritai kalbu. Po pietų prisimenu, kasbuvo ryte, ir vakare jaučiu tik normalų nuovargį nuo darbo. Kiekvienadiena – man džiaugsmas. Kiekviena naktis – poilsis. Penktadienį kal-bu su šefu ir stebiuosi, kad man viskas aišku, ko jis nori, suprantu, kąjam sakau, ir suvokiu, už ką, kur ir kiek galiu prisiimti atsakomybėsir kur jau nebe mano kompetencijos ribos. Vos susivaldau nepradėjęsatsiprašinėti už savo elgesį per vieną išplėstinį pasitarimą, vykusį galkiek daugiau nei prieš mėnesį, kai galėjau tik garsiai ir emocingai rėkti:„Ko jūs mane puolate? Aš čia jaučiuosi kaip egzamine!“ Įsivaizdavau,kad taip sulauksiu pagarbos ir supratimo. Galvoju, dabar tas metas, kaipo ilgo laiko nėra aktyvaus viruso ir kasdiena vis mažėja šalutinis tera-pijos poveikis. Pirtyse atgyja seni įpročiai ir, atrodo, atsiranda daugiaukantrybės ir ištvermės. Ten mėgstu būti ilgai. Draugai ateina ir išeina,o aš vis mėgaujuosi ir šildausi. Žodžiu, gyvenu, džiaugiuosi ir netikiu,kad taip gali būti. Atrodo, vien dėl to vertėjo ištverti. Aną dieną buvautoje pirtyje, kurioje pasakiau draugams apie savo negandą. Noriu turėtigalimybę jiems pasakyti ir gerą žinią. Pirmadienį pridaviau kraujo. Kaip visada pas mane tie ALT ir ASTnormalūs ir kaip visada tais ir kitais rodikliais nesidomiu. Vis dėlto ty-rimų rezultatų lapą atsišviečiau. Turiu vienus tyrimų rodiklius, darytus104

REABILITACIJO S skyri u spačioje gydymo pradžioje. Pabandysiu palyginti ir apskritai pasidomėtikraujo sudėtimi. Nors, teisybę pasakius, nemanau, kad tai gali ką norspakeisti. Antradienį eisiu duoti kraujo virusologiniam tyrimui, o sausio23 dienai davė taloną vizitui pas gydytoją – bus atsakymas dėl hepati-to C. Bet man nėra nuotaikos laukti. Yra laisvės pojūtis, džiaugsmas dėlgyvenimo erdvės padidėjimo, judesių lengvumo ir minčių aiškumo. Išnakties į dieną, iš kalėjimo į laisvę... Kas bus toliau? Nežinau... Nieko specialiai nedarau siekdamas reabilitacijos. O ir nieko ne-siekiu, ir net nežinau, ko siekti. Tiesiog gyvenu, ir tiek. Matau, kaipakivaizdžiai keičiasi ir gerėja plaukų situacija. Kirpėja jau nebeturėtųrekomenduoti kažkokių tepaliukų. Jie lyg ir geriau atrodo, lyg ir tankė-ja, nors dar šviečia galvos oda. Bet taip gali būti dėl senatvės, praleis-tų progų ar svetimų pagalvių – kaip kas sugeba ar yra linkęs juokauti.Bet nelabai man dabar rūpi tie juokai ir plaukai. Svarbesnis kitas daly-kas  – nebeskauda arba, tiksliau pasakius, žymiai rečiau skauda sąna-rius ir raumenis. Dabar manau, kad tie du dalykai – plaukų retėjimasir raumenų bei sąnarių skausmai – vienareikšmiškai ir šimtu procentųatsirado dėl šalutinio terapijos poveikio. Nuotaika taip pat stabilesnėir geresnė. Nebesikartoja akimirkos, kai sutrinka sąmonė, visiškai sa-vyje užsidarau, beprasmiškai liūdžiu. Taigi, poveikis psichikai nors irsunkiau pamatuojamas, taip pat yra ryškus šalutinis reiškinys. Nuo koišbyrėjo dantys  – sunku pasakyti, bet burnoje dabar protezai. Tikėti-na, kad prie to prisidėjo terapija, bet absoliučiai vienareikšmiškai taipteigti negaliu. 50 ir 50 – taip derėtų objektyviai sakyti, nors asmeniškaisubjektyviai manau, kad didžiąja dalimi dėl šios problemos kaltas šalu-tinis gydymo poveikis ir mažiau – natūrali ligos eiga. Dar jaučiu, kaipatsistato regėjimas. Jau aną dieną ėjau į medicinos komisiją pasitikrintisveikatos, kad galėčiau pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Nustebau irpasidžiaugiau, kad taip gerai matau. Gydytoja net pagyrė, o ir pats jaubuvau pastebėjęs, kad skaitant nebereikia akinių. Kas dar? Ranitidinodar nereikia, tai yra skrandžio rėmuo negrįžta, bet va svoris jau pradėjodidėti. Kaip pamenat, iškėliau sau tikslą neperžengti kažkokios ribos.Gal pavyks. Atsiranda energijos. Kaitrioje pirtyje vėl išbūnu ilgai, neriu 105

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijaį eketę, o bičiuliai jau pastebėjo ir juokais mestelėjo, ar ne per šustrai aščia elgiuosi, norėdamas atsigauti. Gal viskas į gerą? Įdomiausia, kokiayra tikimybė, kad esu pasveikęs. Juk pats nusistačiau, kad balansuojuties 50 ir 50 procentų riba. Sausio 23 dieną bus pirmas atsakymas į pir-mą testą pasibaigus gydymuisi...Gyvenk kaip sveikasHepatitu sergančiųjų indėlis į Visuotinės pasauliopabaigos dienos paminėjimąVa taip va pasakysiu Cyfui ir kitiems fantastams. Jei jau rytoj bus pa-saulio pabaiga, tai ir kompiuterio, makaronų ir degtinės nebereikės.Vadinasi, nėra jokio loginio pagrindo kaupti materialiąsias vertybesar auginti kepenų tūrį, idant sumažėtų jų fibrozinis plotas. Nes, kaipžinia, mano kepenys taip pat pasaulio dalis, nors ir niekingai mažy-tė, bet, deja, materiali ir turinti savybę išnykti, kad ir neatėjus pasau-lio pabaigai. Toks Nikoso Kazantzakio knygos „Graikas Zorba“ hero-jus taip ar kažkaip panašiai sakė, kad jei rytoj bus pasaulio pabaiga, taijis šiandien vis tiek pasodins savo medį. Kur čia logika? Medį sodintiamžinosios žūties akivaizdoje – kiekvieno mąstytojo reikalas. O manoreikalas pasaulio pabaigos tarpduryje prisipažinti, kad neskaičiau aš to„Zorbos“, tik pavarčiau ir palikau ateičiai. O dabar cituoju kaip koksskaitovas ir žinovas. Gerai, kad visam kam baigiantis dar prabilo sąži-nės likučiai. O kaip galvojat, kai nieko nebeliks, net hepatito C viruso,ar sąžinė liks, ar ne? Ar ji išnyks kartu su pasaulio pabaiga? O iš kursąžinė atsirado? Tai smegenų veiklos produktas ar savarankiškai egzis-tuojantis virusas, apsistojantis kokio nors našlaitėlio kūne, dažniausiaijo krūtinėje, ir ėdantis, ėdantis, ėdantis, graužiantis be jokio gailesčioir atokvėpio. Tradiciškai tai, kas gali išlikti po pasaulio pabaigos  – artai būtų sąžinė, ar meilė, ar Dievo kibirkštėlė, gyvenanti kiekvienameiš mūsų, – dauginasi visų individų širdyse. O va rytų filosofija teigia,106

REABILITACIJO S skyri u skad žmogus šioje ašarų pakalnėje atsirado žarnyno lazdelės pavidaluir tas mūsų aptartas ėduonis galimai išliks ir po pasaulio pabaigos beigyvens žmogaus virškinimo trakte. Ir jis gyvena savarankiškai, net jojudesiams apibūdinti medikai turi terminą – „peristaltika“. Na tai, kasjudės, tegul sau juda ir tuomet, kai niekas nebejudės, bet va kai kam tamtikrais atvejais norisi uždrausti judėti ir net kalbėti. Ne tik kalbėti, betir įsakyti visai tylėti ir visai nejudėti. Na nebent kokį vieną pirštą kru-tinti. Galbūt ir periodiškai jį pajudinti, tik jokiu būdu ne monotoniškai.Bet tai asmeniškumai, gal ir nederantys šioje garbioje infekuotų, virususergančių, terapija užsiimančių, „pegiliuotų“ ir jau kūniškai bei dvasiš-kai prie esamos situacijos prisitaikiusių asmenų kompanijoje. Pamenat,aną naktį, gal daugiau nei prieš porą mėnesių, svajonių laivelio buvaununeštas prie laurų vainikais papuošto pjedestalo ir tapęs Seimo nariubei laimėjęs rinkimus pirmame ture. Skaičiau, kad tame Seime popu-liarios visokios parlamentarų grupės – visokių mylėtojų, draugautojųir gerbėjų. Tai, sakau, gal sekim iškilių tautos atstovų pavyzdžiu – kaipgerai, kad nesumaišiau aš kraujo ir nepabloginau tos veislės genotipo, –suburkim pasaulio pabaigos belaukiančią, bet druskos ir degtukų ne-kaupiančią ir amžinu prisikėlimu žarnyne – aišku, geriau ne tiesiojoježarnoje – ar širdyje tikinčią grupę. Kaip galvojate, kas tiktų būti tokiosgarbios grupės vadovu? O gal pasamdykim ką nors iš šalies? Tarkim,vieną dieną pirmininkauja koks nors ypač heteroseksualus Seimo na-rys, o sekretoriauja truputį homoseksualus deputatas, po to jie pasikei-čia. Tik degtinę ir baudos kvitus už kelių eismo taisyklių pažeidimusreiks mums patiems panaikinti, nes jie gudrūs – ir jau viskam pasibai-gus ras, kaip nuodėmę padaryti. Vienas pasigers ir patrauks visokiųnuotykių ieškoti, o kitas visuotinių taisyklių nepaisys ir dar nachališkaiišsisukinės. Taigi imkimės atsakomybės. Šiam darbui labai tiktų logiš-kai mąstantieji Ašas ir Cyfas. Sėkmės Jums, mano patikėtiniai! Tiesa,dar Ina nepamaišytų. Jai būdinga užbaigti loginę mintį, nors tu ką. Oapskritai, ar logika liks, ar ne? O jei liks, tai pagal ypač hetero ar saikin-gai homo? Aš geriau rinkčiausi Ašo, Cyfo, Inos, Teo, Ind, Peso, Laimosir jos Generolo, Saulelės, Druvio, Gold, Gagos, Džiufo, Strazdo logiką. 107

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijaAtleiskit, ko nepaminėjau, nes išvardinau tik pirmiausia šovusius į gal-vą. Ir turiu logišką paaiškinimą, kodėl renkuosi būtent šiuos asmenis,kurių daugelio net akyse nesu matęs. Todėl, kad tik dėl išvardintųjų irčia nepaminėtųjų, bet besirūpinančiųjų ne tik savo sveikimu, o ir ki-tiems padedančiųjų gali išlikti tai, kas visiems svarbu. Aš noriu, kad irpo pasaulio pabaigos liktų šis forumas ir ši bendruomenė. Bent jau ikitol, kol gyvuos hepatito C virusas. O kaip gyvuoju aš, klausiate. Atsakau. Tyrimų, darytų iškart po gydymo, išvadoje rašoma, kad virusas ne-aptiktas. Bet nebuvo jokio pagrindo tikėtis kitokio rezultato. Juk jau potrijų mėnesių, per tarpinį patikrinimą, viruso nebebuvo, o gydymo in-tensyvumas nesumažėjo. Tai iš kurgi jis galėjo atsirasti? Tai svarbiausiasrodiklis po pusės metų! Nors ir toliau visą pusmetį atkakliai nesidomiu savo kūno skysčiais,vis tik pasakysiu, kad ALT – 8,61, AST – 12,2, o HCV RNR skiltyje pa-rašyta, kad NEAPTIKTA. Vadinasi, praėjus septyniems mėnesiams nuogydymo pabaigos viruso nėra. O tai tikrai padidina tikimybę laimėti! Tai yra geras rezultatas! Anot medikų, aš laikomas pagijusiu. Turi jie tokį terminą – „laiko-mas pagijusiu“. Ką jis reiškia – dabar nebe tiek ir svarbu, nebesigilinsiu.Tik ačiū Dievui už tai, kad ir aš tokiu laikomas! Jis buvo ir yra manopakeleivis. O gal aš Jo? Bet čia jau kita apysaka, kitos aplinkybės, kitiklausimai ir kiti atsakymai. Ir tą diskusiją geriau palikime kitoms isto-rijoms. Gal istorijai A? O šita kelionė eina į pabaigą. Kaip ir batai, kuriuos ir dabar dar ne-šioju, nes gaila išmesti, nors už kulno du pirštai – rodomasis ir didy-sis – skersai telpa. Tiek jie man per dideli. Kai juos pirkau, buvo patsterapijos įkarštis. Sėdėjau ant suolo parduotuvėje, o žmona man nešėmatuotis: „Tinka“,  – sakau.  – „Na tu pasimatuok, pažiūrėk, ar pato-gu.“ – „Na pasimatavau, juk sakiau, kad tinka!“ – „O tie, žiūrėk, gal tiegeresni?“ – „Geri ir šitie. Kaip tik!“ – „Va šitie šiltesni bus!“ – „Gerai busir tie. Perkam. Ir anie, ir tie, ir dar kiti labai patogūs.“ Visi tiko, kuriuostik benešė. Todėl gerai, kad tik dvi poras tuomet nusipirkom. Vienus, va108

REABILITACIJO S skyri u stuos, kur du pirštai telpa, tikrai laikas mesti lauk, nes su plaukmenimiskažkaip nelabai patogu vaikščioti, o kaip atrodo kiti ir kur jie sandėliuo-jami, kažkaip ne visai drąsu ir klausti. Taigi, baigiasi batai, eina į pabaigą ir subjektyvioji istorijos dalis, ku-rią pabandžiau aprašyti. Toliau bus lyrinis skyrelis ir trumpa – objekty-vioji – dalis apie virusologiją. Tiesa, ką jaučiu dabar po septynių mėnesių gydymosi žinodamas,kad gyvo viruso manyje nėra? Jei kam įdomu, pasakysiu, kad nuolat savestebiu. Stebiu save ir galvoju, koks aš iš tiesų: kaip greit pavargstu, kaipreaguoju, kokius psichinius ir fizinius krūvius galiu pakelti? Apskritai,koks aš? Tarsi gyvenime savęs niekada ir nepažinojau, nes jei šešiolikaar septyniolika metų mane veikė virusas, prieš tai kitokio tipo žaliosiosgyvatės arba, remiantis anglų tautosaka, kitokie Džono Miežiaus grūdai,o paskutinius metus – vaistai, taigi kaip ir nebuvau niekada savimi! Visąlaiką kažko paveiktas, nuo kažko apsvaigęs. Kai gydytojo kabinete pasa-kė, kad virusas neaptiktas, panorau sau padaryti kažką gero ir naudingo,kad apsaugočiau savo sveikatą. Gal iš kur nors gauti kokią nors dozęinterferono ar kaip nors susiveikti kokią tabletę ribavirino, o gal pradėtiaktyviau sportuoti? Na ką nors daryti! Bet ką, kad tik jis nebeatsigautų!Netyčia į rankas pakliuvusioje knygoje skaičiau apie žolelių mišinį. Jisvadinasi „Salveo“. Ten, be kita ko, buvo vienu sakiniu užsiminta, kadjis vienaip ar kitaip veikia virusus, taigi gali paveikti ir hepatitą C. Jo-kiu būdu nerekomenduoju taip gydytis, bet aš nusprendžiau tas žolelesgerti. Net ir forume apie jas parašiau, tik skiltyje „Flirtas ir blevyzgos“, one rubrikoje „Gydymas ir tyrimas“. Sakau, šalia visų tikėjimų turi teisęegzistuoti ir toks tikėjimas, kad jei netyčia iš kokių nors mano organiz-mo užkaborių išlįstų ir atgytų kokie du tarptautiniai vienetai parazitųmililitre kraujo, tai tos žolės mano tuos vienetus kaip mat ir sutvarkytų.Ir tuomet po metų tyrimų išvadoje vėl būtų parašyta „NEAPTIKTA“. Čia gera proga ne nusijuokti, o bent jau nusišypsoti, kad žolytes priešvirusą į ringą įleidau. Gal, sakau, jei neužmuš to viruso, tai gal bent jauuždusins, nes šaukštais žoles dabar lapnoju kaip koks atrajojantis skel-tanagis. Vis tas noras padaryti viską, kas nuo manęs priklauso... 109

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija 2014 metų pavasaris. Laikau rankose atsakymą iš laboratorijos,rodantį situaciją praėjus penkiolikai mėnesių po gydymo. Girdžiugydytojo žodžius, kad gyvenčiau kaip sveikas, ir aiškiai didžiosiomisraidėmis matau parašyta: „HCV RNR kiekybinis nustatymas (VLK) –NE­APTIKTA .“ Gyvenk kaip sveikas!110

REABILITACIJO S skyri u sSkyrius kitiemsŽmogus – žmogui ir žmonėmsKaip neprarasti tikėjimo, vilties, šviesos ir gėrio? Kaip nepasiduoti,neužgesti? Negaliu, nemoku atsakyti apibendrintai, vienu sakiniu. Irapskritai nesu žinovas. Deja, yra žmonių, kurie dėl įvairių priežasčiųnebaigia gydymo arba kuriems jis buvo neveiksmingas, yra šeimų, ku-rios neatlaiko gydymo, o gal gyvenimo sukeltų įtampų, ir išsiskiria. Betyra ir kitokių pavyzdžių. Pasakyti daugiau, nei pasakyta toliau esančiojepastraipoje, aš nesugebu. Todėl leisiu sau pacituoti vieną forumo prane-šimą. Taip parašė Kitoks: „... įdomu, kaip praėjo tas laikas: ar greit, ar nelabai? Įdomu, kaip sekasi Laimai, seniai begirdėjau apie ją. Mano draugas jau irgi pra- ėjo tą kelią. Dabar laukia galutinio gydytojo patvirtinimo. O aš? Aš nežinau, ar laukiu. Aš tiesiog žinau. Ir tikiu. Ir tikėjau nuo pat jo gydymosi pradžios. Nė akimirką nebuvau suabejojusi, kad gali būti kitaip. Kad gali neatlaikyti, pavargti, nutraukti, persigalvoti. Laukiu gal tik todėl, kad, išgirdęs gydytojo atsakymą, jog viruso nerasta, jis pats tuo patikėtų, ir galėčiau jį stipriai apkabinti. Prisiminus gydy- mo kelią, galiu pasakyti, kad buvo visko. Ir nežinios, ir nerimo, ir ašarų. Pamenu, kažkada nuvažiavau į užmiestį, sėdėjau mašinoj ir balsu kaukiau, nežinojau, kas laukia, kur dėtis, kas gali padėti, įsi- vaizdavau visą laidotuvių procesiją, ir tuomet išties taip atrodė. Po to po truputį susitaikiau, išmokau tylėti ir nelįsti, sutikti ir nusileisti, priimti ir padėti. Tiesiog išmokau su tuo gyventi. Turbūt labai no- rėjau jam padėti. Labai norėjau, kad jis baigtų gydymą ir pasveiktų. 111

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija Šiandien galvoju, kad gal daug ko nesugebėjau įžvelgti, bet man atrodo, kad visą gydymo laiką mano Žmogus nebuvo nei blogas, nei dirglus, nei pernelyg jautrus, nei piktas. Kaip ir prieš gydymą – tik Geras. Mylintis. Dėmesingas. Atjaučiantis. Suprantantis. Tik Arti- mas ir Savas. Visiems Jums, pradėjusiems gydymą, baigusiems, dar ateity pradėsiantiems, jau seniai pabaigusiems, tačiau vis užeinan- tiems čia, visiems Jūsų artimiems ir brangiems žmonėms – Gražių, Jaukių, Šiltų Kalėdų. Stiprybės Jums, Sveikatos, Tikėjimo, Vilties ir Žinojimo. Visada – iš Tamsos į Šviesą...“Iš asmeninio archyvoToks mūsų bendravimasLaiškasSu vyru santuokoje gyvenam 7 metus, turime vaiką. Vyrui antikūnųnerasta, t. y. ten tyrimas kažkoks keistas – antikūnų rasta labai mažai,kad neviršija normos, tai bendras atsakymas – NEIGIAMAS. Aš gydy-tojai rodžiau, jinai sako – NEIGIAMAS. Tai iš kur ten tie keli antikūnai,taip ir nesupratau, bet kiek teko domėtis, kad ir šiame forume, pas vi-sus yra kažkiek tų antikūnų, bet jų atsakymai neigiami, nes neviršijanormos. Pas mane tai buvo 2,45, kai norma < 0,15. O pas vyrą 0,03,berods, tai kaip ir normos neviršija. Na, įtariu, tai gali būti susiję sutyrimo atlikimo ypatumais, vis galvoju  – juk jie turi gi kažkaip apa-ratui pasakyti, ko ieškoti kraujuje, kažkaip tai jis turi atpažinti, kas tieanti-HCV, turbūt prisodina į kraują kažkiek jų kaip pavyzdį ir pasa-ko aparatui – ieškok va tokių. Tai arba suranda dar krūvą tokių, arbasuranda tik tuos laboratorinius pavyzdžius. Na, čia mano teorija, patisusigalvojau, įtariu, realybėje kitaip. Bet juk logiška būtų taip daryti, arne? Aš kartais būnu labai išradinga. Na žodžiu, per 7 metus nepavykovyrui užsikrėsti, nesisaugojom. Pas mane prie viso to viremija maža,tai irgi daro įtaką tikimybei užkrėsti kažką tai, nes tam žmogui turi pa-112

skyrius kitiemstekti pakankamas viruso kiekis, kad įvyktų užsikrėtimas. Lytiniu būduužsikrėtimo tikimybė yra labai maža, keli procentai. Bet, aišku, dabarjau prezervatyvų prisipirkom, kam tampyti miegantį liūtą už ausų. Nadar, aišku, visur patariama nesidalinti higienos priemonėmis: skustu-vu, nagų žirklėmis, dantų šepetėliu. Na skustuvu ir dantų šepetėliu tainiekad ir nesidalinom, bet va žirkles vienas tik turim. Gal ir aplaidžiaiaš čia elgiuosi, bet žirklių sau atskirų nenusipirkau. Karpau nagus kaipkarpiau, atsargiai, nebadau savęs iki kraujų. Na juk ir tas virusas ne am-žinybę gyvena aplinkoje, yra duomenų, kad nuo kelių valandų iki keliųdienų išlieka gyvybingas. Berods, iki 4 dienų gali išlikti, bet manau, kaddažniausiai žūsta anksčiau, o jei labai idealios sąlygos išgyvenimui, taiir išgyvena tada tas 4 dienas. Manau, saugotis reikia, bet be fanatizmo,aišku, proto ribose. Nes yra žmonių, kurie tais pačiais indais nustojanaudotis. Forume skaičiau kažkokiame, supermama.lt, berods, kad tensiūlė vyrą izoliuoti nuo vaikų ir šeimos, tipo butą atskirai išsinuomoti,kol neišsigydys...DomėjimasisRetai žiūriu televizorių, bet vakar vakare eidamas pro šalį išgirdau, kaddaktaras Hausas susidūrė su hepatitu. Jis gydė C sergantį pacientą už-krėsdamas jį hepatito A virusu. Hauso komanda žinodama, kad Vokie-tijos daktarai nustatė, jog sergantį hepcu asmenį užkrėtus hepatito Avirusu imuninė sistema sudirba taip, kad 85 procentai pacientų miršta,o 15 procentų pasveiksta. Vadinasi, šis gydymas skirtas tik visiškai be-viltiškiems. Nors aš iki šiol galvojau, kad kraštutiniu atveju persodina-mos kepenys ir kad paties viruso sunaikinimas tik nutraukia ardomąjąveiklą, turėjau drąsos paklausti savo gydytojo apie tuos stebuklus. Manpasiūlė geriau sekmadieniais žiūrėti brolių Grimų pasakas, pavyzdžiui,kad ir „Stebuklingą stalelį“, bet ne pačiam balamūtintis ir dar kitus kvai-lais klausimais balamūtinti. Forume kažkas atsakydamas į klausimą dėl hepatito gydymo hepa-titu pasiuntė mane hepatitintis kur nors toliau... 113

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijaKitas domėjimasisAr kepenys atsistato savaime, jei virusas išnyksta? Ar buvusi trečia fi-brozės stadija gali virsti antra, po to pirma ir galop visai išnykti? Ar vi-ruso sunaikinimas duoda staigų efektą, jei kepenys buvo jau „ties riba“?Gal kas nors domėjosi tais klausimais – vėl kreipiuosi į forumiečius.Atsakymas (mūsų mėgėjiško bendravimo)O va čia įdomesnis klausimas. Kad ir kaip būtų keista, kaip tik visaineseniai domėjausi (sutapimas ar panašus mąstymas?). Kažkada labaiseniai persirgau labai sunkia pneumonijos forma. Kairiajame plautyjeliko didelių surandėjimų (čia ta pati fibrozė). Nors praėjo jau beveik 30metų, kai kiekvieną kartą tenka darytis rentgeną, turiu didelių proble-mų, aiškinimų ir nuodugnų pokalbį su gydytoju. Tai va, fibrozė neiš-nyksta, kad ir kur ji būtų. Bet su kepenimis vyksta įdomus procesas,kadangi tas stebuklingas organas yra vienas labiausiai atsigaminančiųir augančių visame žmogaus organizme (nusileidžia tik odai). Kai ke-penys nepajėgia pilnu pajėgumu valyti  – perdirbti visų kenksmingųmedžiagų, kurių organizmas negali pasisavinti arba nuo jų nuodijasi,taip pat nesugeba jų pašalinti natūraliais būdais, – pradeda labai sti-priai regeneruoti, t. y. kurti papildomus pajėgumus. Ir čia išeina savo-tiškas paradoksas  – daugėjant sveikų kepenų ląstelių kiekiui fibrozėsprocentinis kiekis mažėja. Kitaip sakant, nors faktiškai fibrozė, taip patsteatozė bei hepatomegalija kiekybiškai išlieka lygiai tokioje pačiojepadėtyje, atlikus biopsiją, gali būti nustatoma, kad ji sumažėjo. Tai va,fibrozė gali sumažėti tik tokiu būdu, bet jungiamojo audinio (fibrozi-nio rando) kiekis ir dydis nesumažės niekada. Nesvarbu, virusas išnai-kintas ar ne. Na čia aš taip mėgėjiškai paprastai viską aprašiau, nes kaiskaitai mokslininkų tekstą, tai reikia pusę galvos nusilaužti, kol įsikerti,apie ką eina kalba.Nepamenu, kas panoro kažkokiu reklaminiu būdu savo kepenis išsivalyti,nors jokių indikacijų nebuvo.114

skyrius kitiemsNuomonėMano nuomone, čia geriausia pasikliauti kompiuteristų patirtimi. Jiesako: neliesk veikiančios sistemos! Net nežinau, kodėl tai parašiau – neiaš kompiuteristas, nei medikas, nei suprantu, ką reiškia kepenis valy-ti, nei kaip ir kodėl tai daroma... Tiesiog intuityvi emocija, ir tiek. Ne-kreipk dėmesio. Tiesa, kaip valyti kitas kūno angas ir skyles, aiškiau.Kalbu, savaime aišku, tik apie nosį ir ausis...Klausimas, ar galima eiti į pirtį, jei terapijos metu pradėjo šlubuoti širdis.Turi klausyti savo organizmo. Pavyzdžiui, mano įpročiai pirtyje visaipasikeitė. Dabar kaitinuosi tik tiek, kiek jaučiu, kad nekenkia, bet ne-praleidau nė vieno savaitgalio. Mano supratimu, pirtis ir gydymas ne-turi tiesioginio ryšio. Galvoju, kad į pirtį galėtų būti panašu sportas,sunkesnis fizinis darbas, persivalgymas ar neprivalgymas, depresinisjaudulys, dar kokie nors faktoriai, turintys įtakos širdies ar bet kuriosorganizmo sistemos darbui. Jei jauti, kad pirtis kenkia tavo širdžiai –neik. Sakydamas, kad į pirtį eiti galima, turėjau galvoje, jog pirties ši-luma nedaro įtakos vaistų poveikiui ir viruso gyvavimui. Aš gydymosipradžioje klausiau gydytojo. O kaip organizmas toleruoja krūvį ir stre-są, kaip reaguoja širdis – kiekvieno individualus reikalas. Beje, atrodo, Rygoje mokslininkai atliko bandymus, kaip virusas to-leruoja karštį. Duomenų dabar tiksliai nepamenu ir tingiu ieškoti, betvirusui aukšta temperatūra nepatinka. Čia tik mano nuomonė – ne faktas.Kitas laiškasLabas, atsiprašau, kad taip ilgai neatrašiau, tiesiog nebuvau prisijun-gus ilgai, kažkaip nesitikėjau, kad man kažkas į AŽ [asmeninė žinu-tė forume] parašys. Apie tai, kad turiu hepatito C antikūnų, sužinojauvasaros pradžioje, paskui echoskopas parodė, kad yra pakitusi kepenųstruktūra, ALT, AST buvo padidėję, bet nesmarkiai, siekė 60, kai nor-ma 30. Na jau vien tai, kad kepenyse buvo pakitimų, davė suprasti ir 115

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijanesulaukus kraujo tyrimų, kad sėdi pas mane tas hepcas. Taip ir atsitiko,nustatė 3 genotipą su neaukšta viremija – tik 20 000 TV/ml. Nors taidžiugina, juk pas kitus milijonai viruso kopijų, o pas mane net 100 000nesiekia. Biopsija parodė 2–3 stadijos fibrozę, vadinasi, seniai pas manesėdi tas virusas, jei spėjo tiek progresuoti. O aš turiu mažą vaikelį, dar2 metukų jam nėra, tai man pagrindinė dovana būtų spėti jį užauginti.Ne, pagrindinė dovana būtų – kad vaikas nesirgtų hepatitu C, o spėtiužauginti jį – irgi dovana, bet jau antroji. Kažkaip tas hepcas priverčiaperdėlioti vertybes gyvenime. Manau, jos tampa teisingesnės. Anksčiauman karjera rūpėjo. O kam ta karjera, jei sergi? Ryžtis gydytis buvo bai-siai sunku, ir pašaliniai gąsdino, atrodė, kad mirsiu nuo vaistų ar tapsiuinvalide, ir gąsdino tai, kad reikės sau adatą įsmeigti, vaistus susileisti.Net nežinau, ko labiau bijojau, ar šalutinių poveikių ar adatos. Bet nie-ko, susitvarkau, jei jau aš galiu, tai jau tikrai tu galėsi susitvarkyti! Ašesu labai jautri, man ir po biopsijos pasireiškė tam tikri šalutiniai reiš-kiniai. Po biopsijos panikos priepuoliai prasidėjo, niekad to nebūdavo,tai tokia būklė, kai dūsti, širdis smarkiai plaka, įkvėpti negali, duriantisskausmas po visą krūtinę ir gerklę laksto tarsi infarktas būtų ištikęs,bet tai toks pseudoinfarktas. Nieko, išgyvenau, bet prisiminti tai baisu,nenorėčiau to kartoti. Gydytis nutariau iš karto, nes kuo toliau, ma-nau, tuo bus tik sunkiau, nes su amžiumi dar ir kitos ligos prisideda.Be to, aš privalau kažką daryti dėl savo vaiko. Aš privalau žinoti, kadaš bandžiau, dariau, nesėdėjau rankas sudėjus. Kol kas aš taip vertinu:kad gydymas lengviau praeina, nei aš galvojau. Gydausi jau 2 mėnesius,kitas švirkštas bus jubiliejinis, dešimtas. Nors sako, kad pagrindiniaišalutiniai reiškiniai ir prasideda nuo trečio mėnesio. Tai kažin ko čialaukti dar?.. Gal aš čia anksti džiaugiuosi? O kada jau tu sužinosi, ar surado virusą pas tave, ar ne? Juk iki20 proc., turėjusių kontaktą su virusu, išgyja savaime! Pas mane ta viltisgyveno iki paskutiniųjų, juk 20 proc. ne taip jau ir mažai. Aš stebiuosipati savimi, kad net po to, kai echoskopas parodė pakitimus kepenyse,aš dar vis turėjau viltį, kad viruso neras... Nes tie pakitimai gali būti irnuo blogos mitybos, alkoholio, nuo visko gali būti... Man, beje, darbe116

skyrius kitiemskolegos vis sakydavo, kad aš nepalaužiama, nes buvo labai didelių sun-kumų, kai prasidėjo ta visa krizė, atleidimai, aš vis viena sugebėdavaušypsotis, juokauti. Tai, žodžiu, net po echoskopo aš tikėjau, kad pateksiutarp tų 20 procentų ir visa tai prisiminsiu kaip blogą sapną. Aš tikėjau,nors ir verkdavau kasdien, sėdėdavau tyloje, mąstydavau. Bet viltis mirėgydytojos kabinete, kai atvėrė lapą su kraujo tyrimų atsakymais. Laiky-kis, nežinia yra baisesnė nei tas gydymas... Čia aš iš savo patirties sakau.Dar vienas laiškasTeisingai pasakei: gerai, kad nors „tik tiek“. Taip, būna ir blogiau ir būnažymiai sunkesnių ligų ir beviltiškų situacijų. Kartais tokios mintys irman praslysta, o tavo ši pasakyta frazė tik patvirtino tai, paguodė ir pri-vertė dar kartą apsidairyt – na taip, juk ne taip viskas ir blogai, ligos ne-jaučiu, turiu sveikas rankas, kojas, galiu matyti ir girdėti... Ne taip vis-kas ir blogai juk! Ir tavo laiškas, o gal ir saulė šiandien už lango suteikėjėgų antplūdį, tikėjimą, kad išsikapstysiu ir liga liks praeityje. Vadinasi,ne viena aš tokia, ne vienai man Dievas siunčia išbandymus. Ačiū tauuž atvirumą. Iš tavo laiškų jaučiasi, kad su amžiumi žmonės tampa fi-losofais, na, o mano atveju hepatitas paspartino natūralų žmogaus vys-tymąsi ir aš į daugelį dalykų pradėjau žiūrėti kitaip jau dabar. Na yra irpliusų tame, liga perdėliojo vertybes, gal tam jinai man ir duota, kad su-prasčiau, kas iš tikrųjų gyvenime vertinga, kad išmokčiau džiaugtis tuo,ką turiu. Anksčiau tai, kad esu sveika, priimdavau tarsi savaime supran-tamą dalyką, t. y. net nesusimąstydavau apie tai, kokia dovana yra būtisveikai. Čia yra vienas neblogas straipsnis apie fibrozės progresavimą,tik rusų kalba. Jei nelabai skaitai rusiškai, tai ten grafikuose vaizdžiaipavaizduotas ir fibrozės progresavimas, ir progresavimo greitis pri-klausomai nuo amžiaus, kai įvyko užsikrėtimas. Beje, pagal šį straips-nį, apie 30 proc. žmonių ciroze suserga praėjus daugiau nei 50 metų,jei išvis suserga. O su ciroze, pasirodo, žmonės irgi gyvena ir išgyve-na net iki 10 metų, tik su kiekvienais metais vis didėja tikimybė taismetais mirti. Aš šį straipsnį skaičiau, kai man dar nebuvo patvirtintas 117

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijahep c, tik laukiau atsakymų, o šiandien peržvelgiau dar kartą ir va ra-dau, kad, pasirodo, viremija nedaro įtakos fibrozės progresavimui. O ašdžiaugiausi, kad pas mane maža viremija... Ehhh...Ir dar vienasNa šiandien jau visai gerai jaučiuosi, kai forume perskaičiau vieno da-lyvio pranešimą, kad irgi turėjo 3 genotipą ir išsigydė, ir jau keli metaityrimai geri. Pagalvojau  – gerai, kad pas mane 3 genotipas, nors čiapasisekė, turiu realių šansų išsigydyti, net 80 proc. O tau išvis noriupriminti, kad dar tau nepatvirtino diagnozės ir kol kas negali oficialiaiįsirašyti į mūsų sąrašus. Dar turi net 20 proc. tikimybę, kad išsigydeisavaime, o tas nuovargis  – jis visus kankina, protinis darbas taip patvargina, kaip ir fizinis, net labiau, nes būna sunku „persijungti“ ir sme-genys vis dar „dirba“ vakarais ir naktimis. O echoskopiją tau darė? Na,dėl dietos – tai nebūtina laukti, kol sužinosi, kokia tavo kepenų būklė,kad pradėtum sveikiau maitintis. Galima pradėti kad ir dabar. Blogiautikrai nebus, tik geriau. O aš kai sužinojau, kad turiu antikūnų, iškartnustojau vartoti alkoholį, nė lašo, savaime nesinorėjo, nors buvo va-saros pradžia, išvykos į gamtą, prie ežero ir jūros... Man atrodė, kadkiekvienas butelis alaus ar sidro mano gyvenimą sutrumpina mažiau-sia puse metų, ir kai vis pažiūrėdavau į savo vaikelį, vis pagalvodavau,kad kiekviena pusė metų vaikui yra svarbi, kad šalia būtų mama, todėlnebuvo sunkumų atsisakyti alkoholio, ir dabar potraukio nejaučiu. Nagerai gerai, kartais pasvajoju apie taurę šampano ar kokio nors kito tau-riojo gėrimo... Kai pasveiksiu, gersiu mažai, bet pačius kokybiškiausiusgėrimus, skaniausius taip sakant. O dėl maisto – ai valgau viską. Taip,pirmus mėnesius irgi kaip ir nuo alkoholio, taip ir nuo kepto, mari-nuoto, rūkyto, riebaus purtė net, bijojau prisiliesti, galvojau – bus šakėsmano kepenims, bet juk daugiau nėra ką ir valgyt... Ilgai vien košėmir sriubytėm besimaitindama neištempiau, o gera nuotaika ne mažiausvarbi organizmui kaip ir sveikas maistas, todėl valgau viską saikingai,tik alkoholiui kol kas raudona šviesa. Na, jei nutarsi praeiti gydymosi118

skyrius kitiemskursą, tai be dietų numesi svorį. Nežinau, kiek tai moksliškai pagrįsta,bet yra tokia nuomonė, kad žmonės su svoriu, na kai ne vien tik sriubosrinkinys – kaulai ir oda, neretai lengviau perneša ligas, vaistus. Aš netgidžiaugiuosi dabar, kad po gimdymo liko šioks toks pilvukas pas mane,nors yra kur vaistus leisti dabar ir neskausmingai visai. O prieš tai bėda-vojau, bandžiau atsikratyti jo, o va ir pravertė pilvukas. Na jau irgi, kaipir turėjo būti, dėl vaistų vartojimo numečiau per 2,5 mėnesio 4 kg. Kiekskaičiau, tendencija yra per terapiją numesti apie 10 kg. Tai dėk pliusąant svarstyklių į terapijos pusę. Aleksandras Diuma vienoje iš savo knygų rašė, kad labiausiai žmo-gų kankina ir nuvargina dvejojimas, nežinia, o kai jau priimamas koksnors sprendimas, net jei tai nepalankus tam žmogui sprendimas, visviena tai nuramina, baigiasi tas alinimas, minčių srautai, blaškymasis,nes žmogus jau gali judėti kryptingai. Net jei sprendimas nepalankus...Iš tikrųjų taip ir yra. Aš nusiraminau tik sužinojus biopsijos rezultatusir tą dieną man buvo paskirti vaistai. Dabar ramiai sau einu gydymosikeliu, kryptingai.DarPagal įstatymus, ir man mano gydytoja tai sakė, be biopsijos negali būtiskirtas gydymas kompensuojamaisiais vaistais. Nes viena iš sąlygų skir-ti kompensuojamuosius vaistus yra ta, kad turi būti atlikta biopsija irįvertinta kepenų būklė, turi būti ne mažesnė nei 2 stadijos fibrozė arbane mažesnis nei 3 balų aktyvumas. Be biopsijos to niekaip nenustatysikitaip. Nebent yra kontraindikacijų biopsijai, tada gali skirti gydymą irbe jos. O man drąsu buvo gydytis be biopsijos, aš, atvirkščiai, jos bijojauir nenorėjau, nes man atrodė – kam dar kepenis badyti, jei ir taip aiš-ku, kad virusas yra ir reikia jį gydyti. Nes anksčiau ar vėliau bus ta 3 ar4 stadijos fibrozė, nes mano amžius dar toks, kad iki cirozės dar spėsiupagyventi, tai galvojau – nejaugi jei dabar bus tik 1 stadijos fibrozė, manneskirs gydymo, o lieps laukti, na, ale stebės iki tol, kol bus jau kokia 119

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija3 stadijos fibrozė, ir tada tik gydys. O tada dar atsiras kitų problemųsu sveikata ir bus dar sunkiau atlaikyti terapiją. Na neradau aš logikostame, bet kitaip negalėčiau gauti gydymo, tai teko darytis tą biopsiją. Ošiaip tai kiek teko skaityti užsienio mokslininkų parašytų straipsnių, ita-lų, vokiečių, tai jie 2 ir 3 genotipo virusais sergantiesiems nesiūlo darytibiopsijos, nes gydymo prognozės yra labai geros. Na, dėl vaistų doziųtai man gydytoja pasakė, kad aš turiu labai didelius šansus pasveikti, jeisuvartosiu 100 proc. paskirtų vaistų. Gydymosi eigoje kartais dėl kraujopablogėjimo tenka vaistų dozes mažinti, tai atitinkamai mažina šansusišsigydyti. Yra mokslinių straipsnių ir tyrimų, kur rašoma, kad turėtųužtekti 80 proc. vaistų, nes tada šansai sumažėja nežymiai, jei mažinamadar labiau, tai jau labai smarkiai nukrenta išsigydžiusiųjų procentas. Yrastraipsnių, kur rašoma, kad interferono mažinimas neturi tokios įtakos,kokią ribavirino tablečių mažinimas. Na, žodžiu, tų tyrimų pilna atlikta.EpizodasAišku, raminu save, kad va kitiems mažina dozes dėl blogo kraujo.Bet juk jiems nėra kur dėtis, o mano tai kraujas normalus, juk galėjauaš 100 proc. varyti... Galėjau, bet nepasinaudojau šansu... Na, kaip irrašiau ten, forume, jog protu suvokiu, kad gal perdėtai reaguoju, nesvaistai visgi daro įtaką emocinei būklei, ir žinau, kad žmogų terapijosmetu gali liūdinti dalykai, kurie įprastai ne tai kad nenuliūdintų, betnet neužkabintų. Šiandien eisiu, kaip Ašas patarė, nusipirksiu dėžutęvaistams. O priminimą aš telefone nusistačiau. Nepadėjo. Nes primi-nimas suskambėjo, aš jį išjungiau, nuėjau į virtuvę valgyt, o vaistų taipir neišgėriau tikriausiai. Na, sėkmės tau pas gydytoją trečiadienį. O galneras jie to viruso pas tave. Aš tai tikėjausi iki paskutiniųjų.SituacijaTavo situacija sunkesnė nei mano, kaip sakoma: kas mums, paprastiemsgrioviakasiams. Pasakiau visiems, kai tik sužinojau apie savo ligą. Tai120

skyrius kitiemslabai greit leido suprasti, kas išties artimas tau žmogus, o kas tik šiaip –prie kompanijos. Tau, be abejo, dirbant tokį darbą reikia galvoti ir apiekitus dalykus. Noriu pasakyti, kad negali sau leisti būti tokiu egoistukaip aš. Visų pirma turi įsitikinti, kad vis dėlto sergi šia liga. Antiviru-sas – dar ne įrodymas. Bet... Pagal aprašytus simptomus drįsčiau spėti,kad problemėlė vis tik yra. Tas amžinas nuovargis ir „traukia prie že-mės“ visiems mums didelė bėda, dėl kurios niekam nepasiskųsi. Dėldietologo – nematau jokios prasmės, kol nežinai savo kepenų būklės.Tai paaiškės po biopsijos. O pačiam virusui visiškai nusispjaut, kaipmaitiniesi. Jis gyvena pagal savo taisykles ir įstatymus. Pasiunčiau į paš-tą porą nuotraukų su nurodymais, kaip pasikeisti kai kuriuos nustaty-mus, kurie gal padės lengviau susigaudyti forume. Tada atsidaręs temąpaskutinius pranešimus (postus) matysi pirmiausia ir nereikės ieškotipo puslapius. Beje, didžioji dauguma čia mūsų labai panašaus amžiauskaip ir paties. Galima sakyt, esi pačiame viduriuke. Tad elkis drąsiau irklausinėk, kas neramina.Kitokia situacijaNuovargį ir sveiki žmonės jaučia, o kiti simptomai gali būti ir dėl he-patito. O kaip sužinojai, kad turi hep c? Įtarimų kažkokių turėjai arnetyčia? Aš tai nieko nejaučiau, buvau visiškai sveika, jokių nusiskun-dimų neturėjau. Per donorystę, buvo donorų diena, pridaviau kraujovaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, va taip ir sužinojau. Na,taip pagalvojus iš tikrųjų gerai, kad sužinojau laiku, o būčiau gyvenusiir toliau ir mirusi, ir vaikas liktų našlaitis. Nežinau, ar skaitei, bet sta-tistika rodo, kad tik apie 5 proc. iš visų sergančiųjų žino, kad serga. Taiyra Didžiosios Britanijos duomenys. Pas mus Lietuvoje panašiai, kiekteko skaitinėti, registruotų ligonių 5 000, berods, nesiekia, o remiantisstatistiniais duomenimis sirgti gali apie 70 000–80 000 gyventojų. Mesbent jau dabar turime pranašumą, nes žinome apie savo ligą, turime ga-limybę gydytis arba bent jau laikytis sveikesnio gyvenimo būdo. Na, jeitavo vaikai tokie dideli, tai ir amžius tikriausiai jau toks, kad iš tikrųjų 121

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijatau bus sunkoka apsispręsti, ar verta gydytis. Fibrozė progresuoja me-tais ir išvis tik 20 proc. atvejų komplikuojasi į vėžį, o kiti taip ir gyvenair miršta visai nuo kitų ligų, taip sakant ne nuo hepatito, o su hepatitu.Ir išvis neaišku, kas ilgiau gyvens – ar žmogus su hepatitu, ar žmogus,prisirijęs šitiek chemijos. Baisu man apie tai galvoti, nes juk tie vaistaitik pakankamai neseniai naudojami ir dar kol kas nėra nė vieno žmo-gaus, išgyvenusio po terapijos kad ir 10 metų, dar neaišku, kas bus sutais žmonėmis. O su hepatitu gyvenančiųjų po 30–40 metų yra. Kartaisužpuola tokie va pamąstymai, bet jau gydausi, jau kelio atgal nėra.InformacijaAtliekant biopsiją nustatoma ne tik fibrozės stadija, bet ir viruso akty-vumas – pagal HAI yra 18 balų, manau, reikėtų ir į tai atsižvelgti spren-džiant dėl gydymosi. Čia, forume, yra viena mergina, kuri nuo gimi-mo serga hepatitu C, jai dabar 20 metų, tai pas ją tik 1 stadijos fibrozėir 2 ar 3 balų aktyvumas, nepamenu. Bet labai mažas. Manau, tai irgituri įtakos fibrozės progresavimo greičiui. Ką aš žinau, gal ir aš sergunuo gimimo, nes operacijų jokių man nedarė, pirmą kartą ligoninėjegulėjau gimdydama, apie narkotikus negali būti ir kalbos, gyvenimenegalėčiau įsmeigti sau adatos į veną, siaubas. Net galvojau, kad ir įodą negaliu įsmeigti, bet va, pasirodo, galiu. Tik stomatologas nebent.Ar daugkartiniai švirkštai, kuomet skiepydavo mus mokykloje... Vyraspasitikrino – sveikas, o gyvenam jau 7 metus kartu, tai per tą laiką ne-užsikrėtė. Man dabar 30 metų ir aš turiu 2–3 stadijos fibrozę. Kiek tekoskaityti, tai fibrozė progresuoja netolygiai  – kol pasiekiama 1 stadija,praeina apie dešimt metų, kol pasiekiama 2 – septyni metai, 3 – penkimetai, 4 – tik keli metai. Žodžiu, su laiku įsibėgėja. Ir dar labai priklau-so nuo amžiaus, kada įvyko užsikrėtimas. Jauniems žmonėms viskaslėčiau progresuoja. Žmogus va nuo gimimo serga ir per 20 metų tik1 stadijos fibrozė. Jei žmogus užsikrečia po 40 metų amžiaus, tai teoriš-kai viskas žymiai greičiau vystosi. Na ir gal tas aktyvumas turi įtakos? Įviską reikia žiūrėti kompleksiškai. Ir, aišku, įvertinti išgijimo tikimybę –122

skyrius kitiemsyra tam tikri faktoriai, padidinantys arba pamažinantys terapijos sė-kmę, manau, į tai irgi reikia atsižvelgti. Jei bus 3 genotipas, tai jis paly-ginus su 1 ir 4 genotipu geriau pasiduoda gydymui, jau pliusas yra. Gai-la, kad mokslininkai dar neišmoko prognozuoti, kiek metų konkrečiuatveju dar galima pragyventi su hepatitu. Arba bent jau prognozuoti,kompl­ikuosis į vėžį ar ne. Juk ne 100 proc. komplikuojasi ir net ne 50,o mažiau. Dabar jau nebegalvoju, bet anksčiau vis manęs nepaleisdavomintis – už ką man hepatitas? Klasėje buvau pavyzdinga, mokyklą bai-giau su pagyrimu, paskui – magistrantūrą. Paskui susiradau gerą darbą,pradėjau kilti karjeros laiptais. Niekad nenuskriausčiau nieko, niekadnepavogčiau, neapgaučiau... O paskui atsirado hepatitas, ir viskas nu-bluko. Ir ką aš padariau ne taip? Ir už ką mano vaikui tai, kad jo mamaserga šia liga? Ir jis pats gali sirgti... Taip ir neradau atsakymų. O vaikopatikrinti aš negaliu, bijau. Bijau, kad man rankos nusvirs, jei sužino-siu... Vaikų juk negydo...Apie medicinąMes žinome šimtus faktų ir istorijų apie pasiaukojamą gydytojų dar-bą. Mes dėkojame gydytojams už jų darbą, jausmą, už sveikatą ir užgyvybę. Ir bendro fono negali sugadinti pavieniai atvejai, bet, deja, jųpasitaiko. Gydymo įstaigose dirba tikrai puikūs specialistai ir nuosta-būs žmonės. Bet jei ir tarp pačios garbingiausios tautos atstovų, dabarvadinamų romais, pasitaiko vagių, kaip, beje, ir tarp bet kokios pasauliorasės ar tautybės žmonių, tai ir medicinos veikloje būna visokių įvykiųir yra visokių žmonių.PatirtisTikras pasakojimasŠokiravo toks medikų požiūris. Nuvykus į infekcinę ligoninę, priėmi-me dirbusi gydytoja, pamačiusi 78 metų močiutę, nustebo: „Pas mus 123

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijasiuntė? Kodėl? Na, matosi, kad visa pageltus, bet kodėl pas mus? Tikraine mūsų ligonis čia. Hepatito tai jai nebus. Ne narkomanė, negeria galtiek, kad kepenis suėstų. Vežkit į respublikinę, tegul ten pasiima...“ Aš nežinojau, ką pasakyt. Tylėjau. Tik galvoje dėliojau mintis – ko-dėl taip? Apie hepatitą jau buvau girdėjus, todėl labai nustebino toks gydy-tojos pasisakymas. Esu tikra, kad ji žino, jog hepatitu gali sirgti ne tiknarkomanai ar alkoholikai. Nuvykus į respublikinės ligoninės priėmimo skyrių situacija panaši.Tik narkomanai nebuvo paminėti. Gydytojos klausimas močiutei nu-skambėjo taip: – Turbūt alaus daug gėrei? Arba vyną mėgai? Ir suėdei va taip ke-penis... Diagnozė, kurią konstatavo Kauno klinikų gydytojas,  – piktybiniskasos navikas.Kitas atvejisLaima aklai pasitikėjo savo gydytoju. Jo vardą tik ir kartojo diskutuo-dama apie ligą. Nekreipė dėmesio į patarimus nuvykti į kitą ligoninę,susirasti kitą gydytoją, pasikonsultuoti su kuo nors kitu. Laimai jau ci-rozė. Nuo viruso. Dabar galima tik spėlioti, kokia prasmė gydyti trimis vaistais ir darskirti boceprevirą esant cirozei. Kodėl reikia užmušinėti virusą, kai jaunebėra kepenų? Ar tie trys vaistai nepakenkė? Kaip čia dera žala ir nau-da? Gal verčiau skirti kepenis palaikančią terapiją ir procedūras? Betgal šis klausimas labiau tiktų akademinei specialistų diskusijai. Deja,tokios savalaikės diskusijos nebuvo. Nebėra ir žmogaus. Paskyrus tuostris vaistus gydytojas išvyko į komandiruotę tepasakęs: „Ne pirmą kartągydaisi – pati žinai, ką daryti.“ Du mėnesius žmogus neturėjo su kuokonsultuotis, net į skambučius gydytojas neatsiliepė. O grįžęs dar supy-ko, kad Laima nutraukė savarankišką gydymą. Ir to dar negana. Kepe-nų vėžio židinius diagnozavo kaip trombus.124

skyrius kitiemsKasdieniai atvejaiVienasSakau aš slaugytojai: – Aš nešioju hepatito C virusą, o jūs man leidžiat vaistus ir nedėvitapsauginių pirštinių. Ji atsako: – Kaip tos pirštinės gali apsaugoti, jei įsidursiu? O jei neįsidursiu,kam man tos pirštinės? Nežinojau ir dabar nežinau, ką jai atsakyti.AntrasNoriu papasakoti apie kolegas medikus. Nuėjusi vakar į darbą perėmiauoperuojamą pacientą, na čia mano darbo kasdienybė, nieko naujo. Betyra vienas „bet“. Pacientui hepatitas C, tik atėjusi į operacinę išklausiau,koks pacientas pavojingas ir kaip jis gali mus visus apkrėsti, ir apskritaitoks jausmas apėmė, kad ten ne žmogus guli (pacientas viską girdėjo,jam buvo atlikta regioninė anestezija). Mano kolegos mane nustebino,pakraupau tiesiog, dar šiandien negaliu atsigauti (matyt, tokia brigadapakliuvo, nes anksčiau nieko panašaus nebūdavo). Supratau, kad apiesavo ligą tikrai nesakysiu, jei reiks ką operuoti ar šiaip pasitikrinti, ne-bent tai bus tiesiogiai susiję su mano liga. Va tokia patirtis (labai džiau-giuosi, kad niekam darbe nieko apie hepatitą nesakiau, nes, pasirodo,ir medikai kartais tokie kvaili, kaip retai būna). Patyriau konkrečią psi-chologinę traumą.Neteisinga, net nusikalstamai neteisinga būtų taip ir užbaigti skyrių„Apie mediciną“. Neteisinga todėl, kad absoliuti dauguma mano su-tiktų gydytojų buvo nuoširdūs, šilti žmonės ir tikri profesionalai. Esujiems dėkingas. Ir situacijų, kai gydytojai gelbėja kito žmogaus gyvybęir sveikatą, net rizikuodami savąja, nepalyginamai daugiau ir su jomissusiduriama žymiai dažniau. Ir savo patirtimi besiremdamas tik širdin-gą ačiū tegaliu jiems pasakyti. Jūs tikri Žmonės iš didžiosios raidės. 125

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijaPaskutinis skyriusIn memoriamEditai (Joneliui)„Gyvenimas yra dovana. Perkainoji vertybes neišvengiamos lemtiesakivaizdoje. Ir gyventi išmoksti prasmingiau ir laimingiau. Atsirenki,kas svarbu, o kas tik šiaip tuštybių mugė iš puikybės aukštybių.“ Iš at-minties cituoju žodžius, kuriuos Edita tarė man dar tuomet, kai nežino-jau savo tikslios diagnozės. O jinai jau žinojo viską. Galbūt daugiau užvisus kitus čia susirinkusius sergančiuosius žinojo. Ne apie ligos etio­logiją, ne apie virusą, ne apie kepenų funkcijas. Apie tai visi žino. Editažinojo apie patį Gyvenimą. Apie Gyvenimo greitį, prasmę, apie gyvy-bės šventumą. Gyvybės kainą ji buvo pajutus savo esatim. Dažnai taipbūna, kai ko nors reikšmę atskleidžia jo netektis. Editai tai buvo patsgyvenimas. Ne konkretus daiktas, ne principų vertė, ne išreikštas san-tykis, bet pats gyvenimas. Ir jis tolo. Editos viltis buvo transplantacija.Ji realiai suvokė, kad gali nebesulaukti savo eilės kepenų persodinimui.Ir nebesulaukė. Ne apie save galvojo. Apie tai, kaip augs sūnus, kas toliau bus su juo,kaip gyvens, kai nebeliks mamos. Norėjo atiduoti save, palikti, paauko-ti. Edita nevyniodavo žodžių į vatą, sakydavo, ką galvoja, kad ir aštriaiar karčiai. Tą sykį norėjau būti arčiau jos, norėjau sužinoti kažką ypa-tingo, kažką tokio, ką tik ji žino. Tačiau radau priežasčių savo neryžtuipateisinti – trukdė šalia čiauškantys žmonės, neužteko laiko, atidėjaukitam kartui... Deja, nebuvo ir nebebus kito karto, teliks prisiminimasir pagarba...126

paskutinis skyriusLaimaiRadau parašyta: „Dievas davė prisiminimus, kad rožės pražystų ir gruo-dį...“ Tarsi būtų taikyta specialiai Laimai. Taikliau ir tiksliau nepasakysi. Galvojant apie Laimą visada darosi šilčiau ir jaukiau. Ji turėjo tąunikalią vidinę savybę, įgalinančią kitą žmogų sušilti, nusišypsoti, at-sipalaiduoti. Ar tiesiog pabūti. Būtent pas Laimą susipažinau su kitaissavo likimo draugais. Jos durys visada buvo atviros tiems, kam reikiainformacijos, patarimo, žinojimo. Dalinosi viskuo: ir viltimi, ir nerimu,ir paguoda, ir realybe. Burdavo visus krūvon, kad tik pavieniui neišsi-lakstytumėme, kad tik neprasmegtume savų kančių ir skausmų akiva-ruose. Daugelis prisimena, kaip ji mūsų laukdavo nukrovusi stalą, sušypsena, jos namų durys buvo visada atviros... Ne tik durys – jos sielavisada buvo atvira visiems, kam trūko žinių, buvimo kartu, ramybės. Ji apie mus visus žinojo daugiausia. Jei nerasdavau, kaip susisiektisu kokiu nors žmogumi iš mūsų aplinkos, – pirmiausia skambindavauLaimai. Ir šiaip pasiilgdavau aš jos. Tarsi netyčia telefonas atsirasdavorankose ir pirštai patys rinkdavo jos numerį. Arba, žiūrėk, nepraėjo nėkelios savaitės ir Laima jau rūpinasi, kaip sekasi, ar viskas gerai. Laimabuvo šiltas žmogus! Kaip ir jos Generolas. Užuojauta jam, užuojautasūnums, artimiesiems. Jos vestuvės turėjo būti gruodį... Bet kepenų vėžys negailestingas. Asmeniniam archyve radau Laimos žinutę. Ji pasirašinėdavo taip:„Tikėkite tuo, ko dar nėra tam, kad tai būtų.“ (Elžbieta Haich)Čia publikuoju Cyfo eilėraštį jam leidus. Man jis pilnas vilties. Žiema. Naktis. Aš vienišas ir vienas. Tylu tarp šios vienatvės sienų. Vien vėjas, rodos, išprotėjo, Beprotiško pasaulio vėjas už lango. 127

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija Už vienatvės sienų... Beprotiško pasaulio vėjas visatoj blaškos išprotėjęs... Žiema. Naktis. Nėr Dievo. Jo niekas niekad negirdėjo – vien vėją, vėją, vėją... Žiema. Naktis. Gal ir nemirsiu. Gal tik į sapną aš panirsiu... Širdis – it belstųsi mirtis! Girdi? Girdžiu. Ne širdį – vėją. Mirties nėra. Aš negirdėjau.Mažoras dėl išgijusiųjųPasidžiaugti lengviau. Tai nuteikia optimistiškai ir viltingai! Net ir mu-zikinį terminą specialiai parinkau. Kad skambėtų, kad girdėtų, kadviltis pleventų! Nors nemoku aš diriguoti orkestrui, nemoku organi-zuoti paradų, net išrėkti nemoku taip, kad žmonės girdėtų, bet pasa-kyti noriu, o gal net tyliai sukuždėti, kad žodžius į sielą įdėčiau, tiesiogsprauste įsprausčiau, net kojom įminčiau ir atspaudą palikčiau – VILTISGYVA! Žmonės, tai įmanoma! Neteisti, nesmerkti, nepykti, nebarti irnenusivilti. Gyventi Žemės planetoje ir turėti viltį. Ir net ne viltį – tikrątikėjimą. Ir net ne tikėjimą ir ne pasitikėjimą, o tikrą žinojimą! Žinoki-te, žmonės, kad Teo pasveiko, kad Ašas, nors ir iš trečio karto, bet išsi-kapstė! Kad Inai antroji terapija padėjo, o Saulelei ir vienos užteko. KadValerija, kad Ind, Strazdas, Džiufas, kad šimtai kitų pasveiko! Nebijokit,nepasiduokit, nenusivilkite – noriu rėkti! Nesislėpkite, bet gyvenkite!..Net jei nepasisekė, net jei sunku, tamsu ar kreiva. Juk gyvenimas gražus128

paskutinis skyriusir gyventi gera! Ir jokių sąlygų! Vienintelė laimingo gyvenimo sąlyga –tai nekelti jokių sąlygų laimei! O gyvenimas iš tiesų gražus ir gyventitikrai gera! Net jei ir nepasisekė. Nors daugeliui pasiseka... Cyfo eilės man pasirodė viltingos, o šis eilėraštis pilnas drąsos. Deja,šių eilių autoriaus nustatyti nepavyko: Įžengti į uždraustą erdvę, Pajausti dar nejaustą skonį, Visa esybe giliai pasinerti Į ilgai slopintų jausmų srovę, Šokti akių neužmerkus Į beprotybės šaltinį, Ragauti tai, ko neleidžia Kažkieno sukurtos taisyklės. Imti už rankos savo svajonę Ir bėgti lėkti tolyn nuo visko... Kristi į sniegą, Vėl atsikelti ir bristi... Sušalti, sušlapti, bet jausti, kaip tikra, Kai sielai nurimus Atgal nori skristi, Šypsaisi, nes savo vidum pasikliovei, Sakyki, ar tai ne gyvenimas, Kurio norim?Rimti reikalaiPagrindinė šiame skyrelyje pateikta informacija paruošta naudojantistinklapyje www.hepa.lt publikuojama medžiaga. (Tinklalapiui planuo-jama grąžinti pavadinimą hepatitas.lt). Taip pat informacijos ieškotasveikoskepenys.lt ir kituose interneto puslapiuose. 129

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija Kepenys – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus or-ganas. Kepenis sudaro didžiausia dešinioji (lobus dexter), kiek mažesnėkairioji (lobus sinister), uodeginė ir kvadratinė skiltys. Dešinioji skiltisišsidėsto po dešiniuoju diafragmos kupolu ir neišlenda iš po šonkauliųlanko, kairioji guli 8–10 centimetrų kairiau stuburo, jos šonkauliai be-veik nedengia. Apatinis kairiosios skilties kraštas apčiuopiamas giliaiįkvėpus. Sveikų kepenų ląstelių (hepatocitų) apykaita labai lėta. Paprastaikepenų ląstelės atsinaujina maždaug kartą per metus, o, pavyzdžiui,žarnyno epitelio ląstelės atsinaujina kas 2–5 dienas, odos – kas 12–30dienų. Kita vertus, pažeidus kepenis hepatocitai pradeda itin greitaidaugintis, pavyzdžiui, pašalinus du trečdalius žiurkės kepenų, pradinėkepenų masė atkuriama per dvi savaites. Kepenų vėžys pagal onkologinių ligų dažnumą pasaulyje užimapenktą vietą. Kepenų funkcijos. Jos filtruoja kraują, atitekantį iš virškinamojotrakto. Tai apsaugo organizmą nuo toksinių medžiagų ir leidžia išlik-ti sveikam. Kepenys saugo energijos išteklius, kurių reikia smegenimsir raumenims. Jos dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kon-troliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį, da-lyvauja medžiagų apykaitoje, perdirba į kraują patekusias cheminesmedžiagas, nukenksmina pavojingus medžiagų apykaitos produktus.Kepenys gamina ir išskiria tulžį, detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvai-rius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, vaistus, reguliuoja cirku-liuojančio kraujo kiekį, gamina kraujo krešumo faktorius. Hepatitas – kepenų uždegimas. Hepatitas A – hepatito A viruso (HAV) sukeltas kepenų uždegimas.Juo užsikrečiama per nešvarias rankas, maistą, dažniausiai per vandenį(per kraują neužsikrečiama). Hepatitas A į lėtinę formą nepereina. Ge-riausia profilaktikos priemonė – skiepai. Hepatitas B – hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas.Juo užsikrečiama per kraują ir kitus organizmo skysčius, virusas dažnaiperduodamas lytiniu keliu, neplinta oru. Pakankamai retai ūmi ligos130

paskutinis skyriusforma pereina į lėtinę, t. y. žmogus dažniausiai pasveiksta. Apsisaugotinuo šio hepatito galima pasiskiepijus. Hepatitas C – hepatito C viruso (HCV) sukeltas kepenų uždegimas.Juo dažniausiai užsikrečiama per kraują, labai retai – lytiniu keliu, viru-sas neplinta oru. Daugeliu atvejų hepatitas C tampa lėtiniu. Skiepų nuohepatito C nėra. Hepatocitai – pagrindinės kepenų ląstelės. Hepatoprotektoriai – kepenis saugantys preparatai, dažniausiai au-galinės kilmės. Jie padeda atstatyti pažeistas kepenų funkcijas, saugokepenų ląsteles nuo suirimo. Histologinis aktyvumo indeksas (HAI) parodo kepenų uždegimo ak-tyvumą. HAI matuojamas balais. Maksimalus balų skaičius yra 18: jeiHAI yra 1–3 balai – aktyvumas minimalus, jei 4–8 balai – mažas, jei9–12 balų – vidutinis, jei 13–18 – didelis. METAVIR klasifikacija – kepenų fibrozės vertinimo sistema. Pagalšią sistemą vertinant kepenų būklę skiriamos 4 stadijos: nėra fibrozės(F 0), neryški fibrozė (F 1), vidutinė fibrozė (F 2), ryški fibrozė (F 3),labai ryški fibrozė, arba cirozė (F 4). Kepenų biopsija – atlikus vietinę nejautrą, specialia adata paimamaskepenų gabalėlis ir tiriamas mikroskopu. Kepenų fibrozė – kepenų surandėjimas. Kepenų steatozė – kepenų suriebėjimas. Kepenų cirozė – galutinė lėtinių progresuojančių kepenų ligų pase-kmė. Išsivysčius kepenų cirozei negrįžtamai sutrinka kepenų struktūrair funkcijos. Virusas  – užkrečiamų ligų sukėlėjas. Hepatitą C sukelia hepatitoC virusas (HCV) – tai mažas apie 50 nanometrų skersmens virusas,turintis viengrandę ribonukleino rūgštį (RNR) ir lipidų apvalkalėlį.HCV priklauso flavivirusų šeimai, atrastas tik 1989 metais. Virusasatsparus kaitinimui (100 oC žūva per dvi minutes), ultravioletiniamsspinduliams, lipidų tirpikliams. HCV genetinė medžiaga nėra stabi-li. Šiuo metu žinomi šeši viruso genotipai ir keletas subgenotipų. Betmanoma, kad viruso atmainų gali būti ir daugiau. Pasaulyje labiausiai 131

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijapaplitęs 1b genotipas. Jis dažniausiai nustatomas ir Lietuvoje tarpkraujo donorų. Įvairūs genotipai gali skirtis atsparumu gydymui irturėti skirtingą rizikos laipsnį komplikacijoms (kepenų cirozei, pirmi-niam kepenų vėžiui). Pats virusas neturi dantų ir kepenų negraužia. Jis tiesiog įsitvirti-na kepenų ląstelėje ir organizmo imuninė sistema, nepažindama įsi-brovėlio, pradeda statyti užtvaras taip bandydama su juo kovoti. Tokioproceso rezultatas – kepenų surandėjimas, cirozė. Paradoksalu, bet kuostipresnė žmogaus imuninė sistema, kuo aktyviau ji ginasi nuo viruso,tuo greičiau didėja surandėjęs plotas. Genotipas – viruso genetinės informacijos visuma. Hepatito C viru-sas skirstomas į 6 tipus ir kelias dešimtis subtipų. Genotipas žymimasarabiškais skaičiais, o subtipas – lotyniškomis raidėmis (pvz., 1a, 1b, 2air t. t.). Ligos eigai genotipas įtakos neturi, tačiau pagal jį nustatoma gy-dymo trukmė ir prognozuojamas gydymo efektyvumas. 1 ir 4 genotipovirusai gydomi sunkiausiai. HCV RNR tyrimas  – kokybinis arba kiekybinis hepatito C virusonustatymas. Kokybinis tyrimas parodo, ar organizme aptinkamas viru-sas, kiekybinis tyrimas – viruso kiekį (viremiją). Interferonai – virusų dauginimąsi slopinantys baltymai. Hepatito Cgydymui šiuo metu naudojami alfa interferonai. Pagal vartojimo daž-numą jie skirstomi į trumpo veikimo (paprastus) ir ilgo veikimo (pegi-liuotus) interferonus. Viremija – kiekybinė viruso charakteristika, išreiškiama tarptauti-niais vienetais mililitre (TV/ml). Jei viruso yra daugiau nei 800 000TV/ml – viremija yra didelė. Ligos eigai viruso kiekis daro nedidelę įta-ką, o gydymo metu pagal jo kitimą nustatomas gydymo efektyvumas.132

paskutinis skyriusAktualiausi klausimaiKoks gydymo efektyvumas?Vienareikšmiško atsakymo nėra – nuo 10 iki 90 procentų. Taigi galimakalbėti tik apie santykinius skaičius. Manoma, kad didžiausią tikimybępasveikti turi: • asmenys, neturintys žalingų įpročių, t. y. nevartojantys alkoholio ir narkotikų, • jaunesni kaip 40 metų asmenys, • moteriškos lyties asmenys, • neseniai užsikrėtę asmenys, • asmenys, kurių ALT rodikliai ne didesni kaip 2–3, • asmenys, kuriems nustatyta nedidelė viremija, • asmenys su mažesne fibroze, • asmenys su normaliu geležies kiekiu kraujo serume ir kepenų au- dinyje, • asmenys, kuriems nustatytas ne 1a ar 1b genotipas, • asmenys, neturintys kitų kepenų ligų (cholestazės, cirozės). Ligonių kasos, nors gydymas labai brangus, kompensuoja 100 pro-centų vaistų kainos.Ar galima susilaukti sveikų vaikų, jei serga vienasar abu sutuoktiniai?Taip. Išlieka tik nedidelė rizika (tikimybė – maždaug vienas atvejis išdvidešimties), kad gimdymo metu motina gali užkrėsti vaiką. Ši rizikapadidėja, jei motina taip pat infekuota žmogaus imunodeficito virusu(ŽIV). Jei hepatitu C serga tik vyras (motina sveika), tikimybė užkrėstikūdikį praktiškai lygi nuliui.Kokiu būdu hepatitas C neperduodamas?Hepatito C virusas nepernešamas oru (čiaudint ar kosint), per rankas,bučinius, vandenį (plaukiodami baseine neužsikrėsite) ir t. t. Hepati-tu C neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, valgymui skirtais 133

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijaindais ar įrankiais. Juo negalima užsikrėsti valgant maistą, kurį paruošėhepatitu C sergantis asmuo.Smulkūs patarimai • Kepenų echoskopija neparodo fibrozės ar viruso aktyvumo. Ke- penų padidėjimas ar suriebėjimas nebūtinai yra hepatito C po- žymis. • ALT ir AST rodikliai gali būti padidėję dėl įvairiausių ligų ir prie- žasčių, kad ir nuo sunkesnio maisto ar apsinuodijimo. Taip pat rodikliai, esantys normos ribose, nerodo to, kad ligos nėra. Hepa- tito C atveju šie rodikliai gali kisti. • Gydydami tik kepenis prisiminkite, kad virusui dėl to nei šilta, nei šalta. Jis gyvena pagal savas taisykles. Tikslas – sunaikinti patį virusą. • Perskaitykite Kristoferio Kenedžio Laufordo ir Dianos Sylvestrės knygą „Hepatitas C. Išgijimas“ • Hepatito C gydymo šalutinis poveikis yra gana stiprus ir ligo- niams kartais atrodo, kad jie anksčiau buvo sveiki, o gydytojai dabar juos susargdino. Vis tiek reikia gydytis! • Gydantis ir pusę metų po gydymosi griežtai naudokite kontra- ceptines priemones. Kyla grėsmė susilaukti apsigimusių vaikų! • Įsidėmėkite šią delfi.lt paskelbtą informaciją: „Gydytoja atkreipė dėmesį, kad jeigu žmogus serga hepatitais, jo kepenys paveiktos alkoholio ar vartojami kiti vaistai, kepenų nepakankamumas gali išsivystyti ir po 2 gramų paracetamolio. Pvz., vienoje pakuotėje „Theraflu“ arbatos yra vienas gramas minėtos medžiagos.“ http:// www.delfi.lt/projektai/bukime-sveiki/naujienos/savigydos- siurp­rizai-gere-arbatele-liko-be-kepenu.d?id=63087276#ixzz2i RK0jvdahttp://www.delfi.lt/projektai/bukime-sveiki/naujienos/ savigydos-siurprizai-gere-arbatele-liko-be-kepenu.d?id=630872 76#ixzz2iRJA3BIB134

paskutinis skyrius• Gerti vaistus „Citramon“ nuo sąnarių skausmų yra vienas iš blo- gųjų variantų, nes į jo sudėtį įeina aspirinas, paracetamolis, kuris netinka sergant kepenų ligomis. Jo sudėtyje nėra nė vieno me- dikamento, slopinančio sąnarių uždegimą, jis tik nuskausmina. Geriau vartoti ibuprofeną. Dėl to pasitarkite su savo gydytoju.• Nevartokite „Nimesil“, jis kai kur uždraustas, nes dažniausiai iš visų nesteroidinių vaistų sukelia medikamentinį hepatitą. Ma- žiausiai kepenis pažeidžia „Dolmen“, kaip teigia gamintojas, šie vaistai yra labiausiai išvalyti.• Nusipirkite vaistų dėžutę, kurią galima užpildyti visai savaitei.• Jei norite tęsti darbinę veiklą, leiskitės vaistus geriausia ketvirta- dienio ar penktadienio vakare. Šalutinis poveikis stipriausiai pa- sireikš savaitgaliais.• Perfrazuojant Joną Jablonskį, kavą gerti sveika. Sergant hepatitu tas gėrimas taip pat tikrai nekenkia.• Besigydydami vartokite daug skysčių, gerkite daug vandens. Per daug nebus.• Badavimas sergant kepenų ligomis nėra gydymosi priemonė ir nerekomenduojamas.• Ypatinga dieta sergant hepatitu C taip pat nereikalinga. Reikė- tų būtinai atsisakyti aštraus ir riebaus, perkepinto ir rūkyto, per daug šalto ar karšto maisto, nešviežių produktų. Maistas turi būti pilnavertis, todėl reikia vartoti ir mėsą bei mėsos produktus (geriau pagamintus iš jautienos), neriebią žuvį, šviežius vaisius ar daržoves.• Gydymosi laikotarpiu negerkite jokio alkoholio. Ir apskritai alko- holis kepenims labai kenkia.• Turėkite gydytoją, kuriuo galėtumėte pasitikėti, kuriam galėtu- mėte dažnai paskambinti ir pasitarti dėl kitų vaistų vartojimo, dėl įvairių būsenų ir situacijų.• Pats domėkitės savo liga, jos priežastimis, padariniais ir gydymu. Taip galėsite numatyti ir savo būsenas, joms pasiruošti arba bent jau nenustebti, kai jos ištiks. 135

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija • Raskite valios būti fiziškai ir socialiai aktyvūs, ypač tuomet, kai nieko nebesinori. • Bendraukite su kitais sergančiaisiais. • Priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių rodiklių gali būti nu- statytas darbingumo lygis. Dėl to kreipkitės į savo šeimos gydytoją. • Netikėkite mitu, kad hepatitas C – vien tik asocialių žmonių liga. Beje, socialinės rizikos asmenys serga visomis kitomis ligomis kaip ir bet kuris iš jūsų. Pasitikrinkite! • Nelaukite, kol vystantis hepatitui sunegaluosite. Atlikite profilak- tinius tyrimus, kol dar nepasireiškė aiškiai juntami nemalonūs simptomai: nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, akių ir akių obuolių pageltimas, sąnarių, raumenų skausmas, karščia- vimas, niežulys, prakaitavimas, skausmas po dešiniuoju šonkau- lių lanku. Pasitikrinkite! • Nors dažniausiai hepatito C virusas perduodamas per kraują, vis tik juo galima užsikrėsti ir lytinio akto metu. Tokie teiginiai re- miasi daugiau hepatito B tyrimais, bet žinotina, kad ir spermoje, kaip ir makšties išskyrose, randama forminių kraujo elementų. • Ypač susirūpinti turėtų asmenys, kuriems iki 1993 metų buvo perpiltas kraujas, kurie tuo metu buvo kraujo donorai. Atlikti ty- rimą taip pat turėtų asmenys, kuriems minėtu laikotarpiu buvo atliekamos didelės apimties chirurginės operacijos. • Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra 50  000– 70 000 (1,5–2 proc.) hepatito C viruso nešiotojų. Kaip sužinoti, ar nesate vienas iš jų? Jei teigiamai atsakysite į bent vieną žemiau pateikto klausimyno klausimą, Jums vertėtų išsitirti, ar nesate už- sikrėtę hepatito C virusu.Ar galiu būti užsikrėtęs?Vienoje interneto svetainėje radau tokį klausimyną: 1. Ar Jums buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų? 2. Galbūt šiuo metu ar anksčiau jautėte nuolatinį silpnumą arba nuovargį, kurio priežasties negalėjo paaiškinti gydytojas?136

paskutinis skyrius 3. Ar Jums yra padidėję kepenų fermentų (AST, ALT) rodikliai? 4. Ar dažnai gydėtės stacionarinėse gydymo įstaigose dėl atvirų traumų? Ar Jums buvo atlikta chirurginių operacijų ar kitų in- tervencijų? 5. Ar darėtės tatuiruotę? 6. Ar dažnai keitėte sekso partnerius? 7. Ar buvote įkalintas (-a)? 8. Ar nors kartą vartojote intraveninius narkotikus? 9. Ar esate ŽIV nešiotojas (-a)? 10. Ar be apsaugos priemonių lytiškai santykiavote su asmeniu, ku- riam tinka anksčiau minėti kriterijai? 11. Ar kuris nors iš Jūsų šeimos narių atitinka anksčiau minėtus krite­rijus arba kuriam nors jų buvo diagnozuotas hepatitas C arba B? 12. Ar Jums darbo metu tenka kontaktuoti su krauju, kraujo pro- duktais arba adatomis? Pavyzdžiui, gal Jūs dirbate sveikatos priežiūros įstaigoje, kalėjime, grožio ar tatuiruočių salone, pri- klausomybės centre, nakvynės namuose? Jei bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai, verta išsitirti, ar nesateužsikrėtęs hepatito C virusu. Daugelis hepatito C atvejų gali būti išgy-domi: šiuo metu yra veiksmingų vaistų, galinčių įveikti hepatitą C.Rekomendacijos norintiesiems pasitikrinti,ar neserga hepatitu CPasitikrinkite. Jei kraujyje ar seilėse yra antikūnų, vadinasi, kažkada tu-rėjote kontaktą su virusu. Kokia tikroji situacija yra dabar, gali nustatyti tik kraujo RNR tyri-mai. Apie 20 proc. asmenų pasveiksta savaime ir liga nepereina į lėtinęstadiją. Jei virusas kraujyje vis tik yra, kitas žingsnis  – nustatyti kepenųbūkl­ę. Tuo tikslu atliekama biopsija arba kepenys tiriamos „FibroScan“apar­ atu. Visai neseniai „FibroScan“ aparatus įsigijo Vilniaus Santariš-kių ir Kauno klinikos. Šiais aparatais nustatant fibrozės stadiją tikslu-mas yra mažesnis nei atliekant biopsiją. Taip pat šis tyrimas neparodo 137

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijahistologinio ligos aktyvumo. Jo privalumas – neintervencinis tyrimometodas.Iš 2011 metų pažangiausių medicinos naujovių dešimtuko:Šeštoje vietoje įrašytas hepatito C proteazę slopinantis vaistas. HepatitasC – tai kepenų liga, kuri paveikia apytikriai 3 900 000 žmonių Jungtinė-se Valstijose. Liga yra perduodama per infekuotą kraują (iki 1992 metųkraujas nebuvo tiriamas dėl hepatito C) bei lytiniu būdu. Eksperimenti-nis vaistas priklauso proteazių inhibitorių klasei, kurie blokuoja virusųfermentus, reikalingus jų kopijavimuisi ir dauginimuisi. Du eksperi-mentiniai vaistai, skirti hepatito C gydymui, buvo sėkmingai išbandytiir 2012 metais buvo patvirtinti Maisto ir vaistų administracijos (angl.Food and Drug Administration, FDA – pagrindinė JAV institucija, lei-džianti registruoti vaistą vartojimui). Vykdomi klinikiniai tyrimai su naujausiais vaistais nuo hepatito Cviruso – deleobuviru ir simepreviru. Tai polimerazės inhibitoriai, jaisgydoma 4 mėnesius ir be interferono. Kiti nauji vaistai  – boceprevi-ras ir telapreviras – buvo proteazių inhibitoriai, sukurti, kad sumažintųgydymo laiką, šalutinį poveikį ir būtų vartojami be interferono. Dabartrečioji klinikinių tyrimų stadija ir vaistai bandomi vieni arba kombi-nuojant kartu su ribavirinu. Rezultatai geri, duoda 85–95 procentusstabilaus virusologinio atsako.Apie naujus vaistusDešimtmečius hepatitu C sergantiems pacientams teko kęsti itin nema-lonias gydymo procedūras, įskaitant ir vaisto interferono, sukeliančiostiprų pykinimą ir depresiją, injekcijas. Tačiau dabar sukurti naujos kartos geriami vaistai, kurie, anotspecial­istų, padės veiksmingai kovoti su šia liga, skelbia nature.com. Skirtingai nuo kitų hepatito C gydymo metodų, kurių metu inter-feronas bei kiti vaistai stiprina ir aktyvuoja žmogaus imuninę sistemą,naujausios kartos geriami preparatai blokuoja viruso gebėjimą daugin-tis ir gaminti baltymus.138

paskutinis skyrius JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) taryba praeitą savai-tę rekomendavo patvirtinti du tokio tipo vaistus  – simeprevirą, kurįNaujajame Džersyje gamina „Johnson & Johnson“, ir sofosbuvirą, kurįKalifornijoje gamina „Gilead Sciences“. Kiekvieną iš minėtųjų dviejųvaistų vartojant su medikamentu ribavirinu, hepatitą C pavyko išgydyti80 proc. ligonių. „Tai pirmasis kartas žmonijos istorijoje, kai galime teigti, jog paga-liau turime vaistą nuo šios virusinės ligos“, – teigia Emorio universitetoAtlantos mieste farmacijos specialistas Raymondas Schinazi. Skirtingų vaistų derinių bandymų rezultatai bus oficialiai paskelbtikitą savaitę. Tyrimo COSMOS metu buvo tiriamas sofosbuviro ir sime-previro derinio poveikis 197 hepatitu C sergantiems pacientams, ku-riems arba nepadėjo interferonas, arba virusas jau buvo sukėlęs stipriąkepenų fibrozę. Po 12 savaičių trukusio gydymo vaistai visiškai pašalino virusą iš90 proc. bandymuose dalyvavusių ligonių organizmo. Kito tyrimo metu Japonijos Hirosimos universiteto mokslininkasKazuaki Chayama 220 žmonių gydė daklataviro ir asunapreviro – dvie-jų naujų vaistų  – deriniu. Šis medikamentų kokteilis padėjo 85 proc.eksperimento dalyvių. Tikimasi, jog dėl šių vaistų patvirtinimo į FDA bus kreiptasi jau2014 metais. 2013 m. lapkričio 6 d., http://www.delfi.lt/news/daily/health/hepati-tas-c-pasiekta-istorine-pergale.d?id=63204492#ixzz2jqJSYwxZMokslininkai teigia, kad naujasis vaistas nuo hepatito C per 12 savaičiųišgydė 90 proc. pacientų, skelbia BBC. Tai didžiulis laimėjimas mokslo srityje ir svarbus posūkis hepatito Cgydymo istorijoje, džiaugiasi ekspertai. Jungtinėje Karalystėje hepatitu C užsikrėtę daugiau nei 200 tūkst.žmonių, o nuo 1996 m. mirštamumas nuo šios ligos išaugo tris kar-tus. Dabartinį egzistuojantį gydymą Jungtinėje Karalystėje renkasi vos3 proc. pacientų, iš jų pasveiksta tik pusė. 139

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija Hepatito C virusas užteršia ir pažeidžia kepenis. Juo nuo infekuotožmogaus galima užsikrėsti per kraują ar kitus kūno skysčius, tad hepa-titu C gali susirgti besilankantieji tatuiruočių salonuose arba narkoma-nai per nešvarias adatas. Teksaso universiteto sveikatos tyrimų centro tyrėjai išbandė naujągeriamą vaistą, 2013 m. davę jo 380-iai pacientų 78-iuose centruoseIspanijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Poto buvo atlikti du tyrimai: ištirti pacientai, kurie vaistą vartojo 12 sa-vaičių, ir tie, kurie jį vartojo 24 savaites. Visiems pacientams buvo iš-sivysčiusi kepenų cirozė, o tai reiškia, kad virusas organizme buvo itinišplitęs. Po 12 savaičių 191-o iš 208-ių pacientų kūne tyrėjai neberado hepa-tito C viruso, o po 24 savaičių teigiami rezultatai išaugo iki 96 proc. –viruso atsikratė 165-i iš 172-ų pacientų. Tyrimui vadovavęs dr. Fredas Poordadas pasakė: „Tiesiog nuostabu.Labai džiaugiuosi dėl pacientų. Pagaliau jie gali su viltimi galvoti apieateitį.“ Jis pasakė, kad naujasis vaistas veikia baltymą, kuris gamina hepatitąC, ir sustabdo jo dauginimąsi. „Virusą pavyko sunaikinti“, – džiaugėsi jis. Tyrime dalyvavo pacientai su pirmo genotipo infekcija – tokia in-fekcija būdinga 45 proc. visų hepatitu C užsikrėtusių pacientų Jungtinė-je Karalystėje. Kiti 45 proc. užsikrėtę trečio genotipo infekcija, o antrasgenotipas mažiausiai paplitęs. Be abejo, naujieji vaistai turi ir šalutinį poveikį – jį vartojantys paci-entai gali jausti nuovargį, galvos skausmą ir pykinimą. Iki šiol hepatitas C buvo gydomas ištisus metus leidžiant injekcijas.Jų šalutinis poveikis – depresija, nuovargis ir nuolatinis pykinimas. Beto, gydymas nebuvo saugus žmonėms, kenčiantiems nuo kepenų ci-rozės. 2014 m. balandžio 16 d., http://www.delfi.lt/news/daily/health/ko-voje-su-milijonus-zmoniu-kankinanciu-virusu-proverzis.d?id=64546152#ixzz2z3MTZMQM140

paskutinis skyrius Taigi, atrodo, kad su visais polimerazės inhibitoriais vis dar yraatliekami bandymai. Kas skaito angliškai, daugiau informacijos apie so-fosbuviro bandymų rezultatus gali rasti čia: http://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa1208953.Anketos duomenysHepa.lt svetainės forumo iniciatyvinė grupė 2012 metų gegužės mėnesįparuošė ir svetainėje paviešino anoniminę apklausą. Apklausos tiks-las – įvertinti hepatitu C sergančių asmenų gyvenimo kokybę skirtin-gais gyvenimo su liga ir gydymosi etapais. Tikslinė grupė – hepatitu Csergantys asmenys, apsilankę hepa.lt svetainėje ir / arba forume. O Ind, mūsų šaunioji analitikė, maloniai sutiko tuos duomenis api-bendrinti ir mums visiems pateikti. Taigi dabar žinom šiokią tokią sta-tistiką. Šia apklausa siekiama: 1) surinkti informaciją apie sergančiųjų lytįir amžių, kad būtų įvertinta, koks savo diagnozę sužinojusių asmenųamžiaus vidurkis ir koks pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų; 2) įvertintisergančiųjų būklę, ligos rodiklius ir kokią reikšmę tai turi gyvenimokokybei ir gydymosi sėkmei; 3) išsiaiškinti, kaip keičiasi sergančiųjųsavijauta ir situacija šeimoje bei darbe sužinojus savo diagnozę ir gy-dantis; 4) ištirti, kokie šalutiniai poveikiai dažniausiai pasireiškia gy-dymosi metu. Apklausą sudaro 59 klausimai, penki iš jų – atviri. Rezultatus galimarasti svetainės hepa.lt forume. Apklausą užpildė 80 respondentų. Kadangi ji nebuvo viešinama nie-kur kitur tik hepa.lt svetainėje, tai galima teigti, kad visi respondentaiyra unikalūs svetainės lankytojai. Taip pat galima apskaičiuoti, kad perpublikavimo laikotarpį (15 mėnesių) anketa buvo rasta ir užpildytavieno naujo respondento per savaitę. 64 respondentai  – 80 procentųapklaustųjų – atsakė, jog serga hepatitu C, likę 13,8 procento neserga ir6,3 procento nežino, ar serga, ar ne. 141

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorija Analizuojant rezultatus galima pastebėti, kad apklaustų sergančiųhepatitu C vyrų ir moterų pasiskirstymas yra beveik lygus (48 procentaiir 52 procentai). Sergančiųjų amžiaus vidurkis – 52,7 metai. Jauniau-sias sergantis respondentas yra 22 metų, vyriausias – 59. 47 procentaisergančių apklaustųjų mano, kad hepatitu C serga jau 11–30 metų, o22 procentai nežino, kiek laiko serga. Likusi dalis mano, kad serga ma-žiau nei 11 metų arba daugiau nei 30 metų. Tai tik patvirtina faktą, kadligai nėra būdinga kuri nors lytis arba amžius ir kad dauguma žmonių il-gai serga lėtine ligos forma arba apie ligą sužino daug vėliau nei suserga. Į klausimą, kaip respondentai mano, kaip galėjo užsikrėsti hepatituC, dauguma atsakė, jog per kraujo perpylimą, organų transplantacijąar hemodializę, apsilankę pas stomatologą, buityje (darant tatuiruotes),per muštynes, patyrę traumų, per kraujo sąlytį su sergančiuoju arba netnenumano, nes nebuvo / neprisimena jokių rizikingų situacijų. Apklausos rezultatai aiškiai parodo, kad dauguma sergančiųjų apiesavo ligą sužino ne iš jai būdingų simptomų ir tikslingai tikrindamie-si dėl hepatito C, bet atsitiktinai: 51,6 procento sergančių respondentųsužinojo išsityrę profilaktiškai kartu ir dėl kitų ligų, o 31,3 procento –per kraujo donorystę, kuomet manydami, kad yra sveiki, norėjo taptikraujo donorais. Ir tik likę 15,5 procento apklaustųjų įtarė, kad serga,o 1,6 procento (t. y. vienas asmuo) sužinojo per pasitikrinimo akciją. Žinia apie konkrečią ligą, kad ir kokia sunki ji būtų, kiekvienamyra nelaukta, netikėta ir sukelia įvairiausias būsenas, dažniausiai jospriklauso nuo to, kokios yra turimos asmeninės žinios ir patirtys.31,3  procento hepatitu C sergančių apklaustųjų sako, jog labai išsi-gando sužinoję savo diagnozę, nes turi pakankamai žinių apie šią ligą,sunkų jos gydymą ir apie tai, kad ne visi pasveiksta. 21,9 procento išsi-gando, nes šią ligą tapatina su vėžiu ir trumpu gyvenimu. 14,1 procentoapklaustųjų nieko nepajuto, sužinoję diagnozę, nes neturėjo jokių žiniųapie ligą. Apklausa taip pat rodo, kad paprastai sergančiųjų reakcija pa-gerėja, kai jie daugiau sužino apie ligą, apsipranta su žinia. Vienas sudėtingiausių sergančiųjų gyvenimo su liga etapų yra gy-dymas, tad didelė dalis apklausos klausimų buvo orientuota būtent į142

paskutinis skyriusjį. 45,3 procento sergančių apklaustųjų atsakė, jog jie gydosi hepatitąC, 15,6 procento nesigydo, bet planuoja greitu metu pradėti gydymą,18,8 procento nesigydo, bet gydėsi ir atlikus jiems tyrimus virusas ne-buvo aptiktas, 12,5 procento nesigydo, bet jau gydėsi ir gydymas buvonesėkmingas. Likę neplanuoja arba dar nenusprendė, gydytis ar ne. Besigydančių respondentų buvo prašoma įvertinti savo fizinę būklęgydymosi metu. 49 procentai savo fizinę savijautą vertino vidutiniškai,nuolat jautė keletą nesunkių šalutinių poveikių, 22,4 procento respon-dentų atsakė, jog jaučiasi blogai dėl nuolat jaučiamų įvairių sunkiųšalutinių poveikių, 16,3 procento atsakė, jog jaučiasi gerai, o 12,2 pro-cento  – kad labai blogai ir gydymas gali būti nutrauktas. Apklausosrezultatai rodo, kad gera psichologinė ir dvasinė savijauta gydymosimetu pablogėja iki vidutinės. Stipriausi šalutiniai reiškiniai (daugiaunei 50  procentų respondentų atsakė, jog reiškinys pasireiškė stipriaunei vidutiniškai skalėje nuo 1 iki 5) yra šie: galvos skausmas, raume-nų arba sąnarių skausmai, niežulys, depresija bei nuotaikų kaita, svoriomažėjimas, miego sutrikimai. Mažesnei daliai respondentų pablogėjokraujo rodikliai, juos bėrė, keletui gydymosi metu pradėjo augti svoris.Atsakymai į atvirą anketos klausimą apie kitus šalutinius reiškinius pa-teikia platų sąrašą įvairių kitų negalavimų, tokių kaip žaizdos burnoje,širdies, skrandžio veiklos sutrikimai ir t. t. Tai reiškia, kad be daugeliuibūdingų simptomų kiekvienas besigydantysis turi nusiteikti, kad gy-dymosi metu gali pasireikšti bet koks netipinis stipresnis ar silpnesnisšalutinis vaistų poveikis. Tai yra individualu. Nemažiau svarbu suprasti ir tai, kaip gydymosi metu paveikiamosįvairios besigydančiojo gyvenimo sritys. Beveik 35 procentai besigy-dančiųjų sako, jog pasikeitė jų draugų ratas: vienus draugus jie prarado,kitus atrado. Tai susiję su sergančiųjų nuotaikomis ir nuovargiu, su ap-linkinių nesupratingumu ir su tuo, kad draugų ratas prasiplečia, pasi-keičia, nes sergantieji suranda vienas kitą. 20 procentų besigydančiųjų patyrė neigiamų gydymo padarinių irsavo darbinėje veikloje: prarado arba pakeitė darbą, nes dėl prastossavijautos nebepajėgė dirbti ankstesniu tempu. Toks pats procentas 143

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijaapklaustųjų pažymėjo, kad pablogėjo ir jų santykiai su šeimos nariais,ką taip pat galima sieti su psichologine sergančiųjų būsena, depresinė-mis nuotaikomis. Į klausimą apie tai, kokios pagalbos reikia besigydantiesiems hepa-titu C, beveik visi respondentai pažymėjo, kad reikia ir labai reikia netik medicininės, bet ir psichologinės, dvasinės bei socialinės pagalbos(visų bendras „reikia“ ir „labai reikia“ rezultatas yra apie arba daugiaunei 80 procentų). Dauguma nežino, kur būtų galima gauti reikiamospagalbos. Visų respondentų, sergančiųjų, buvo klausiama, koks, jų nuomone,visuomenės požiūris į sergančiuosius hepatitu. 37,5 procento mano,kad visuomenė juos laiko socialinės rizikos grupės nariais, 23,8 procen-to – kad į sergančiuosius hepatitu žiūrima taip pat kaip į sergančiuosiusbet kuria kita liga, 22,5 procento apklaustųjų mano, kad požiūrio nėra,nes mažai žmonių žino apie šią ligą. Trečdalis apklaustųjų patyrė nei-giamą ir smerkiantį visuomenės požiūrį į sergančiuosius hepatitu, pusęjų tai paveikė neigiamai.144

paskutinis skyriusŽvilgsniaiGydytojo požiūrisŽodžiai nežodžiai. Asdfghjk zxcvbn erty sd ertyuiop. Adtyu, sedrfyu fghj qwertyu rtgbzxdfg: pojhwefghj, dfg rtyui xfyu, sdfgh sdfgh. Dadfghj thj, asdfgh, sdfgwerh poiuytr. Hjskl. Bvaso, iaosp uioap tyua erfgh xcgyu – fftyau, erty, rtyu nagaik! Tyuio asdfghjk zxcvbnm lkjhgfd ertyuio tyhjnm mko asdfghjk mbvwertyu dfg ertyu okrtyu, dfghj ertyu dfghj rtyu qwertyu. Dhkll; rtyuiopokjn wedfv, cvgyuio, asdfgh ghjmk, ppkmn sdfg njkio yhjm asdfghjk;lkjhf, zxfghjiko wdfgrtyjkl qwertyu; ljhgf xcvbnm okm ed nk edsdrtyui.Nkop dyui gy okm dyuiopl, dyuiop [sdfghjkl]; zxcvbnm, ertyuio fg er-tyui sdfghjkl dfghjkl. Dfghjk okasdf.Kito gydytojo požiūrisAsta KeturkienėGydytoja anesteziologė-reanimatologė, echoskopuotoja,ajurvedos medicinos konsultantė ir dietologėAjurvedinė sveikatos samprata yra išsami: sveikata  – tai darni došų,audinių, medžiagų apykaitos, fermentų, atliekamų medžiagų veikla, tei-giamas jausmų, proto ir sielos balansas (Sūtra „Sušruta Samhita“, 15, 48). Ajurveda išskiria tris dominuojančius žmogaus konstitucijos tipus.Juos žinoti reikia norint nesusirgti, o susirgus atitinkamai gydytis mais-tu, režimu ir t. t., idant sveiktume. Tai sausasis tipas – Vata, karštasis – 145

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijaPita, šlapiasis  – Kapha. Išskiriami 7 audiniai, 13 virškinimo ugnies(energijos, virškinimo fermentų) rūšių, 5 veikliosios juslės – rega, uoslė,klausa, lytėjimas, skonis – ir tiek pat veikliųjų juslių organų: balso stygos,genitalijos, rankos, kojos, šalinimo organai, taip pat 3 atliekos – šlapi-mas, išmatos, prakaitas. Siela yra amžina, ji žino viską ir nori grįžti pasKūrėją. Esant normaliai situacijai protas turi kontroliuoti mūsų jusles –tramdyti destruktyvius norus, o ne paklusti liežuviui, kūno malonu-mams ar pan. Tam turėtų pasitarnauti intelektas, kaupdamas dvasinesžinias, o ne informaciją, kaip dabar yra dažniausiai daroma. Kai kurinors grandis nustoja funkcionuoti, mes susergame. Taigi, mes ne vienfiziniai kūnai. Štai toks yra holistinis ajurvedos požiūris į žmogų ir ligą. Pagrindinės ligos priežastys yra neteisingas juslių ryšys su jų orga-nais (skonis – liežuvis, uoslė – nosis, rega – akys, lytėjimas – oda, klau-sa – ausys), sveiko proto nepaisymas ir laiko faktorius – mums nepa-valdi dieviškoji energija. Žiūrint į žmogų holistiškai, kaip ligos priežastįįvardinti vien kontaktą su virusu nevertėtų. Daug kas jį turi, taip patdalis gydomųjų pasveiksta, dalis  – ne. Daliai išsivysto komplikacijos,daliai – ne. Ajurveda išskiria 6 ligos stadijas: iš pradžių liga pasireiškia viennuotaikos kaita, irzlumu, vėlesnėse stadijose – lėtiniu nuovargiu. Mū-suose dažniausiai diagnozuojama toli pažengusi liga. Knygos autoriausatveju – penktoje ligos stadijoje. Kepenys atlieka daugybę mums labai svarbių funkcijų, viena jų  –detoksikacija. Hepatitas reiškia kepenų audinio uždegimą, todėl lo-giška, kad sergantiesiems šia liga ypač svarbi mityba. Ajurveda tokiaisatvejais skiria antipitos dietą. Tai reiškia, kad iš maisto eliminuojamiuždegimą sukeliantys ir palaikantys maisto produktai. Logiška, kad su-trikus kepenų veiklai joms sunkiau suvaldyti kraujo krešumo, gliukozėsapykaitos, kai kurių vitaminų sintezės ir kitas funkcijas, todėl reikia la-bai stengtis palengvinti detoksikacijos naštą. Rekomenduojama valgytišvelnų, lengvai virškinamą ir lengvai įsisavinamą, šviežią, su kaip gali-ma mažesniu kenksmingų maisto priedų kiekiu maistą. Jis turi turėtitam tikrus skonius, iš viso jų yra 6: saldus, sūrus, rūgštus, kartus, aštrus,146

žvilgsniaigaižus („sutraukiantis“). Pitos došos dominavimo atveju maistas turėtųbūti saldus (ne tortai, pyragaičiai ar šokoladas iš parduotuvės), „sutrau-kiantis“ (bananai), vidutiniškai sūrus, nerūgštus ir neaštrus, nelabaikartus. Taip veikia sinergijos dėsniai  – panašus panašų didina, prie-šingas priešingą mažina. Nerekomenduojama, kad maistas būtų kaiti-nančio skonio – vadinasi, ir didinantis kepenų audinio uždegimą. Taiaitrioji paprika, pomidorai, ypač termiškai apdoroti (pomidorų pasta,kečupas), marinuoti acte, garstyčios, citrusiniai vaisiai, paprika, bakla-žanai su žievele, miltiniai mieliniai kepiniai, žinoma, alkoholis ar kitikvaišalai, nikotinas, kava, juodoji arbata, visi riebūs patiekalai, ypačgyvulinės kilmės riebalai. Atrodytų, nereikia net minėti greito, rūkyto,skrudinto maisto, pusfabrikačių. Netinka labai karštas ir nesukramtytasmaistas. Valgydami galvokime, per kiek dienų nušeriama parduotuvėjepirkta mėsinė višta ar kiaulė, o kiek laiko užtrunka jas užauginti kaime.Kuo pagreitinamas šis procesas? Kur dingsta praryti augimą skatinan-tys hormonai, antibiotikai ir t. t.? Jeigu galvotume, kad prarytas maistastaps mūsų dalimi, prieš tai darydami turėtume geriau pasvarstyti. Ajurveda primena, kad aš esu siela. Vadinasi, skauda tik mano kūną,šitą laikiną sielos rūbą. Tik jis kažko nori ar nenori, sielai rūpi amžiny-bė. Ji žino, kad sugrįšime pas Kūrėją. Tam reikalingos dvasinės prakti-kos: malda, meditacija, Jo valios pažinimas ir vykdymas. Suprantama,kad dėl malonumų ir patogumų sielai sunku nekreipti dėmesio į kūnotrukdžius. Gydymas nuo hepatito C viruso sukelia gausybę, švelniaitariant, nemalonių pojūčių. Taip jaučiantis dėkoti Kūrėjui už viską irsu dėkingumu priimti esamą situaciją yra labai sunku. Juolab kai tokieišbandymai tęsiasi metus, o ir aplinkinių palaikymo ne visada galimasulaukti. Krikščionybės šventraščiuose rašoma, kad be Dievo valiosplaukas nuo galvos nenukrenta. Ajurveda tai vadina karma. Sunkusuprasti, kad esu nusipelniusi visko, kas vyksta mano gyvenime. Nie-ko atsitiktinio. Sakoma, kas nepalaužia, tas užgrūdina. Matome, kaipV. Misevičius panaudojo šitą skausmingą patirtį – kaip pagalbą nuo tosligos kenčiančiam ir išsigandusiam. Savęs neiškeldamas aprašo savokentėjimus, abejones, ieškojimus. Ajurveda išskiria tris materialios 147

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijagamtos gunas  – būsenas. Pirmoji  – neišmanymo guna  – Tama, kurišiuo atveju pasireikštų kaltų ieškojimu, keršto kūrimo planais, grasini-mais kam nors įdurti su švirkštu, naudotu hepatito C virusu infekuotožmogaus (girdime taip darant narkomanus, kai jie reikalauja pinigų arpan.). Antroji – aistros guna, arba Radža, kai žmogus blaškosi, reika-lauja dėmesio, energingai bando įvairius gydymosi būdus, stengiasi įsavo ligą atkreipti kuo daugiau aplinkinių dėmesio. Jis labai prisirišęsprie gydymosi rezultatų. Ir trečioji – dorybės guna, arba Satva. Šią bū-seną išgyvenantieji prisiima atsakomybę už ligą ir už sveikimą. Žino-ma, jie tariasi su autoritetingais gydytojais, dvasingais, pozityviais iršviesiais žmonėmis, idant nepalūžtų, išlaikytų tikėjimą ir pasitikėjimąDievu ir padarytų išvadą – dėl ko aš susirgau. Esame tik žmonės, kaipminėjau, veikiami savo juslių, savo kūno pojūčių, todėl natūralu, kadištinka silpnumo akimirkos. Svarbiausia, kad jos pripažįstamos, mažato, paviešinamos. Tai stipraus žmogaus požymiai, daug ką supratusioir permąsčiusio. Tada ir sveikstama bei pasveikstama. Pozityvi nuo­stata ir susitaikymas sutaupo organizmo energiją, vadinamą Odžas. Jitiesiogiai susijusi su imunitetu, o šis silpsta dėl ilgalaikio streso, ener-gijos eikvojimo nesilaikant dienos režimo. Ajurveda teigia, kad auk-sinės miego valandos yra nuo 22 iki 24  valandos. Turėtume užmigtiiki 22–23 valandos, keltis vėliausiai 6–7. Ką veikiame naktinėdami?Ar ką nors neatidėliotino? Ajurveda mini dviejų rūšių toksinus: kūnoir proto. Pastarieji bene pavojingesni nei kūno, jie subtilesni, į muspatenka per spalvotus žurnalus, daugumą televizijos laidų, internetą,apkalbas, vertinimus, pavydą, savigailą. Dvasinės praktikos, bendravi-mas su šviesiais žmonėmis yra tam atsvara. Imuninei sistemai stiprinti yra rasajana – atjauninantis maistas, tamtikri papildai. Ajurveda siūlo vartoti žolinius hepatoprotektorius – at-statančius kepenų audinį, tačiau bet kokiu atveju lėtinio HCV gydymasyra ilgas, reikalaujantis nuolankumo, maldos, mitybos ir besikeičiančiodienos režimo. Yra įvairių HCV gydymo metodikų priešvirusiniais au-galinės kilmės vaistais, medžių žieve, mangų kauliukais valant mūsųkūno energinius kanalus, tačiau aš savo komentarais jokiu būdu neno-148

žvilgsniairiu, kad sergantieji šia liga mestų alopatinės medicinos skirtą gydymąir pradėtų nežinia ko ieškoti. Mano recenzijos tikslas buvo pateikti kiekkitokį tūkstantmečiais patikrintą holistinį požiūrį į ligą ir jos komplek-sinį gydymą.Dvasios gydytojo požiūrisTik Ėjimo brolis GintautasKnygą atvertusVasario vidurys. Sninga. Atrodytų, kas čia keisto, bet šiais metais taipirmas sniegas. O snaigės tokios didelės, didelės ir vis krenta ir krenta.Skaitau „Mano C istoriją“ ir ji, panašiai kaip tas sniegas, vis krenta irkrenta į širdį, veda į buvimą dabar ir čia. Tiesiog įsigeria į sielą ir užvedaširdies alsavimą būties krauju, paliečiančiu šios knygos žodžiu dvasią.Tekrenta jis į širdį visų, kurie skaitys. Išeinu į lauką ir iškėlęs į viršųrankas šaukiu: „Kriskite, snaigės, kriskite, žodžiai, gaivinkite mūsų sie-las, duokite jėgos gyvenimui, meilei ir džiaugsmui.“ Jau nuo pirmųjųknygos puslapių esame suintriguoti turinio netradiciškumu ir nenu-spėjamu slėpiniu. Prasideda kelionė, tarsi plaukimas upe puslapis popuslapio, vingiai, nežinomybė – kas toliau. Žodis po žodžio ir pamažuatsiskleidžia autoriaus asmenybė, jo dvasinė ir filosofinė evoliucija, taiparodo ne tik jo asmenines, bet ir mūsų visų esmines gyvenimo verty-bes, tiesas bei prioritetus. „Juk niekas nevyksta šiaip sau ir visai nėraatsitiktinumų. Viskas prasminga ir dėsninga. Kiekvienas šioje žemėjeturime nešti savo kryžių ir kiekvienam jis skiriamas pagal pečių dydį irgalimybes. Ir kol gyvenam, ta našta turi sunkėti, nes, kaip sakė Frydri-chas Nyčė, kas mūsų nenužudo – tas mus sustiprina. „Kuo labiau paty-ręs alpinistas – tuo sudėtingesnis jo maršrutas“, – teigia autorius. Nėragyvenime minusų be pliusų, o pliusų be minusų. „Žmogus tam ir yramąstantis ir jaučiantis, kad atsirinktų ir suprastų, kas svarbu ir rimta, o 149

va l dem a r a s m i se v i č i u s • mano c istorijakas vien tik gryni vėjai“, – rašo jis. „Nors pasakyti ir patarti žyyyyyymiailengviau nei pačiam taip protingai gyventi“, – papildo. Apie tai mūsųdainius J. Marcinkevičius yra taip pasakęs: „Šaknim į pragarą – šakomį dangų.“ O snaigės vis krenta ir krenta. Kaip žodžiai, kurie gal net kiek drumz-lina kruša verpetuoja ir, paradoksalu, užkloja žemę mūsų siela, šviesiaviltim ir prasmingu džiaugsmu. Įvyksta kažkas keisto, nepaprasto, lygJėzaus atsimainymas, nušvitimas ant Taboro kalno. Širdies gelmėje imigirdėti tyliai gimstantį amžinąjį ESU. Ir tai įvyksta per nuolankią, ku-klią, nepretenzingą autoriaus kelionę, vykstančią jo sieloje, lyg snaigiųlietus įtraukiančią būti DABAR IR ČIA. Manau, tai patirs kiekvienas, kasskaitys šią „C istoriją“. Tikiu, kad ji daugelio širdis apsnigs savo baltumuir praktiniais patarimais. Telaimina Dievas šią gyvenimo negandą pakėlusį bičiulį Valdemarąir visus, kas skaitys jo, o gal mano bei tavo, mielas skaitytojau, istoriją.PRISIKĖLIMO, GYVENIMO, VILTIES SAKMĘ. Tesninga baltai, baltai...Sielos gydytojo žodisRūta GustainienėPsichologė psichoterapeutė...Mano istorijaŠi knyga yra apie drąsą vertinti gyvenimą savaip ir ištverti likimo smū-gius, priimant tai, kas skirta. Liga yra galimybė žmogui permąstyti savopožiūrį į gyvenimą, į pasaulį, į save ir į savo paties patyrimą. Savo gyvenimo kelią kiekvienas iš mūsų turime praeiti patys. Tie,kurie išgyveno pakilimus ir sunkius momentus, žino, kad, kopiant įįkalnę, susiduriam su abejonėmis ir nusivylimu ir kad drąsa yra vie-nintelis būdas įveikti bejėgiškumo jausmą. Esant tos būsenos „kažkas iš150