Lietuviskos pasakos

– Na, ar pavijai? – Pavijau, bet kad taip sunkiai važiuoja, net arkliaisušilę, tai dar penktą prikinkiau. Ponia sako: – Tai gerai, greičiau parvažiuos… Ir po šiai dienai dar jo tebelaukia grįžtant. O tasžmogus arklius pardavė, kiaules pasipjovė – turėjopinigų ir mėsos.373 Turinys

Tinginė pati Buvo vienas žmogus ir turėjo tinginę pačią. Vyrasvis sako jai: – Ko tu neverpi? O pati jam: – Eik, žiūrėk – pilną aruodą verpstėm užkroviau,o tu man galvą kvaršini. Vyras sako: – Nagi, parodyk, kur tavo verpalai? Pati įlipo į aruodą ir, paėmus verpstę, kur buvotrupučiukas įverpta, kaišioja iš aruodo, rodydamavyrui ir sakydama: – Va viena, va kita, va trečia… Vyras buvo lėtas žmogus ir, patikėjęs pačiosžodžiais, klausė: – O kada gi tu mesi audeklą? Pati atsakė: – Pakirsk medžio ir nulenk lanktį – be lankčionėra ant ko mesti. Išėjo vyras medžio lankčiui kirsti, o pati, nubėgusuž kalnelio, kalba: – Kas lanktį kirs, to pati mirs!374 Turinys

Užgirdęs tai, vyras pametė kirsti ir, parėjęs namo,sako pačiai:– Buvau pradėjęs medį kirsti, bet užgirdau balsą:„Kas lanktį kirs, to pati mirs!“ – tai ir nebekirtau.– Dėkui tau, širdele, kad manęs taip gailies, –linksma kalbėjo pati. – Aš apmesiu audeklą ir belankčio!Paėmus rėčkelę, prikimšo pakulų, viršuj apdraikėsiūlais ir padėjo pasuolin.O buvo namuos jauna kalaitė, su ja labai mėg-davo vyras žaisti. Bežaidžiant jam su kalaite, patiėmė bartis:– Neperleisk kalaitės per rėčkelę, nes manoapmestas audeklas pavirs į pakulas!Vyras juokais ėmė ir užvijo kalaitę per rėčkelę.Pati pribėgus tik švyst vieną kuodelį pakulų žemėn,švyst kitą kuodelį ir rėkia ant vyro:– Kad tu pastiptum! Mano visos žiemos darbąsuėdei!Vyras numanė, kad pati apgaudinėja, bet tam kar-tui davė valią, galvodamas toliau kada ją pamokyti.Vieną kartą užprašė giminės tą žmogų į vestuves.Norėtų ir pati važiuoti, bet neturi kuo apsitaisyti, –paskutinis sijonas visai nuplyšęs. Ėmė prašyti vyrą,kad nupirktų jai naujus rūbus. Vyras išėjo neva į 375 Turinys

miestą, bet nuėjo tik laukan, pasigavo baltą žąsį irnešas namo.Tuo metu jo pati, likus namie, kūrena krosnį irvis bėgioja pro duris žiūrėti, ar jau pareina vyrassu rūbais. Galų gale pamatė, kad jis atsineša popažastimi baltą ryšulį. Nudžiugus įbėgo gryčion,nusirengė suplyšusį sijoną ir sviedė į krosnį:– Nebenoriu aš šitais skudurais segėti.Parėjus vyrui, pati pamatė, kad jis ne rūbusatnešė, o žąsį. Ėmė ant jo bartis, bet vyras atsakė:– Atleisk, širdele. Tai mat visa nelaimė atsitikoper tą bjaurybę kalaitę. Buvau nupirkęs labai gra-žius rūbus. Atsisėdau pasilsėsti, ėmė ir peršokokalaitė per nešulį, ogi žiūriu – mano ryšulys pavir-tęs į žąsį. Ką čia dabar daryti? Žinai, aš tave įrišiuį šiaudų kūlį ir nusivešiu į vestuves, o tenai jau nebėda – giminės aptaisys.Taip ir padarė. Nuvežęs pastatė kūlį pašaly, o patsįėjo į vidų ir užsilinksminęs užmiršo apie savo pačią.O jau buvo rudens laikas. Pradėjo pati drebėti ir ste-nėti. Užgirdo vaikai bėgiodami po orą, ėmė rėkti:– Kūlys gyvas! Kūlys gyvas!Visi eina laukan žiūrėti. Tada atsiminė vyras savopačią, priėjęs tylom, pasakė giminėms, kad čia jopati, bet ji nedrįstanti vidun eiti – esanti pusnuogė. 376 Turinys

Giminės jo pačią tuoj aptaisė ir įsivedė į vidų. Čiaji gerdama ir valgydama vis kalbėjo: – Kai parvažiuosiu namo, tai bus dienomis li li li,o naktimis pa pa pa. Tai yra dienomis verps linus, o naktimis – paku-las.377 Turinys

Karalaitė ant svarstyklių Vidury didelių girių gyveno toks žmogus su pačiair turėjo tris dukteris. Vieną dieną jas visas kažinkas pagrobė ir nusinešė – nei matė kas, nei girdėjo. Dar po kiek metų gimė tiems žmonėms sūnus. Kaijis užaugo, tėvai jam papasakojo, kad jo tris seseriskažin kas pagrobė. Sūnus sako: – Žinot ką, tėvai, ko mes čia sulauksim šiosegiriose, – eisiu aš geriau savo seserų ieškoti. Ir išėjo. Perėjęs per tą girią, rado tris kareivius,turinčius vieną arklį, vieną balną, vieną kardą irskraistę. Kareiviai pešasi, ginčijasi, niekaip negalė-dami viso to pasidalyti. Kai jis atėjo, sako jie: – Patark mums, kaip pasidalyti šitą arklį, balnąir skraistę. – Gerai, aš jums padalysiu. Paėmęs jis sulenkė ploną, lengvą lankelį ir paritopavėjui. – Dabar vykitės, – sako. – Kuris tą lankelį pagau-sit, tam viskas teks. Visi trys kareiviai nusivijo ir nusivijo tą lankelį.Jis tuo laiku užsikabino kardą, sėdo ant arklio ir378 Turinys