Lietuviskos_pasakos

Lietuviškos pasakosIš Jono Basanavičiaus rinkiniųvaikams paruošė Jonas Stukas Pasakos Skaitmeninta iš knygos: Lietuviškos pasakos. Vilnius: Vyturys, 1989. ISBN 978-5-430-06030-5 Kūrinys suskaitmenintas vykdant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, 2012 http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/

TurinysDevyni broliai ir jų sesuo Elenytė  . . . . . . . . . . .  6Mildutė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  12Ragana ir Jonukas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  19Auksaplaukis ir auksažvaigždė  . . . . . . . . . . . .  26Eglė žalčių karalienė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  34Negirdėta neregėta pasaka . . . . . . . . . . . . . . .  42Našlaitėlis ir milžinas  . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  48Kaulinis senis ant geležinio kalno . . . . . . . . . .  51Stalelis, Avinėlis ir lazda . . . . . . . . . . . . . . . . .  70Lukošiukas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  75Nykštukas, kalnavertis ir ąžuolrovis . . . . . . . .  79Lekiantis laivas  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  89Meškos trobelė  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  96Vandenų, rankšluosčių ir įnagių dvaras . . . . .  103Jonukas ir Onutė  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  109Apie du panašius brolius . . . . . . . . . . . . . . . .  114Katė, vėtyklė ir karnų ryšelis . . . . . . . . . . . . .  121Šimtas zuikučių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  128Kaip kvailys raganas iškepė . . . . . . . . . . . . . .  133Dailidė, perkūnas ir velnias . . . . . . . . . . . . . .  138Mergaitė iš jūros . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  146

Kaktoj saulė, pakaušy mėnuo, iš šalių žvaigždės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  152Ruduolėlis  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  161Karžygys karaliūnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  165Devyniabrolė  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  176Kuršiukas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  180Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių . . . . .  188Stebuklingas akmeniukas  . . . . . . . . . . . . . . .  200Dvigalvis žirgas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  206Karaliūnas ir varinis vilkas  . . . . . . . . . . . . . .  215Jaunikaitis su piktšašių kepure  . . . . . . . . . . .  221Raganius ir jo mokinys  . . . . . . . . . . . . . . . . .  231Karalaitė gulbė  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  236Kodėl aš nieko neturiu? . . . . . . . . . . . . . . . . .  241Baltas vilkas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  246Trys vandenų karaliai  . . . . . . . . . . . . . . . . . .  254Staltiesė ir tabokinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  263Pavydūs broliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  269Varguolio dalia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  275Kareivis, aukso paukštė ir marių mergelė . . .  279Apie du brolius – sukčių ir teisingą . . . . . . . .  289Milžinas velnių malūne  . . . . . . . . . . . . . . . . .  294Karalius ir grioviakasys . . . . . . . . . . . . . . . . .  298Kaip žmogus savo dalią rado . . . . . . . . . . . . .  301Kaip bernas poną supykdė . . . . . . . . . . . . . . .  313

Trys račiai  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  318Šalnos dovanos  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  321Vargšas ir besotis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  327Velnio piršlybos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  330Žirninis Jonas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  334Seneliai ir pupelė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  341Aukso tiltas  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  344Kareivis velnių karčemoj . . . . . . . . . . . . . . . .  351Kaip čigonas žaltį priveikė . . . . . . . . . . . . . . .  355Paikutis  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  360Gudrus ponas, žmogus dar gudresnis . . . . . .  367Kiaulė – kūma  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  371Tinginė pati . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  374Karalaitė ant svarstyklių . . . . . . . . . . . . . . . .  378Pasaka apie žvejį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  386Stiklo kalnas  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  405Visi į krepšį! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  410Jonas kareivis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  414Trys broliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  427Velnio kumelė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  435Varguolio nelaimė  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  438Trys nuotakos  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  441Kaip ponas bėdos ieškojo . . . . . . . . . . . . . . . .  444Apsukrus pavargėlis  . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  447Jurgis Rastelis  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  456

Tinginio darbai pragare . . . . . . . . . . . . . . . . .  460Ūkininkas ir bernas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  464Liūtas ir žmogus  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  467Vilkas ir siuvėjas  . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  470Senelis ir ožka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  472Žvirblis ir vilkas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  477Lapė, strazdelis ir varna  . . . . . . . . . . . . . . . .  480Dešimt vyrų dykaduonių  . . . . . . . . . . . . . . . .  482Senutė ir katiniukas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  486Žmogus, meška ir lapė . . . . . . . . . . . . . . . . . .  489Vištytė ir gaidžiukas  . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  492

Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė Buvo devyni broliai ir sesuo Elenytė. Tėvai mir-dami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę,šitų devynių kumelių motiną. Netrukus broliai išjojoį karą, Elenytė liko namie viena. Ilgai ji laukė brolių. Praėjo devyneri metai, o jųkaip nėra, taip nėra. Tada ji pasikinkė savo kume-lytę ir išvažiavo brolių ieškoti. Važiuoja, važiuoja irnežino, ar toli dar jos broliai. Ėmė Elenytė ir užgie-dojo: Sužvenk, kumelėle, Sužvenk, juodbėrėle: Kur tavo devyni sūneliai, Ten mano devyni broleliai! Sužvingo kumelėlė, ir Elenytė iš tolo, iš užu šimtomylių, išgirdo devynių kumelių žvengimą. Elenytėnuvažiavo į tą pusę. Važiuoja pro didelį mišką, žiūri –atbėga kiškelis ir sako: – Elenyt, pavėžėk mane – atsiveja šaulys su ska-likais! 6 Turinys

Elenytė paėmė kiškelį ir įsidėjo į vežimą. Skalikaiprabėgo pro šalį. Važiuoja ji toliau ir privažiuoja laumę. Laumėšliaužia geldoje, kiaulę pasikinkius, žarnomis įsiva-delėjus, bjauriais skarmalais apsitaisius. Važiuojajiedvi toliau ir privažiuoja dvi upes. Laumė sako: – Elen, Elen, einam pasimaudyti! Šita upė pienuteka, ana upė krauju verda. O kiškelis sako: – Elenyt, neklausyk laumės: šita upė krauju verda,ana upė pienu teka. Laumė perpykus griebė ir išsuko kiškeliui kojytę.Bet Elenytė nepaklausė laumės ir nėjo maudytis.Važiuoja toliau ir vėl privažiuoja dvi upes. Laumėvėl šaukia: – Elen, Elen, eikš maudytis! Šita upė pienu teka,ana upė krauju verda. Kiškelis vėl sako: – Elenyt, neik: šita upė krauju verda, ana upėpienu teka. Laumė perpykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę, oElenytė paklausė kiškiuko ir nėjo maudytis. Važiavojiedvi toliau ir vėl privažiavo dvi upes. Kiškiukas vėlneleido Elenytės maudytis. Laumė išlaužė jam tre- 7 Turinys

čią, paskui ir ketvirtą kojytę. Galų gale nusuko jamgalvytę, ir kiškiukas mirė. Elenytė ir laumė vėl privažiavo dvi upes. Laumėvadina Elenytę kraujo upėje maudytis. Dabar nebe-buvo kam Elenytės perspėti, ir ji nuėjo su laumemaudytis. Laumė greičiau iššoko iš upės, užsivilkoElenytės drabužius ir įsisėdo į jos vežimą. Elenyteinebuvo ką daryti. Ji turėjo vilktis laumės skarma-lais, įsisėdo geldon ir važiuoja. Laumė storu balsusugiedojo: Sužvenk, kumelėle, Sužvenk, juodbėrėle: Kur tavo devyni sūneliai, Ten mano devyni broleliai! Kumelėlė nepklaũsė laumės ir nesužvingo. Tadalaumė liepė Elenytei pagiedoti. Elenytė sugiedojo,ir sužvingo kumelėlė. Tuoj sužvingo ir devyni kume-liai – jau visiškai netoli. Laumė ir nuvažiavo į tąpusę. Netrukus abidvi įvažiavo brolių kieman. Broliailaumės nepažino; ji vilkėjo Elenytės drabužiais, irbroliai manė, kad čia jų sesuo, tik labai stebėjosi:Elenytė buvo labai graži, o šitoji tokia baisi, drūta. 8 Turinys

– O čia mano piemenė! – pasakė laumė ir parodėbroliams Elenytę. Iš veidelio ji atrodė broliams panaši į seserį, irjie norėjo priimti ją į savo rūmą. Bet laumė neleido,liepė jai naktį arklius ganyti. Broliai įsivedė laumę įvidų, prie stalo pasodino, midum, vynu girdė, o Ele-nytė nuėjo arklių ganyti. Ganydama arklius, ji verkėir gailiai dainavo: Laumė ragana midų, vyną geria, Brolių seselė žirgelius gano! Paskui, žiūrėdama į mėnesio pilnatį, vėl uždai-navo: Oi mėnuli, mėnulėli, pasakyk man jaunai, Ką danguj veikia mano tėveliai? Ir mėnulis jai atsakė: Tavo tėvelis midų, vyną geria, Tavo motutė šilko gijas daro! Laumė ragana išėjo į priebutį ir suriko drūtubalsu: 9 Turinys

Tavo tėvas mėšlą mėžia, Tavo močia skiedras renka! Broliai išgirdo Elenytę dainuojant. Jiems labaipatiko tos dainos, ir kitą naktį vyresnysis brolisnuėjo drauge arklių ganyti, jos dainuojant paklau-syti. Bet jis greit užmigo ir nieko negirdėjo. Kitąnaktį vėl nuėjo kitas brolis. Tasai taip pat užmigo irnegirdėjo dainuojant. Taip ėjo visi broliai iš eilės, betnė vienas nieko negirdėjo. Galiausiai išėjo jauniau-sias brolis. Nuėjęs atsigulė ir apsimetė miegąs. TadaElenytė, kaip kasnakt, pradėjo verkti ir uždainavo: Laumė ragana midų, vyną geria, Brolių seselė žirgelius gano! Kai Elenytė baigė dainuoti, brolis jai sako: – Paieškok man galvą! Elenytė ieško jam galvą, o iš jos akių ašaros antjo galvos krinta. Tiktai kažin kas sužibo ant jos ran-kos, ir brolis pažino Elenytės žiedelį, kurį jai buvomotutė palikus. Brolis nustebęs paklausė, iš kur tasžiedelis. Elenytė viską jam apsakė. Rytojaus dieną broliai ištepė kumelę degutu irpastatė prie durų. Paskui nuėjo pas laumę ir sako: 10 Turinys

– Einam, sesele, po sodą pasivaikščioti! Laumė išėjo. Pamačiusi prie durų arklį, suriko: – Ko gi čia toji kumelė stovi? Broliai sako: – Sušerk jai, sesele, su ranka, tai nueis. Laumė sušėrė kumelei, ir jos ranka prilipo. Bro-liai sako: – Šerk su kita ranka, tai toji atšoks! Laumė sušėrė, ir kita ranka prilipo. Tada ji spyrėsu koja – ir koja prilipo; spyrė su kita – ir kita pri-lipo. Broliai sako: – Šerk, sesele, su pilvu, tai atšoks rankos ir kojos! Laumė sušėrė, ir visa prilipo. Tada broliai sakokumelei: – Nešk, kumelėle, laumę raganą, kur saulė neuž-šviečia, ir vėjas neužpučia, kur joks žvėris neuž-eina, ir joks paukštis neužskrenda. Paskui vynoupėje nusimazgok, šilko pievoje išsivartyk ir par-grįžk namo. Kumelė taip ir padarė. O broliai ir sesuo laimingaigyveno ir dabar tebegyvena, jei dar nemirė. 11 Turinys

Mildutė Gyveno senelis ir senelė ir turėjo dukterį Mildutę.Senelė mirė ir paliko Mildutei savo karvytę. Sene-lis netrukus vedė antrą kartą ir paėmė pačią laumęraganą. Toji atsivedė tris dukteris: vyresnioji buvoviena akim, antroji – trimis, o jauniausia – keturio-mis akimis. Laumė labai nekentė savo podukros Mildutės irvis varydavo ją laukan galvijų ganyti. Vieną dieną, genant Mildutei galvijus, pamotė jaiįdavė ryšelį linų ir prisakė, kad lig vakaro ganydamajuos suverptų ir audeklą išaustų. Išginė Mildutė laukan ir verkia. Tik ėmė ir pra-kalbėjo jos karvytė: – Neverk, Mildute! Paimk linus, įkišk pro vienąmano ausį, papūsk, ir viskas bus padaryta. Įkišo Mildutė linus pro vieną karvytės ausį,papūtė, ir išlindo pro kitą ausį viskas suverpta irišausta. Vakare parginė Mildutė galvijus namo ir parnešėvisą rietimą gražios ir plonos drobės. Kitą dieną įdavė laumė Mildutei du ryšelius linų,prisakė juos suverpti ir išausti ir kartu išleido laukan 12 Turinys

savo vienakę dukterį pažiūrėti, kaip Mildutė suverpstiek daug linų ir priaus tiek drobės. Paganius tru-putį, Mildutė sako laumės dukteriai: – Duok, aš tau paieškosiu galvą! Beieškodama Mildutė gieda: – Užmiega miega viena akelė! Ėmė ir užmigo laumės duktė. Tada Mildutė greitpaėmė linus, įkišo pro vieną karvytės ausį ir papūtė.Kai laumės duktė nubudo, viskas Mildutės buvo jausuverpta ir išausta. Vakare, parginus galvijus namo, laumė išluposavo dukterį, kad nematė, kaip Mildutė verpė iraudė. Trečią dieną laumė išleido su Mildute ganyti savotriakę dukterį. Paganius truputį, Mildutė ir jai sako: – Duok, aš tau galvą paieškosiu! Beieškodama Mildutė ėmė giedoti: – Užmiega miega viena akelė! Viena akis merkėsi merkėsi ir užmigo. Mildutėvėl dainuoja: – Užmiega miega antra akelė! Užmigo ir antra akis. O Mildutė dainuoja toliau: – Užmiega miega trečia akelė! Kai užmigo ir trečia akis, Mildutė paėmė linus,įkišo pro vieną karvytės ausį, papūtė – ir išėjo pro 13 Turinys

kitą ausį viskas suverpta ir išausta. Nubudus lau-mės duktė rado visą rietimą audeklo, o vakare, par-ginus galvijus namo, gavo lupti nuo močios, kadneišsaugojo. Rytojaus dieną laumė išsiuntė saugoti savo duk-terį su keturiomis akimis. Mildutė ir jai ėmė galvąieškoti ir uždainavo: – Užmiega miega viena akelė! Užmigo viena akis, paskui kita ir trečia. Tikužmiršo Mildutė pasakyti, kas užmigtų ketvirta akis.Kai nuėjo Mildutė prie karvytės, įkišo linus pro vienąausį ir papūtė – išlindo pro kitą ausį rietimas aude-klo. Laumės duktė, nemiegodama viena akim, viskąmatė ir, parginus galvijus namo, pasakė močiai. Užsipuolė laumė rangana senelį, kad papjautųMildutės karvytę. Išgirdus, kad jos karvytę ketinapjauti, Mildutė nuėjo į tvartą ir, apsikabinus ją, ėmėverkti. Karvytė jai sako: – Neverk, Mildute! Pjaus mane – tegu sau pjauna.Tau reikės mano žarnas daryti. Bedarydama žarnas,rasi jose aukso obuolėlį ir aukso žiedą. Tą obuolį irtą žiedą įkask tėvo darže į žemę. Mildutė, žarnas darydama, rado obuolėlį ir žiedą.Įkasė darže į žemę. Kitą dieną vietoj obuolio išdygoobelis su aukso obuoliais, o vietoj žiedo atsirado 14 Turinys

aukso šulinys su žaliu vynu. Niekas negalėdavopasiraškyti nuo tos obels obuolių: kai tik prieidavoartyn, tuoj šakos su obuoliais kildavo aukštyn. Taippat vyno iš šulinio niekas negalėdavo pasisemti: kaitik įkišdavo kibirą, vynas tuoj slūgdavo gilyn. Tiktaiviena Mildutė galėdavo pasiraškyti obuolių ir pasi-semti iš šulinio vyno. Užtat laumė dar labiau josnekentė ir nuo pat ankstumos varydavo ją laukangalvijų ganyti. Vienąkart važiavo pro šalį karalius ir pamatė Mil-dutę ganant galvijus. Labai karaliui ji patiko, nesbuvo labai graži. Po kelių dienų atvažiavo tas kara-lius Mildutei pirštis. Senelio nebuvo namie, o laumėpavožė Mildutę po kubilu ir paslėpė kamaroj. Kara-lius tuoj klausė, kur jų gražioji duktė, jis atvažia-vęs jai pirštis. Laumė greituoju aptaisė savo vyres-niąją dukterį ir pakišo karaliui, bet šis jos nepriėmė,sakydamas, kad ne ta. Aptaisė antrą, bet ir tą kara-lius išpeikė. O kai įvedė laumė trečią dukterį suketuriomis akimis, net nusigando karalius – tokiabaisi buvo! Supykęs ant laumės, pasakė, kad jeigunerodys gražiosios dukters, tai nukirsiąs jai galvą.Nebėra kas laumei daryti. Išėjo į kamarą visa per-pykusi, atvožė kubilą ir suriko: – Paskrebėle papečkėle, lįsk iš po kubilo! 15 Turinys

Ir tyčia įvedė pas karalių Mildutę visą apiplyšu-sią ir nepraustą. Bet kai tik pamatė ją karalius, tuojpasakė: – Šita man patinka, ir noriu ją paimti už kara-lienę! Užsakė karalius siuvėjams, kad pasiūtų rūbus kuogražiausius ir naujas kurpes. Paskui viską atsiuntėMildutei ir liepė, kad apsitaisius lauktų jo atva-žiuojant. Bet laumė vėl pavožė Mildutę kamaroj pokubilu, o jos rūbais apvilko vyresniąją dukterį ir nau-jomis kurpėmis apavė jai kojas. Bet kojos buvo perdidelės, tai laumė kirviu jas aptašė, o paskui vargaisnegalais įkišo į kurpes ir laukia karaliaus. Atvažiavokaralius, įsodino jaunąją karieton ir važiuoja į jung-tuves. Važiuojant per girią, nusileido į medį gegužė iružkukavo:Kukū, ponas karalius, TurinysKukū, ką tu čia veži?Kukū, ne savo mergelę –Kukū, laumę raganą!Kukū, pasižiūrėk tik:Kukū, pilna karieta,Kukū, juodo kraujelio! 16

Sustojęs karalius pasižiūrėjo ir rado pilną karietąkraujo, – karietoj sėdėjo ne Mildutė, bet laumėsraganos duktė. Liepė išmesti ją laukan, sugrįžo atga-lios ir užkūrė laumę, kad atvestų Mildutę. Laumėgreit aptaisė antrą dukterį ir išleido. Bevažiuojant per girą, vėl gegužė užkukavo: Kukū, ponas karalius, Kukū, ką tu čia veži? Kukū, ne savo mergelę – Kukū, laumę raganą! Kukū, pasižiūrėk tik: Kukū, pilna karieta, Kukū, juodo kraujelio! Karalius liepė išmesti iš karietos ir tą laumės duk-terį, vėl sugrįžo atgalios ir reikalauja duoti jam Mil-dutę. Aptaisė laumė trečią dukterį ir išleido, bet kaivažiavo per girią, užkukavo vėl gegužė ir sugrąžinokaralių. Užpyko karalius ir sakė nukirsiąs laumei galvą,kad neduosianti gražiosios dukters. Nebėra kas lau-mei daryti. Atvožus kubilą, suriko ant Mildutės: – Paskrebėle papečkėle, lįsk iš po kubilo! 17 Turinys

Aptaisė Mildutę karalius ir išvažiavo į jungtuves.Kai važiavo vieškeliu, tai aukso obelis ir vyno šuli-nys paskui Mildutę sekė, o kai važiavo per girią, taigegužė kukavo: Kukū, ponas karalius, Kukū, tai dabar veži, Kukū, tai savo mergelę! Po vestuvių karalius su Mildute ilgai ir gražiaigyveno. 18 Turinys