S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

Po koregavimo didžiulė biolauko deformacija išnyko. Dar po kelių dienų kontrolė, parodė, kad biolaukas tebėra švarus, potraukis alkoholiui dingo. Po pusės metų vėl patikrinau: žmogus negėrė ir išsivadavo iš šios ligos. Įdomus atvejis buvo Jaltoje, kai ten skaičiau paskaitas. Priėjo žmogus ir papasakojo tokį nutikimą. Jo kaimynas pradėjo girtuokliauti ir niekaip negalėjo liautis. - Aš priėjau prie jo, nusprendžiau pasinaudoti jūsų metodu ir klausiu: \" Sakyk, kas tau atsitiko prieš pradedant gerti, ką atsimeni?\" - \"Bulves skirstė, o man neužteko, ir aš labai įsižeidžiau.\" Aš jam sakau: \"Paprašyk atleidimo už tai, kad įsižeidei\". Jis paprašė atleidimo ir liovėsi gėręs. Anekdotinis nutikimas, tačiau jis tiksliai nusako, ką žmogus turi daryti, norėdamas išsivaduoti iš nutikusių bėdų. Pirmiausia reikia liautis širdus ant aplinkinio pasaulio, įžengti j harmoniją su juo, pamilti dabartį savyje, savo sieloje. Harmonija yra meilė. Praeitis, dabartis, ateitis - tai vis meilės objektai. Žmogus turi stengtis savyje jausti meilę, ir tuomet jam nekils noras gerti. Šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi situacija atitinka dvasinį žmogaus lygį. Vis daugiau pinigų išleidžiama narkotikams ir kovai su jais, tačiau efektas menkas. O narkotikai užkariauja vis didesnę erdvę. Šitaip yra dėl nesusigaudymo, kad reikia kovoti ne su narkotikais, o su priežastimi, sukėlusią jiems potraukį. Priežastis - pažemėjęs vidinės meilės žmonijai lygis. \"O dar dėl daugelio dėsnių pažeidimo žmonėse užges meilė\",- buvo pasakyta apie mus prieš du tūkstančius metų. Atsisakymas meilės Dievui ir viskam, kas dieviška, savo tėvams ir vaikams, sau ir mylimam žmogui, negyvajai gamtai ir mus supančiam pasauliui - tai pasidarė kasdienybė, mūsų gyvenime. Visi šie pažeidimai įjungia meilės sunaikinimo programą, o pasekmės - tarsi lavina paplūsta žiaurumas, kurio negalima užgesinti alkoholiu, narkotikais. Siekdama įveikti šiuolaikinę krizę ir atsikratyti savo opų žmonija turi išmokti mylėti: Dievą, kits kitą, Visatą, mus supantį pasaulį, praeitį, dabartį ir ateitį. \"Dievas yra Meilė\". Kai kas mano, kad tai labai paprasta, pasakiau, kad myliu - ir pamilau. Meilė - tai sudėtingiausias menas, ir pasiekiamas jis tik nuolatiniu darbu. Bet kuri mūsų organizmo ląstelė, kad tinkamai egzistuotų, turi ne tik nuolat dirbti, bet ir laikytis vienybės su visu organizmu dėsnių. Žmogus yra Visatos ląstelė, ir jo uždavinys ne tik tinkamai vykdyti savo funkcijas, bet ir nuolat stengtis kontaktuoti ir būti vienybėje su Visata, su meile Dievui. Mūsų kontaktas su Dievu sąlygojamas ne tik noru ir tikėjimu, bet ir sielos, ir kūno švara.

Mes visi kontaktuojame su Dievu, tik nevienodai: kuo žmogus švaresnis, tuo kontaktas didesnis. Prieina prie manęs šešiametis sūnus ir skundžiasi, kad skauda koją. - Tu žinai, kas yra Dievas? Uždėk rankas ant keliukų ir paprašyk, kad Dievas atleistų tėčiui, kuris būdamas aštuoniolikos metų nenorėjo gyventi, todėl ir skauda tau kojytę. Jis prašo, ir aš matau, kaip atsistato jo biolaukas. Dar neseniai aš aiškindavau savo pacientams, kad pažeidžiamos tik suaugusiųjų karminės struktūros, o iki trylikos-penkiolikos metų vaikas apsaugotas, jo pyktis ar nuoskauda neturi įtakos karmai. Tik lytiškai subrendę vaikai jau atsako už savo poelgius ir pažeidimus. Pastaruoju metu Žemės energetika taip pasikeitė, kad ne tik septynerių-devynerių metų vaikai, bet ir metų ar dviejų suduoda energetinius smūgius ir naikina vienas kitą taip pat kaip ir suaugusieji. Stebiu dukros biolauką ir matau, kad ji stipriai nužiūrėta pikta akimi. Pikta akis - šviesiaplaukio vyriškio. Amžius - dešimt metų. Tai bendraklasis. Kas bus su mūsų vaikais, kai jie užaugs, juk mes sugriovėme apsaugos barjerus ir mūsų vaikai gavo iškreiptų biolaukų struktūrų palikimą. Kokios ligos jų laukia, kas ištiks jų psichiką ir jų vaikus, jeigu jie jau šiuo metu, vaikystėje, pradeda vienas kitą atakuoti? Dažnai, kai sakau žmonėms - jūs nuslopinote savyje meilę, jie man atsako: \"Betgi aš jo ir nemylėjau\". Aš kiekvieną kartą turiu aiškinti, kad meilė - tai visaapimantis jausmas, kuriuo mes turime gyventi ir kuris turi aprėpti visą pasaulį, tai meilė visam organizmui, kurio pavadinimas - Visata. Pagrindiniai Biblijos priesakai - tai dvasinio pasaulio, energetinės žmonių tarpusavio sąveikos dėsniai. O kai dabar motina žodžiu, žvilgsniu, gestu, tuo labiau poelgiais žlugdo savo vaikus, ji nesuvokia, kad užmezga programą, kuri po metų ar dviejų gali vaiką pastūmėti po mašina ar sukelti sun­ kią ligą. Jeigu tos pačios sistemos grandys pradeda konkuruoti viena su kita, nekreipdamos dėmesio į centrą, sistema suyra. Kai žmoguje išnyksta meilės jausmas, kai jis pakeičiamas kokia nors kita emocija, sutrikdomos blokuotės ir negatyviems jausmams atveriamas kelias griauti. Prisiminiau vieną palyginimą. Atėjo vienuolis pas moterį ir sako: \"Įsileisk mane pernakvoti\". \"Aš priimsiu tave pernakvoti, bet tu turi arba papjauti ožį, arba permiegoti su manimi, arba išgerti vyno. Rinkis\". Vienuolis pamąstė: \"Papjauti ožį - negaliu, nes tai

žudymas, miegoti su moterimi - negaliu, nes tai vienuolystės įžadų paleidimas, teks išgerti vyno, tai mažiausia iš visų nuodėmių\". Jis išgėrė vyno. Ir po to padarė visa kita, ko moteris reikalavo. Taigi meilė - pagrindinė struktūra, ir jeigu ji nepaliesta, tuomet kiti pažeidimai nebus katastrofiški. Žmogus įprato manyti, kad meilė - tai viena jo emocijų ir jis gali elgtis su ja kaip tinkamas. Tai neteisinga nuostata. Meilė yra tai, ko mes esame tik dalelė, ji apima visą pasaulį. Meilė ir gyvybė mums duota ir mes neturime teisės į jas kėsintis. O kai mumyse ima triumfuoti smulkaus savininko jausmas ir mes savyje pradedame žudyti meilę, tuo pradedame naikinti aukščiausias dvasines struktūras, siejančias mus su Visata, ir tvarkome jas savo nuožiūra, o tai mums nepriklauso. SEPTINTOJI PRIEŽASTIS Per pastaruosius mūsų istorijos dešimtmečius mes labai sulaukėjome ir šiuo metu nesuvokiame pačių elementariausių dalykų. Ai daugelis mūsų gali duoti teisingą atsakymą į klausimą: \"Kas tai yra maistas?\" Maistas pirmiausia veikia žmogaus biolaukų struktūras, ir koks tas poveikis - toks ir žmogus. * Aš ištestavau, kas dedasi energetikoje valgymo metu, ir labai nustebau, sužinojęs, kad žmogus maistą priima pirmąja čakra. Tinkamu maistu galima gydyti žmogų, o netinkamas maistas jį žudo ne mažiau, kaip neteisingas pasaulio suvokimas bei netinkamas elgesys. Ir pasakė Dievas: \"Aš daviau jums visokių žolių, kurios sėja sėklas ir auga visoje Žemėje, ir visokių medžių, kurie duoda vaisių ir sėja sėklas - tebūnie tai jūsų maistas\". \"Bhagavatgytoje\" draudžiama valgyti maistą, kuris paruoštas pastovėjo ilgiau kaip tris valandas: jis laikomas \"nebešvariu\" maistu, tinkamu jau tik kūnui, nes sielai jame jau nieko nebėra. Judėjai turi tokią sąvoką \"nevalgoma mėsa\". Tai mėsa, kurioje yra kraujo - jo jokiu būdu negalima vartoti maistui. Kodėl? Kraujas yra fizinio kūno gyvybės duomenų saugotojas, jame glūdi visa informacija apie jo ligas, pojūčius taipgi ir apie emocijas, kurias gyvuliai patiria skerdžiant ar pjaunant. Viena moteris paprašė mane išanalizuoti keisto jos giminaičių septynmečio sūnaus elgesio priežastis. Vaikas jau rūko, jį labai traukia alkoholis, jis bando meilikauti suaugusioms moterims. Vaikas neturi nieko vaikiško, visas jo

elgesys neįtikėtinai žemiškas pačia blogiausia prasme. Aš analizuoju priežastis. Visi dvasingumo parametrai perdėm žemi, apie tokią būklę sakoma: \"Vaikas apsėstas\". Dėl to kaltas vaiko tėvas, beje, tai ne karmos dalykai, o jo gyvensena. Tėvo mąstymo, elgesio ir mitybos parametrai visiškai žemi. Netgi sunku įsivaizduoti, kaip gyvena žmogus, kai jo parametrai tokie žemi, ką jis daro, kad visiškai sužlugdė savo vaiko biolauką. - Kuo dirba vaiko tėvas?- klausiu moterį. - Jis gyvena kaime, dirba mėsininku, skerdžia kiaules. Tikrinu vaiko pasąmonės agresijos lygmenį, o jis nulinis. Vadinasi, tėvas savo darbą atlieka be jokių emocijų. - Bet jis mėgsta gerti gyvulių kraują,- sako moteris. Man pasidaro aišku. Tėvo biolauko struktūra per gyvulių kraują gauna informaciją apie tai, ką jie jaučia jų skerdimo momentu. Mūsų protėviai buvo daug raštingesni už mus - pasimelsdavo prieš skersdami gyvulį, - paprašydavo atleidimo, kad turės vartoti gyvulio mėsą maistui, ir tokiu būdu užblokuodavo visas neigiamas pasekmes, kurias mes šiuo metu ryjame nesusimąstydami. Anksčiau aš nesuprasdavau, kodėl liaudies kultūroje egzistuoja draudimas valgymo metu skaityti. Pasirodo, valgymas skaitant, žiūrint televizorių, aptarinėjant politines ir šeimynines problemas gali traumuoti žmogaus sielą, nes valgant informacija laisvai patenka į pasąmonę. Tuo pagrįstas šventos komunijos priėmimas, - lai priartėjimas prie Dievo. Tačiau jeigu dvasininkas komunijos metu galvoja apie savo žemiškus reikalus, tuomet apie jokį komunijos šventą poveikį negali būti ir kalbos. Kiekvienas žmogus turi sielą, šventą pradą to, kas žmogiška, ir to, kas gyvuliška. Normalioje būklėje kūnas turėtų gauti peno iš \\ sielos, siela - iš dvasios, dvasia - iš Dievo. Bet kokią šios nuoseklios eigos grandį išmesti neleistina. O tie, kurie savo gyvenimą kuria primityviai, aprūpindami maistu tik savo kūną ir likusių grandžių nepaisydami, labai sparčiai regresuoja.

IV SKYRIUS TECHNINĖ DIAGNOSTIKA Šiuo metu sukauptas didelis kiekis faktų, liudijančių, jog pranašystės apie būsimus Įvykius, gyvų ir negyvų objektų elgesį buvo teisingos. Su gyvais objektais daugmaž paprasčiau. Jų elgesį galima analizuoti, apibendrinti ir sudarinėti pakankamai tikslias prognozes. Negy\\'iems objektams toks metodas netinka, nes fiziniame pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio, jie neturi elgesio, neturi nei struktūrinių pakitimų realizacijos programų, nei vystymosi laike ir erdvėje. Dabarties laiko atkarpoje jų būklė yra kitų objektų poveikio į juos rezultatas. Tačiau mano tyrinėjimai rodo, kad yra nevisiškai taip: programos, nulemiančios negyvų objektų likimą, irgi egzistuoja. Jfas suformuoja objekto individualaus biolauko sąveika su kitų objektų laukais. Genetinių programų atsiradimas ir nervų sistemos kaip gyvų objektų stabilių programų dermės išvystymas leido daug greičiau realizuoti biolaukų programas fiziniame lygmenyje. Gyvų objektų elgesys skiriasi nuo negyvų objektų elgesio tik laiko parametrais, tačiau didelėse laiko atkarpose šis skirtumas išnyksiu. Jeigu išanalizuosime gyvų objektų, esančių Žemėje, evoliuciją, galėsime pamatyti, kad programų realizacija ir objektų diferenciacija laike vyksta vis greičiau ir greičiau, nes realizacijos greitis susijęs su individualizacija, su išsiskyrimu iš kitų tarpo, stiprėjant biolauko vienybei. Pagrindinės programos, sąlygojančios fizinę gyvų ir negyvų objektų būklę, yra informacinių-energetinių struktūrų pavidalo, o jų analizė leidžia daryti pakankamai tikslias ateities prognozes. Gyvi ir negyvi objektai turi du kūnus: fizinį ir laikinį. laikinis kūnas realizuojamas fiziniame ir yra informacinių-energetinių biolaukų formuojamas, todėl galima kalbėti apie negyvų objektų informacinių egzistavimo programų buvimą ir apie gyvų objektų biolaukų ir genetinių programų tarpusavio sąveiką. Veikiant infomiacines-energelines struktūras, galima pakeisti bet kokio objekto fizinę būklę ir elgesį, o taip pat ištirti jo ateitį. Telekinezę, gyvų ir negyvų objektų diagnostiką ir koregavimą per nuotolį sąlygoja anksčiau pateiktas mechanizmas. Taigi, informacinė

KARMOS DIAGNOS'llKA programa realizuojama fiziniame lygmenyje, tačiau turi egzistuoti ir grįžtamasis mechanizmas - tai būtina Visatos egzistavimo sąlyga. Vadinasi, bet koki objektą galima transformuoti į informacinių- energetinių biolaukų lygmenį, perkelti į bet kurį Visatos tašką (kadangi informaciniuose laukuose nėra erdvės) ir vėl realizuoti fiziniame lygmenyje - šiuo principu iš esmės remiasi teleportacija, poveikis į tolimus objektus, iš dedies į debesuotumą. Kadangi klimatines, geochemines ir tektonines Žemės ypatybes sąlygoja informaciniai-energetiniai procesai, žmogus turi galimybę tiesiogiai valios jėga paveikti jį supančio pasaulio įvykius ir objektus. Besiartinantis kataklizmų laikotarpis rodo ne tik ekologinius pakitimus, bet ir Žemės informaciniu-energetinių struktūrų deformaciją. Šiuo metu žmogus, bandantis valdyti oni permainas, paveikti negy\\>us objektus, įneša savo neigiamą poveikį į biogenosferos biolaukų sistemos savireguliaciją, deformuoja Žemės informacines- energetines struktūras. Testavimas rodo, kad netgi nepasitenkinimas oru negatyviai veikia erdvės biolaukų struktūras, vadinasi, ir žmogų. Visų gyvų ir negyvų objektų tyrimai turi remtis aukštu diagnostikos tikslumu ir daugkartine galimų poveikio pasekmių analize. Tradiciniai techninės diagnostikos metodai dažniausiai nukreipti surasti jau egzistuojančius defektus, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra užslėpti nuo stebėtojo ar aparatūros galimybių. Biolauko struktūros tyrimais galima numatyti būsimas fizines objektų deformacijas, nes fizinio lygmens įvykių seka yra biolauko programoje. Įvairių biolauko programų lygių analizė suteikia prognozavimui didelio tikslumo. Tačiau diagnostika visuomet yra įsiveižimas ir sąveikavimas su objekto biolaukais, todėl, jeigu operatorius savo biolauke turi naikinimo ar susinaikinimo programas, jos gali persikelti į negyvo objekto biolaukų ir sudaiyti sąlygas jo sunaikinimui. Biolauko savireguliacijos mechanizmas įjungia atoveiksmį - operatoriaus sunaikinimo programą. Todėl daryti poveikį negyviems objektams per informacines-energetines struktūras gali būti pavojinga visai žmonijai, nes subtiliame lygmenyje visi žmonės - vieninga visuma. Atliekant techninę diagnostiką, operatoriaus etika, jo pasąmonės karmos struktūrų švara reikalingos nė kiek ne mažesnio lygio, kaip ir žmogų gydant. Aukštas pasąmonės agresijos lygis žmonijos informacinėse struktūrose artimiausiu metu gali sukelti daugelį globalinių katastrofų, kurių bus neįmanoma išvengti keliant aptarnaujančio personalo techninį lygį. Dvasios ekologijos klausimą reikia spręsti pirmiausia, nes būtent nuo jo priklauso aplinkos būklė. Pirmąsyk ekstrasensorinis testavimas išbandytas negyvų objektų diagnostikai 1991 metais Jaltoje. Aš nusprendžiau

išanalizuoti testavimo efektyvumą man naujoje srityje. Gavau pasiūlymą pagal Krymo pusiasalio žemėlapį rasti vietas, tinkamas vynuogių auginimui. Aš ištyriau virgule. Šios vietos driekiasi išilgai palei pakrantę: tą patvirtino ir mūsų grupėje esantis agronomas. O tinkamiausios vietos obelynams pagal mano duomenis buvo pusiasalio centre, toli nuo pakrantės; tai irgi pasitvirtino. Po to aš pradėjau ieškoti tinkamiausių vietų žmonėms gyventi, kur būtų išlikęs švarus vanduo ir oras, pažiūrėjau, kur geriau statyti sanatorijas, kur kokias ligas geriau gydyti. Rezultatus gavau labai įdomius. Visi priešrevoliuciniai statiniai, ypač nuosavi namai, buvo pastatyti tik vietose, palankiausiose žmogaus sveikatai ir likimui. Užtat dauguma naujų statinių buvo pastatyti nepalankiose vietose. Tikriausiai ankstesnieji miestų statytojai intuityviai jausdavo, kur galima statyti. Netinkamos vietos kone visur buvo skirtos kapinėms, parkams ar kultūros zonoms. Gyvenamųjų namų vietos beveik visos turėjo padidintą biolauko komfortą. Aš nusprendžiau pagal žemėlapį surasti vietą, kur daugiausia ligų, tarp jų ir onkologinių, ir tokia vieta taip pat buvo rasta. Šie tyrinėjimai sukelia mintis, kad Žemės paviršius neviena­ reikšmis žmonių įsikūrimui: yra tinkamos ir netinkamos zonos, beje, jos nesusijusios su jokiais geocheminiais, geotektoniniais dariniais. Šis mechanizmas man kol kas neaiškus, tačiau jis egzistuoja ir daro žmonių gyvenimui įtaką. Kryme tinkamos zonos išsidėsčiusios it atskiros dėmės, o Peterburge situacija visiškai kitokia. 1991 metais į mane kreipėsi Politechnikos instituto profesorius: susidomėjęs mano metodu, pasiūlė jį panaudoti techninei diagnos­ tikai. Jis tyrinėjo srities ekologinę padėtį ir buvo užsibrėžęs atlikti keletą eksperimentų, norėdamas įsitikinti, kokios yra galimybės ekstrasensoriškai ištirti vandens baseinų būklę. Tokie tyrimai jau buvo atliekami, pavyzdžiui, jais galima nustatyti, kur yra naudingų iškasenų klodai ne tik skrendant virš tam tikro ploto, kaip tai darydavo Uris Heleris, bet ir pagal nuotrauką ar žemėlapį. Mes pasiėmėme smulkius srities žemėlapius ir pradėjome dirbti. Ištyrėme Nevos užterštumą fosforu. Man atrodė, kad didžiausias jo susikaupimas turėtų būti deltoje, tačiau pasirodė - Nevos aukštupyje. Tokias pat išvadas padarėme dėl azoto. Paaiškėjo, kad per žemės ūkio aplaidumą fosforas ir azotas suplaunami iš laukų į Nevos aukštupį. Nevos vagoje radome vietą, kur užterštumas fosforu ir azotu nukritęs iki nulio, tolėliau vėl pakilęs ir palengvėle mažėjantis, kitaip tariant, ten buvo visiškai švaraus vandens ruožas

KARMOS DIAGNOSTIKA skersai vandens tėkmę. Tokie švaraus vandens plotai specialistams žinomi, tačiau iki šiol nesuprantama jų atsiradimo priežastis. Užsienio mokslininkai taip pat ne vieną kartą yra pastebėję ''švaraus vandens efektą\" ten, kur pagal visus apskaičiavimus jie tikėjosi didžiulio užterštumo. Po to aš pradėjau tyrinėti krantus. Ten, kur Nevos vanduo tapdavo švarus, buvo labiausiai tinkamo žmonių įsikūrimui žiedo dalis. Miesto energetinėje struktūroje yra visiškai specifinis darinys, vandenvietėse palaikąs švarų vandenį ir teigiamai veikiąs ten gyvenančius žmones, o yra ir zonos, mažiausiai tinkamos apsigyventi žmonėms. Tai irgi žiedinės struktūros. Peterburge, skirtingai nei kituose regionuose, yra nustatytas galingų tarp savęs susijusių žiedinių energetinių struktūrų buvimas. Šiuo metu tokie tyrimai gali būti naudingi ne tik statant gyvenamuosius rajonus, bet ir planuojant, kur turėtų būti statomi pavojingesni žmonėms techniniai objektai. Kitas etapas buvo paskirtas Ladogos ežerui ištirti. Ladogoje azoto užteršimo dėmės forma priminė ilgą smailą liežuvį, o fosforo - tekšteltas rašalo dėmes ežero centre. - \"Liežuvį\" jūs nupiešėte, - sako profesorius, - visiškai tiksliai, ir išmeta jį Volchovo upė, ant kurios krantų išsidėstęs baltyminių koncentratų kombinatas ir daug tarybinių ūkių - taip, Volchovas išmeta labai daug azoto. O fosforas irgi turėtų kauptis \"liežuviu\". Aš tikrinu, dėmė vėl matosi ežero centre. Mes paruošėme programą, pagal kurią du mėnesius buvo apdorojami duomenys. Tam, ką aš padariau per dvi tris valandas, įprastu būdu tikrinant reikia kelių mėnesių. Kai mes dirbome pagal žemėlapį, tyrimo darbai išaiškinti užterštumą fosforu dar nebuvo vykdomi. Vėliau į Ladogą išplaukė moksliniai tiriamieji laivai ir jų darbų rezultatai patvirtino, ,kad didžiausias Ladogos užterštumas fosforu iš tikrųjų buvo mano nurodytoje vietoje. Iš anksto nusirašyti informacijos aš negalėjau, nes jos dar neturėjo instituto darbuotojai, aš dirbau tik naudodamasis energetine savo informacija. Sutapimas sudarė aštuoniasdešimt procentų. Labai įdomūs rezultatai buvo gauti ir nustatant, kur prasisunkia vanduo \"Oktiabrskij\" salėje. Aš paprašiau pastato plano ir nustačiau vandens prasisunkimo vietas. Kai kuriose mano nurodytose vietose jau buvo išimtos grindys ir vyko darbai, dalį avarinių vietų aš nustačiau pirma, negu ten pradėjo sunktis vanduo. Manęs paklausė, iš kur vanduo teka, iš lauko ar iš pastato? Aš pajutau, kad vanduo teka iš lauko vamzdžio, esančio per keletą dešimčių metrų nuo

salės. Tikrindamas vandentiekio kanalus, aš aiškiai mačiau, kaip teka vanduo, kokia yra vamzdžių būklė, fiziškai jaučiau jų išsišakojimo vietose vandens elgesį. Galima buvo nustatyti netgi, koks metalas yra vandenyje. Man lai buvo nauji tyrinėjimai. Suvokiau, kaip lengvai žmogus, įsisavinęs ekstrasensorinio testavimo metodą, gali persijungti nuo medicininės diagnostikos prie techninės. Aptariant diagnostikos rezultatus aš paaiškinau, kad metodo galimybės su jokia mistika nesusijusios, tai dar daugeliui nežinomų ir nesuvokiamų dėsnių pasireiškimas. Svarbiausias ekstrasensorinės diagnostikos ypatumas yra tai, kad aš tiriu ne fizinius objektus, o biolaukus, o biolaukas turi daug išsamesnę ir tikslesnę informaciją, negu pats fizinis objektas. - Vadinasi, iš anksto galima buvo nustatyti, kas įvyks Černobylyje? - buvau paklaustas. Testavimas rodo, kad po to, kai Černobylio AES biolauko struktūros buvo deformuotos, praėjo dveji metai, kol tos deformacijos sukėlė avariją. - Ar šiuo metu pasižiūrėjus galima numatyti avarijos galimybę bet kurioje atominėje stotyje? - Taip, tačiau šiuo metu aš negaliu numatyti bet kurios atominės stoties galimybių, nes mano karma nepakankamai švari. Aš jau daugiau kaip metus įtemptai stengiuosi save pakeisti, tačiau mano vidinis etinis pasąmonės lygmuo nepakankamai aukštas. Diagnozuojant bet kokį objektą, būtina su juo sueiti į kontaktą biolauko lygmenyje. Jeigu smalsuoliai, praktikuojantys ekstrasensoriką, pabandys nustatyti AES diagnozę, o po to staiga nupliks, tegul nenustemba. Tačiau ne tai svarbiausia. Kadangi informaciniai-energetiniai biolaukai nevienodi ir turi įvairius polygius, diagnozuojant bet kokį objektą, jeigu mano karma nepakankamai švari, aš galiu pakenkti, sutrikdyti diagnozuojamo objekto biolaukų struktūrą, ir tai gali blogai baigtis. Vienos organizacijos direkcija paprašė pagal anketas ištestuoti ^ profesinį darbuotojų tinkamumą. Bioenergetika leidžia pagal rašyseną arba nuotrauką nustatyti ne tik profesines savybes, bet ir sveikatą, likimą, o taip pat atgaminti visą susijusią su žmogaus gyveniniu informaciją. Aš pradėjau analizuoti ir pateikiau rekomendacijas, kaip pagal suderinamumą suformuoti aukštos kvalifikacijos kolektyvą. Rezultatas buvo netikėtas: po tam tikro laikotarpio bendradarbiai taip pamėgo darbą, kad nebeeidavo namo, nakvodavo darbovietėje, sukeldami savo žmonų nepasitenkinimą ir aibę šeimyninių komplikacijų.

S c r g c j u s I. a z a r e v a KARMOS DIAGNOSTIKA Kitame kolektyve, irgi suformuotame pagal energetinius testus, sėkmingas darbas ir profesionalumas buvo ne pagal jėgas vadovui ir kolektyvas pareikalavo jį atleisti iš darbo. Gyvų ir negyvų objektų subtilūs biolaukų lygmenys turi vienodus apibūdinimus, sąveikauja tarp savęs, todėl bet kokia negatyvi mintis, emocija, elgesys veikia negyvą objektą ir gali jam pakenkti. Sąveikaujant žmogaus ir negyvų objektų informacinėms struktūroms, sunaikinimo programos iš žmogaus gali pereiti į negyvo objekto biolauką. Todėl lakūnai, AES operatoriai ir kiti ypač atsakingų darbo vietų specialistai turi būti vidujai geri, turėti neigiamą pasąmonės agresijos rodiklio reikšmę, antraip, patys to nežinodami, gali sukelti avarinę situaciją. Globalinis agresijos žmogaus pasąmonės struktūrose padidėjimas veikia Žemės energetiką ir gali sudaryti sąlygas katastrofinėms situacijoms atsirasti. Visų gydančiųjų aukšto lygio ekstrasensų pasąmonės agresija labai maža, nes kitaip išeiti į Visatos informacinius biolaukus labai pavojinga. Bandymas paruošti daug ekstrasensų pagreitintais metodais, neatsižvelgiant į jų etinius duomenis, gali sukelti neigiamas pasekmes. Žmogaus pasąmonė kontroliuoja visą Visatą, tačiau ypač stipri kontrolė maždaug šešiasdešimties metrų spinduliu nuo žmogaus, vyksta sąveika su visais gyvais ir negyvais objektais. Netgi knygos, nuolat esančios žmogaus'artimajame biolauke, teikia pasąmonei savo informaciją. Ypač aktyvus informacijos teikimas vyksta miegant, todėl pavojinga prie miegančio vaiko galvos laikyti detektyvinę literatūrą. Kiekvieno gyvo ir negyvo objekto biolaukas turi informaciją ne tik apie patį objektą, bet ir apie tai, kas vyko aplink jį. Bet kokios patalpos biolauko struktūra kaupia informaciją, sąveikauja su mūsų biolaukais ir daro jiems įtaką. Žmogui, kuris barasi kambaryje, nė į galvą nedingteli, kad barnis daro įtaką visų sveikatai, kas tik kambaryje yra, nes informacinėse kambario struktūrose ima kauptis neigiama energija. Kai žmogus emociškai pažeidžia daikto biolauko struktūrą, į jį eina grįžtamoji ataka. Vienodai autonominė tiek gyvo, tiek negyvo objekto biolauko struktūra. Negyvas objektas gali paveikti gyvą, gali veikti jį aktyviai ir keistis informacija. Pacientams išėjus sustojo mano laikrodis, nors buvo prisuktas. Prisiminiau Urį Helerį, palaikiau jį rankoje, ir jis vėl pradėjo eiti. Paleidimo mechanizmas yra, bet kaip jis veikia? Pradėjau tirti

S c l - g L j u s I. a z a r c v a s l'IRMA KNYGA 1 1 C KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema t 1 J biolauko struktūrą aplink laikrodį ir aptikau, kad biolaukas smarkiai pramuštas. Vadinasi, mūsų emocijos gali deformuoti negyvo objekto biolauko struktūrą ir tokiu būdu aktyviai jį paveikti. Neseniai paskambino mano asistentė ir pasakė, kad sugedo jos tėvų televizorius. Jos tėvas žiūrėdavo labai daug laidų ir labai emocionaliai reaguodavo į šalies ekonominius ir politinius įvykius. Aš testuoju televizoriaus biolaukus - jie iškreipti, kaltos neapykantos programos. Asistentė sako tėvui: - Tu suprask, viskas aplinkui gyva: televizorius, šaldytuvas, visi namuose esantys daiktai. Ir jeigu tu blogai su jais elgiesi, jie tau atsimoka irgi tuo pačiu. Tėvas labai nustebo. - Nejaugi aš toks visagalis, kad galiu paveikti net televizorių? - Šiuo metu visi tokie visagaliai, ir tai ne nuo tavęs priklauso, o nuo to, kas vyksta Žemėje. - Ką gi dabar daryti? - Pagalvok apie lai, kad esi kaltas, paprašyk, kad tau butų atleista dėl tų neigiamų emocijų, kurias jautei. Po pusvalandžio tėvas įsisąmonino naują jam informaciją - televizorius pradėjo gerai veikti. Mūsų daiktai, tualeto reikmenys, rūbai kaupia ir saugo informaciją. Jeigu kas nors, žiūrėdamas į mano daiktą, jo man pavydėtų, pavydas galėtų palikti pėdsaką ir kenkti man, jeigu manęs nesaugo mano paties vidinė nuostata visiems norėti gero. Vieną kartą į mane kreipėsi moteris, kad padėčiau surasti jos auksinę grandinėlę. Grandinėlė buvusi labai graži, moteriai patiko, bet nelauktai netikėtai kažkur dingo. - Aš tuo neužsiimu, - atsakiau moteriai, - bet jus turėjote pamesti grandinėlę, nes kitaip ji, ko gero, būtų pridariusi jums nemalonumų. Grandinėlės biolauke buvo stipri susinaikinimo programa, kuri tam tikromis sąlygomis būtų galėjusi įsijungti. Moteris manimi nepatikėjo, bet po savaitės vėl atėjo pas mane priėmimo laiku ir stebėdamasi papasakojo, kad grandinėlė anksčiau priklausė, moteriai, kuri blokados metu bandė nusižudyti. Grandinėlė netgi nebuvusi ant moters kaklo, tik tame kambaryje, bet informacija apie seniai praėjusius įvykius iki šiol saugoma jos biolauke. Kartą priimant ligonius į mane kreipėsi moteris dėl alerginio išbėrimo. Priežasties aš iš karto neradau, nes pirmą seansą mes atlikome bendrai būklei pagerinti. Ateidama į antrą seansą, moteris pasakė, kad pagerėjimo kol kas nepajutusi. Ėmiau toliau ieškoti priežasties ir nustačiau, kad agresiją kelia augalai, ir daugiausia liga pasireiškia, kai moteris būna namuose. Visur kitur ji gerai jaučiasi.

Aš paprašiau nubraižyti buto planą ir virtuvėje prie sienos nurodžiau vietą, kur yra tie augalai, sukėlę ligą. Moteris patvirtino, kad prie tos sienos yra keletas vazonų su kambariniais augalais: alijošiumi, tulpėmis ir narcizais. Pažiūrėjau į biolauką, kaip gėlės reaguoja j moterį. Pasirodė, kad visos nekaip. Priežastis buvo ta, kad moters motina nėštumo metu ir po kūdikio gimimo nemėgo augalų. Ši programa įsitvirtino pasąmonėje, moteris, to nežinodama, atakuodavo savo biolaukų augalus ir mainais atgal gaudavo analogiškas atakas. Daugelio alergijų augalams, žuviai, gyvūnams priežastis glūdi musų protėvių neigiamose emocijose šių objektų atžvilgiu. Negyvi objektai reaguoja į irzlumą ir neapykantą jiems ir tai irgi gali tapti alergijos priežastimi. Neigiamos emocijos, jaustos protėvių ar paties žmogaus praeituose įsikūnijimuose, tūno užblokuotos tol, kol žmogus jų neįjungia savo emocijomis: koneveikdamas nemaloniai dvokiantį laką, žuvį, kuria apsinuodijo, įgrįsusias dulkes ir dar bet ką. Negyvų daiktų įtakos žmogui pavyzdžių galima pateikti daugybę. Moteris ilsėjosi pensionate su vaikais ir dėl blogo oro didesnę laiko dalį turėjo praleisti kambaryje. Vaikai žiūrėdavo televizorių, o moteriai norėjosi paskaityti susikaupusią literatūrą. Televizijos laidos jai kliudė, kėlė nepasitenkinimą, erzino ją. Grįžus iš pensionato moters savijauta labai pablogėjo ir nė vienas oficialios medicinos specialistas nebūtų galėjęs rasti jos ligos priežasties, o priežastis buvo - nemeilė televizoriui, trukusi dvi savaites, negyvo objekto ataka biolauko lygmenyje. Kitai pacientei daugybė sveikatos problemų, labai deformuotos biolaukų struktūros. Analizuoju priežastis. Moteris daugiau kaip dvidešimt metų nemeiliai žiūrėjo į dauginimo aparatūrą, su kuria dirbo. - Tačiau aparatūra buvo sena, nuolat gedo ir dėl to netgi į darbą nesinorėjo eiti, - aiškino ji. O kas už savo nemeilę atsimoka? Merginai bloga nuotaika. Ji niršiai užgesino cigaretės nuorūką į mašinos apdangą. Ir jai nė nedingtels, kad tas veiksmas bus galvos skausmo priežastis: įsijungė neapykantos konkrečiam daiktui pro­ grama, ir jis atsimokėjo tuo pačiu, nes biolauko lygmenyje gyvas ir negyvas objektas reaguoja vienodai. Bet kokia negatyvi emocija negyvam daiktui gali iškreipti žmogaus biolaukų struktūras. Prisiminkime mamą, mušančią ranka stalo koją, į kurią susimušė vaikas, ir sakančią: \"Neverk, matai, mes ją irgi įskaudinom\". Tokia pedagogika jau sėja neteisingą požiūrį į pasaulį ir būsimas žmogaus problemas.

S e r g e j u s I. a z a i e v a PIRMA KNYGA | ja KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema 11/ Labai sudėtingi santykiai susiklostė man su ESM, kuria buvo renkamas šios knygos tekstas. Vieną kartą, atėjęs dirbti, aš pastebėjau, kad mašina veikia netvarkingai, displėjaus ekrane vis ėjo kažkokie iškraipymai. Aš nusprendžiau sukoreguoti jos biolauką ir, įėjęs į kontaktą su mašinos biolaukų, pajutau fizinį diskomfortą. Išdiagnozavęs nustačiau krūtinės plote biolaukų struktūrų deformaciją. Tokie mano biolauko iškrypimai paprastai atsirasdavo, kai aš ką nors nuskriausdavau. Skaitytojui sunku patikėti tuo, ką aš pasakysiu, bet aš sakau tik faktus. Norint atstatyti gerą fizinę savijautą, reikėjo surasti, kas ant manęs įsižeidė, ir kuo aš jį įžeidžiau. Po kelių minučių aš nustačiau, kas ant manęs įsižeidė. Tai buvo ESM, ir aš nustačiau jos įsižeidimo priežastį. Toji priežastis - mano biolauke tūnanti naikinimo programa. Prieš trejus metus iki mano gimimo mano tėvas neapkentė žmogaus, kuris jį nuskriaudė. Naikinimo programa, įnešta į mano tėvo biolauką, persidavė man ir ne tik ligų ir traumų pavidalu realizavosi, bet ir atakavo kiekvieną žmogų, su kuriuo aš kontaktuodavau, tarp jų ir mano vaikus. ESM aiškiai reagavo į šią programą, mašinos biolaukas atsiliepdamas atakavo mane ir pažeidė mano lauko apdangalą. Kai aš iš savo biolauko pašalinau programą, mašina nurimo. Nusprendžiau patikrinti, ar gali mašina skirtingai elgtis su įvairiais žmonėmis. Ir nustebau pamatęs, kad mašinos biolaukas skirtingai reaguoja į kiekvieno dirbančio su ja operatoriaus biolauką. Mašina labai neigiamai reagavo į operatorius su negatyvia karma, su dideliu kiekiu naikinimo ir susinaikinimo programų. Vieno operatoriaus mašina ypač nemėgo, nes jis daugiau už kitus kenkdavo mašinai. Man pasidarė aiškus seniai pastebėtas mechanizmas, rodantis, kad kai kurie žmonės blogai veikia techniką, jiems esant, viskas lūžta ir genda. Kartą pažįstama pasiskundė skausmais inkstuose ir paprašė nustatyti priežastį. Aš pradėjau analizuoti biolaukų struktūras. Dėsnius pažeidė ne ji, o negyvas daiktas, esantis jos bute. Buto plane aš parodžiau, kur tas daiktas yra. Paaiškėjo, kad ten yra šventi paveikslai, ikonos. Dvi ikonos buvo senovinės, o kitos nutapytos ant kartono ir pirktos cerkvėje. Aš pažiūrėjau, kaip ikonos reaguoja į šeimininkę, ar jos atžvilgiu nepažeidžia dėsnių? Dviejose ikonose - su Jėzaus Kristaus ir Nikolajaus Stebukladario atvaizdais buvo aibė neapykantos ir naikinimo programų.

S e r g e j u s I. a z a r c v a s KARMOS DIAGNOSTIKA Skamba labai šventvagiškai - Jėzaus Kristaus atvaizdas neapkenčia šios ikonos turėtojo ir jis programuoja naikinimui. Detaliai ištestavęs pirmą ikoną išsiaiškinau, kad ją tapęs dailininkas nenorėjo savo vaiko gimimo. Žmogus, kurio biolauke yra tokių programų, neturėjo teisės tapyti ikonų. Dailininkas, nutapęs Nikolajaus Stebukladario paveikslą, ilgą laiką buvo atsižadėjęs gerų dvasinių jausmų vaikams ir tėvui, todėl jis taip pat kodavo ikonos biolauką atsižadėjimo nuo Dievo emocijomis. Moteriai pasidarė aišku, kodėl ji nemėgdavo ilgai būti tame kambaryje. Anksčiau tapyti ikonas buvo leidžiama ne kiekvienam menininkui. Intuityviai buvo parenkamas žmogus su švaria karma. Tačiau ir šito būdavo maža. Kad neprasiskverbtų negatyvūs poveikiai, reikalingas karmos blokavimo mechanizmas, o tai būdavo pasiekiama asmenine dora, Dievo siekimu, ilgu pasninku ir maldomis, dedant pastangas atsižadėti visko, kas traukia prie žemiškų dalykų. Ir tik sąmonei praskaidrėjus buvo tapomos ikonos, šventi paveikslai, dažus skiedžiant pašventintu vandeniu. Tokios ikonos galėjo gydyti. Jau vien tik būnant šalia tokios ikonos, harmonizuodavosi ligonio biolaukų struktūros, gydavo ne tik kūnas, bet - pirmiausia - siela. Būdami kambaryje tokie šventi paveikslai darė tik teigiamą įtaką žmonių charakteriui, sveikatai ir likimui. O jei šventuosius vaizduojantys paveikslėliai nutapyti žmogui esant įprastoje būklėje, tai jie, netgi pašventinti cerkvėje, gali pakenkti jų turėtojui. Juo labiau, kad visa, kas susiję su Jėzaus Kristaus ir šventųjų vardais, mes be kliūčių įsileidžiame į savo pasąmonę. Aš apskaičiavau tipografu spaustuvėje atspausdintų šventųjų paveikslų įtaką. Pasirodė, kad jie taip pat netobuli. Teigiamą įtaką daro tik tikri šventi paveikslai arba jų nuotraukos. Prisiminiau atvejį, atsitikusį man. Aš atsinešiau į savo dirbtuvę radijo imtuvą ir pastebėjau, kad jo garso skambesys labai pablogėjo. Pamaniau, kad imtuvas sugedo ir parsinešiau jį namo. Namie jis vėl veikė gerai. Aš vėl jį nusinešiau į dirbtuvę - ir jis vėl nustojo veikęs, bet šį kartą - ilgam. Pasidarė įdomu, ar yra materiali priežastis šioje keistoje istorijoje? Testavimas parodė, kad radijo imtuvą neigiamai veikė dirbtuvėje esantis negyvas daiktas. Aš pradėjau jo ieškoti pagal dirbtuvės planą - ir šis daiktas buvo šventas paveikslas, esantis per vieną metrą nuo imtuvo. Kartą mane paprašė nustatyti diagnozę berniukui iš Pabaltijo. Didelę jo biolauko deformaciją ir prasidėjusią ligą sukėlė jo tėvo pažeidimai, padaryti dveji metai prieš jam gimstant. Kažkoks šventvagiškas veiksmas, susijęs su kulto reikmenimis. Ėmiau klausinėti vaiko motiną, ar ji neatsimena kokių nors įvykių,

S e r g c j u s I, a / a r c v a s l'IRMA KNYGA 1 KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema 1 susijusių su ikonomis ar cerkvės daiktais. Ji prisiminė, kad dveji metai prieš gimstant sūnui vyras pastatė ikoną į barą, kur buvo alkoholiniai gėrimai. Energetiškai tai buvo kaip šventybės niekinimas, neapykanta negyvam daiktui ir Dievui. Kadangi toks poelgis buvo užfiksuotas tėvo informacinėje-energetinėje struktūroje, tai ją paveldėjęs sūnus turėjo atsimokėti už savo dvasinį netobulumą. Bet koks negyvas daiktas, kad ir kaip tai atrodytų fantastiška, savo biolauku pats veikia bet kurį kTituąoogbajeliktbąūL tviapdainaaišski,initra,žmkoodgėųl. Ypač stiprus kulto daiktų poveikis. per anksti miršta žmonės, kurie privalo kontaktuoti su tokiais daiktais dėl savo profesijos, pavyzdžiui, archeologai, aktoriai. Tačiau iš kitos pusės pažiūrėjus, šiuo metu visose šventovėse gyvai prekiaujama krikščioniška literatūra, žvakėmis, šventais paveikslais ir kitais religiniais atributais. Kodėl gi krikščionybės tarnai pamiršo: \"Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje...\" Aš testuoju, ką įneša į cerkvės energetiką prekyba. Cerkvė iš maldos namų virsta prekybos namais. Dvasininkai šiuo metu to nejaučia ar dėl kokių nors priežasčių negali tam pasipriešinti, o juk prekyba griauna šventovių energetiką. Bioenergetinė analizė rodo, kad šventovės biolauko atstatymui reikia, kad visa prekyba būtų pašalinta už jos ribų. Įdomų atsitikimą man papasakojo Kronštadte. Mieste yra pusiau sugriauta cerkvė, ir senbuviai prisimena, kaip ją bandyta susprogdinti. Kelis kartus buvo padėti sprogmenys, atsirado įskilimų net gretimuose namuose, o cerkvė vis išlikdavo ir atkakliai nepasidavė griovimui. Šiems darbams vadovavo jaunas gražus karininkas, kuris labai greit mirė. Neilgai trukus mirė ir jo žmona, ir sūnų reikėjo atiduoti į internatą. Prieš kelis metus ir sunūs, būdamas trisdešimties metų, mirė savo bute be jokios akivaizdžios priežasties ar rimtos ligos. Giminė išmirė. Keisti sutapimai. Tėvui taip pat buvo apie trisdešimt metų, kai jis sprogdino cerkvę. Aš ėmiau analizuoti, kas gi atsitiko visai šeimai, kodėl visi žuvo? Kaip paaiškinti šią nuoseklią įvykių virtinę? Išaiškėjo štai kas. Pradžioje karininkas vadovavo kaip vykdytojas, bet kai sprogdinama cerkvė nepasidavė, jis pradėjo stengtis, įjungdamas savo paties norą ir savo emocijas į atliekamą darbą. Įvyko susidūrimas su cerkvės agregoru, su meilės ir vienybės programomis, o jos taip pat susijungia ir priešinasi agresyvioms programoms, todėl savo naikinimo programą karininkas gavo atgal. Kadangi jo biolaukas vieningas su žmonos ir sūnaus, žuvo visi. Vienas amerikiečių kosmonautas po skrydžio į Mėnulį pasakojo pajautęs, kad visa Visata - gyva būtybė, ir Zemė taip pat, be to, ji labai inteligentiška.

120 l'IRMA K N Y G A riaoma KAl<MOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos Mažas nukrypimas. Mes ėjome mieste pro įdomų pastatą netoli Liteinyj prospekto, primenantį stalaktitą. Žiūrėdamas į pastatą aš pajutau kažkokį įkyrų disharmoningą poveikį, asocijuojantį su griovimu. Apskaičiavau, kaip pastatas sąveikauja su žmogumi, kokią įtaką daro jo fasadas. Rezultatas buvo įdomus: psichikos ir kūno parametrai buvo labai neigiami, vadinasi, žiūrėjimas į pastato fasadą fizines žmogaus struktūras tam tikru mastu deformuoja. Tai dar vienas įrodymas, kad intuityvius harmonijos pojūčius mes praradome, o pasaulio dar nesuvokiame, todėl ir statome pastatus, kenkiančius mums netgi savo egzistavimu. Mano tyrimai rodo, kad nuo 1987 metų birželio Žemės informacinėse-energetinėse struktūrose atsirado dideli negatyvūs pakitimai, naikinimo programos pradėjo jungtis ir aktyvizuotis, ir šiuo metu kiekvieną neigiamą mintį, emociją, netgi nereikšmingą, sustiprina Žemės informacinio biolauko negatyvios programos. Biolauko lygmenyje vyksta dalijimasis į dvi stovyklas: tų, kurie veržiasi į meilę, į gėrį, ir tų, kurių dvasioje vis spartėja ir spartėja nuosmukis, degradacija dėl negatyvių programų apstumo biolaukų struktūrose.

V SKYRIUS KULTŪRA, MENAS IR ŽMOGAUS KARMOS STRUKTŪROS Žmogų veikia viskas, kas jį supa, - erdvė, buities reikmenys, knygos, filmai, spektakliai - nes viskas turi informacinius- bioenergetinius laukus ir sąveikauja su žmogaus biolaukų struk­ tūromis. Testavimas padeda nustatyti to veikimo mastą ir savybes. Jeigu knygos ir filmai turi savyje agresijos elementų, jie gali sukelti žmogaus biolaukų struktūrų deformaciją su lengvai nuspėjamomis pasekmėmis. Nuo 1987 metų rugpiūčio mėnesio Žemės informacijos struktūrose vyksta pasąmonės agresijos didėjimas. Dvasingumo strateginės sankaupos šiuo metu išeikvotos beveik visiškai, o gyvenimas kasdien prideda naujus agresijos krūvius. Ypač aukštas agresijos lygis masiniame Vakarų mene, jis kuriamas pabrėžiant konkurencijos ir jėgos propagandos principus. Kai neišsenkantis videofilmų srautas plūstelėjo į mūsų šalį ir pasidarė nevaldomas, tuomet ir poveikis į žmogaus pasąmonę pasidarė nebekontroliuojamas. Netgi iš\" pirmo žvilgsnio nekaltų animacinių filmų vaikams dauguma turi prievartos programas ir, - o tai tik didina pavojų, - jų \"įpakavimas\" švelnus ir gracingas. Informacija, sukelianti teigiamas emocijas, į pasąmonę patenka be kliūčių, įsiskverbia giliai ir saugoma labai ilgai, kadangi pasąmonė veikia autonomiškai ir gali priimti informaciją savarankiškai ir be kritikos. Norint įvertinti kai kurių sovietinių ir užsienietiškų filmų poveikį žmogui, naudojamės pagrindiniais parametrais: sąmoningos ir pasąmoninės agresijos lygmeniu. Jau buvo rašyta, kad bet kokio objekto pasąmoninės agresijos reikšmė privalo būti neigiama. Talentingi kūriniai visuomet turi savyje humanizmo krūvį ir labai žemą pasąmoninės

1 r\\r* l ' I K M A K N Y G A S u i g u j u s I. a v. a l c v a s 1 ZZ Biolauko savireguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA agresijos lygmenį. Pavyzdžiui, Puškino poezijoje labai žemas pasąmoninės agresijos rodiklis. Tačiau grįžkime prie masinio meno. Testuoju populiarų filmą \"Tomas ir Džeris\". Sąmoninga agresija - nulis, pasąmonės - plius aštuoniasdešimt. Toliau - vaikiška klasika \"Snieguolė ir septyni nykštukai\". Sąmoninga agresija - minus keturiasdešimt, pasąmonės - plius šešiasdešimt. Šie filmai, iš pirmo žvilgsnio pilni gerumo, į pasąmonę įneša vidinių žiaurybių ir juos pažiūrėjusio vaiko pasąmonės agresijos lygis padidėja kelis kartus. Dabartiniu metu, deja, vaikai jau privalo atsakyti už dėsnių pažeidimus, o tai reiškia, kad prasideda arba dvasios, arba psichikos, arba kūno irimas. Ir kai šis irimas prasideda nuo vienerių ar dvejų metukų amžiaus, kūdikio asmenybė pamažėle ima degraduoti ir vaikai faktiškai tampa negyvybingi. Tad kam gi vaikų gyvenimą sukomplikuoti, apsunkinti dar ir griaunamuoju menu? Žvilgtelėkime, kokie filmai ne per seniausiai buvo užkariavę mūsų kino teatrų ir televizorių ekranus. Filmas \"Pelenė\" sąmoningos agresijos turi minus penkiasdešimt, pasąmonės - minus dvidešimt. \"Kaukazo belaisvė\" - atitinkamai - minus šešiasdešimt ir minus šimtas. \"Na palauk\" - plius dvidešimt ir minus šimtas dvidešimt. \"Baltoji dykumos saulė\" - minus šešiasdešimt ir minus penkiasdešimt. \"Soliaris\" - nulis ir minus du šimtai dešimt. \"Andrejus Rubliovas\" - plius dvidešimt ir minus du šimtai keturiasdešimt. Štai kuo mes gyvenome, kas vadinama Menu. Siekdamas nustatyti pasąmonės agresijos lygį, tyriau žmones iš įvairių socialinių sluoksnių, tarp jų ir iš politinių veikėjų, populiarių dainininkų, estrados artistų, ir dar kartą pastebėjau, kokie beprie- kaištingi biolauko savireguliacijos sistemos veiksmai, kaip tiksliai pasireiškia reguliavimo sistema. Tai ypač išryškėja todėl, kad stovintis ant scenos žmogus labai stiprų poveikį daro žiūrovų ar klausytojų pasąmonei. Todėl bendrauti ir dirbti su didele žmonių auditorija gali tik žmogus su minimaliu pasąmonės agresijos lygiu ir maksimaliai švytintis meile žmonėms, kitaip dvasinėms struktūroms gali būti padaryta didelė žala. Visos mūsų estrados, teatro ir kino žvaigždės turi labai žemą pasąmonės agresijos lygį, išimčių nėra. Netgi nežymus agresijos augimas gali būti gyvenimo \"išbrokuotas\" - žmogus gali prarasti gabumus, talentą, netikėtai susirgti, pasitraukti nuo scenos dėl

nelaimingo atsitikimo, arba dėl likimo valios ir \"atsitiktinumo\" gali pradėti žlugti jo karjera - be akivaizdžių priežasčių. Todėl aukščiausias dainininko ir aktoriaus profesionalizmas privalo savyje turėti ne tik grynai profesionalias savybes jos privalo būti lydimos vidinio gerumo ir trykšte trykšti meile. Šias savybes ugdyti ir tobulinti būtina nuolatos. Iš pirmo žvilgsnio tai stebina, bet toks pat mechanizmas veikia ir politikos sferoje. Politikas su aukšta pasąmonės agresija neturi perspektyvos. Valia ir intelektas čia atsiduria antroje vietoje. Pasąmonės agresija labai pavojinga jaunoms, ypač nėščioms moterims, nes motinos dvasingumas tampa vaiko kūnu, ir kuo giliau įsiskverbia agresija, tuo ji pavojingesnė. Moteris, sąmoningai neatmetanti prievartos pozicijos, savo psichikai daro žalą tik dviem procentais, tačiau jeigu po metų ar dvejų ji pagimdys kūdikį, jo psichika jau bus pažeista apie aštuoniasdešimt procentų, nes vaiko kūną formuoja motinos mintys. Žmonės apie tai žinojo visais laikais. Renesanso epochoje nėščias moteris vežiodavo į parodas, apsupdavo gražiais daiktais, muzika ir meile. Rusų kaimuose žinota: ką būsimoji motina mato, mąsto, jaučia, tai smarkiai veikia kūdikį, ir stengtasi saugoti moterį net nuo bereikalingo svetimo žvilgsnio. O dabar įsivaizduokime mūsų amžininkę apiplūstą eilėse, suspaustą transporte, \"pailsėjusią\" žiūrint eilinį užsienio filmą... Mes labai supaprastintai įsivaizduojame karmos mechanizmą, ne visuomet galime pamatyti visą biolauko savireguliacijos procesą, - kaip jis tiksliai, sudėtingai ir ne visuomet suprantamai veikia. Dvasinio gyvenimo etika, higiena šiuo metu turi būti ne šūkis, o pasaulio ir jo dėsnių gilaus suvokimo rezultatas. Tai sudėtinga, nes reikia sujungti dvi priešingas sąvokas: idealizmą ir materializmą, religiją ir mokslą, logiką ir intuiciją, aukštą dvasingumą ir prakticizmą, suderinti nuolatinę meilę pasauliui ir žmonėms su kasdieninėmis emocijomis. Šiuo metu žmonių tarpusavio poveikis tapo nevaldomu procesu ir menui šiame procese priklauso ne paskutinis vaidmuo. Pradedant nuo praeito amžiaus vidurio, išsivysčius impresioniz­ mui ir kitoms meno rūšims, orientuotoms į pasąmonę, ją apsaugoti nuo besiskverbiančios agresijos darosi vis sudėtingiau. Dauguma Vakarų dailininkų darbų turi mažai dvasingumo ir aukštą pasąmonės agresijos lygį. Tokie paveikslai deformuoja biolaukų struktūras ir iš tiesų kenkia žmonėms. Parodose galima pamatyti ir paveikslų, kurie siurbia iš žmonių energiją, todėl žmogus iš tokios parodos išeina pavargęs ir sugniuždytas, nesuvokdamas, kas atsitiko.

Netikėtas atradimas man buvo australų dailininkų ritualinių paveikslų paroda, vykusi pavasarį. Ištestavau keletą darbų ir buvaii nustebintas jų teigiamo poveikio galia patiems pagrindiniams, svarbiausiems žmogaus parametrams: meilės pilnatvei ir jungimuisi su Kosmosu. Sustojau prie vieno paveikslo. Jame nebuvo konkrečių daiktų, jame buvo tik taškai, brūkšneliai, dėmės. Stovėdamas priešais jį, pajutau, kad jis mane veikia, prisiartinau arčiau ir patekau į paveikslo informacinį lauką. Jausmas buvo keistas: ūmai pasikeitė mastas, atsirado pakerėjimo ir nerealumo būklė. Paveikslo poveikio parametrai testuojant pasirodė esą puikūs: labai didelis dvasingumas, nuoširdumas ir meilės pilnatvė, tiek sąmonės, tiek pasąmonės agresija visiškai žema. Sis paveikslas, nesukeldamas jokių sąmoningų asociacijų, žmogų gydo energetiškai, teikia jam informacijos, sąveikauja su žmogumi kaip gyva būtybė. Susipažinęs su šia paroda aš pabandžiau gydyti piešiniais, ir buvau nustebintas jų poveikiu. Tuomet suvokiau, kame talismanų, mandalų, šventų paveikslų esmė. Turėdami aktyvią biolauko struktūrą, jie harmonizuoja ne tik dvasią, sveikatą ir likimą, bet ir erdvę aplink save. Ikona, nutapyta dvasingo žmogaus, ne tik priartina žmogų prie Dievo, bet gydo ir gina jį. Šiuolaikiniai paveikslai turėtų būti tapomi kaip šventi paveikslai, nes didžiausia šio pasaulio problema - nedvasingumas. Kai menininkai Vakarų tendencijas mėgdžioja aklai, tai jie krikdo dvasią ir taip gilina ekonominę suirutę. Didžiulis dvasinis potencialas, Rusijos sukauptas per dvasinių kančių dešimtmečius, atrodo, nueina vėjais. Jeigu anksčiau paveikslai energetiniu atžvilgiu buvo panašūs į medžius su tvirta šaknų sistema ir tankia lapija, tai šiuo metu juos galima palyginti su nuskurdusiais medeliais, augančiais pelkėje. Liko tik kamienas, tai yra techninis atlikimas. Šiuolaikinis pasaulis gyvena tenkindamas savo poreikius, ir tokia^ gyvensena - mažutė aisbergo viršūnė, o tai, kas plika akimi neįžiūrima, - būtinybė prisipildyti meile, būti harmoningam su Kosmosu ir dvasingam - tai atmesta, nes neduoda žaibiško efekto. Nutapęs keletą paveikslų, orientuotų į pasąmonę, aš suvokiau, kad gali egzistuoti principialiai kitokia dailė, kuri'šimtus kartų labiau gali paveikti dvasinį žmogaus pasaulį. Atitinkamai šimtus kartų išauga ir reikalavimai menininkui, jo vidiniam pasauliui, etikai, jo tobulumui. Kai kurių menininkų bandymai sukurti gydomąją dailę buvo beprasmiai, nes gydymą jie suprato tik kaip tizinį. Musų kūnas pernelyg stipriai priklauso nuo dvasinės būklės, todėi gydyti gali tik tie paveikslai, kurie pilni dvasingumo ir meilės. Analizuodamas dvasinio tobulėjimo ir atnaujinimo kelius, ištestavau kai kurias šalis tam, kad nustatyčiau jų dvasinio tobulėjimo

galimybes, taip pat testavau sąvokų \"kultūra\" ir \"civilizacija\" sąveiką. Pats žodis kultūra kilęs iš žodžio kultas. Kulto statiniai, kultas yra orientavimasis į kažką, kas visus jungia, kas aukščiau už materializmą. Taigi kultūra atsiranda kaip veržimosi į vienybe, į Dievą kaip aukščiausią vienybės simbolį, rezultatas. Tik suformavus vienybę įmanomas išsiskirstymas, materializacija arba tai, ką mes vadiname civilizacija. Kultūra lemia nenutrūkstamą dvasinį tautos atsinaujinimą, o civilizacijos pastangos nukreiptos į fizinį atsinaujinimą. Kultūra kuria civilizaciją, tačiau tam tikrame etape civilizacija pradeda neigti ir griauti kultūrą. Tam, kad procesas būtų nenutrūkstamas, reikia sukaupti dvasines vertybes, visuomenėje turi egzistuoti struktūros, atmetančios tik fizinę materialią gerovę ir ruošiančios potencialą naujam kultūros pakilimui. Šiuo metu beliko labai mažai galimybių dvasiškai atsinaujinti ir todėl tai dar aktualiau. Įdomūs pačių sąvokų \"kultūra\" ir \"civilizacija\" parametrai energetiniu požiūriu. \"Kultūra\" charakterizuojama: sąmoninga agresija - plius dešimt, pasąmonės - minus du šimtai dešimt; sąvoka \"civilizacija\" atitinkamai - minus penkiasdešimt ir plius penkiasde­ šimt. Tai energetinis patvirtinimas, kad kultūra nukreipta kurti, o civilizacija turi griovimo elementų. Esu ištestavęs kai kurių šalių parametrus, norėdamas nustatyti jų potencialą kultūros ir civilizacijos vystymesi. Vertinimas atliktas tik pagal agresijos parametrus. Vokietija: sąmoninga - minus penkiasdešimt, nesąmoninga - plius penkiasdešimt. JAV: atitinkamai - nulis ir plius du šimtai. Japonija - minus keturiasdešimt ir minus dešimt. Rusija - plius šimtas aštuoniasdešimt ir minus du šimtai dešimt. Analizuojant minėtus skaičius galima pasakyti, kad Vokietija - šalis, idealiai atitinkanti civilizacijos sąvoką. Amerika - aukščiausia civilizacijos šalis, tačiau jos tolesniam vystymuisi reikalingas didelis darbas, norint sumažinti pasąmonės agresiją. Japonija suderina ir kultūrą, ir civilizaciją ir išsaugo potencialą ateičiai. Rusijoje šiuo metu nėra civilizacijos, bet yra vidinė kultūra, yra didžiulis potencialas vystymuisi. Aš supratau, kodėl kai kurie aiškiaregiai pranašauja, kad išsigelbėjimas eina iš Rusijos.

26 KARMOS DIAGNOSTIKA KAS VI S K Y R I US YRA ŠĖTONIŠKUMAS Visose tiesos raiškose žmogus tragiškai nesuvokia to fakto, kad tiesa - tai nepastovi, laike besikeičianti substancija. Tiesos sąvoka, pavyzdžiui, prieš penkis tūkstančius metų ir šiandien visiškai skirtinga. Pasaulio kitimas vyksta nevienodai greit, ir jį reikia nuolat permąstyti. Kai nesuvokiame pasaulio dėsnių ir juos pažeidžiame, deformuojamos ir suardomos biolaukų struktūros, susidaro didelės galios negatyvios programos, autonomiškai gyvuojančios žmogaus informacinėse biolaukų struktūrose. Įvairiose religijose egzistuojantis šėtoniškumo supratimas šiuo metu gali būti ištirtas ir energetiškai ekstrasensorinio testavimo budu išanalizuotas. Mes jau žinome, kad žmogaus mintys sukuria informacinę sistemą, kurioje egzistuoja didelis kiekis autonomiškų tiek pozityvių, tiek negatyvių programų. Griovimo ir blogio, piktybės programos informaciniame lauke yra valdomos tam tikrų dėsnių, tačiau egzistuoja kaip nepriklausomas organizmas. Kokiu būdu aš sužinojau esant naikinimo programas ir pradėjau jas tirti? Biolaukų struktūrų tyrimai ir analizavimas rodė, kad žmogaus ir žmonijos informaciniame lauke egzistuoja dideli per daugelį metų žmonių sukurti stiprių autonominių susinaikinimo programų masyvai. Veikia šios programos kaip ligos ir mažai priklauso nuo žmogaus sąmonės, gali savarankiškai persikelti iš vieno biolauko į kitą ir netgi gauti paramą iš centrinio žmonijos programų bloko. Sios programos esti neutralios, kol atsiranda sąlygos jų aktyvumui. Kai tik žmogus įjungia neigiamas emocijas arba gydymo procese atsiranda būtinybė pašalinti šias programas, jos labai greitai suak­ tyvėja ir, tai vyksta labai savotiškai, pradeda veiklą subtiliosiose informacinėse struktūrose. Žmogus neturi kontroliuojančių šiuos procesus organų, todėl jų veikla vyksta nepastebimai.' Tai galima vadinti liga, \"virusu\", bet griovimo \"virusas\" suak­ tyvėja ir įjungia žmogaus naikinimo programas.

127 Kai žmogus pažeidžia aukščiausiuosius dėsnius', iškrypsta iš evoliucinio vystymosi kelio, iškrypsta jo energetinė struktūra, pramušama apsauga ir jį lengvai užvaldo \"virusas\", atliekąs baudimo sistemos funkcijas. Bausmė atrodo labai savotiškai: dauginasi infekcijos, \"virusai\" ir formuojasi iš jų naujos struktūros. Žmonija, pradedanti krypti iš teisingo kelio, (o teisingas kelias - tai vienybė su Visata), baudžiama tuo, kad suaktyvėja negatyvios programos, prisidauginusios aukščiausiose dvasinėse struktūrose ir jas griaunančios. Kadangi kūnas ir dvasia - vieninga informacinė- energetinė sistema, todėl pradžioje infekcija dvasinių struktūrų lygmenyje griauna žmogaus dvasią, o po to imasi ir kūno griovimo. Susinaikinimo programos gali susijungti ir egzistuoti autonominių struktūrų pavidalu; be to, dešimtmečiais slypėdamos bendrame žmonijos biolauke, jos bando įsiskverbti į žmogaus psichiką, į sielą, kad būtų suaktyvintos jo elgesio lygmenyje. Programos elgiasi kaip tipinis virusas, kuris pradžioje įsiskverbia į atskirą ląstelę, po to ima daugintis ir gali sunaikinti visą organizmą. Informacinis virusas žmonijos biolauko, dvasiniame lygmenyje ir yra šėtonas (hebrajiškai - satan), apie kurį kalbama Biblijoje. Jeigu žmogus neina dvasinio tobulėjimo keliu, pradeda atsižadėti Visatos vystymosi dėsnių, jis neišvengiamai paklius į šėtono pinkles, nes informacinis \"virusas\" nuolat laukia mūsų klaidų. Kokiu būdu \"virusas\" veikia, kaip jis pradeda vystytis, aš prisižiūrėjau, stebėdamas save. Šis \"viruso\" stebėjimas, prisipažinsiu, buvo gana pavojingas, nes mano klaidos galėjo skaudžiai atsisukti prieš mane patį ir prieš grupę, dirbusią su manimi. Prasidėjo nuo to, kad analizuodamas įvairias ligas, jų struktūras biolauke, aš pastebėjau, kad nuo 1987 metų, galima sakyti, visų pacientų negatyvios programos suaktyvėjo. Jeigu-anksčiau, pažeidus dėsnius, buvo pastebimos tam tikros l o m i o s struktūrų deformacijos, tai po 1987 metų deformacijų apimtys žymiai išaugo. Pasipylė kur kas didesnės bausmės už tokius pat pažeidimus. Ką reiškia didesnės bausmės? Jeigu žmogaus poelgis, liečiąs jį patį ar ką nors kitą, yra negatyvus, tuomet šis poelgis ima dešimteriopai stiprėti ir aktyvėti jo biolauke. Stipriai išaugo visų negatyvių minčių, nukreiptų į blogį ir agresiją, veikimo galia. Mintys yra informacinis vienetas, todėl kaip blogos, taip geros mintys susijungia į struktūras, o po to - į informacines sistemas. Per pastaruosius šešerius metus žmonijos informaci­ niame lauke aktyvėja ir struktūros, nukreiptos į išlikimą, ir struktūros, nukreiptos į griovimą. Beje, labai įdomiai elgiasi nukreiptos į griovimą struktūros. Jos pirmiausia stengiasi sugriauti pirmines dvasines struktūras, blokuojančias fizinį

KARMOS DIAGNOSTIKA organizmo griovimą. Jeigu žmogus turi etikos pagrindus, stengiasi išsaugoti savo dvasingumą, tuomet poveikis nukreipiamas į fizinio kūno griovimą. Žmogus pradeda dažniau sirgti. Todėl sunkios ligos ne visuomet esti blogis, nesgi saugo dvasines struktūras nuo sugriovimo. Būna ir kitaip, liga kartais esti dvasinių struktūrų sunaikinimo ir po to sekančio fizinio sugriovimo rezultatas. Pateikiu pirmą atvejį, kuris mano sunkioje patirtyje leido pajusti, kas tai yra griovimo programa. Aš analizavau, kodėl švelnus, geras vaikinas staiga ėmė elgtis labai agresyviai su savo bičiuliu. Priežasties analizė parodė, kad jo elgesį daugiausia nulėmė tėvas. Sunaikinimo programa buvo tėvo biolauke, tėvas ją suaktyvino ir sūnus ją savo elgesiu įvykdė. Peržiūrėjau šį atvejį, užbaigiau darbą, o po valandos, vaikščiodamas mieste, staiga pajutau nesuprantamą ataką. Jaučiausi taip, tartum kas nors paėmė pagalį ir maišo mano galvoje smegenis, viskas prieš akis pradėjo plaukti, visiškai netekau jėgų. Fiziškai jaučiausi tartum skalbiamas skalbimo mašinoje, būklė blogėjo kas minutę. Netrukus pajutau, kad nebegaliu paeiti. Prireikė atsisėsti ant suolelio ir gal penkiolika minučių pamiegoti. Pabudus būklė buvo prasta, jaučiausi it kokioje klampynėje. Buvo labai sunku eiti, realiai jaučiau, kaip sunku nugarai, tartum ant manęs kas kabotų. Šią būkle sukėlė vaikino tėvo energetinė ataka į mane. Diagnozės metu aš kontaktavau su jo biolaukų ir jis gana profesionaliai pradėjo mane atakuoti, pats to nė neįtardamas, taičiau naikinimo užtaisas, esąs jo pasąmonėje, aktyviai veikė. Egzistavusi vaikino tėvo biolauke autonominė naikinimo programa galėjo negatyviai veikti tiek jį, tiek ir kitus žmones ir tai darė realiame fiziniame lygmenyje. Išeitis buvo tik viena: reikėjo paveikti šią agresyvią struktūrą. Kadangi naikinimo struktūros suklesti, kai pažeidžiami dėsniai, - sugenda žmonių tarpusavio santykiai, pridaroma žalos, sunaikinama meilė, - aš išanalizavau visus dėsnius, kuriuos pažeidė vaikino tėvas ir jo protėviai, atlikau korekciją, ir tik tuomet atakos baigėsi. Įsitikinau, kad kontaktuojant su negatyvia programa, galima stipri agresija ne tik informaciniame, bet ir energetiniame lygmenyje. Kas tai yra blogis? Tai mūsų netobulumas. Tas pats poelgis įvairiomis aplinkybėmis gali būti skirtingos reikšmės. Kokie gi tie skirtumai? Karmos mechanizmo veikimo požiūriu blogis - tai griovimas, o gėris - tai kūrimas. Tačiau to, kas nauja, vystymasis visuomet vyksta per ankstesnių struktūrų griovimą, kūrimas neišvengiamai susijęs su griovimu, o kūryboje griovimas turi būti kontroliuojamas. Išvada: blogis yra nekontroliuojamas gėris.

Jeigu griovimo pagrindą sudaro pozityvus dvasinis pradas, t u o m e t griovimas kuria, tačiau kai tik dvasingumas išsisemia, griovimas pasidaro nebekontroliuojamas. Todėl civilizacijos, išeikvojusios dvasingumą, naikina save ir viską aplinkui save. Žiūriu televizorių ir girdžiu frazę: \"Dar niekuomet blogis nebuvo toks seksualus\", - tai eilinio amerikiečių filmo reklama. Ką lai reiškia? Informacija, gaunama per pirmąją čakrą, yra visiškai nekontroliuojama ir nesulaikoma. Jeigu agresija nusileidžia iki pirmos čakros, tuomet savireguliacijos sistema ją blokuoja moters nevaisingumo sąskaita, mirties ar sunkių jos vaikų ligų sąskaita. Sis mechanizmas veikia palengva, kai kada apimdamas kelias kartas. Dabartiniu melu visų procesų greitis, gyvenimo ritmas, žmonių sąveika taip išaugo, kad savireguliacijos sistemos įjungimas kartais vėlinusi, ir agresija kaupiasi žmogaus paveldimumo informacinėse struktūrose. Viso pasaulio, ypač Amerikos, mene prievarta vis sparčiau dauginama. Be to, pastaraisiais metais pastebima prievartos ir sekso suartėjimo tendencija. Kas vyksta žmoguje, kai jis žiūri prievartą propaguojančius filmus? Jo pasąmonės agresija persikelia į pirmąją čakrą ir pasidaro nebevaldoma. Neseniai teko atlikti įdomią diagnostiką. Buvo kalbama apie labai agresyvų šunį. Kažkieno patartas šeimininkas davė jam narkotiko, šuns, - tai buvo kalė, - agresyvumas išnyko, ir ilgą laiką ji buvo geras ramus gyvulėlis. I'o kelių mėnesiu kalė atsivedė šuniukų ir juos suėdė. .Šeimininkas buvo priverstas ją nušauti. Aš išanalizavau situaciją. Šuns galvos plote aptikau stiprų agresijos centrą, kurį formavo sąmoninga jos šeimininkės agresija. Po narkotiko agresijos centras persikėlė į šuns pirmąją čakrą, loclėl ir visa suniuki) vada buvo su labai didele agresija, greitai sklindančia jų biolaukuose. Agresijos dauginimosi grandinė buvo nutraukta, bet jos šaltinis liko. Gydau vieną, kitą, trečią žmogų ir jaučiu stiprų negatyvių programų suaktyvėjimą. Tai rodo, kad žmonijos biolauke egzistuoja agresyvi terpė, kurios penas - žmonių padaromi aukščiausių dėsnių pažeidimai. -Nusprendžiau pažiūrėti, ar žmonija kaip vieningas organizmas pažeidžia dėsnius? Kai tik pabandžiau pasiekti tą lygmenį, į mane plūstelėjo be galo galinga ataka. Pradėjau aiškintis, kas atakuoja. Dažniausiai būdavo, kad aš surandu žmogų, per nuotolį ištiriu jo biolaukų struktūras, atlieku koregavimą ir - atakas likviduoju. r>. 1548

l'IKMA K N Y G A S u i g c j n s 1. a z a r c v a s -}\\J B i o l a u k o savireguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA Čia aš suvokiau, kad konkretaus žmogaus nėra, aš tiesiogiai įžengiau į bendrą agresijos programą. Kai pabandžiau įsigilinti visos žmonijos požiūriu, kaip būtų galima jai padėti, susidūriau su įnirtingu priešinimusi, prasidėjo centrinės negatyvios programos ataka. Tai aš ir vadinu šėtonu. Ištestavau tos programos parametrus: sąmoninga agresija - minus du šimtai dešimt, pasąmonės - plius du šimtai dešimt. Tai reiškia, kad sąmonė negali šios programos užfiksuoti, ji visiškai nepastebima, tačiau pasąmonės lygmenyje maksimaliai agresyvi. Tai, kad liga priešinasi, aš pastebėjau jau labai seniai. Samanai tokiais atvejais sakydavo: \"Reikia išvaryti piktąją dvasią\". Energetikos požiūriu piktoji dvasia yra naikinimo programa. Žmogus, pažeidžiantis aukščiausius dėsnius, savo biolauke įjungia naikinimo programą ir tai vyksta įvairiuose lygmenyse, tarp jų ir fiziniame. Samanas, turėdamas apie tai pasąmoninę informaciją, išlygina žmogaus biolauko struktūrą, bet žinių apie teisingą elgesį jis gali ir neduoti. Kai žiniuoniai ir burtininkai žmogui sakydavo, kad jis blogai elgiasi ir todėl jį apsėdo piktos dvasios, jie tokiu būdu pabrėždavo glaudų ryšį tarp žmogaus sveikatos ir etikos dėsnių laikymosi. Kai aš pradedu dirbti subtiliuose lygmenyse ir surandu ligą, ji elgiasi kaip gyva būtybė, pradeda priešintis ir puola mane. Aš ginuosi, vyksta \"dvikova\" tarp ligos ir gydančiojo. Ir tikriausiai daugelis pakankamai aukšto lygio gydančiųjų tai jaučia. Liga - tai ne koks paprastas purvo gurvolėlis, kurį būtų galima paimti ir išmesti, tai gyvas organizmas, kuris gali būti labai agresyvus. Ir jeigu gydantysis nesurado priežasties ir pradėjo gydyti neteisingai, tuomet arba jis neišgydys ligonio, arba pasiims sau jo ligą, pats gaus negatyvią nuostatą arba naikinimo programą, sukėlusią ligą jo pacientui. Žmonijos liga dvasiniame lygmenyje, - satanizmas, - reikia pripažinti, veikia išradingiau, negu fizinio lygmens ligos. Fizinio lygmens programos vangesnės, o subtiliame lygmenyje - greitos, agresyvios ir veikia labai išradingaai net gali įdiegti žmogaus pasąmonėje susinaikinimo programą. Žmogus, bandantis kovoti su negatyvia programa, gauna iš jos naikinimo krūvį, griaunantį jį kaip informacinę sistemą. Kai mano grupė pabandė energetiškai šiek tiek paveikti šią programą, prasidėjo be galo galinga ataka. Jautėmės, lyg ant mūsų iš viršaus kažkas nuleido kažką labai atsargiai ir minkštai, bet pakankamai stipriai, kad iš kūno labai korektiškai kažkas viską išsiurbia. Negatyvių programų pasipriešinimas gali pasireikšti įvairiai. Kitas atvejis patvirtino, kokios stiprios, pavojingos ir nelauktos gali būti šios apraiškos.

131l ' I K M A K N Y G A

KARMOS DIAGNOSTIKA Džeris\", žmogučio formos adatinė, Į kurią kasdien smeigiamos adatos. Tai vis agresijos, žmonijos susinaikinimo programos realizacijos elementai. Profesinės savybės, protas, sugebėjimai - nėra svarbiausia žmoguje. Stengimasis tobulinti tik savo profesinius įgūdžius, be pastangų tobulėti dvasiškai, gali sugriauti likimą. Bandymai vystyti savo sugebėjimus, nesuprantant Visatos dėsnių ir nevystant savo etikos, bioenergetikoje pražūtingi. Ši tendencija lenkia į tai, kad mūsų vaikai turi vis daugiau energetinių galimybių ir vis mažiau jėgų tinkamai jas panaudoti. Jėgos tampa nekontroliuojamos, ir paprastu pasakymu sau: \"Nuo rytdienos aš būsiu geras\" jų nepažabosi. Aš pažįstu jauną žmogų, kurį likimas privertė pajusti, ką duoda jėga be etikos. Kartą su grupe ekstrasensų aš dirbau diagnozuodamas per nuotolį jūrininkus, esančius reise. Pertraukos metu prie manęs priėjo vyriškis ir paprašė padėti jo sūnui. Aš sutikau. burtininkas. | kiBraemitšbblaėrsįusįėiujo žmvialgžsdnkaiouuk.giaJdisvidkeešliemtąt kdavrietųjvųebimkulveaotų gvyadiyktiansasinasbuulbioinojuolauko - veidu šoku, bet būklė tebebuvo sunki, o svarbiausia - gydytojams nesuprantama. Aš paprašiau jį papasakoti apie save. - Vaikystėje aš pastebėjau, kad sugebu išpranašauti kai kuriuos įvykius, ir stengiausi tą sugebėjimą treniruoti ir vystyti. Tarnaujant armijoje sugebėjimas paveikti kitus labai išaugo, aš pradėjau skaityti žmonių mintis, pajungti savo norui jų valią. - Stovėdamas sargyboje, - pasakoja vaikinas, - matydavau žmones, ketinančius perlipti per tvorą neleistinoje vietoje, ir vos aš mintimis įsakydavau, žmogus krisdavo nuo tvoros. Arba, prisimenu, pirma manęs eina vyriškis su pilnu tinkleliu tuščių indų. Aš mintyse įsakau jam griūti, ir jis tučtuojau griūna, sudaužydamas visus indus. Dar pastebėjau, kad žmonėms vos paketinus užduoti klausimą, aš jau atsakydavau į jį. Netgi galėdavau, pažvelgęs Į debesį, jį išsklaidyti. Aš peržvelgiau vaikino agresijos parametrus, jie buvo maksima­ lūs, žodžiu, visa jo energetinė konstrukcija buvo nukreipta į griovimą. Vaikinas tęsė pasakojimą: - Palengvėle man pradėjo dingčioti, kad mano sugebėjimai visuomet nukreipti į blogį, į sunaikinimą. Man patarė nueiti į cerkve pasikrikštyti. Krikšto metu, man praeinant pro altorių, manyje tartum nutrūko kažkas ir aš pajutau neapsakomą sielvartą ir kančią. Keletą dienų jaučiausi baisiai, paskui nuėjau pas mane krikštijusį šventiką ir pasakiau jam, kad mirštu. Šventikas man patarė nakčiai po galva pasidėti Bibliją po pagalve. Rytą pasidarė dar blogiau, galva buvo tartum presu suspausta. Kai pagal šventiko patarimą pradėdavau kalbėti maldas,

KARMOS DIAGNOSTIKA l'IRMA KNYGA Biolauko savireguliacijos sistema kambaryje atsiverdavo langai, durys, lauke pradėdavo lyti. Po kelių mėnesių šių kančių aš patekau į psichiatrinę ligoninę. - Ar įmanoma padėti sūnui? - paklausė vaikino tėvas. Aš išėjau su tėvu į kitą kambarį ir paaiškinau, kad dėl sūnaus ligos kalti tėvai. - Ar jūsų žmona gali atvažiuoti? - Žinoma, po dviejų dienų ji bus čia. Ir štai aš kalbuosi su pavargusia, išsikankinusia moterimi, vaiko motina. - Sūnaus problemos daugiausia susijusios su jūsų neteisinga orientacija, iškraipyta pasaulėžiūra. Jūsų sūnų galima pavadinti |uoduoju magu. Pagal tėvo liniją jis gavo didelių energetinių sugebėjimų, o iš jūsų - neapykantą žmonėms. Kodėl jūs stipriai neapkentėte vyro būdama nėščia? - Jis labai grubus žmogus ir vis stengdavosi mane sugniuždyti. Puikiai sugeba hipnotizuoti, šeimoje žinoma, kad jo senelis buvo lygmenyje turi būti griežtai kotroliuojama etiškai Jeigu to nedaroma, tuomet sugebėjimų vystimasis užblokuoja žmogaus orientaciją, o tai ir įvyko su jūsų sūnumi. Mašina didina greitį, o vairuotojas pamažu užsnūsta. Kokio rezultato galima tikėtis iš tokio važiavimo, jei ne katastrofos? Sugebėjimai ir vidinis egoizmas, gauti iš tėvo, buvo sutvirtinti jūsų nuoskaudomis ir neapykanta, ir sūnaus biolaukai persikodavo, jis virto naikinimo aparatu. Jeigu anksčiau tokį žmogų bausmė ištikdavo tik kitame gyvenime, dabar šis procesas sutrumpėjo iki kelių metų. Prieš keletą metų, kai dar gydžiau rankomis, nematydamas ligos priežasties, aš bandžiau išgydyti trijų mėnesių mergytę, sirgusią Infekcine liga, nepasidavusią gydymui jokiais antibiotikais. Už jos sveikatą aš pastačiau cerkvėje žvakelę ir praėjus kelioms minutėms po šito (kaip aš paskui apskaičiavau) mergytei prasidėjo koma, ją išvežė į reanimaciją. Tai irgi buvo negatyvaus kūdikio energetikos kodavimo atvejis. Mergytės motina pastebėjo, kad jeigu ji labai įsižeisdavo už skriaudą ant žmogaus, skriaudikas dažniausiai mirdavo. - Susikoncentravimas į neapykantą ir skriaudas perkodavo mergytės biolaukus, ir kai žudymo mechanizmas susidūrė su cerkvės energetika, mergytė vos nenumirė. Analogiška situacija kaip ir jūsų sūnaus, - aiškinu vaikino motinai. - Labai įdėmiai išanalizuokite visą savo gyvenimą. Prisiminkite visus atvejus, kai ant ko nors pykote, jautėte nuoskaudą ar neapykantą, ypač nėštumo metu. Mintimis kreipkitės į Dievą ir paprašykite už tai atleidimo, o paskui atleiskite visiems, kas jus nuskriaudė, įskaudino. Taip pat mintyse paprašykite atleidimo visų, kuriuos jūs galėjote gyvenime įskaudinti. Jūsų vyras turi padaryti tą patį.

134 P I R M A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema Po dviejų dienų vaikino tėvai papasakojo, kad sūnaus nuotaika pagerėjo ir jiems atsirado viltis, kad jis pasveiks. O aš dar kartą įsitikinau, kad dvasingumas visuomet turi pranokti sugebėjimus. Šiuo metu žmonės labai silpnai tesuvokia, kas tai yra pasąmonė, ir įsiskverbimas į šią nepaprastai sudėtingą ir pavojingą sritį vyksta ne etiniame lygmenyje, o labai primityviai - šou programų, \"pasauli­ nio masto\" ekstrasensų lygmenyje. Pasąmonė - pernelyg rimta ir pavojinga sritis, tai aukštesnės etikos sritis, nes biolauko lygmenyje mes vieningi ir bet koks pažeidimas automatiškai atsigręžia prieš pažeidėją. Nekreipti dėmesio į etikos klausimus pavojinga dėl to, kad šiuo metu žmonės, aktyviai verždamiesi pažinti pasaulį, gali būti prijungti prie susinaikinimo programų. Aš ištestavau burtininkų veiklą. Kaip jie dirba? Pasirodo, jeigu burtininkas nori pakenkti savo aukai, jis turi atimti iš jos apsaugą. Pati geriausia žmogaus apsauga - vienybė su Visata, nes kai mes esame Visatos dalelė, tai mes nepažeidžiami. Atimti apsaugą galima tik suardžius šį ryšį, o jį suardyti įmanoma tik pasinaudojus tuo, kad žmogus pažeidžia dėsnius. Kaip tai vyksta? Tarkim, mano karmoje yra pažeidimų: mano tėvas ar motina kažko neapkentė ar ką nors skriaudė, tai yra atsižadėjo Visatos ir meilės. Šie mažučiai pažeidimų taškeliai mano biolauko struktūroje gavo peno, stiprėjo ir, jeigu anksčiau jie praktiškai nedarė įtakos mano poelgiams, dabar, gavę pastiprinimą, pradėjo aktyviai veikti mano elgesį. Aš pradedu pažeidinėti dėsnius, atotrūkis vis didėja, ryšys su Kosmosu menksta - ir jau galima kalbėti, kaip doroti mane toliau. Naikinimo programos yra ypač išradingos, jos nepaprastai suaktyvina negatyvias programas, esančias žmogaus biolauke. Kai žmogus veržiasi į vienybę, meilę, stengiasi vykdyti aukščiausius dėsnius, jis ima sparčiai dvasiškai augti ir jo biolauko struktūros harmonizuojasi. Tai ir yra jo apsauga, jo imunitetas ir sveikata, jo palikuonių ir artimųjų laiminga ateitis. O jeigu žmogus agresyvus, egoistiškas, piktas, jis palaiko naikinimo programą, kurios užuomazga slypi kažkur jo biolauke, tai dar labiau ardo jo dvasines savybes ir veda į išsigimimą. Kaip sako bažnyčia, jeigu žmogus neina link Dievo, jis eina link šėtono. Kadangi bet koks mūsų poelgis fiksuojamas informaciniame lauke ir veikia mūsų elgesį ir likimą, visa, kas nukreipta prieš meilės ir vienybės dėsnius, atitraukia mus nuo Visatos, provokuoją naikinimo programų vystymąsi ir stiprėjimą. Todėl netgi atsitiktinis poelgis gali turėti įtakos mūsų likimui. Visa etikos prasmė - nekaupti negatyvios karmos, kuri, sulaukusi tam tikro momento, staigiai suaktyvės ir ims naikinti mus ir mūsų vaikus.



Todei kai į cerkvę būdavo atnešamas vaikas, kurio biolaukai užkoduoti negatyviai, o struktūros smarkiai deformuotos, dvasingumo poveikis išlygindavo subtiliųjų struktūrų deformacijas. Kartais tai vykdavo fizines būklės pablogėjimo sąskaita, po krikšto kūdikis galėdavo smarkiai susirgti, tačiau galų gale tai gydė jo dvasines struktūras, jo likimą, jo ateitį ir jo vaikų ateitį



138 l ' I R M A K N Y G A x : , „.,,: s | , a / a , - c v , s Biolauko savireguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA - nėščia moteris privalo būti rami ir kantri, neturi nešiotis nuoskaudų ir kitų neigiamų emocijų. Privalo ramiai priimti dabartį, negailėti praeities ir neskubinti ateities. Dažnai moteris kankinanti toksikozė esti neteisingo mąstymo ir pasaulėžiūros rezultatas. Labai dideli energetiniai nukrypimai atsiranda kam nors iš artimųjų atsižadėjus būsimo kūdikio ir negatyviai elgiantis su motina. Tai tik patys pagrindiniai reikalavimai, kurių nesilaikant galima pridaryti daug žalos kūdikio sveikatai ir likimui. 2. Labai didelius nukrypimus sukelia mintys ir poelgiai, nukreip­ ti žudyti dieviškus jausmus savyje ir kitame žmoguje, meilės išsižadėjimas dėl materialinių gėrybių. 3. Trečioje vietoje šiandien atsirado gailėjimasis dėl praeities, dabarties ar ateities, noras paskubinti ar sulėtinti įvykius, tai yra bet kokie pažeidimai, nukreipti prieš laiką. 4. Apie pažeidimus, susijusius su neapykantos, pykčio ir skriau­ dos jausmais, šiurkščiu elgesiu su žmonėmis, knygoje jau daug rašyta, šie pažeidimai yra ketvirtoje vietoje. Man reikėjo paskambinti į Belgiją. Surinkau tarptautinio telefono ryšio numerį ir išgirdau dirglų balsą: - Šiai dienai Belgijos nėra, - ir ragelyje išgirdau baigto pokalbio signalus be jokių paaiškinimų. Aš dar kartą surinkau telefono stoties numerį. Šį kartą ramus malonus balsas mandagiai paaiškino, kad šiandien užsakymo nebegali priimti, nes artimiausias pokalbis galėsiąs įvykti tiktai rytoj, penktą valandą ryto. Aš padėkojau. Žiūriu į pirmos telefonininkės biolauką. Po mūsų pokalbio jis visas suraižytas ir iškraipytas ir artimiausiu metu jai gali būti įvairių nemalonumų ir ligų, nes mano biolaukas subalansuotas ir jos šiurkštumas grįžo atgal, sugriaudamas jos biolauko struktūrą. O kiek tokios \"saviplakos\" mes prisidarome kasdien... 5. Gana dideli biolauko nukrypimai atsiranda apkalbinėjant ar plūstant gyvus ar negyvus objektus. Pagrindinė taisyklė, laikantis dvasinės higienos ir siekiant normalaus biolaukų struktūrų egzistavimo, yra širdies pripildymas meile, nes meilė - tai aukščiausia pasaulio vienybės ir harmonijos išraiška. Pilnaverčio žmogaus egzistavimo sąlyga yra nuolatinis dvasinis augimas, kurio esmė turėtų būti meilė Visatai, visumai ir perėjimas nuo jos prie atskirų dalių, meilės tėvams, vaikams, sau. Šis procesas turėtų būti nenutrūkstamas, pulsuojantis nuo visumos prie atskirų dalių ir grįžtantis atgal, tuomet jis atitiks pasaulio harmoniją ir teiks žmogui gyvenimo džiaugsmą ir sveikatą. Beliko prisiminti trečiąjį banginį - dorybes, kurios yra trys: \"Tikėjimas, Viltis ir Meilė - šis trejetas, bet didžiausia jame yra Meilė\".



kartą biolaukas suirdavo. Žmogui, neišmanančiam energetikos, paaiškinsiu, kad tokioje būklėje per tris keturis mėnesius mažų mažiausiai galėjai sulaukti infarkto. Taip vyko mano praktika pagal \"Lazarevo metodą\". Triūsiau, dirbau kiekvieną dieną, tačiau mano protėviai Dievo Įsakymus, matyt, buvo pažeidę aibę kartų, o aš norėjau veržtis pirmyn. Nelauktai pradėjo rastis diagnostikos pertrūkiai. Fizinių pojūčių diapazonas buvo platus, - galva per smilkinius atrodė it staliaus veržtuvais suveržta, kūnas - lyg vinių prikalinėtas, tačiau su niekuo nepalyginsi pojūčio, kad ties viršugalviu nebėra biolauko. Ir vis dėlto sunkiausia buvo stebėti vaikų kančias, žinant, kad dėl jų esi kaltas pats ir jokia \"greitoji\" nepadės. Neduok Dieve jums tai pergyventi, jei pradėtumėte praktikuoti ekstrasensorinę karmos diagnostiką\". Tuo, tikriausiai, galima būtų prisiminimus ir baigti. Metodo esmė ne įgusti juo naudotis techniškai, o būti išsiugdytos pasaulėžiūros ir etikos. Labiausiai pavojinga ir neleistina yra naudotis metodu vartotojiškai. Visatos ritmų negalima pažeisti. Kiekvienas žmogus, besiveržiąs į Dievą, prisipildo aukščiausios energijos ir, grįžęs į Žemę, gali ją realizuoti materialinėmis gėrybėmis. Tačiau jeigu dvasios dėsniai nėra tapę širdies savastimi, pasaulėžiūra ir gyvensena, o žmogus tuojau pat bando gauti materialios naudos, tuomet įvyksta ne \"kūdikio gimimas\", o \"nėštumo nutraukimas\". Pernelyg didelis pragmatizmas kelia grėsmę pavirsti dvasiniu ir fiziniu nevaisingumu. Kai aš bandau mokyti šio metodo, pabrėžiu tai pirmiausia. Pradžioje man taip pat atrodė, kad mokymo procesas daug paprastesnis, deja, šį metodą gali įsisavinti retas kas, jeigu apskritai ką nors šito galima išmokyti. Pateiksiu tik vieną pavyzdį, rodantį, kokių gali kilti netikėtai sudėtingų situacijų. Aš nustatinėju diagnozę moteriai ir matau pagrindinius jos pažeidimus priešpaskutiniame įsikūnijime. Apsakau pažeidimų pobūdį ir staiga jaučiu, kad nebegaliu gauti tikslios informacijos. Išanalizavęs situaciją matau, kad informacijos apdorojimo lygmuo manyje nukrito iki nulio. Vadinasi, mano karmoje yra analoginių pažeidimų ir mano pasąmonė iškraipo informaciją. Būtina atkoreguoti savo biolauką, prieš tęsiant diagnostiką. Mane gelbsti tai, kad aš nuolatos galiu kontroliuoti situaciją ir savo pralaimėjimą paversti pergale; šiuo atveju tai buvo būtinumas eilinį kartą išvalyti savo karmą. Aš nuolat kontroliuoju gaunamos informacijos kokybę, o daugelis ekstrasensų netgi nežino esant būtina tai daryti.



142 l ' I R M A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema Dievo, aktyviai darbuojasi pasaulio labui ir yra pasaulio išgelbėtojas. Mes jau kalbėjome, kad Visatoje vykstantys procesai dvilypiai. Veržimasis į Dievą, i išeities tašką, iš kurio gimė Visata, turi eiti stiprinant dvasingumą ir vienybę biolauko lygmenyje, tačiau šis procesas neįmanomas, jei materiali diferenciacija nebus sustiprinta. Materialaus pasaulio vystymosi požymiai yra masė, erdvė, vadinasi, materialaus pasaulio vystymasis turi būti išreikštas masės, erdvės ir laiko didinimu. Kadangi laikas susijęs su trukme, lai pagrindiniai procesai Visatoje, materijos lygmenyje, turi vesti į Visatos plėtimąsi, o tai ir vyksta šiuo metu. Vadinasi, bet kokio proceso ar objekto išvystymo ir išsaugojimo sąlyga yra fizinis pasidalijimas kariu padidinant biolauko vienybę. Diferenciacija fiziniame lygmenyje, - tai yra poreikių ir kūno su aplinka ryšių padidinimas, - be dvasinės prielaidos pasmerkta susinaikinimui. Kūno diferenciacija yra jo poreikių vystymas ir patenkinimas, o lai nuves į suirimą ir žūtį, jeigu žmogus dvasiškai nestiprės ir netobulės. Taigi šiuolaikinė civilizacija yra žmonijos dvasinių ieškojimų per tūkstantmečius įgyvendinimas - tai ir sąlygoja materialumo ir dvasingumo tatpusavio santykį pasaulyje. Jeigu šį principą perkeltume į konkretų atvejį - gydymo kelių ir metodų ieškojimą šiuolaikiniu lygiu, čia dvasinio poveikio galimybės turėtų susijungti su tuo, ką pasiekė medicina. Reikia įsidėmėti, kad šiuolaikinės medicinos visai nebūtų, jeigu jos pagrindan nebūtų sugulę tūkstantmetiniai ieškojimai, gilinantis į žmogaus dvasią ir jį dvasingumo daromą poveikį žmogui, ir kad tai, ko ji pasiekė, yra šių ieškojimų realizacija. Pastaraisiais dešimtmečiais medicina priartėjo prie tos ribos, už kurios sukauptas dvasinis potencialas jau yra išsekęs, ir turi Įsisamoninti, kad būtina grįžti prie ištakų kaip sūnui paklydėliui, kad be ligų priežasčių suvokimo ir ieškojimo toliau vystytis negalima. Šiuo metu kalba turi eiti ne apie dvasinio poveikio ir tradicinės medicinos supriešinimą, o apie jų susijungimą ir viso to, kas vienų ir kitų pasiekta, išsaugojimą. Liga yra priemonė dvasiai ugdyti, tačiau mūsų netobulumas neleidžia suvokti dvasios pilnybės ir paveikti ligą tik dvasiniu metodu. Todėl tai, kas nepavaldų mūsų šiuolaikiniam netobulam dvasingumui, turi atlikti medicina. Medicinos siekimas anksti nustatyti diagnozę ir profilaktiškai gydyti ligas - tai pirmas žingsnis į dvasingumą, nes būtent informaciniame lygyje prasideda dauguma ligų. Pasaulyje kaupiasi vis daugiau faktų, kai dvasios poveikis pasirodo esąs radikalesnis, negu medicinos. Žmonija pamažu, bet tvirtai grįžta į savo Tėvą, į dvasią, dvasingumą ir kultūrą, nes tai vienintelė galimybė išsigelbėti.



\\ VA D A S Šiuo metu oficialioji medicina iš tikrųjų yra daug pasiekusi. Vienas svarbiausių dabar tebeesančių medicinos uždavinių - ligų išaiškinimas ankstyvoje stadijoje. Tai padėtų daug efektyviau gydyti žmones. Kaip ir anksčiau, medicinos problema - suvokti, kas yra liga, kokios jos priežastys, ir ką reikia daryti, kad ji neatsirastų. Didelį žingsnį pirmyn padarė šiuolaikinė medicina, kai gydytojai suprato, kad atskirą organą gydyti - neperspektyvu, nes suserga visas organizmas ir gydyti reikia jį visą. Dėl to padidėjo domėjimasis Rytų medicina, kur gydymas buvo orientuotas būtent į visą organizmą. Medikams teko susidurti su energetinių meridianų ir kanalų sąvokomis. Suvokimas, kad organizmas yra ne tik fizinė, bet ir energetinė sistema, pamažu ėmė smelktis į kiekvieno gydytojo sąmonę. Pagal Rytų mediciną, žmogus pirmiausiai yra energetinė sistema, sąveikaujanti su visu pasauliu. Oficialiai medicinai vystantis suvokta, kad visos ligos, netgi ir onkologinės, iš esmės atsiranda sutrikus imuninei sistemai. Imuninė sistema yra susijusi su organizmo energetika ir priklauso nuo jos. Diagnostika ir poveikis energetinei sistemai - perspektyvios šiuolaikinės medicinos sritys. Tačiau yra ir kitų faktorių, nuo kurių priklauso fizinė organizmo būklė. Prieš daug šimtų metų Avicena atliko eksperimentą, patalpindamas avį netoli vilko. Po trijų dienų ji nusibaigė, nors fiziškai buvo visiškai sveika. Eksperimentas parodė, kad tai, ką mes vadiname sąmone, psichika, gali labai paveikti organizmo būklę. Vidurinės Azijos piemenys naudodavosi tokiu gydymo me­ todu: kai po nesėkmingo ėriavimosi pasiligojusi avis jau nega­ lėdavo atsistoti ir jokios priemonės nepadėdavo, jai vietoj negyvo ėriuko duodavo gyvą, kitos avies ėriuką. Ji maitindavo jį, rūpindavosi juo ir pasveikdavo. Vadinasi, lai, ką mes vadiname psichika, gali padėti tuomet, kad jokie vaistai negali padėti.



-I A r A N T R A K N Y G A S c r g c j u .s I. a / a r c v a s J 'f O Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA žmogaus būklė, bet ir jo emocijos, charakteris ir jam atsitinkantys Įvykiai, - lai, kas įprasta vadinti likimu. Vadinasi, biolauko lygyje fizinė, emocinė, psichinė žmogaus būklė yra vieningas darinys, kuriame visa tarpusavyje susiję. Tai leido paaiškinti, kodėl psichiniai ir emociniai protrūkiai gali taip stipriai paveikti žmogaus fizinę būklę. Vadinasi, gydydami mes darome poveikį ne tik kūnui, bet tam tikru laipsniu ir žmogaus emocijoms bei psichikai. Dar teisingesnis atvirkštinis kelias - darydami poveikį žmogaus psichikai, intelektui, emocijoms, mes veikiame ir jo fizinę būklę. 1991 metais man pavyko padaryti atradimą, kurio esmė tokia: energoinformaciniame lygyje tėvai, vaikai, vaikaičiai yra viena visuma. Tėvų psichika, emocijos ir elgesys veikia vaikų emocijas, psichiką ir fizinę būklę. Vadinasi, vaikų fizinę būklę galima pakeisti keičiant tėvų psichiką. Atlikti tyrimai parodė, kad genetinis kodas nėra pagrindinis informacijos tiekėjas. Nė kiek ne mažesnis vaidmuo šiame procese tenka biolauko energoinformaciniams procesams. Tuo remiantis galima kalbėti apie biolauko genotipą, kuris yra didesnės apimties už fizinį ir paveldėjimo būdu perduoda emocijas, charakterį, netgi pasaulėžiūrą. Tai leido nustatyti pedagogikos, psichologijos, psichiatrijos, fiziologijos ir kitų žmogų tyrinėjančių mokslų ryšius. Tiesą sakant, pavyko atskleisti karmos mechanizmą, kuris buvo minimas įvairiuose šaltiniuose ir kurio realiai išnagrinėti iki šiol niekam nepavyko. Ilgamečiai tyrimai, patvirtinti ligonių išgydymo praktika, atskleidė, kad sąryšis tarp žmogaus minčių, emocijų, elgesio ir jo ainių ligų turi tiksliai veikiantį mechanizmą. Žmogus kaip esybė turi ne tik fizinį, bet ir biolauko apvalkalą. Fiziniam apvalkalui būdingos erdvės, o biolauko apvalkalui - laiko charakteristikos. Fizinis kūnas yra erdvėje, o biolaukas - laike. Atlikdamas kokius nors veiksmus, įgyvendindamas mintis ir emocijas fizinėje plotmėje, žmogus daro poveikį savo laikiniui kūnui, kitaip tariant, savo elgesiu ir emocijomis daro poveikį savo ateičiai. Žmogaus pasaulėžiūra, emocijos laikinį kūną veikia stipriau, negu fiziniai poelgiai. Štai čia ir yra kannos mechanizmo pagrindas, bendrais bruožais aprašytas įvairioje literatūroje. Remiantis tuo, galima sakyti, kad teisingos pasaulėžiūros ir emocijų formavimas žmonijos išlikimui ir tobulėjimui turi kur kas didesnės reikšmės, negu visa tai, kas šiuolaikinės medicinos pasiekia. Šie tyrimai padeda žinias apie žmogų sujungti į vieningą sistemą, atitinkamai praplečiant ir atskleidžiant ateities perspektyvas. \\



įsiveržęs, paslinkau ne tik laiko, bet ir erdvės struktūras. Vėliau, kai tik jausdavau, kad mano įsiveržimas pavojingas, laiko ir erdvės charakteristikos keičiasi, iš karto sustodavau, kad galėčiau situaciją subalansuoti. Eksperimentus su erdve nutraukiau po keisto atsitikimo. Vieną kartą, kaip paprastai norėdamas apčiuopti erdvės struktūras ir surasti būdą jas paveikti, staiga pajutau, kad plaukia informacija teksto pavidalu: \"Jeigu išeisi už žingsninės erdvės ribos, Visata žus\". Kas informaciją pasiuntė, negalėjau nustatyti. Kas ta \"žingsninė erdvė\" ir kodėl gali žūti Visata, aš taip pat nesupratau, tačiau dėl viso pikto šiuos tyrinėjimus nutraukiau. Ligonių gydymui tuo metu jie nebuvo reikalingi. Be to, mano pagalbininkams pradėjo darytis keisti dalykai - jie sapnuodavo, kad praeina kiaurai sienas. Smulkiai neaprašinėsiu savo laiko ir erdvės tyrinėjimų. Suminėsiu trumpai. Laiko esmę aš suvokiau, kai pastebėjau, kad, diagnozuodamas žmonių karmos struktūras, pradėjau greitai senti, atsirado daug raukšlių, pradėjo slinkti plaukai. Beje, pradėjo senti ir buvusieji greta manęs. Aš pradėjau panikuoti, tačiau stengiausi suprasti, kodėl taip yra. Po mėnesio išaiškėjo, kad bet koks įvykis subtiliu lygmeniu atsispindi ateityje. Tai, ką darau šiuo metu, tuojau pat atsispindi ateities veidrodyje, ir karmos klodai tolygiai slenka ir virsta dabartimi. Tai, ką aš padariau praeityje, grįžta man iš ateities. Karmos klodų slinkimo greitis susijęs su laiku. Didesnė dalis gydančiųjų išvalo tik žmogaus kūną, o sielos svarinimo nesiima. Aukštesnės pakopos gydantieji išvalo dabartį, išmesdami juodulius į ateitį. Jeigu gydomas žmogus nesistengia pats ir nesikeičia, juoduliai vėl kur nors pasirodo. Norėdamas žmogų išvalyti, greitinu karmos klodų slinkimą, patraukiu juodulius iš ateities, kad atgailaudamas žmogus apsivalytų savo sielą šiuo metu. Tačiau kartu greitinasi ir laikas. Ir tik tai suvokus man pasidarė aišku, kad mechaniškas karmos klodų \"išravėjimas\", chirurginės \"operacijos\" laike ir erdvėje - neperspektyvūs. Vadinasi, svarbiausia - ne mechaninis nuskaistinimas praeityje ir ateityje (netgi per atgailą), o žmogaus charakterio ir pasaulėžiūros pasikeitimas. Kai tyrinėjau laiką, mano laikrodis per penkias valandas atsiliko keturiomis valandomis. Vėliau aš pastebėjau, kad pažeidžiant aukštuosius dėsnius, laikas greičiau bėga ir žmogus greičiau sensta. Kuo daugiau siela susijusi su Žeme, tuo spartėja laiko procesai ir greitėja senėjimas. Man buvo įdomu nupiešti struktūras, susijusias su laiku, ir pasirodė, kad spiralė, susukta prieš laikrodžio rodyklę, reiškia prisirišimą prie žemiškų dalykų. Kai aš nupiešiau laiko atkarpų harmonizacijos struktūrą, pamačiau piešinį, primenantį budistų šventyklas su daugybe stogų. Pasirodo, architektūra savo



rankomis. Iššifravus pasirodė, kad tai trys mano laikiniai apvalkalai, mano laikinis kūnas. Pomirtiniame pasaulyje laiko taškai suspausti. Laikas ir erdvė ten kitaip atrodo. Todėl iš ten galima pamatyti, kas įvyks netolimoje ateityje. Bet kadangi ateities įvykių matricų daug, esantys pomirtiniame pasaulyje prognozuodami gali klysti. Kitas mano prisilietimas prie pomirtinio pasaulio buvo tuomet, kai suvokiau informaciją, kad jei žmogus pernelyg prisirišęs prie žemiškų dalykų, tas prisirišimas deformuoja biolaukų struktūras ir sukelia ligas. Aš pabandžiau surasti būdų, kaip tai užblokuoti. Netikėtai paaiškėjo, kad juo kontaktas su pomirtiniu pasauliu stipresnis, juo labiau jis blokuoja prisirišimą prie žemiškų dalykų ir spartina dvasinių struktūrų vystymąsi. Tuo metu aš pradėjau kontaktuoti su savo būsimaisiais vaikais ir jie ėmė man teikti informaciją. Įspūdžiai buvo keisti. Plaukte plaukė informacija, biolaukų struktūros įtemptai dirbo ją priimdamos ir apdorodamos, o sąmonėje - sustingusi tyluma, anei krepšt. Pabandžiau informaciją pervesti į sąmonę, tačiau ji užsisklendė. Kai atsisakiau bandymų, ji vėl pradėjo eiti pasąmonės lygmenyje. Sąmonė pasiruošusi priimti ne viską ir, kad jai nebūtų pražūtingai pakenkta, įsijungia apsauginė sistema. Tai man padėjo suvokti Egipto kultūrą, suprasti, kodėl anksčiau būdavo išleidžiamos tokios milžiniškos sumos pinigų, dedamos titaniškos pastangos norint aprūpinti žmogaus egzistavimą po mirties. Protas įprastos logikos rėmuose to neįstengia aprėpti. Pomirtinio pasaulio kultūra buvo daug reikšmingesnė už žemiškąją realybę ir, žiūrėdamas į milžiniškus senųjų Tėbų statinius, aš pradėjau suvokti, kad statiniai Žemėje turėję tarnauti ne kūno, o dvasios poreikiams. Pasirodo, kad viena svarbiausių civilizacijai vystytis sąlygų per pirmuosius etapus buvo kontaktų su pomirtiniu pasauliu formų vystymas ir jų įtvirtinimas materialiais simboliais. Eilinis kontaktas su pomirtiniu pasauliu buvo man netikėtas. Man atnešė šungrybių antpilo, kurio poveikis panašus į narkotinį. Žmogus, jį atnešęs, mane perspėjo: \"Po dvidešimties minučių pradės keistis daiktų spalvos, fiziniai pojūčiai, netgi rišliai kalbėti tu negalėsi\". Pakitimai atsirado labai greitai. Vieni jausmai atbuko, kiti pradėjo aštrėti. Atbuko tos emocijos, kurios buvo susijusios su sąmone ir kūnu. Suaktyvėjo pasąmonės emocijos, susijusios su kita realybe. Liežuvis pradėjo pintis, kūnas tarsi prarado svorį. Savijauta buvo tokia, kaip išgėrus stiklinę spirito. Tačiau, kad ir kaip keista, sugebėjimui diagnozuoti tai neatsiliepė. Aš supratau, kad diagnozuoju subtiliame biolaukų lygmenyje. Laikinos sąmonės deformacijos čia ne tik netrukdė, bet netgi padėjo. Tęsiau savo biolaukų struktūrų darbo eskizus ir nustebau pamatęs, kad kontaktas su pomirtiniu pasauliu

151Gryna karma

- | C'') A N T R A K N Y G A S c i g c j u s I a f. a r u v a s KARMOS DIAGNOSTIKA X.»Jj£f G r y n a k a r m a išsipildymo galimybe, sumažina energetiką ir trukdo dvasiškai susikaupti, nes krikščioniškojo agregoro diapazonas apima ne tik pomirtinį pasaulį, bet ir subtilesnes dvasines struktūras. Kontaktas su pomirtiniu pasauliu padeda smarkiai pakelti taikomųjų, taktinių gebėjimų lygį. Visa tai, ką mes vadiname magija ir okultizmu, dažniausiai susiję su tuo lygiu. Dabar pasidarė aišku, kaip apaštalas Paulius atėmė aiškia­ regystės dovaną iš moters, garsinančios, kad jis yra aukščiausiojo Dievo tarnas, taigi savo aiškiaregyste jį šlovinančios. Apaštalo kontakto lygis buvo daug aukštesnis už jos lygį, todėl, užblokavęs jos kontaktą su kitu pasauliu, Paulius atėmė jos gebėjimą. Kodėl jis taip pasielgė? Kai žmogus perduoda informaciją ir ją susieja su loginėmis struktūromis, tai daroma tam tikro emocinio dvasinio klodo ribose. Kitaip tariant, pradžioje mes suvokiame pasaulį emocijomis, pojūčiais ir tik paskui mintimis. Vadinasi, filosofinių pasaulėžiūros struktūrų pagrindas - emocinės dvasinės struktūros. Jos atsiranda sąveikaujant mūsų biolauko struktūroms su įvairiais realybės klodais. Pomirtinis pasaulis pagal savo struktūrą artimesnis žemiškajam. Yra ir kiti pasauliai ir realybės, kuriuose mažiau materialumo, o daugiau dvasingumo - mastas didesnis. Kontakto su pomirtiniu pasauliu sustiprinimas pagimdė pagonybę. Kontaktas su kitais klodais, dvasingesniais, pagimdė krikščionybę. Kiekviena religija įgydavo tiek gyvybingumo ir tokias perspektyvas, kokio aukštumo dvasinius lygius pasiekdavo. Kuo daugiau kitų pasaulių ir Visatų, tuo didesnis turi būti juos jungiantis dvasingumo lygis. Į sąveiką su kitais pasauliais aš įžengiau gydydamas. Reikėjo sustabdyti vienos pacientės agresiją kitoms esybėms, agresyvi jos nuostata buvo susijusi su kažkokiais magiškais veiksmais praeituose gyvenimuose. Savaitę sukau galvą, kas per esybės tai galėtų būti. Galų gale priėjau išvados, kad tai kiti pasauliai. Pabandžiau nupiešti, kaip jie atrodo, tačiau man nieko neišėjo. Žemiškos logikos ribose tai buvo neįmanoma. Tada aš atsisakiau logikos ir pabandžiau imti informaciją bet kokiais simboliais, suprasdamas, kad tiesiogiai ją išreikšti neįmanoma. Kai kurios informacijos netgi nebuvo galima nupiešti ant popieriaus, tačiau kai ką užfiksuoti aš sugebėjau, ir vaizdas pradėjo ryškėti. Pasirodė, kad Visatos struktūra it koiys sudaryta iš trisdešimt trijų pasaulių, grupėmis susijusių tarpusavyje, ir kiekvienas žmogus, tiksliau pasakius, jo antrininkas iš subtiliosios sferos, egzistuoja kiekviename pasaulyje, atitinkamai visiškai kitaip atrodo ir turi kitą sąmonę. Pasižiūrėjau, kaip aš atrodau viename artimiausių pasaulių. Labai juokingai, kažkokia amebos pavidalo būtybė su nesuprantamais dariniais viduje.



-f C A ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSIIKA -Ti Gryna karma laukė eilinė staigmena. Pasirodė, kad tai kiti pasauliai. Padirbėjęs informacinio biolauko lygmenyje, aš suvokiau, kaip čia yra. Gretimi pasauliai gali tarpusavyje bendrauti tik labai subtiliu informaciniu lygiu. Informacija perduodama per tašką, nes ji yra labai suglausta į tašką erdvės-laiko realybė. Tam tikrame tankio laipsnyje erdvė ir laikas išnyksta, lieka informacija, kuri, sukontaktavusi su Visatos informaciniu lauku, realizuojasi išsiskleisdama laike ir erdvėje. Kiekviename eiliniame cikle informacijos glaustumas didėja, tai yra kontaktas su Dieviškumu stiprėja. Viskas išauga iš grūdo. Energetinis kontaktas sudraskytų apvalkalą tarp pasaulių ir galėtų juos pražudyti. Mūsų dabartinis mąstymas panašus į besivystantį vėžio auglį ir labai kenkia visiems greta esantiems pasauliams. Be to, šio auglio neįmanoma išpjauti, nes jis paskleidė metastazes, tai yra, jeigu civilizacija Žemėje žūtų, tai jokiu būdu neatitaisytų žalos, padarytos tamsuolės žmonijos kitiems pasauliams, nes mūsų biolaukų struktūros nesuardomos. Todėl visų mūsų pasaulio ir kitų pasaulių civilizacijų labui reikia gelbėti mus dvasiškai. Kokiu būdu kito pasaulio civilizacija gali daryti mums įtaką? Tik per informaciją. Tačiau daryti poveikį vien mūsų pasąmonei mažoka, turi būti dar kažkokia materiali apraiška, kad kartu keistųsi ir žmogaus sąmonė. Ši problema buvo išspręsta labai subtiliai. Žmogus - unikali sistema, kurioje subtilūs informaciniai klodai pakankamai greitai virsta energetiniais, paskui fiziniais, žodžiu, idėja tampa materija. Jau minėjau, kaip informa­ ciniai klodai nusileidžia į energetinį lygį, o paskui įsikūnija fiziniame kune. Tuo ir pasinaudojo kitų pasaulių atstovai. Nuo ketvirtos iki penktos valandos ryto, kai giluminė pasąmonė išeina į paviršinius sluoksnius, žmogaus pasąmonės struktūrų aktyvumas pats didžiausias. Rato sferoje nuo trečios valandos nakties aktyvi subtilaus lygio informacija su tam tikromis programomis pradedama teikti į keleto dešimčių tūkstančių žmonių pasąmonę. Jie realizuoja šią informaciją energetiniame lygmenyje, ir pasąmonė, sustiprinta kelių dešimčių tūkstančių žmonių, fokusuojasi taške apie dviejų šimtų metrų gylyje po žeme, toje vietoje, kur turi pasirodyti ratas. Rytą, apie ketvirtą valandą energetika realizuojasi fiziniame lygmenyje, ir vieną ar dvi minutes pasėliai gula tiksliai pagal gautą informacinę programą. Štai todėl ir nėra jokių matomų priežasčių,' kodėl stiebai išgula. Taigi, išsiaiškinau, kad tai daro didžiulį teigiamą poveikį. Liko neišspręstas kitas uždavinys: kodėl buvo pasirinkta tokia forma ir su kuo susijusi tokia piešinių konfigūracija? Jis išsisprendė tokiu budu. Kai aš subtiliame informaciniame lygmenyje* stebėjau kitų pasaulių atstovų išvaizdą, nebuvau tuo tikras, nes ji atrodė