S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

Sergejus l.azarevas TREČIA KNYGA CQQ KARMOS DIAGNOSTIKA Meile žmonėms ir pasauliui - Ar galima, be meldimosi, pasninkauti ir badauti? - Žinoma. Išsijungti iš bendravimo ritmo, tinkamai kvėpuoti ir saikingai maitintis žmogui naudinga. Po kurio laiko jis vėl pasirodė ir pradėjo pasakoti. - Kai tik pradėjau badauti, ryškiai pagerėjo mano atmintis ir sugebėjimai. Aš supratau, kad prieraiša sumažėjo ir dėl to pasidarė geriau. Pasipylė skambučiai, siūlantys gerą darbą. Pajaunėjau kokiais šešeriais ar aštuoneriais metais. Kai tik atbadavau, kiek buvau numatęs, pasiūlymai dirbti tuojau pat išnyko, o aplinkinių elgesys, užuot buvęs neutralus, vėl pasidarė niekinantis. Pastebėjau vieną įdomų momentą - vidujai pradėjau niekinti kaimyną. Po pusvalandžio jis įšoko į mano kambarį ir sukėlė skandalą dėl kažkokio menko niekniekio. - Pasirodo, panieka atsiranda anksčiau, negu mus kas pažemina. O po pažeminimo arba išnyksta, arba įsitvirtina, slapčiom griaudama charakterį arba sveikatą. - Taigi, - tęsė jaunas žmogus, - pereinu prie to, kas svarbiausia. Man reikėjo įsidarbinti, ir aš nusprendžiau vėl pabadauti, tačiau šį kartą viskas buvo kitaip. Pirma, dėl darbo man niekas neskambino ir niekas nieko nepasiūlė. Antra, pradėjo fiziškai mausti visą kūną, pasenau dešimčia metų. Pažįstami, mane pamatę, apstulbo. Aš supratau, kad kažką smarkiai pažeidžiau. Žiūriu į jo biolauką iki ir po badavimo ir pradedu suprasti, kas atsitiko. Vaikinas absoliutizavo tobulybę ir laimingą likimą. Pirmojo badavimo laikotarpiu ir viena, ir kita buvo užblokuota. Antruoju laikotarpiu badavimas pašalino prisirišimą prie tobulybės, bet sustiprino laimingo likimo absoliutizaciją. Vadinasi, visą purvą sustūmė gilyn į vidų. Tokiu principu veikia dauguma vaistų. Pirmuoju laikotarpiu badavimas buvo laiptelis Dievo link, o antruoju - asmeninės gerovės link. Štai kodėl pasaulinio masto religijos pasninkų metu primygtinai reikalauja melstis. Kita vertus, jeigu žmogus meldžiasi tik dėl to, kad pasveiktų, tuomet maldos kalbamos fizinės kūno sveikatos labui, o ne dėl susijungimo su Dievu per sieloje augančios meilės jausmą. Ir malda tikrai gali padėti tam, kas supranta, kad per maldą ir meilės išsaugojimą sieloje jis patirs didžiausią laimę vis vien, pasveiks fiziškai, ar ne. Iš Nižnij Novgorodo skambina pacientas, kuriam pažeista psichika. - Man nė kiek nepasidarė geriau, netgi ėmė blogėti. - Ar aš jums sakiau, kad jūs prisirišęs prie gabumų ir intelekto? Ar sakiau, kad tai paviršinis klodas, o jo pagrindas - prieraiša prie tobulybės? - Taip, sakėte. - Prieraišos prie tobulybės jūs ne tik kad neatsikratėte, bet,

S e i g c j u s Į, II / a Į c y ą s KARMOS DIAGNOSTIKA priešingai, ją dar sustiprinote. Jūs nesistengiate ugdyti savęs. - Atvirai pasakius, man dabar ne tas galvoje, - sako pacientas. - Geriau man pasakykite, ar pasikeis finansinė padėtis? Mūsų mažutė firma ant žlugimo ribos, o labai daug kas priklauso nuo manęs. Šiuo metu tai man svarbiausia. Pasakykite, ką turiu pada­ ryti, kad pataisyčiau finansinę padėtį? - Man nusispjauti į jūsų finansinę padėtį, - grubiai atsakau jam. - Man svarbiausia - išgelbėti jums gyvybę. Jūsų biolaukų struktūros taip deformuotos, kad jau už mirties ribos. Jeigu ir toliau visos jūsų mintys suksis tik apie pinigus, paprasčiausiai numirsile. Jūs taip prisirišęs prie tobulybės, kad turite būti visame kame pažemintas. Jums finansinė sėkmė - pirmiausia jūsų tobulybės įrodymas. Kai jūs pradedate gailėtis, baimintis, grimzti į nusiminimą, žodžiu, į giluminį nenorą gyventi, tai reiškia, kad jūs nenorite priimti tobulybės pažeminimo. Pinigų reikia uždirbti, tačiau nereikia, kad visos mintys suktųsi tik apie juos. Jus šiuo metu gydo pinigų netektimi. Jeigu nesugebėsite su ja susitaikyti, būsite gydomas psichiniais sutrikimais. Jei ir toliau dėl pinigų graušitės - mirsite. Ar supratote mane? - Supratau, - sako pacientas. aš dėSl pjroenradmžiauns.t pagal jo biolauką, jis iš tiesų viską suprato, dabar Įdomus atvejis buvo man priimant ligonius Izraelyje. Vyras kreipėsi dėl tam tikrų problemų. Fiziniame lygmenyje jam nebuvo nieko ypatingo, o pažiūrėjęs į karmą - tiesiog aiktelėjau. Jo biolauke matėsi virtinės būsimų mirčių. Pasąmonės agresija žmonėms - keli tūkstančiai vienetų. Esant tokiai agresijai aš paprastai diagnozuoju, kad ligonis nepagydomas arba prie mirties slenksčio. Programa tokia plati, kad dar nespėjo jo sugriauti fiziniame lygmenyje ir išplauks į paviršių pasąmonėje po kokių penkerių metų, tačiau tuomet jau bus vėlu. - Jūsų didžiulė agresija žydų tautai, smerkiate ją ir niekinate. Pacientas pritrenktas. - Atleiskite, tačiau jūs visiškai neteisus. Aš pats žydas emigrantas, gyvenu čia nebe pirmi metai, ir man čia viskas patinka. Aš vėl žiūriu į biolauką ir matau jame stiprią agresiją prieš dideles žmonių grupes. Matyt, ši agresija - pasekmė, reikia žiūrėti, kas giliau. Susikoncentruoju ir praneriu vieną po kito karmos klodus. Dabar vaizdas paaiškėja. Giliau - panieka didelėms žmonių grupėms Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje ir tų grupių smerkimas. Pacientas tebesistebi: fašizm- aAs.š niekuomet nieko neniekinau, vienintelė išimtis -

Sergejus l . m u v a i i Rl ( IA KNYGA f| 1 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ii pasauliui J 1 1 - Tačiau fašizmas - socializmo atmaina. Matyt, buvo momentų, kai smerkėte ir socializmą? Vyras palengvėle prisimena. - Taip, tikriausiai buvo. Viskas išaiškėja. - Dabar trumpai paaiškinsiu visą schemą, - sakau jam. - Jeigu aš ką nors padarau savo stabu, garbinu jį ir siekiu jo kaip tikslo, mano siela prisiriša prie jo ir mažiausias jo elgesio riktas sukelia nepakenčiamą skausmą, nuoskaudą ir smerkimą. Visa tai kaupiasi. Ir galiausiai siela ir sąmonė nusisuka nuo stabo ir pradeda jį niekinti. Bet kokia agresija mus prie ko nors pririša. Kuo labiau moteris niekina ir smerkia tuos, kas įskaudino jos vyrą, tuo daugiau ji daro savo vyrą stabu, dievaičiu ir galiausiai ims jaustis jau jo nuskausta. Ilgus metus jūs nešiojotės savo sieloje fašistų, komunistų smerkimą. Todėl žydų tauta jums tapo absoliučiu stabu. Šiuo metu jūs nieko neįtariate, tačiau jūsų sielos gilumoje kaupiasi pretenzijos jau savo tautai. Visa tai gali netgi neišplaukti į paviršinius sąmonės klodus, tačiau po kurio laiko rizikuojate sunkiai ir neišgydomai susirgti. Tam, kad nejaustumėte vidinės paniekos savo tautai, turite neniekinti kitų tautų. - O kaip tuomet vertinti fašizmą? - Jūs niekinote fašistus. Tačiau kiekvienas fašistas - tam tikros ideologijos skelbėjas. Šios ideologijos pagrindas - tam tikros idėjos. Fašistinė ideologija teikė galimybę vienam būti laimingam kito sąskaita. Norint visus padaryti laimingus, atseit, reikia sunaikinti nedidelę dalį tų, kurie trukdo šiai laimei. Aukščiausias tikslas ir gyvenimo prasmė esą sukurti rojų žemėje. Bet juk tokios idėjos jau egzistavo senų senovėje, prisiminkite senovės Spartą. Jos egzistuoja ir šiuo metu. Keičiasi tik jų skleidėjai. Periodiškai vis dar pasirodys didelės grupės žmonių, manančių, kad svarbiausia laimės pasiekimo sąlyga - sunaikinti kitaip manančius ir truks plyš įgyvendinti laimės idėjas. Ar nepakanka pažvelgti į žmoniją, kuri anksčiau absoliutizavo žemiškas vertybes, o šiuo metu absoliutizuoja dvasines? Karai dėl idėjų argi ne kur kas žiauresni, negu dėl kąsnio duonos? Tačiau viskas numatyta Dievo, ir žmonija ne atsitiktinai atsidūrė tokioje būklėje. Dvasinis žmonijos lygis išaugo, ir ji priėjo tokią pakopą, kurią galėtų įveikti tik su kur kas pilnesne meilės širdimi Dievui. Meilė visus išgelbėtų, o pretenzijos skandina. Ar pamenate Biblijos pasakojimą, kaip Dievas sunaikina miestą su visais nusidėjėliais? Jeigu ten būtų atsiradę nors keli nenuodėmingi, Jis būtų miesto pagailėjęs. Kiekvienoje žmonių grupėje yra dvasios lyderių, kurie apie tai patys gali nė nežinoti. Jeigu tie dvasingieji pradės visus niekinti ir smerkti, tuomet žymiai sumažės galimybės išgyventi visiems žmonėms, su jais susijusiems.

5 21 lliLClA S e r g e j u s l.a/.areva.s KNYGA ** MciK žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Šiuo metu kiekvieno žmogaus vidinė būsena gali turėti įtakos visos žmonijos likimui. Ta lygybė ir brolybė, apie kurią buvo svajojama, stos gana greitai. Jau dabar vienas žmogus gali sunaikinti dideles žmonių grupes. Netrukus ateis metas, kai vienas žmogus galės sunaikinti visą žmoniją. Ir norint išsaugoti gyvybę reiks prisiminti tokius dalykus kaip pusiau mistinę šiandienos požiūriu pedagogiką - dorovingumo ir meilės ugdymą vaikų širdyse. Sėdžiu mažame kambarėlyje ir priimu pacientus. Ant stalo prieš mane guli popieriaus lapeliai. Dešinėje - nedidelė spintelė, kurioje keletas sulčių paketų. Kairėje - langas, per kurį matyti ilgas smėlėtas, saulės nutviekstas paplūdimys ir tolyje iki pat horizonto - Viduržemio jūra. Vietovė vadinasi Bat Jamas. Žiūriu į pacientą, sėdintį prieš mane, ir mąstau apie tai, kad čia, Izraelyje, apčiuopiau dar vieną svarbią grandį. Taigi egzistuoja Visata, kurioje yra trys vertybių sistemos: žemiškosios vertybės, susijusios su materija; dvasinės, susijusios su erdve; meilė žmonėms ir pasauliui, susijusi su laiku. Egzistuoja galia, sukūrusi mūsų Visatą. Musų jausenoje - tai kūryba, kūrybinga veikla, vaikų gimdymas. Egzistuoja galia, griaunanti mūsų Visatą. Mūsų jausenoje - tai valdžia, galybė, tobulybė. Egzistuoja galia, Visatą stabilizuojanti, ją mes jaučiame kaip tikėjimą žmonėmis, aplinkiniu pasauliu, tikėjimą Dievu. Aš maniau, kad šiose trijose galiose jau nėra erdvės, laiko ir materijos. Paskui suvokiau, kad yra, tik ten jie visiškai kitoki. Neseniai aš prisigavau prie naujos struktūros. Šimtus kartų stengiausi apskaičiuoti, kas tai yra, išbandyti situacijose su pacientais, ir pamažu pradėjo ryškėti naujas modelis. Jį aš pavadinau Aukščiausia Dieviška paskirtimi. Į jį įėjo visos paminėtos struktūros, tačiau prioritetas priklausė tai, kurią pavadinau galybe ir tobulybe. Paskui aptikau analogišką jai struktūrą, kurioje prioritetas priklausė kūrimo procesui, vaikų gimdymui, tai yra, atsirado tarsi dvi priešybės. Viena - viską kurianti, o kita - viską valdanti. Ixigiškai mąstant, turėtų būti ir trečia - grąžinanti į Dievą, tačiau jos aš negalėjau surasti. Prieš man išvykstant į Izraelį paskambino pažįstamas: - Klausyk, gal galėtum pažiūrėti į mano biolauką. Dukra susirgo. Aš važiavau pas ją. Snieguotame kelyje mano mašiną sumėtė, susuko ir staigiai permetė į priešpriešinę kelio juostą. Kaip aš likau gyvas ir net mašina nesudaužyta, iki šiol nesuprantu. - Tavo dukra prisirišusi prie to, ką aš vadinu Dieviška paskirtimi, prie kažkokio ypatingo likimo ir vidujai yra labai išdidusi, jaučiasi esanti aukščiau visų. Tai gydoma sugriautu likimu. Tavo programa analogiška. Važiavai pas dukrą, galvojai apie ją, ir prasidėjo programos rezonansas. Išgelbėjo tave tai, kad savo vidinę didystę mokėjai įveikti ir likimu pernelyg nesiskundei, antraip galėjo būti blogiau.

S e r g e j u s I. a y. a r e v a s T RliCIA KNYGA 513 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms Izraelio tautos biolauke, mačiau, yra dvi esminės labai stiprios prieraišos. Pirmoji - savo paskirties, savo likimo absoliutizaciją. ' Meilės pasauliui, o taip pat kūrimui absoliutizaciją gydoma žiauriu, neteisingu aplinkinio pasaulio elgesiu. Aukščiausios paskirties absoliutizaciją gydoma likimo smūgiais ir sugriautu likimu. Kas nemoka išsaugoti meilės, kai žeminamos šios aukščiausios vertybės, tas prisidaro pakankamai daug problemų. Kai man paaiškinus žmonės tai suvokdavo, kūrybos, meilės pasauliui absoliutizaciją būdavo pašalinama ganėtinai greitai, o su likimu buvo sunkiau. Aš jaučiau, kad privalau rasti deramų žodžių ir sąvokų, ir galiausiai juos radau. Suprantate, kai žmogus jaučia, kad / jis turi kažkokią paskirtį, kažkokį ypatingą likimą, tai tarsi Dievas jį veda. Jaučiamas kontaktas su Dievu. Kuo stipresnis šis kontaktas, tuo daugiau gauname kūrybos ir kūrimo gabumų. Ir tuo daugiau turime galybės ir tobulybės. Kiekvienas žmogus turi savitą tokio kontakto mastą. Jis priklauso nuo žmogaus charakterio, elgesio ir pasaulėžiūros. Vidujai mūsų kontaktas su Dievu visiškai vienodas, tarp musų nėra skirtumų, ir mes visi lygūs, o išoriškai, priešingai, - kiekvieno skirtingas. Šis kontaktas susijęs su mūsų sąmone ir iliuzijomis. Kadangi paviršinis kontaktas skirtingas, tai jau žmogiškoji vertybė, ir prie jos galima prisirišti kaip ir prie visų kitų. Vadinasi, pradedame niekinti tuos, kas to turi mažiau, ir periodiškai mes turime ir šias vertybes prarasti. Tai vyksta per netikėtai, neteisingai sugriautą likimą. Atsiranda jausmas, kad Dievas nuo mūsų nusigręžė ir mus pamiršo. Ir tuomet reikia Jo ieškoti ne aplinkoje, ne sąmonėje, o mūsų sieloje, nuo nieko nepriklausančiame meilės jausme. Tuomet suyra senas kontaktas ir atsiranda naujas, didesnio masto. Todėl mokėjimas išsaugoti meilę ir nepateikti pretenzijų nei likimui, nei Dievui, kai, regis, visiškai neteisingai pabyra nelaimės, kai įskaudinti patys švenčiausi jausmai - tai mokėjimas žengti dar vieną žingsnį Dievo link, dar vieną žingsnį į aukščiausią laimę. Susimąstęs žiūriu per langą, kur matosi paplūdimys. Neaišku iš kur, pačiu jūros pakraščiu ant nedidelio arklio joja berniukas. Vaizdas šiek tiek fantastiškas. Atrodo, kad tai nerealu. Ta erdvė ir laikas, kuriame aš ką tik gyvenau, išnyko. Jauna moteris, sėdinti priešais, pradeda kažką kalbėti, ir aš nenorom atitraukiu žvilgsnį nuo saulės spindulių nutvieksto smėlio ir banguojančios jūros. Moteris išsiima laikraštį, leidžiamą Izrae- 'yF- v . - Cia straipsnelis, - sako ji. - Laikraštis išleistas sį mėnesi, vasarį. Čia rašoma tas pat, kaip ir jūsų knygoje. Prisimenate, jūs rašėte, kad virš Antarktidos yra išėjimo į kitus pasaulius zona ir per ją sielos ateina į Žemę?

C 1 A TT^CIA KNYGA _• Sergejus l,.ZĮI»;.s Meilė žmonėms ir pasaulini KARMOS DIAGNOSTIKA - Žinoma, prisimenu, - gūžteliu pečiais. - O kaip jūs ją suradote? - Nieko sudėtinga, - atsakau aš. - Jeigu iš kažkur eina agresija, aš ieškau, iš kokios Žemės vietos ir iš kokio pasaulio ji eina, tuomet lengviau orientuotis. Jeigu turiu negatyvią giluminę programą, tai kartais tiriu ne tik savo praeitį, bet ir praeitį tos grupės, su kuria ji gali būti susijusi. Didžiulio masto programas, liečiančias visą žmoniją, susijusias su praeities įvykiais, aš užčiuopiau ne ant pačios Žemės, o erdvėje virš Antarktidos. Ir paskui, kai detaliau tą erdvę pradėjau analizuoti, padariau netikėtas išvadas. - Aš eisiu pasimelsti, - sako moteris, - o jūs tuo metu paskaitykite šį straipsnį. Pradedu skaityti straipsnį. Jis labai įdomus. Laikraštis vadinasi \"Aidas\" ir kažin, ar informacija, pateikta jame, buvo patikrinta: neseniai amerikiečių tyrinėtoja, gyvenanti Vašingtone, pranešė žur­ nalistams, kad 1994 metų rugpjūčio mėnesį, kai bendra Amerikos ir Britanijos ekspedicija tyrinėjo Antarktidą, danguje virš Pietų poliaus mokslininkai pastebėjo keistą oro judėjimą, nors vėjo nebuvo. Švietė ryški saulė, o ciklonas nenyko. Į ten mokslininkai pasiuntė aeróstata su įvairiais prietaisais, pririšę prie jo ilgą virvę. Pasiekęs ciklono centrą, aeróstatas staiga išnyko. Jeigu ne virvė, besitabaluojanti danguje, niekas nieko nebūtų supratęs. Tik patrauktas už virvės aeróstatas vėl pasirodė. Specialistai pradėjo apžiūrinėti prietaisus ir apstulbo. Visi laikiniai prietaisai rodė 1964 metų rugpjūčio mėnesį, vadinasi, aeróstatas buvo nulėkęs į Žemės praeitį. Dabar šią slaptį nagrinėja karinė žinyba. Jeigu tai tiesa, tai įsiskverbimas į šią zoną žmonijai gali brangiai kainuoti. Man darosi įdomu, ir aš piešiu laikinį Žemės modelį. Praeitis, dabartis, ateitis yra jos centre. Iš centro eina laikiniai kanalai ir išeina į Žemės paviršių atitinkamais laiko bėgsmo skirtumais. Virš Antarktidos yra išėjimas į ateitį, tačiau didesnė laiko biolauko dalis orientuota į praeitį. Šiaurės Amerikos sritis - dabartis, ateitis yra virš Šiaurės poliaus, tačiau erdvėje ji užsivėrus ir atsiveria kažkodėl Rytuose, Azijoje. Po kurio laiko pacientė sugrįžta, ir mes aptarinėjame šią temą. Staiga ji užduoda man klausimą: - Savo knygose jūs nieko nerašėte apie Šambalą, o šimtai, tūkstančiai labai apsišvietusių žmonių mini jos vardą. Sakykite, ar ji iš tikrųjų yra, ar ne? - Aš manau, kad galima pasakyti ir taip, ir ne, - atsakau aš. Moteris nustebusi žiūri į mane. Aš rodau jai lapelį, kuriame nupieštas Žemės rutulys. - Matote erdvę virš Antarktidos - čia daugiausia praeitis.

Sergejus Laz arc va s TREČIA KNYGA 515 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Matote Šiaurės Ameriką - čia dabartis su tendencija į praeitį. Matote Šiaurės Europą ir dalį Azijos - čia dabartis su tendencija į ateitį. O ateities zona atsiveria virš Himalajų. Matyt, tai ir yra ta Šambala, kurią visi mini. Žmogus, gyvenąs kontakto su ateitimi zonoje, galėjo atskleisti savo sugebėjimus, aiškiaregystės galimybes kur kas greičiau, negu kitose Žemės zonose. Sprendžiant iš visko, šiose vietose buvo infor­ macijos pliūpsnis iš ateities. Ir tai, ką mes vadiname skraidančiomis lėkštėmis, galėjo pasirodyti iš tos zonos. Todėl nėra neįmanoma, prisilaikant griežtų taisyklių, įsiskverbti praeitin. Aš nusprendžiau patikrinti dar vieną modelį. Antrojoje .knygoje rašiau, kad žmogus egzistuoja trijuose laiko taškuose. Jeigu jie visi permesti į praeitį, tuomet seka sunki liga arba mirtis. Žodžiu, jei žmogus laiko energetikoje labiau veržiasi į praeitį, negu į dabartį - toks veržimasis gali sukelti ligą ar mirtį. Aš nusprendžiau ištirti Žemės laiko kaip objekto taškus. Prieš du tūkstančius metų vienas taškas buvo dabartyje, vienas - praeityje ir vienas ateityje. 1990 metais - visi trys taškai permesti į praeitį. Veržimasis į ateitį prieš du tūkstančius metų buvo lygus keturiasdešimčiai vienetų, į praeitį - trys vienetai, žodžiu, žmonija vystėsi. 1990 metais į ateitį - penki vienetai, į praeitį - dvidešimt penki vienetai. 1990 metais subtilioje sferoje vyko galingi degradaciniai procesai. Šiuo metu yra stiprėjanti tendencija gerėti ir tuo pačiu metu - žlugti. Tai yra subtilioje sferoje pasaulis šiuo metu balansuoja ant mirties ir gyvybės ribos. Jeigu orientacija į ateitį užsivers, tuomet visą žmoniją ištiks tas pat, kas ir atskirą žmogų, nužudžiusį savyje meilę. Ateityje mes visi daugiau jungsimės su Dievu, vadinasi, meilės mūsų sielose padaugės. Praeityje jos buvo vis mažiau. Jeigu meilės kiekis žmonijoje peržengs pavojingą ribą, tuomet gali žūti ne tik žmonija, bet ir visa Zemė. Tik pamanykit, kaip viskas tarp savęs susiję. Žmonės negali vienas kitam atleisti skriaudų, o Žemė dėl to turi žūti. ATEITIS Prieš išvykdamas iš Izraelio aš apčiuopiau dar vieną struktūrą, aukščiausią, kuri buvo virš dviejų ankstesniųjų ir jas jungė. Aš ją pavadinau \"aukščiausiais meilės, pasitikėjimo momentais\". Jausmų žeminimas, susijęs su šia esme, vyksta, kai mylimas žmogus įskaudina aukščiausias meilės, tikėjimo ir vilties apraiškas. Aš daug kartų apmąstydamas kūriau įvairius modelius, galinčius išreikšti šios esmės savitumą. Vis išeidavo kažkas keista: grįžimo į Dievą struktūra. Jau grįžęs į Piterį ilgai vaikščiodavau apsnigto­ mis gatvėmis ir Nevos krantinėmis, tačiau rasti jai vardo vis

516 TREČIA KNYGA Sergejus I. aza i e v a s žmonėms ir KARMOS DIAGNOSTIKA negalėjau. Belikdavo, kaip visuomet, susitvarkyti savo paties biolauką. Ir vis dažniau išplaukdavo programos, susijusios su žmonijos pažeidimais ateityje. Staiga, visai netikėtai, mane nutvieskė: juk tai grįžimo į Dievą struktūra - tai yra visa, kas sukurta Dievo, tik ateityje. Ir šią struktūrą iškelti aukščiau už Dievą daug lengviau, negu kitas vertybes, ir tai gydoma išdavyste ir aukščiausių jausmų žeminimu ne tik praeityje, bet ir ateityje. Nuo ateities mes priklausome žymiai daugiau, negu nuo dabarties. Todėl periodiškai ir ateitis turi būti griaunama, nes arčiau Dievo ateityje mes būsime savo sąmonėje, o mūsų sieloje Jis yra dabar ir visados. Bet kokią idėją reikia patikrinti faktais, ir aš juos greitai gausiu. Grįžęs į Peterburgą pastebėjau, kad mano pojūčiai pradeda bukti. Pamažu, kaip gyvybinė drėgmė, sunkėsi iš manęs noras gyventi ir džiaugtis. Vadinasi, darėsi tai, ką aiškindavau visiems pacientams, - augo susinaikinimo programa, dėl kurios dažnai ima blėsti emocinis fonas. Aš vėl pajutau besiartinančios mirties žingsnius. Fiziniame ir karmos lygmenyje biolaukas buvo daugmaž stabilus. Peržiūrėjau visus savo laiko taškus, ir jie visi pasirodė permesti atgal. Veržimasis į ateitį - minus dvidešimt vienetų, veržimasis į praeitį - plius šešiasdešimt vienetų. Vos ne trigubai daugiau už mirtiną lygį. Kartais būna žmogui tokia savijauta - viskas gerai, puikiai jaučiasi, bet žino, kad greitai mirs ir niekas jam nepadės. Ateityje jo paprasčiausiai jau nėra. Dirbtuvėje aš turėjau ritualinę statulėlę, kažkada kažkieno atvežtą iš Meksikos ir padovanotą man. Ji buvo actekų kultūros. Statulėlė kažkodėl dirbtuvėje visą laiką krisdavo i/kažkodėl man vis norėdavosi paguldyti ją kniūbsčią, nors aš ją diagnozavau ir pasąmonės agresijos ji, galima sakyti, neskleidė. Joje buvo tik viena programa - padidinta orientacija į ateitį, ateitis sudievinta. \"Tai suprantama\", - mąsčiau aš. Actekams atvykėliai iš kitų planetų, iš kitų pasaulių arba iš ateities buvo galios, jėgos, galybės, meilės ir grožio įsikūnijimas. Ir kuo stipresnis buvo tas kontaktas, tuo išoriškai jis geresnį poveikį darydavo actekams. Jie pradėjo garbinti ateitį ir laiką, meldėsi jiems. Visose ritualinėse statulėlėse ši orientacija įsitvirtino, tačiau žmogui, kuris garbina ateitį, lemta jos netekti. Todėl actekai ir majai buvo be ateities. Žmogus, įsigijęs tokią statulėle, irgi praranda savo ateitį. Kuo su didesniu malonumu žiūrėtų žmogus į tokią ritualinę statulėlę, tuo mažiau šansų jam liktų ateičiai. Dabar aš supratau, kodėl ji man atrodė taip keistai nemiela. Netgi dirbtuvės energetika pasidarė sunki, nepatogi. Ir tik po to, kai aš visa tai suvokiau ir pajutau, mano laiko parametrai pagerėjo ir dirbtuvės

S e r g e j u s L a z a i11 TKIiCT A K N Y G A 517 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui energetika atsistatė. Neseniai kalbėjausi su buvusiu savo pacientu. - Jums po poros metų gali atsirasti likimo bėdų. O jūsų dukra gali likti bevaikė. Priežastis - didžiulis išpuikimas. Išpuikimo pagrindas - tobulybės, laimingo likimo absoliutizacija, tai yra, visų savo norų realizacija ir situacijos kontrolė strateginiu mastu, o taip pat ateities kontrolė. Po dviejų metų subtiliame lygmenyje bus nuspręsta, ar jūsų dukrai gims vaikai, ar ne. Iš keturių vaikų, kurie turėtų mirti, vienas turėtų likti gyvas. Ir jis bus apvalytas negatyvią karmą sugrąžinant jums - jo seneliui. Pacientas susimąsto, paskui pradeda kalbėti: - Pastaruoju metu aš domiuosi astrologija, ji gali tiksliai nusakyti, ar žmogus susirgs, ar mirs, netgi nusakyti mirties dieną ir valandą. Tačiau mano astrologinės prognozės nesutampa su jūsų. - Visiškai galimas dalykas, - sakau jam. - Aš matau tai, ką dar galima pakeisti. Ir prognozuoju, o ne pranašauju. Tačiau dėl astrologijos jūs ne visiškai teisus. Nė vienas astrologas, sprendžiant iš visko, negali duoti informacijos tiksliau kaip šešiasdešimt- septyniasdešimt procentų. Kartais pranašavimai pasitvirtina valandos ..tikslumu, o kartais visiškai nepasitvirtina. Žmogus turėjo gyventi, o jis staiga miršta, arba atvirkščiai. Jis žiūri į mane abejodamas ir linguoja galva. - Vis dėlto man atrodo, kad astrologija duoda tikslesnę prognozę, negu jūs. Aš gūžteliu pečiais. - Kai prieš dvejus metus konsultavau jūsų žmoną, jai buvo prasidėjęs gimdos vėžys ir jūs,, suprasdamas, kad padėtis rimta, kreipėtės į mane dėl jos sveikatos. Šiuo metu ji sveika. Kaip jūs manote, ar tai įėjo į astrologijos prognozes, ar ne? Mano pašnekovas mąsto, bet matyti, kad jam sunku priimti mano teiginius. - Na gerai, - sakau aš. - Galite pamiršti mano prognozes. Tačiau dėl viso pikto nekurkite tiksliai apibrėžtų planų ateičiai, smarkiai nesijaudinkite dėl nemalonumų ir nesėkmių ir nesigailėkite praeities. Aš manau, kad tai galėsite įvykdyti. Padarykite nors tiek. Po šio pokalbio aš prisiminiau, kaip nelengva prognozuoti ateitį. Aš turiu tolimą giminaitę, puikiai buriančią iš kavos tirščių. Paprašiau jos paburti, ir po pirmo puodelio ji nustebusi sušuko: - Klausyk, tu neturi ateities! - Kaip tai suprasti? - suglumau aš. - O taip, tu pats ją kuri, griežtai apibrėžtos ateities tu neturi. - Būk gera, pabandykime nors šį tą daugiau sužinoti, - paprašiau ją.

Q TKLCIA KNYCIA S e i g ė j u s I. a / a r e v a s e> Meilė ž m o n ė m s ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Ir vėl užverdame kavą ir išpilstome į puodelius. Kol gėriau kavą, prisiminiau vieną įdomų anekdotinį atvejį. Kažkada atsidūriau kompanijoje su moterimi, kuri iš kavos tirščių pasakodavo, kas kam atsitiko, kuo kas serga ir kas nutiks ateityje. Visi buvo apstulbinti. Man paburti ji nespėjo. Jaučiausi taip suintriguotas, kad atėjau kitą dieną ir paprašiau paburti ir man. Kai ji bandė pažiūrėti, kas man nutiks, jai pradėjo smarkiai skaudėti galvą. Nusprendėme procedūrą pakartoti. Tačiau kas kartą, kai ji bandydavo pažvelgti į mano ateitį, jai vėl pradėdavo skaudėti galvą. Po keturiolikto ar penkiolikto puodelio aš supratau, kad nieko nebus, ir būrimą nutraukėme. - Klausyk, jei negali pati gauti informacijos, - patariu giminaitei, - pasitelk dar vieną šaltinį. Sakei, kad tavo'gabumai aiškiaregystei pasireiškė po tavo senelės mirties, ir kad iš pradžių būtent ji tau duodavo informaciją apie ateitį. Pabendrauk su ja, \"gal ir dabar ji tau galės ką nors pranešti. Jaunoji moteris atsisėda ir užsimerkia. Paskui ima pasakoti. - Tai ne tik mano senelė, bet ir tavo antrininkas pomirtiniame pasaulyje. Jie tariasi, katras duos informaciją. Va, antrininkas pasišalino. Dabar senelė pasakys, kas turi atsitikti per artimiausius du ar tris mėnesius. Viskas, ką ji pasakė man, tiksliai išsipildė. Po kelių mėnesių vėl susitikau giminaitę ir nusprendžiau paeksperimentuoti. - Padarykime taip, - sakau jai. - Aš tau padėsiu įeiti į mano ateitį, ir tu man praneši, ką ten pamatysi. Ji įdėmiai žiūri į kavos tirščius puodelyje ir pradeda pasakoti. - Dabar kelias minutes palauk, - sakau jai, - tai, kas gali įvykti, yra susiję su tam tikrais pažeidimais. Aš pradedu melstis ir apvalau save, tačiau šiame pranašavime kalba ėjo dar apie vieną žmogų, kuriam buvo lemta mirti. Aš meldžiuosi ir už jį ir matau, kad biolaukų struktūros gerėja. - Ar prisimeni, ką pranašavai? - klausiu giminaitę. - Žinoma, - atsako ji. Aš sugrąžinu jai tą patį puodelį. - Pažiūrėk, kaip atrodo dabar? Jaunoji moteris pritrenkta. Ji akių negali atitraukti nuo piešinio, susidariusio iš kavos tirščių, o paskui suglumusi žiūri į mane. - Klausyk, dabar gi viskas pasikeitė. Ir tas žmogus, apie kurį sakiau, kad po kelių mėnesių mirs, sprendžiant iš šito tirščių piešinio, liks gyvas. - Bet piešinys kavos tirščiuose nepasikeitė. - Taip, - priblokšta atsako ji. - Tačiau ateitis pasikeitė. Matai, kavos tirščiai - tik priemonė, dingstis informacijos nuskaitymui. Viskas priklauso nuo to, kas nuskaito. - Beje, - klausiu giminaitę, - ar sau burei? Tavo biolaukas prastokas.

S e r g e j u s I, a z a i e v a s 5 1 9T R L C I A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ii pasauliui - O aš, - prisipažįsta ji, - norėjau paprašyti, kad mane išdiagnozuotum. Vaikystėje mane sužalojo mašina, ir paskui buvau \"surankiota iš dalių\", per stebuklą išgyvenau. Nuo to laiko man smarkiai pažeisti inkstai, ir nežinau, kiek man dar liko gyventi. Neseniai buvau pas vieną gerai gydančią bobutę. Ir ji sakė, kad negalinti padėti, nes man esą jau paskutinioji. Ji nurodė, kad Abchazijoje gyvena viena labai pagelbinga žiniuonė. Prakeikimą • nuo manęs tik ji galėtų pašalinti. Aš susiruošiau ir po kelių dienų jau važiavau į Gagrus. Man paaiškino, kaip surasti privatų namą, kur manęs galėjo laukti išsigelbėjimas. Pusę dienos ieškojau to namo, bet nesugebėjau surasti ir grįžau namo. Dar du kartus į ten važiavau, bet vis veltui. Ir supratau, kad manęs kažkas neprileidžia prie jos. Matyt, prakeikimas iš tiesų labai galingas. Tačiau gyvenimas pilnas netikėtumų, ir man pasitaikė gera proga. Susipažinau su viena stipria ekstrasense - kai ji rankomis vedžiodavo, tiesiog siūbuodavau į jos judesių ritmą. Ir nuvažiavau ten ketvirtą kartą, jau su ja. Šį kartą mes suradom kelią. Įėjau į žiniuonės namo kiemą; ten jau buvo daug žmonių, laukiančių žiniuonės pasirodymo. Išėjusi ji tylėdama pradėjo visus apžiūrinėti, paskui priėjo prie manęs ir pasakė: - Tau už nugaros mirtis stovi. Aš tavęs negydysiu, eik sau. - Taigi, - baigė pasakojimą giminaitė, - dabar man belieka sėdėti ir laukti mirties. Sprendžiant iš to, kas man buvo pasakyta, laukti reikės neilgai. - Štai kaip yra, - pradėjau aiškinti giminaitei, - tavęs išgydyti negalima dėl vienos paprastos priežasties - tai, ką bobutės įžvelgia kaip prakeikimą, iš tiesų yra nepaprasta puikybė. Praeituose gyvenimuose tu buvai be galo gabi, labai tobula, laimingo likimo ir aiškiaregė, galinti matyti ir jausti ateitį. Nepastebimai visa tai tapo tavo tikslu, o ne priemone, tu pasipūtei, pradėjai trempti ir niekinti netobulus žmones. Mėgavaisi galimybe kitiems primesti savo valią, lemti jų likimus. Ištverti traumuojančios, tave žeminančios situacijos tu nebeįstengei. Ir į šį gyvenimą atėjai su tokiu pačiu charakteriu. Todėl troškimas trempti ir valdyti visą pasaulį buvo blokuojamas jau nuo vaikystės. Ir tavęs iš tiesų neįmanoma išgelbėti, jeigu tu nepasikeisi. Mokykis nusižeminti, nusileisti, išsaugodama geraširdiškumą. Geriau būtų, kad neburtum, nes tai tave pririša prie gabumų, tobulybės, aiškiaregystės. Dėkok Dievui už visus likimo pasiųstus nemalonumus ir melskis, kad didžiausia laimė tau būtų meilė Dievui. Ji kažką suprato. Praėjo maždaug ketveri metai, ir mano giminaitės ne tik sveikata pagerėjo, bet ir likimas. Beje, praėjus pusei metų po mūsų susitikimo, ji vėl nuėjo pas pirmąją bobutę. Ta iš pradžių jos nepažino, o paskui nustebusi pareiškė:

520 T R E Č I A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA <Icilė ž m o n ė m s ir pasauliui - Dabar ilgai tu gyvensi, visas tavo likimas pasikeitė. Vieną kartą atėjusiai gydytis moteriai aiškinau, kaip reikia melstis. - Mintyse kreipkitės į Dievą ir prašykite, kad praeitų noras žmogiškąsias vertybes padaryti aukščiausia laime. - Visa tai, ką man pasakėte, užsirašiau savais žodžiais. Gal galėtumėte žvilgtelėti? Ji taip užsirašė: \" Viešpatie, prašau Tave, kad iš mano sielos išnyktų noras branginti žmogiškąsias vertybes\". Man akys ant kaktos iššoko, kai pamačiau, ką ji užsirašė. Iš pirmo žvilgsnio - labai panašu, o vidujai - visai kita prasmė. - Klausykite, kai jūs skaitote kanonines maldas, - tai viena, jūs galite netgi nesigilinti į jų tekstą, tačiau aš ne dvasininkas, o mokslininkas. Ir kaip mokslininkas, suvokiu, kad maldos žodžiai yra galingas instrumentas ir jais naudotis reikia tiksliai ir kruopščiai. Visas šiame gyvenime turimas vertybes jūs privalote branginti, tačiau kiekvieną akimirką būkite įsisąmoninusi, kad jos niekada , nebus svarbiausias dalykas, todėl melsdamasi savais žodžiais prašykite Dievą to, ko tik Jis gali duoti - meilės, o visa kita mes turime įgauti patys. Vertas dėmesio atsitikimas įvyko prieš keletą dienų. Pas mane gydytis atėjo moteris, atvykusi iš Serbijos. - Prieš keletą mėnesių mano dukra pateko po mašina, bet liko gyva, ir aš supratau, kad tai perspėjimas, susijęs su manimi. - Teisingai, - pasakiau aš. - Norėdama padėti dukrai, jūs pati turite susitvarkyti. Jūsų problema kaip ir daugelio - gabumai, intelektas, tobulybė. Atitinkamai padidėjo pretenzijos aplinkiniam pasauliui ir ypač vyrams. Visa tai ir perdavėte dukrai. Keiskite požiūrį į praeitį ir pakeisite ateitį. Po apsilankymo pas mane \"vidinis purvas\" greičiau šalinsis. Karmos sluoksnių judėjimo greitis gali padidėti dešimtis kartų. Melsdamasi ir peržvelgdama savo gyvenimą, jūs apsivalysite. Ko nesuspėsite - bus užblokuota nemalonumais, pažeminimais, nesėkmėmis. Ir nuo to, kaip jūs šias nesėkmes priimsite, priklausys jūsų sveikata ir tolimesnis gyvenimas. Aš šiandien išgirdau vieno žmogaus istoriją. Jis atvyko į Maskvą ir vakare staiga ant jo šoko šuo ir įkando į ranką. Jis nesuprato, kad tai ženklas, ir vidujai įnirto. O po savaitės jį toje pačioje vietoje nužudė. Jis kaip ir jūs absoliutizavo gabumus ir tobulybę. Gabumai susiję su rankomis, ir padidėjusi vidinė agresija buvo blokuojama rankos trauma. Jeigu įkandimo ir pažeminimo metu jis būtų sugebėjęs išsaugoti geraširdiškumą, tai, gavęs traumą, po savaitės galėjo išlikti gyvas.

.Sergejus l.a/arevas TREČIA KNYGA CO 1 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui 3ZI - Ar jums pasitaikė atvejis, kad žmogus būtų viską suvokęs ir likęs gyvas? - klausia moteris. - Žinoma, aš jums papasakosiu patį ryškiausią. Prieš keletą mėnesių skaičiau paskaitą Sočio mieste. Rytą, pusryčiaudamas drauge su kitais žmonėmis, atkreipiau dėmesį į vieną moterį, labai žavingą ir geraširdišką, tačiau kaip specialistas aš mačiau joje vidinį žiaurumą ir puikybę vyrų atžvilgiu. - Kuo talentingesnė moteris, - pasakiau jai, - tuo sunkiau jai priimti kaip Dievo siųstą žeminimą iš vyro, įr tokiais atvejais nukenčia vaikai. - O aš turiu vaikų ir, tfu, tfu, viskas normalu. - Ačiū Dievui, - sakau jai. Aš nenorėjau diagnozuoti jos vaikų, kad neatrodytų, jog noriu ją pagąsdinti. Tačiau ji turėjo dalyvauti mano paskaitoje. Ir apie tai prisiminęs, nutariau pažiūrėti, ar ji supras, ką aš kalbu. Ištyręs per nuotolį jos biolauką, pamačiau tenai mirtį, ir dar labai greit. Ir pradėjau skaityti paskaitą tarsi jai asmeniškai, nors iš esmės paskaita nesiskyrė nuo man įprasto aiškinimo pobūdžio. Po paskaitos tos moters nesutikau, ji išvažiavo. Kitą dieną ji turėjo išskristi iš miesto. Aš vėl ją išdiagnozavau ir net švilptelėjau iš nustebimo. Biolaukas buvo švarus ir harmoningas. Su manimi tą rytą buvo kartu pusryčiavęs ir mano bičiulis. - Ar prisimeni tą moterį? - paklausiau jį. - Daugumai klausytojų po paskaitos, jeigu jie vidujai buvo pasiruošę, biolaukas kardinaliai pagerėja. Tačiau šis atvejis tiesiog nuostabus: moteris turėjo mirti, o dabar - gyvens. Aš maniau, kad tuo istorija ir baigėsi, bet atsitiko kitaip. Kitą dieną ji su bičiule vyko į aerouostą. Tunelyje mašiną sumėtė: iš pradžių į vieną pusę, paskui - į kitą; galiausiai mašina trenkėsi į tunelio sieną. Visi liko gyvi, net be jokio įdrėskimo. Aš supratau, kad šis įvykis, tai yra avarija, buvo tiksliai numatytas įvykti, bet dėl moters sielos gelmėse pasikeitimų įvyko tik avarija, ir apsiėjo be jokių suluošinimų ar mirčių. Šią istoriją pasakojau savo pacientei ir tuo tarpu stebėjau jos biolauką. Padėtis gerėjo, todėl nusprendžiau, kad seansą metas baigti. Tačiau netikėtai smilkinyje man ėmė skaudžiai tvinksėti, ir supratau, kad kažkas labai primygtinai nori perduoti informaciją. Tai buvo mano pacientės lemtis: \"Pasakyk jai, kad mirs, jeigu melsis taip, kaip anksčiau\". - Kaip jūs meldžiatės? - paklausiau ją. - Paprastai, iš maldaknygės. - Ne, jūs dar priduriate kažką savo žodžiais. - Meldžiuosi, kad Dievas duotų sveikatos ir meilės mano vaikams. / - Sveikatos prašyti nereikia, sveikata - meilės rezultatas. Tačiau

522 T R E Č I A K N Y G A S e r g e j u s l.a , a : . , s Meile žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA jūs dar kažko prašote Dievą savais žodžiais, pasakykite ko. - Kadangi aš iš Serbijos, meldžiuosi, kad greičiau baigtųsi karas Jugoslavijoje. Aš pažiūrėjau, ar toks prašymas yra dėsnių pažeidimas. Taip, pagal energetiką tai daugkartinis palinkėjimas mirties didelėms žmonių grupėms. - Jūsų malda gali padėti tik žmonių kūnams, bet ne sieloms. Kaip žmogus jūs turite norėti, kad karas baigtųsi, ir daryti viską, kad jis neplistų ir vėl neprasidėtų. Tačiau karas - tai irgi liga. Ir kas meldžiasi, kad išnyktų tik fizinio lygmens liga, tas kenkia sielai. Meldžiantis žemiška logika turi būti išjungta, nes kitaip mes, remdamiesi žmonių logika, pradėtume , spausti Dievo logiką, o tai labai pavojinga. Todėl ir melstis geriau nevalgius, vienumoje, atsisakius bet kokių pretenzijų žmonėms ir sau, - praeičiai, dabarčiai ir ateičiai; tuomet meilė, kurią gauname melsdamiesi, padės mums patiems įvykdyti savo žmogiškuosius troškimus. istoriJjąa:unas žmogus žiūri prieš save ir pasakoja savo gyvenimo - Dar neseniai aš turėjau krūvą pinigų, jaučiausi visagalis ir buvau įsitikinęs, kad įgyvendinsiu visus savo planus. Šiuo metu pinigų nebeturiu, o visi planai subyrėjo, nors, rodos, nepadariau jokios klaidos. - Jeigu jums pareikšiu, kad jūs prisirišęs prie dvasingumo, tobulybės ir kad vidujai žiauriai niekinate ir smerkiate žmones, jūs ne visiškai mane suprasite, - pasakiau jam. - Verčiau paprastais žodžiais papasakosiu, iš kur jūsų sieloje atsirado panieka ir smerkimas. Žemėje yra aukštesnio kontakto su ateitimi vieta. Pastaruosius keletą tūkstančių metų ji plyti virš Himalajų. Ir žmogus, gyvenąs Šiaurės Indijoje arba Tibete, gauna aukštesnį kontaktą su ateitimi . ir keletą gyvenimų jį nešiojasi savyje. Jeigu žmogus teisingai elgiasi, kontaktas stiprėja. Jeigu neteisingai, tai yra jaučiasi skriaudžiamas tų žmonių, kurie griauna jo sumanymus, jei būna nepatenkintas savimi ir likimu, kai jo svajonės neišsipildo, jeigu krenta į neviltį, tai yra baiminasi dėl ateities, jau iš anksto būna ja nepatenkintas, į ateitį toks žmogus nebus įleidžiamas. O jeigu religinio filosofinio auklėjimo ar intuicijos dėka žmogus elgiasi teisingai, tai kontaktas su ateitimi didėja ir smarkiai išauga galimybė daryti poveikį aplinkiniam pasauliui, nes nuo ateities mes priklausome daugiau, negu nuo dabarties. Tokiais atvejais visi troškimai pradeda pildytis, ir tai vadinama laimingu likimu. Didėja mūsų tobulumas, intelektas ir gabumai, galimybė kurti, vaikus gimdyti.

S e r g e j u s I. a /. a r e v a s KARMOS \"DIAGNOSTIKA Tačiau prisirišti galima ir prie ateities, kuriant tiksliai apibrėžtus planus, svajojant apie kažką, pykstant ant tų, kurie pridarė nemalonumų ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, jūs praradote pinigus, jums skaudu. Tačiau jeigu praradote galimybę gauti jų ateityje - jums dvigubai skaudžiau. Susipykote su mylima moterimi - jums skaudu, nes pažemintas jūsų meilės jausmas jai. Tačiau jeigu ji pasakys, kad visai nebenori su jumis susitikti, jums bus daug skaudžiau, nes jūsų meilė pažeminta ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Ir kuo daugiau laimės patiriate dėl kontakto su ateitimi, tuo didesnė pagunda priklausyti nuo jos, prisirišti prie jos savo siela. Tuomet, kad siela būtų išgelbėta, ateitis sugriūna, nes ji taip pat turi būti ne tikslas, o priemonė. Taigi iš pradžių griūna planai, paskui likimas apipila nemalonumais, vėliau dažnos nesėkmės, pažemini­ mai, dar vėliau - ligos ir taip toliau. Mokėjimas priimti planų, idealų ir svajonių žlugimą, kaip Dievo pasiųstą, tai mokėjimas išsaugoti laimingą likimą, tobulybę, intelektą ir taip toliau. Na, o gydoma visa tai pažeminimu, sužlugdytu likimu ir sužlugusiais visais planais. Taip ir jums nutiko. Taigi Rusijai būtina sąlyga: mokėti neniekinti savo praeities, nepanikuoti dėl ateities, nesiskųsti savo likimu, neniekinti jokių netobulumo apraiškų, žodžiu, ugdyti dorovingumą, meilę aplinkiniam pasauliui be pretenzijų, meilę Dievui, antraip vargu ar pasiseks politinės ir ekonominės reformos. Kiekvienas mūsų sąmone ir pojūčiais apčiuopiame aplinkinį pasaulį. Logiški ir emociniai modeliai, šitaip sukuriami, sąlygoja kiekvieno mūsų charakterį, likimą ir sveikatą. Tie teisingos emocinės pasaulėjautos grūdai, kurie išauga mūsų sieloje, padaro mus harmoningus ir padidina mūsų galimybes išlikti ir tobulintis. Logika - tai lapai, o meilė - tai šaknys. Ir kaskart, kai įžengdavau į naujus pažinimo etapus, tas pačias pakopas matydavau ir mene, taigi supratau, kad kiekvienas šio to jame pasiekęs intuityviai praėjo tas pačias pakopas kaip ir aš. Aš vėl grįždavau prie teatro, stengdamasis naujaip suvokti šį meną. Šiuo metu esu viską susisteminęs į tris vertybių sistemas. Pirmoji - kūryba, kūrimo procesas, visos esaties pagimdymas. Antra - valdymas, valdžia, galybė, tobulybė. Trečiąją pavadinau grįžimu į Dievą, nes visa esatis atsirado iš Dievo, vystosi ir vėl grįžta pas Jį. Gal mėnesį bandžiau surasti dar vieną pavadinimą sąvokai, reiškineiai sugrįžimą į Dievą, o paskui jis lengvai pats savaime atsirado. Tai buvo ateitis. Paradoksalu: Dievas - aukščiausia vertybė ir grįžimas prie Jo - aukščiausia žmogiška vertybė. Žmogus, turintis aukštesnį kontaktą su ateitimi, padaro didelį šuolį tobulinimesi, tačiau jeigu jis absoliutizuoja ateitį, laiko ją

524 TRIiCIA K N Y C i A KARMOS DIAGNOSTIKA Aci\\č ž m o n ė m s ir pasauliui laime, gauna didžiausią nuobaudą - prapuola noras gimdyti, kurti ir veikti. Prapuola noras tobulintis. Vadinasi, norint būti tobulam ir kūrybingam, reikia teisingai suvokti ateitį. Pirmiausiai reikia suvokti, kad kuo toliau einame į ateitį, tuo labiau artėjame prie Dievo, tačiau taip yra lik paviršutiniame žmogiškame lygmenyje. O vidujai mes Dievą visuomet nešiojamės savyje. Todėl svarbiausias orientyras turi būti ne į ateitį, o į Dievą mumyse, tai yra į beribę meilę be jokių pretenzijų. Žvelgiant iš to taško, didelis aktorius subręsta tik per keletą gyvenimų. Pradžioje jis būna šventasis, pranašas, aiškiaregis. Vidinė meilė Dievui jam svarbiau už ateitį, todėl ir ateitis jam atverta. Jo kūrybinė ir kuriamoji galia, jo tobulumas žymiai išauga. Štai kodėl Kristus sakė: \"Negalvokite apie rytojaus dieną, gyvenkite kaip paukščiai\". Tačiau kai ateina laikas įgyvendinti per vieną ar du gyvenimus sukauptus sugebėjimus, žmogui planingai žlugdoma ateitis, likimas. Ir tokia būklė trunka tol, kol žmogui praeina noras prisirišti prie kūrybos, kūrimo ir tobulumo. Jeigu žmogus išsaugodavo meilę Dievui, nenužudydavo savyje meilės, jis tokią mokyklą praeidavo ne per trisdešimt-penkiasdešimt gyvenimų, o per vieną ar du ir jau ketvirtame ar penktame gyvenime jam atsiskleisdavo didelis kūrybinis potencialas, ir žmogus įgyvendindavo jį nebeprisirišdamas. Jeigu tokiam žmogui gabumai, tobulybė tapdavo gyvenimo tikslu ir dar puikybė nepaprastai pradėdavo augti, jį arba kas nors užmušdavo arba jis būdavo sužalojamas, smarkiai susirgdavo, arba sužlugdavo visas jo gyvenimas. Jeigu jis absoliutizuodavo kūrybą ir kūrimą, vaikų gimdymą, ir menas vis labiau jam tapdavo gvenimo tikslu, tai jo sieloje vis labiau įsiliepsnodavo pavydulingumas, įžeidumas ant artimų žmonių, ir tuo daugiau smūgių ir išdavysčių būdavo iš mylimų žmonių pusės. Tuomet jis arba atsisakydavo kūrybos, jausdamasis pražūsiąs, arba atsisakydavo šeimos ir stabilių santykių su artimaisiais, arba, procesui nuėjus labai toli, pasąmonėje keisdavo lytinę orientaciją, kad būtų išsaugota gyvybė ir kūryba. Dabar apie - dviejų pradų - iirformacijos ir energijos susijungimo ir gimimo procesą. Meilė pasiskirsto į informaciją ir energiją, o paskui jos susijungia ir, pereidamos viena į kitą, kuria gimimą ir vystymąsi. Vyras - tai idėja, informacija, tobulėjimas, intelektas, gabumai. Moteris - tai energija, kūryba, kūrimas, vaikų gimdymas. Vyrišką pradą, kaip ir moterišką vienu metu turi kaip vyras, taip ir moteris. Jeigu žmogus gimė vyriškos lyties, jis turi penkiasdešimt tris procentus vyriškojo prado ir keturiasdešimt septynis procentus moteriškojo. Jeigu gimė moteriškos lyties - atvirkščiai. Žodžiu, giluminiame lygmenyje mes visi dvilyčiai, ir tik paviršiniame lygmenyje dėl vystymosi pasireiškia lyčių skirtumas. Teatras

KARMOS DIAGNOSTIKA TRliClA KNYGA Meilė žmonėms ir pasauliui prasideda, kai dramaturgo idėja, slepianti savyje ir subtilią energiją, susijungia su energija, kurią spinduliuoja teatro kolektyvas, turintis ryškių idėjų. Režisierius, kaip meilė, vidujai jungia savyje ir informaciją, ir energiją. Kuo daugiau jo sieloje meilės, tuo didesnis potencialas gali atsirasti tarp dviejų priešybių ir tuo daugiau tikro meno. Aktorius vidujai visuomet yra šiek tiek ir dramaturgas, ir režisierius. Tačiau aktoriui svarbiausia - parodyti, kaip informacija ir energija susijungdamos sukuria meilę. Prisimenu, kaip bandžiau padėti vienai merginai, stojančiai į Teatrinį institutą. Pirmo egzamino metu jos nepriėmė. Peržiūra įvykd iki mūsų susitikimo. - Klausyk, atsistok dabar prieš mane ir padeklamuok eilėraštį, - paprašiau ją. Įspūdis buvo siaubingas, blogesnio negalėjau įsivaizduoti. - Tu visiškai neįsijauti, persakai vien tik mintį. Pabandyk padeklamuoti kitą eilėraštį. Žinai, yra tokia Krylovo pasakėčia: \"Po Ąžuolu šimtamečiu lig soties Kiaulė gilių prisipūto; paskui nugriuvo po medžiu; akis atplėšus atsibudo ir rausti Ąžuolo šaknis knysle sukruto\"? Paskaityk ją, - paprašiau merginą. Ji pradėjo skaityti, išraiškingai gestikuliuodama. - Formos atžvilgiu puiku, - pasakiau jai, - o viduje - tuštuma. Tavo žodžiai baladojasi, stuksi vienas į kitą, ir tiek. Suprask: žodžiai - tai pasekmė. Žodis gimsta iš emocijų. Kai tu deklamuoji eilėraštį, turi ne žodžius išraiškingai sakyti, o žodžiais modeliuoti emocinius vaizdus. Pabandyk padeklamuoti eilėraštį be žodžių. Įsivaizduok, kad tu kiaulė, kuriai aukščiausia laimė - prisiėsti gilių. Pajusk, kad gilės tau didžiulis džiaugsmas. Jausk pakilią nuotaiką dėl to, kad prisiėdei. Pajusk, kad tau labai norisi pasiknisti po ąžuolo šaknimis, nes norisi dar kažko daugiau, kažko dar skaniau. Bet koks buvęs įvykis apibūdinamas emocijomis - mintis antrinė. Taigi ir pabandyk^ padeklamuoti eilėraštį kaip vaizdų sąveiką, o žodžius pamiršk. Žodžiai aktoriui - paskutinėje vietoje. Ji dar ir dar kartą deklamavo eilėraštį. Skambėjo geriau. Bet eilėraštis neatgijo. - Tu visą laiką baiminiesi, kai tari šias frazes. Kol širdyje jausi baime, eilėraštis bus negyvas. Ji bandė, tačiau naudos buvo maža. Supratau, kur čia priežastis. - Ar žinai, kas yra baimė? Manai, kad tai dabarties bijojimas, o iš tiesų tu bijaisi ateities. Kažkur skaičiau vieno psichologo t patarimą: \"Jeigu ko nors paniškai bijotės, įsivaizduokite, kad tai jau įvyko, ir viskas atrodys daug paprasčiau\". Mergina vėl bando perskaityti teksią, bet jis neatgyja, ir tiek. - Ar pagalvojai, kuo gyvenimas skiriasi nuo šios pasakėčios, kurią tu atpasakoji?

526 tlrUHCIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA ilė žmonėms ir pasauliui - Kuo? - Kai deklamuoji pasakėčią, tu žinai, kas bus toliau, po eilutės ar dviejų, o gyvenime - nežinai, ir dėl to gyvenimas prisipildo ryškių, įvairialypių emocijų tuntu. Kai skaitai eilėraštį, turi nei matyti, nei įausti ateities. Emocinis vaizdinys turi gyventi tik dabartyje. Tavo vaizdiniuose nėra laiko. Kuo ryškiau pavaizduosi dabartį, tuo aktyviau ji sąveikaus su ateitimi. Mergina vėl dalyvavo peržiūroje ir vėl buvo nepriimta. Aš tuomet nesupratau - kodėl. Dabar suprantu. Pagal Biblijos legendą, . Dievas iš molio sukūrė žmogų, paskui jam įkvėpė gyvybę, sielą. Ir gyvybė, ir siela - tai meilės dovis, gautas iš Dievo. Sio meilės dovio jai ir trūko. Tam, kad išoriškas, žmogiškasis meilės klodas didėtų, jis privalo būti toks kaip vidinis, begalinis, kurį mes kiekvienas turime savyje. O būsena, kai suteikta galimybė mylėti - jau laimė. Laimė, kai meilė nuo nieko nepriklauso ir niekuo ją negalima paveikti. Ir kai meilė ir bet kokio pobūdžio pretenzijos nesuderinamos. Pasirodo, kad kai žmogaus tokia būsena, emociškai jis jokioje situacijoje nepažeidžiamas. Bet kokio streso atveju jis kontroliuoja save ir aplinkinį pasaulį. Išoriškai jis gali reikšti bet kokį jausmų diapazoną, vidujai likdamas stabilus, o aktoriui tai labai svarbu. Dramaturgo parašytą tekstą aktorius turi pripildyti meilės taip, kad emocinis personažas, sukurtas scenoje, imtų gyventi nepriklausomą gyvenimą savo laike ir erdvėje, realiai besiskiriančiuose nuo salės laiko ir erdvės. Prisimenu, mano pažįstamas pasakojo istoriją, kaip vienas jaunuolis stojo į Teatrinį institutą. Įėjęs į priėmimo kambarį, jis droviai pasakė, kad egzaminui pasiruošęs. Komisijos pirmininkas išsitraukė iš kišenės laikrodį ir pasidėjo ant stalo prieš save. - Vadinasi, taip, jaunuoli, jeigu sugebėsite visiems matant laikrodį pavogti, įstosite į Teatrinį institutą, o jeigu nesugebėsite, - žinokitės. Mums jūs netiksite. Keletą sekundžių jaunuolis, nieko nesuprasdamas, suglumęs žiūrėjo į egzaminatorius. Buvo matyti, kokios audringos emocijos sukilo jo sieloje. Staiga jis prapliupo: - Ak jūs, bjaurybės! Juk jūs visi čia jau nupirkti ir parduoti! Jūs jau iš anksto nusistatę, kas turi įstoti į institutą, o ką sudorosite! Dabar jau pinigų pilnas kišenes prisigrūdote ir pradedate žlugdyti talentingus vaikinus! Jis prišoko prie komisijos pirmininko. - Va jūs, kurgi ne, už visus daugiau pinigų prisiglemžėt. O gražbyliaujate apie meną, apie grožį. Ech, tokiame institute doram žmogui mokytis gėda. Ir man pasisekė, kad aš į jį nepatekau. Sulig tais žodžiais jis apsisuko ir išėjo. Keletą minučių komisijos nariai apstulbinti žiūrėjo į duris. Tik po to pirmininkas pamatė,

S e r g e j u s l.azai e v a s TKCOlA KNYGA f^n KARMOS DIAGNOSTIKA \" Meilė žmonėms ir pasauliui O Z, I kad laikrodžio ant stalo nebėra, ir suprato, kas atsitiko. Vaikiną į institutą priėmė. Kitas atvejis. Egzamino metu apkūnią merginą, raudonuojančią iš drovumo, paprašė suvaidinti valstietę, vežančią žabus iš miško namo. - Va, jūsų jaučiai sustojo. Veikite, atsižvelgdama į situaciją. Ji prieina ir pradeda meiliai glostyti įsivaizduojamus jaučius. - Na, geručiai, meilučiai, krutėkit. Ir klausiamai žiūri į komisijos narius. Tie gūžčioja pečiais: jaučiai stovi. Tuomet mergina ima įsivaizduojama žabą ir pradeda čaižyti jaučius. Vėl klausiamas žvilgsnis. Egzaminatoriai rodo: jaučiai stovi. Tuomet ji iš visų jėgų pradeda traukti įsivaizduojamus jaučius. Ir vėl tas pat rezultatas. Mergina kelias sekundes galvoja, paskui netikėtai žemu balsu pradeda jaučius plūsti negražiais žodžiais, paskui, keldama balsą, apipila juos triaukščiais keiksmais. - Viskas, jaučiai eina, - šaukia komisijos nariai ir pritardami linksi. Aktorius - menininkas. Jeigu jis pradeda bijotis ateities ar sielos gilumoje jaustis smarkiai nuo ko nors priklausomas, jis negalės sukurti vaidmens. Mokėjimas išoriškai kontroliuoti situaciją, valdyti ją - tai mokėjimas sukurti vaidmenį scenoje. Neatsitiktinai teatriniuose institutuose vienas būtinų aktoriaus paruošimo elementų yra fechtavimas. Iš vienos pusės - nuo nieko nepriklausoma meilė kaip aukščiausias kūrybos, kūrimo aktas, o iš kitos - maksimali situacijos kontrolė paviršiniame lygmenyje; ir trečias momentas - absoliutus paklusimas Dievui, vidujai išreiškiamas neturėjimu potroškio rikiuoti savo ateitį suvokiant, kad ir dabartį, ir ateitį kuria tik Dievas. Juokais, humoru, vaidyba, nešvankiu elgesiu, absurdiškais, paikais poelgiais menininkai bando išsivaduoti iš priklausomumo nuo juos supančių vertybių, nes šis priklausomumas mažina jų meilės sankaupas ir mažina galimybę siekti kūrybos. O apskritai visi mes turime stoti prieš egzaminų komisiją, verčiančią mus didinti savo kūrybinį potencialą, kartais netgi labai rūsčiai. Pateiksiu pavyzdį iš savo gyvenimo. Iš praeito gyvenimo aš atsinešiau didžiulį prisirišimą prie žmogiškų vertybių, o kritiškais atvejais - staigų skrydį virš jų. Todėl, iš vienos pusės, nuolatos jausdavausi esąs bailus, šiurkštus ir nedoras, o iš kitos pusės - turįs altruizmo, geraširdiškumo ir drąsos elementų. Kasdienėse situacijose būdavau labai bailus, tačiau, kai erzintojai įgrįsdavo, netekdavau savitvardos. Visą laiką svajodavau apie ateitį, o prisirišimas prie ateities kelia didelę, kartais panišką

baimę. Tokį žmogų lengva priversti, kad paklustų, ir mane vis kas nors engdavo, primesdavo man savo valią. Mano kaimynas komunaliniame bute buvo alkoholikas su savo sugyventine. Pas juos vis rinkdavosi pusiau kriminalinės šutvės. Palengvėle jie suįžūlėjo ir pradėjo vaginėti mano daiktus. Man tai nepatiko, ir porą kartų kaimyną apkūliau, bet jis jautė mano vidinę baimę ir atsimokėdamas pradėjo gąsdinti, kad pasitelks savo draugus, o tie mane laiptinėje papjaus. Tuomet aš buvau jaunas, neturėjau patirties. Ir būti papjautam prie laukujų durų mane gąsdino. Žinojau, kad milicija ims viską aiškintis, kai jau būsiu lavonas ar luošas, o gyventi baimėje nenorėjau. Todėl ryžausi būti iš anksto pasiruošęs, kad išvengčiau nenorimos baigties. Kartą pas kaimyną atėjo draugai, dėl kažkokios smulkmenos prikibo prie manęs koridoriuje ir apsupę pradėjo grasinti. Vienas, aukštesnis ir platesnių pečių už mane, baksnojo pirštu man į pilvą ir kartojo: - Rytoj mes tave papjausime. Aš palaukiau, kol nuslūgs pirmosios emocijos, paskui pabandžiau išeiti į virtuvę. - Mes tavęs neleisime į virtuvę, - pareiškė vienas. - Vyrai, nestovėsime mes čia dvi valandas, leiskite man eiti. Aš nuėjau į virtuvę, o jie liko koridoriuje. Ant mano stalo gulėjo iš anksto paruoštas peilis. Paėmiau jį už ašmenų, nušluosčiau skuduru rankeną ir atkišau jiems. - Kas norit, pjaukite. Tačiau jie kažkodėl neskubėjo, nesuprasdami, kas atsitiko. O mano apskaičiavimas buvo labai paprastas. Vos kuris nors būtų paėmęs už rankenos, aš būčiau žengęs žingsnį atgal ir paėmęs iš anksto paruoštą kirvį. Manau, kad būčiau užmušęs visus tris. Tačiau Dievas saugojo ir mane, ir juos. Jie nieko nedarė, atsitraukė atbuli ir nuėjo į kambarį pas kaimyną. Po to, kai įrodžiau, kad galiu nepriklausyti nuo grasinimų, baimės dėl ateities, nuolatinio gąsčiojimo dėl savo fizinio apvalkalo, jie nuo manęs atstojo, tačiau po mėnesio atsitiko nenumatytas dalykas. Aš parėjau namo išgėręs, kaimynas iš inercijos pradėjo mane gąsdinti, aš neištvėręs smogiau jam, ir jis su sulaužytais kaulais atsidūrė ligoninėje. Koridoriuje tuo metu buvo kaimynė, du mano pažįstami, ir visi girdėjo, kas atsitiko. Po kelių dienų pas mane atėjo apylinkės įgaliotinis ir pranešė, kad prieš mane užvesta kriminalinė byla. - Jums gresia aštuoneri metai kalėjimo, - pareiškė jis. Aš, žinoma, pamelavau jam, kad kaimyno neliečiau. - Pabandykite įtikinti tardytoją, - patarė įgaliotinis. Taigi pirmąkart pagal iškvietimą nuėjau į miliciją. Mane skrupulingai klausinėjo, kaip viskas atsitiko, kokiomis aplinkybė-

KARMOS DIAGNOSTIKA TRliCIA KNYGA 529 M c , ] i donoms mis, o aš atkakliai laikiausi savo versijos. Būtent aktorinės savybės man pravertė. Kuo daugiau aš koncentravausi į savo įsivaizduojamą scenarijų, tuo jis darėsi nuo manęs nepriklausomesnis ir pradėjo savo ruožtu veikti. Kuo man mažėjo apklausų baimė, tuo didėjo mano šansai. Šaukimai pas tardytojus baigėsi, ir aš buvau tikras, kad viskas susiklostė gerai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad neteisingai buvau įsitikinęs. Tik spėjau nusiraminti ir atsipalaiduoti - mane vėl iškvietė pas tardytoją. Stambus, ūsuotas tardytojas sėdi prieš mane ir geraširdiškai man išmetinėja: - Klausyk, aš žinau, kas tavo kaimynas. Tokį bjaurybę seniai reikėjo užmušti. Tu be reikalo jo neužmušei, mes nebeturėtume dėl jo rūpesčių. O dabar, vaikine, tikrai prisivirei košės, greičiausiai gausi aštuonerius metus kalėjimo. Aš tau, durniui, pabandysiu padėti, bet tikimybės labai mažai. Pasakyk man sąžiningai, ar tu jį mušei? - Ne, nemušiau, - įsitempęs atsakiau. - Kam tu man dantį užkalbinėji, aš juk viską suprantu, - pasakė jis. - Matai, magnetofono čia nėra, o ką tu pasakoji, aš neužrašinėju. Jis geraširdiškai paplojo man per petį. - Kalėjimas tau jau beveik garantuotas. Jeigu taip elgsiesi ir toliau, aš tau nieko nebegalėsiu padėti. Socializmo santvarkoje advokatas niekuomet nebuvo reikalin­ gas. O norisi, kad tau kažkas padėtų. Ir kai kas nors imdavosi tokio vaidmens, žmogus prieš savo valią atsiverdavo. Tačiau lapė vištai - ne geriausias advokatas. Ir aš tai paskui perpratau, o tuo momentu ištižau ir viską papasakojau. Atrodė, kad žmogus norėjo man padėti ir išgelbėti mane. Aš vėl prisirišau prie ateities ir iš baimės dėl tos ateities ėmiau daryti kvailystes. Tardytojas mane padarė priklauso­ mą nuo savęs labai paprastai. Iš vienos pusės - piešė siaubingas perspektyvas, o iš kitos - galimybę išsigelbėti. Ir su kiekviena baiminimosi, nuoskaudos ir vilties emocija aš vis daugiau patekdavau į jo valdžią ir vis daugiau prasitardavau. - Beje, kaimynas sakė, kad dar du žmonės malė, kaip tu jį mušei. Jie parašė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Taigi ar jie buvo greta, ar už durų? - Ne, jų tikrai nebuvo greta ir jie nieko negirdėjo ir nematė. Tardytojas nusijuokė. - Na, tu, vaikine, ir meluoji! Tavo kaimynas normalaus proto. Alkoholikas, teisybė, bet ne beprotis. Supranti, jis negalėjo išsigalvoti, kad tavo draugai stovėjo koridoriuje. Tu man viską papasakojai, kodėl dabar pradedi išsisukinėti? - Klausykite, jų tikrai nebuvo. Tuo momentu mano sieloje vyko skausmingas dvejinimasis. Iš vienos pusės - nesinorėjo skandinti draugų, o iš kitos - jeigu jų neskandinsiu, tai nutrauksiu kontaktą su tardytoju ir prarasiu 18. 1548

galimybę išsigelbėti nuo kalėjimo. Naudojant mano tyrinėjimų terminus, man reikėjo rinktis vieną iš dviejų vertybių sistemų. Arba ateitį, arba meilę. Jeigu aš būčiau pasirinkęs ateitį ir prisirišęs prie jos, aš jos būčiau neturėjęs - Dievas būtų man ją sugriovęs. Aš pasirinkau tai, į ką verždamiesi mes niekuomet nepraloši- me. Vienintelis dalykas, ko mes neprarandame, kai padarome aukščiausiu tikslu - tai meilė, jungianti mus su Dievu. Jei pasi­ rinkčiau ateitį, turėčiau paniekinti meilę savo draugams. Aš pasirinkau meilę ir todėl gavau ateitį. Kad ir kaip tardytojas dar stengėsi mane palaužti, aš atkakliai kartodavau \"ne\", kai tik kalba užeidavo apie mano draugus. Tik išėjęs iš tardytojo aš supratau, kad nors jis neturėjo magnetofono ir nieko neužrašinėjo, svarbiausia jam buvo mano žodinis prisipažinimas. Jis nieko ir nebūtų rašęs, bet tuojau pat būtų pasiuntęs milicijos mašiną pas mano draugus ir pasakęs jiems, kad aš juos pardaviau. O jeigu jie būtų suabejoję ir atsisakinėję atvažiuoti, jis būtų surengęs oficialią akistatą. Apskritai mane išgelbėjo stebuklas. Vėliau aš supratau, kad tardytojui buvau ne jaunas, nelaimingas vaikinas, kuriam reikia padėti, o gyva galimybė gauti premiją už nusikaltimo atskleidimą. Neatskleisti nusikaltimai kenkia karjerai. Iš vienos pusės - jis stengėsi išgauti mario prisipažinimą, o iš kitos - gąsdino kaimyną, kad tas atsiimtų pareiškimą. Kaimynas palūžo pirmas, atsiėmė pareiškimą, ir byla buvo nutraukta. Dabar, praėjus daugeliui metų, aš suprantu, kad tardytojas elgėsi gana geraširdiškai. Jis pastatė prieš mane nedidelio aukščio tvorą. Sugebėsi peršokti - būk laisvėje. Apie tai, kad tos tvoros būna daug aukštesnės, aš sužinojau vėliau. Neseniai mano pacientas man pasakojo: - Nejaugi jūs galvojate, kad pas mus veikia įstatymai? Tai tik įstatymų iliuzija. Tiek socializmo santvarkoje laimėdavo stipriau­ sias, tiek dabar. Neseniai mano draugas važiuoja \"Žiguliais\", užsidega žalia šviesaforo šviesa. Mašinos draugiškai juda pirmyn, o. tuo metu į sankryžą įlekia mašina per raudoną šviesą ir įsirėžia. Aplamdyti keturi automobiliai, tiesa, žmonės visi liko gyvi. Vienai mašinai visiškai sudaužė priekį. Ateina mano bičiulis į autoinspekciją ir sako: \"Aš nenoriu duoti į teismą, reikalauti atsiskaitymo už moralinę žalą, man tik reikalingi pinigai, ir mašiną atsiremontuosiu pats. Juo labiau, kad autoinspektoriai buvo įvykio vietoje, protokolas surašytas\". Ir jūs žinote, kas jam buvo atsakyta? \"O tasai žmogus sakė, kad jis važiavo per žalią šviesą, tad kalti jūs. Taigi jūs mokėsite jam kompensaciją\".

Mano bičiulis sako: \"Aš verslininkas, turiu gerą užnugarį ir žinau, kaip tokie dalykai sutvarkomi\". \"Tuomet reikia pagalvoti, - sako milicininkas. - Ateikite po savaitės\". Kai po savaitės bičiulis atėjo, žinote, ką jam pasakė? Kaip manote, kas liko kaltas? Tie keturi vairuotojai, ar tas, kuris ant jų užlėkė? Neatspėsite, - vyriškis juokiasi. - Kaltas liko šviesoforas. Girdi, jis iš visų pusių rodė žalią šviesą. \"Mes galime duoti jums aklą, o jūs galėsite kelti pretenzijas kelių tarnybai ir paduoti ją į teismą\", - pasakė milicininkas. Milicijoje daug kilnių ir sąžiningų žmonių, bet yra ir niekšų. Nėra geros ar blogos milicijos. Yra tik blogi įstatymai, suteikiantys galimybę varžyti padorius žmones ir duoti laisvę reikštis nedorėliams. Valstybę valdo ne prezidentas ir ne parlamentas, valstybę valdo įstatymas. O įstatymas remiasi apibrėžtomis moralinėmis ir strateginėmis kryptimis, kurių pagrindinė nuostata yra išsaugoti meilę ir gyvybę. Jeigu įstatymai sukuriami be orientacijos į meilę, dorovingumą ir gyvybės išsaugojimą, jie nustoja veikę. Ir tuomet pradeda veikti jėgos įstatymas: stiprus dabartyje - tai dorovingas praeityje. Pastarąjį šimtmetį Rusija puldinėjo prie įvairiausių vertybių, bandydama pastatyti ant pjedestalo ir ginti tai ateitį, tai praeitį, tai dvasingumą, tai materialumą. Šiuo metu lėtai ir skausmingai, bet neišvengiamai kaip Rusija, taip ir visa žmonija pradeda suvokti, kas yra aukščiausia vertybė. Ir naujas pasaulio suvokimas padės sukurti įstatymus, padedančius išgyventi ne atskirai žmonių grupei ar atskirai šaliai, o visai žmonijai. - Prieš mėnesį mano šuo kažkuo apsinuodijo, - pasakoja pacientas. - Keletą kartų jam buvo epilepsijos priepuoliai. Ar tai susiję su šeimos karma? - Susiję. Jūsų biolauke yra susinaikinimo programa. Jūs esate jos šeimininkas, o kartu ir šuns šeimininkas, lr šuo visą jos sunkumą pasiėmė sau. Dar kartą žiūriu Į žmogaus biolauką. Galvos plote didelė deformacija, tačiau pasąmonės agresija nedidelė. Keista, kodėl tuomete taip stipriai reagavo šuo? - Šiuo metu jums išryškėja prieraiša prie likimo ir ateities. Atsikratykite nuoskaudų ir nepasitenkinimo savimi ir kitais. Dabar pavasaris, ir sustiprėjo ryšys su palikuonimis, su anapus esančiu pasauliu. Atitinkamai ir visi pažeidimai, perduoti palikuonims, aktyviai grįžta atgal. Pacientas linksi galva. Aš negaliu atsikratyti pojūčio, kad problema neišsemta. Dėl viso pikto reikia ištirti sūnų, kurio vardą 18*

532 TREČIA KNYGA , <• , • t- S c i g c į u s I. a / a r e v a s Meilė žmonėms ir pasaulini KARMOS DIAGNOSTIKA pasakė pacientas, taigi žiūriu į sūnaus biolauką. Ir dabar suprantu, kas atsitiko. Berniukas orientuojasi į gabumus, tobulybę, likimo ir ateities valdymą. Meilė Dievui visiškai užgožta, biolaukas turi deformacijų, būdingų mirčiai. - Teisybė, žinote, mano sūnus negali ištverti nesėkmių. Jis labai ima į galvą, jaudinasi, - sako pacientas, atsakydamas į mano informaciją. - Jeigu žmogus jaudinasi dėl nesėkmių, dėl to, kad griūva jo planai, karjera, prestižas, apie ateitį jam verčiau negalvoti, - sakau jam. - Išmokykite jį nesėkmes ir vilčių žlugimą priimti kaip karčius, bet labai brangius ir veiksmingus vaistus, tuomet jam atsivers galimybės ne tik gyventi, bet ir būti sveikam. Mano pažįstamas pasakoja: - Klausyk, pastebėjau vieną įdomų momentą. Anksčiau gerdavau degtinę, ir atsipagirioti būdavo labai sunku. O kartą, prieš gerdamas degtinę, išgėriau pelynų antpilo ir kitą dieną puikiai jaučiausi. Taigi dabar geriu pelynų antpilą ir prieš gerdamas degtinę, ir po jos. Ir kitą dieną jaučiuosi kaip kūdikis. - Tu visuomet buvai pilnas puikybės, - sakau jam, - daugiausia dėl to, jog jauteisi toks gabus, tobulas, kad gali valdyti savo likimą ir ateitį. Degtinė stabdo sąmonę ir aktyvina pasąmonę. Beje, maistas irgi. Todėl labai svarbu, su kokia nuotaika pradedi valgyti ir gerti. Jeigu prieš valgį ir išgėrimą meldiesi, tuomet išplaukiantis karmos \"purvas\" neutralizuojasi. Tačiau netiesiogiai pasąmonę veikia tai, ką mes valgome. Pelynai žemina puikybę, prieraišą prie tobulybės ir laimingo likimo. Todėl, gerdamas degtinę harmoningoje būklėje, tokią būklę ir stiprini. laimi-ngAor ldikairmkoa?s nors gali blokuoti prieraišas prie tobulybės ir - Krapai, česnakai ir krienai. Galima į vonią įdėli česnakų ir krapų. Galima apsitrinti žibalu. Žibalas šiuo atveju labai stipriai veikia. Alkoholiniai gėrimai - gana stiprūs katalizatoriai. Ar pastebėjai, kad jeigu kompanija nepatinka, greičiau girtėji ir tampi piktas? - Iš tikrųjų, - stebėdamasis sako pašnekovas. - Taigi, tokiais atvejais verčiau daug negerti. O vaistažolių antpilą kaip ir vyną galima gerti pagal intuiciją. Mus intuityviai traukia tai, kas mums naudinga. - Aha, taip galima kažinką suvalgyti, - šypsosi pašnekovas. Aš taip pat šypsausi. - Nieko baisaus. Aš vaikystėje valgydavau kriauklytes, o kai man surišdavo rankas už nugaros, klaupdavausi ir vis vien jas valgydavau. Tuomet man buvo dveji metai. Sąmoningai aš nieko tada nesuvokiau. Tačiau intuityvią pasaulėjautą turime visi.

S e r g e j u s I. a/a rėvas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Kitas atsitikimas įvyko, kai man buvo šiek tiek daugiau, kaip dvidešimt metų. Aš tuomet dirbau statybose ir gyvenau bendrabutyje. Man pradėjo nemaloniai mausti kairę pilvo pusę ir tokie skausmai truko kelis mėnesius. Į gydytojus kreiptis nesinorėjo. Nusprendžiau gydytis pats. Šuo ar katė, kai suserga, ieško tų žolių, kurios juos išgydo. Aš pradėjau vaizduotis įvairius produktus, mintyse juos valgydamas ir įdėmiai sekdamas, ar skausmas nepradeda rimti. Pradėjau nuo juodųjų ir raudonųjų ikrų. Jokių pakitimų. Juoda ir balta duona. Pagal savijautą - balta geriau, tačiau praktiškai tas pat. Paskui apie valandą rijau mintyse įvairius produktus, ir nebuvo jokio efekto. Tuomet pradėjau paikioti. Ėmiau vaizduotis viską, ką tik galima būtų suvalgyti ir sukramtyti. Kai įsivaizdavau, kad valgau ūkišką muilą, skausmas staiga sumažėjo. Keletą kartų pabandžiau tai padaryti, efektas buvo toks pat. Muilo valgyti, aišku, negalėjau, ir nutariau pasirinkti kompromisą. Įmečiau gabaliuką muilo į vandenį, gerai pateliūskavau ir šį baltą, drumzliną skystį išgėriau. Kitą dieną skausmai išnyko ir daugiau niekuomet nepasirodė. Dabar atgaline data išanalizavau situaciją: pasirodo, mane pradėjo graužti nuoskaudos ir pavyduliavimas, tai yra prisirišau prie meilės žmonėms ir aplinkiniam pasauliui. O muilas šią programą užblokavo. Kai žmogus meldžiasi, pakitimai per sąmonę pereina Į pasąmonę ir jį gydo. Jeigu tuo metu žmogus dar padeda sau tinkama dieta ir vaistažolėmis, išgijimo procesas pagreitėja. - Norėčiau sužinoti, kokia mano sveikatos būklė? - sako pacientė. - Sveikata prastoka, - atsakau aš. - Labai greit galite rimtai susirgti. - Aš skaičiau jūsų knygas, - sako ji. - Tai prie ko prisirišusi mano siela? - Prie tobulybės ir ateities. - Kaip tai suprasti? - Įsivaizduokite, kad mano siela prisirišo prie pinigų ir aš pradedu pavydėti, vogti, žeminti žmones ir tyčiotis iš jų. - Aš iš nieko nesityčioju, - šypsosi moteris. - Jūsų biolaukas labai pažeistas gimdos ir dešinės krūties plote. Jei problemų kyla kairėje kūno pusėje - vadinasi, mes jaučiamės nuskausti, o jei dešinėje - mes patys skaudiname. Jūs skaudinate žmones ir žodžiais, ir mintimis, ir elgesiu. Ji nustebusi žiūri į mane ir gūžčioja pečiais. - Suprantate, - sakau jai, - kai tobulybė ir ateitis man aukščiausias tikslas, aš neišvengiamai vieną po kito pridarysiu tokių poelgių, kurie pjausis su aukščiausiais etikos reikalavimais. Galėčiau dabar pasakyti apie jus visą informaciją, tačiau tuomet

TREČIA KNYGA S e l g e į U s Į. a 7. a r c v a s Meilu žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA turėčiau labai smarkiai įsitempti. Padėkite man, paieškokime kartu. Mes analizuojame galimus pažeidimų variantus. Aš nurodau jai laiką, kai pažeidimai buvo padaryti. - Jūs žinote, - susimąsčiusi atsako moteris, - tuo laiko tarpu, kurį jūs nurodote, aš pradėjau burti. Gal tai susiję su kokiais nors pažeidimais? - Taip, gali būti. Papasakokite man paskutinį būrimo atvejį ir pažiūrėsime, kas nutiko tam žmogui, kuriam būrėte. - Tai buvo moteris. Kortos parodė, kad ji greitai ištekės ir turės harmoningą vaiką. Žiūriu į tos moters biolauką. Jame dviejų jos vaikų mirties tikimybė. Priežastis - motinos bijolauke suliepsnojusi susinaikinimo programa, o ji yra labai giliai. Žiūriu, kokia ateitis laukia moters, atėjusios pas būrėją, ir pradedu gaudytis. - Jūs sakėte jai, kad ji išsiskirs su vyru? - Neatsimenu, - atsako mano pašnekovė. - Kai aš buriu, mano sąmonė snaudžia. - Pasistenkite prisiminti, - prašau aš. - Taip, aš sakiau jai apie skyrybas. Susitelkęs mąstau, kaip jai pateikti informaciją. - Ar žinote, kodėl Biblijoje nusistatymas prieš būrėjas ir astrologus toks griežtas? - klausiu ją. - Tikriausiai dėl to, kad būrėjai ir astrologai teikia netikslią informaciją? - atsako moteris. - Ne, dėl to, kad teikia tikslią informaciją. Žinoti ateitį būna pavojinga. - Gerai, o kodėl aiškiaregiai pranašauja ateitį ir gerai jaučiasi? - Prisimenate istoriją, kaip Krezas nusprendė patikrinti aiškiareges? Tik viena tiksliai pasakė, ką jis nurodytu laiku veikęs. Tuomet Krezas paklausė, kas atsitiks, jeigu jis patrauks su kariuomene į kaimyninę karalystę. \"Didžioji imperija žlugs\", - išpranašavo aiškiaregė. Ir imperija žlugo. Tik tai buvo jo imperija. Orakulai duodavo neapibrėžtus atsakymus neatsitiktinai. Mes labai priklausome nuo ateities - ji mus kuria. Tačiau kuo aiškiau mes ją matome, tuo didesnė pagunda ją padaryti aukščiausiu savo tikslu. Jeigu žmogus nežino ateities, jis supranta, kad labiausiai jį saugo meilė Dievui ir etika. Kuo tiksliau jis savo ateitį žino, tuo jį ima didesnė pagunda pakeisti savo likimą nekeičiant savęs. O tai liūdnai baigiasi. Todėl ne kiekvienam leista žinoti savo ateitį. Jeigu plaukia informacija, ji turi duoti galimybę atsirinkti. Kuo vidujai teisingesni žmogaus siekiai, tuo teisingesnį variantą jis pasirinks. Dažnai aiškiaregiai informaciją gauna iš neaiškių esybių. Ir atsakomybė už tą informaciją tenka aiškiaregiams. Be to, būtinas filtras, nepraleidžiantis pavojingos informacijos. Jeigu aiškiaregys dirba tiesiogiai, jis arba paklausia, ką gali pasakyti

S c i g c j u s I. a z a r c v a s TREČIA 535K N Y G A . KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms pacientui, o ką - ne, arba jaučia, kokią informaciją galima pacienlui sakyti ir kokią - ne, arba iš anksto užblokuoja informaciją, kuri galėtų pakenkti pacientui, tai yra jos visiškai neima. Jūs dirbote be filtro. Kad ir kaip keista, kai jūs duodate netikslią informaciją apie ateitį, netgi blogą, tai ne taip pavojinga paciento sveikatai. Kartais netgi naudinga. O tiksli informacija gali žmogų sužlugdyti. Ir jūs tokią informaciją davėte. Jeigu susinaikinimo programa, įsijungusi moteryje, ją susargdins ir smarkiai pakenks vaikams, jūs už lai turėsite atsakyti jau savo vaikų sveikata ir likimu. Tokiu elgesiu jūs daugeriopai padidinote savo prisirišimą prie tobulybės ir ateities. Atitinkamai dėl to jums bus atimta ir ateitis, ir tobulybė. Taip atsitinka rimtai susirgus, sužlugus likimui ar ištikus mirčiai. Moteris susimąsto. - Gerai, o ką jūs pasakote pacientams, kai matote jų ateitį? - Pirmiausia, aš niekuomet jiems nepasakoju to, ką realiai matau: \"Jums gali nutikti tai ir tai...\" Gali - nereiškia, kad būtinai nutiks. Aš sakau: \"Jeigu jūs nepasikeisite, jums gali atsilikti štai kas...\" Tuomet žmogus supranta, kad pats keisdamasis, jis keičia ir savo ateitį. Aš pats draudžiu sau matyti konkrečią ateitį, tai neetiška. Pateiksiu pavyzdį. Vienoje šalyje skaičiau pranešimą. Greta sėdėjo vertėja. Per pertrauką ji man pasakė: \"Būkite malonus nežiūrėkite į mane it vilkas, kai aš lėtai verčiu\". Aš suglumau - man prieš ją buvo nepatogu. Po kelių dienų jos likimas man staigiai pradėjo teikti informaciją: \"Ji mirs lėta, kankinančia mirtimi, jeigu nepagimdys sūnaus.\" Mes turėjome bendrą pažįstamą. Aš mąsčiau, ar verta perduoti jai tokią informaciją, ar ne? Vertėjai buvo daugiau kaip trisdešimt ir vaikų ji tikriausiai jau turėjo, juo labiau, kad iš likimo pusės nurodymo perduoti informaciją nebuvo. - Žinai, - sakau pažįstamai, - likimas perduoda, kad lavo bičiulei yra prasmės gimdyti kūdikį. Po kelių dienų pažįstama pasakė: - Vertėja perduoda tau padėką. - Kokią padėką? - Ji prieš ketvertą mėnesių ištekėjo ir ilgai galvojo, ar jai gimdyti, ar ne. Buvo beapsisprendžianti, kad kūdikis trukdys darbui, planams, ir staiga tu perduodi tokią informaciją. Nusprendė gimdyti. - Pradinė informacija buvo daug rūstesnė, - paaiškinau aš. - Ji turėjo galimybę pasirinkti ir pasirinko teisingai. Tęsiu pokalbį su moterimi, užsiiminėjančia būrimu: - Svarbiausias požymis, rodantis, ar mes pažeidžiame dėsnį, ar ne, yra meilė mūsų sieloje. Kai meilė ima srūti lėčiau, tai ženklas, kad pradedame neteisingai suvokti pasaulį. Kai meilė

TTttiČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ii pasauliui liaujasi srūti, tai reiškia, kad vidujai mes reiškiame pretenzijas aplinkiniam pasauliui. Kai slopinote savyje meilės jausmą, tai reiškia, kad sieloje pasirodė agresija. O kai sprendžiamas žmonių likimas ir sveikata, turi būti suaktyvėjusi grėsmės nuojauta. Įsivaizduokite, kad žiniuonis nori padėti pacientui. Tą kamuoja kūno skausmai, tačiau jo siela nepasiruošusi eiti pirmyn. Ir žiniuonis, jo gailėdamasis, pradeda gydyti kūną, pamiršdamas sielą. Kūnas susijęs su kūiyba, kūrimu, vaikų gimdymu, meile žmonėms. Ir kaskart \"ištempdamas\" iš ligos kūną, žiniuonis didina prisirišimą prie visko, kas su kūnu susiję. Ir tai persiduoda jo vaikams. Staiga jame įsižiebia pavyduliavimas, jis darosi įžeidus, o vaikai neturi asmeninio gyvenimo ir jų likimas sužlugdytas. Jeigu mes, gelbėdami savo kūną, išduodame ką nors, atsižadame meilės, padarome žalos sielai, kūnui teikdami pirmenybę, tai paskui kūną ir viską, kas su juo susiję, ima kainuoti negalios. Meilė, kuri mus veda į Dievą, turi būti aukščiausias, nepranokstamas švyturys mūsų gyveriime. Esu Romos priemiestyje, sėdžiu jaukiame namo hole. Italė, sėdinti prieš mane, jau antrą kartą prašo išspręsti jos problemas. Aš vėl žiūriu į jos vaikų biolaukus ir apsistoju prie vieno sūnaus. - Žinote, tai jau jo asmeninė karma ir charakteris. Jeigu nenustos blogai galvoti apie žmones ir juos smerkti, jis gali žūti. - Siuo melu jis vaikšto pas psichoterapeutą, - sako ji, - manau, jam pagerės. - Atgaivinkite atmintyje, - sakau jai, - tą laikotarpį, kai laukėtės šio sūnaus. Ir būdama tokioje būklėje prašykite Dievo, kad jūsų sūnui ir palikuonims didžiausia laimė būtų meilė Kūrėjui, o gyvenimas ir bet kokios žmogiškos vertybės jame būtų tik priemonė šiai meilei reikšti. Tačiau pirmiausia atsikratykite pretenzijų tėvams, vyrui, didelėms žmonių grupėms, sau, likimui ir Dievui. Viena valanda jūsų maldų tolygi kelių mėnesių psichoterapeuto darbui. Tačiau psichoterapeutas gal padės, gal ir ne, o jūs garantuotai padėsite sūnui susidaryti teisingą pasaulėjautą. Tęsiame mūsų pokalbį. - Mano pažįstamas konfliktuoja su vaikais. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kodėl taip yra? - Tas žmogus labai nuožmaus būdo, - atsakau aš. - Jis priprato visus aplinkui kaltinti, apie visus blogai galvoti. Beje, per artimiausius metus ar pusantrų jam gali būti tiesiosios žarnos vėžys. Tame plote prasta biolauko energetika. Pirmasis sūnus laikosi atokiai nuo tėvo, nes jis eina teisinga kryptimi ir jaučia, kad tėvo išpuikimas bei prieraiša prie tobulybės gali pakenkti jo dvasiai. Antrasis sūnus gali netgi žūti, jeigu atsivers

S e r g e j u s 1. a z a 1 e v a s IRI t TA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui tėvui ir atstatys su juo vidinį kontaktą. O dukters biolaukas subalansuotas, ir ji su tėvu elgiasi normaliai. Jis, priešingai, reiškia jai pernelyg daug pretenzijų. - Keista, - šypsosi moteris. - Aš jums pasakau tik vardus, o jūs viską apie tuos žmones žinote. - To nesunku išmokti. Mūsų pokalbį į italų kalbą verčia mano pažįstama. - Sakykite, - klausia ji, - kodėl vieni skaito knygą, ima tobulinti save ir daug pasiekia. O kiti - nepasiekia ničnieko. Kodėl taip yra? - Jeigu žmogus turėjo didelių pretenzijų tėvui, jautėsi smarkiai likimo ir Dievo nuskaustas, tai jo biolaukas atakuoja mano biolauką, ir jo sąveika su knyga nutrūksta. Dauguma daro tą pačią klaidą - šalina neigiamas programas, meldžiasi, kad apvalytų sielą nuo išorinės agresijos, o keisti charakterio nenori. Atitinkamai ir rezultatas menkas. Jeigu aš naujaip peržvelgiu buvusį savo gyvenimą, tačiau pinigus tebelaikau didžiausia vertybe, - kad ir kaip melsčiausi, apsivalymo nebus. Jeigu aš peržvelgiu gyvenimą ir tapatinu save su šeima, mano pavyduliavimas neišnyks. Jeigu aš einu gyvenimo keliu, tapatindamas save su gabumais, intelektu, tobulybe - išpuikimas neišnyks. Bet kokioje kritiškoje situacijoje aš galvosiu, kaip išsaugoti pinigus, šeimą, tobulybę. Ir dėl to žudysiu menę. O jeigu savo vidinį \"Aš\" vienareikšmiai ir visam laikui tapatinsiu su meile, - visuomet ir visur gelbėsiu meilę. Ir tai išgelbės mane ir mano vaikus. Vertėja susimąsčiusi žiūri per langą. - Žinote, kas dar labai svarbu jūsų knygose? - klausia ji. - Kas? - Tai, kad sistema veikia jums nedalyvaujant. Žodžiu, dvasiniai dėsniai yra atrasti, ir kiekvienas gali tobulintis savarankiškai. Sardinijoje gyvena mano giminaitis. Prieš šešiolika metų jis susirgo hepatitu \"B\". Ir pastaraisiais metais jo padėtis ėmė blogėti. Ir dar jį ištiko stiprus priepuolis. Jam buvo labai bloga, ir jis paskambino man. Aš jam pasakiau, kad kepenų ligos - tai polinkis blogai galvoti apie žmones ir aplinkinį pasaulį. Be to, jis pavydulingas ir greitai įsižeidžiantis. Siek liek jam papasakojau apie antrąją knygą. Ir priepuolis praėjo. Du kartus per mėnesį jis turėdavo lankytis pas gydytojus, kad sektų jo būklę. Vaistų jis negėrė. Po eilinių analizių paaiškėjo, kad virusas išnyko ir žmogus visiškai pasveiko. Štai jau mėnuo, kaip gydytojai jį vargina, norėdami išsiaiškinti, kur dingo liga. Vakar tris kraujo menzūrėles išsiuntė į kitą miestą, vis bando suprasti, kas atsitiko. Netikėtai ji užduoda klausimą: - Sakykite, kodėl visi kalba apie pasaulio pabaigą ir kataklizmus? Nejaugi tai iš tiesų įvyks?

538 TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA žmonėms ir pasauliui - Gerai, - sakau aš, - ar jūs esate tos nuomonės, kad žmonija turi pakilti į naują vystymosi pakopą? - Žinoma. - Ar manote, kad moralė ir dorovingumas nesuspėja koja kojon su mūsų technikos pasiekimais? - Taip, tai visi supranta. - Matyt, reikia didelio meilės dovio iš Dievo, kad išgyventume rytdienoje. - Ir ką tas meilės dovis padarytų? - Kuo daugiau mumyse meilės, tuo aukštesnė mumyse moralė ir dorovė. Ir, žinoma, daugiau galimybių išlikti. - Taip. - Vadinasi, tuo momentu, kai gauname meilės dovį, visos žmogiškosios vertybės turi netekti traukos, kad prie jų neprisirištume. Dažniausiai dėl to žmogus miršta. Kartais prieraišūs naikinamos per nemalonumus, pažeminimus, nelaimes ir ligas. Gana retai žmogus savanoriškai atsižada žemiškų vertybių ir atsigręžia į Dievą, pradėdamas rūpintis ne tik kūnu, bet ir siela. Kol žmonija nepasiruošusi savo noru apsivalyti dvasiškai, įsijungia prievartiniai mechanizmai. Ir jeigu žmonija kokias nors vertybes iškels aukščiau už meilę, šį naują dovį ji gaus pomirtiniame pasaulyje. Tačiau, sprendžiant pagal procesų dinamiką, pastaraisiais metais žmonės vis labiau suvokia būtinybę atsigręžti į Dievą. Ir tai teikia daug vilties. Neseniai vienas žmogus man pasakojo savo istoriją. - Aš patyriau didelę traumą, kuri galėjo sužlugdyti visą mano gerovę, karjerą, likimą ir visus sumanymus ateičiai. Patekau į ligoninę. Artimieji pradėjo man nešti visokių skanėstų ir delikatesų, maldavo, kad tik valgyčiau. O aš jaučiau, kad tokių dalykų man negalima valgyti, kad man reikia viską pamiršti ir pasinerti į savo vidų. Artimieji vis tiek spyriojosi. Tačiau ne tai man rūpėjo: graužiausi dėl ateities, dėl sugriuvusių planų. Aš atsisakiau valgyti visa, kas skanu. Jaučiau, kad man to negalima. Ir stengiausi atsikratyti visų minčių apie ateitį. Žinojau, kad tokias mintis man irgi reikia pamiršti. Ir stūmiau tolyn nuo savęs visas svajones, viltis, planus. Tačiau to padaryti neįstengiau - vėl mintys pradėjo suktis apie tai, kas bus, ką aš privalau padaryti, - vėl pradėjau svajoti apie ateitį. Atsirado baisingas apetitas, ir aš pradėjau valgyti delikatesus. Po kelių dienų, eidamas ligoninės koridoriumi, staiga praradau sąmonę. Griuvau ir labai smarkiai susimušiau tą pačią traumuotą vietą. Mano būklė dar pablogėjo. Supratau, kad nepasinaudojau man duota galimybe. Ir štai dabar mano ateitis jau iš tikrųjų užblokuota. Ir aš nežinau, kas mane ištiks. Tačiau dabar, pakalbėjęs su jumis, supratau, kurlink turi vesti mano kelias, ir, ko gero, tai svarbiausia.

S e r g e j u s I, a z a i c v a N TREČIA KNYGA 539 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Neseniai viena žiniuonė papasakojo man įdomią istoriją. Jos pažįstamam prasidėjo vėžys, o vėliau plačiai paplito metastazės. Viskas prasidėjo nuo inksto. Gydytojai, padarę nuotraukas ir analizes, pasakė, kad galimybių išgyti nėra, ir išleido žmogų, palinkėję viso labo. Žiniuonė nusprendė padaryti netikėtą ir dailų šachmatinį ėjimą. - Tau viskas prasidėjo nuo inksto, - pasakė ji pažįstamam. - Aš imsiu ir astraliniame lygmenyje tau inkstą pakeisiu. Neturėdamas ko prarasti, jis sutiko. Žiniuonė padarė astralinį persodinimą, tai yra, įsivaizdavo sveiką inkstą ir įvedė jį į ligonio biolauką. Ligonis pradėjo daug geriau jaustis. Po mėnesio ar pusantro nuėjo pas gydytojus. Tie labai nustebo, kad jis dar gyvas. Kai atliko tyrimus, nustebo dar labiau - išnyko auglys ir jo metastazės. Tiesa, jis nusprendė, kad labai veiksmingas buvo gydymo šlapimu kursas. - Ar tikrai aš jam padėjau? - Žinoma. Šiuo atveju gydymasis šlapimu padėjo labai mažai. Ar norite žinoti, kas tuomet vyko? - Labai, - sutinka žiniuonė. - Tik pirmiausia pasakykite jo žmonos vardą. Aš žiūriu į to žmogaus žmonos biolauką ir pradedu pasakoti: - Jis ne tik pavyduolis, bet ir išpuikėlis. Ir turėjo labai daug pretenzijų žmonai. Pasąmonės agresija, nukreipta prieš ją, pašoko iki trijų šimtų vienetų. Ir dar išsirutuliojo susinaikinimo programa. Kai programa pakerta urogenitalinę sistemą, ji blokuojama funkcijų ar organų sutrikimais. Vadinasi, atsirado inksto vėžys. Šiuo metu jūsų pažįstamo biolauke susinaikinimo programa aprimo, o žmonos sunaikinimo programa liko ir sustiprėjo. Jos biolaukas labai deformuotas ir ženklai rodo greitą mirtį. - Kas bus, jeigu ji numirs? - Ilgainiui jums gali išsivystyti dešinės krūties vėžys, nes jūs būsite jos mirties kaltininkė. Kai dvasiniame lygmenyje jūs tokiu būdu \"ištraukiate\" ligonį, jeigu jo charakterio pakitimai ir sielos prisipildymas meile nepaveja fizinio pagerėjimo, jis pradeda absoliutizuoti ateitį. Todėl, kad jūs iš ten imate meilę ir energiją, kuria gydote pacientą. Atitinkamai ir jūs galite prarasti ateitį. Beje, to vyro palikuonys po trečios kartos praras ryšius su pirminiu šaltiniu. Taigi sprendžiant iš visko, jūsų gydymas veikia kaip labai gera tabletė. Tačiau lai tik atidėjimas, nes jeigu siela nesuspėja kartu su kūnu, prasideda problemos. Iš moters balso girdėti, kad ji susijaudinusi. - Ar situaciją galima pakeisti? - Galima. Reikia to vyro žmoną išgelbėti iš kritinės situacijos. Melskitės už ją, kad iš jos sielos išnyktų pavyduliavimas. Kad jai aukščiausia laimė būtų meilė Dievui, o mylimas žmogus - tik tosi

TREČIA KNYGA S e i g e j u s I. a z a i e v a s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA meilės raiškos priemonė. Tuomet ji bus saugoma, ir vyro agresija jai nedarys žalos. Kitą dieną žiniuonė paskambino vėl: - Sakykite, ar kas nors pasikeitė, ar šansų yra? - Taip, situacija pasikeitė. Moters biolaukas atstatytas, mirtis iš jo pasišalino. - O kaip jos vyro biolaukas? - O jame žmonos naikinimo programa vėl pavirto susinaikinimo programa. Po metų ar dvejų jam gali prasidėti prostatos liaukos vėžys. - Ai' jam galima padėti? -Tegul atsisako pretenzijų žmonai, meldžiasi. Tuomet bus sveikas. MEILĖS LYGMENYS - Jūs pernelyg greitai kalbate, - neseniai pasiskundė man vienas pacientas. - Aš nespėju suvokti visko, ką pasakote. Jums tas viskas žinoma, jau labai įprasta, o aš ne tik kad pajusti, bet ir mintimis aprėpti nesuspėju. Si problema man jau seniai nebe pirmiena. Kuo daugiau informacijos ateina, tuo daugiau laiko ir pastangų turiu skirti, kad ją perduočiau pacientui. Lieka tik viena išeitis - suglausti tai, ką perduodu. Ir tai, ką anksčiau aiškindavau valandomis, šiuo metu paaiškinu vienu ar dviem sakiniais. Pirmąją knygą aš galėjau išplėsti į dešimtį tomų, tačiau esu tinginys ir nemėgstu dirbti daugiau negu reikia. Be to, atskiesta informacija man tiesiog kančia. Šimtą kartų apdorodamas sakinius, aš ne tik perduodu informaciją. Pasirodo, kad maksimaliausia jos tėkmė vyksta jos maksimalaus perdavimo metu, tai yra kuo labiau apibendrintą informaciją perduodu, tuo didesnį jos kiekį galiu gauti, ir priešingai. Tokia taktika naudinga mano rašomai knygai. Taigi jau kelintą kartą kartoju: visa, ką mylime šioje Žemėje, bet kokios žmogiškosios vertybės išsiurbia iš mūsų ir jėgas, ir meilę, ir energiją. O duoda viską Dievas. Vadinasi, jeigu aš Dievą myliu labiau už visa kita, net ir už gyvybę, tuomet meilės ir energijos gaunu daugiau, negu atiduodu, ir tą kiekį naudoju sau ir savo palikuonims. Pasirodo, kad subtiliame lygmenyje mes be perstojo savo meile pildome savo palikuonių sielas. Jeigu kažką mes mylime labiau negu Dievą, tuomet atiduodame daugiau, negu gauname, ir prasideda sielos degradacija. Ir tada mes meilės ir gyvybingumo imame iš strateginių atsargų - iš mūsų palikuonių sielų ir iš mūsų būsimų gyvenimų. Sielos labui iš žmogaus atimama tai, prie ko jo siela prisirišo, ką ji myli labiau negu Dievą. Jeigu žmogus atėmimą priėmė kaip Dievo duotą ir vėl veržiasi į Dievą, jis grįžta Į pusiausvyrą ir išgelbsti savo sielą.

KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ii pasauliui Kaip nustatyti, kad siela kažką pradėjo mylėti labiau negu Dievą? Kai kažką mes pradedame daryti tikslu ir aukščiausia laime - tai jau pirmas žingsnis į meilės Dievui susilpnėjimą, nesgi mes patenkame į to kažko priklausomybę. Tada mes pradedame baimintis, gailėtis, reikšti nepasitenkinimą, statyti sąlygas. Tai antras žingsnis. Trečiasis - jau tiesioginė agresija, nuoskaudos, neapykanta, smerkimas, panieka ir taip toliau. Iš meilės Dievui gimsta dvi žmogiškųjų vertybių linijos. Pirmoji linija realizuojama kaip meilė žmonėms ir pasauliui. Noro turėti šeimą pagrindas - meilė artimam žmogui. Meilės kitam žmogui pagrindas - noras nuo jo turėti vaikų, tai yra dauginimosi instinktas. Dauginimosi instinkto pagrindas - kūrybos ir kūrimo instinktas. Žodžiu, kuo reikšmingesnės žmogiškosios vertybės, tuo mes esame arčiau Dievo. Tačiau jos vis vien lieka žmogiškosiomis ir todėl turi būti sugriautos, tai yra sukurtos su naujomis savybėmis. Antroji vertybių linija susijusi su vystymusi. Gabumų, intelekto pagrindinė vertybė - tobulybė. Tobulybės pagrindas - likimas. Likimo pagrindas - ateitis. Jeigu žmogus padaro savo tikslu meilės žmonėms ir pasauliui liniją, pasirodo pavyduliavimo ligos, ir gydomos jos išdavyste, barniais, nuoskaudomis, neištikimybe. Jeigu žmogus trokšta didžiausia vertybe padaryti tobulybės ir vystymosi liniją, atsiranda išpuikimo ligos ir gydomos jos nesėkmėmis, apgaulėmis, neteisingais įskaudinimais ir įžeidinėjimais, likimo nemalonumais, ateities planų sužlugdymu. Jeigu absoliutizuojamos abi linijos, gydymui dažnai dar pridedamos sunkios ligos: vėžys, šizofrenija, cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė ir taip toliau. Dažniausiai visiškai nebūtina smulkiai peržvelgti visą gyvenimą, kartais pakanka prisiminti tik du ar tris stambesnius įvykius ir pakeisti požiūrį į juos. Atgailos esmė ne ta, kad apgailėtume praeitį, o ta, kad pasikeistume patys ir nebedarytume klaidų ateityje. Tikintis į Dievą žmogus bet kokioje situacijoje gali rasti naudos, suprasdamas, kad ji ne atsitiktinė. Pastaruoju metu aš labai pervargstu. Mane paprašė vienam žmogui duoti konsultaciją. Jam išėjus, sėdėjau visiškai išsekęs. Jaučiau, kad nebeturiu jėgų paaiškinimams. Buvau pasiskyręs, kad kitą dieną priimsiu penkis ar septynis žmones. Aš jaučiau, kad man reikia nutraukti pacientų priėmimą, ir ilgam. Drauge buvo gaila žmonių, tikėjusių gauti mano pagalbą. Ir pabandžiau surizikuoti. Jeigu vėl prasidės stiprūs galvos skausmai, vadinasi - finišas. Kitą dieną žiūriu į pirmojo paciento biolauką ir jaučiu, kad paaiškinimui jėgų nebeturiu. Matau priežastis, sukėlusias paciento ligą, jo vaikų ir palikuonių problemas, o paaiškinti negaliu, nėra

jėgų. Šmėstelėjo mintis: kam apskritai aiškinti, jeigu viską paaiškinsiu savo knygose? Stengiuosi kalbėti vaizdingai. - Ar jūs žinote, kodėl mes senstame ir mirštame? Kad atėję pas Dievą, gautume naują meilės dovį. Viskas, ką Dievas sukūrė, turi tam tikrais laiko tarpais grįžti pas Jį, kad vėl kažkiek gautų meilės ir energijos. Svarbiausia kontakto su Dievu sąlyga - atsižadėjimas visko, kas yra Jo sukurta. Sendami ir mirdami mes netenkame visų savo žmogiškųjų vertybių, ir tai suteikia galimybę gauti naujų meilės dovių, tačiau visam gyvenimui jų gali neužtekti. Naujo kontakto labui turės būti pažemintos visos žmogiškosios vertybės, įskaitant pačias aukščiausias. Ypač didelis šis pažeminimas turi būti prieš vaikų pradėjimą, kad mes ne tik save, bet ir juos apdovanotume meile. Kuo mažiau mūsų meilė priklauso nuo žmogiškųjų vertybių, tuo daugiau dvasiškai būname panašesni į Dievą. Juk Dievas nuo nieko nepriklauso. Kuo mes dvasiškai panašesni į Jį, tuo daugiau meilės sieloje. Tuomet iš purvinos balos jūs pavirstate švariu šaltiniu. Peržvelkit naujaip visą gyvenimą, jausdamas, kad jūsų meilė nuo nieko nepriklauso. Melskitės, kad tai būtų duota ir jūsų palikuonims. Kitas pacientas užduoda klausimą: - Jūs sakote, kad tikėti Dievą - didžiulė laimė. Ir tuojau pat pasakote, kad tikėjimas Dievu turi sugriūti, kaipgi čia išeina? - Sakykite, ar mūsų sąmonė tobula? - klausiu aš. - Žinoma, ne. - O ji turi vystytis ir virsti tobulesne sąmone? Vadinasi, sena sąmonė ir atitinkamai aplinkinio pasaulio vaizdiniai turi būti griaunami ir pakeičiami vertingesniais. Taigi tikėjimas ir yra mūsų sąmoninga Dievo jausena, mūsų vaizdinys apie Jį. Ilgainiui šis vaizdinys keičiasi. - Aš maniau, kad tikėjimas ir Dievas yra tas pat. - Jeigu tai būtų tas pat, tuomet išnykus tikėjimui, išnyktų ir Dievas. Bet pasaulyje gyvena daug ateistų, tvirtinančių, kad Dievo nėra, jie atmeta tikėjimo sąvoką ir vis dėlto gyvena ir turi vaikų. Tačiau, kai ateistai ir tikintieji bando atmesti meilės jausmą, jie tampa nevaisingi, serga ir miršta. Bet kokios vertybės, susijusios su musų sąmone, gimsta per meilę. Visos mūsų emocijos priklauso nuo aplinkinio pasaulio, jos atgyja sąveikaujant su juo. Vienintelė išimtis - meilės jausmas, gimdantis aplinkinį pasaulį ir nuo jo nepriklausantis. Kai šį jausmą bandome padaryti priklausomu nuo aplinkinio pasaulio, jį griaudami, mes imame griauti savyje ir kituose meilę, paskui sergame ir mirštame. Mano pacientas jaunas vyras. Prieš metus jis apako. Jis serga cukriniu diabetu ir yra nevaisingas.

S e r g e j u s I. a z a r e v a s TREČIA KNYGA 543 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasaulii - Prieš keletą metų aš labai karštai mylėjau, tačiau šis jausmas buvo susijęs su dideliu pažeminimu ir griovė visus mano principus. Aš sugebėjau įveikti šią meilę. Dabar suprantu, kad visos po to mane ištikusios nelaimės yra mano \"pergalės\" vaisius. Tai buvo ne pergalė, o bandymas pergalėti. - Meilės pergalėti neįmanoma, nes tai Dievas. Vyras ilgai tyli, paskui linksi galva. - Pradėkite nuojauta, kad bet kurią akimirką viskas, kas yra aplink jus, gali išnykti, kad mylimas žmogus bet kurią akimirką gali išduoti, palikti, įskaudinti ar numirti. Kad bet kurią akimirką ir jūs galite numirti. Tada pretenzijos pamažu pradės nykti, o meilė pasiliks. Jūsų meilės jausmas turi nuo nieko nepriklausyti. Aplinkinis 'pasaulis ir jūsų gyvenimas - tik dingstis meilei. Saulė šviečia nepaisydama požiūrio į ją. - O jeigu aš aplinkinį pasaulį pamilsiu daugiau negu Dievą? - Jeigu neturite pretenzijų, mylėkite aplinkinį pasaulį kiek galite daugiau, ir juo daugiau meilės atiduosite, tuo daugiau jos gaus jūsų siela. Kitas pacientas klausia: • - Aš myliu Dievą ir meldžiuosi, tai kodėl ant manęs užgriuvo tiek ligų ir nelaimių? - Meilė Dievui suteikia jums galimybę būti laimingam, tačiau laimės detales jūs turite užsidirbti pats. Jeigu sėdėdamas mašinoje, jūs melsitės, bet išvažiuosite į priešpriešinę eismo juostą, jums tikrai geruoju nesibaigs. Yra malda, ir yra kelių eismo taisyklės. Kartu su materialiniais dėsniais, egzistuoja ir dvasiniai dėsniai. Jų taip pat reikia prisilaikyti ir stengtis juos kuo giliau suprasti. Kiekviena religija pateikia Dievo supratimą, žinių apie dvasinio tobulėjimo dėsnius. Mistika, magija ir okultizmas studijuoja tik dvasios dėsnius. Kai jie tampa gyvenimo tikslu, apgailėtini rezultatai neišvengiami. Todėl tiek materialiniai, tiek dvasiniai tyrinėjimai turi būti sušildyti meile. Žmonijos vystymuisi, išlikimui tai svarbiausia sąlyga. Prisimenu, kaip prieš keletą metų bandžiau giliau įsiskverbti į Dieviškumo klodus. Lengviausiai tai buvo padaryti per magnetinį lauką. Pereinant iš vieno pasaulio į kitą, magnetinio lauko charakteristikos kažkodėl stabilesnės būtent tose vietose, kur yra magnetiniai Žemės poliai. Ten keičiasi laiko ir erdvės charakteristikos. Pietų polius linksta į praeitį. Ši tendencija pasistūmėją į Vakaru pusrutulį - į Amerikos kontinentą. Šiaurės polius krypsta į ateitį, per Rusiją ir Vidurinę Aziją žemėja į Himalajus. Rytinėje Pietų Amerikos dalyje egzistuoja maksimalios orientacijos į praeitį

zona. Anksčiau aš negalėdavau suprasti: jeigu žmogus praeitame ar užpraeitame gyvenime gyveno toje vietovėje, tai dažniausiai turėdavo juodojo mago tendencijų, tai yra savo gabumais naudodavosi sava­ naudiškiems tikslams. Jeigu jis gyveno Himalajuose, tuomet, prie­ šingai, - tendencijos būdavo altruistinės. Vėliau aš ūmai praregėjau: praeitis yra materialumas, supantis mus, o ateitis - dvasingumas. Vadinasi. Vakarų Pusrutulis stengiasi viską įgyvendinti, sukaupti materialines vertybes, vystyti materialų pasaulį. Rytų Pusrutulis veržiasi į ateitį, į tai, kas neįgyvendinta, į dvasingumą. .. g sD v a s i n a žmogus gyvena daugiau ateitimi, išpažįsta altruizmą. Tačiau ateities, tai yra dvasingumo absoliutizacija, ilgainiui stabdo vystymąsi ir griauna ateitį. Materialistas gyvena praeitimi. Priešingai nei dvasingas žmogus, besiorientuojantis į intuiciją ir kuriantis kultūrą, materialistas orientuojasi į faktus, įrodymus ir patirtį, žodžiu, į jau įvykusių įvykių analizę. Beje, vienas mano pažįstamas, kai tik jam paaiškinau apie Pietų Ameriką, sakė, kad magnetinis Pietų polius krypsta kaip tik į tą zoną. Žmogus, besigailintis praeities, nepriimantis jos, kaip Dievo siųstos, įjungia materialaus pasaulio sunaikinimo programą. Žmogus, besibaiminantis dėl ateities, blogai galvojantis apie ją, įjungia dvasinio pasaulio naikinimo programą. v Pasirodo, kad nusiminimas - tai ir yra netikėjimas ateitimi, jos nepriėmimas. Todėl niūriai galvojantis apie ateitį žmogus žudo save toje ateityje, ir paskui, kai ji ateina, netikėtai suserga ir miršta. Vienas pacientas bandė išklausti, kokios jo perspektyvos - geros ar blogos. Aš pasakiau, kad tokių dalykų neatskleisiu: \"Jeigu pasakysiu, kad ateityje viskas gerai, jūs liausitės save ugdyti. Jeigu pasakysiu, kad viskas blogai, juo labiau nebesirūpinsite savo siela.\" Kadangi dauguma žmonių veržėsi prie materialumo, prie praeities, visos religijos juos stengėsi nukreipti į dvasingumą, į ateitį. Tai ugdė dvasingumą, bet vedė į dogmatizmą ir despotizmą. Taigi apie ateitį nereikia galvoti nei gerai, nei blogai. Ateityįe nebus nei rojaus, nei pragaro. Ateityje bus Dievas. /Todėl baimintis, nusiminti, jausti nuoskaudą - beprasmiška, galima tik mylėti. Tačiau Dievas ne tik ateityje, Jis praeityje ir dabartyje. Todėl vidinis nepasitenkinimas praeitimi ar ateitimi - tai agresija prieš Dievą. Moteris verkia per telefoną: - Aš jau buvau pas jus pagalbos. Turiu didelių problemų dėl sūnaus. Jis labai žiaurus, nuolatos su visais kivirčijasi, įžeidinėja mus ir nors aš buvau pas jus pasitarti, nieko nepasikeitė. Neseniai jis kirviu užmušė savo šunį, o vakar bandė kirviu užmušti žmoną. Žiūriu į jos sūnaus biolauką. Viena, bet labai stipri preraiša - kuiyba, vaikų gimdymas, kūrimas. Prieraiša prie šeimos, vaikų

S e r g e j u s I, a a r c v a s 1 RUCIA KNYGA 545 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasai gimdymo, mylimo žmogaus gimdo pavyduliavimą, įžeidumą. - Klausykite, noro mylimą žmogų padaryti gyvenimo tikslu ir prasme jūs dar neatsikratėte. Ir daugeriopai padidintą tą norą perdavėte sūnui. O jeigu ką nors mylite labiau negu Dievą, paskui gi to paties pradėsite neapkęsti. - Bet aš viską dariau, kaip jūs liepėte. Labai stengiausi, nežinau, kodėl nėra rezultatų. - Pakartokime dar, - siūlau jai, - jūsų giminėje iš kartos į kartą eina kūrybos, vaikų gimdymo ir kūrimo absoliutizacija. - Taip, - sako moteris, - visi mūsų giminėje buvo labai gabus tapybai, piešimui, mano sūnus taip pat bandė tapyti ir piešti, tiesa, kaip savamokslis, jam prastai sekasi ir jis labai kremtasi, vos neverkia dėl to. - Prieš vaikų pradėjimą turi būti pažemintos aukščiausios žmogiškosios vertybės, net pats noras gimdyti vaikus, noras kurti meno kūrinius ir apskritai kurti. O jūs per savo sudirgintą, gailestavimą taip prie to prisirišote, kad mažiausia nesėkmė sunų varo iš proto. - Mes aštuonerius metus neturėjome vaikų, ir aš labai jų norėjau. O mano vyrui į tai buvo nusispjauti, ir jis nenorėjo nei tikrintis, nei gydytis. Jaučiausi baisiai įskaudinta. - Jūsų sūnus praeitame gyvenime, kai jam griūdavo kūrybos ir kūrimo planai, kai buvo pažemintas troškimas turėti vaikų, šeimą, nepriimdavo to, kaip Dievo siųsto. Šiame gyvenime iš pradžių Dievas nedavė jums vaikų. Jūs galėjote trokšti jų pasirodymo ir viską dėl to daryti, tačiau būti nepatenkintai savimi, likimu ir Dievu buvo negalima. O jūs buvote nepatenkinta, labai nepatenkinta ir labiausiai pykote ant Dievo. Toliau - jūsų vyras yra pasiųstas jums Dievo ir likimo. Kai per jį vienas po kito jums buvo siunčiami nemalonumai, jausdamasi jo nuskausta, jautėtės nuskausta likimo ir Dievo. Nuoskaudos ant Dievo gimdo satanizmą ir didžiulį žiaurumą. Kiek tai suprasite ir melsitės, tiek per save apvalysite dvasiškai sūnų ir tolimesnius palikuonis. Geriau būti ateistu, neišpažįstančiu Dievo ir pykstančiu tik ant kito žmogaus, negu tikinčiuoju, kuris dėl išbandymų pyksta ant Dievo ir likimo. Iš moters biolauko matyti, kad dabar ji suprato. Jos sūnaus biolaukas taip pat keitėsi į gerąįą pusę. Iš pradžių šioje programoje pamatęs tik pavyduliavimą, sutrukdžiau galimybę moteriai ištaisyti situaciją, o dabar tarsi viskas baigėsi gerai, tačiau mane kankino vienas klausimas, į kurį vis neradau atsakymo. Aš negaliu paciento vesti per visas grandinės grandus. Aiškinu tik pačias svarbiausias, o kitas, intuityviai eidamas paskui mane, jis apvalo pats. Šiuo atveju to neįvyko. Aš vis stengiausi ir stengiausi užčiuopti, kodėl po pirmojo seanso neįvyko jokių pakitimų. Buvo kažkokia problema, bet aš negalėjau jos suprasti.

Tuo momentu mane pakvietė prie telefono. Skambino pacientas iš Tolimųjų Rytų. Jo sūnui vėžys. Pažeistas inkstas, ir susidaręs didelis auglys viduriuose. Aš pažiūrėjau į berniuko biolauką, bet didelių deformacijų neradau. Radau prieraišą prie kūrybos, vaikų gimdymo, kūrimo, bet labai subtilaus lygmens. Vėl nieko negaliu suprasti. Kažkokia priežastis, kurios aš nematau. Dešimtis kartų peržvelgiu pastarųjų dienų įvykius, bandydamas suderinti sukauptą patirtį su intuicija. Prisimenu pokalbį su moterimi. Gal berniukas pyko ant likimo ir ant Dievo? Cia, regis, apčiuopiu svarbiausią grandį. Jis daugybe kartų jautėsi Dievo nuskriaustas dėl problemų su mylimu žmogumi. Aš įpratau žiūrėti dvasios klodą, tiesiogiai susijusį su kunu, o sunkūs susirgimai - tai aukštesnių klodų pažeidimas. Ziuriu pirmą klodą - nuoskaudos dėl moterų: buvo tūkstantis trys šimtai, dabar - septyniasdešimt vienetų. Likimo klodas (nuoskaudos dėl mylimų moterų, dėl likimo) - buvo trys tūkstančiai vienetų, liko - tūkstantis. Nuoskaudų dėl Dievo klodas - buvo keturi tūkstančiai vienetų ir liko tiek pat - keturi tūkstančiai vienetų. Dar yra nuoskaudų dėl ateities. Kontakto sustiprinimas su ateitimi - lai dvasingumo sustiprinimas, todėl, įžeidus ateitį, įžeidžiamas ir dvasingumas. Tai ištverti galima tik tuomet, kai meilė, srūvanti iš sielos, pranoksta pretenzijas, tai yra meilė Dievui viršija meilę viskam kitam. Tačiau kodėl taip lėtai keičiasi berniuko biolaukas? Pagaliau suvokiu, kad aš nesuspėjau pats save sutvarkyti. Žiūriu savo lygį šiuo aspektu - nuoskaudos dėl žmonių - du tūkstančiai vienetų, o dėl Dievo - trisdešimt trys tūkstančiai vienetų. Pasijutau šiek tiek suglumęs. Kas aš toks, jeigu manyje tokie agresijos parametrai Dievo atžvilgiu? Ir ko mano knygos išmokys subtiliame lygmenyje, jeigu mano siela taip prastai atrodo? Prisiminiau, kaip vaikystėje pirmą kartą šokau į vandenį iš didelio aukščio žemyn galva. Ilgai stovėjau nesiryždamas, paskui susikaupiau, ryžausi ir šokau. Kai atsispyręs praskridau metrą, staiga kažkodėl apėmė keistas noras grįžti atgal. Dabar mane apėmė lygiai toks pat noras. Kai suvokiau, kur įsiskverbiau, ir norėjau tvarkingai grįžti atgal - buvo jau per vėlu. Pirmoji knyga, pasirodė, taip stipriai keitė energetiką, kad antrosios nerašyti aš negalėjau, nes pirmojoje knygoje nesuspėjau pateikti labai esmingų momentų. O jeigu būčiau nepažiūrėjęs savo biolauko arba nebūčiau priėjęs sąvokų - \"jaustis likimo, ateities, Dievo nuskaustam\", kas tuomet būtų įvykę? Vienas momentas mane vis dėlto ramino: aš aiškinau pacientui, kad juo žmogus yra daugiau pasiekęs tobulindamas sielą, tuo giliau užgriebia jo pretenzijos, jeigu jis prie tų pasiekimų prisiriša. Jeigu

KARMOS DIAGNOSTIKA TREČIA KNYGA Muile žmonėms ir pasauliui mano tokios pretenzijos Dievui, vadinasi, tikriausiai ir mano tobulumo lygis užpraeitame gyvenime buvo ganėtinai aukštas. Būtent - iš ten aš ir atsinešiau jausmą, kad esu Dievo nuskaustas. Jeigu Kūrėjas nesunaikino manęs dar mažo, vadinasi, manyje buvo ne tik minusai, bet ir pliusai. Kai jau buvau pirmąją knygą bebaigiąs, susiklostė įdomi situacija. Priiminėjau informaciją tekstu, o jis buvo maždaug toks: \"Jeigu nepripažinsi, kad tavyje yra Dievas, knyga neišeis\". Aš - mokslininkas, biolaukų struktūrų tyrinėtojas, mano metodas - mokslinės paieškos, analizė, palyginimai, bandymai ir klaidos. Esu visiškai sąžiningas ir konkrečiai pareiškiu, kas man atsitiko. Niutonas atrado Žemės traukos dėsnį. Mano darbas - atrasti dvasinio tobulėjimo dėsnius. Tačiau likti tik mokslininku man nebuvo leista. O man norėjosi išleisti pirmąją knygą, kurioje buvo labai svarbios informacijos. Kai tik tam nurodymui paklusau, daugiau stabdymų nebuvo. Bebaigiant antrąją knygą situacija susiklostė tokia pat. Aš turėjau pripažinti, kad manyje yra Dievas. Man buvo leista suvokti, kad rašydamas apie tokius dalykus, vien tik mokslininku neliksiu. Tik dabar suvokiau, kaip čia yra - kiekviename musų yra Dievas, tik realiai to nematyti, o manyje tai turi matytis, nes jeigu apie tokios svarbos dalykus, kuriuos suvokiau, aš kalbėsiu tik kaip mokslininkas, gali būti pavojinga tiek man, tiek ir kitiems. Tobulėjant žmogiškosioms vertybėms vis stipriau turi ryškėti vidinis kontaktas su Dievu. Žmogus vis stipriau turi jausti Dievą savyįe. Pažinti pasaulį tik kopiant kopėčiomis aukštyn, neįmanoma, jos nugrius. Reikia ne tik kopti iš apačios, bet ir leistis iš viršaus. Kuo į subtilesnį lygmenį įžengiame, tuo toliau į antrą planą pasitraukia logika, patirtis ir analizė. Vadinasi, žmogus turi drauge jausti save ir kaip fizinį kūną, priklausantį nuo aplinkinio pasaulio, sąveikaujantį su juo, ir kaip Dievą, nepriklausantį nuo aplinkinio pasaulio^ tik spinduliuojantį meilę, - kuriančią ir tobulinančią. Sią Dievo dalelytę mes turime jausti savyje nuolatos, tuomet musų nepalaidos jokios žmogiškosios vertybės, kad ir kaip mes prie jų prisirištume. Prieš dvi dienas man paskambino moteris: - Susapnavau labai keistą ir baisų sapną. Sapnavau savo vaiką, jo kūnas buvo visas ištatuiruotas. Nedidukas žmogus, beveik neužauga vedėsi mano sūnų už rankos į kažkokį busią, ir aš žinojau, kad ten įvyks ritualinė žmogžudystė. Pažiūrėjau į moters biolauką ir pamačiau, kad |os baiminimasis dėl sūnaus ne be pagrindo. Berniuko biolaukas prastai. Priežastis man buvo keista ir netikėta absoliutizuotos struktūros, išeinančios už praeities, dabarties ir ateities ribų. Aš net nežinojau, kaip tas struktūras pavadinti. Ii kaip rasti išeitį iš susidariusios situacijos? Pasiūliau jai štai ką:

C A Q TKLČIA KNYCiA S u i g u j u s l.a / a i u v a s J T\" O Muile žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA - Dvejuose praeituose gyvenimuose jūs laikėte Dievu tai, kas buvo už materijos ir erdvės ribų. Ir beveik už laiko ribų. Tačiau tai nebuvo Dievas, jūs lenkėtės ne tiems dievams, tai buvo aukščiausios žmogiškosios vertybės. Ir tai, kam jūs lenkėtės, buvo jų įpavidalinimas. Melskitės, o rytoj paskambinkite. Jeigu jūsų sūnaus biolaukas pasidarys švarus, vadinasi, aš nesuklydau. Kai jūs nuolatos jausite savyje Dievą, iš jūsų sielos išnyks panieka, smerkimas ir bet koks nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu. Kitą dieną, kai ji paskambino, aš jau mačiau, kad viskas susitvarkė. Vadinasi, galima eiti tolyn. Motina su dukra prašo išgelbėti tėvą. Diagnozė - plaučių vėžys. Plaučių ir skrandžio vėžys gydomas labai sunkiai, nes čia nuoskaudos įvairiopos - ne tik dėl skriaudų iš artimų žmonių pusės, bet ir iš likimo, ir iš ateities. Priežastis, dėl kurios atsirado tokios pasekmės - meilės linija. Mylimas žmogus, šeima, vaikai pasiligojusiam tėvui tapo aukščiausia vertybe. Didžiumą su tuo susietos savo agresijos jis perdavė palikuonims. Aiškinu jo dukrai: - Visa krūva nuoskaudų, - jūs jaučiatės nuskriausta artimų žmonių, aplinkinio pasaulio, likimo ir Dievo, - gali jus ir jūsų vaikus pražudyti. Jums būtina pakeisti savo pasaulėjautą. Kad ir kaip būtų pažeminta meilė artimiems žmonėms, aplinkiniam pasauliui, vidinis meilės jausmas turi būti nepaliečiamas. Meilė artimam žmogui kuria šį pasaulį, ir, kadangi šis jausmas susijęs su šiuo pasauliu, todėl griaunant pasaulį, griaunamas tam tikru laipsniu ir jis. Tačiau sielos gelmėse yra tik meilė Dievui. Kadangi Dievas amžinas, tas jausmas irgi amžinas, todėl jie ir neturi susijungti, sulipti. Nors tarpusavyje vienas į kitą pereina. Dieviškoji meilė mumyse pasireiškia tuo stipriau, kuo stipresnė žmogiškoji meilė. Paskui žmogiškoji meilė sugriaunama, kad nepriliptų prie Dieviškumo, ir vėliau vėl gimsta. - Prisiminkite visas tas akimirkas, - kreipiuosi į merginą, - kai buvo pažemintas jūsų pasitikėjimas, ir išgyvenkite tai naujaip, išsaugodama meilę. Ji linksi galva, tačiau kai po kurio laiko vėl įeina į kambarį, ypatingų pakitimų nematau. Ji skambina tėvui į ligoninę, po valandos grįžta pas mane ir praneša, kad tėvo būklė netgi pablogėjo. Žiūriu, kaip giliai įsiskverbė nuoskaudos į tėvo sielą, ir matau visai niūrų vaizdą. Jau esu sugrupavęs žmogiškąsias vertybes tam tikra sekos tvarka. Neseniai aiškinau pacientui: - Be žmogiškųjų vertybių praeityje ir dabartyje yra ir vertybės ateityje. Ir jas prarasti dar skaudžiau. Kai meldžiatės, galite savais žodžiais kalbėti, kad bet kokia žmogiška laimė praeityje, dabartyje ir ateityje yra priemonė mylėti Dievą.

S c i g u į u s L a y. a r u v a s TUliČIA KNYCiA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Tačiau neseniai apčiuopiau klodus, išeinančius už praeities, dabarties ir ateities ribų. Ir nežinojau, kaip los grandinės narius pavadinti. Maniau, kad arčiau su tuo negreit susidursiu. Nė vienas įprastas modelis čia neliko. Tiesa, buvo vienas momentas, kai aš bandžiau nustatyti, su kuo žmoguje susijęs pirmasis šios pynės narys, ir pamačiau, kad tai genitalijų plotas. Kaipgi čia yra: nejau seksualiniai potraukiai išeina už praeities, dabarties ir ateities ribų? Labai keista. Antras narys buvo krūtinės plote, trečias - galvos. Ligonio, į kurį žiūrėjau per atstumą, biolauke buvo kelių grandinės lygmenų absoliutizacija, tačiau nežinojau, kaip tai išaiškinti ligonio žmonai ir dukrai. Bandžiau aiškinti įprastais metodais - kūryba, kūrimas apskritai, mylimas žmogus. Tačiau mergina manęs nesuprato. Mačiau jos žūtbūtinį norą suprasti, tačiau pagal energetiką buvo aišku, kad situacija tik blogėja. - Padalykime keturiasdešimties minučių pertrauką, - sakau abiems moterims. Jos išeina, o aš nugrimstu į užsimiršimą. Prie miego slenksčio lengviau daryti naujus sprendimus. Dvidešimt minučių mano galvoje vyksta karštligiškas darbas, nors sąmonė beveik miega. Sąmonė susijusi su įprastais stereotipais. Naują inl'onnaciją jai sunku priimti. Po pusvalandžio smegenyse švysteli mintis: seksualiniai jausmai pirmiausia turi būti pavesti Dievui, paskui žmogui. Kai tik aš tai pajutau, pamačiau pagerėjimą dukros ir jos tėvo biolauke. Kviečiu pacientes: - Na kaip, ar geriau jaučialės? - klausiu dukrą. - Taip, kažkodėl širdžiai pasidarė lengviau. - Pirmas seksualinis jausmas turi būti pavestas Dievui. - Kaipgi tai suprasti?! - Meilės jausme visuomet yra seksualinio potraukio elementas, ir jeigu pirmas jausmas turi būti pavestas Dievui, tai ir seksualinis potraukis - taip pat. O kasdieniniame gyvenime lai labai paprasta: kai vyras įskaudins, pažemins jūsų seksualinius norus, jūs neištversite, jeigu jūsų seksualinio jausmo svarbiausias tikslas - mylimas žmogus. Jeigu šis jausmas priklauso nuo mylimo žmogaus, būtinai suliepsnos agresija. O jeigu jis nepriklauso nuo mylimo žmogaus, tuomet bet koks pažeminimas nenužudys meilės, esančios sielos gelmėse. Paskambinkite tėvui, paskui man. Jos išeina, o aš laukiu rezultatų. Jie labai svarbūs. Jeigu išvada teisinga, kad ir nežymūs, bet pagerėjimai turėtų būti. Po poros valandų mergina skambina man. -Kad tik neprasitarčiau blogą valandą, bei tėvui labai pagerėjo Žinau, kad artimiausiu melu dar sunku bus suvokn. Kis na per grandinė, išeinanti už pi,uitus, d.ibaities u ateities ribų. Jeigu aš šito neperprasiu, negalėsiu padėti pacientui, kurio nuoskaudos nusileido j lokį lygmenį,

550 TULCIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meile žmonėms ir pasauliui Taigi diena po dienos stengiuosi nustatyti šios grandinės narių sąveiką. Pasirodo, kad praeitis, dabartis ir ateitis - tai meilės pasauliui ir asmeninio tobulėjimo linijos. Kitaip tariant, visa, kas egzistuoja laike ir yra šios karminių programų sekos veikimo rezultatas. Pirmasis narys - seksualiniai potraukiai. Tasai grandinės narys priklauso šiam pasauliui, drauge išeidamas už jo ribų. Antrasis - kažkaip susijęs su siela. Jis toliau nusidriekęs už laiko ribų. Trečiasis susijęs su sąmone. Ketvirtojo kol kas nežinau, jis plyti virš žmogaus galvos. Keletą savaičių bandžiau surasti situacijas, per kurias gali būti pažemintos aukščiausios žmogiškosios vertybės. Kad ir kaip peržvelginėjau savo gyvenimą ir įvairius nutikimus iš kitų žmonių gyvenimo, vis susitelkdavau į situaciją, kai mylimas žmogus atstumia meilę. Paskui staiga praregėjau - visa Visata su visa kuo, kas joje egzistuoja, gimsta iš meilės. Ir štai kas: ši meilė apibūdinama įvairių lygmenų skirsniais. Pirmasis - seksualinis, jungiantis visa, kas gyva. Antrasis - kai mylima ne tik kūnu, bet ir siela, būdingas aukštesnio lygio gyvūnams. Trečiasis - kai mylima kūnu, siela ir sąmone; taip myli retas kuris gyvūnas, daugiausia šis lygmuo budingas žmonėms. Dvasingiems, neeiliniams žmonėms meilė pasireiškia ir ketvirtuoju lygmeniu. Apskritai, galima jausti meilę, siekiančią septintąjį lygmenį, o teoriškai - dešimtąjį. Šiuolaikinis žmogus daugiau paprasčiausiai neištvertų. Jis negalėtų ištverti praradimo skausmo. Iš viso tokių lygmenų aš suskaičiavau septyniolika. Tikriausiai yra jų ir daugiau, tačiau šiandien - tai, mano jautrumo riba. Aš suvokiau, kad pagaliau esu perpratęs, kaip konstruojama meilė šioje Visatoje. Norint sąmonėje pajausti Dievišką meilę, reikia užkopti į visus septyniolika lygmenų. Paskui ištverti jų netekimo skausmą. Dėl to meilė Dievui turi būti dešimtis kartų aukščiau to lygmens, kurį yra šiuo metu pasiekusi žmonija. Sekiau, kaip vyksta tobulėjimo procesas - pirmiausia žmogui leidžiama prisilytėti prie aukščiausios meilės raiškos, galinčios pasiekti ketvirtą, septintą, aštuntą, tryliktą lygmenį. Paskui žmogų imama traukti nuo šios meilės, kad ji nesuaugtų su Dieviška meile' Vidutiniškai žmogus gali ištverti pusę šių lygmenų - jeigu jis buvo pajutęs septinto lygmens meilę, ištverti gali tik trečią ar ketvirtą, jeigu buvo pajutęs trylikto lygmens meilę, atitinkamai ištvers - šeštą ar septintą. Jeigu pažeminimas stipresnis už galimybę ištverti praradimą, žmogus suserga arba miršta. Buvau įpratęs dažnai žiūrėti į veidrodį - ar pasenau, ar pajaunėjau. Neseniai sumaniau išsiaiškinti, ar tai nėra aukščiausių

I4 A . Scrgyjus l.a/.arcvas TRUClA KNYGA frl KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui J J I. dėsnių pažeidimas. Pasirodo, taip. Tai palinkėjimas mirties, - ir ateičiai, ir sau ateityje, žodžiu, pasąmonėje aš bijojausi senatvės, sukriošimo. Ir kai pamatydavau savo veide senėjimo požymių, jausdavau ateities baimę, padidėdavo pasąmonės agresija ir senėjimo procesai pagreitėdavo. Žmogui nedera sakyti: \"Aš praturtėjau\". Neverta sakyti: \"Aš senstu\". Kai žmogus pasako žodį \"aš\", jis turi įsivaizduoti ne turtus, pinigus, mašinas, butus, ne savo fizinį apvalkalą ir ne gabumus, intelektą ir tobulumą. \"Aš\" - tai meilė, spinduliuojanti mano sieloje, o visa kita mes gauname laikinam naudojimui ir neturime teisės sutapatinti su nemirtinga kibirkštėle savo sieloje. - Išvykau iš mūsų respublikos, - pasakoja man moteris, - kai pakilo nacionalizmo banga, suprasdama, kad nacionalizmas neatitinka mano charakterio. Sakykite, ar nacionalizmas pažeidžia aukščiausius dėsnius? - Žinoma, tai laimingo tautos likimo iškėlimas į aukščiausią pakopą, o toks iškėlimas likimą ir sužlugdo. Kuo labiau įsiliepsnoja nacionalizmas, tuo didesnio jo žlugimo galima tikėtis ateityje. Jaunas žmogus serga, - lėtai džiūsta jo raumenys. Si liga blokuoja didžiulę susinaikinimo programą. - Praeitą seansą aš paaiškinau, kad jūs absoliutizuojate meilę žmonėms ir pasauliui ir tai sukelia pavyduliavimą, įtarumą ir įžeidumą. Tačiau pavyduliaujant mylimo žmogaus naikinimo programa yra jo vaikų naikinimo programa. Ji labai greitai virsta susinaikinimo programa. Ji taip pat skaudžiai atsiliepia vaikams, todėl sunkios ligos žmogų ištinka dėl to, kad nebūtų suluošintos vaikų ir palikuonių sielos. Jūsų biolauke ši agresija tokia didelė todėl, kad jūs prisirišęs prie tobulybės vystymo linijos, vadinasi, reikia ugdyti save toliau. - Žinote, aš jaučiu, kad man mylimas žmogus - kol kas aukščiausia laimė, - sako pacientas. - Paaiškinsiu, kodėl. Visos vertybės gimsta iš meilės jausmų. Pirmosios čakros plote meilė realizuojasi kaip seksualinis potraukis. Krūtinės plote meilė realizuojasi kaip draugystė, geri santykiai, geraširdiškumas. Galvos plote meilė realizuojasi kaip taurumas, kūryba, apskritai kūrimas. Virš galvos energetiniame laikiniame žmogaus kūne meilė realizuojasi kaip kontaktas su ateitimi, kaip svajonės apie ateitį, kaip nuojauta, kad ateityje vis artėji Dievo link. Jūsų prieraišos prie antrojo ir trečiojo lygmens pašalintos, tačiau prie pirmojo ir ketvirtojo tebėra nepaliestos, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pirmą seksualinį pojūtį jūs pasiruošęs atiduoti moteriai, taip pat ketinate atiduoti jai ir svajones apie meilę.

f f < 1 TKliCIA KNYCiA Sergejus La z a i u va s ~J U Z* Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Supraskite nesudėtingą tiesą - Dievas ne tik tėvas, Dievas - tai ir motina, brolis ir sesuo, vyras ir žmona. Ir aukščiausios svajonės apie meilę - tai svajonės apie susitikimą ir vienybę su Dievu. O svajonės apie susitikimą su mylimu žmogumi - tai priemonė vienybei su Dievu sustiprinti. - O kokie mano skausmingiausi taškai? - domisi jaunuolis. - Žiūrėkite - Dievas sukuria Visatą, Dievas ją valdo ir Dievas ją grąžina j Save. Indų mitologijoje tai vadinama Brahmos įėjimu ir išėjimu. Vadinasi, pirmoji žmogiškoji vertybė - pasaulio kūrimas, kūryba, vaikų gimdymas, meilė žmonėms ir pasauliui. Antroji - tai pasaulio valdymas, gabumai, intelektas, tobulybė, likimas. Trečioji - grįžimas į Dievą, kuris pasireikš ateityje. Per šiuos tris taškus žmogus verčiamas patirti kančias todėl, kad meilė, susijusi su aplinkiniu pasauliu, nesuliptų su Dieviškąja meile. 1996 metų kovo mėnesį mane paprašė tarti žodį Aklųjų draugijoje. Salėje buvo penkiasdešimt-šešiasdešiml žmonių. Man kalbėti reikėjo ketvirtą valandą po pietų. Iki to laiko aš turėjau reikalų dirbtuvėje. Dieną prieš tai paskambino pažįstamas. Mes buvome bendravę gal penkiolika metų, bet jau seniai nesimatę. - Dabar kreipiuosi į tave kaip pacientas, - sako jis. - Ar galėtum man padėti? - Užeik rytoj apie dvyliktą valandą į dirbtuvę, pakalbėsime. Kai jis atėjo, aš prabėgomis išdiagnozavau. Pažiūrėti sveikas. Tik pirmoji čakra kažkodėl beveik uždaryta. Tai problemos dėl palikuonių. Vaikų sielos labai apsunkintos. - Tavo biolauke viskas atrodo gana gerai, tik stipri prieraiša prie kūrybos, vaikų gimdymo. Vadinasi, įžeidumas, pavyduliavimas, asmeninio gyvenimo nesklandumai. Jis mato, kad aš diagnozavimą atlikau paviršutiniškai, ir mandagiai pasiūlo man pagalbą. - Mūsų šeimoje gimė aštuoniolika vaikų, - pradeda jis pasakoti, - dvylika jų mirė. Dabar miršta ir kiti. Mūsų giminėje vyrai neturi vaikų. Tik vienas brolis jų turi. - Pasakyk mirusių brolių vardus. Abiejų biolaukuose charakteringos mirties deformacijos, didžiausia kūrybos, kūrimo, vaikų gimdymo absoliutizacija, be to, dar absoliuti­ zuota tobulybė. Meilė kitam žmogui, išpuikimas. Viskas aišku. - Tavo padėtis geresnė, negu mirusių brolių, dėl tavo geraširdiškumo. Nėra prisirišimo prie tobulybės, tik meilės problemos. Žiūrėk, Dievas sukuria Visatą, Dievas viešpatauja ir ją valdo ir Dievas ją grąžina į Save. Žmogus daro tą patį, tik žmogišku mastu. Ir jeigu jis absoliutizuoja žmogiškąjį mastą, vadinasi, žmogiškąsias vertybes bando sujungti su Dievu ir padaiyti amžinomis.

S u r g i; j u s I, a z a r e v a s TRliClA KNYGA 553 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Ir tuomet giminė išmiršta, jos narius pakerta ligos ir mirtis. Mes dar šiek tiek pakalbame, ir jis išeina. Praėjus kuriam laikui aš sėdžiu nedidelėje Aklųjų draugijos salėje. Prieš paskaitą salėje daugiausia aklieji. Diagnozuoju salę ir matau didžiulę absoliutizacija - kūrybos, vaikų gimdymo, kūrimo ir tobulybės. Pradžioje skaitau perduotus raštelius ir visur matau tą pačią priežastį - išpuikimas ir pavyduliavimas. - Regėjimo, klausos pablogėjimas, diabetas, galvos skausmai - tai pavyduliavimo ligos, - aiškinu aš. - Tam, kad išgelbėtų mūsų sielas, Dievas atima iš mūsų tai, ką mes laikėme didžiausia laime. Sielai atsiveria pražūtis, jeigu ji prie ko nors prisiriša daugiau negu prie Dievo. Liga stabdo mus, kai vadovaujamės neteisinga pasaulėvoka. Kai mes neteisingai suvokiame pasaulį, stresas gimdo ne meilę, o agresiją. Iš vietos atsistoja moteris ir klausia: - Sakykite, o kodėl Dievas mums taip keršija? Kodėl Jis toks neteisingas? - Organizmas niekuomet nekeršija ląstelei, - sakau aš. - Mūsų pasaulėvaizdis būna iškraipytas tuomet, kai Dievo logiką mes bandome prilenkti, pritaikyti prie savosios, labai ribotos logikos masto. Ir tuomet mažiausias mūsų supratimo apie pasaulį neatitikmuo pačiam pasauliui gimdo agresiją. Jeigu kaupiame nuoskaudas ant kito žmogaus, tai nelyginant purvu bandome pripildyti taurę. Kai ji bus pilna, purvas grįš mums, paskui mes nuo jo turėsime valytis liga ir sielvartu. Jeigu kaupiame savyje nuoskaudas ant likimo, tai nelyginant purvą pilame sau į vonią - mums irgi reiks valytis, tik jau didesniu mastu. Ateities mastas dar didesnis, o Dievo mastas begalinis. Visuomet yra riba, už kurios mūsų agresija negali įsiskverbti. Galima tiek \"prisivirti košės\", kad šansai giminei išlikti bus minimalūs. Todėl pamėginkite įsisąmoninti, kad Dievo, ateities, likimo ir žmonių atžvilgiu mes galime jausti vien begalinę meilę. Sau, kad ir kaip išoriškai it aktoriai pasireikštume, vidujai taip pat reikia jausti begalinę meilę. Skaičiau paskaitą, o galvoje man dingčiojo prisiminimas, kaip būdamas jaunas vos neapakau. Dešinės akies ragenoje man buvo opa. Iš pradžių nemačiau abiem akimis. O prieš metus buvau jautęsis nuskaustas savo likimo, nes žlugo visos mano svajonės, viltys, o kartu ir jaunatviška meilė. Ir šiaip ištikus kokioms traumoms man dažnai nukentėdavo akys. Visuomet bijodavau apakti ir jaučiau, kad greičiausiai taip ir bus. O tebuvo vienintelė priežastis - maniau, kad mano vaizdiniai apie moralę ir teisingumo principus yra nepalaužiami, kai kalbama apie meilę. Aš negalėjau nusižeminti prieš meilės jausmą, negalėjau nekontroliuoti situacijos. Taip didžiavausi savo tobulybe,

TREČIA KNYGA Sergejus I.azarevas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA išmintimi, sugebėjimu valdyti aplinkinį pasaulį, kad šios savybės man buvo it kertinis gyvensenos akmuo, svarbiausias atspirties taškas. Baigiau paskaitą, atlikau salės diagnostiką. Pakitimai buvo puikūs. Paskui išvažiavau namo ir galvojau, kiek mano meilės jausme juodulių - didystės, smerkimo ir paniekos, pavyduliavimo, jautimosi, kad esu artimųjų ir aplinkinio pasaulio nuskaustas. Ar sugebėsiu savo meilę padaryti nuo nieko nepriklausomą? Ar sugebėsiu kaip reikiant apvalyti savo sielą? Aš daug kartų užduodavau sau šį klausimą ir nerasdavau atsakymo. Tačiau tai jau manęs negąsdino taip kaip anksčiau. Ne rezultatas dabar man buvo svarbiausia. Pajutęs dvasioje Dievišką jausmą, žmogus, išoriškai ko nors siekdamas, visuomet supranta, kad vidujai jis to jau pasiekė.

izarcvas . T R E Č IAA KK NN YY GG AA CCC KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėmi:s ir pasauliui *^ •< BAIGIAMASIS ŽODIS Antrojoje ir trečiojoje knygoje aš aprašinėjau kontaktus ir sąveiką su įvairiomis vis didesnio masto struktūromis. Lyginau jas su pakopomis, vedančiomis į Dievą. Bet visos tos pakopos gimsta iš meilės. Aš nežinojau, kiek dar jų turėsiu įveikti. Ir ši nežinia, kaip aš jaučiau, kai kam gali būti tarsi užkarda ištaisyti savo klaidas. Kadangi kiekviena struktūra atsirado iš Meilės, todėl žeminti bet kurią žmogišką vertybę adekvatų žeminti žmogiškosios meilės jausmą. Vadinasi, kuo tauresnė žmogaus meilė, tuo mažiau pretenzijų jis turi, tuo tvirčiau gali atsilaikyti, jeigu būtų šis jausmas žeminamas. Trečios knygos rankraštis buvo baigtas. Reikėjo šiek tiek pataisyti baigiamąjį žodį. Iš esmės per visas tris knygas buvau pateikęs išbaigtą aplinkinio pasaulio apibūdinimą. Ir jeigu sulig trečiosios knygos išleidimu būtų išnykusios mano visos problemos ir fiziškai puikiai jausčiausi - viskas būtų gerai. Tačiau taip nėra. Arba aš dar nesu suharmonizavęs savęs pagal savo sistemą, arba pirmosios trys knygos yra tiesiog etapas, po kurio turi prasidėti naujas - aš nežinau. Tuo laiku pas mane atėjo pasitarti moteris, kuri sakė, kad moka atkerėti. - Ar galiu ir toliau tai daiyti? - paklausė ji. - Aš atkeriu maldomis. Pažiūrėjau į pacientės biolauką iki ir po atkerėjimo, ir iš pirmo žvilgsnio nepastebėjau ypatingų iškraipymų. - Viskas normalu, - pasakiau aš, - galite. Paskui pasidomėjau: - Beje, ar aš esu apkerėtas? Atsakymas mane šiek tiek suglumino: - Taip, ir smarkiai. Be to, ne vieną kartą. - O jūs mane atkerėti galite? - Žinoma. Moteris įsivaizdavo mano fantomą ir pradėjo jį valyti. - Viskas. Jūsų biolaukas išvalytas, - po tam tikro laiko pasakė ji. Mes susitarėme dėl kontrolės paskambinti vienas antram kitą dieną. Ji paskambino ir pasakė, kad mano biolaukas švarus ir geras.

TIlliClA KNYGA S e r g e j u s I. a / a i e v a s Meilė žmonėms ir pasauliui Sutarėme, kad ji paskambins ir kitą dieną. Sėdėjau ir galvojau apie situaciją, į kurią patekau: parašiau tris knygas, kaip atstatyti sveikatą, o aš pats - apkerėtas. Beje, po jos poveikio aš iš tiesų fiziškai pasijutau daug geriau. Ačiū Dievui, kad tie mano atrasti dvasios dėsniai veikia ir be mano žinios. Keista, mokiau kitus to, ko nesugebėjau pats. Kitą įytą pasigirdo žiniuonės skambutis: - Žinote, kerų poveikis jums vėl atsistatė. Pakaušyje ir prie pirmosios čakros. Pasižiūrėjau į savo biolauką ir supratau, kaip čia yra. - Tai, ką jūs laikėte kerais, yra žmogiškųjų vertybių absoliutizacija ir dėl to atsiradusi agresija. Aš tai turėjau įveikti tobulindamas sistemą. Jeigu visa tai pašalinama per maldą, sistema jau nereikalinga. Vadinasi, vėl atidėjimas, o ne gydymas. Tačiau, kadangi manyje visi procesai vyksta šimtus kartų greičiau, negu kituose, todėl man atidėjimas trunka ne metus ar dvejus, o kelias dienas. Matyt, man nebūtų jokios naudos iš jokių vaistų. Susidariusi situacija akivaizdžiai tai parodė. Tačiau čia aš randu ir didelį pliusą - reikia toliau tobulinti sistemą ir pasaulio suvokimą. Vadinasi, nuobodu nebus. Meilės klodų absoliutizacijos programos manyje tebeveikia ir šias deformacijas moteris palaikė apkerėjimu. Aš ir pamaniau, o gal ji viską pašalins, tuomet man bent sykį nereikės plušėti. Aš tylėdamas stebiu per langą 1996 metų pavasarį, švelnią žalumą, prieš kelias dienas pasirodžiusią ant medžių šakelių. Matyt, vis dėlto tyrinėjimai dar nebaigti. Kas toliau?

§*if TURINYS ^ I KNYGA *4k Autoriaus žodis 7 I skyrius 9 Biolauko savireguliaci­ jos sistemos koncepci­ ja ir jos vystymosi is­ torija _Jf*^^^k^L^B II s k y r i u s am S|ij|^P Stabili informacinė struktūra, vadinama ^^•^U ' | III s ky r i u s Šeštoji priežastis H^JF Ekstrasensorinis testa­ 48 Septintoji priežastis RraK&* vimas Techninė diagnostika Pirmoji priežastis... 50 Antroji priežastis 62 Trečioji priežastis.... 90 Ketvirtoji priežastis 94 Penktoji priežastis... 99 101 107 IV skyrius 109 V skyrius 121 Kultūra, menas ir žmogaus karmos struktūros VI skyrius Kas yra šėtoniškumas 126 VII s k y r i u s Baigiamasis žodis 137

U KNYCA 144 147 Įvadas 149 Laikas ir erdvė 158 Kiti pasauliai 162 Kontaktuotojai 166 Antrininkai 167 Ateitis 173 Būsimieji vaikai 180 Prieraišos 197 Žemiškumo sudievinimas 208 Išėjimas į trečiąjį žemiškumo lygmenį 225 237 Gabumai kaip dievaitis 241 Išminties sudievinimas 258 Likimo sudievinimas 271 Dvasios tėvo sudievinimas 279 286 Imidžas 310 Išpuikimas ir išdidumas 318 Suicidas - nenoras gyventi 338 Pavyduliavimas 348 Svetimavimas 353 Onkologija 357 Pinigai 365 Vynininkystė 373 Gyvūnai 380 Teatras ir menas 384 Darbas su grupėmis 400 Rusija ir žmonija 402 Dvasinių ir materialinių vertybių gynimas 428 Šiuolaikiniai metodai žmogui paveikti Bioenergetikos ateitis 440 Paskutinė informacija Nauji tyrinėjimai .* Baigiamasis žodis