1 f/- A N T R A K N Y G A S L' r ĮĮ u j u ,s I. a z a r c v a s -A. *-* yJ G r y n a k a r i n a KARMOS DIAGNOSTIKA Samprotavau taip: kadangi man pavyko gauti informaciją apie kitą pasaulį, vadinasi, tam tikra kontakto forma jau egzistuoja! Dėl to šį kontaktą galima stiprinti ir jiems perduoti kokią nors informaciją apie mus. Aš įsivaizdavau, kad išeinu iš savo pasaulio į jų pasaulį ir duodu jiems analogišką informaciją. Kadangi veikiau ne kontaktuodamas su kuo nors konkrečiai, o akipločiu, tai nesąmoningai įjungiau energetiką. Iš išorės niekas nepasikeitė. Man pasidarė įdomu, kaip eina kontaktas, ir aš pradėjau visą procesą braižyti grafiškai. Pasauliai tarp savęs atskirti tarsi erdvės-laiko membrana, ir aš pamačiau, kad mano antrininkas, praplėšęs membraną, skuba į kitą pasaulį. Ten jis buvo tarsi kokone ir aplink jį išsyk pradėjo suktis kažkokios būtybės. Man buvo įdomu, kaip elgsis praplėšta mem brana. Ant jos tuojau pat pasirodė visiško užsisklendimo požymis. Tik tuomet aš suvokiau, kad mano įsiveržimas gali būti pavojingas tiek mūsų, tiek kitam pasauliui. Kambaryje, kuriame aš dirbau, - mes buvome dviese, - staiga keli metrai nuo mūsų esanti erdvė pradėjo keistis ir tarsi švytėti. Ypač gerai šis švytėjimas matėsi žiūrint pro šoną. Man galvoje atsirado charakteringas skausmas, rodantis, kad informaciją galima priimti tekstu. Prasidėjo automatiškas rašymas. Noriu pasiųstąjį laišką visą pateikti, kad butų suvokta, kokia sudėtinga susiklostė situacija. \"Pasakyk žmonėms: jie silpni skverbtis į Kosmosą. Jeigu veršis Į subtiliuosius pasaulius, pradės mini jų vaikai, tai yra žus jų subtilieji kūnai - biolaukai. Tu gerai dirbi per Saulę. Tu gerai ištirsi tai, kas vienaip ar kitaip greitu laiku Įvyks. Greitai, greitai. Būtinai informuok apie kontaktą. Jeigu šito nedarysi, gero nelauk. Netrukus gausi daug pinigų. Suspėk atiduoti mokyklų, tiriančių biolaukų struktūras, kūrimui. Jeigu vėl veršiesi Į mūsų Pasauli, atsimink: kol kas negali daryti to, ką mes darome nenorėdami. Ruoškis tam, kad tavo asmeniniame gyvenime bus didelių problemų. Tave paliks tavo mylima dukra. Ji mirs. Nuo tavęs niekas nepriklauso. Vėliau tu pats norėsi mirti dėl to, kad neteksi savo vyriškos galios. Tai greitai Įvyks. Tauk. Tėvas.\" Taigi, artimiausiu metu manęs laukia mano, taipgi mano artimųjų mirtis, be to, suirs biolaukas pirmosios čakros plote. Aš suvokiau, kad kontaktuodamas padariau kažkokią žalą ir įsijungė blokuojančios programos. Pažeidus dėsnius pirmiausiai pramušama pirmoji čakra - giminės pratęsimo ir informacijos perdavimo čakra. Man prireikė daug laiko, kol suvokiau, kas atsitiko: pirma - nepasiruošiau kontaktui ir neatsižvelgiau, ar tokiam kontaktui pakankamai švari mano karma; antra - pradėjau kontaktuoti, pajungdamas grubaus pobūdžio energetiką, o tai, sprendžiant iš visko, yra dėsnių pažeidimas.
S u ] g C J u .s Į . ą / ;, Į c v KARMOS DIAGNOSTIKA įvairiuose lygmenyse. Pirmame lygmenyje - obuolys su lapeliu prie kotuko; antrame sąmonės lygmenyje - obuolys, bet lapelis jau atskirai, tarsi kokia atskira būtybė; trečiame lygmenyje - obuolio skerspjūvis, matosi sėklytės; ketvirtas lygmuo - panašu į techninę grafiką, obuolys primena skliaustus, kurių viduje Dievybės keturlapė struktūra, giminės pratęsimo ženklas. Išorėje skliaustai - stačiakampis, padalintas į dvi dalis, šalia jo - sugriovimo struktūra ir taip toliau. Aš suvokiau, kad išeinant į vis subtilesnius sluoksnius, gaunama vis labiau apibendrinanti informacija, kur išorinės formos jau visiškai nėra, nes ji jau neturi jokios principinės reikšmės. Priėjęs iki aštunto lygmens, daugiau informacijos nebegalėjau gauti, - nors ji, aišku, buvo, tačiau, matyt, viršijo mano kompetencijos ribas. Kai aiškinausi obuolio struktūras, prie stalo mes buvome tryse. Nubraižęs padėjau popieriaus lapelį į šoną, o viena ten esančių moterų norėjo rašikliu prie jo prisiliesti, bet buvo pačiu laiku sustabdyta. Aš pažiūrėjau, kas galėjo įvykti, jeigu ji ant to lapelio būtų ką nors nubraižiusi. Galingos biolaukų deformacijos galvos, kepenų ir pirmosios čakros plote: po penkių dienų tokia situacija galėjo baigtis mirtimi. Atakavo mano pasąmonė. Tai yra, informacija, likusi ant lapo, dar veikė, tad ir kontaktas su mano pasąmone, ir prisilietimas prie lapelio žmogui su neišbaigta karma galėjo baigtis liūdnai. Toks kontaktas laikosi apie parą, paskui jis užsisklendžia, ir lapelį galima liesti. Tai buvo eilinis žingsnis, tiriant pasąmonės struktūras. Anksčiau aš žinojau, kad ne visą mano gaunamą informaciją galima stebėti kitiems, todėl vykstant mano kontaktui su informacijos šaltiniu, nepasiruošęs žmogus, įeidamas į ten per mano biolauką, galėtų turėti daug nemalonumų. Kaip ir kiekviena rimta tema, kontaktas su kitais pasauliais kuriam laikui visiškai užsidarė. Tai ženklas, kad aš dar toli gražu netobulas. KONTAKTUOTOJAI Kiekvienas žmogus, nebūtinai gabus, su daug kuo kontaktuoja ir drauge yra nenusakomai didingo reiškinio dalelė. Viskas priklauso tik nuo kontakto lygio. Kai kontaktuojantis kur kas aukštesnės prigimties, negu aplinkiniai, jį vadina kontaktuotoju, aiškiaregiu arba mediumu. Esu kartą tyręs, kiek yra sąmonės klodų ir kokio klodo mūsų sąmonė. Augalų - antro, gyvulių - trečio-kelvirto, žmogaus - šešto. Primatai - trečio-ketvirto-penkto klodo. Jeigu aš teisingai įvertinau informaciją, mūsų galimybės siekia septyniasde šimt penkis klodus, tačiau, iš visko sprendžiant, tai santykinis, nestabilus nusakymas. Dažniausiai detalus įvykių išpranašavimas vyksta kontaktuojant su pomirtiniu pasauliu. Pradžioje aš į tai žiūrėjau kaip į pajuokavimą, ir tiek. Tačiau man tiksliai išpranašavo įvykius, kurie išsipildė, ir
Ш ANTRA KNYGA SctgcjusLazaruvas Gryna karina KARMOS DIAGNOSTIKA švelnus ir protingas ir mes niekaip negalim suprasti, kodėl tai įvyko. Per laidotuves mes nufotografavom jį karste, o išryškinę nuotrauką pamatėme, kad tarsi gėlės žiedas karste guli. Tai buvo ne juostos brokas. Mums aiškino, kad tai susiję su neatpažintais skraidančiais objektais. Aš tėvams aiškinu: - Tai jums ženklas, kad mirtis nebuvo atsitiktinė, ji kūrybiškai prasminga. Remiantis diagnostika, berniukas iš tiesų susijęs su esybėmis iš kitų planetų, vadinasi, jis iš prigimties kontaktuotojas, tačiau jo dvasia pernelyg ėmė vertinti išmintį. Galima padaryti pinigus savo dievaičiu ir tikslu ir taip apjuodinti dvasią; galima sudievinti mylimą žmogų ir santykius su juo, o galima ir informacijos šaltinį branginti labiau už viską. Jeigu berniukas būtų taip daręs, informacija, kurią jis būtų teikęs žmonėms, būtų buvus persunkta išpuikimu ir pasidarytų pavojinga. - Ką gi jis padarė praeituose gyvenimuose, jeigu buvo sustabdytas ne liga, o iš karto mirtimi? - paklausė motina. Žvelgiu į praeitus jo gyvenimus ir ten nematau jo mirties priežasties. Ji ateityje. - Artimiausią kartą jūsų sūnus gims Tibete ir bus labai aukšto lygio kontaktuotojas, bet dėl to jis turi būti absoliučiai neprisirišęs prie išminties ir išdidumo. Jo ateities darbai tokie svarbūs, kad kompromisai šiame gyvenime jam netinka. Jūs savo gailesčiu, skriaudomis, nebenorėjimu gyventi galite pakenkti jo dvasiai, todėl tie, kurie su juo dirbs artimiausiame gyvenime, duoda jums ženklą jo žuvimą priimti stoiškai, kad nesupurvintumėte jo sielos. Bendraudamas su kontaktuotojais įsitikinau, kad tarp jų pasitaiko sutrikusios psichikos žmonių arba priešingai, sveiko proto, bet su avantiūrizmo manieromis. Biolaukų struktūrų aktyvizacija sustiprina kontaktus su pomirtiniu pasauliu, žmogui atrodo, kad jis bendrauja su aukščiau siomis esybėmis, kad jis vos ne mesijas, kai tuo tarpu jam informaciją teikia jo antrininkas arba kieno nors dvasia. Atsimenu, kaip du kontaktuotojai man vienu metu davė informaciją. Ji buvo visiškai skirtinga, o protarpiais tiesiog kėlė juoką. Man buvo įdomu stebėti pačią kontakto vystymosi dinamiką. Palaipsniui buvo pereinama prie nurodymų, paliepimų. Aš jiems pasakiau, kad savaitei išvažiuoju į Lenkiją, tačiau iš tiesų niekur neišvažiavau. Paskui jie man pasakojo, ką aš neteisingai padaręs kelionės metu. Apie tai aš papasakojau vienai pacientei, kai kalbėjomės apie kontaktuotojus: - Nėra kontaktuotojų, gaunančių absoliučiai švarią informaciją, nes jų psichika neatlaikytų. Jie gali jos taip įsitverti, kad dėl to jų
- i; 1548
ANTRA KNYGA Sergijus l.azaruvas J-OZ Gryna k a r m a KARMOS DIAGNOSTIKA profesionaliai. Išgėrinėjimai ir seksas stipriai susieja su Žeme, todėl daug sunkiau priiminėti informaciją. Vis dėlto pernelyg imami vertinti gabumai ir išmintis, ir išgelbėti jus galima tik per jūsų didystės pažeminimą, todėl ilgą laiką jums buvo draudžiama dirbti, o dukrai mokytis. Šiuo metu jums leista būti didelės firmos direktoriumi, nes jie kuria ateities planus: jūs įgausite galimybę dirbti kažkokiame lemiamame žmonijos gelbėjimo režime. - Ar tiesa, kad jie iš Skalikų žvaigždyno? - klausia manęs kontaktuotojas. - Jeigu žmogus kaskart įsikūnytų tik Žemėje, tai būtų pavojinga jo aukštesniosioms dvasinėms struktūroms. Todėl jis periodiškai įsikūnija kitoje planetoje, esančioje iš kitos Galaktikos pusės, kurioje civilizacija panaši į mūsų. Be to, yra civilizacijos tarpininkės, esančios tarp mūsų ir tos planetos. Būtybės iš šių tarpininkių dažniausiai ir aplanko mus. Žmogus periodiškai įsikūnija kituose pasauliuose ir kitose Visatose dėl to, kad būtų sugriauti įprasti stereotipai ir suaktyvintas kontaktas su Dieviškumu. Kokios dar buvo jūsų bendradarbiavimo formos? - Kai aš nedirbau ir nebuvo ką valgyti, mes kartą parėjom namo, žiūrim - ogi visas stalas apkrautas valgiais, stovi netgi puodas su karštomis bulvėmis. Paskui mus periodiškai maitindavo neaišku iš kur pasirodančiu maistu. Aš neilgai bendravau su šiais kontaktuotojais. Man į galvą pradėjo skverbtis mintys: \"Rašydamas pirmą knygą taip \"ariau\", kad persidirbęs vos nenumiriau, antrąją dar tik pradėjau rašyti, o gyventi norisi, gal daugiau patyrę bičiuliai man patartų, kaip parašyti antrąją knygą\". Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Jiems buvo uždrausta su manimi bendrauti, jeigu nenorį bausmės. Aš supratau, kad man reikia dirbti savo darbą, o jiems - savo, ir man reiks parašyti antrąją knygą pačiam, niekam iš šalies nepadedant. Geriausias kontaktas toks, kai žmogus jaučia, kad yra vedamas, o įrodyti to negali. Aiškiai matomas materialus kontaktas atpalaiduoja ir demoralizuoja mūsų sąmonę. Žmogus, norėdamas ką nors kokybiškai padaryti, turi pasikliauti tik savo jėgomis, ir kiekviena pagalba gali būti pavojinga, kitaip jis niekuomet nenustos klūpojęs. Tik kritiškais atvejais nurodymai gaunami tiesiai. Anksčiau minėtu atveju aš buvau suvestas su kontaktuotojais, kad juos subalansuočiau, paskui sugrąžintas dirbti tolimesnį darbą. ANTRININKAI Remdamasis fiziniu pasaulio vaizdiniu, aš maniau, kad kiekvie nas žmogus - unikali, nepakartojama būtybė, ir dėl to mirtis yra absoliutaus pobūdžio.
*t £• A ANTRA K N Y G A Surgeju.s l.a/.atcvas 1 0 4 Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA kad situacijos sprendimas jėga - pralaimėjimas, o susidariusios padėties suvokimas ir teisinga orientacija yra kur kas galingesnė apsauginė sistema, negu bet kokie veiksmai. Pasirodė, kad žmogus turi ne vieną energetinį antrininką. Mano pažįstami tvirtino matę mane gatvėje, nors tuo metu aš miegojau namuose. Man buvo įdomu, kokį žmogų jie matė, ir aš per atstumą pažvelgiau į tą situaciją. Rezultatai keisti: ten buvau aš, tačiau kartu su erdve ir pomirtiniu pasauliu, tai buvo tarsi mano kopija, esanti ten, o besirealizuojanti čia, daugiausia man miegant. Antrininkas taip gali keisti erdvės charakteristikas mūsų pasaulyje, kad pasidaro realiai matomas ir praktiškai neatskiriamas nuo originalo. Aš ilgai mąsčiau, kam mums reikalingas antrininkas ir kokia jo paskirtis. Paaiškėjo, kad antrininkas gyvena penkis gyvenimus ir subtiliame lygmenyje aš esu tarsi viena penktoji didesnės struktūros dalis. Kai žmogus miršta, jo kūnas suyra, o sąmonė transformuojasi, tačiau visko, ką jis pergyveno, kvintesencija turi kažkur būti perduota. Visa tai pereina į antrininką. Žmogus, kaip bitė rinkdamas iš gyvenimo kas svarbiausia, perduoda tai į ateitį. Kai sunyksta antrininkas, svarbiausia informacija perduodama likimo struktūroms, beje, pagal piešinį mūsų antrininkas atrodo lyg drugelis, o likimas - lyg paukštis, lyg drakonas su šešiais sparnais. Kiekvienas darinys, gyvuojantis laike, turi formą ir turinį, persiduodančius aukštesnėms hierarchinėms struktūroms. Su viena savo paciente taip pasikalbėjau. - Dalis jūsų problemų susiklostė todėl, kad pasireiškė programos iš praeitų gyvenimų. Praeitame gyvenime jūs buvote vyras ir gyvenote Australijoje. pinigJini ęp.ažvelgė į mane taip, tarsi būčiau ištraukęs iš jos kišenės gyven-auO Apmraeeriitkąojkea. rtą jūs man sakėte, kad aš buvau moteris ir Man pasidarė gėda, bet ir pakartoti tyrimai vis vien kažkodėl rodė, kad abu variantai teisingi. O vėliau išsiaiškinau, kad kiekvienas žmogus turi priešingos lyties antrininką, tai yra identišką energetinę struktūrą. Antrininkai gyvuoja subtiliajame lygmenyje tarpusavyje sąveikaudami. Tai palengvina lyčių pasikeitimą atskiruose gyvenimuose. Kad pernelyg nevertintų savo fizinio apvalkalo, žmogui skirta ne tik sirgti, senti ir mirti, bet ir periodiškai keisti lytį. Hormoninis poslinkis tam reikalingas minimalus. Kiekviename žmoguje yra vyriški ir moteriški pradai, ir jeigu tik nuo penkių iki dešimties procentų kuris nors persveria kitą - gimsta atitinkamos lyties kūdikįs.
ANTRA KNYGA Sergejus aruvns Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA ATEITIS Mano metodas prasidėjo kaip savisaugos sistema. Yra blogos akies nužiūrėjimas, arba apžavai, yra, kas tai padarė. Būtina kažkaip apsiginti. Reikia per nuotolį surasti tą, kuris nužiūrėjo, įvertinti jo galimybes ir gynybos būdus. Vėliau, kai aš visiems laikams nusistačiau, kad iš mano pusės atsakomosios agresijos niekada nebus, visa gynybos sistema susikoncentravo į vieną procedūrą: jeigu kas nors man agresyvus, vadinasi, mano sieloje yra analogiška programa. Aš ją pašalinu, ir ataka automatiškai išnyksta. Jokia agresijos forma neįmanoma, jeigu mano sieloje nėra analogiškos programos. Kai pradėjau rašyti pirmąją knygą, iš įvairių žmonių ant manęs prapliupo atakų lavina. Reikėjo ne tik atremti kai kurias atakas, bet ir sukurti savigynos sistemą. Visa tai virto apsivalymo sistema. Kai pakilau aukščiau eilinio žmogaus galimybių lygio, galvojau, kad mano problemos išsisprendė ir kad aš jau pasiekiau pakankamą švarumo lygį, tačiau tai buvo tik pradžia. Mane pradėjo atakuoti aukštesnės prigimties esybės. Kai atakuojama iš pomirtinio ar iš kitų pasaulių arba kai atakuoja erdvė ir laikas, norint išlikti, reikia labai daug ką permąstyti. Vėliau tai labai pravertė gydant pacientus. Jeigu dėl netinkamo mąstymo ir elgesio paliečiami kokios nors esmės, tarkim, laiko ar kitų pasaulių interesai, žmogus gali labai greitai pasenti ir apakti. Susigaudyti, kas tai per pažeidimai, kaip juos nusakyti įprasto elgesio kalba, suprasti tai ir sudaryti vieningą sistemą, - pradžioje buvo gana sudėtinga. Pateiksiu pavyzdį. Aš blogai pagalvojau apie žmogų, esantį ganėtinai toli nuo manęs. Žmogus - fizinio apvalkalo su biolaukų vienovė, ir antrąja savo dalimi jis pasklidęs erdvėje. Jeigu aš neapkenčiu ir esu įsižeidęs, galiu pakenkti jo kūnui, tačiau biolaukų struktūros praktiškai liks nepažeistos. Jeigu smerkiu ir ypač jeigu niekinu, agresija nukreipta į jo biolaukų struktūras. Tada gali įsijungti ne tik paties žmogaus, bet ir erdvės, kaip ypatingos esmės, programa. Mano fizinis apvalkalas, norėdamas palaikyti savo egzistenciją, turi sąveikauti su erdve. Yra pagrindiniai taškai, kuriuose kontaktas stipresnis. Jeigu mano pažeidimai liečia erdvę, ji man uždaro kontaktą, ir mano kūnas pradeda irti. Prasideda ligos, nemalonumai ir nelaimės. Kadangi kiekvienas žmogus yra aukščiausių esybių dalis, tad kai tik ataka pereina iš išorės į vidų, mes atakuojame jau šias esybes, ir tokia ataka turi būti atitinkamai sustabdyta.
KARMOS DIAGNOSTIKA Moterys tvirtino, kad į sieną kažkas beldėsi, joms tai negalėjo pasigirsti, juo labiau, kad mes jau ne, o jos dar esančios blaivios. Tačiau ir mes dar nebuvome pasiekę tokios kondicijos, kai nesuvokiama, kas vyksta. Kažkodėl ši situacija mane sudomino ir rytojaus dieną aš nusprendžiau pažiūrėti, kas atsitiko subtiliame lygmenyje. Tai buvo susiję su pomirtiniu pasauliu, beldėsi iš ten. Žiūrėjau toliau, ir man paaiškėjo, kad beldėsi būsimasis merginos sūnus. Vėliau, daug kartų peržvelgdamas situacijas, aš suvokiau, kad būsimųjų kūdikių sielos ateina iš pomirtinio pasaulio, vadinasi, ten ne tik tai, kas mirę, kas praeitis, bet4 ir ateitis. Beje, į Žemę jie ateina per Pietų ašigalį. Mano žiniomis, virš Pietų ašigalio yra kontakto vieta su šiuo pasauliu. Jeigu būsimojo kūdikio siela visiškai tobula, jis gali ateiti iš kitų pasaulių; kūdikis įeina į mūsų pasaulį per Saulės centrą, paskui prisiartina prie Žemės ir įsikūnija joje. Taigi kūdikis beldėsi iš pomirtinio pasaulio, matyt, norėdamas pokalbį sustabdyti. Vadinasi, šiame pokalbyje buvo tai, kas trukdė jam ateiti į šį pasaulį. Aš priėjau prie merginos: - Pasakykite, apie ką jūs kalbėjotės? - Mes kalbėjomės, kaip apsisaugoti nuo nėštumo ir kaip jį nutraukti. Sis faktas mane apstulbino. Pasirodo, kūdikis sąveikauja su savo tėvais dar daug metų prieš jo pradėjimą. Kitą žingsnį šioje srityje aš padariau bandydamas padėti moteriai, sergančiai sunkia astmos forma. Pradėjus gydyti sveikata ryškiai pagerėjo, bet tai truko neilgai. Kažkokia priežastis įnirtingai palaikė ligą - tai buvo jos dukra. Aš paprašiau ją atsivesti, kad lengviau būtų pataisyti situaciją. Kai tik ji įėjo, supratau, kad motiną išgydyti bus sunku. - Klausykite, betgi jūs galite nužudyti žmogų, - pasakiau jai. -Žiūrint už ką, - šaltakraujiškai atsakė mergina. - Jūs pati nužudytumėte, jei tik kokia priežastis jums pasirodytų svari. O jeigu prireiktų jūsų pritarimo nužudyti, jūs jį duotumėte dėl smulkmenos. Kai užmušama besiginant arba vykdant pareigą, - tai viena, o kai žmogus linkęs užmušti - jau visai kas kita. Jūs iš anksto pasiruošusi užmušti žmogų, kuris jus nuskriaus. Ir ne tik pašalinį žmogų, bet ir savo vaikus. Jūs pilna puikybės. Jūsų siela nenori ir negali priimti traumuojančios situacijos, jūs pasiruošusi kontrsmūgiui - keršyti ir žudyti. Kad tokia puikybės pilna moteris • galėtų gimdyti, jai reikia išgyventi didelį pažeminimą iki pradėjimo arba nėštumo metu, tačiau jūs, užuot apsivaliusi, žudysite savo vaikus, nutraukdama nėštumą. Ateityje jūs jau nužudėte savo kūdikį ketvirtame nėštumo mėnesyje, o kitą - septintame ir per tai pati
žuvote. Jūsų asmeninės ambicijos ir materiali gerovė jums absoliuti vertybė. Ir kai jūsų siela bus pradėta valyti, griaunant tas ambicijas ir gerovę, jūs užsidegsite neapykanta ir žudysite viską aplink. Jūsų asmeninis įnašas į šią situaciją, gautas iš praeitų gyvenimų, sudaro keturiasdešimt procentų, o šešiasdešimt procentų gavote iš motinos, kuri nuslopino meilės jausmą dėl turtinių sumetimų, nežinodama, kad Žemėje nieko nėra aukščiau už meilės jausmą. Motina neteisingu elgesiu užteršė jūsų ir vaikaičių sielas, todėl, jeigu jūs neapsivalysite ir malda nevalysite palikuonių sielų, motinai padėti bus labai sunku. Trečiojo seanso metu pastebėjau, kad mergina keičiasi į gerąją pusę. Ji pasidarė daug švelnesnė, mačiau, kad ji nori pasikeisti. Į ketvirtą seansą motina su dukra neatėjo, ir aš supratau, kad jas paprasčiausiai atitraukė. Vadinasi, aš buvau netobulas ir tuo momentu negalėjau joms padėti. Prisiminiau, kad nepaaiškinau jai, kaip malda reikia apvalyti savo būsimųjų vaikų sielas. Tai ir buvo jų nepasirodymo priežastis. Tuomet aš gydžiau tiesiog pačius pacientus ir negalėjau numanyti, kad galiu pamatyti būsimųjų kūdikių sielas, jas diagnozuoti ir gydyti. Aš nežinojau, kad mūsų biolauke yra tarsi gyvenamų buveinių būsimųjų vaikų sieloms matricos ir jas galima užteršti, išmetant juodulius į ateitį, iki trečios, septintos, tryliktos kartos ir taip toliau. Aš nežinojau, kad įeikia melstis už būsimų kūdikių sielas ir maldomis jas išvalyti. I )a/nai neįmanoma išgydyti sunkių ligų dėl mūsų palikuonių sielų UŽtcrSlumo. Neseniai žiurėjau, kaip atrodo vienos šeimos biolaukai. Atėjo l.iuiių sutuoktiniu pora su kūdikiu ir jaunos moters motina. Jie silkė, kld | U O I Užgriuvo visa eilė nelaimių. I'o kūdikio gimimo mirtis pradėjo kirsti |o lėvo giminaičius. Senele išsiskyrė su vyru, piiskul |ai al'.iiado vėžys ln niekaip negalėjo suprasti, už ką jiems visa | | U Žiūriu | biolaukų slinkimas ir aiškinu jiems: Pastaruoju metu karmos klodų judėjimo greitis didėja, aiilinkamai greičiau sulaukiame paskatinimo ir bausmės. Sunkiau pasiiodyti kūdikiui su tamsia siela, ir sudaromos saugios sąlygos gimti šviesiai sielai. Šiuo metu žmonėse mažiau liko meilės, sumažėjo kontaktas su Dievu, ir galimybė išlikti mažėja. Meilė egzistuoja prieš žmogaus gimimą ir po jo mirties, tačiau savo sąmonėje žmogus fiksuoja, kad meilė atsiranda per santykius su kuo nors, ir jam kyla noras padaryti tuos santykius tikslu, o ne meilės ugdymo priemone. Kai tai įvyksta, atsiranda pavyduliavimas, kuris pradžioje nužudo žemiškąją meilę, o vėliau - dieviškąją. Tam, kad šiuo metu gimtų harmoningas kūdikis, tėvams reikia dvasiškai patiems dėti pastangas dėl savo sielų švaros, nes po kūdikio gimimo jie bus švarinami per ligas ir nelaimes.
pateiks man ateitis, tačiau manau, kad šios temos tyrinėjimas tik prasideda. - Jau keli mėnesiai praėjo, kai mes stengiamės jūsų metodu išgydyti dukrą. Tačiau efektas minimalus, netgi priešingai, sveikata dar pablogėjo - jai padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Ar jūs galėtumėte tai paaiškinti? - Šiuo metu galiu pasakyti viena: jos būsimųjų vaikų sielos labai nešvarios, teikia jas išvalyti. Papasakokite apie dar kokias nors detales, kurių anksčiau aš galbūt nežinojau. - Jos problemos prasidėjo iš karto, vos gimus. Nuo pirmų gyvenimo savaičių ji šaukdavo miegodama. Kai išmoko kalbėti, pasakodavo, kad sapnuoja piktą lokį, kuris ateina ir ją gąsdina. Būdama trejų metų, ji jau negalėjo kalbėti. Aš nežinau, ar padės jums tokia detalė, - tęsia tėvas, - mums nesisekė pradėti kūdikį. Mes kreipėmės į garsią ekstrasense, po to žmona pastojo ir mums gimė dukra. Vėl peržvelgiu situaciją ir palaipsniui aiškėja visas vaizdas. - Jeigu nesikeičia jūsų charakteris, pasaulėvoka, tuomet bet koks situacijos pagerinimas yra juodulių išmetimas į ateitį. Jūsų dukra negalėjo iš karto gimti, nes savo puikybę, likimo sėkmių vaikymąsi dar padidintus perdavėte dukros sielai. Ekstrasense intuityviai pradėjo valyti jūsų ir dukros biolaukų struktūras, bet viską išmetė į vaikaičių sielas. Mergytė gimė, tačiau karmos klodai iš ateities plaukia šen, į dabartį. Kuo stipriau juoduliai bus išmesti į ateitį, tuo sunkiau jie vėliau prislėgs, jeigu šiuo atidėjimo laikotarpiu nebus pasinaudota. Sapno metu sustiprėja žmogaus kontaktas su pomirtiniu pasauliu, kuriame yra būsimų vaikų sielos, ir per sapnus pasirodantis baisus lokys - padidėjęs kontaktas su jos būsimųjų palikuonių sielomis. Vasario-kovo, o taip pat rugsėjo-spalio mėnesiais sustiprėja kontaktas su pomirtiniu pasauliu ir ateitimi. Jeigu ten yra juodulių, ligos paūmėja. Jūs sirgote, kankinotės, prašėte Dievo, kad duotų jums kūdikį, - taip vyko atsimokėjimas už savo juodulius ir už tai, ką perdavėte palikuonims. Poveikis iš šalies jūsų problemas šiek tiek atitolino. Vaikui būnant trejų-penkerių metų amžiaus, jo žmogiškoji esybė stipriai įtraukiama į socialines struktūras, į žemišką gyvenimą. Visa tai jūsų dukros pasąmonėje sukėlė agresijos žmonėms blyksnį, kuris tuojau pat virto savęs naikinimo programa ir buvo užblokuotas kalbos praradimu ir epilepsijos priepuoliais. Jeigu jūs norite dabar išgydyti dukrą, jums reikia ypač stipriai išsikuopti savo ir palikuonių sielas. Jeigu to nedarysite, tuomet per artimiausią įžeminimo periodą, tai yra tarp dešimtųjų-keturioliktųjų vaiko gyvenimo metų sustiprės savęs naikinimo programa ne tik dukros, bet ir jūsų, kaip problemų šaltinio, biolauke.
Moteris apie valandą raudojo, sakydama, kad aš ją žudau. Paskui nusiramino. Po kurio laiko ji paskambino ir pasakė, kad jos būklė normalizavosi. Aš maniau, kad istorija baigėsi. Praėjo pusė metų, ir vėl ji sėdi prieš mane. - Viskas buvo gerai, galva nei skaudėjo, nei svaigo, nebuvo silpna, bet prieš mėnesį vėl viskas pasikartojo, ir pasidarė dar blogiau. - Ar jūs nenumanote, kodėl? - klausiu aš. Ji atsakydama tik patrauko pečiais. - Prieš mėnesį jūs pagalvojote, kad prasmukote, ir kūdikio nereikės gimdyti. Moteris verkia. - Na kaipgi man vienai gyventi su dviem vaikais? - Jūs dirbate, turite motiną, padedančią jums, ir, svarbiausia, jeigu jums lemta gimdyti kūdikį, juo iš aukštybių bus pasirūpinta. Moteris nusišluosto ašaras ir žiūri į mane įdėmiai. - O jeigu aš nenorėsiu gimdyti, kas tada bus? - Kuo pažeisite, tuo ir atsakysite. Jeigu sąmoningai nenorite turėti vaiko, nukentės galva, galbūt sutriks galvos smegenys, atsiras epilepsija ar auglys. - Gerai, jeigu man atsiras galvoje auglys, ar jūs galėsite mane išgydyti? - Galėsiu. - Na ir puiku, - džiaugiasi ji. - O kodėl neklausiate, kaip aš jus gydysiu? - O kaip? - nustebusi ji žiūri į mane. - Aš jums pasakysiu, kad turite gimdyti. Tad ar šitaip susirgti yra prasmės? Vakare skambina jos draugė. - Klausyk, ji pamiršo paklausti, nuo ko jai pastoti? - Perduok jai, kad ji žino nuo ko. Iki šios dienos ši istorija dar nesibaigė. Žinau tik tiek, kad pacientė gerai jaučiasi, ruošiasi gimdyti ir jos asmeninis gyvenimas įeina į vėžes. PRIERAIŠOS Mane dar jaunystėje traukė Indijos filosofija. Aš maniau, kad prisirišimas prie visko, kas žemiška, žemiškos aistros, norai, troškimai atneša žmogui nelaimes, ir kartu mačiau, kad visa, kas yra aplink, atsirado kaip žmogaus norų rezultatas. Taip ir neper- pratęs, kaip čia viskas klostosi, nustojau apie tai galvoti, nė nesiti kėdamas, kad pradėjus tirti praktiškai, man reiks šį klausimą spręsti.
Taigi pastebėjau, kad biolaukų dvasinių struktūrų deformacijos sukelia ligas. Man reikėjo išsiaiškinti, kaip ir kokios emocijos deformuoja biolaukus. Pirmiausia man krito į akis neapykanta. Ji deformuoja biolauką galvos srityje. Reikėjo žmogaus biolauke rasti emocinius centrus. Natūralu, kad jie negalėjo būti fiziniame lygmenyje, vadinasi, reikėjo imtis to, kas buvo arčiausiai fizinio kūno - čakrų. Jau buvau girdėjęs apie daugelį diagnostikos būdų pagal čakras. Vieną kartą man parodė naują diagnostikos būdą. - Žiūrėk, - aiškino man, - jeigu ranka atsitraukia toli nuo čakros, vadinasi, čakra išbalansuota. Padirbėk ranka, pieštuku ir pajusi čakros energetiką. Aš pradėjau dirbti, dešimtis ir šimtus kartų apdorodamas naują diagnostikos metodą. Tai vis daugiau kreipė mano tyrinėjimus į biolaukų lygmenį. Nustojęs ligų ieškoti fiziniame lygmenyje, aš pabandžiau susieti, sugretinti emocinę įtampą, atsirandančią čakrose, su aplinkinių biolaukų deformacijos dydžiu. Galvos srityje - neapykanta, pavyduliavimas ir pavydas. Krūtinės srityje - skriaudos jautimas. Pirmosios čakros srityje - meilės sunaikinimas kituose ar savyje. Kai tik pastebėdavau kokią nors biolauko deformaciją, tuoj pat modeliuodavau, kokios emocijos ją sukėlė. Visa sistema dirbo pagal principą \"taip\" ir \"ne\". Žmogui sutriko regėjimas. Priežastis - neapykanta, susijusi su moterimi. Tai atsitiko prieš dešimtį metų. Uždaras ratas. Reikia per atgailą ir maldą valytis. Šimtų šimtus kartų diagnozuodamas, pastebėdavau, kad žmogus tuo pačiu metu jaučia keletą emocijų: sakysime, kenčia skriaudą ir dega neapykanta. Arba jį kamuoja skriauda ir užgniaužiama meilė. Galų gale aš pasiekiau emocinius biolaukus, nesusijusius su čakromis. Pasirodė, kad biolauko deformaciją sukelia smerkimas, bailumas, išdavystė, burnojimas ant Dievo, neteisingas liudijimas. Kai žmogus meluoja kitiems - tai teatras, kai meluoja sau- - liga. Jeigu žmogus vidujai stengiasi įtikinti save, kad jis kažko nemyli, kad kažkas nedoras - tai gali sukelti sunkią ligą. Vidinis nuoširdumas - viena sveikatos sąlygų. Įdomi situacija atsirado dėl bailumo emocijos. Aš pastebėjau vieno žmogaus antipatijos blyksnį kitam kaip sankaupą iš trijų programų - atsižadėjimo, neapykantos ir sunaikinimo. O bailumas sudarytas iš penkių programų - blogų minčių apie ką nors, smerkimo, atsižadėjimo, neapykantos ir sunaikinimo. Beje, tokios agresijos programa nepareina nuo to, ar aš bijau kokio žmogaus, ar bijau dėl jo. Pirmoji - lyg ir tikrai agresija žmogaus atžvilgiu, antroji - lyg rūpestis dėl jo. Tačiau iš tikrųjų ir pirmu, ir antru atveju - sunaikinimas. Aš piešiau žmogiuko figūrą, žymėdamas emocijas. Blyksnis virš galvos - atsižadėjimas. Sąmoninga agresija - iš priekinės pusės,
priverstinė - iš užpakalinės pusės. Iš veido pusės - užsidegiau neapykanta. Iš pakaušio pusės - blogai apie ką nors pagalvojau. Iš krūtinės pusės - kažką įžeidžiau, iš nugaros pusės - mane įžeidė. Priešais pirmą čakrą - numarinau kito žmogaus meilę, už jos - numarinau meilę savyje. Tai buvo panašu į kilimo audimą. Dirbdamas po dešimtį ir daugiau valandų per dieną aš audžiau naują pasaulio suvokimą biolaukų lygmenyje. Kartais sudėtingose situacijose matydavau, kaip žmogaus figūrėlė tiesiog sprogsta nuo visų agresyvių emocijų pliūpsnio. Tai buvo panašu į vorą, išskėtusį į šonus savo letenas. Stebėdamas tokius blyksnius, užkliuvau už fakto, mane apstulbinusio. Kai aš suvokiau, kad ne tik į žmogų, bet ir į gyvūnus, augalus nukreipta agresija gali sukelti ligas, visa tai panaudojau savo sistemoje, kaip būtinybę nustatyti, į ką ji nukreipta. Vėliau į schemą įėjo ir kitos esmės: laikas, erdvė, kitos civilizacijos, pomirtinis pasaulis, likimas, Dievybė. Žmogaus pasąmonėje saugoma informacija apie santykius su visomis esmėmis. Iš tokios mozaikos susidaro jo charakteris, sveikata, likimas. Todėl, aiškindamas pacientams, kad jų programos ką žlugdo, dažnai išgirsdavau atšaunant, kad esą priešingai, jie tą labai myli, ir tuomet būdavau priverstas daryti prielaidą, kad jei žmogus pernelyg prisiriša prie ko nors, tai ta prieraiša žudo ne mažiau, negu neapykanta. Per didelis prisirišimas ir gimdo neapykantą. Kai pabandžiau dirbti, remdamasis šia koncepcija, rezultatai pagerėjo. Prieš mane sėdi pacientas, kuriam prieš keletą mėnesių negalėjau padėti. Jaunuolis susirūpinęs pasakoja apie šeimos problemas: - Mano uošvė prieš keletą mėnesių susilaužė abi rankas. Išėjo iš ligoninės ir susilaužė koją. Čia, aišku, kažkas keista, jaučiasi kažkieno poveikis. - Taip, poveikis yra, - atsakau aš, - autorius - jūs pats. - Ką jūs kalbate? - suglumo jaunuolis. - Mano santykiai su ja puikūs. - Štai čia ir svarbiausia. Jūs turite tendenciją prisirišti prie žmonių ir tuo jiems kenkiate. Žiūrėkite - čia žmogaus kūnas, o čia jo biolaukas - dvasinės struktūros. Būtent čia, biolauke, yra sistemos, apsaugančios žmogų nuo nelaimių. Kai jūs prisirišate prie ko nors, tai iškrikdote šio žmogaus apsaugos sistemas, esančias biolaukų struktūrose, ir griaunate jo likimą. - Tai kokia gi išeitis? - klausia pacientas. Teisybę sakant, aš tuomet nežinojau, ką jam atsakyti, tačiau padėti bandžiau. - Jeigu jūs taip smarkiai prisirišate prie kitų žmonių ir prie visko, kas jus supa, jums reikia viską šiek tiek nuo savęs atitolinti. Neužsilaikykite mintyse prie artimųjų žmonių, periodiškai pabūkite
ANTRA KNYGA S e r g e j u s La z a r u v a s Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA vienatvėje. Pirmą judesį darykite ne į save, o nuo savęs. Ir svarbiausia, jūs turite suvokti, kad lipte visa siela prilipti prie kitų žmonių negalima. Tai buvo mano pažiūrų perversmas. Prisirišimas prie ko nors smarkiai pakenkdavo tam, prie ko aš prisirišdavau, o aš irgi galėjau dėl to nukentėti. Kaip vėliau paaiškėjo, prisirišti galima ne tik prie žmogaus, bet ir prie gyvūno, prie namų, kuriuose gyveni, prie darbo. Aš bandžiau vienam pacientui paaiškinti, kad jis pernelyg prisirišęs prie savo dukros, ir todėl ji serga. - Tai negi man jos neapkęsti? - pasipiktinęs paklausė jis. - Ne, čia labai svarbu neperlenkti. Negalimą pernelyg stipriai prisirišti prie to, kas žemiška. Mane suprasti jam buvo labai sunku. Aš ir pavargdavau, ir nuleisdavau rankas, tačiau tokiais atvejais likimas man pametėdavo sėkmių, ir aš pamažu judėdavau pirmyn. Kartą išvažiavau su draugu į kaimą. Viena jo akis aptino ir paraudonavo. Iš vakaro jis plaktuku sudavė per emalę ir smulkios dalelytės kliudė jam akį. - Vakar visą vakarą žmona stengėsi sumažinti patinimą. Tačiau kad ir kuo akį plovėme, ji blogėjo ir blogėjo. - Štai kas yra: pernelyg prisirišai prie savo vilos ir jos problemų, - pasakiau aš jam. - Ir tau tarsi temdo akis, kad mažiau į ją žiūrėtum, mažiau galvotum apie ją. - Iš tikrųjų! - sušuko jis nustebęs. - Pastarosiomis dienomis tik apie vilą ir tegalvojau. Po keleto dienų akis visiškai išsivalė. Kai žmogus suvokia, kad prie kažko pernelyg prisirišo, tasai suvokimas veikia daug efektyviau, negu kokie nors užkalbėjimai ir užkeikimai. Po to atradimo šioje srityje sekė kitas: prieraišos prie žemiškų dalykų kažkokiu būdu kenkia kitiems pasauliams. Kažkodėl kiti pasauliai atakavo būtent regą, kai jiems buvo kenkiama. Į savo sistemą, be žmonių, gyvūnų, gyvosios ir negyvosios gamtos, įjungiau ir kitus pasaulius, nes, kaip paaiškėjo, jie mūsų gyvenime labai reikšmingi. Didesnę savo laiko dalį skiriu tyrinėjimams. Vieną kartą nusprendžiau išsiaiškinti, kokią žalą daro godulys. Ar gobšuolis, galvojantis tik apie naudą sau, daro žalą, ar ne? Pasirodė kažkas visiškai neįtikėtina - gobšumas buvo kitų pasaulių naikinimo programa. Tačiau koks yra santykis tarp žmogaus nedorumo ir agresijos prieš kitus pasaulius? To aš negalėjau suvokti. Jeigu man kažkas neaišku, aš neatsisakau tos temos, tik
S e r g e j u s I. a / a r e v a s ANTRA KNYGA 1 KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma -1- ' ' atidedu ją į šalį. Anksčiau ar vėliau man jos prireiks - atmintis viską išsaugos. Tai mane kaskart ir gelbėdavo, atliekant tyrimus. Jauna moteris pas mane atvedė savo giminaitį. - Jam skrandžio vėžys, operuoti negalima, padėkite nors sumažinti skausmus. Žiūriu, kodėl taip yra, ir matau didžiulę agresiją negyvajai gamtai. Ji blokuojama onkologinėmis ligomis. Skrandžio vėžys - vadinasi, nuoskaudos. Patikslinu, kad tai susiję su darbu. -Jeigu jūs neįsižeidinėsite ant žmonių ir ant visko, kas susiję su darbu, nesijausite skriaudžiamas, nesirgsite. - Kaip aš galiu nesijausti nuskriaustas, - nesmagiai teisinasi pacientas, - dirbu kaip jautis, moka labai mažai, viršininkai su manim elgiasi neteisingai. - Jeigu tai, kas vyksta, laikysite priežastimi, niekuomet neįstengsite atsikratyti skriaudos jausmo. Bet koks jus ištikęs nemalonumas - ne priežastis, o pasekmė. Priežastis - jūsų siela netobula, todėl ir valoma nemalonumais. O jūs dėl to jaučiatės nuskriaustas, vadinasi, nenorite valytis, ir jums įspirs dar stipriau. Todėl visą dieną kartokite: \"Aš visus myliu, aš ant nieko nepykstu\". Po keleto dienų paskambinau pacientui namo. Jis pasakė, kad skausmai nurimo ir viskas normalu. Aš pasiūliau po savaitės ateiti į seansą, bet jis neatėjo. Pažvelgęs į jo biolauką įsitikinau, kad viskas tvarkoje. Kaip tik tada į mane kreipėsi viena pažįstama, pradėjusi gydytis pagal mano sistemą. - Aš pavargau atgailauti už visus savo pažeidimus. Duok man kokią nors maldą, kad viskas iš karto išsivalytų. Jeigu ligą sukelia agresija ir ji gydoma sielą nuskaistinant per atgailą, tuomet žmogus, jaučiantis savyje meilę, bus sveikas ir laimingas. Reikia savyje nuolatos ugdyti meilę žmonėms. - Atsikėlei rytą ir linkėk gero visam tave supančiam pasauliui: žmonėms, gyvūnams, gėlėms ir žolei. Ir kalbėk: \"Aš myliu save, aš myliu visus žmones, aš myliu Žemę, aš myliu Kosmosą, Dievą, Visatą\". Tuomet tavo siela išsivalys nuo agresijos, ir tu būsi sveika. Ji džiūgavo. Iki tol aš visada vengdavau duoti rekomendacijas. Jeigu žmogui pateikiamas pasaulio vaizdas, jis pats ieškos kelio, o vedant ir nieko neaiškinant jis gali žūti. - O ką gi jūs nauja siūlote? - dažnai būdavau klausiamas. - Juk visa tai seniai žinoma. Aš nieko nesiūlau ir nepatariu, o tik pateikiu man atsivėrusį pasaulio vaizdą. Kiekvienas pats apsisprendžia, ką jam daryti. Taigi, savo pažįstamai aš pirmą kartą daviau rekomendaciją. Jaučiau, kad
- I r-,Q ANTRA KNYGA Sc r jįcj u s Laitą i e v a s J. / O Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA esu pasiruošęs praktiniams veiksmams. Buvo įdomu, per kiek laiko jos siela apsivalys. Tačiau po dviejų dienų aš pradėjau akti. Dešinė akis paraudonavo ir ištino. Kažkas mane atakavo, ir aš pradėjau ieškoti, - kas. Jeigu tai žmogus, reikia pašalinti analogišką programą jo dvasioje, ir ataka išnyks. Jeigu tai negyvoji gamta, reikia pašalinti susierzinimą, tūžmastį negyviems daiktams, ir programa dings. Pradėjau tirti situaciją ir nustebęs pastebėjau, kad mane atakuoja kiti pasauliai. Be to, sprendžiant iš poveikio stiprumo, aš tapau jiems labai pavojingas, kažkuo smarkiai prasižengiau. Negalėjau suvokti, kas tai galėjo būti. Regėjimas blogėjo kas valandą. Karštligiškai bandžiau suvokti susidariusią padėtį, bet veltui. Aš prisiminiau, kad kitų pasaulių naikinimo programa yra godulys. Tačiau pastaruoju metu aš nedariau nieko tokio, kur godulys būtų galėjęs pasireikšti. Visą gyvenimą skurdęs aš niekada nebuvau gobšas. Priešingai, jaučiau, kad galiu visiškai atsiduoti savęs tobulinimo darbui, atsijungdamas nuo visų problemų, duodančių naudą. Matyt, prasižengta ne goduliu. Dirba kažkoks mechanizmas, analogiškas savanaudiškam elgesiui. Kas yra godulys? Tai pernelyg stipri prieraiša prie žemiškų gėrybių; godulio apimtas žmogus dėl to gali atsižadėti Šventosios Dvasios, tai yra doro, kilnaus elgesio ir meilės. Godulys pakenkia kitoms struktūroms, o mano dvasinės struktūros subtiliu lygmeniu paplitusios visoje Visatoje. Pradėjau prisiminti savo tyrinėjimus apie kitus pasaulius. Visatos struktūra - it korio akutės. Akutės - kiti pasauliai. Svarbiausia, kad mano informacinė struktūra dubliuojasi kiekviename šių pasaulių. Kitaip tariant, kiekviename pasaulyje yra mano informacinis antrininkas. Vadinasi, jeigu aš pernelyg prisirišiu prie žemiškos laimės, tai \"trauksiu antklodę ant savęs\", trauksiu viską iš kitų pasaulių prie savo apvalkalo šiame pasaulyje, naikindamas kituose pasauliuose savo antrininkus. Kadangi kiekvienas jų susijęs su pasauliu, kuriame gyvena, tai mano prieraiša virs kitų pasaulių • deformacija. Vadinasi, kiekviename mano siekyje turi būti slenkstis, kurį peržengti - šiukštu, nes prasidėtų suirutė. Žingsnis po žingsnio, analizuodamas pastarųjų dienų situaciją, stengiausi suvokti, kodėl taip stipriai prilipau prie Žemės? Kaip tyčia, nė vieno nors šiek tiek reikšmingesnio atsitikimo neprisiminiau. Vienintelis dalykas, už ko galėjau užsikabinti, tai mano patarimas pažįstamai, kaip ji turėtų melstis. Dėl viso pikto nutariau apdoroti šį variantą. Skambinu pažįstamai. - Labas, kaip sekasi? - Man kažkas atsitiko akims, blogai matau. - Ar tu meldiesi, kaip aš tau patariau?
Sergejus La/aicva KARMOS DIAGNOSTIKA - Žinoma. Rytą, dieną ir vakare. Ir vaikus išmokiau, ir mano mama meldžiasi. - Tuojau pat pasakyk, kad liautųsi, čia slypi kažkokia grėsmė. Aš padėjau ragelį ir pradėjau analizuoti tai, kas atsitiko. Jeigu kritiška, pavojinga situacija priimama kaip nelaimė, galima palūžti. Ją priimant kaip galimybę tobulėti, vietoj suirutės eina kuriamasis procesas. Prisimenu kažkieno pasakytą frazę: \"Dievas ne pagal jėgas išbandymo nesiunčia\". Todėl pastaruosius dvidešimt penkerius metus į bet kokią situaciją žiūriu kaip į eilinę pasaulio pažinimo pakopą. Dar ir dar kartą peržiūriu tekstą, duotą savo pažįstamai, ir galų gale man viskas paaiškėja. Mano tekste sąvoka \"Dievas\" ėjo po žmonių, gyvūnų, augalų, Žemės. O pirmas meilės jausmas, iš visko sprendžiant, turėjo būti atiduotas Dievui. Kai tik aš tai suvokiau, regėjimas iš karto pagerėjo. Vėl paskambinau pažįstamai. Paaiškinau situaciją, ir mūsų abiejų regėjimas per kelias valandas normalizavosi. Tik tuomet man paaiškėjo, kokią prasmę Jėzus Kristus suteikė svarbiausiam savo pamokymui: \"Mylėk Dievą labiau už tėvą, motiną ir savo sūnų\". Vėliau, perkratęs šimtus pavyzdžių įsitikinau, kad meilė, nukreipta pirmiausiai į Žemę, o vėliau į Dievą - žudo, ir, priešingai, meilė, eidama per Dievą, apvalo. Reikia keisti ne tik atskirus poelgius, bet ir charakterį, ir pasaulėžiūrą. Žmonija turi sąmoningai ir moksliškai veržtis į Dievą. Tikėjimas į Dievą neturi pavirsti fanatizmu ar dogma, o sąmoninga, racionali kryptis neturi atsižadėti kontakto su Aukštybėmis. Šis suvokimas ir tapo antros knygos branduoliu ir prasme. l'o to, kas nutiko man, aš kokybiškai pakeičiau diagnostikos sistemą, suvokęs, kad agresija yra antrinė ir jos esmę sudaro meilė, nukleipia j Žemę, pririšusi mūsų sielą prie žemiškos,laimės. Aš pradėjau ieškoli prisirišimo prie Žemės taškų, ii per maldą ir atgailą, per pasaulėžiūros ir charakterio keitimą grąžindavau dvasinę harmoniją. Parėjau namo ir parnešiau saldumynų. Pirmiausia pribėgo dukra. - Tėti, duok paragauti, labai norisi. - Neskubėk, pavakarieniausime, ir tada saldumynus galėsi valgyti. - Tėti, duok dabar, nes numirsiu. Duok nors mažą gabaliuką. -, Tegul, aš tau duosiu, kiek tik norėsi, tik išpildyk vieną mano prašymą. - Gerai, gerai, - sukrykštė ji, - viską padarysiu. - Atsisėsk ant sofos, rankas pasidėk ant kelių ir mintyse padėkok Dievui, kad Jis tau pasiuntė saldumynų. Ji visa tai padaro ir nusivylusi žiūri į mane. - O noras juos suvalgyti visiškai prapuolė.
Ш S u i g u j u .s I. ;i s. a 1 e v ¡1 > ANTRA KNYGA Gryna karma \" KARMOS DIAGNOSTIKA - Nesijaudink, apetitas tuoj vėl atsiras, tik jau normalus. Pirmą džiaugsmo ir padėkos antplūdį reikia pasiųsti į ten, - rodau į viršų, - o antrą - jau viskam tam, ką tu myli ar mėgsti. Ji nuėjo į virtuvę, ir aš pamačiau, kaip joje viskas pasikeitę, netgi judesiai pasidarę švelnūs ir grakštūs. ŽEMIŠKUMO SUDIEVINIMAS Taip jau yra, kad gyvenime aš daug kuo domėjausi, svarbiausia man buvo filosofija ir noras pažinti pasaulį. Būdamas dvidešimties bandžiau tapti rašytoju ir - mano paties nuostabai - gana sėkmingai. Bandžiau stoti į Teatro institutą, kvietė tapti profesionaliu dainininku, mokiausi Karo medicinos akademijoje ir Architektūros institute. Penkerius metus dirbau statybose. Visa tai man padeda ir dabar. Mano darbe reikia būti filosofu, gydytoju, psichologu, sociologu, pedagogu, poetu, rašytoju ir aktoriumi tuo pačiu metu. Man lengva gauti naują informaciją. Daug sunkiau ją įtraukti į vieningą sistemą. Be filosofinio požiūrio, kurį aš tobulinau visą gyvenimą, čia apsieiti neįmanoma. Tačiau kaip tai paaiškinti pacientams? Aš jiems galiu perduoti tik vieną procentą tos informacijos, kurią gaunu, tačiau ji turi byloti, kad aprėpta viskas. Žmogus - dialektinė esybė, sudaryta iš dviejų pusių. Pirmoji - materija, antroji - biolaukas. Materialioji - žmogaus kūnas, nukreiptas į Žemę ir viską, kas žemiška. Biolaukas - žmogaus mintys, siela ir dvasia. Tai pasklidę Visatoje ir visame kame, kas tik egzistuoja, ir pačiame subtiliausiame lygmenyje yra pirmapradės priežasties dalimi. Tam, kad priešybės pereitų viena į kitą ir tarpusavyje sąveikautų, jos privalo turėti tarpininką, kuriame būtų sujungtos jų savybės. Toksai tarpininkas yra žmogaus siela. Subtiliajame lygmenyje tarp mūsų nėra jokių skirtumų, mes vientisas vienis. Mūsų fiziniai apvalkalai skirtingi. Sielos lygmenyje mes ir panašūs, ir skiriamės. Žmogaus sąmonė, intelektas - biolauko struktūra, nukreipta į Žemę ir susijusi su kūnu. Žmogaus dvasia veržiasi į Dievą, o jo siela, tai yra emocijos, jungia priešingus pradus, tad krypsta ir į Dievą, ir į Žemę. Todėl sielai pagrindinė taisyklė - išlaikyti santykį tarp žemiško ir dieviško gėrio siekimo. Anksčiau šis procesas buvo švytuoklinis. Viename gyvenime žmogus arčiau Žemės, prisiriša prie jos, ir jo emocijos linksta vis į žemesnius klodus. Kitą kartą įsikūnijęs su tokiomis nuostatomis jis jau negali išlikti, jo siela linksta į dvasingumą, į Dievą, jis tampa kilniaširdis. Todėl dori ir geros širdies žmonės dažnai serga ir yra nelaimingi, nes ligos ir nelaimės blokuoja tuos juodulius, kurie slypi jų sielos gelmėje arba kurie buvo atsinešti iš praeitų gyvenimų.
• j J Į j •• ^ 181A N T R A KNYC KARMOS DIAGNOSTIKA Tuo tarpu niekšai ir netikėliai gyvena puikiai, turėdami iš praeitų gyvenimų gautą švarią sielos gelmę. Šiuo metu vystymosi procesas pagreitėjo ir vyksta ne pagal spiralę, o pagal dvigubą spiralę. Tai kaip dvi švytuoklės, švytuojančios priešingose fazėse. Jeigu anksčiau siela pramainiui linkdavo tai į žemiškus dalykus, tai į dieviškus ir žmogaus sąmonė krypdavo arba į Žemę arba j Dievą, tai dabartiniu metu sąmonė privalo būti nukreipta ir į Žemę, ir į Dievą. Tokios sąmonės principai suformu luoti Biblijoje, tačiau ne kaip koncepcija, o kaip joje aprašyta giliaminčių posakių, pamokymų ir poelgių visuma. Jeigu anksčiau sielos švytuoklė linguodavo tai dešinėn, tai kairėn, tai į Žemę, tai į Dievą ir žmogus būdavo arba tik dvasingas, šventas, arba tik žemiškai veiklus, tai šiuo metu jis kartu turi būti ir žemiškai veiklus, ir dvasingas, šventas. Tai įmanoma tik sukūrus naujų pažiūrų į pasaulį sistemą, naują mąstymą, jungiantį materializmą h idealizmą, mokslą ir religiją, dvasingumą ir materialumą. Žmonijos sąmonėje šiuo metu ir vyksta toks procesas, vedantis į ateities Žmoniją. Kalbant apie kūno ir dvasios puses, subtiliame lygmenyje aš susijęs su visa žmonija ir galiausiai su visa Visata. Tarkim, tam tikrame dvasios lygmenyje mano dvasios masė - visos žmonijos masė. Tačiau mano fizinis apvalkalas - tik trupinėlis žmonijos masės. Vadinasi, mano dvasiniai interesai daug svarbesni už mano apvalkalo poreikius. Todėl ir rūpinimasis dvasinėmis struktūromis turi būti daug didesnis, negu kūniškomis. Man bus neleista rūpintis savo fiziniu apvalkalu, jeigu aš nenoriu dirbti visų labui. Žmonijos istorijoje tai vyko tokiu būdu. Atsirasdavo religija, visus žmogaus interesus nukreipianti į dvasią, o per ją į kontaktą su Dievu, priverčianti žmogų labiau rūpintis dvasia nei kūnu. Religija pagimdė filosofiją, meną, paskui ir mokslą. Filosofija - icligijos ir mokslo tarpininkas, lodei Hipokratas sakydavo: \"Gydytojas filosofas panašus į Dievą\". Mokslas buvo susijęs su žmogaus kūnu ir jo poreikių realizacija, aktyviai vystė sąmonę ir intelektą. Mistinės, okultinės tendencijos buvo jungiamoji grandis tarp mokslo ir religijos. Nauji mokslai atsirasdavo iš mistinių tendencijų - pavyzdžiui, alchemija, vėliau tapusi chemija. Religija ir mokslas privalėjo kovoti vienas su kitu, nes vienoje švytuoklėje priešingų taškų sujungimas reiškė jos sustabdymą. Tačiau dvejose švytuoklėse, nukreiptose priešpriešiais, mes matome jau visai ką kita. Taigi, kad ir kur kryptų siela, aukščiausių dvasinių principų prioriteto reikia būtinai laikytis. Todėl visos religinės mokyklos teigė, kad gyvenimo prasmė - veržimasis į tą, kuris mus sukūrė. Tai dvasingumo prioritetas prieš žemiškumą. Mano sąmonė gali būti prisirišusi prie žemiškų dalykų - tai nieko baisaus, tačiau didžioji mano sielos dalis ir mano dvasia turi veržtis į Dievą.
Septinto dešimtmečio pradžioje mokslininkai tyrinėjo okeaną. Tyrimų rezultatai parodė, kad gyvenančių vandenyje organizmų kolonijose kiekvienas gyvūnas ima sau tik dvidešimt procentų būtinų gyvybei medžiagų, o kitus aštuoniasdešimt išmeta Į vandenį. Mokslininkai ilgai negalėjo suprasti: kodėl taip yra? Vėliau suvokė. Pasirodė, lyg ir veltui išmetamos cheminės medžiagos sukuria tarp organizmų ryšius, kurių dėka kolonija nesuyra. Tokie dėsniai veikia visuose gyvybės lygmenyse. Žmogus taip pat ne išimtis. Tik dvidešimt procentų dvasinės energijos jis turi pasiimti sau ir savo žemiškoms problemoms, o likusius aštuoniasdešimt procentų - atiduoti Dievui. Kuo siela žemiškesnė, tuo labiau ji turi veržtis į Dievą ir, priešingai, dvasingas žmogus gali skirti dėmesio žemiškiems dalykams. Sveika ląstelė pirmiausia dirba organizmo labui ir tik paskui sau. Jeigu ląstelė pamiršta organizmą ir dirba tik sau, ją reikia sunaikinti. Pagunda pamiršti organizmo viršenybę labai didelė, nes ląstelė jo neaprėpia ir visa, kas būtina gyvybei, gauna iš aplink ją supančių ląstelių, todėl tarpusavio sąveika su tomis ląstelėmis turi būti periodiškai pažeidinėjama, kad svarbiausią impulsą ląstelė siųstų visumai, o ne daliai. Yra dar viena efektyvi priemonė - ląstelės mirtis. Tuomet staigiai nutrūksta jos kontaktas su kitomis ląstelėmis ir jos pagrindinė informacinė struktūra staigiai keičia orientaciją nuo fizinio apvalkalo, kur viskas atskirai, į biolauko, kur viskas vienuma. Pajutusi aukščiausią vienumos su organizmu laipsnį, ląstelė grįžta į fizinį lygmenį, pamiršdama šį kontaktą, ir nors jos sąmonė nukreipta tik į jos pačios interesus, pasąmonė, kurioje saugoma atmintis apie praeitį, įsako jai pirmiausia dirbti organizmo labui. Todėl sveikame organizme ląstelės periodiškai miršta, o vėžio ląstelės praktiškai nemirtingos. Vadinasi, mirtis, - tai yra fizinio apvalkalo sunaikinimas ir biolauko suaktyvinimas, - gamtoje pats galingiausias priverstinis vystymosi faktorius. Šie dėsniai galioja bet kokiam organizmui, ar tai būtų keletas gyvų molekulių, ar bakterijų kolonija, ar žmonija, ar visa, kas gyva Visatoje. Žmogus - tai tokia pati ląstelė Visatoje. Ir kaip sveika ląstelė, jis pirmiausia turi dirbti Visatai, paskui sau, ir Dievą jis turi mylėti labiau, negu viską, kas jį sieja su Žeme. Didžiausia laimė Žemėje turėtų būti meilė Dievui, ir žmogaus atramos taškas turi būti ne žemiškos vertybės, o meilė Dievui. Tai visų svarbiausia. Į mūsų pasąmonę, tai yra į mūsų sielą, praeina viskas, ką pastoviai fiksuoja sąmonė. Jeigu žmogus mąsto tik apie žemiškus dalykus ir prie jų prisiriša, pamiršęs dieviškus, prisiriš prie Žemės ne tik maža jo sielos dalis, bet ir visa jo siela. Jis bus panašus į vėžio ląstelę, pamiršusią apie organizmą ir dirbančią tik sau. Jokį procesą būtina
sustabdyti, nes dvasinių struktūrų degradacija pavojinga visai Visatai. Todėl žmogus periodiškai turi būti atitrauktas nuo visko, kas žemiška, ligomis, traumomis, nelaimėmis ir mirtimi, atsižvelgiant į tai, kiek jo siela sužemiškėjusi. Mokėjimas visa tai priimti, kaip Dievo siųstą pagalbą - lai mokėjimas .išsivalyti sielą. Jei pagalba, išreiškiama žemiškų dalykų sugriovimu, nepriimama, tas nepriėmimas žmogų dar labiau pririša prie Žemės ir sukelia agresiją. Kaip nustatyti, ar prisirišo siela prie žemiškų dalykų, ar ne? Labai paprastai - pagal agresiją. Būtent ji - pirmas požymis, kad sielą pradėjo traukti žemiškumas. Įsivaizduokime, kad mano sielą traukia pinigai. Vadinasi, automatiškai, noriu aš to, ar ne, manyje sukils su tuo susijusios emocijos: imsiu niekinti tuos, kurie neturi pinigų, ir pavydėsiu tiems, kas jų turi daugiau, neapkęstu tų, kurie mane apvaginėja, smerksiu tuos, kurie pasiskolino ir laiku negrąžina, graušiuosi, kad neįstengiau užsidirbti daugiau, ir nenorėsiu gyventi, jeigu jų neteksiu. Aš nuolat drebėsiu dėl jų ir svajosiu apie juos. Visa tai mane vis stipriau sies su Žeme ir mano dvasia taps vis agresyvesnė. Kol toks procesas vyks sąmonėje, Visatai jis nebus pavojingas, nes sąmoningas intelektas - tai lik trupinėlis to, ką mes vadiname siela, nes mūsų sąmonė susijusi su kūnu ir jo poreikiais. Tai nelyginant nuodai, iki rudens susikaupiantys medžių lapuose - medžiui jie nepavojingi, o lapai nukrenta. Jeigu jie įsiskverbtų į šaknis, maitinančias visą medį, - jau būtų pavojinga. Agresija, plūstanti į sielą, tampa pavojingais nuodais Visatai. Kuo labiau aš neapkenčiu, smerkiu, niekinu, tuo stipriau mano siela prisiriša prie Žemės ir tuo greičiau ši agresija prasismelkia į mano pasąmonę, tai yra į mano sielą. Juo į subtilesnius klodus ji įsiskverbia, tuo greičiau ją privalu sustabdyti. Yra keturi variantai, kaip agresijai užkirsti kelią. Pirmas - savanoriškas. Aš pajuntu kažką bloga, pradedu padėti kitiems, duodu pinigų labdarai arba atsisakau jų visiškai. Jeigu aš to nedarau arba nesugebėjau tuo apsivalyti, įsijungia priverstinis mechanizmas. Antras variantas - arba aš turiu netekti pinigų, arba mane turi apvogti. Jeigu aš nejaučiau neapykantos apvogusiajam, nesmerkiau jo, aš apsivaliau. Jeigu smerkiau, įsižeidžiau, pradėjau jį niekinti, vadinasi, nepriėmiau paties atlaidžiausio apvalymo. Tuomet įsijungia trečias, rūstesnis variantas: ligos, traumos ir nelaimės. Jeigu ir dabar nesugebėjau sielos apsivalyti, įsijungia paskutinis apvalymo variantas -. mirtis. Paradoksas - žmogus, mane apvogęs, išgelbsti mane nuo mirties. Kas geba tam priešintis išoriškai ir visiškai priimti vidujai - tas moka sugrąžinti savo sielai, o galiausiai ir kūnui sveikatą.
-Į O / į ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA X O t \" Gryna karma Sielos prisirišimo prie Žemės mechanizmas buvo seniai žinomas ir blokuojamas įvairiomis technikomis. Viena jų - aukų aukojimas. Pirmykščiai medžiotojai geriausią savo laimikio dalį atiduodavo dvasioms. Jie žinojo, kad be šito kita jų medžioklė nebus sėkminga. Tai buvo absoliučiai teisinga. Visko, prie ko prisirišo, žmogus turi netekti. Sis mechanizmas išreikštas Mozės įsakymuose. Pirmas įsakymas: \" Aš vienintelis tavo Dievas\". Pirma mintis turi būti apie Dievą. Antras įsakymas: \"Neturėk kitų dievų, tik mane vieną\", tai yra Žemėje daugiau nieko negarbink malda. Garbinimas malda - tai tikslas. Niekas, kas žemiška, negali būti tikslu, gali būti tik priemone. Todėl Mozė įsiveržė į minią, garbinančią auksinį veršį, ir žudė juos. Jis suvokė, kad jei dabar dalies jų nesustabdys, gali išsigimti visa tauta. Taigi, jau prieš tūkstančius metų siela galėjo prisirišti prie apčiuopiamų materialių gėrybių. Tai buvo pirmas žemiškos laimės lygis: maistas, seksualiniai malonumai, namas, turtai, pinigai. Jeigu žmogus prie šių dalykų prisirišdavo, siela pasidarydavo gobši, neapkenčianti ir įžeidi. Ir visas gėrybes jis turėdavo prarasti, kad siela būtų apvalyta. Kad žemiškumas nesupurvintų sielos, buvo įvedami periodiniai maisto ir seksualinių malonumų apribojimai. Atsirado papročiai ir ritualai, neleidžiantys žmogui pamiršti Dievo ir siela nebeatsiplėšti nuo Žemės. Tačiau slinko tūkstantmečiai, žmonija kėlė savo dvasingumą ir galimybę abstrahuoti. Žmogus jau matė ne tik vieną ar kitą daiktą, bet ir tai, kas juos sieja ir jungia. Susiklostė žemiški, bet neapčiuopiami dalykai, ir pasirodė, kad prisirišti galima ir prie to. Tai ir yra antrasis žemiškumo lygis - ryšiai su artimu žmogumi, meilė jam, pareigos jausmas, viskas, kas susiję su darbu, su padėtimi visuomenėje, ir taip toliau. Prie to prisirišdavo dvasingesni žmonės. Jeigu žmogus mylėjo tėvus labiau už Dievą, tuomet sekančiame gyvenime tėvai privalėjo jį skriausti, blogai su juo elgtis, kad jo dvasia neprisirištų prie jų ir savo meilę jis nukreiptų į Dievą. Reikėjo periodiškai nutraukinėti santykius tarp žmonių, kad jie prisirištų prie svarbiausio, amžinojo dalyko - Dievo. Šį suvokimą koncepcijos pavidalu davė Jėzus Kristus. Todėl jo svarbiausias pamokymas -\"Mylėk Dievą labiau už savo tėvą ir motiną\". Todėl jis ir sakė: \"Aš atėjau išskirti brolį su seserimi, vyrą su žmona\", j Savo pamokymais, palyginimais ir elgesiu Kristus leido suvokti tai, kad siela neturi prisirišti prie nieko, kas žemiška, net jeigu tai nematoma. Ėjo laikas, žmonija vis labiau prūso, ir pasirodė, kad yra trečias žemiškos laimės lygmuo. Dieviškumo požiūriu toks pat kapitalas, kaip pinigai, mašina, vila, yra ir žmogaus gabumai, jo dvasinės savybės, išmintis ir likimas. Šis prisirišimo lygis sukelia
Kiekvienas žmogus priklauso Visatai kaip organizmo ląstelė. Kuo daugiau žmogus sužemiškėjęs, tuo mažiau jis tai jaučia, daugiau jėgų eikvodamas taktikai, pamiršdamas strategiją ir, priešingai, kuo jis aiškiau mato savo priklausomumą nuo Dievo, tuo daugiau galimybių jam duodama. Jeigu aš neteisingai suvokiu pasaulį, nespėju pertvarkyti savo dvasinių struktūrų informacijos priėmimui, pradeda irti mano fiziniai ir biolaukų parametrai. Kadangi aš turiu tvirtumo ribą, įsijungia tausojantis variantas. Aplink mane susibūrė grupė žmonių, per kuriuos aš gaunu informaciją. Prieš mane sėdi seniai pažįstama pacientė, kurią pastaruoju metu stebiu, tiesiog kontroliuoju jos būseną. kažka-ipAnnte mtaaipn.ęs pastaruoju metu užgriuvo nemalonumai. Viskas Aš stebiu jos biolauką ir matau likimą, kuris kaip paukštis sparnais apgaubęs ją stipriai laiko, o greta dar kažkieno likimas - tai mano. Informaciją gaunu tekstu. Žiūriu, ką jos likimas perduoda mano likimui. Tekstas toks: \"Pasakyk jam, kad šiuo metu pavojinga galvoti apie materialinę gerovę. Žmonėms tai mirtis\". Informacija baigėsi. Aš supratau, kad galvodamas apie materialinę gerovę, sudarkysiu savo antrąją knygą. Šiuo metu negyvenu savo kambaryje su dviem langais į sieną, o nuomoju butą. Jeigu noras turėti nuosavą butą šiek tiek giliau įsiskverbs į sielą, jis taps nuodais tiems grūdams, kuriuos sėju. Dabar suvokiu, kodėl man nesinori pasisakyti per radiją, televiziją ir pasinaudoti kitais reklamos būdais, išskyrus pačią knygą. Negalima nuspirti ir atmesti žemiškumo, kaip negalima ir prie jo prisirišti. Tai įmanoma tik vis augant idealizmo ir materializmo, mokslo ir religijos potencialui, t. y. dviems priešybėms, kurios mano metode ir pasaulio suvokime suderinamos. Jeigu mūsų siela nuolatos nesiveržia į Dievą ir neieško naujų pažinimo ir tobulėjimo kelių, ji nepastebimai linksta prilipti prie Žemės ir tuomet įsijungia priverstiniar dvasinio apvalymo mechanizmai. Pradžioje - patys subtiliausi: užgaulės, įžeidimai, žmonių daromi nemalonumai. Jeigu žmogus nesuvokia, kad užgauliojantys niekuo dėti, jog tai Dievas jį gydo, tuomet įsijungia rūstesni mechanizmai. Tas pat daroma per pačius artimiausius žmones: tėvus, brolį, vyrą, žmoną. Jeigu tai nepriimama kaip Dievo siųsta - smūgis eina per vaikus. Jeigu dvasinių kančių, suteikiamų per kitus žmones, žmogus negali priimti, įsijungia fizinės. Pradžioje nemalonumai, nelaimės, traumos, paskui ligos ar mirtis. - Ar jūs neapsiimtumėte padėti mano draugui? - kreipėsi
ĮUrgujus I.azarcvas ANTRA KNYCiA 1 nn KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma 10 / pažįstamas. - Jis labai nori gyventi, o iš visko sprendžiant, tikimybės [abai mažai. Aš apsiimu, susitinku su jaunuoliu ir aiškinu, kur glūdi jo problemų priežastis. - Kai žmogus pavydi, neapkenčia, apgailestauja, jo dvasia prisiriša prie to, dėl ko jis tai daro. Pavyzdžiui, aš kam nors vis pavydžiu pinigų, mano siela prisiriša prie jų ir aš jų neturėsiu. Jeigu iiš niekinu žmogų, praradusį ar nesugebėjusį užsidirbti pinigų, vyksta tas pat - pinigų aš neturėsiu. Visa, kas regimai ir tiesiogiai mūsų kūnui teikia laimę, yra prisirišimas prie pirmo lygmens: maisto, seksualinių malonumų, drabužių, būsto, pinigų ir taip loliau. - Atleiskite, tačiau aš visiškai abejingas pinigams. - Tačiau jūsų siela neabejinga seksualiniams malonumams. Jūs pernelyg prie jų prisirišote ir už tai privalote turėti problemų. Pagrindinis jūsų prisirišimas prie antro žemiškumo lygmens. Mylimą moterį, šeimą jūsų siela pasiruošusi iškelti aukščiau už Dievą. 'Ibdėl moterys privalėdavo palikti jus, išduoti ir skaudinti. Užuot dvasiškai apsivalęs, jūs niekinote moteris, o tai jau veikia kaip naikinimo programa. Panieka pavojingiau už neapykantą ir įskaudinimą. Niekindami žmoną, jūs žudėte savo būsimąjį sūnų. Šiuo metu jo galimybė ateiti į šį pasaulį visiškai minimali, todėl1 arba jūs sunkiai sergate ir keičiate savo santykius su pasauliu, dvasiškai pats apsivalydamas ir apvalydamas jo sielą, arba jūs mirsite, kad jis galėtų gimti bent sekančiame gyvenime. Padėtį dar apsunkina tai, kad jūsų dvasia prisirišusi ir prie trečio žemiškumo lygmens - prie išminties. Jūs pradžioje niekinote kvailus ir netobulus kilus žmones, vėliau pradėjote ir save niekinti.
nebyloja apie trečią žemiškumo lygmenį. Dievo įsakymai blokuoja tai, prie ko galima prisirišti viename gyvenime. Gabumai, dvasinės savybės, išmintis gyvi daugiau kaip vieną gyvenimą ir susiję ne tik su gyvenimu Žemėje, bet ir su gyvenimu kituose pasauliuose ir kitose planetose, todėl noras pasirinkti kaip atramos tašką ne meilę Dievui, o trečią žemiškąjį lygmenį - yra pats didžiausias noras ir su juo susitvarkyti sudėtingiausia. Kaip paaiškėjo, agresyvi emocija pavojinga ne savo galia, o įsiskverbimo į sielą gilumu. Todėl panieka daug pavojingesnė už neapykantą ir įžeidimą. Jeigu žmogus turi pirmo lygmens prieraišą, atsiranda agresija, tačiau ji paviršutiniška, antro lygmens prieraišą sukelia daug pavojingesnę giluminio pobūdžio agresiją. Paprastais žodžiais tariant, pasileidėlis, girtuoklis ir mergišius mažiau pavojingas, negu pavyduolis ir biurokratas. Prisirišęs prie pareigos jausmo, darbo, šeimos subtiliame lygmenyje pavojingesnis už pirmąjį. Pati pavojingiausia ir giliausiai prasiskverbia agresija susieta su trečio lygmens prieraišomis. Kadangi pastarąjį šimtmetį žmonija absoliutizavo žinias, gabumus ir vis stipriau prie jų prisiriša, biolaukų struktūros perpildytos agresijos, satanizmo, ir prasidėjo galingas šio proceso blokavimas. Stai kokią girdėjau legendą apie du vienuolius. Vienas vienuolis vis pasninkavo ir meldėsi, sulyso, išseko, kitas leisdavo sau skaniai pavalgyti ir išgerti, buvo storulis ir linksmas. Kai atskridęs angelas rinkosi, katras šventesnis, tai pasirinko antrąjį, ir visi nustebę pradėjo klausinėti, - kodėl? Angelas taip atsakė: - Kai aš pradedu ilgai pasninkauti, badauti, pradedu kitus niekinti, jaučiuosi tobulesnis, esantis aukščiau jų, o nepasninkauda mas ir išgėrinėdamas negaliu teisti kitų netobulų. Todėl, kai man reikėjo pasirinkti, aš ir pasirinkau antrąjį. Aš jaunuoliui aiškinu toliau: - Gausus maistas, gėrimas, seksualiniai malonumai mūsų dvasią labai stipriai pririša prie Žemės. Todėl periodiški, įsakmūs apribojimai būtini, tačiau jeigu visiškai uždrausite sau malonumus, dvasingu netapsite. Pastangos šiame lygmenyje nėra svarbiausia dvasingumo ugdymo sąlyga. Svarbiausia stengtis išsiugdyti meilę savo sieloje. Viena mano ankstesnių pacienčių primygtinai prašė susitikti. - Aš jaučiuosi kuo puikiausiai. Pakeitusi santykius su kitais žmonėmis, visiškai pasikeičiau. Atvedžiau savo sūnų. Jam norisi sužinoti, ar pasirinkęs teisingą kelią. Sūnus muzikavo, jo gabumai ryškūs, o šiuo metu jis dirba didelės firmos finansų direktoriumi.
Žiuriu į jaunojo žmogaus biolauką, rodau savo piešimus ir aiškinu: - Matote - tai mirties hieroglifas. Jeigu jis dešinėje - tai programa, jei po kojomis - reikia vykdyti. Biolauko įtampa triguba. Jeigu būtų septynguba, jūs turėtumėte mirti, tai yra tuomet aš sakyčiau taip: jūsų biolauke bręsta mirtis. Priežastis - vis labiau siela prisiriša prie pinigų. Žmogus žiūri į mane laukdamas. - Aš elgiuosi su pinigais taip, kaip jūs mokote. Man ant jų nusispjaut, jie man sunki, nemaloni pareiga. - Nors jūs abejingai žiūrite į pinigus, būti finansų direktoriumi jums gerai sekasi, - sakau aš jam. - Na ir kas? - nustemba jis. - Jeigu nuspręsite, kad tai jūsų pašaukimas, galite numirti. Jūs sukurtas muzikai ir turite didžiulius gabumus. Tačiau viena aplinkybė viskam trukdo. Jūs pernelyg prisirišęs prie muzikos, pernelyg ją mėgstate. Tai nereiškia, kad muziką turite mažiau mėgti. Tai reiškia - nebūti agresyviam, kai kas nors nesiseka, o jūs niekinate save už nesėkmes. Todėl dėl subalansavimo periodiškai jūs turite būti atitraukiamas nuo savo užsiėmimo, tačiau visuomet privalote prie jo grįžti. Tuo keliu, kuriuo einate, galite negrįžti ir atsidurti kape. Kai Dievas žmogui duoda talentą ir pašaukimą, jis labai griežtai vedamas. Aš turiu teisę suteikti informaciją, o kaip elgtis, nuspręskite pats. - Gerai, - sako jaunasis žmogus, - aš supratau. Mano vyresnis sūnus groja smuiku, ar jam to reikia? - Jam geriau smuiką pamiršti. - Bet jis labai gabus. - Jūsų sūnui pagal motinos liniją dėl savo gabumų eina panieka žmonėms. Jisai sielos gelmėse niekina žmones ir iš aukšto į juos žiūri. - Teisybė, esu pastebėjęs. - Taip elgiantis bet kokia didelė sėkmė jam mirtinai pavojinga. Vadinasi, arba jis praranda gabumus, arba ranką, arba gyvybę. Ugdykite jo charakterį, negalvokite apie jo karjerą. Neseniai aš buvau mieste, esančiame netoli Peterburgo. Atvejis buvo klasikinis. Jame susitelkė problema, šiuo metu daugumą persekiojanti. Prieš mane sėdėjo gerai apsirengusi moteris, gana simpatinga, patraukli. Ji kalbėjo ramiai, santūriai, ir tik tuomet, kai paliesdavo skaudžią temą, jos balso tonas keisdavosi. - Mes su vyru norime užmušti sūnų. Aš stengiuosi savyje užgniaužti šį norą, bet jaučiu, kad jau nebegaliu tverti. Manau, kad anksčiau ar vėliau mes jį užmušime. Jis ne žmogus, o kažkoks
190 A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA išsigimėlis. Juk mes su vyru jį auklėjome visiškai kitaip. Sūnui aštuoniolika metų, tačiau kai jis atsisėda prie stalo, jis ne valgo, o ryja, jis nuolatos iš mūsų tyčiojasi, - moters akys prisipildo pykčiu ir neapykanta. - Jis paima iš namų pinigus ir gali juos paprasčiausiai kur nors išmesti. Man dėl jo gėda prieš žmones. Juk tai tyčiojimasis be paliovos ir toks pažeminimas. - Klausykite, - bandau aš ją sustabdyti. - Jūsų sūnus daug geresnis ir švaresnis už jus abu ir savo išoriniu elgesiu, kuris jums atrodo bjaurus, jis gydo jūsų sielas. Tiksliau pasakius, jūs esa|e gydomi per savo sūnų. Norėdami pakeisti situaciją, jūs turėtumėte keisti save, savo santykius su pasauliu. Tuomet sūnus pasidarys daug švelnesnis. Kai jūs gydote savo sielą, gerinate ir jus supančių žmonių elgesį. Jums sūnus tarsi žaisliukas ar vergas, tačiau jo siela jums nepriklauso. Jo teisė - kaip valgyti ir kaip rengtis. Dėl to jį smerkti ir jo neapkęsti negalima. - Betgi jis mūsų neapkenčia! - vėl piktai sušunka moteris. - Aš jau prieš trejus metus paruošiau jam nuodų. Tačiau mane vis kažkas sulaiko. Vyras namuose laiko suvyniotą kirvį, jis jau kelis kartus norėjo tą išsigimėlį sukapoti, tačiau kiekvieną kartą jam kas nors sutrukdydavo: arba kas užeidavo, arba atitraukdavo dėmesį. Man pakanka trijų ar penkių sekundžių, kad pamatyčiau ir įvertinčiau situaciją, bet ar sugebėsiu ją paaiškinti lai moteriai? - Matote, - pradedu aš jai aiškinti, - yra tam tikri dėsniai, kurie vykdomi nenukrypstamai. Programa gesinama kita kontrprograma. Jūsų pasąmonėje milžiniška agresija prieš sūnų, ir norėdamas išgyventi, jis turi rodyti sąmoningą agresiją. Tokiu būdu atsiranda pusiausvyra. Pakalbėkime apie agresijos priežastis. Jūs praeituose gyvenimuose turėjote pinigų, gerą likimą, ir jūsų dvasia pradėjo rištis prie jų, nes jūs niekinote netobulumą, jausdamasi esanti tobulesnė už kitus. Siela pirmiausia turi mylėti Dievą, o po to tai, kas žemiška. Kai siela prisiriša prie žemiškumo, ji išpuiksta ir suagresyvėja. Jūsų siela pradėjo rištis prie pinigų, materialių gėrybių, likimo sėkmių. - Nieko panašaus, - pabrėžtinai prieštarauja moteris. - Aš prie pinigų visiškai neprisirišusi. Aš bet kam galiu padėti, ir dažniausiai esu prašoma pagalbos, o sūnus įžūliai iš manęs jų reikalauja. Jeigu aš neduodu, tai jis, bjaurybė, paima kokį nors daiktą ir parduoda. Aš taip jo neapkenčiu, kad pradėjau net visų vaikų neapkęsti. Jauna moteris supa kūdikį vežimėlyje, o man norisi jį užmušti ir pasakyti: \"Kvaile, tu nežinai, ką jis paskui tau išdarinės\". Aš žiūriu jai į akis ir stengiuosi švelniau kalbėti. - Pradžioje jūs plėtojote ir traukėte paskui save sūnaus ir visų vaikų sunaikinimo programą, o šiuo metu ji jus traukia paskui save ir jums vis sunkiau kontroliuoti emocijas. Dabar jus gali išgelbėti tik veržimasis į Dievą.
S e r g e j u s I. a 7. a r c v a s A N T R A K N Y G A -I Q 1 KARMOS DIAGNOSTIKA G r v n a k a r m a -1. X - Koks Dievas, apie ką jūs kalbate? Aš niekuomet netikėjau į Dievą ir nesuprantu, kuo čia dėtas Dievas. Aš ramiai kalbu toliau: - Neseniai į mane kreipėsi sunkiai sergantis pacientas ir aš jam pasakiau, kad norėdamas išgyventi, jis turi melstis. Jis paprieštaravo, sakydamas, kad niekuomet nesimeldė ir nesimelsiąs. Aš atsakiau, kad padėti jam negaliu. Jūsų sūnus jums atrodo išsigimėlis, o jo elgesys baisus. O save jūs laikote gera, užjaučiančia moterimi, neprisirišusia prie žemiškų gėrybių, tačiau sielos gilumoje jūs esate kietaširdė, savanaudė, prisirišusi prie pinigų ir kitus niekinanti. Toksai žmogus apčiuopiamas gėrybes stato aukščiau neapčiuopiamų - dvasinių. Jis dantimis įsikabinęs laikosi imidžo, visuomeninės padėties, jam svarbiausia ne atsakomybė prieš Dievą, o tai, ką pagalvos ar pasakys žmonės. Kaip jūs su žmonėmis elgiatės šiame gyvenime, taip su jumis elgsis vaikai būsimuosiuose gyvenimuose. Jūsų sūnus elgiasi su jumis taip, kaip jūs elgėtės praeituose gyvenimuose. Kadangi jums Dievas - svetima sąvoka, tai dvasiniams interesams jūs teikiate mažiau reikšmės nei kūno interesams. Todėl tai, kas jums yra išsigelbėjimas ir apsivalymas, nors skausmingas, jūs neigiate. Šiame gyvenime jūs stengėtės elgtis teisingai, todėl jus vis sulaikydavo nuo tos situacijos, kai jūs galėjote užmušti sūnų. Po jo mirties jūs su vyru būtumėte nebeilgai gyvenę. Sprendžiant iš visko, jūs būtumėte mirusi nuo sunkios ligos, o jūsų vyrą būtų užmušę. Jūs norite užnertą ant kaklo virvę perkirsti, o užveržiate ją dar stipriau. Jūsų sūnus toks, kokį jį padarėte praeituose gyvenimuose. Jeigu norite jį pakeisti, keiskitės pati, tobulinkitės. Visos priežastys jumyse. Jo sielos gelmės visiškai harmoningos. Pasikeisti jūs galite, perkeldama atramos tašką nuo materialinių gėrybių prie dvasinių. Aukščiausias atramos taškas - meilė Dievui. - klausykite, - sako moteris, įrėmusi į mane skvarbų žvilgsnį, - visi mano pažįstami netiki Dievu. Tačiau jie geri žmonės ir jų vaikai normalūs. Kodėl man taip atsitiko? -Jūs anksčiau už juos praeituose gyvenimuose pradėjote rištis prie Žemės. Jeigu tie žmonės nepakeis savo pasaulėjautos, jų atsargos greitai baigsis ir jiems bus tas pat. - Ne, aš negaliu tuo patikėti, - atkakliai tvirtina ji. - O aš negaliu jums padėti, - atsakau jai. Ji pasisuka ir eina durų link. Aš ją pasiveju. - Pirmiausia, palikite savo namų telefoną, antra, - įsidėmėkite, jeigu užmušite savo sūnų - sudarkysite savo dvasią. Jus sudraskys į gabalus, ir ne tik šiame, bet ir būsimuosiuose gyvenimuose. Trečia, jeigu sugebėsite melstis, kad mylite Dievą už viską Žemėje labiau, o taipgi melsitės ir už savo sūnų - jo santykiai su jumis pasikeis. Jūs mane suprantate, būtent santykiai
KARMOS DIAGNOSTIKA su jumis. - Ji tylėdama išeina, o aš iškamuotas sėduosi ant sofos. Norint gydyti žmones, reikia pakilti aukščiau bet kokio paciento netobulumo, suvokiant, kad tas netobulumas irgi Dievo duotas. Man tai visuomet sunku, ypač šiuo atveju. Tačiau sielos gelmėse aš laimingas. Nors iš pažiūros to nebuvo matyti, agresija sūnui moters pasąmonėje smarkiai sumažėjo. Po dešimties dienų paskambinau jai. - Nežinau, kaip pasąmonės agresija, o išoriškai aš stengiuosi jo nesmerkti ir meldžiuosi, - sako ji. - Jūsų ir vidinis lygmuo neblogas, - atsakau aš. - Pasakykite, ar sūnaus elgesys su jumis pasikeitė? - Taip, jis pasidarė švelnesnis, - girdžiu aš atsakymą. Kalbėdamas telefonu neatpažinau moters balso. Panašu, kad tas metalinis atspalvis, kurį girdėjau anąkart, iš jos balso išnyko visiems laikams. Man dažnai pasitaiko nesėkmių ir situacijų, kai negaliu ir nežinau, kaip padėti žmogui. Tačiau tokie atvejai rodo, kad reikia eiti pirmyn ir visas nesėkmes priimti kaip galimybę tobulėti. Atėjusi gydytis moteris netikėtai klausia manęs: - Jeigu atsiranda negatyvi mintis, ar reikia ją sudeginti? Ar tai padeda, ar ne? - Aišku, ne, - atsakau aš. - Jūs klystate, - nusivylusi sako moteris. - Aš pastebėjau, kad pasidaro geriau. - Ar ilgam? - klausiu aš. Ji patrauko pečiais. - Matote, aš į tai žiūriu iš strateginių pozicijų, o jūs - iš trumpalaikių. Negatyvi mintis - tai pasekmė, o priežastis - siela prisirišo prie ko nors, kas žemiška. Jeigu be paliovos kovosite su pasekme, pagerėjimas bus, o vėliau atsisuks dar didesniu tamsumu. Negatyvi, nešvari mintis - tai ta pati liga. Kai medicina bandydavo įveikti ligą, o ne ligos priežastį, ji visuomet patirdavo nesėkmę. Tačiau nesėkmė būdavo vėliau, o pradžioje būdavo palengvėjimas. Tai ir buvo priimama kaip pasveikimas. Dabar šis perėjimas nuo pagerėjimo iki pablogėjimo žymiai sutrumpėjo. Gydytojai pradėjo suprasti, kad šalinti reikia ne ligą, o jos priežastį. Labai geras pavyzdys - požiūris į pakilusią temperatūrą. Pradžioje stengtasi sumažinti temperatūrą, nes manyta, kad tai liga, paskui įsitikinta, kad yra visiškai priešingai. Tas pat vyksta ir ekslrasensorikoje. Kai darbo formos dar buvo pradinės, primityvios, ekstrasensas stengėsi ištraukti ir sunaikinti ligą, sudeginti ir kažkur pernešti. Ir buvo sumanyti įvairūs technikos būdai: ligą sudeginti spinduliu iš trečiosios akies, perkelti ligą į Žemės gelmes, į Saulės centrą, į kokius nors daiktus, gyvūnus,
KARMOS DIAGNOSTIKA ANTRA KNYGA Gryna kauna įsivaizduoti ligą žuvies pavidalu, norint \"nuskandinti\" ją okeane ir taip toliau. Tai padeda, kai ligos blokuojama priežastis nedidelė. Todėl ir problemos sugrįžimas lėtas, tolygus. O kai ligonis prisirišęs prie Žemės labai stipriai, nuo tokios technikos jam ne pagerėja, o pablogėja. Visos jėgos išeikvojamos, kovojant su pasekme, o ne su priežastimi. Sis mechanizmas žinomas gana seniai. Prisiminkite Jėzaus Kristaus pamokymą apie netyrąją dvasią. Netyroji dvasia - tai netyra mintis, apsėdusi sielą. Žmogus išguja netyrąją dvasią iš sielos ir toji išeina, tačiau paklaidžiojusi sugrįžta vėl ir atsiveda dar septynias. Metodas išdeginti įkaitinta geležimi septynis kartus pablogina padėtį. Juodulių sieloje atsiradimo priežastis - noras žemiškus turtus padaryti absoliučia vertybe. Dvasinės ir Dieviškos logikos atsisakoma remiantis tik žemiška logika. Tai vėžio ląstelės principas atsisakyti organizmo ir dirbti tik sau. Todėl ir noras sunaikinti bjaurastį, juodulius, juos padidina dešimteriopai. Dvasia apsivalo tuomet, kai ji romi ir mylinti veržiasi į Dievą, pakildama virš visko, kas žemiška, o ne tuomet, kai stengiasi sudeginti visa, kas žemiška. Reikia gyventi Žemėje, bet nepriklausyti jai. Žemę reikia mylėti, bet tik po Dievo. Tamsa ir satanizmas nugali, kai jie įsigauna aukščiau Dievybės. Pirmapradės meilės žemiškumui pagrindas - egoizmas. Štai iš kur kilo tezė apie^ pirmapradį žmogaus nuodėmingumą. Ar iš viso reikalinga meilė Žemei? Žinoma, reikalinga. Ar turi ląstelė dirbti sau? Aišku, tačiau organizmui ji visuomet turi dirbti daugiau. Kiekvienoje ląstelėje yra tendencija dirbti tik sau, vėžio pradas. Visa esmė - proporcijose. Meilė Dievui - sparnai, meilė žemiškumui - svarsčiai prie kojų. Kuo sunkesni svarsčiai, tuo stipresni turi būti sparnai. Nuėmus svarsčius, siela galingu šuoru šauna aukštyn, tačiau jų vel neuždėjus, sparnai silpnėja. Todėl periodiškas atitrūkimas nuo visko, kas žemiška, palankiai veikia sielą. Kai tik pasirodo nešvari, šėtoniška mintis, pirmiausiai reikia suvokti, kad jūs ir ji - skirtingi dalykai. Reikia pasitraukti į šalį nuo blogos minties. Jos nereikia guiti, ją reikia pažaboti. Šėtono nereikia guiti iš sielos, jį reikia \"pasodinti už grotų\". Tuo tikslu meldžiamasi, pasninkaujama ir būnama vienatvėje, - tai yra, atsijungiama nuo bendravimo, sėdima nejudamoje pozoje ir taipgi atsisakoma kūno interesų. Periodiškai apribodami kūno poreikius, tarp jų ir kvėpavimą, ir seksualinius malonumus, sudarome sąlygas stipriam dvasingumo proveržiui, apvalančiam sielą nuo juodulių ir pakeliančiam ją virš žemiškų interesų. Jeigu, be to, žmogus dar ir meldžiasi, reikšdamas meilę Dievui, efektas būna maksimalus. Ir čia puikų pavyzdį pateikia Biblija. Apaštalai negalėjo išgydyti žmogaus, apsėsto piktųjų dvasių, o kai jie kreipėsi į 7. 1548
KARMOS DIAGNOSTIKA Kristų, Tasai jiems priminė, kad tokios ligos gydomos pasninku ir maldomis, ir jie susigėdę nuėjo. Dar vienas labai svarbus momentas. Nešvari siela valoma žemišku purvu. Jeigu žmogaus pasąmonės agresija didelė, ji bus gydoma sąmoninga agresija, nukreipta prieš ji. Sielos gelmėse užsislėpusi panieka kitiems gydoma Į akis krintančiu kitų žmonių pasipūtimu prieš jus. Įeiti i purvą ir nesusipurvinti galima tik tuomet, kai jo nesmerkiame. Todėl niekas taip neapvalo sielos, kaip Įstengimas nesmerkti pasąmonėje viso to, ką mes vadiname žemišku purvu, - niekšybės, veidmainiškumo, išdavystės. Jeigu savo siela aš viską priimu, kaip Dievo siųsta, be neapykantos ir pasmerkimo, o tik su meile, mano siela ne susipurvins, o apsivalys. Smerkti save už blogas mintis negalima, reikia suvokti, kad tai patologija, ir, užuot visas jėgas nukreipus Į neapykantą pačiam sau, reikia sutelkti jas i troškimą pakilti virš to, kas netobula, ir tai pažaboti. Ateityje mes taip pat mylėsime visa, kas žemiška, ir prisirišime prie to, ir priklausysime nuo to. Tačiau kiekvieno žmogaus sieloje degs Dievybės kibirkštėlė, neleisdama jam \"prilipti\" prie jokių žemiškų dalykų. Žmogus, atėjęs į bažnyčią ir bendraujantis su dvasininku, priklauso nuo pastarojo karmos. Tai dvasinė priklausomybė. Todėl čia labai svarbu, kad dvasininko siekiai būtų tyri ir pasąmonė neprisirišusi prie žemiškų dalykų. Kuo daugiau gerbiame kokį nors žmogų, tuo daugiau mūsų siela sąveikauja su jo siela. Be dvasinės ir paveldėtos karmos, yra dar ir šeimyninė, ir socialinė, ir materiali karma. Jeigu žmogus savo sielos tiesiogiai nesusieja su Dievu, jis vis labiau ir labiau priklauso nuo kilų žmonių sielų, jo siela vis labiau atsiveria kitų žmonių poveikiui ir vis daugiau priklauso nuo jų. Moteris, sėdinti priešais mane, kreipėsi su neįprastu prašymu. - Aš dabar esu įmonės direktorė. Ji privati, jos savininkas yra jos įkūrėjas. Direktore tapau neseniai. Iki tol ja buvo mano mokyklos draugė. Tačiau savininkas, nepaaiškinęs priežasties, atleido ją iš pareigų, tepasakęs, kad nepatenkintas jos darbu. Aš jaučiu, kad ji užsigavus ir man labai pavydi. O vakar man atsitiko didelis nemalonumas. Kažkoks žmogus norėjo ištraukti man rankinuką, kuriame buvo įmonės dokumentai ir antspaudai. Jeigu jam būtų tai pavykę, aš jau nebūčiau direktore. Man regis, kad tai susiję su mano drauge, tačiau nežinau, ar imtis kokių nors priemonių? Norėčiau žinoti, kur slypi priežastis - joje ar manyje? Pažvelgiau į jos ir jos draugės biolaukus, ir viskas paaiškėjo. - Nei jūs, nei ji čia niekuo dėtos, tik įmonės savininkas. Jis save, pinigus, ir likimo sėkmes pasiruošęs iškelti aukščiau už Dievą. Ir visa tai jis bloškia ant jūsų. Jūsų draugei per tai augo išdidumas ir elgesys su kitais žmonėmis pasidarė grubus, niekinantis.
Jūsų padėtis sunkesnė. Ji tai nuo savęs nusimetė per paviršutinį klodą, per elgesį, o jūs, regimai sau to neleisdama, susikišate visą purvą į vidų ir jūsų prieraišos prie išdidumo, pinigų ir likimo pasiekė pavojingą ribą. Jei prarastumėte direktorės kėdę, būtumėte subalansuota. Turite blogus likimo parametrus dėl išpuikimo, tai yra, dėl vos nepavogto rankinuko draugė niekuo dėta. - Ką man dabar daryti? - Suprasti, kad savininkas - ne Dievas. Fizinis jūsų apvalkalas gali nuo kito žmogaus priklausyti socialinėje plotmėje, o dvasiškai jis turi būti nukreiptas tik į Dievą. - Ką daryti draugės atžvilgiu? - Pirmiausiai gelbėkite ir darykite tyresnę savo sielą, - pasakiau, ir taip mes išsiskyrėme. - Jūs labai pasikeitėte, - pasakė viena mano pažįstama. - Prieš metus buvote toks išdiduolis, kad su jumis buvo nemalonu bendrauti. - Matote, keisdamas savo sistemą, aš keičiu ir save, o tai gana skausminga. Būdamas sistemos autorius, sudarytojas, vadinasi, priežastis, aš dar labiau esu pasekmė. Pradžioje suvokimas ateina kaip praregėjimas iš viršaus, o paskui imuos auklėti savo netobulą sielą. - Nejaugi jūs ne toks, kokiais mus mokote būti? - Aišku, ne! Silpną, bejėgį kūną turėdamas žmogus pasidaro ramentus, vaikšto su jais, pasidaro prietaisus, atlikinėja pratimus, norėdamas kūną sustiprinti. Mano sistema - tai irgi prietaisai ir ramentai mano silpnai sielai. Aš galiu padėti savo pacientams todėl, kad dirbu daugiau už juos, dedu daugiau pastangų, kad sustiprinčiau ir apvalyčiau savo netobulą sielą. Paciente manęs klausia: - Ką jūs pasakytumėte apie formulę, kuria jau keletą mėnesių bandau padėti kitiems žmonėms: \"Dieve, nukreipk visą mano meilę ir palankumą į kito žmogaus sielą ir dvasią...\" Aš žiūriu, ar šituo pažeidžiami dėsniai subtiliajame lygmenyje. Taip, nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkoje. Juk jeigu neapykanta, linkėjimas blogio kenkia žmogui, tuomet, jei siunti meilę - turėtum jam padėti. Kristus sakė: \"Mylėk savo artimą kaip save patį...\" Meilė - tai noras susijungti, prisirišti prie ko nors. Jeigu aš prisirišu prie kieno nors sielos, tai ir pagimdo agresiją, nuo kurios a| bandau pabėgti. Sprendžiant iš visko, Kristaus pamokymas: \"Mylėk savo artimą kaip save patį...\" reiškia, kad subtiliame lygmenyje mes visi viena vienovė. Jeigu aš prašau Dievo nukreipti meilę į kitą žmogų, tai tolygu prašymui: \"Dieve, leisk man atsisakyti Tavęs dėl kito žmogaus\". Jeigu norite žmogui padėti,
KARMOS DIAGNOSTIKA prašykite, kad jam būtų duota Dievą mylėti labiau, negu visa, iš ko susideda žemiška laimė. \"Mylėk savo artimą kaip save patį ir savo priešus mylėk\", reiškia, jog kadangi subtiliame lygmenyje mes visi esame visybė, tai neapykanta kitam žmogui ar linkėjimas jam mirties tolygus sau ir savo vaikams mirties palinkėjimui. O linkėjimas atiduoti visą savo meilę kitam žmogui tolygus palinkėjimui atiduoti ją sau. Tai vėžio ląstelės programa, kurios principas - atsižadėti organizmo ir dirbti tik sau. Todėl Kristus sakė: \"Mylėk Dievą labiau už tėvą, motiną ir save patį\". Tik meilės likučius aš galiu atiduoti kitam žmogui, nes meilė kitam žmogui visuomet antrinė. Aš kaitinuosi pirtyje, ir mano kaimynas klausia: - Pasakyk, kodėl mano kojų venos išsiplėtusios? - Kai tu turėjai nemalonumų, tavo sielą buvo užvaldęs nenoras gyventi. Nežinojai, kad žmogus visuomet išlošia, ir jeigu per nemalonumus kūnas ko nors netenka ar miršta, tai jo siela ką nors išgauna ir būna išaukštinta. Suicidas - tai nenoras gyventi, ir jį tu perdavei savo dukrai. Tačiau tu žmogus geraširdis, todėl tave reikia apsaugoti. Mirtis ir sugriautas likimas yra mums po kojomis. Taigi jeigu skauda kojas arba joms vis kliūva traumos, tai blokuoja savęs naikinimo programą. Keisdamas savo charakterį, pasaulio suvokimą, melskis už dukrą, ir problemų nebebus. Greta sėdintis klausia: - Man keliai skauda, su kuo tai susiję? - Jeigu skauda visus sąnarius, tai reiškia, kad tavo dvasia labai pavydulinga, o keliai susiję su vaikais. Skausmai keliuose ir jų traumos reiškia, kad vaikų sielos netobulos. Taigi verta melstis už save ir už vaikus. Pažįstamas jūreivis man papasakojo įdomų atsitikimą. / - Mes laive išsivarėm šimtą litrų naminės. Pirmą dieną gėrėm - puiku, kokybė gera, po dviejų dienų pakartojome - man pradėjo skaudėti inkstus. Pasirodė, kad inkstus skaudėjo visiems, kas gėrė naminę. Mes norėjome ją išlieti už borto, bet pamiršome. O po kelių dienų buvo vieno jūreivio gimtadienis, ir mes nusprendėm jį atšvęsti. Tą kartą gėrėme naminę šiek tiek baimindamiesi, bet kas įdomiausia, kitą rytą nė vienam žmogui niekas neskaudėjo. Kuo tai galima paaiškinti? Žiūriu, kas sukėlė skausmus inkstuose. Kažkodėl buvo smarkiai padidėjęs nenoras gyventi, nesąmoningas liūdesys. Netiesiogiai tai buvo susiję su Rusija. - Matote, kai laivas tolo nuo Rusijos, jus nesąmoningai apėmė nenoras gyventi. Inkstų funkcija sutriko, ir naminė sukėlė skausmą. O kai laivas plaukė Tėvynės link, inkstai dirbo normaliai.
Jūreivis apstulbęs pažiūrėjo į mane. - Tikrai buvo taip, mes juk plaukiame zigzagais. Atsimenu, kad skausmai prasidėjo, kai plaukėme pietų link, o kai kryptis buvo šiaurėn, tai yra Rusijos link, viskas buvo normalu. IŠĖJIMAS Į TREČIĄJĮ ŽEMIŠKUMO LYGMENĮ Jau metai, kai bandau užbaigti antrąją knygą. Svarbiausia, ką norėjau pasakyti, jau į ją sudėjau, bet ir vėl pajutau kažkokį galingą pasipriešinimą. Aš buvau įsitikinęs, kad knygai nieko nebetrūksta, ir informacijos pakanka, kad perskaitęs kiekvienas galėtų išsigydyti. Jeigu niekaip negaliu tęsti toliau, vadinasi, kažko trūksta. Keista, su kuo tai galėtų būti susiję? Visa, ką žmogus Žemėje norėtų iškelti aukščiau už Dievą, jau daugiau ar mažiau aišku. Nuo to priklauso žemiškas žmogaus likimas. Yra ir tai, kas virš žmogaus likimo, tačiau tai ne antrosios knygos tema. Turiu omenyje žmogaus likimą visuomenėje, kitose civilizacijose, kitose planetose, kituose pasauliuose ir kitose Visatose. Man ne kartą sakydavo: \"Kodėl tu kiekvienam pacientui kalbi beveik tuos pačius dalykus? Surink dešimties žmonių grupę, paskaityk paskaitą, paskui kiekvienam paaiškink detales\". Man tai nepriimtina, aš jaučiau, kad tai būtų prastas darbas. Paskui supratau, kodėl. Kai kalbuosi su pacientu, aš žiūriu jam į akis ir pagal mažiausius jų išraiškos pakitimus matau, ar jis priėmė informaciją, ar ne. Jeigu matau, kad informacija nepriimta, suprantu, kad turiu pats keistis, pakilti virš savęs, padaryti informaciją priimtinesnę, kad ji būtų įsisavinta. Kuo didesnės individualios suvokimo savybės, tuo geresnė informacijos kokybė. Aš turiu duoti apibendrintą informaciją, ji lengviau suvokiama. Šiuo metu galiu dviem trim frazėmis paaiškinti tai, ką anksčiau būčiau pasakojęs ištisas dienas. Tą didžiulį informacijos srautą, kurį gauna kiekvienas, reikia kiek įmanoma suglausti. Todėl devyniasdešimt devynis procentus laiko aš aiškinu, o ne diagnozuoju. Bendravimas su pacientu man kaip dvikova, kurioje pergalė - maksimalus žinių perdavimas kitam. Tuomet pacientas tarsi praregi. Tai išsekina. Šiuo metu kiekviename mano žodyje daug kartų daugiau informacijos, negu anksčiau. Niujorke, vienos mergytės, turinčios daug problemų, tėvas, žiūrė damas į mane kaip į vagį, pagautą už rankos, paklausė: - Jūs kiekvieną kartą lai pasakojate savo pacientams? - Taip, kiekvieną kartą, tik be detalių, kurios gali kainuoti gyvybę. Iš tikrųjų aš pavargau pasakoti vis tą patį. Norėdamas pacientui duoti konkrečią informaciją, aš turiu paaiškinti visą sistemą. Tačiau
198 A N T K A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA kiekvieną kartą ieškau naujų žodžių, naujų palyginimų. Palyginimai sutaupo daug jėgų. Atsimenu, visą valandą aiškinau paeientui, kad negalima pačiam save skaudinti ir savęs smerkti. - Tačiau juk tai mane suaktyvina, - stebėjosi jis. To, kad smerkimas ir nuoskaudos slepia savyje mirties palinkėjimą, kad bet kokia vidinė agresija prieš save yra užslėptas linkėjimas pačiam sau mirties, jis negalėjo suvokti. Jis linksėjo galva, tačiau jo siela to nepriėmė. Bazinė informacija priimama ne mintimis, o jausmais. Emocinis vaizdinis poveikis įsismelkia giliau. - Įsivaizduokite, - sakau jam, - du žmones. Abu paklydo miške. Pirmasis visas pastangas deda, norėdamas išeiti iš miško. Antrasis ima pagalį ir muša save per galvą, gailėdamasis ir išmėtinėdamas sau. Jūs ir esate tas antrasis. Dar akimirka, ir aš matau, kad informacija įsisavinta. Taigi metodą aš supaprastinau iki elementarių sąvokų. Niujorke aš turėjau tris onkologinius ligonis. Visiems aš kalbėjau tą patį.Visų sveikata ryškiai, stabiliai pagerėjo. Aš norėjau dešimčiai dienų išvažiuoti į Jaltą. Prieš išvykstant man skambina pažįstamas: - Atsimenate, aš prašiau padėti mano kolegei? Jūs su ja tuomet pusvalandį kalbėjotės. Po pokalbio ji nuėjo išsitirti ir jai nustatė vėžį su metastazėmis. Po mėnesio analizes pakartojo ir neberado nieko. Jeigu norite, ji gali jums atnešti patvirtinantį dokumentą. Man nereikia jokio patvirtinimo, tačiau atvejis tikrai įdomus. Vieno seanso ir vieno standartinio paaiškinimo užteko, kad žmogus išsikapstytų iš sudėtingos situacijos. Anksčiau, kai aš krisdavau į neviltį ir manydavau, kad negalėsiu gydyti, likimas man pakišdavo didžiulių sėkmių, kurios man tarsi sparnus išaugindavo. Šiuo melu sėkmės eina vorele. Dabar, pirmąkart po ketverių metų įsitikinau, kad metodas veikia, jis perspektyvus. Tai ne paprastas metodas, o nauja pasaulėžiūra, nauja idėjų sistema. Aš išvykstu į Jaltą būdamas visiškai geros nuotaikos. Tačiau jau antrą poilsio dieną mašinoje palikau savo bičiulio videokamerą. Po to vėl nemalonumai. Priežastis - prisirišimas prie likimo sėkmių, noras likimą iškelti aukščiau už Dievą. Vėl vyksta tai, kas pastaruosius du tris mėnesius man gadino nuotaiką. Aš maniau, kad tai neatsilieps, tačiau kol kas atsiliepė. Vis dar esu prisirišęs prie sėkmingo likimo, apsivalyti neįstengiu. Išanalizavęs situaciją, supratau, kad tai susiję su tuo, jog pastaruoju metu pagerėjo mano materialinė padėtis. Atsirado galimybė vietoj kambario bendrame bute gauti didesnį gyvenamąjį plotą. Tiesa, galėjo būti dar vienas prieraišos prie likimo sėkmės variantas, kuris gaudavo peno ir kurio aš nežinojau. Tačiau kad
S c r įį c j u s 1. a / a i c v a s ANTRA KNYGA -j QQ KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma X -X V įsisąmoninčiau esminius likimo šaltinius, juos suklasifikuočiau, duočiau jiems vardus ir įvesčiau į sistemą, buvo reikalingas dar vienas šuolis, o tam man neužteko jėgų. Aš nusprendžiau ištirti šią temą po antrosios knygos išleidimo. Tačiau mano asmeniški planai nesutapo su Dievo planais ir aš negalėjau kontroliuoti situacijos. Tai reiškė labai pavojingą padėtį, išlikti buvo galima tik pakilus į aukštesnį lygį. Mirties aš nebijau. Visus artimuosius pastoviai kontroliavau, todėl buvau ramus ir maniau, kad neturiu skausmingų taškų. Šituo aš ir prisirišau prie žemiškumo. Pasirodo, tokie taškai buvo. Per juos man ir sudavė smūgį. Po dviejų dienų sugrįžęs į Peterburgą, paklausiau savo padėjėją, kaip sekasi. - Dideli nemalonumai. Jūsų pacientas, kurį pradėjote gydyti, mirė. Tai buvo pirmas atvejis mano praktikoje, kai žmogus, galėjęs išgyventi, mirė. Aš visiškai neabejojau metodo galimy bėmis. Jis veikė nepriekaištingai. Ir būtent šiuo metu viskas sugriuvo. Be to, mano padėjėja priminė, kad jis skambinęs ir skundėsi depresija, tačiau aš neatkreipiau į jo žodžius dėmesio. Galbūt, jeigu nebūčiau pradėjęs jį gydyti, jis būtų dar pusę metų ar metus pragyvenęs. Pastaruoju metu mano poveikio galia išaugo daugeriopai. Po pirmojo seanso daugelis fiziškai jausdavosi kaip sulaužyti. O šį žmogų jau buvo ištikę trys infarktai. Man jis buvo labai simpatiškas. Malonus, protingas žmogus. Jei taip, reikėjo apsispręsti, ar aš turiu teisę gydyti. Nusprendžiau tai atidėti iki atvykimo į Peterburgą. Po poros dienų suvokiau, kadgi pats griaunu savo sistemą. Aš visus mokiau, kad gailėjimasis praeities - netikėjimas Dievu, tai Visatos naikinimo programa, aiškinau, kad bet koks įvykis skiriamas Dievo, todėl užgriuvus nelaimėms norėjimas mirti - neapykanta Dievui. Ir aš, sukandęs dantis, pradėjau perdirbinėt save, savo sąsajas su tuo, kas atsitiko. Tačiau tai vyko tik paviršiuje, o viduje procesas tęsėsi toliau. Tai aš suvokiau labai įdomioje situacijoje. Mes mašina važiavome iš Jaltos į Sudaką. Man buvo keista nuojauta, kad galime patekti į katastrofą. Važiuodami atgal sustojome išsimaudyti. Kai plaukiau kranto link, į mane iš aukštai ėmė pikiruoti žuvėdra. Aš sušukau, pamojavau rankomis, ir ji paskutiniu momentu pasuko į šoną. Paskui vėl iš viršaus puolė mane. Aš vėl pradėjau mojuoti rankomis. Ji tai pakartojo ir trečią kartą. Man pasidarė nejauku, tačiau įdomu, kodėl taip yra. Pažvelgęs į savo biolauką, pamačiau, kad biolaukas jau numirėlio. Paaiškėjo, kodėl žuvėdra pikiravo Į mane. Priežastis buvo palinkėjimas sau mirties dėl prieraišos prie likimo sėkmių. Aš apsivaliau ir važiavome toliau.
Kai parvažiavome, paskambino pažįstama ir sakė, kad ją kamavusi labai bloga nuojauta. Pažiūrėjęs savo bičiulių biolaukus, pamačiau, kad ir juose yra analogiškos susinaikinimo programos. Jų autoriumi buvau aš. Sugrįžau į Peterburgą. Kitą dieną sutriko visa mano urogenitalinė sistema. Pradžioje aš apstulbau, paskui supratau kokia čia priežastis. Į mane kreipėsi jūreivis dėl ūmaus uretrito. Iki tol jis gydėsi stacionare, tačiau pagerėjimo nebuvo. Gydytojai skėsčiojo rankomis. Aš jam aiškinau, kad nenorėjimas gyventi pakerta urogenitalinę sistemą. Dabar aš tai ėmiau aiškinti pats sau. Dieną prieš man sugrįžtant į duris užsimušė banguotoji papūga, gyvenusi pas mane namuose. Ji prisiėmė šeimininko karmą. Susinaikinimo programa iš esmės manęs nepaliko. Dėl viso pikto pažiūrėjau į sūnaus biolauką ir ten pamačiau mirtį. Kažkas iš viršaus leidosi ir viską griovė, tačiau negalėjau suprasti - kas. Aš mąsčiau, liautis priiminėti ligonius, ar gydyti juos iki galo? Nutariau nepalikti gydymo neužbaigto. Prieš mane sėdi dama, atėjusi į antrą seansą. Puikiausios dvasinės struktūros, o vaikų nėra. Jos pačios padėtis labai rimta. Praeitą kartą jau sakiau jai, kad ji ant mirties ribos, tačiau ją gelbsti dvasingumas. Noras savo išdidumą, imidžą, išmintį iškelti aukščiau už Dievą atvedė ją prie lemtingos ribos. Šiuo metu jos biolaukas daug geresnis. Tačiau ji tebėra prisirišusi prie sėkmingo likimo dėl trijų aukščiausių esmių, pranokstančių likimą. Biolauke galinga dvasios tėvo smerkimo programa. - 1984-1986 metais jūs smerkėte žmogų, kuris jums buvo kaip dvasios tėvas. Tai jums užsklendė galimybę išsivalyti aukštąsias dvasines struktūras ir galimybę turėti vaikų. Kuo talentingesnė ir dvasingesnė moteris, tuo mažiau galimybių turėti sveikų vaikų ir apskritai vaikų. Paaiškinu kodėl. Moterų polinkis į meilę, žemiškumą visuomet aukštesnis negu į Šventąją Dvasią. Jeigu vyras niekins moterį, jis sirgs. Tai tarsi dvasia, niekinanti kūną. O jeigu moteris niekins vyrą, ji bus nevaisinga. Kūnas, niekinantis dvasią, negyvybingas. Niekas kitas negali taip dvasiškai apvalyti vyrą, kaip žmona, o žmoną - vyras. Kas geba atlaidžiai priimti nuoskaudas iš artimo žmogaus - pajaučia Dievybės pirmumą pačioje aukščiausioje žemiškumo apraiškoje. Būtent tokia nuostata geriausiai apvalo būsimosios kartos sielas. Tam, kad vyras nebūtų smerkiamas ir gimtų sveiki vaikai, reikia suvokti, kad vyro sėkmės ir nesėkmės numatytos Dievo. Jeigu tam neužtektų jėgų, tai gal vidinė pagarba vyrui neleis jo smerkti. Jeigu ir tam neužtektų jėgų, privalėtų būti vyro baimė, gimdanti pagarbą. Todėl ir pasakyta: \"Tegul bijosi žmona savo
vyro\". Ankstesniuose žmonijos vystymosi etapuose, norint pagimdyti sveikus vaikus, reikėjo bijoti vyro. Siuo metu reikia tik suvokti, kad jo talentingumas ir gabumai arba jo kvailumas nustatyti Dievo. Viduje mes visi vienodi: vyrai ir moterys, kvailiai ir išminčiai. Skirtumas tik išorinis, tai priešybių kova. Priešybės vieningos subtiliajame lygmenyje, o skirtingos ir kovoja išoriniame. Tai ir yra vystymasis. Taigi Biblijoje pasakyta: \"Tegul bijosi žmona savo vyro\". Kodėl bijosi? Anksčiau, norint nesmerkti, reikėdavo bijotis. Bijosi, vadinasi, gerbia ir nesmerks. Padariniai - sveiki palikuonys. Kodėl svarbu nesmerkti artimo žmogaus? Įsivaizduokite moterį, kuriai svarbiau už viską išdidumas, išmintis, gerovė ir šeima. Sudaromos situacijos, kurių metu ji bus neužtarnautai įžeista ir pažeminta, pastatyta į kvailą padėtį, atsiras žmonės, kurie apgaus ją, ir jai nebebus ko didžiuotis savo išmintimi, ta prieraiša bus pakirsta. Reikia išrasti aibę likimo nemalonumų, kad žmogus apsivalytų nuo prieraišų prie likimo sėkmių. Tam gali prireikti daug metų. Tačiau jai galima duoti vyrą, kurį ji myli ir kuris jai pasakytų: \"Tu kvailė, tu nieko gyvenime nepasieksi\", - ar kažką panašaus. Jeigu ji nepasmerks jo, per kelias sekundes pasieks tiek, kiek būtų pasiekusi per metų metus kančių ir nemalonumų. Kuo talentingesnė ir įžymesnė moteris, tuo sunkiaujai tai padaryti. Ir jei, užuot apsivaliusi, dar daugiau prisiriš prie Žemės, ji negimdys vaikų. Supraskite, kuo didesnis dvasinis skausmas, tuo didesnė galimybė sielą nuskaistinti. Moteris susimąsto, o aš bandau suvokti, kokios esmės yra aukščiau ir kaip jos veikia likimą. Įdomiai sukurtas žmogus. Kiek kartų aš bandžiau sau padėti, iškilus naujoms problemoms, tačiau Veltui. Kai bandydavau padėti kitiems, turintiems tokių pat problemų, sprendimas ateidavo kaip praregėjimas. Norint padėti sau, reikia padėti kiliems! Taigi, ji prisirišusi prie sėkmingo likimo ir prie trijų esmių. Piešiu Žemes rutulį ir žiūriu į jos įsikūnijimus Žemėje. Jie eina sinusoide aplink Žemės rutulį. Įdomus piešinys. Žiūriu, kur buvo įsikūnijimas praeitame gyvenime, - kitoje planetoje, iš priešingos Galaktikos pusės. Antrasis gyvenimas - kituose pasauliuose. Natūralu, kad esant tokiam reinkarnacijos piešiniui, dvasingumas bus aukštas. Vadinasi, tai, kas virš jos likimo, - tai likimas kitose civilizacijose, o ne visuomenėje ir žmonijoje, kaip aš galvojau. Aukščiau - likimas kitame pasaulyje. Dar aukščiau - likimas sambūry iš keturių pasaulių. Suprantama, turiu omeny vis aukštesnes hierarchijas, apimančias vis daugiau informacijos. Tik nesuprantama, kaip tai susiję su Žeme ir joje realizuojasi. Tai liečia ją ir jos darbą. - Matote, kaip čia yra, - sakau aš jai, - žmogus, kurį jūs gerbiate, privalo paniekinamai atsiliepti apie jūsų darbą. Jūs į savo
202 darbą įdedate visą savo sielą, o ji susijusi su aukštesniais informacijos šaltiniais, tai yra, su jūsų likimu, su jūsų likimais kitose civilizacijose ir kituose pasauliuose. Kai jus skriaudžia pinigais, materialinėmis gėrybėmis, jūs turite pakilti virš visa, kas žemiška. Sunku, tačiau įmanoma. Kai likimo rykštė jus čaižo dėl darbo, į kurį jūs iš idėjos įdėjote visą savo sielą, reikia pakilti ir virš sielos į aukštesnius dvasios sluoksnius. Moteris susimąsčiusi žiūri kažkur į tolį. Tuo momentu mane pervėrė prisiminimas apie neseniai susiklosčiusią situaciją. Pastanioju metu pradėjo pasirodyti piratiniai mano knygos leidiniai. Kioske pamačiau vieną toki. Bjauri ryškiai raudona spalva ir didelės juodos raidės kaip rašalo dėmės \"Kannos diagnostika\". Pirmajame puslapyje išdidžiai grožisi: Maskva, o paskutiniajame - spausdintomis raidėmis spaustuvės numeris, nenurodant adreso. \"Vargšai žmonės, - pagalvojau aš. - Jie net neįtaria, kokią dalią ruošia sau, išleisdami šią knygą tik pasipelnijimo tikslais\". Per atstumą pažiūrėjau į biolauką tų, kurie buvo susiję su knyga, ir pamačiau ten ištisai juodas dėmes. Staiga aš [ ajutau, kad čia yra ir mano kaltės. Nesąmoningai nuo manęs jiems įsijungė susinaikinimo programa. \"Tačiau juk viskas, kas įvyksta, skirta man, kad dvasiškai apsivalyčiau\", - pagalvojau aš. Po to aš valandą vaikščiojau, meldžiausi ir vėl paėmiau tą pačią knygą ir jau nieko nepajutau, išskyrus ramybę ir nusiraminimą. Jeigu jie pažeidė aukščiausią dėsnį, jie už tai ir atsiims, tačiau aš savo emocijomis ir savo energetika neturiu teisės šio proceso greitinti. Supratau, kad tokia situacija man buvo labai svarbus išbandymas. Man buvo suteikta galimybė apsivalyti savo aukštąsias dvasines struktūras, priimant pažeminimą, susijusį su tuo, į ką aš įdėjau visus aukščiausius savo dvasinius siekius. Tuo momentu aš tarsi pajutau dar vieną praregėjimą. - Žiūrėkite, Kristus kalbėjo pamokymais ir aiškino, kaip reikia elgtis, kaip suprasti pasaulį. To, ko sąmonė negalėdavo suvokti, jis vaizdžiai pateikdavo palyginimais, pasakojimais. O to, ko protas neaprėpdavo, jis mokė savo pavyzdžiu. Tam, kad civilizacija galėtų toliau vystytis, reikėjo duoti aukštesniųjų dvasinių struktūrų vystymosi mechanizmą. Jis darė švenčiausią darbą - gelbėjo žmoniją ir atskirai kiekvieną prieš jį stovintį žmogų, viską paaukodamas. O Jam atsilygindami spjaudė į veidą ir tyčiojosi iš Jo. Ir Jis į tai neatsakė agresija, žinodamas, kad visa tai Dievo siųsta. Kryžius - aukščiausio dvasinio apsivalymo simbolis. Tai ženklas, kad viskas priimama kaip Dievo siųsta, net patys bjauriausi pasityčiojimai ir niekšybės. Dvasia gydosi purvu, pačiu didžiausiu nedėkingumu, jeigu tik ji to nepasmerkia ir priima kaip iš Dievo rankų.
Pacientė išeina, o aš dar kartą permąstau lai, ko pasiekiau. Atrodo, kad įstengiau pakilti dar vieną pakopą. Žymus mano žinojimo pakilimas vyksta maždaug kartą per du mėnesius. Aš tarsi viską imu matyti kitomis akimis. Tačiau būna momentai, kai norėdamas likti gyvas ar išsaugoti gyvybę pacientui, turiu iš esmės persitvarkyti. Aš seniai pastebėjau, kad veikiu kaip katalizatorius. Man esant, kiekviename žmoguje ir gėris, ir blogis ryškiai stiprėja. Ilgai bandžiau save įtikinti, kad mano būklė visiškai neturi įtakos duodamai informacijai. Paskui aiškiai pastebėjau, kad nuo mano būklės, nuo mano pusiausvyros priklauso, žmogus pasveiks, ar tik šiek tiek pasijus geriau, įstengs patikėti, ar pasakys, kad aš šundaktaris. Vieną kartą Niujorke moteris atsisakė ateiti į antrą seansą. Kai jos paklausė, kodėl, ji pasakė: \" Jis tiesiog storžievis\". Aš supratau, kad nesugebėjau teisingai jai duoti informacijos. Tiesa - tai rimbas, kuriuo žmogų galima ištraukti iš mirtinos situacijos, tačiau juo galima ir mirtinai primušti. Pradžioje žmogui reikia parodyti kelią, padėti jam susitelkti ir tik paskui, jeigu jis nesuvokia, kokia rimta jo padėtis, čaižyti tiesa. Kiekviena man nemaloni situacija ar informacija mane gydo. Kuo stipresnis šokas, tuo staigiau paskui šokteli žinojimas, - pasisuka nauja kryptimi. Aš jau rašiau apie pirmą tokį posūkį. Tuomet gydžiau rankomis. Mergytei, kurią gydžiau, pasirodė pūslytės tose vietose, kur aš vedžiojau rankomis. Man buvo neaišku, kodėl. Vėliau aš jai skambinau kelis kartus ir motina pasakė, kad po kiekvieno mano skambučio mergytės būklė pablogėja. Paprašiau motiną užrašinėti viską, kas dukrai darėsi. Perskaičius užrašus man patamsėjo akyse. Po mano seansų mergytei pradėdavo netgi trikli psichika. Taip niežėjo lankas, kad ji prašydavo motiną jas atkirsti. t u o m e t supratau, kad prieš mane lik du keliai - atsisakyti gydymo visai, arba atsisakyti senos gydymo formos ir pabandyti surasti visiškai naują. Būtent tuomet visas pastangas sutelkiau ne į gydymą, o į diagnostiką. Nustebęs pastebėjau, kad diagnostika geriau gydo negu bet kuris poveikis rankomis. Galvojau, kad suteiksiu informaciją ir pacientas pats gydysis, ir taip bus visada. Nemaloniai apstulbau pastebėjęs, kad pacientų biolauko deformacijos programos perslenka man. Pasirodo, kad vyko biolaukų struktūrų rezonansas. Supratau, kad man reikia dvasiškai apsivalyti iki ir po seanso. Tai dar ne viskas: jeigu ateina pacientai su man pavojingomis programomis, tokiomis, kokių šiuo momentu negaliu apvalyti, tuomet man jų gydyti negalima. Suprantama, kodėl šventikai nusistatę prieš ekstrasensus. Kontaktuojant su šventiku, kuris melsdamasis orientuojasi į Jėzaus Kristaus asmenybę, vyksta dvasinių struktūrų harmonizacija. Kadangi
Ofi/l ANII<A KNYGA S L' i Įj c į a s I a / a i c v a Gryna karma ekstrasensorinis mokslas tik pradėjo vystytis ir dauguma ekstrasensų nežino karmos blokavimo mechanizmų, jie perduoda pacientams viską, kas žemiška. Aišku, čia daug reikšmės turi ankstesnis ekstrasenso gyvenimas. Šiuo metu bioenergetika iš aklo, neapgalvoto poveikio žmogui pereina prie apgalvotų ieškojimų. Tai leidžia pagrįstai kalbėti apie dideles bioenergetikos perspektyvas. Antras didelis posūkis mano tyrinėjimų sistemoje buvo suvokimas, kad gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir žmogaus likimas yra žemiškos sąvokos ir gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir ligą bei mirtį. Dvasingumo požiūriu tai irgi materialinės gėrybės, tik subtilesnio lygmens. Tai prasidėjo praėjus porai mėnesių po pirmosios miano knygos 1993 metų rugpjūčio mėnesį išleidimo. Ėmė sklisti gandai, kad mane užvaldė juodosios jėgos, kad jos man užblokavo švarią informaciją, kad antroji knyga neišeisianti. - Ko gero, didžiausia mano gyvenimo klaida tai, kad aš atspausdinau jūsų knygą, - prisipažino mano knygos leidėja. Viską tvarko Dievas. Supratau, kad žmonės čia niekuo dėti. Situacija sprūsta iš kontrolės, o mano metodo ir mano pasaulėvokos neužteko. Kitas atvejis vėl mane pastatė ant posūkio ribos. Gydytis atėjo moteris su besveikate dukra. Dabar mano gydymo sistema buvo pasikeitus. Anksčiau aš ištraukdavau agresiją kaip adatas iš sielos ir žmogus pasveikdavo, vėliau pradėjau telkti dėmesį į agresijos priežastis: prisirišimą prie žemiškų dalykų, norą tokius dalykus iškelti aukščiau už Dievą. Galiu gauti informaciją tiesiogiai, matyti tai, kas vyksta subtiliame lygmeny. Galima sudaryti minčių ekraną, susikoncentruoti, kad girdėtum balsą, kuris duos informaciją, galima naudoti švytuoklę, vytelę, kortas, automatinį rašymą. Aš dailininkas ir pirmenybę teikiu stebėjimui pirštais. Po mano rankomis tarsi klaviatūra, kurioje pirštais jaučiu kiekvieną situaciją. Sudėtingais atvejais darau biolaukų eskizus. Kai dvasia Žemėje prie ko nors pernelyg prisiriša, atsiranda agresija ir tai sukelia ligas. Pamažu pradėjau klasifikuoti, prie ko galima prisirišti. Darbas ilgas. Bendraudamas su pacientais, matydamas ligą, paskui su ja susijusią priežastį, bandžiau surasti ištakas, prie ko žmogus prisirišo Žemėje. Pradžioje maniau, kad galima nebeatsiplėšti nuo pinigų, vilos, mašinos. Vėliau nustebęs pamačiau, kad galima nebeatsiplėšti ir nuo darbo, pareigos jausmo, padėties visuomenėje. Padaryti savo dievaičiu valgį ir gėlimą, seksą ir malonumus, savo išvaizdą. Nebeatsiplėšti galima ir nuo mylimo žmogaus. Kai žmogus melsdavosi ir pašalindavo to nebeatsiplėšimo priežastį, jo sveikata ryškiai pagerėdavo. Mane stebino, kaip efektingai veikė sistema.
S g r s L | u s I. a / a r c v a s A N T R A K N Y G A r\\ /~\\ /- KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma A\\JD Mano stebėjimasis dar labiau padidėjo, kai išanalizavau Bibliją, ir pastebėjau, kad mano tyrimai patvirtina Mozės ir Kristaus pamokymus. Suvokiau priesako esmę: \"Neturėk kitų Dievų\". Suvokiau, kodėl svarbiausias Kristaus Įsakymas buvo: \" Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane - nevertas manęs. Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane - nevertas manęs\". Kokia esmė glūdi frazėje: \"Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo... Atėjau išskirti vyrą ir žmoną, kad jie mylėtų Dievą, o lik po to vienas kitą\"? Kuo skiriasi Mozės pamokymai nuo Kristaus pamokymų? Mozė nurodė, kaip yra pavojinga lenktis prieš žemiškas vertybes: jų negarbinkite, o Dievą nematomą garbinkite. Mozės suteikta informacija leido žmonių dvasingumą ir energetiką pakelti į aukštesnį lygmenį. Aukštesnis dvasingumas ir energetika - tarsi galingesnis mašinos variklis, kuriuo naudojantis reikalingos tobulesnės eismo taisyklės, tai yra reikalingas naujas vertybių įvertinimas, naujas pasaulio suvokimas ir nauji Įsakymai. Kristus įveda naujas sampratas. Pasirodo, kad ir nematomi dalykai gali būti sudievinti: šeima, pareigybė, darbas. Ką žmogus pasiruošęs pastatyti garbingiausion vieton, ten, kur turi stovėti ikona? Pačius artimiausius jam žmones: tėvą, motiną ir savo vaikus. Grandinė veikia tokiu būdu. Pradžioje imu garbinti savo tėvą ir iškeliu aukščiau už Dievą, o kadangi aš jo dalis, tai ir save iškeliu aukščiau už Dievą. Vadinasi, savo vaikus, žmoną, šeimą, namą, kuriame šeima gyvena, mašiną, vilą, butą ir galiausiai pinigus. Kai patikrinau tas visas prieraišas ir sulyginau su priesakais, supratau nuėjęs visą šį kelią, pateiktą priesakuose, tik jau savarankiškai. Man buvo įdomu, kur eisiu toliau? Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo dar viena prieraiša - gabumai. Tačiau ši prieraiša didelių problemų nekėlė ii buvo abstrakti. Situacija, kai padėjau savo pacientės dukrai, man parodė, kaip abstraktus teorinis elementas staiga gali tapli realiu ir pavojingu. Pažiūrėjęs į mergytės biolauką pasakiau, kad jos didelė puikybė, kad ji pasąmonėje niekina ir smerkia žmones. Daugiausiai peno puikybei duoda žmonių niekinimas ir smerkimas. Būtent puikybė sukelia sunkiausias ligas. Paskui paaiškinau motinai, kad ji melstųsi už visą savo giminę, kad atsimintų visus atvejus, kai smerkdama iš aukšto žiūrėjo į savo giminaičius, ir kad prašytų Dievo nuimti tuos juodulius nuo dukros ir jos palikuonių. Mergytė pati prisipažino: - Mama, aš jaučiu, kad niekinu kitus. Dėjau visas pastangas seansas po seanso, tačiau mergytės puikybė nemažėjo. Priešingai, jai pradėjo augti baimė - tai kažkodėl buvo susiję su gabumais. Motina sakė, kad baimei augant, pasidarė nestabili psichika, ir ji nežinanti, ar mergytė galės toliau mokytis. Motinai paaiškinau:
ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma - Žinote, štai kaip yra: baimė ir nepasitikėjimas savimi - tai puikybės blokuotė, apsauginis mechanizmas. Mergaitė nepaprastai gabi. Šiuo metu jai lytinio brendimo laikotarpis. Jos kaip asmenybės išdidumo ir gabumų pažeminimas įstrigs visam gyvenimui ir vėliau atmintis neleis prie jų prisirišti, iškelti juos aukščiau už Dievą, ir todėl bus leista atsiskleisti jos gabumams. Padėti pakeisti situaciją neįstengiau. Be to, po kiekvieno seanso situacija blogėjo. Aš išvykau į Krymą. Skambutis iš Peterburgo buvo paskutinis lašas. Motina per pažįstamus maldavo negalvoti apie mergytę, nutraukti energetinį ryšį, nes situacija katastrofiškai blogėjo. Su pacientais, kuriuos gydžiau, aš ir toliau bendrauju per biolaukus. Toks bendravimas gali gerinti, bet gali ir bloginti padėtį. Suvokiau, kad švarią informaciją galiu duoti tik pats dvasiškai apsivalęs. Vėl pirma mintis buvo atsisakyti visko, kas susiję su ekstrasensorika. Paskui pabandžiau sutelkti jėgas. Vėl prasidėjo daugelį mėnesių trunkantis apsivalymas nuo įvairių formų agresijos, susijusios su gabumais. Aš meldžiausi, meldžiausi ir meldžiausi, apgailėdamas, kad gabumus iškėliau aukščiau už Dievą, taigi pats pasikėliau į puikybę, ir maldavau tą puikybę iš manęs atimti. Meldžiausi atgailaudamas, kad smerkiau, niekinau tuos, kas neturėjo gabumų, kad pavydėjau ir neapkenčiau tų, kurie buvo gabesni, kad įsižeisdavau, kai mano gabumai būdavo nepripažįstami, apgailestaudavau ir nenorėdavau gyventi, kai kas nors nepasisekdavo. Meldžiausi peržvelgdamas savo praeitus gyvenimus, savo antrininko gyvenimus. Meldžiausi už save būsimuosiuose gyvenimuose, už savo palikuonis šiame ir kituose gyvenimuose, už save kituose pasauliuose ir kitose Visatose. Ši istorija mano pasaulėžiūrai buvo visiškai šokiruojanti. Visuomet dideli gabumai būna susiję su kokia nors misija, Dievo skirta žmogui. Ypatingi gabumai ir stebukladarystė įtikindavo, kad toks žmogus nuo Dievo. Ir staiga pasirodo, kad tai taip pat žemiška, ir prisirišti prie jų galima taip, kad net pajuoduos dvasia, o paskui susirgs ir kūnas. Tuomet aš supratau, kaip atsiranda juodieji burtininkai. Jie savo gabumus iškelia aukščiau už Dievą, žemišką gabumų pobūdį - aukščiau už dvasingumą, supurvina ir sudarko savo dvasią, o paskui ir kūną. Anksčiau tas procesas ėjo lėčiau, todėl žmonės matė klestinčius juoduosius burtininkus, tačiau nežinojo, kas juos ištiks sekančiuose gyvenimuose. Man paaiškėjo tie faktai, kurių anksčiau ir labai stengdamasis negalėjau suvokti. Kodėl stačiatikių šventieji tarsi gėdindavosi savo gabumų ir juos slėpdavo. Serafimas Sarovskis meldžiasi už sunkiai sergantį vaiką, kurį pas jį atnešė, ir kai tas, pažeidęs draudimą, atsigręžia ir pamato
Search
Read the Text Version
- 1
- 2
- 3
- 4
- 5
- 6
- 7
- 8
- 9
- 10
- 11
- 12
- 13
- 14
- 15
- 16
- 17
- 18
- 19
- 20
- 21
- 22
- 23
- 24
- 25
- 26
- 27
- 28
- 29
- 30
- 31
- 32
- 33
- 34
- 35
- 36
- 37
- 38
- 39
- 40
- 41
- 42
- 43
- 44
- 45
- 46
- 47
- 48
- 49
- 50
- 51
- 52
- 53
- 54
- 55
- 56
- 57
- 58
- 59
- 60
- 61
- 62
- 63
- 64
- 65
- 66
- 67
- 68
- 69
- 70
- 71
- 72
- 73
- 74
- 75
- 76
- 77
- 78
- 79
- 80
- 81
- 82
- 83
- 84
- 85
- 86
- 87
- 88
- 89
- 90
- 91
- 92
- 93
- 94
- 95
- 96
- 97
- 98
- 99
- 100
- 101
- 102
- 103
- 104
- 105
- 106
- 107
- 108
- 109
- 110
- 111
- 112
- 113
- 114
- 115
- 116
- 117
- 118
- 119
- 120
- 121
- 122
- 123
- 124
- 125
- 126
- 127
- 128
- 129
- 130
- 131
- 132
- 133
- 134
- 135
- 136
- 137
- 138
- 139
- 140
- 141
- 142
- 143
- 144
- 145
- 146
- 147
- 148
- 149
- 150
- 151
- 152
- 153
- 154
- 155
- 156
- 157
- 158
- 159
- 160
- 161
- 162
- 163
- 164
- 165
- 166
- 167
- 168
- 169
- 170
- 171
- 172
- 173
- 174
- 175
- 176
- 177
- 178
- 179
- 180
- 181
- 182
- 183
- 184
- 185
- 186
- 187
- 188
- 189
- 190
- 191
- 192
- 193
- 194
- 195
- 196
- 197
- 198
- 199
- 200
- 201
- 202
- 203
- 204
- 205
- 206
- 207
- 208
- 209
- 210
- 211
- 212
- 213
- 214
- 215
- 216
- 217
- 218
- 219
- 220
- 221
- 222
- 223
- 224
- 225
- 226
- 227
- 228
- 229
- 230
- 231
- 232
- 233
- 234
- 235
- 236
- 237
- 238
- 239
- 240
- 241
- 242
- 243
- 244
- 245
- 246
- 247
- 248
- 249
- 250
- 251
- 252
- 253
- 254
- 255
- 256
- 257
- 258
- 259
- 260
- 261
- 262
- 263
- 264
- 265
- 266
- 267
- 268
- 269
- 270
- 271
- 272
- 273
- 274
- 275
- 276
- 277
- 278
- 279
- 280
- 281
- 282
- 283
- 284
- 285
- 286
- 287
- 288
- 289
- 290
- 291
- 292
- 293
- 294
- 295
- 296
- 297
- 298
- 299
- 300
- 301
- 302
- 303
- 304
- 305
- 306
- 307
- 308
- 309
- 310
- 311
- 312
- 313
- 314
- 315
- 316
- 317
- 318
- 319
- 320
- 321
- 322
- 323
- 324
- 325
- 326
- 327
- 328
- 329
- 330
- 331
- 332
- 333
- 334
- 335
- 336
- 337
- 338
- 339
- 340
- 341
- 342
- 343
- 344
- 345
- 346
- 347
- 348
- 349
- 350
- 351
- 352
- 353
- 354
- 355
- 356
- 357
- 358
- 359
- 360
- 361
- 362
- 363
- 364
- 365
- 366
- 367
- 368
- 369
- 370
- 371
- 372
- 373
- 374
- 375
- 376
- 377
- 378
- 379
- 380
- 381
- 382
- 383
- 384
- 385
- 386
- 387
- 388
- 389
- 390
- 391
- 392
- 393
- 394
- 395
- 396
- 397
- 398
- 399
- 400
- 401
- 402
- 403
- 404
- 405
- 406
- 407
- 408
- 409
- 410
- 411
- 412
- 413
- 414
- 415
- 416
- 417
- 418
- 419
- 420
- 421
- 422
- 423
- 424
- 425
- 426
- 427
- 428
- 429
- 430
- 431
- 432
- 433
- 434
- 435
- 436
- 437
- 438
- 439
- 440
- 441
- 442
- 443
- 444
- 445
- 446
- 447
- 448
- 449
- 450
- 451
- 452
- 453
- 454
- 455
- 456
- 457
- 458
- 459
- 460
- 461
- 462
- 463
- 464
- 465
- 466
- 467
- 468
- 469
- 470
- 471
- 472
- 473
- 474
- 475
- 476
- 477
- 478
- 479
- 480
- 481
- 482
- 483
- 484
- 485
- 486
- 487
- 488
- 489
- 490
- 491
- 492
- 493
- 494
- 495
- 496
- 497
- 498
- 499
- 500
- 501
- 502
- 503
- 504
- 505
- 506
- 507
- 508
- 509
- 510
- 511
- 512
- 513
- 514
- 515
- 516
- 517
- 518
- 519
- 520
- 521
- 522
- 523
- 524
- 525
- 526
- 527
- 528
- 529
- 530
- 531
- 532
- 533
- 534
- 535
- 536
- 537
- 538
- 539
- 540
- 541
- 542
- 543
- 544
- 545
- 546
- 547
- 548
- 549
- 550
- 551
- 1 - 50
- 51 - 100
- 101 - 150
- 151 - 200
- 201 - 250
- 251 - 300
- 301 - 350
- 351 - 400
- 401 - 450
- 451 - 500
- 501 - 550
- 551 - 551
Pages:
