S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui kabai paprastai. Kuo žmogus arčiau Dievo, tuo daugiau galios ir didesnę galimybę jis gauna situacijai kontroliuoti. Dievas yra meilė. Kuo daugiau mūsų sieloje meilės, tuo stipriau ilgainiui mes pajungiame sau aplinkinį pasaulį, versdami blogį gėriu. Išoriškai galima jausti nuoskaudą, bartis, piktintis - tai nebaisu. Svarbiausia, kad sielos gelmės skleistų meilę. Tai menas, kurio iš karto sunku išmokti. Kai po valandos savęs tobulinimo jaunuolis vėl įėjo į kambarį, aš pamačiau, kad jo siela atgauna pusiausvyrą ir pamažu ima šviesėti jo būsimų palikuonių sielos. Dabar aš ramus. Viena atėjusi su savo problemomis moteris man uždavė įdomų klausimą: - Mano senelį užmušė žaibas. Po kiek laiko senelei pasidarė bloga ir ją išvežė į ligoninę. Praėjus kokiai valandai, į kambarį įskrido kamuolinis žaibas, trenkė į lovą, kur prieš tai gulėjo senelė. Kitame kambaryje liko zigzaginis žaibo pėdsakas veidrodyje. Juk ne atsitiktinai? - Ne atsitiktinai, - sakau aš, pažiūrėjęs į biolauką. - Žaibas, kaip ir radiacija, labiau pažeidžia tą, kas prisirišęs prie dvasingumo. Dvasingumas - tai ir situacijos kontroliavimas. Jeigu dvasingumą aš padarysiu tikslu, tai, esant mažiausiai situacijos destabilizacijai, mano biolaukas pasidarys agresyvus. Taigi jis ir trauks agresiją. Jūsų senelio biolauke buvo didelė pasąmonės agresija žmonėms, žeminantiems jo dvasines vertybes. Senelės - taip pat, tik mažesnio masto. Vadinasi, jeigu jūs atlaidus bukiems ir negabiems žmonėms ir meldžiatės, kad jums dvasingumas ir tobulumas būtų priemonė reikšti meilę Dievui, - tikimybė, kad jus ištiks žaibas ir radiacija, bus mažesnė. Stiprus, energingas žmogus, turintis valios, patirties ir intelekto, vis dėlto gali visiškai sužlugti, jei nežinos dėsnių, valdančių Visatą. Aš mąsčiau apie tai, žiūrėdamas į eilinį pacientą. Jis lėtai, patylėdamas pasakojo savo istoriją. - Dar neseniai aš turėjau daug bičiulių. Mano įmonės apyvarta per mėnesį buvo keli šimtai tūkstančių dolerių. Viskas gerai sekėsi. Dabar aš nebeturiu bičiulių, turiu apie šimtą tūkstančių dolerių skolos ir man gimė nesveikas kūdikis. O juk aš niekuomet niekam nepadariau blogo. Gyvenau pagal Bibliją. Kurgi teisingumas? - Biblija skelbia meilę, o meilės įstatymą jūs pažeidėte. Jūs dažnai niekinote ir smerkėte žmones. Negalima niekinti neturtėlių. Kai tik pradedate garbinti pinigus, tuomet pradedate niekinti jų neturinčius. Todėl Kristus ir sakė, kad \"... lengviau kupranugariui pralįsti per adatos skylutę, negu turtuoliui patekti į dangaus karalystę\". Vadinasi, turtuoliui daugiau pagundų

TREČIA KNYGA S e r g e j u s I- a z a r ė v a s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA pinigus padaryti gyvenimo prasme. Tačiau Kristus pasakė ir kitką: \"Palaiminti dvasios neturtėliai, nes jų dangaus karalystė\". Vadinasi, dvasiškai turtingam daugiau pagundų dvasingumą padaryti gyvenimo tikslu ir prasme. Todėl negalima niekinti neturtėlių, vis vien, ar jie pinigų, ar dvasios turtų stokotų, o jūs tai darėte. - Taip, - linksi vyras. - Aš visuomet niekinau kvailius ir išdavikus. - O jūsų vaikas jau pasiruošęs juos žudyti, ir jo siela perpildyta neapykantos pasauliui, todėl jis serga. Kultūra kuria civilizaciją. Kitaip tariant, dvasingumas kuria pinigus, materialines gėrybes. Jūs pinigus padarote tikslu - ir juos prarandate, padarote dvasingumą tikslu - ir jį taip pat prarandate. Dvasingumas sukuriamas dorovingumu. Dorovingumas pareina nuo meilės žmonėms. Tą meilę, kuria mes mylime žmones, gauname iš Dievo. Meilė Dievui pagimdo meilę pasauliui ir žmonėms, todėl atsiranda dorovingumas, paskui dvasingumas, o dar vėliau tai, ką mes vadiname civilizacijos gėrybėmis. Jeigu vieną iš pakopų, vedančių į Dievą, jūs padarote tikslu, jūsų laiptai sugriūva. - Sakykite, ką gyvenime reiškia meilė Dievui? - klausia pacientas. - Žiūrėkite, viskas priklauso nuo Dievo, tačiau Dievas nuo nieko nepriklauso. Dievas yra meilė. Įsivaizduokite, kad jūs mylite žmogų ir niekas jūsų meilės negali paveikti - nei pinigai, nei šeimyninė padėtis, nei padėtis visuomenėje, nei talento nebuvimas, nei dorovingumas ir taip toliau. Nuo ko nors priklausai - vadinasi, tą ką nors priimi. O meilėje svarbiausia - ne gauti, o duoti. Jeigu jūs tebemylite žmogų, jus išdavusį ir įžeidusį, vadinasi, jūs mylite jame Dievą. Jeigu jūs nesibijote būti nuoširdus, jei, kad ir kas nutiktų, nesikėsinate į meilės jausmą sieloje, jūs artinatės prie Dievo. Yra dar vienas svarbus momentas - kuo arčiau Dievo, tuo pavojingiau. Pašnekovo veidas ištįsta: - Kaip tai suprasti? Kuo labiau patyręs alpinistas, tuo pavojingesnis jo kelias, kuriuo jis kops? Logiška. - Kuo arčiau Dievo, tuo žmogus gauna daugiau laimės, - aiškinu aš. - Ir tuo didesnis skausmas bus šios laimės netekus, tai yra, siekiant meilės Dievui pilnatvės, reikia orientuotis ne tik į jausmų paletę, laimę ir malonumus, bet ir į dideles kančias. Todėl ir Dievo Motinos ikonose atspindima ne tik laimė dėl didžiulės meilės gimusiam kūdikiui, bet ir skausmas dėl jo būsimo netekimo. Paprasčiau sakant, Dievas - tai ne tik laimė, bet ir kančia. O tiksliau tariant - Dievas yra už laimės ir kančių ribos.

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA 1 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui 1995 metų lapkritį aš turėjau skristi į Niujorką. Ten buvau numatęs tik gydyti. Jaučiau, kad man reikia atsitraukti nuo savo darbų ir subalansuoti situaciją, kuri tiesiog akyse ėmė žlugti. Maniau, kad antroji knyga visiškai subalansuota. Dabar, atsiplėšdamas nuo žemiškumo, žmogus jau nepuls stačia galva prie dvasingumo ir nedarys jo gyvenimo tikslu, o sieksis į Dievą. Maniau, kad apsiribosiu antrąja knyga ir pusei metų ar metams pamiršiu bet kokią psichologiją. Tačiau, sprendžiant iš to, kas pradėjo vykti aplink, supratau, kad atokvėpio nebus. Kažkokia svarbi tema neužbaigta, kažkaip ji susijusi su laiku, tačiau aš negalėjau suprasti kaip. Tikėjausi, kad visiškas atsitraukimas nuo savo darbų man padės apčiuopti šią temą. Prieš išvykstant į mane kreipėsi du sunkūs pacientai, kuriems aš bandžiau padėti. Pirmasis - maždaug dešimties metų berniukas, kuriam kraujo vėžys, antrasis - vyras, kuriam taip pat onkologija, beje, perėjusi jau į ketvirtą stadiją. Abiejų ligonių susirgimo priežastis - dvasingumo absoliutizacija. Vaikui - gabumai ir intelektas. Prisirišimas prie jų sukelia puikybę ir panieką ne tokiems gabiems ir ne tokiems protingiems. Berniukas jautė neapykantą tiems, kurie jį žemino, ir, nors aš labai stengiausi padėti jam ir jo tėvams pakeisti orientaciją, pagerėjimo nebuvo. Kažkas trukdo, ir niekaip negaliu apčiuopti, kas tai yra. Berniuko būklė blogėja. Tėvai sąžiningai stengiasi apvalyti savo sielas. Tačiau sustabdyti slydimą į bedugnę sunku. Nelengvėja ir kitam pacientui. Aš jam aiškinu, kad jo ligos priežastis - pavyduliavimas. - Suprantate, pavyduliavimas - tai egoistinis nuosavybės teisių reiškimas, šeima - tai žemiška gėrybė; jeigu žmogus dėl žemės sklypo ima pavydėti, niekinti ir smerkti, žodžiu, prisirišti prie žemiškų vertybių, jis taip pat elgsis ir šeimoje. Tačiau šeima ne tik žemiškas, bet ir dvasinis turtas. Dvasios teritorijos taip pat negalima padaryti tikslu. Štai įsivaizduokite situaciją: aš turiu žemės sklypą ir išveju tuos, kurie norėtų jame įsikurti, aš taip elgiuosi, kadangi tai mano nuosavybė, ir tai normalu. Dabar įsivaizduokite, kad aš neapkenčiu žmogaus, kuris perėjo per mano teritoriją - tai nebenormalu. Dar įsivaizduokite, kad aš pasiruošęs užmušti kiekvieną, kuris pereis per mano sklypą arba pro pat jį - tai jau patologija. Tai va, jeigu man sklypas - absoliuti vertybė, aš dėl jo pasiruošęs bet ką užmušti, o jeigu jis man - tik priemonė, agresijos jau nebus. Vyras, sergantis vėžiu, žiūri į mane ir stengiasi suprasti, ką aš jam sakau. Jis deda pastangas, meldžiasi, tačiau jo prieraiša prie žmonos ir dėl to atsiradusi agresija jai nemažėja. Diena po dienos susitinku su juo, karštligiškai bandydamas sugrąžinti situacijai lygsvarą, tačiau niekas nepadeda. Yra kažkas aukščiau už dvasingumą ir tas kažkas vis pakursto prieraiša prie žmonos. Šimtų šimtus

kartų peržvelgdamas įvairius variantus, prieinu išvados, kad meilė artimam žmogui - tai jau atskira šios Visatos vertybė. Ir šeima apjungia visus aspektus. Šeima kaip žemiška vertybė. Šeima kaip dvasios teritorija. Šeima kaip meilės teritorija. - Jums meilės teritorija kol kas yra absoliuti vertybė. O turi . buti taip: mylimas žmogus ir meilė jam, taip pat meilė šeimai ir j vaikams - tik priemonė mylėti Dievą. Aukščiausiu tikslu gali būti j tik tai, kas nesugriaunama, amžina, antraip neišvengsime agresijos. Mes atsisveikiname ir susitariame susitikti po to, kai aš sugrįšiu. Tačiau aš, atrodo, jau apčiuopiau tai, kas svarbiausia - trečiąją vertybių sistemą - meilę žmonėms ir pasauliui. Aš suprantu, kad žmonės, perskaitę pirmąją ir antrąją mano knygas, jau neprisiriš prie žemiškų ir dvasinių vertybių, tačiau jie gali prisirišti prie meilės žmonėms. Meilė žmonėms susijusi su laiko struktūromis. Kaip pavojinga absoliutizuoti laiką, tai yra meilę žmonėms, tuomet aš dar nežinojau. Praregėjau Amerikoje. Manhetene yra du didžiuliai japonų pastatyti Pasaulinio ekonomikos centro dangoraižiai dvyniai. Jeigu eitume Brodvėjumi, esančiu per šimtą metrų nuo šių dangoraižių, ant vieno fasado kairėje pamatytume nutapytą pano - grupę žmonių, čiuožiančių su ratukinėmis pačiūžomis. Sio pastato penktame aukšte aš priiminėju žmones. Dabar, kai mano diagnostika pasidarė gilesnė, suvokiau, kur yra amerikietiškosios psichologijos esmė. Vienas emigrantas ją pavaizdavo taip: amerikiečiai - visiškai buki žmonės. Jie turi du tris gyvenimo tikslus. Svarbiausia jiems - pinigai. Čia visi garbina pinigus. Antra - pasiausti, pavalgyti ir išgerti. Į visa kita kiekvienam amerikiečiui nusispjauti. - O jums neatrodo keista, kad žmonės su tokiais interesais neblogai gyvena ir klesti? Jis gūžčioja pečiais. - Siekti pinigų kaip tikslo - nuodėmė, tiesa? - sakau jam. - Žinoma, - sako jis, - tačiau pinigų aš nelaikau tikslu. - Aišku, - sakau aš. - Tačiau žiūrėkite, jeigu man pinigai absoliuti vertybė, jie aukščiau už viską. Vadinasi, jie aukščiau už meilę Dievui, aukščiau už žmogaus gyvybę. Vadinasi, aš galiausiai, ko gero, du tris žmones užmušiu dėl pinigų. Aš būsiu pasiruošęs bet ką užmušti, kas bandytų kėsintis į mano pinigus. Todėl, kad tikslas turi būti nepajudinamas ir viskas pajungia tam tikslui. O dabar įsivaizduokite: aš savo tikslu padarau dvasingumą. Vadinasi, tas rojus, kurį aš sukūriau, dorovingas ir teisingas, turėtų būti amžinas. Idėja, moralė ir įstatymai, sukuriami jų pagrindu, yra aukščiausia vertybė, stovi aukščiau už meilę Dievui, aukščiau už meilę žmonėms ir aukščiau už žmogaus gyvybę. Ir tuomet būsiu

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA 463 KARMOS DIAGNOSTIKA iM e i l ė ž m o n ė m s ir pasauliu pasiruošęs užmušti jau ne vieną, ne du ar tris žmones, o milijonus. Tai ir vyko socializmo ir fašizmo laikotarpiu, kai dėl vienos ar kitos idėjos šalis virsdavo mėsmale. Vadinasi, dvasingumas ne tik daug didesnė laimė, bet ir daug didesnė nelaimė, jeigu jis padaromas savitiksliu. Pati didžiausia laimė - mylėti žmones ir pasaulį, taip mąsto daugelis. Tačiau jeigu aš myliu visą žmoniją, o ji nepateisina mano vilčių, tuomet aš pasiruošęs sunaikinti visą žmoniją. Vadinasi, tas, kas absoliučia vertybe padaro meilę žmonėms, eina į Apokalipsę. Dabar šiuo požiūriu pažvelgsime į Ameriką. Čia gimsta ir čion atvyksta tie žmonės, kurių sielos pasiruošusios absoliučiu tikslu padaryti dvasines vertybes ir meilę artimiesiems. Vadinasi, atvyksta dvasingi, mylintys žmonės. O kad nebūtų įsileista didžiulės agresijos, kai nepakanka tikėjimo ir meilės Dievui, sielas gelbsti meilės žmonėms ir dvasinių vertybių atsižadėjimas. Todėl visi nusiteikia siekti pinigų ir turto. Žmonės nebendrauja vienas su kitu, nes bendravimas, kontaktai vysto dvasingumą. Pinigai pasidaro svarbesni už meilę kitam žmogui. Ir, nors labai keista, - tai pateisinama aukštesniu požiūriu. Tačiau čia yra vienas mažutis \"bet\". Atsižadėti meilės žmonėms ir dvasingumo galima tada, kai šių vertybių turima daug. Galvoti vien apie pinigus ir apie žemiškas gėrybes gali tik tas, kas dvasinių vertybių ir meilės žmonėms turi didelę sankaupą. Kitaip tariant, \"iš trijų blogybių pasirenkama mažiausioji\". Bet dabar toks laikotarpis eina galop. Anksčiau Rytuose kaupėsi dvasinės vertybės, o Vakaruose jos buvo realizuojamos. Anksčiau dvasingumo sankaupų užtekdavo ne vienam gyvenimui, dabar jas galima išeikvoti per kelerius metus. Čia, Niujorke, man vis dažniau pasitaiko pacientai, kurie atsižadėjo dvasinių vertybių ir meilės žmonėms ir suspėjo prisirišti prie žemiškų vertybių, žemiškų turtų. Jiems prasideda sunkių formų depresija, paskui fiziniai negalavimai. Jie nesąmoningai jautė, kad dvasingumą ir meilę žmonėms padaryti tikslu pavojinga, pradėdavo gyventi tik dėl žemiškų turtų ir šitaip prisidarydavo naujų problemų. Kad ir prie ko jie prisirišdavo, viskas žlugdavo, griūdavo, anot jų, nebelikdavo jokios vilties. Tokiems pacientams aiškinu, kad jiems būtina teisingai formuoti vertybių sistemą, kad be suvokimo, kas yra meilė Dievui, jie neišgyvens. Sėdžiu nedideliame kabinete Džo gatvėje ir kalbuosi su eiline paciente. - Po kurio laiko ant jūsų gali užgriūti didelė nelaimė ir dar ligos, - sakau jai. - Dabar jūsų biolauke veikia didžiulė susinaiMnimo programa. Jūs neištverėte išbandymo, nepriėmėte apsivalymo, kuriuos jums siuntė Dievas. - Žinote, - pasakoja moteris, - aš kaip gyva niekuomet stipriai

464 TREČIA K N Y G A Sergejus Lazare vas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA nieko nemylėjau. Prieš kelis mėnesius mane pasikvietė pažįstama į Niujorką, aš pradėjau pas ją dirbti namų darbininke. Ir neseniai mano širdį užvaldė stiprus jausmas. Beprotiškai įsimylėjau vieną žmogų, buvau labai laiminga, o toliau prasidėjo absurdo teatras. Mano pažįstama nei iš šio, nei iš to išmetė mane į gatvę be cento kišenėje. Be to, ji paskambino į Rusiją mano motinai, pranešdama, kad aš susirgau vėžiu ir greitai mirsiu. - Būtent tuo metu, - sunkiai sulaikydama ašaras, pasakoja pacientė, - mano mylimasis mane išdavė. Jis ne tik nepadėjo man, bet paprasčiausiai pabėgo. Ir kaip visa tai ištverti? - Lyg ir neįtikėtina, bet viso to, kas atsitiko, kaltininkė esate jūs, - sakau moteriai. - Tiksliau - jūsų neteisinga pasaulėjauta. Meilė mylimam žmogui - tai sienos, o meilė Dievui - fundamentas, visa ko pagrindas. Jums nebuvo duota didelių sienų, nes jos būtų jus palaidoję. Jūsų fundamentas buvo pernelyg mažas. Amerikoje prisirišimas prie meilės žmonėms mažesnis, todėl galėjote pajusti tą jausmą ir likote gyva, bet dalis sienų vis vien sugriuvo. Jeigu šį pasaulį jūs mylite labiau už Dievą, pasaulis, kad jūs grįžtumėte prie Dievo, turi buti jums griežtas ir neteisingas. Jeigu jūs išsaugote meilę, nerodydama agresijos kitiems ir sau, kontaktas su Dievu stiprėja ir prasideda apsivalymas. Meilę kitam žmogui jūs jautėte taip stipriai, kad ji pasidarė gyvenimo tikslu, o jos užgožtas kontaktas su Dievu pradėjo smarkiai silpnėti ir jūsų sielai sukėlė grėsmę. Išgelbėti jums gyvybę buvo galima tik tuojau pat atėmus meilę ir urnai paakinus aplinkinį pasaulį žiauriai su jumis elgtis. Jūsų motina gavo užgaulią žinią, nes ji perdavė jums norą padaryti mylimą žmogų aukščiausiu tikslu ir laime. Tai, ką jūs laikėte katastrofa ir nelaime, iš tiesų buvo didelio masto operacija jūsų sielai ir jūsų gyvybei išgelbėti. Kartais žmonės susitinka gyvenime, be galo pamilsta vienas kitą ir po to arba miršta, arba serga, arba įžeidinėja vienas kitą ir išsiskiria, o paskui pasiligoja ar numiršta. Ir visą šį laikotarpį jų biolaukuose formuojasi jų vaiko siela. Sieloje yra amžinoji Dieviška kibirkštis ir paviršiniai apvalkalai, formuojami tėvų meile per keletą gyvenimų. Ir kad dvasia teisingai formuotųsi, tėvai periodiškai turi prarasti visas vertybes, kad jų vaikų sielos apsivalytų meile Dievui. Kuo didesnė meilė kitam žmogui, tuo tobulesnis gali būti vaikas ir kartu tuo skaudesnė bus destabilizacija ar laikinas tos meilės praradimas. Tačiau tai būtina sąlyga tam, kad meilė mylimam žmogui nesusilietų su meile Dievui. Praradimų, sielvarto valandėlėmis malda, kuria žmogus prašo Dievą, kad Tasai sužadintų meilę Jam kaip didžiausią laimę, ypač efektyvi.

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Neseniai moteris paprašė mane paaiškinti jos dukters žuvimo priežastį. - Sakykite, kuo aš prasikaltau? - klausė ji. - Prieš Dievą nėra kaltų - tai pirmas dalykas. Antra - ta programa, dėl kurios ji mirė, atėjo ne iš jūsų. Tai jos asmeniška karma. Jūsų dukra mirė ne todėl, kad ji kažką bloga padarė, o todėl, kad nepadarytų tam tikrų poelgių, kurie būtų pakenkę jos sielai. Mirtis buvo jos sielos apsauga. Po kurio laiko ji būtų pamilusi kitą žmogų, tačiau jos neteisinga pasaulėjauta būtų viską sugadinusi. Jai buvo pasiųstas išbandymas, įžeidžiantis meilės ir pasitikėjimo jausmus, tačiau ji to išbandymo neištvėrė ir po pusmečio žuvo. Pasidarė aišku, kad didžiulė meilė, skirta mergaitei, užuot patobulinusi, būtų suluošinusi jos sielą, todėl jūsų dukrai nebuvo leista patirti šio jausmo ir nebuvo leista apskritai toliau gyventi. Vienas įdomus epizodas dar kartą pakankamai aiškiai man parodė, kad vėžys gydomas teisingu gyvenimo tikslu - meile Dievui, o atsiranda vėžys tada, kai gyvenimo tikslu tampa meilė žmogui. - Žinote, - pasakoja vienas pacientas, - aš gyvenu Floridoje, o mano dukra Niujorke. Prieš keletą mėnesių jai atsirado skausmai kairiame šone po šonkauliais. Medicinos centre jai padarė rentgenogramą ir nustatė kelių kumščių dydžio piktybinį auglį kasoje. Jai pasiūlė operaciją ir chemioterapiją. Liko dvi savaitės iki gydymosi pradžios. Ji buvo skaičiusi pirmąją jūsų knygą. Pradėjo kiekvieną dieną melstis ir beveik nieko nevalgė. Po dviejų savaičių jai padarė pakartotiną rentgenogramą, - jokio auglio! Gydytojai buvo pritrenkti, jie nieko negalėjo paaiškinti ir nusprendė, kad buvo sukeistos rentgenogramos. - Aš paaiškinsiu, kas įvyko, - sakau mergaitės tėvui. - Pirmas dalykas, labai gerai, kad ji nepateko pas mane kaip pacientė, nes tokiu atveju būtų visą viltį dėjusi tik į mane ir tai būtų trukdę apsivalyti savo sielą. Antra - kasos būklė atliepia į bendravimą su mylimu žmogumi. Pankreatitas, cukrinis diabetas, kasos vėžys - požymis, kad mylimas žmogus ir meilė jam tapo absoliučia vertybe. Jūsų dukrai dėl neteisingos vertybių sistemos ėmė sparčiai augti pasąmonės agresija ir atitinkamai atsirado auglys. Trečia - ji suprato, kad gali mirti, ir atsisakė viso to, kas anksčiau jai buvo didžiausia laimė. Kai tik pradėjo melstis, ji intuityviai pajuto, kad didžiausia jos laimė ir gyvenimo prasmė - meilė Dievui. Išnyko agresija, išnyko ir auglys. Kai kalbuosi su pacientais, dažnai kartoju, kad nei vienas gydytojas, nei vienas žiniuonis negydo, - jie tik padeda pasveikti, o pasveiksta pats žmogus, panaudodamas savo valios jėgą, kuri per meilę priartina jį prie Dievo.

Prieš keletą dienų susiklostė įdomi situacija, kurios dalyviu aš tapau netikėtai. Man paskambino pažįstama iš Romos, kad pas ją atvyko mylimas žmogus ir staiga labai blogai pasijuto. - Jo būklė blogėja grėsmingu greičiu, - sakė ji. - Gal jūs galite paaiškinti priežastį? - Priežastis labai paprasta, - aiškinu jai. - Jis beprotiškai jus įsimylėjo. - Nejaugi dėl to žmogų gali ištikti mirtis? - klausia ji. - Žinoma, - atsakau jai. - Kuo stipriau žmogus prisiriša, tuo didesnė jo agresija. Ji galėjo jus pražudyti ir todėl apsigręžė į jį ir stumia jį į mirties glėbį. - Ką gi daryti? - Pirmiausia, abu turite melstis. Antra - mažiau meilės ir seksualinių kontaktų, nebent su prezervatyvu. Tai sumažina jautrumą ir prisirišimą prie meilės kitam žmogui. Tarp kitko, apipjaustymo paprotys su tuo ir susijęs. - Į mane kreipėsi jauna pora, - pasakoju jai. - Moteriai chroniška pienligė, kurios ji niekaip negali išgydyti. Vyrui sueities metu šlapimo kanale ir šlapimo pūslėje staigiai prasidėdavo skausmai. - Jūs turite melstis ne tik prieš valgį, bet ir prieš seksualinę sueitį, - aiškinau jiems. - Atsisakykite tarpusavio pretenzijų, jos pririša jus vieną prie kito. Tegul mylimasis prisimena ir atsisako bet kokių pretenzijų visoms moterims. Paskui ragelį ima jis, ir aš aiškinu, kad didžiausia vertybė yra ne mylimas žmogus, o meilė Dievui. Aš jaučiu, kad mano pašnekovas vidujai apstulbintas. Jo situacija labai rimta, nes jo biolauke yra mirties hieroglifas. - Pasinaudokite savo šansu, melskitės, - aš padedu ragelį. Kitą dieną pažįstama skambina vėl. - Žinote, jam dar pablogėjo, - išsigandusi sako ji. - Aš ką tik grįžau namo, o jis keturias valandas išgulėjo be sąmonės. Baiminuosi, kad gali numirti. Į ligoninę jo čia nepriims, o man už kelių dienų reikia išvykti į Vokietiją, bet aš bijau išvažiuoti. - Pirmiausia, padėtis pagerėjo, - sakau aš jai, - jūsų mylimojo biolauke jau nėra mirties hieroglifo, antra, kuo daugiau dėl jo bijotės, tuo daugiau jam kenkiate ir trukdote likti gyvam. Veržkitės į Dievą o jūsų mylimasis veršis paskui jus ir išsaugos savo gyvybę. Nieko nebijokite, važiuokite į Vokietiją, jeigu jūs išvažiuosite, jam tai išeis į naudą. Be to, jeigu jam lemta mirti, jo niekas neišgelbės, aš - irgi ne. - Gal jūs galėtumėte pažiūrėti? - liūdnai klausia ji. - Aš neturiu teisės to matyti, - atsakau. - Perduokite jam ragelį, aš su juo pakalbėsiu. Kol ji perduoda ragelį, skausmingai ieškau išeities. Tam, kad vis giliau pažinčiau pasaulį ir išeičiau į vis naujas platumas,

Sergejus Lazarcvas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui aš privalau tobulėti. Man periodiškai išplaukia karmos purvas, kurio atsikratydamas aš sunkiai ir skausmingai surandu naujus apibendrinimus. Tačiau žmogus dabar nebetoli mirties ir jam vienintelė galimybė išgyventi esu aš. Jis kabinasi už manęs, padaro mane savo tikslu ir perima mano karmos purvą, dar padidindamas jį. Aš turiu jam pateikti tikslią informaciją ir kartu atstumti jį nuo savęs, nes pasitikėjimas tik manimi jam gali kainuoti gyvybę. Kai jis paima ragelį, aš jau esu radęs tinkamą sprendimą. - Klausykite manęs įdėmiai, - sakau jam, - jūs dabar mirštate todėl, kad didžiausios vertybės jums yra tai, ką matote aplink save. Mirtis atima visas vertybes, ir mes apvalyti pareiname pas Dievą. Vadinasi, jeigu jūs padarysite tai, kas padaroma mirštant, tuomet jums nebebus ko mirti. Atsikratykite visko, prie ko esate prisirišę, mintimis netgi atsisveikinkite. Galbūt jums nieko nebereikės. Jeigu jums lemta numirti, tai mirsite, ir aš negalėsiu jums padėti. Aš jums daviau viską, ką galėjau. Daugiau aš jums nebereikalingas. Kitą dieną jaunasis žmogus vėl skambina man. - Aš jaučiuosi normaliai ir tuo netgi sunku patikėti, - prisipažįsta jis. Aš pagūžčioju pečiais. - Jūs teisingai pradėjote rikiuoti vertybių sistemą, todėl jums nereikės mirti. Prašyčiau įsidėmėti vieną svarbų dalyką, - sakau aš, - tarp jūsų ir mylimos moters turi būti tam tikras atstumas. Pradžioje - meilė Dievui, po to - vyro meilė moteriai. Pajuskite, kad ją mylite kaip seserį, kaip dukrą, kaip motiną, kaip paukščius ir gyvūnus, kaip gamtą, supančią jus, kaip pasaulį, sukurtą Dievo. Pati pirmoji emocija: joje mylite Dievą, ir tik tada visa tai, ką paminėjau. Ir tuo atveju, jei meilė išblės, jei mylimas asmuo numirs, išduos, sulaužys ištikimybę, įskaudins ar apgaus, jūsų meilės jausmas vidujai pasiliks nepaliestas. Ir dar kartą primenu - nesiorientuokite į mane. - Taip, tai aš jau supratau, - su palengvėjimu atsikvepia jis. - Na ir garbė Dievui. Mes atsisveikiname. Meilė žmonėms - didžiulė vertybė, ji gimdo gabumus, talentus. Ir kai žmogus pradeda realizuoti savo gabumus, talentą, jame visuomet skamba meilės žmonėms balsas, o už šio balso visuomet turi skambėti negirdimas, bet svarbiausias balsas - meilė Dievui. Jeigu jos nebėra, žmogui nebus leista atskleisti savo talento, kad jis neapgautų ir nenusivestų paskui save savo gerbėjų. Aš suvokiau, kame slypi Editos Piaf balso patrauklumas, kai išgirdau jos vaikystės istoriją. Būdama septynerių ar aštuonerių metų ji buvo akla, ir, pažiūrėjęs, kokia to aklumo priežastis,

TREČIA KNYGA S e r g e j u s I. a z a r e v a s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA pamačiau, kad tai buvo meilė žmonėms ir pasauliui. O kai pasaulį imi mylėti daugiau negu Dievą, pradeda blogėti regėjimas, kad mažiau prie pasaulio prisirištum. Daugelis į senatvę praranda regėjimą, nes labai prisiriša prie šio pasaulio. Ir kai moterys miestelyje, kur gyveno mergytė, pradėjo melstis Dievui, tikėdamos stebuklu, tai sukelto jų polėkio galia išgydė mergytės sielą ir ji praregėjo. Būtent visų vertybių sistemų įveikimas veržiantis į Dievą, mums leidžia pajusti ir apibūdinti mus supantį pasaulį. Jaunas žmogus man ilgai pasakoja savo problemas. - Į ką tik aš nesikreipiau - ir į bobutes, ir į ekstrasensus. Geriausiu atveju trumpam padėtis pagerėdavo, tačiau pašalinti kerų niekas neįstengė. - Tai ne kerai, - aiškinu jam. - Jūsų pasąmonės agresija moterims labai didelė. Paprasčiau kalbant, jūs neįtikėtinai didelis pavyduliautojas. Jūsų siela pernelyg prisirišusi prie šeimos, prie mylimo žmogaus, prie noro turėti vaikų nuo mylimos moters. Todėl, kai tik ką nors prarandate, kyla agresija. Peržiūrėkite savo gyvenimą, keiskite savo elgesį su žmonėmis ir savo charakterį. Po mėnesio jis vėl atėjo pas mane pasitikrinti. - Aš sužavėtas, - pasakojo jis. - Man labai pagerėjo. Jaučiu, kad jau neprisirišu prie santykių. Įsivaizduoju, kad mes susipykome, kad mane išdavė, bet manyje jau neplyksteli agresija, širdyje išsaugau meilės jausmą. - Teisingai, prie santykių su artimu žmogumi, tai yra prie dvasingumo jūs jau neprisirišęs, tačiau jūsų siela dar labai prisirišusi prie meilės žmonėms. jaunu-olMis.an visuomet atrodė, kad tai labai gerai, - stebisi - Meilė žmonėms - didžiulė laimė ir turtas, tačiau jeigu mes ją iškeliame aukščiau už Dievą, ji virsta nelaime. Meilė žmonėms negali būti padaryta pagrindiniu tikslu - tai tik būdas mylėti Dievą. Jeigu žmogus pinigus padaro tikslu, jo vaikai gimsta skurdžiais, kad galėtų apvalyti savo sielą. Jiems Dievas neduos pinigų arba jie patys jų atsisakys, norėdami išsaugoti gyvybę. Jeigu tėvai dvasingumą padaro savo tikslu, vaikai gimsta nedvasingi arba patys atsisako dvasingumo, nenori vystyti intelekto, gabumų, dorovingumo. Jeigu žmogus meilę kitiems padaro savo tikslu, niekindamas ir smerkdamas tuos, kas išdavė jų pasitikėjimą, jo vaikai Dievo bus palikti be meilės žmonėms, tai yra jie bus apsėsti šėtono, arba patys atsisakys dvasingumo ir taps niekšais ir prievartautojais. Jie neprisirišę nei prie žemiškumo, nei prie dvasingumo. Jie visi prisirišę prie meilės žmonėms.

S e r g e j u s I, a z a r c v a s TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Po mėnesio jaunuolis vėl pasirodė pas mane. - Man viskas jau gerai, tačiau atsirado keistas pojūtis, tarsi truputį vampyraučiau moteris. Ar tai tiesa? - Taip, tiesa! - sakau aš. - Jums turėti mylimą moterį vis dar yra tikslas, o ne priemonė mylėti DieVą. O mus tikslas stiprina, mes iš jo gauname jėgų. Jeigu mūsų tikslas yra Dievas, mes jėgų ir meilės semiamės iš Jo ir klestime. Jeigu mūsų tikslas - mylimas žmogus, tai jėgų ir meilės atiminėjame iš jo, vadinasi, jį apiplėšiame. Va šitaip motinos, beprotiškai mylėdamos savo vaikus, nesąmoningai vagia iš jų sveikatą ir laimę. - Vadinasi, mylėti kitą žmogų - nuodėmė? - Viskas priklauso nuo to, koks santykis tarp meilės žmogui ir meilės Dievui. Visata pasirodė kaip išsiskyrimas, atotrūkis nuo Dievo. Ir juo smarkesnis atotrūkis, tuo stipresnė turi būti meilė Dievui, noras su juo susivienyti. Kokia mito apie Adomą ir Ievą prasmė? Iš vienos pusės - vyro ir moters meilė kuria palikuonis, o iš kitos - ta meilė tarsi nuodėminga. Meilės nuodėmingumas slypi štai kur: ji gali viršyti meilę Dievui. Jeigu kažką šioje Visatoje ir visoje esamybėje laikome savo tikslu, mūsų meilė tam viršija meilę Dievui. Jeigu bet kokia laimė, kurią mes jaučiame, ir visa esamybė yi^ meilės Dievui raiška, tuomet, kad ir kaip stipriai mylėtume mus supantį pasaulį, meilė Dievui visuomet bus stipresnė ir, vadinasi, vietoje griovimo vyks vystymasis. Vieną kartą pacientas paklausė mane: - Kai tik bandau melstis, tuojau pat dešinėje galvos pusėje atsiranda skausmas ir tartum kas užgula galvą. Gal pasakytumėte, su kuo tai susiję? - Jūsų sieloje dar liko daug paniekos netobuliems žmonėms ir pretenzijų mus supančiam pasauliui. Negalima artintis prie švento paveikslo jaučiant nuoskaudą ir ką nors smerkiant, nes maldos Dievas nepriims, jeigu jūsų širdis pilna paniekos ir nuoskaudų. Pradėkite nuo atgailavimo. Jis linktelėjo galva, o aš prisiminiau įdomų atvejį, kurį papasakojo mano pažįstama. Ji pradėjo melstis ir vis kartojo ir kartojo žodžius: - Viešpatie, aš Tave myliu labiau už viską pasaulyje. Ir kaskart jos galvą perverdavo siaubingas skausmas, lai tęsėsi du mėnesius be pertrūkio, kol galiausiai ji melsdamasi paprašė: - Viešpatie, aš vis vien myliu tave labiau už viską pasaulyje, nebeduok man tokio skausmo! Skausmas išnyko ir daugiau nepasirodė. Spalio mėnesį, prieš išskrendant į Niujorką, į mane kreipėsi du sudėtingi pacientai, apie tai aš jau minėjau. Nepaprastai protingam

TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui ir geram berniukui buvo kraujo vėžys. Priežastis - prisirišimas prie gabumų ir dvasingumo. Antras atvejis - paskutinė onkologijos stadija. Bandydamas būtent jiems padėti, aš įžengiau į naujas platumas, suvokęs, kas stiprino prisirišimą prie dvasingumo. Tai noras padaryti gyvenimo tikslu meilę žmonėms ir pasauliui. Buvau įsitikinęs, kad dabar viskas gerai baigsis, bet klydau. Po mano išvykimo vyriškio būklė pablogėjo. Nusikamavusi jo žmona keletą dienų skambino man į Niujorką, tačiau mūsų pastangos ėjo veltui. Jis merdėjo ir po savaitės mirė. Tuomet aš pats sau uždaviau klausimą, kodėl jis mirė. Jeigu nebuvo prisirišęs prie trijų Žemėje svarbiausių vertybių sistemų, tai kodėl gi jis mirė? Na gerai, jis galėjo vaikams perduoti labai daug dvasinio \"purvo\", kurio nesugebėjo pašalinti, arba šiame gyvenime padarė poelgį, už kurį būtinai turėjo atsiskaityti, arba iki galo manimi nepasitikėjo, arba jo charakterio inercija buvo pernelyg didelė ir jis nesuspėjo įtikinti savo sielos, kad meilė Dievui yra aukščiausia laimė gyvenime. Galų gale po metų ar dvejų jis turėjo vėl persikūnyti, todėl jo išėjimas iš Žemės buvo griežtai užfiksuotas. Visa tai galėjo turėti įtakos, bet aš jaučiau, kad visą laiką dar kažkas ligą kurstė. Pavyduliavimo jis iki galo negalėjo pašalinti, tačiau tuomet reikia pasiekti struktūras, esančias aukščiau už laiką... Šios struktūros kuria patį laiką. Ir jos taip pat gali būti vertybių sistemomis, prie kurių galima prisirišti, iškelti jas savo gyvenimo tikslu ir prasme. Tačiau ką reikia padaryti, kad išeitume už laiko, erdvės ir materijos ribų, aš neįsivaizduoju. Tiesa, pastaruoju metu pradėjau apčiuopti struktūrą, priešpriešinę laikui, ir periodiškai man išplaukdavo prisirišimo prie jos programos. Aš sėdžiu ir bandau šią struktūrą klasifikuoti. Piešiu ratuką - tai žemiškos vertybės - materija, piešiu iš dešinės kitą ratuką - tai dvasinės vertybės - erdvė. Erdvė pagimdo materiją ir drauge jos pereina viena į kitą. Jeigu keičiasi erdvės struktūra, keičiasi ir materijos struktūra. Didelės materijos masės keičia erdvės struktūrą. Po jomis piešiu trečią ratuką - tai laikas, kitaip tariant, meilė žmonėms ir aplink esančiam pasauliui. Šią meilę gimdo dvasinės ir fizinės vertybės. Ir ką gi, neseniai aš nupiešiau virš laiko ketvirtą ratuką. Taigi, turiu faktų. Aš įžengiau į emocinį kontaktą su esme, esančia už laiko ribų. Ji pereina į laiką, laikas pereina į šią esmę. Kažkuo ji yra laiko priešprieša. Dabar klausimas - kuo? Aš bandau surasti materijos ir erdvės sąveikos analogus. Čia geriausias pavyzdys - žmogus. Visi procesai vyksta greitai. Kūnas suyra - siela gyva, tai yra biolaukų struktūros ilgaamžiškesnės negu materijos struktūros. Biolauko stabilumas didesnis negu materijos stabilumas. Aš savo pacientams sakau: rūbai, butas, pinigai - tai mūsų kūno apsauga, stabilios sąlygos, padedančios jam vystytis. Kuo

Sergejus L z a r e v a s TREČIA KNYGA 471 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui daugiau pinigų, materialinių gėrybių, tuo geresnės sąlygos stabilumui ir apsaugai nuo išorinio pasaulio. Tačiau grynai fizinis stabilumas veda į degradaciją. Dinozaurai išmirė. O vėžlys, prisidengęs tvirtu šarvu, nustojo vystytis. Juos pranoko smulkūs žinduoliai, kuriems didelis svoris, stiprus šarvas, aštrūs dantys buvo antraeiliai dalykai. Greita adaptacija prie naujų sąlygų, refleksų pakitimai leido fizinį prisitaikymą paversti funkciniu. Kuo daugiau funkcijų turėjo vienas organas ar kelių organų dermė, tuo geriau prisitaikydavo visas organizmas. Informacinė apsauga pasirodė esanti stipresnė, negu fizinė. Dvasinių struktūrų tobulėjimas aktyviau vyko organizmų grupuotėse. Stabilios esybių grupuotės turėjo daugiau šansų išlikti, tačiau pasirodė, kad grupinis mąstymas turi savo minusų. Jis labiau traukia į vienodumą, jis labiau statiškas, negu individualus. Todėl bičių, skruzdėlių ir kitų bendruomenių, kur grupavimasis visiškai nustelbė individualumą, kaip ir vėžlių vystymasis sustojo. Pati perspektyviausia pasirodė ta kryptis, kur vienu metu susitikdavo dvi spiralės, kur grupinį mąstymą praturtindavo individualusis. Taigi materialus pasaulis veržiasi į įvairovę, į pakitimus, o dvasinis pasaulis - į vienybę ir vienodumą. Dvasinės vertybės palyginus su žemiškomis - kur kas stabilesnės. Vadinasi, dvasinės vertybės, - gabumai, intelektas, dorovingumas, teisingumas, aukšti idealai gali geriau apsaugoti žmogų. Jeigu žmogus jas kaupia kaip pirmaeiles, toks žmogus ilgainiui visais atžvilgiais bus gyvybingesnis už tą, kuris orientuojasi tik į pinigus ir materialias gėrybes. Laikas, palyginus su erdve ir materija, dar labiau stabilus. Vadinasi, šioje Visatoje didžiausias stabilumas, taigi ir pagrindiniai informaciniai blokai yra laiko struktūrose. Paprasčiau kalbant, meilė žmonėms ir šiam pasauliui, o tiksliau, šiai Visatai, galiausiai suteikia patvariausią stabilumą ir apsaugą, ir didžiausią laimę. Dabar vėl grįžkime prie ketvirtos struktūros, kurią aš neseniai apčiuopiau. Jeigu toji struktūra - priešprieša laikui, vadinasi, turi jį griauti ir tuo pačiu metu privalo būti dar stabilesnė negu laikas. Aš sukau galvą, stengdamasis surasti tinkamą pavadinimą šiai esmei, ir nusprendžiau ją pavadinti chaosu, griovėja. Senovėje buvo sakoma: \"Chaosas - aukščiausia tvarkos plotmė\". Chaosas griauna todėl, kad jo tvarkomybės laipsnis aukštesnis negu kosmoso. Vaizdas keistas - aukščiau už meilę žmonėms ir aplinkiniam pasauliui plyti griaunamosios jėgos. Tai buvo siena, įveikti jos aš negalėjau. Jau neturėjau jėgų ir nusprendžiau šią temą kuriam laikui atidėti. Ir štai aš sėdžiu ofise, Manhetene. Pro žaliuzi taipus matosi saulės šviesos ruoželiai. Priiminėju pacientus. Visi atvejai elementariai paprasti. Ir tik telefono skambutis iš Peterburgo išmuša mane iš įprastų vėžių. Skambina mano bendradarbis. - Klausyk, mano sūnui pažeisti plaučiai, ir jokie vaistai nepadeda.

TREČIA KNYGA Sergejus La z a re va s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Aš žiūriu į berniuko biolauką ir pasiekiu tą struktūrą, kurią pavadinau chaosu. - Zinai, - sakau bendradarbiui, - tai prieraiša prie aukštesnių struktūrų, tokių, kurioms aš dar net pavadinimo nesuradau. Pabandykite ką nors patys, o aš iš savo pusės pabandysiu stabilizuoti situaciją. Po dviejų dienų jis vėl paskambino. - Aš kreipiausi į vieną aiškiaregę, ji sakė, kad sūnų reikia išmaudyti vonioje su česnakais. Po tos vonios jis vėmė ir lyg pradėjo taisytis, tačiau neilgai trukus vėl viskas pasikartojo ir jo būklė blogėja. Visa ši situacija buvo panaši į kilpą, užsmaugiančią mano sugebėjimus ir galimybes, paverčiančia juos neveikliu ir bejėgiu gumulu. Vėl atsidūriau situacijoje, kurioje visa, kas anksčiau buvo efektinga, dabar nebeveikė. Tuo tarpu berniuko būklė blogėjo sparčiai ir kažkodėl aiškiai buvo panaši į vieno sirgusio vėžiu žmogaus būklę, o tasai žmogus neseniai mirė. Kritiškais atvejais mane gelbėdavo mokėjimas absoliučiai visas jėgas paskirti svarbiausiam tikslui, maksimaliai suglausti informaciją, į vieną tašką suspausti visą praeitį ir dabartį. Jeigu informacijos glaustumas pranokdavo tam tikrą lygį, kiekis pereidavo į kokybę ir gimdavo nauja idėja. Ja vadovaudamasis aš klasifikuodavau aplinkinį pasaulį, sukurdamas sampratas, pagal kurias kontroliuodavau ir valdydavau situaciją. Aš karštligiškai pradėjau raustis atmintyje ir prisiminti faktus, susijusius su laiku ir su griovimo jėgomis, tai yra su chaosu. Prisiminiau vieną labai įdomų pokalbį Sibire. Pašnekovas pasakojo savo eksperimentą su laiku. - Aš seniai pastebėjau, kad laiko tėkmė nevienalytė. Įsivaizduokite, guli ant žemės didelė krūva metalinių vamzdžių. Kai eini pro juos, laikas trumpėja. Mes vėliau klausinėjome kitus žmones, lygindami subjektyvius pojūčius. Tiksliai tokį patį kelio atstumą žmonės, nueidavo kitur, o paskui, praeidami pro didelę krūvą gulinčių vamzdžių, jautė, kad tai užima kur kas mažiau laiko. Vadinasi, didelis kiekis vamzdžio pavidalo daiktų, susijungdami kartu, sulėtina laiką. Mes atlikome eksperimentą ne tik su apvaliais daiktais. Žinote, kokie būna kartoniniai dėklai kiaušiniams? Mes sudėjome dvidešimt tokių dėklų vieną ant kito ir apačioje po jais pasodindavome žmogų. Tokiu momentu prietaisai registruodavo jo fiziologinės būklės pakitimą, matėsi ir išoriniai pakitimai. Kraujas priplūsdavo į galvą, veidas parausdavo. Vienintelis dalykas, ko mes negalėjome paaiškinti, kodėl tokios konfigūracijos keičia laiko tėkmę. Aš pasakiau, kad man tai atrodo pakankamai suprantama. Materija, erdvė, laikas yra vieningas darinys. Vadinasi, vieno elemento

Sergejus Laz a rev a TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui pakitimas sukelia kito elemento pakitimą. Dideli materijos kiekiai žymiai keičia erdvės ir laiko charakteristikas. Laiko glaustumui pakitus pasirodo ar išnyksta materialūs objektai ir pakinta erdvės charakteristikos. Bet koks objektas savo paviršiumi daro įtaką erdvei ir laikui. Per paviršiaus sistemą mes galime paveikti laiką. Dar vieną faktą prisiminiau: kartą, įdomumo dėlei, nuvažiavau pas vieną bobutę, gydžiusią maldomis ir užkalbėjimais. Ji žiūrėdavo žmogui į akis ir pradėdavo pasakoti ką nors apie jo gyvenimą, paskui pasakydavo, kas jam gali atsitikti. Kad ir kaip keista, išskyrus jos primityvią ir atžarią kalbą, visa, ką ji sakė, sutapo su mano diagnostikos duomenimis. Tarkime, aš matydavau, kad mergina vidujai labai pavyduliauja ir dėl to turi daug problemų asmeniniame gyvenime ir mažai šansų turėti vaikų. Bobutė tai išreikšdavo taip: - Tave užkerėjo, mieloji, neturėsi vaikų, ateik pas mane, pagersi mano vandens ir bus lengviau. Aš pažiūrėjau, kur ta bobutė praeitame gyvenime gyveno, pasirodo - Tibete, ten ji užsiiminėjo dvasine praktika. Užtat spontaniškai atsiskleidė tokie sugebėjimai šiame gyvenime. - Aš kiekvienais metais važiuoju į Altajų, - pasakojo ji. - Ten reikia nueiti šešiasdešimtį kilometrų, kad pasimelstume vienoje cerkvėje. Mes, būrelis bendratikių, susirenkame ir ilgai einame į ten pėsčiomis. Tai va, praeitą kartą atėjome, pasimeldėme, su Dievu pasukome atgal ir per dvi valandas sugrįžome į vietą. Vadinasi, mes per valandą nuėjome trisdešimt kilometrų. Niekas taip ir nesuprato, kodėl taip 'įvyko, o mes nutarėme, kad Dievas taip viską patvarkė. Aš vėliau peržvelgiau, kodėl taip įvyko. Pasirodo, laikas - tai ritmas. O per ritmą mums lengviau valdyti laiką. Kai žmogus kelias valandas ritmiškai eina, tai, apie ką jis galvoja, daug giliau įsiskverbia į jo pasąmonę. Jeigu jis galvoja apie Dievą, pradėdamas vidujai melstis, ruošdamasis maldoms kelio pabaigoje, jam laikas žymiai sulėtėja. Štai kodėl maldininkai keliaudavo pėsčiomis. Ir sulėtėdavo ne tik subjektyvus, bet ir objektyvus laikas. Todėl vidinis pasaulis, kuriame gyvename, kvėpuojame, valgome, judame, veikia laiko procesus, vadinasi, ir sveikatą. Taigi ir drabužis, kaip jo paviršius, sukirpimas ir konfigūracija taip pat gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Vadinasi, teigiamai ar neigiamai ją veikti gali ir erdvė, kurioje žmogus gyvena, šios erdvės talpumas ir apipavidalinimas. Paprasčiau kalbant, langų forma, baldų išdėstymas bute, patalpų, kuriose mes gyvename, išplanavimas susijęs su mūsų sveikata. Iš to prašosi išvada, kad ne tik vidinės, bet ir išorinės talpos - namų fasadai, raįonų ir parkų, šventovių ir visuomeninių pastatų išplanavimas gali sąlygoti miesto likimą ir fizinį sveikatingumą. Bet visa tai susieta su laiku, su tvarkomybe. O.kaipgi griovimas? Kaip su griovimu susieti žmogaus sveikatą? Aš vėl pradėjau analizuoti. Liga - tai tam tikro pobūdžio organizmo

TREČIA KNYGA Sergejus Laza rėvas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA destabilizavimas, griaunantis jo funkcijas. Vaikystėje aš nuolat sirgdavau peršalimo ligomis ir pastebėjau, kad ligos metu labai išlavėja uoslė ir skonio pojūtis. Organizmas tarsi atsinaujina, pasidaro jautresnis. Vieną kartą, siekdamas sustiprinti imunitetą, gydytojas man paskyrė piroganalo injekcijas, nuo jų staigiai pakildavo temperatūra, prasidėdavo geliantys skausmai, tačiau vėliau aš pats jausdavau kažkokį atjaunėjimą. Kai organizmas priprato prie šio vaisto, efektas išnyko. Vadinasi, destabilizacija stabdo laiką ir sužadina atjaunėjimo efektą. Kol organizmas auga, vyksta didžiulis fizinis persigrupavimas. Tai atitinkamai veikia ir laiko procesus. Ypač didelis destabilizacijos proveržis vyksta lytinio brendimo laikotarpiu. Tuomet laiko glaustumas būna didžiausias. Todėl pagrindinius gabumus ir visą gyvenimo kelią paauglystės metais vidujai nustato šis laikotarpis. Tad, jei praktikuotume giluminės žmogaus destabilizacijos technikos būdus, galėtume žymiai sulėtinti senėjimo procesus. Tačiau tokiai destabilizacijai reikalinga kontrolė, kuri griovimą paverstų kūrimu, o tai yra meilės kiekis mūsų sieloje. Dievas sukūrė Visatą. Dievas yra Meilė. Vadinasi, kad galėtume valdyti visus destabilizacijos procesus, turime priartėti prie Dievo ir kuo daugiau sukaupti sieloje meilės. Taigi vis dėlto meilė - pirmiausia, destabilizacija - po to. Viskas susiklosto šitaip: būsimo kūdikio siela iki pradėjimo, jungdamasi su Dievu, gauna meilės dovį pagal savo karmą. Ir jeigu ta destabilizacija, kuri atsiranda jam gimstant, vystantis, bendraujant su aplinkiniu pasauliu, viršija atsineštą į šį gyvenimą meilės dovį, prasideda traumos, ligos ir mirtis. Vadinasi, griovimas - vis dėlto sienos, o fundamentas yra meilė. Pateiksiu dar vieną faktą. 1995 metų pavasarį aš su savo draugais nuvykau į Šiaurės Kaukazą - į Teberdą. Nueidavome ten prie narzano šaltinių. Ir vieną vakarą, kai sėdėjome ir šnekučiavomės, kalba pasisuko į tai, kad mineraliniais vandenimis žmonės išsigydo įvairias ligas. Aš pagalvojau, kad man, praėjus visas dvasinio apsivalymo pakopas, teks užsiimti ir fiziniais poveikiais. Pasakysime taip: be žodinio emocinio poveikio, reikės ieškoti ir kitų būdų. Tarkime, žmogus meldžiasi šventovėje, tačiau jo vidinės būsenos pasikeitimui daro įtakos ne tik malda, bet ir šventovės forma, jos vidinė erdvė, daiktų joje išdėstymas ir jų forma, kvapai ir taip toliau. Vadinasi, greta vertybių sistemos peržiūrėjimo, žmogus gali geriau kaupti sieloje meilę, pakeisdamas mąstymo, kvėpavimo, judėjimo, mitybos ritmą. Mano bendrakeleivis, grįžęs iš narzano šaltinių, papasakojo man istoriją apie nepaprastus mineralinius vandenis, esančius vienoje

S erge jus Laza ieva s TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Kaukazo kalnų gyvenvietėje. Ten netoli vienas nuo kito trykšta keli mineraliniai šaltiniai. Ir kiekvienas gydo tam tikras ligas. Vienas - regėjimo, kitas - sąnarių, trečias - žarnyno. Efektas - pritrenkiantis. Per keletą dienų žmonės, beveik praradę regėjimą, jį vėl atstato. Aš paprašiau bendrakeleivį įsivaizduoti vandenį, kurį jis geria, kad per jo biolauką galėčiau pasiekti šaltinių biolaukų struktūras. Žinojau, kad gauta informacija bus paviršutiniška, tačiau man reikėjo suvokti pagrindinį principą. Vanduo - puikiausia informacijos kaupėjas. Praeidamas per kalnų uolienas, jis prisigeria kažkokios informacijos, kuri paskui gydo. Kaukaze uolienos susidariusios iš nuosėdų - tai buvusio okeano dugnas. Gali būti, kad vandens nešamos programos susijusios su gyvybine organizmų veikla vandenyje ir okeano dugne. Rezultatas man pasirodė netikėtas. Aš maniau,\"kad vanduo teikia daugiau gyvybingumo, ir dėl to žmogus pasveiksta. Tačiau vanduo nešė informaciją apie mirtį. Pasirodė, kad jis nešė informaciją apie daugelio gyvų organizmų žūtį, tai yra vandenyje buvo užkoduotas mirties priėmimas. Ateinu rytą į Parapsichologijos Akademiją. - Klausyk, tau įdomi žinutė, - sako vienas mano bendradarbių. - Po tavo gydymo mergina pateko į psichiatrinę ligoninę. Skambino tos merginos motina ir paliko informaciją autoatsakove: \"Jūs turite žinoti, kaip klojasi Lazarevo pacientams, mes daug kartų vaikščiojome į seansus, o neseniai dukra pateko į psichiatrinę ligoninę\". - Ar skambinusioji paliko telefono numerį? - klausiu aš. - Taip, paliko. Skambinu moteriai, kuri pasako man dukros vardą, ir bandau susivokti, kokia čia situacija. Jos dukros liga susijusi su dukros sūnaus būkle. Jis gali numirti. Priežastis - pavyduliavimas. Aš žiūriu į jaunos moters biolauką, jis iš esmės harmoningas. Vadinasi, visa problema ta, kad neapvalyta jos sūnaus siela. - Ar aš jums sakiau, kad jūsų dukra pavydulinga? - Taip, sakėte, ji stengėsi pasitaisyti, ir jai labai pagerėjo. Tačiau neseniai vėl pasidarė žymiai blogiau. - Ar aš jums sakiau, kad melstumėtės ne tik už dukrą, bet ir už vaikaitį? - Taip. Mes abi su dukra meldėmės. - Klausykite manęs įdėmiai. Jeigu aš jums sakiau, kad viso gyvenimo peržiūrėjimas ir malda yra sunkus darbas, tai taip ir yra. Jeigu sakiau, kad jūsų vaikaičio apvalymui reikės kur kas daugiau jėgų, tai taip ir yra. Jūs į mano žodžius nerimtai pažiūrėjote, taip pat jūsų dukra. Šansai, kad liktų gyvas vaikaitis, kaip ir anksčiau minimalūs. Visa tai, ką jūs ir jūsų dukra nesugebėjote apvalyti, arba

TREČIA KNYGA Sergejus Taza rėvas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA nužudys vaikaitį, arba grįš jums - motinai ir senelei. Jeigu jūs patingėjote apvalyti sielą, neieškokite priežasčių kitur. Dirbkite toliau. Moteris padeda ragelį. O aš atmintyje lėtai peržvelgiu įvairiopus atvejus. Kai žmogus gydosi pas ekstrasensus, gali būti pablogėjimų, susijusių su programų rezonansu. Jeigu gydančiojo siela prie ko nors prisirišusi, o paciento prisirišimas, sukėlęs ligą, toks pat, toks gydantysis paciento neišgydys. Daugelio religijų įkūrėjai buvo žmonės, kurių dvasios tikslas buvo tik Dievas. Todėl tai harmonizavo ir gydė jų pasekėjų sielas ir kūnus. Neseniai priiminėdamas ligonius įdomiai pasikalbėjau su viena mergina. - Troškimą turėti vaikų, kurti jūsų siela laiko gyvenimo tikslu. Taip pat mylimas žmogus ir meilė jam - jūsų tikslas. Susitaikyti su šių troškimų pažeminimu jūs negalite. Praeitame gyvenime dėl to mirė jūsų sūnus. Ir jis netrukus vėl turi pasirodyti pasaulyje. Jeigu jis mirtų nėštumo metu ar po gimdymo, jūs už tai turėsite atsiskaityti ir jums jau paskirta prieš jo pradėjimą ir nėštumo metu patirti nemaža pažeminimų ir įskaudinimų, priimant juos kaip Dievo siunčiamus. Ruoškitės tam iš anksto. Kuo daugiau jūsų siela veršis į Dievą, tuo lengviau ištversite visus išbandymus ir išgelbėsite kūdikį. Mergina man užduoda netikėtą klausimą. - Žinote, aš buvau pas ekstrasense, ir ji man pasakė, kad aš galiu gydyti vaikus. Ir vieną kartą, - man pačiai tai buvo visiškai netikėta, - aš gebėjau nustatyti diagnozę ir pasakiau, kaip gydyti. Ir dar - vėliau kitas žiniuonis, pas kurį aš atsitiktinai atsidūriau, sakė, kad mano sugebėjimai dideli. Ar aš galėčiau tobulintis, gydydama ligonius? - Aš jums patarčiau neskubėti. Bet koks gydymas yra gydymas meile, ir jeigu jos sankaupų nepakanka, žmogus negali būti gydančiuoju, turiu omenyje - profesionalu. - Sakykite, ar gebėjimą gydyti turi kiekvienas žmogus taip kaip gebėjimą mylėti? - Kiekvieno žmogaus tarsi du meilės klodai: pirmasis - tai paviršutinis klodas, kai meilė atsiranda prie ko nors prisilietus ir tarsi priklauso nuo objekto, ją sukėlusio. Šis jausmas, kaip ir visi kiti, atsiranda iš Dieviškosios meilės jausmo, kuris nuo nieko nepriklauso ir viską kuria. Dievas juk nuo nieko nepriklauso, ir tokia meilė, niekam nebūdama pavaldi, šviečia kaip saulė. O jūsų vidinė meilė priklauso nuo mylimo žmogaus, nuo noro turėti vaikų, nuo kūrimo ir kūrybos. Jūs šį \"purvą\" prisiimsite sau. \"Purvas\" nusės būtent ten, prie ko jūs prisirišote. Vadinasi, jūsų orientacija į vaikų gimdymą ir kūrimą, į meilę žmonėms ir

Ser g e j u s L a z a r e v a s TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui pasauliui pasidarys dar stipresnė. Tuomet jums bus užblokuota galimybė turėti vaikų ir kurti. Tai gali būti nevaisingumas, gabumų gydyti praradimas, sunki liga ir taip toliau. Kiekvienam žmogui būna valandėlių, kai esant bet kokioms prieraišoms, siela pakyla virš jų ir pradeda šviesti meile. Tokiu metu žmogus gali padėti kitiems ir neprisiimti jokio \"purvo\". Tačiau taip atsitinka nedažnai. Aš vėl grįžtu prie savo temos. Miršta mano pacientai, ir aš negaliu jiems padėti. Mano bendradarbių vaikai serga, o aš negaliu suprasti, kodėl. Situacija blogėja. Reikia kiek galima daugiau susikoncentruoti, surinkti maksimalų kiekį informacijos ir po to ją stipriai suglausti, sutraukti. Suglaudžiant informaciją, vyksta jos irimas. Jeigu sieloje nėra pakankamo meilės kiekio, tokiu momentu galima išprotėti. O jeigu meilės pakanka, irimas virsta kūrimu, naujomis idėjomis. Tam, kad būtų sukaupta daugiau meilės, sielą reikia atitraukti nuo visko, prie ko ji šioje Žemėje prisirišusi. Prieš kiekvieną eilinį smegenų šturmavimą ant manęs griūna daugybė nemalonumų, nesėkmių ir pažeminimų. Labai gerai veikia mirtinai pavojinga situacija. Po tokio įbėginimo, trunkančio mėnesį ar du, aš dažniausiai galiu išspręsti problemą iš karto. Analizuodamas visa tai, aš suvokiau, kodėl kūrybinius darbuotojus traukia rizika ir ekstremalios situacijos. O taipgi kodėl jie vis pažeidinėja įprastą darbo ir gyvenimo režimą ir kodėl jų sielos kupinos meilės. Kuo daugiau siela atsiskiria nuo visko, prie ko prisirišusi, tuo daugiau meilės išsilaisvina. Štai kodėl daugelyje slaptųjų mokyklų imamasi haliucinogenų, rūsčių apribojimų ir išbandymų, kurių metu balansuojama ant mirties ribos ir žmogus taip \"įsiūbuojamas\", kad jis pajėgia atlikti kokybiškai naują šuolį. Jeigu įgimtų meilės sankaupų žmogaus turėta pakankamai, pavyzdžiui, jis praeitame gyvenime buvo giliai tikintis ir geras, jis ištveria tuos išbandymus ir pasiekia gerų rezultatų. Tačiau tokių maža. Todėl mokinių atranka būdavo labai griežta, ir daugelis kandidatų arba žūdavo, arba būdavo pašalinami iš mokyklos. Laiko ir griovimo tema man buvo nepavaldi, ir aš tai jaučiau. Reikėjo spręsti klausimą nors bendrais bruožais. Aš vėl prisiminiau mineralinius šaltinius, kurių vandenį vartodamas žmogus pasveikdavo. Per žarnyną informacija veikia giluminius pasąmonės sluoksnius. Iš vienos pusės žmogus gauna informaciją apie griovimą, tai blokuoja jo prisirišimą prie aplinkinio pasaulio, o iš kitos - jis gauna informaciją apie meilę griūvančiose struktūrose. Pasąmonėje prasideda tokie patys procesai, kokie atsiranda mirštant arba meldžiantis. Mes visi valgome produktus, kurių dauguma yra rūgimo rezultatas. Viena moteris man pasakojo apie skanumyną - juodus kiaušinius.

TREČIA KNYGA S e r g e j u s La z-a r e v a s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Kiaušinis, pragulėjęs žemėje ilgiau kaip metus, įgyja nepakartojamą skonį ir virsta skanumynu. Kai žmogus geria savo šlapimą, sprendžiant iš visko, griovimo informacija veikia analogiškai, kaip ir mineralinių šaltinių vanduo. Aš girdėjau, kad kai kurios ligos buvo išgydytos žmogui pagulėjus mėšle arba žemėje. Gydomasis purvas, matyt, turi tokių pat efektingų savybių. - Klausyk, man kažkodėl pradėjo skaudėti sąnarius, ir slogos niekaip negaliu atsikratyti, - sako mano bičiulis, sėdintis greta pirtyje. - Pavyduliavimas, - aiškinu aš. - Nejaugi! - stebisi jis. - Lyg ir nepastebėjau, kad būčiau kada pavyduliavęs. - Tau tik taip atrodo, tai viduje slypi. - O kasą dėl ko skauda? - Kasa - tai santykiai su mylimu žmogumi. Jis stuksena į apatinę kaklo dalį: - O sprandą dėl ko maudžia? - Jautiesi moterų skriaudžiamas. - Gerai, aš tapau paveikslą, o kodėl po to skauda strėnas? - Slopini savo meilę dėl nuoskaudų, patirtų iš moterų. - Kodėl būtent dabar? - Būsimųjų vaikų sielos prie tavęs artėja. O nuoskaudų tavyje daug. Dabar pavasaris, sustiprėjęs ryšys su ateitimi, rudenį - su praeitimi. Jeigu ten yra kokio \"purvo\" ar kokių nuodėmių, atitinkamai atsiranda ir problemų. Iš visko sprendžiant, 1995 metų pabaigoje tikrai prasidėjo tai, ką aš parašiau pirmojoje knygoje apie žmonijos susinaikinimo programos įsijungimą. Kadangi mastai dideli, ryškių programos požymių iškart nematyti. Pastebimas negatyvių procesų augimas. - Na gerai, kaip jau Dievas duos, - sako mano bičiulis, - tu aiškinai, kad prisirišimas prie mylimo žmogaus, prie šeimos, atrodo, sukelia pavyduliavimą. O prisirišimas prie kūrybos ir pavyduliavimas pagal energetiką - tas pat. Jeigu aš pavyduliausiu, tai prisirišiu prie kūrybos ir galiu prarasti kūrybinius gabumus? - Žinoma. - Be to, kas parašyta tavo knygoje, ką dar galima daryti? - Periodiškai išsimušti iš įprastų vėžių, kad siela neprisirištų prie jokių vertybių. Žiūrėk, dailininkas dirba, paskui viską meta ir įsileidžia gerti - po to vėl normaliai kuria. Jeigu be perstojo dirbtų, jam kiltų grėsmė prarasti kūrybinį potencialą arba išprotėti, arba sugriūtų jo asmeninis gyvenimas, tai yra jis galėtų netekti mylimos moters ir artimųjų žmonių. Ne veltui Atgimimo epochoje dailininkai duodavo priesaiką niekuomet nevesti. Periodiškai mes turime atsiskirti nuo mylimų žmonių, nuo mėgstamo darbo. Kuo labiau nuo jų atsiribosime, tuo geriau seksis kūrybinis darbas. - O kaip gyvenimas? - domisi pašnekovas.

Sergejus Laz a r e v a s TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui - Jogai turi tokią pozą - šavasana, negyvėlio poza, geriausiai tinkanti meditacijai. Ji ne veltui taip vadinama. Taisyklingas atsipalaidavimas, kvėpavimo apribojimai, vienuma, rytietiškos imtynės, - visa, kur kvėpavimas, judėjimas maksimaliai išjungiami iš įprastų situacijų, susitelkiant į kitus objektus, labai padeda asmeniniam gyvenimui ir kūrybai. Žinoma, padeda ir pirtis. - Todėl mes ir sėdime garinėje! - apsidžiaugęs sušunka mano pašnekovas ir ima dar stipriau vanotis vanta. - Kodėl po pirties vyrai geria degtinę? Kad dar labiau atsipalaiduotų, užsimirštų? „Aš pradedu pasakoti, kaip prieš dvidešimt metų iš šešių ar aštuonių žmonių grupelės susidarė geras vanotojų kolektyvas. Pirmąsias dvi valandas kiekvienas vanodavosi kaip norėdavo. Paskui darydavo pusvalandžio pertrauką, gerdavo sultis, šnekučiuodavosi. Po to vieną žmogų guldydavo garinėje ant grindų ir iš eilės pasikeisdami vanodavo jį, kol tasai ir likdavo tįsoti paslikas. Paskui visi penki šeši žmonės vienu metu darydavo jam masažą, visiškai išmaigydami raumenis. Kai jis nebegalėdavo nė rankos pakelti, jį vesdavo į baseiną ir kokias penkias minutes vedžiodavo jame. Po to vėl guldydavo ant suolo ir iš rėčkelių pildavo ant jo šiltą, paskui vėsų, karštą, šaltą vandenį. Galiausiai keletą kartų perpildavo karštu, beveik verdančiu vandeniu ir vėl - lediniu. Paskui kelis kartus šiltu vandeniu. Tik po to žmogų palikdavo ramybėje. Jis apie trisdešimt minučių gulėdavo apmiręs. Per tas šešias valandas, kol mes vanojomės, tokį ratą būtų galėjusi praeiti tik pusė grupės. Tačiau jausmas buvo toks, tarsi žmogus naujai atgimęs. Į kalbą įsijungė greta sėdintys vanotojai. - Žinote, vienas žmogus stipriai vanojosi, o paskui numirė. - Vyrai, įsidėmėkite tris svarbiausius dalykus, - iškilmingai sakau jiems, - jei norite, kad širdis nesustotų pirtyje ir organizmas ištvertų krūvį, tai įeidami į pirtį, atsikratykite blogos nuotaikos, nesigailėkite praeities ir nebijokite ateities. Garinėje nesikeikite trigubais keiksmais ir maksimaliai užsimirškite - tai ekonomina energiją. Antras svarbus principas - į pirtį reikia vaikščioti reguliariai, tuomet organizmas bus pasiruošęs perkrovoms, lengvai ištvers, bus atsparesnis kitoms įprasto gyvenimo perkrovoms ir sielvartams. Trečia - pirtyje numirti garbinga. Vanotojai juokiasi, kažkas į kibirėlį įlašina mėtų lašų ir papila vandens, kad padaugėtų garo. Prisimenu neseniai man papasakotą istoriją. Moteris, įtrynusi paraližuotą vyrą medumi, ant kupros įvilkdavo jį į, garinę ir negailestingai perdavo vanta. Po dviejų mėnesių jis pradėjo vaikščioti, pasveiko. Tokį atvejį galima paaiškinti be jokios diagnostikos. Liga - tai stresas, kurio ligonis neištvėrė, o streso negalime ištverti, kai širdyje mažai meilės. Ta moteris duodavo vyrui maksimumą meilės

TREČIA KNYGA • S e r g e j u s L a v. a r e v a s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA ir maksimumą streso. Ir išmokė vyrą išsaugoti meilę bet kokioje situacijoje. Aš manau, kuo daugiau mes galvosime apie meilę, tuo mažiau reikės galvoti apie tabletes. Prisiminiau įdomų pokalbį, įvykusį 1995 metų pavasarį. Pas mane į dirbtuvę užėjo žmogus, gyvenantis Kamčatkoje. Jis papasakojo apie keistus, dažnai ten vykstančius reiškinius: - Vulkano išsiveržimo metu tokios sąvokos kaip \"laikas\", \"erdvė\", \"gravitacija\" iš esmės keičiasi. Aš turiu videofilmą, kuriame matyti užfiksuotos vulkanologo pastangos išsigelbėti nuo akmens, riedančio nuokalne. Vulkanologas bėga žemyn, paskui lanku į kairę, paskui šlaitu aukštyn. Akmens ta pati trajektorija, po kelių sekundžių jis pradeda ristis šlaitu aukštyn ir užmuša vulkanologą. - Pas mus yra šaltinių, atstatančių regėjimą, - pasakoja vyras. -Yra toks šaltinis, kuriame išsimaudę net paralyžuotieji pradeda vaikščioti. Yra viena vieta, kur negalima nakvoti, nes ten žmogų kankina haliucinacijos, ir galima išprotėti. Aš žiūriu, su kuo tai susiję, - priežastis po žeme. Bandžiau pagal subtilią sferą susiorientuoti, kas ten yra. Magmos uolienos, be didelio svorio ir tankumo, turi ir informacinį kryptingumą. Informacija dažnai būna vektoriumi. Kai uolienos susisuka į spiralę arba į žiedinių struktūrų sistemą, jos pradeda keisti erdvės ir laiko pobūdį. Keičiasi magnetinio lauko įtampa, ir labai ženkliai. Jeigu tokios uolienos yra netoli žemės paviršiaus, tuomet gyvi organizmai patenka į jų poveikio sferą. - Žinote, - sako mano pašnekovas, - pas mus yra vietų, kuriose laikas bėga visiškai kitaip. Ten sustoja ir elektroniniai, ir mechaniniai laikrodžiai. Vietiniai gyventojai, itelmenai, iš pradžių vengdavo tokių vietų, manydami, kad jose gyvena piktos dvasios, vėliau pradėjo jomis naudotis saviems tikslams. Tarkime, reikia spręsti kažkokį labai svarbų genties klausimą, tuomet keletas žmonių eina į tam tikrą vietą, kurioje vien būti reikėdavo didelės narsos, artėjant rytui jie tapdavo aiškiaregiais ir pradėdavo regėti ateitį. Po daugkartinio pabuvimo tokiose vietose kai kurie žmonės įgaudavo ypatingų gabumų. Pavyzdžiui, kai reikėdavo ganyti bandą ten, kur daug gyvačių, ir matydamas, kad dėl to gyvuliai bijo ten eiti, žmogus prisiartindavo prie tos vietos, kur susibūrusios gyvatės, ir užkeikimais jas nusivesdavo paskui save. Per keletą valandų ganykloje nebelikdavo gyvačių nė vienos. O kai žolė ganykloje jau būdavo nuganyta, žmogus užkeikimais vėl grąžindavo gyvates atgal. Aš tyrinėjau, kodėl užkeikimais galima daryti poveikį gyviems sutvėrimams. Informacija, kurią mes išreiškiame žodžiais, jeigu ji sustiprinta valios galia, iš esmės veikia visą Visatą. Jos poveikio dydis priklauso nuo mūsų priartėjimo prie Sutvėrėjo. Vidiniame, giluminiame lygmenyje visų žmonių kontaktas su Dievu vienodas.

Sergejus Laaareva* TREČIA KNYGA ĄO 1 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Tačiau išoriniame - skirtumai tarp jų būna gana dideli. Vadinasi, išorinis žmogaus meilės klodas priklauso nuo aplinkinio pasaulio ir gali būti įvairaus stiprumo, o vidujai nepriklauso nuo nieko. Giluminiame, svarbiausiame lygmenyje mes visi esame vienovėje su Dievu ir absoliučiai tobuli. Išoriniame - mūsų tobulumas priklauso nuo lygmens, nepriklausomo nuo aplinkinio pasaulio. Kuo didesnis nepriklausomumas, tuo didesnius griovimus žmogus gali ištverti. Pats žmogus it medinė lėlė - matrioška - yra sudarytas iš kelių įvairaus tvirtumo kūnų. Kuo klodas subtilesnis, tuo jis stabilesnis ir tuo labiau skausmingas jo griovimas ir destabilizacija, tačiau tuo didesnis atsilaisvina meilės ir energijos kiekis. Todėl periodiškai atliekant psichinių pasąmonės struktūrų destabilizacija, leidžiant organizmui pailsėti, pasiekiama to, kad atramos, koncentracijos taškas persikelia į subtilesnius sluoksnius. Žmogus nustoja priklausyti nuo tų faktorių, kuriems neseniai vergavo. Priklauso­ mumas nuo magnetinių, gravitacinių ir laiko biolaukų sumažėja, o poveikis aplinkai ir jos valdymas keleriopai padidėja. Vadinasi, vietovės, kur erdvės ir laiko pobūdis nestabilus, vienus žmones gali slėgti ir sukelti jiems ligas, o kitus žvalinti ir greitai išvystyti, atskleisti jų gabumus. Kai žiūrėjau į subtilųjį lygmenį, kur nestabilios zonos Žemėje, man išryškėjo Himalajai ir Brazilija. Himalajuose šios zonos yra paviršiuje, o Brazilijoje - po žeme. Žemės energetika susijusi su didelių informacinių masių perkėlimu jos viduje. Dėl to vektorius juda rutuliniu Žemės paviršiumi, keisdamas energetinį ir informacinį foną. NAUJOS STRUKTŪROS Taigi periodinė destabilizacija, ryšių pergrupavimas - būtina vystymosi sąlyga. Žemė periodiškai keičia savo gravitacinį, magnetinį ir laiko režimą. Saulė turi analoginį pulsavimą. Kai tokie režimo pakitimai eina iš Galaktikos centro, jie būna tokie galingi, kad Žemėje žūsta didelės grupės gyvų būtybių. Gerdami vandenį, praeinantį per kataklizmų laikotarpio žemės sluoksnius, mes tikriausiai gauname informaciją apie staigius erdvės ir laiko struktūrų pakitimus, ir tai mus gydo. Yra treniruoklių, kuriuose žmogus, įveikdamas fizinius krūvius, stiprina savo sveikatą ir nervų sistemą. Tikriausiai greit pasirodys treniruoklių, kur bus pakeičiamos ne fizinės, o erdvės ir laiko charakteristikos. Pastaruoju metu, tyrinėdamas žmogaus gabumų temą, įsitikinau, kad be griaunančių jėgų negalima tobulėti. Griovimas kartais mums atrodo chaosas. Tačiau prisiminkime, chaosas yra aukščiausios plotmės tvarka, - sakydavo senovės išminčiai.

TREČIA KNYGA Sergejus Lazarevas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Vadinasi, struktūra, kurią aš pasiekiau savo tyrimais ir kuri priešinga laikui, yra aukštesnės plotmės sistema. Pasirodydama mūsų Visatoje, ši struktūra ją griauna. Kadangi žmogus subtiliuose lygmenyse sąveikauja su šia esme, ji gali būti apibrėžiama kaip vertybių sistema. Aš sąlyginai ją pavadinau tobulybe. Pasirodo, kad tobulybė išeina už materijos, erdvės ir laiko ribų, kad ją taip pat galima padaryti savo gyvenimo tikslu ir dėl to atitinkamai sirgti ir mirti. Vadinasi, be meilės žmonėms ir Visatai, yra dar viena didelio masto vertybė - meilė tobulybei. Jeigu ją žmogus padaro absoliučia vertybe, jis iš kūrėjo tampa griovėju, norinčiu sunaikinti jau visą Visatą, kuri jam atrodo netobula. Tai jau tikras satanizmas. Šėtonas - griovimo simbolis. Aš prisiminiau Bibliją, kur pasakojama, kaip angelas tapo šėtonu. Jis prisirišo prie tobulybės, nusprendęs, kad Dievas sukūrė netobulą Visatą. Vadinasi, manymas, kad pasaulis netobulas, netobulų žmonių - tiek kitų, tiek ir savęs niekinimas, - jau satanizmo daigai. Tobulybė - didžiulė laimė, kai ji - priemonė vis labiau ir labiau mylėti Dievą, tačiau ji - tragedija, kai virsta gyvenimo tikslu. O dar visai neseniai, jeigu mane būtų kas nors paklausęs, kas yra gyvenimo prasmė, aš būčiau atsakęs, - siekti tobulybės. Todėl kuo aukštesnes žmogiškąsias tiesas ir siekimus mes pažįstame, tuo turime jausti didesnę atsakomybę ir tuo didesnė pasidaro pagunda laikyti jas tikslu, pamiršus Dievą. Aš ilgai mąsčiau, kodėl gi yra taip, o paskui staiga netikėtai ir lengvai supratau: materialinėse gėrybėse yra kažkiek meilės, ir būtent dėl jos mes patiriame pasitenkinimą. Dvasinėse vertybėse - daugiau meilės, o laikinėse - dar daugiau. Kuo reikšmingesnio masto esmė, su kuria mes sąveikaujame, tuo daugiau mūsų širdyje atsiranda meilės, vadinasi, Dieviškumo, ir tuo didesnė pagunda šį didelį, tačiau baigtinį meilės lobį padaryti savo tikslu, pamirštant apie begalybę - apie Dievą. Kiekvieno • mūsų sieloje yra amžina Dievo dalelytė, o paviršutiniuose apvalkaluose kaupiama meilė ir artėjama prie to idealo, kurį savyje nešiojame. Žmogui skirta žengti pakopomis į vis didesnę laimę - į Dievą. Ir kaupti vis daugiau jėgų, ir kentėti vis didesnes kančias, įveikiant pagundą sustoti ant kurios nors pakopos, o įveikti reikia, kad nepasidarytumei nuo jos priklausomu ir nepadarytumei jos tikslu. Taigi, praeitas dar vienas etapas. Aš išėjau už Visatos ribų ir apčiuopiau dar vieną vertybių sistemą, kurią pavadinau tobulybe. Dabar šis modelis turi būti patvirtintas dirbant su pacientais, o taip pat mano asmenine patirtimi. Ir sistema pradėjo dirbti. Kai apčiuopiu paciento skaudamą vietą - tai

S er geju s Lazarevas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui iškart nustatoma pagal reakciją. Anksčiau aš matydavau paciento prieraišą prie imidžo ir gabumų, dabar tai ėmė atrodyti šiek tiek kitaip. Kalbuosi telefonu su moterimi: - Jau esu jums sakęs, kad jūsų pažeidžiamoji vieta - imidžas, jūsų statusas. Už to slypėjo prisirišimas prie tobulybės. Jums tobulybė - gyvenimo tikslas ir prasmė. - Žinoma, - stebisi ji, - kaipgi kitaip, juk tai visiškai normalu. - Ne, tai nenormalu, - atsakau aš. - Tobulybė negali būti tikslu, ji gali būti tik priemone. Kitą dieną ta moteris vėl paskambino man. - Prasidėjo kažkokia fantasmagonija, - pasakoja ji. - Aparatūra, su kuria aš dirbu, sugedo. Atidarau duris - spintos durys nukrenta. Viskas, prie ko tik prisiliečiu, tiesiog akyse ima irti. - Natūralu, - atsakau jai. - Kai tik pasakiau priežastį, jūsų programa išplaukė ir pradėjo aktyviai veikti. O prisirišimas prie tobulybės pradeda veikti kaip aplinkinio pasaulio griovimas. Melskitės, kad tobulybė jums būtų tik priemonė mylėti Dievą, ir viskas praeis. Niujorke tarp kitų mano pacientų vienas buvo pagyvenęs kinas, kurio protėviai jau penkis šimtus metų gydė žmones adatomis. - Man kažkodėl nesiseka dirbti, - pasisakė jis man. Ir pradėjo išsipasakojimą nuo savo jaunystės. Kinijoje tada prasidėjo revoliucija, ir jis prarado viską, ką turėjo. Po kiek laiko susirgo tuberkulioze. - Mano plaučiuose buvo trijų centimetrų dydžio kavernos, - pasakojo kinas, - bet mane tuomet gimnastika išgydė vienas žmogus. Yra tokia kinų gimnastika - tai-či. Aš ir dabar kiekvieną dieną po pusę valandos ją darau, kaupdamas energiją. - Jūsų tuberkuliozė ir dabartinės nesėkmės tam tikru būdu susijusios. Jūs neprisirišęs nei prie žemiškų, nei prie dvasinių vertybių. Tačiau savo gyvenimo tikslu ir prasme laikėte meilę žmonėms, aplinkiniam pasauliui, taip pat tobulybę. O socializmo santvarkoje šios vertybės buvo žeminamos. Netobuli ir žiaurūs žmonės ėmė valdyti kilniuosius ir tobuliuosius. Jūs pradėjote blogai galvoti apie aplinkinį pasaulį ir įžeidėte jį, todėl susirgote tuberkulioze. Aplinkinio pasaulio smerkimas ateina iš sąmonės. Jeigu aplinkinis pasaulis blogas, tai ego, vidinis reikšmingumas rutuliojasi be galo greit. Tai galima atitaisyti arba teisinga pasaulėžiūra, arba sumažinant vidinį ego įvairiomis pratybomis, o dar geriau, drauge ir tuo, ir kitu. Kai lėtai ir grakščiai judate, jūs išsijungiate iš įprasto sąmonės ritmo. O keisdami kvėpavimo režimą stipriai stabdote aplinkinio pasaulio vertinimą. Gal galėtumėte parodyti, kaip darote tą gimnastiką?

TREČIA KNYGA Sergejus Lazarevas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA - Žinoma, - sutinka jis. Mes atsistojame vienas prieš kitą, ir prasideda ego išjungimo ritualas. - Kojos juda kvadrato ribose, - aiškina jis. - Suprantu, tai padeda išlaikyti ritmą. - Judesiai švelnūs, lėti, persiliej antys vienas j kitą. Kuo lėtesni, tuo geriau. Aš linksiu galva. - Kuo švelnesni ir lėtesni judesiai, tuo daugiau dėmesio jie reikalauja ir gerai atitraukia nuo kitų problemų. Kai keičiate plaštakų padėtį, reikia žiūrėti į jas, kai atitolinate delnus nuo savęs, žiūrėkite į šią plaštakos dalį, - rodo kinas. Beje, pastaroji pastaba pasirodė esanti labai svarbi. Nei vadovėliuose, nei videojuostose nebuvo paminėta, kad žvilgsnį reikia fiksuoti į plaštakas. Tai dar labiau stabdė sąmonę. - Kai įkvepiate, - tęsė senukas, - liežuvio galelį prispaudžiate prie gomurio. Kai iškvepiate - liežuvį nuleidžiate. vAš vėl linksiu galva. Visa, kas susiję su sąmonės darbu, - regėjimas, liežuvis, rankų plaštakos, - visa kas įjungiama, atliekant pratimą. Po tokios gimnastikos gydymas adatomis daug aukštesnio lygio, nes gydančio gydytojo energetika perduodama ligoniui. - Taigi jūs prisirišote prie tobulybės ir prie meilės aplinkiniam pasauliui, - aiškinu aš senukui. Teisybė, jis neatrodė esąs senas, nors jam buvo 75 metai. - Atsirado didžiulė agresija, kai pasaulis jums pradėjo atrodyti netobulas ir žiaurus. Jūsų geraširdiškumas išgelbėjo jus, todėl susirgote ne plaučių vėžiu, o tuberkulioze, ir sugebėjote greitai išsigydyti. Apsipylimas šaltu vandeniu, badavimas, kvėpavimo pratimai, kinų gimnastika mažina ego ir agresiją. Tačiau, jeigu drauge nesikeičia pasaulėžiūra, tai pasveikęs fiziškai žmogus gauna likimo nemalonumų, tai yra problema iš fizinio apvalkalo perkeliama į kitą aspektą. Reikia naujaip peržvelgti visą gyvenimą ir kiekvienoje situacijoje, kad ir kokia ji atrodytų nelogiška, absurdiška ir neteisinga, įžvelgti Dievo pirštą. Tuomet vidinis nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu išnyks, ir atitinkamai išsilygins likimo linijos. Modelį, kurį pavadinau \"tobulybe\" , kuo skubiausiai turėjau išbandyti pats ant savęs. Po poros dienų tokia galimybė atsirado. Greta pastato, kuriame aš priiminėjau pacientus, pirmame kito namo aukšte buvo galima tam tikrame ofise pastatyti kokią nors pinigų sumą už lenktyninius žirgus. Aš niekuomet nesu žaidęs totalizatoriumi, bet dabar kažkodėl pasijutau norįs pabandyti. Išėjau iš savo ofiso, pasukau į kairę ir po penkiolikos minučių priėjau prie durų, už kurių dešimtys žmonių dėjo pinigus, lošdami lenktynėse. Televizoriai, pritvirtinti prie sienų, rodė, kas vyksta

', • i g ė j u s L a z a r e v a s TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui hipodrome. Deja, nežinojau, kaip angliškai pasakyti, kad aš noriu pastatyti kažkiek pinigų už konkretų žirgą kuriame nors rate. Taigi penkias minutes vaikščiojau po patalpą vien smalsiai stebėdamas, kas vyksta. Paskui jau buvau beišeinąs į savo ofisą. Mano ketinimą pastebėjo to ofiso tarnautojas, kuriame aš priiminėjau pacientus. - Domitės lenktynėmis? Norite išbandyti savo jėgas totalizatoriuje? - paklausė jis. Aš patvirtinau ir pasiūliau: - Išvardink man praeitų lenktynių žirgų vardus, ir aš pabandysiu atspėti, kuris laimėjo. Mes pradėjome eksperimentuoti. Laimėjusio žirgo energetika turi pasikeisti. Jam persiduoda jojiko būsena. Pabandžiau kartą, kitą, bet be rezultatų. Pradėjęs ieškoti, kodėl negaunu tikslios informacijos, pajutau baimę, nepasitikėjimą, gailėjimąsi, - jausmus, rodančius, kad prie kažko prisirišta. Aha, tai būtent tobulybės griovimo struktūra. Keletą valandų aš triūsiau, kad išdildyčiau orientaciją į tobulybę. Paskui paprašiau savo naująjį pažįstamą eksperimentą pakartoti. Jis vėl išvardijo ratus ir žirgų numerius. - Trečiąjį ratą pirmas atbėgo devintas numeris, - sakau aš. - Teisybė! - nustebęs sušuko pašnekovas. Po to jis lėtai išvardino ketvirtojo rato žirgų vardus. - Trečiasis numeris laimėjo, - sakau aš. Jis vėl nustebęs linksi galva. - Vardink žirgus iš penkto rato, - priduriu aš. Vėl lėtas vardų sakymas. - Laimėjo septintasis numeris. Jis šypsodamasis žiūri į mane. - Visiškai teisingai. - Toliau, - man atsirado azartas. - Šeštasis ratas. Aš jsiklausau į žirgų vardus, kuriuos jis lėtai, palūkuriuodamas skaito. Šeštajame rate nugalėjo ketvirtasis numeris. Šeštasis ratas įvyks po penkiolikos minučių. Vadinasi, laimės ketvirtasis. - Vardink, kas bėga septintą ratą. Aš vėl susikaupęs klausausi žirgų vardų, kuriuos skaito pašnekovas. - Septintajame rate nugalės aštuntas numeris. - Kiek nori pastatyti už šeštąjį ratą? - klausia mano pažįstamas. - Dvidešimt dolerių, - atsakau aš. Po penkių minučių jis grįžta. - Pastačiau dvidešimt dolerių: kadangi ketvirtasis numeris lošia keturgubinant pastatytų pinigų sumą, tai gryno pelno bus aštuoniasdešimt dolerių. Jeigu ketvirtasis numeris išloš, kiek pastatysi už aštuntąjį? - Aštuoniasdešimt dolerių. - Dešimteriopai didinant sumą aštuntasis lošia. Jeigu jis išloštų,

gautum aštuonis šimtus dolerių, tačiau kažin, ar jis išloš. - Kodėl? - domiuosi aš. .... - Todėl kad aš duoną iš žirgų pelnausi ir žinau, kuris gali laimėti. Aš analitiškai apskaičiuoju, kuns žrrgas laimes. Per mėnesį vidutiniškai gaunu penkis tūkstančius dolerių. Žirgai mane neblogai išmaitina. . ..... - Gerai, tuomet kelintas numeris turi laimėti septintame rate? - Bet kuris, tik ne aštuntasis. - Tu mane sukurstei. Einame žemyn, stebėsime lenktynes per televizorių. .. Mes suspėjome pamatyti šeštąjį ratą. Didelėje patalpoje kelios dešimtys žmonių įsitempę žiūrėjo į ekranus. Pamačiau šeštojo rato žirgų virtinę, o apačioje juostą, kurioje buvo pažymėti pirmųjų keturių žirgų numeriai. Mano ketvirtasis buvo pirmutinis. Jaučiau pasididžiavimo ir pasitenkinimo antplūdį. Tačiau staiga manasis pradėjo atsilikti. Štai jau jis - tik antras, stai jau du bega pirma jo. Tikriausiai mano diagnostika tiksli praeičiai, tačiau beverte ateičiai... Būtent šiuo momentu ketvirtasis vel išsiveržė pirmyn. Ir prieš pat finišą, aplenkės lyderį trečdaliu korpuso, jis atbėgo pirmas. - Na, ar statysi aštuoniasdešimt dolerių už aštuntąjį numerį? - pasidomėjo mano pažįstamas. - Žinoma, - atsakiau aš. Po to kai mes pastatėme norimą sumą, liko dešimt, gal penkiolika'minučių iki kito rato. Mes nuėjome į priešais esantį barą, papietavome ir vėl sugrįžome atgal. Septintasis ratas jau buvo prasidėjęs. Žirgas, pažymėtas aštuntu numeriu, bego ketvirtas. Tačiau mano įsitikinimas neblėso, kad jis turi atbėgti pirmas, ir jis atbėgo pirmas. - Aštuoni šimtai dolerių pirmam kartui - neblogai, - pastebėjo. mano pašnekovas. Į rankas aš gavau aštuonis šimtus aštuoniasdešimt dolerių. - Na tai kaip tavo analitinė prognoze? - pašaipiai paklausiau aš. - Per šias lenktynes dirva buvo molinga, o aš to nežinojau. Tokiu atveju žirgai visai kitaip elgiasi. Tiesa, jeigu būtum statęs pinigų už du ratus iš eilės, dabar jau turėtum trisdešimt du tūkstančius dolerių. - Rytoj mes apie tai ir pagalvosime, - atsakiau as. Iš esmės aš buvau patenkintas. Visuose variantuose tobulybes tema dirbo nepriekaištingai. Vadinasi, gydant ligonius tai man gali labai padėti. Vakare aš pradėjau ruoštis rytojaus dienai. Penkiasdešimt tūkstančių dolerių išlošiu ir užteks, - nusprendžiau aš. Tačiau po valandos pasijutau keistai. Atsirado stabili depresija. Gyvenimas kažkodėl prarado prasmę. Ryškių ryškiausiai pajutau, kad tokių uždarbių neturi būti. . Mano tyrinėjimai ir ligonių gydymas - tai darbas, sunkus,

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui pavojingas, iškankinantis. Jeigu aš daug uždirbčiau, nemesčiau savo darbo, tačiau stengčiausi nepersidirbti ir kažin ar leisčiausi -į didžiulę riziką. O norint eiti pirmyn, be šito neįmanoma. Aš supratau, kad rytojaus dieną man bus neduota numatyti ateitį, kad negalėčiau išlošti daug pinigų. Tačiau matyti ateitį man buvo leista. Kitą dieną aš mačiau, kuris žirgas bus pirmas. Tačiau pinigų nebeišlošiau. Kaskart pirmiausia aš prognozuodavau ir tik paskui eidavau už artimiausią ratą statyti pinigų, tačiau pirmas atbėgdavo vis kitas žirgas. Penktą ar septintą kartą mano pašnekovas nustebęs pasakė: - Žinai, aš per televizorių sekiau, kaip žirgai bėga. Iš dešimties ar dvylikos žirgų tu tiksliai atspėji žirgą, kuris vieną ar kitą trasos atkarpą bėga pirmas. Vadinasi, lyderį tu iš tiesų matai, tik ne finiše, o kažkur iki jo. Tau kažkokiu būdu susimaišo laikas. Toliau mano informacija taip pat painiojosi. Paeksperimen­ tavęs dar šiek tiek, aš nusiraminau. Kad pinigų daugiau neišlošiu, man pasidarė aišku. O jau buvau gavęs kas svarbiausia - įsisavinęs naują temą ir sėkmingai atlikęs pirmąjį bandymą sąveikauti su ja. Kai į mano dirbtuvę atvedė aklą vyrą, aš jau galėjau matyti gilumines jo ligos priežastis. - Apakau, kai po tuberkuliozės prasidėjo meningitas, - pasakojo jis. Anksčiau bučiau pasakęs, kad jis prisirišo prie gabumų ir stabilaus likimo. Dabar už to aš dar mačiau norą padaryti tobulybę gyvenimo tikslu ir prasme. Tai sukėlė padidėjusias pretenzijas aplinkiniam pasauliui ir nuoskaudas dėl jo negerovių. Prasidėjo blokuotė - tuberkuliozė, tačiau ji galutinai neužblokavo įžeidumo, perėjusio į susinaikinimo programą. Prireikė antrosios blokuotės - meningito, bet ir jis nesustabdė susinaMnimo programos ir prasidėjo komplikacijos, dėl kurių žmogus neteko regėjimo. - Jūs nepaprastai pasikėlėte į puikybę, - pasakiau tam žmogui. - Menkiausia nesėkmė ar nemalonumas sukeldavo jums nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniu pasauliu. Tai įvyko todėl, kad tobulybė tapo jūsų siekiamu absoliučiu gėriu. Tačiau tobulybė - tai ne Dievas, todėl ji niekuomet negali būti gyvenimo tikslas ir prasmė. Visa, ką jūs iškelsite kaip tikslą, išskyrus Dievą, atsigręš visiška savo priešingybe. Peržvelkite visą savo gyvenimą ir dėkokite Dievui už visutėles nesėkmes, pažeminimus, nemalonumus, pateiktus likimo. Kartokite, kad tobulybė jums yra priemonė mylėti Dievą. Be meldimosi, dar galite daryti kvėpavimo pratimus - tokiais atvejais jie gerai padeda. Daugiau valgykite česnako. Svarbiausia, sielos viduje pakeiskite savo vertybių gradaciją, o visa kita, - ir kvėpavimo pratimai, ir apsipylimas lediniu vandeniu, ir vonios su česnaku, - lik pagalbinės priemonės.

Meile žmonėms ir pasauliui Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA Keliais puslapiais aprašiau, kaip įžengiau į naujų vertybių sistemą už Visatos ribų, kurią pavadinau tobulybe. Tai tik paviršutiniškas aprašymas, o iš tikrųjų viskas buvo daug sudė­ tingiau ir dramatiškiau. Bet viliuosi, kad bendrą supratimą skaitytojas gavo. Beje! Pradėjau šią temą nuo istorijos, kai mano bend­ radarbiui pasiligojo sūnus. Jo plaučių būklė vis blogėjo, nors buvo vartojami įvairiausi vaistai. Mano sistema taip pat nedavė jokių rezultatų. Tačiau vos tik įžengiau į tobulybės sąvokos gelmes, berniukui labai pagerėjo, ir po poros dienų jis pasveiko. Aš spėjau išspręsti man pateiktą užduotį. Anksčiau išsprendęs kokią nors problemą, turėdavau kokių trijų ar penkių mėnesių atokvėpį, o pastaruoju metu laikas mane pradėjo spausti. Jau po savaitės į mane kreipėsi pacientai, prisirišę prie aukštesnių pakopų, tačiau dabar, kai buvau peržengęs Visatos ribas, antras ir trečias žingsnis buvo lengvesnis. Jeigu yra griaunamoji jėga, turi būti ir kuriamoji. Aš ją pavadinau kūryba, kūrimu ir tuojau pat pradėjau modelį gludinti, taikydamas pacientams. Aiškinu prieš mane sėdinčiai moteriai: - Jūsų problemas sukėlė pavyduliavimas. Pavyduliavimo priežastimi gali būti žemiško aspekto absoliutizacija: moteris pavyduliauja, kadangi bijo prarasti materialines gėrybes, susijusias su šeimynine padėtimi. Pavyduliavimas gali sukilti ir tada, kai žmogus dvasinį aspektą absoliutizuoja - bijo prarasti dvasinį bendravimą ir santykius su artimu žmogumi. Galima absoliutizuoti trečią, aukštesnį klodą - meilę mylimam žmogui ir baimę ją prarasti. Tačiau, pasirodo, virš jų yra dar vienas klodas - kūryba, kūrimas. Jis, sprendžiant iš visko, sąlygoja vaikų gimdymą. - jau-tėKtėasi bvuyrvootįeskaanutdrainmtae. nTėaštipumiro pmriėsnireisšyojtee, -praiieškkinūurybmoos,tepriraiie, kūrimo. Moters akys pritvinksta ašarų. - Kai aš buvau antrame nėštumo mėnesyje, vyras pasakė, kad nenori kūdikio. Man sunku buvo nejausti nuoskaudos. Aš pradedu suprasti, kaip čia yra. Bet koks jausmas remiasi Dievo spinduliuojama meile. Ji nuo nieko nepriklauso ir viską kuria. Šios meilės atspindžiais mes mylime žmones ir aplinkinį pasaulį. Paviršiniai jausmai priklauso nuo mus supančių įvykių. Ir kai mes mylime mylimą žmogų, ir sąmonėje suliepsnoja meilė, mums atrodo, kad ji įsiveržė į mūsų sielą iš išorės. Kai moteris ką nors pamilsta, pasąmonėje atsiranda noras turėti nuo to žmogaus vaikų. Noras pagimdyti kūdikį gimdo kitam žmogui meilę. Ši meilė gimdo dvasinius santykius. Ir galiausiai

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui atsiranda materialiniai šių santykių vaisiai - vaikai ir visa tai, ką mes vadiname klestinčia šeima. Kuo tobulesnis turi gimti kūdikis, tuo didesnį meilės dovį turi gauti tėvai, ypač motina. Šis meilės dovis gaunamas iš Dievo. Norint jį gauti, reikia išklibinti visą žmogiškumą. Tai ne tik žemiškos gėrybės, ir ne tik dvasinės ar meilė pasauliui ir žmonėms: turi būti įžeistas troškimas norėti vaikų ir visi aukščiausi šventi jausmai. Jeigu tokioje situacijoje išsaugomas meilės jausmas ir neatsiranda agresijos, tuomet meilė jau nepriklauso nuo nieko, nes būtent tuo momentu sustiprėja vienybė su Dievu ir priplūsta meilės į vaikų sielas. Po keleto dienų į mane kreipėsi kita pacientė. Tarsi visiškai kita jos problema, neliečianti sveikatos. - Nuo mažens turėjau neeilinių gabumų muzikai, o mano vokaliniai duomenys, kaip sakė specialistai, buvo tiesiog nuostabūs. Aš iki šiol negaliu suvokti, kas atsitiko. Tuo momentu, kai jau pradėjau reikštis ir kai prieš mane atsivėrė puikiausia karjera, mano gabumai pamažu ėmė slopti. Keisčiausia tai, kad man netgi prapuolė noras juos realizuoti. Man sakė, kad tai kerai. Tačiau nei bobutės, nei ekstrasensai jų negalėjo pašalinti. Iki šiol nežinau, už ką mane Dievas nubaudė. - Aš manau, kad Dievas ne nubaudė, o apdovanojo, - sakau jai. - Matote, vaikų gimdymo ir kūrybos procesai iš esmės yra vieningi. Tai, ką mes absoliutizuojame ir iškeliame tikslu, išskyrus Dievą, turime prarasti. Jeigu moteris savo gyvenimo tikslu ir prasme padarė norą turėti vaikų, ji taps neįtikėtinai pavydulinga, kupina agresijos ir vaikų neturės. Vaikų gimdymo absoliutizavimas gali sukelti nevaisingumą, bet ir kūrybos absoliutizavimas taip pat gali sukelti nevaisingumą. Jūsų kūrybiniai gabumai ir galimybės didžiuliai. Tai jus išaukštino prieš kitus. Ir kadangi meilė Dievui jums nebuvo tikslas, jūs iškėlėte tikslu kūrybą. O jums numatytas vaikų gimdymas, ir jų sielos šviesios. Absoliutizuojant kūrybą ir vaikų gimdymą, reikėjo ką nors prarasti. Arba tapti nevaisinga ir išsaugoti kūrybinį potencialą, arba gimdyti vaikus ir prarasti gabumus. Jeigu graušitės dėl savo kūrybinių nesėkmių, gailėsitės ir bijosite, kad kūryba vėl nesiseks, prarasite gabumus ne tik kūrybai, bet ir vaikų gimdymui. O dėl to, kad prisišaukėte nevaisingumą ir neleidote gimti vaikams, po kiek laiko galite sunkiai susirgti. Norint, kad užtektų meilės ir vaikams, ir kūrybai, meilė Dievui turi būti keleriopai didesnė. Jeigu žmogus kūrybą padaro savo tikslu ir tai jo didžiausia laimė ir gyvenimo prasmė, jo siela pradeda prarasti meilės atsargas. Tuomet, norėdamas išsaugoti kūrybinį potencialą, žmogus atsisako ir šeimos, ir vaikų - esamų ir būsimų.

AQ(\\ T R E Č I A KNYGA Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA i y \\J Meilė žmonėms ir pasauliui Prisirišimas prie kūrybos ir vaikų gimdymo kelia pavyduliavimą. O pavyduliavimas tokiu atveju įsiskverbia labai giliai. Norėdamas sustabdyti būsimą agresijos proveržį, žmogus intuityviai keičia lytinę orientaciją. Kuriam laikui agresija tuo užblokuojama ir kūrybinis potencialas išsaugomas, tačiau po to būna dar blogiau. Kartais menininkai, intuityviai norėdami užblokuoti pavyduliavimą, gyvena palaidai, tačiau tai irgi tik laikinas atidėjimas su tolimesnėmis apsunkinančiomis aplinkybėmis. Jeigu žmogus asmeniniame gyvenime nelaimingas, jo kūrybinės galimybės išauga. Ir tokiu atveju blokuojamas prisirišimas prie kūrybos ir vaikų gimdymo. Iš šalies tie dėsningumai dažnai keistokai atrodo. Jeigu kūrybinė nesėkmė menininką labai sukrečia, gali kristi jo kūrybinis potencialas, arba padidėti pavyduliavimas ir nevaisingumas. Pasirodo, kad svarbiausia vyrų impotencijos priežastis yra pavyduliavimas. Jį dažniausiai sukelia tokia pynė: kūryba - vaikų gimdymas - meilė žmonėms - dvasingumas - seksualiniai malonumai. Jeigu vyras gyvenime dažnai jautėsi moterų nuskaustas, blogai galvojo apie jas arba apie tuos, kurie įskaudino jo jausmus ir pasitikėjimą, tai jis - būsimasis impotentas. Paveikus kiekvieną išvardintą grandį, galima išryškinti kitas. Pavyzdžiui, prisirišimas prie seksualinių malonumų gali būti gerai blokuojamas pasninku, badavimu ir maldomis. Atitinkamai sumažėja pavyduliavimas ir padidėja kūiybiniai sugebėjimai. Pavyduolis tampa nevaisingas ne tik fiziškai, bet ir kūrybiškai. Pavydulinga moteris atima gabumus iš savo vaikų ir vaikaičių ir stumia juos į homoseksualizmą. Svarbiausia čia suprasti vieną dalyką: visi mes gyvi žmonės ir visuomet jausime nuoskaudas ir pavyduliausime. Jeigu išoriškai nesiginsime, tai dažniausiai reikš, kad žmogus skatinamas netinkamiems poelgiams. Paviršutinės agresyvios emocijos neturi įsiskverbti į vidų, į ten, kur dera būti tik meilei. Tačiau kritiškose situacijose, kai turime pasirinkti, kas mums svarbiau - meilė ar pavydas, kuris dažnai atrodo kaip smerkimas, panieka ir įskaudinimas, turime ryžtingai rinktis meilę. Jeigu mes žaidžiame tenisą, tai krimsimės pralaimėję, pavydėsime ir apgailestausime. Tačiau sielos gelmėse visuomet būsime laimingi, jei mūsų pagrindinė vertybių sistema - už žaidimo ribų. Tuomet teniso žaidimas mus tobulins, o ne luošins. Mūsų gyvenimas - nelyginant tas teniso žaidimas - padaro mus iš tikrųjų laimingus tik tuomet, kai pagrindinė mūsų vertybių sistema yra už vieno ar kelių gyvenimų ribos. Kai didžiausia laimė slypės meilėje Dievui, kiekviena mūsų gyvenimo akimirka taps galimybe skleisti meilę ir džiaugsmą.

Tačiau grįžkime prie mūsų Visatos. Jeigu egzistuoja ją sukūrusioji jėga ir ją griaunančioji jėga, turi būti ir ją stabilizuojančioji jėga. Aš padėjau daug pastangų, kad vertybių sistemose surasčiau stabilizacijos modelius. Pasirodė, kad tai susiję su tikėjimo sąvoka. Tikėjimas žmonėmis, tikėjimas, kad mus supantis pasaulis sukurtas teisingai, tikėjimas Dievu. Tikėjimas yra tai, per ką mes suvokiame mus supančią realybę. Man pačiam buvo netikėta, kad ne tik tikėjimas žmonėmis ir teisingu mus supančio pasaulio sukūrimu negali būti tikslas, bet ir f analinis tikėjimas Dievu - taip pat. Meilė Dievui gali būti tikslas, o tikėjimas - ne. Jeigu tikėjimas Dievu tampa gyvenimo tikslu ir gyvenimo prasme, tuomet jis pakyla aukščiau už meilę ir atsiranda religinis fanatizmas, tai yra būsena, kai esi pasiruošęs užmušti tuos, kurių tikėjimas kokiais nors aspektais skiriasi. Vadinasi, tikėjimas į Dievą padaro žmogų laimingą, tačiau, jeigu aš pradedu niekinti netikintį, neapkenčiu to, kuris įžeidė mano religinius jausmus, mano siela prisiriš prie tikėjimo, sužiaurės, ir tam, kad ją išlaisvinčiau, man reiks tapti ateistu. Vadinasi, ateizmas yra religinio fanatizmo pasekmė. Žmogus, ko nors nekenčiantis dėl religinių įsitikinimų, sekančiame gyvenime gali tapti tuo, ko jis neapkentė. Kartą į mane kreipėsi jaunas žmogus, kuris keletą metų gyveno Izraelyje. Jis buvo žydų tautybės, judėjų tikėjimo. - Prisipažinkite, juk jūs niekinote arabus, musulmonus? - paklausiau jo. Keletą sekundžių sumišęs jis žiūrėjo į mane. - Taip, niekinau. O kodėl klausiate? - Todėl, kad dvejuose praėjusiuose gyvenimuose jūs buvote arabas musulmonas. Ir kai šiame gyvenime pradedate smerkti arabus, įjungiate susinaikinimo programą, kuri vėliau gali sukelti sunkias ligas. 1995 metų sausio mėnesį per savo paskaitas Maskvoje aš jau įvedžiau tokias sąvokas kaip kūryba, vaikų gimdymas, tobulybė, tikėjimas žmonėmis ir fanatinis tikėjimas Dievu. Dabar, kaip aš suprantu, pagrindinė ligų priežastis - noras žmogiškas vertybes, net ir pačias aukščiausias, iškelti aukščiau už meilę Dievui. Šiuo momentu aš matau dvi linijas: viena - tai noras turėti vaikų, meilė kitam žmogui, dvasiniai santykiai ir fizinis pasitenkinimas. Jeigu žmogus šias vertybes absoliutizuoja, atsiranda nuoskaudos, pavyduliavimas, neapykanta, niekinimas ir smerkimas, ir tuomet jis gydomas šių vertybių netekimu, laikinu ar visišku, arba sveikatos ar gyvybės praradimu. Kai žmogaus išpuikimas nedidelis, pasigydyti jam paprasčiau. Jeigu vyksta antros linijos -

TREČIA KNYGA Sergejų s Lazarevas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA tobulybės - absoliutizacija, dažniausiai žmogų prispaudžia sunkios ligos. Kuo tobulesnis žmogus, tuo sunkiau ištveria pažeminimą ar praradimą. Ir jei aš matau, kad pacientas prisirišęs prie abiejų linijų, tai žinau, kad jam sunku bus tobulintis. Vienai atėjusiai gydytis merginai taip paaiškinau: - Jūs prisirišusi prie kūrybos ir meilės kitam žmogui, o tai automatiškai sukelia pavyduliavimą, tačiau jei bus pažemintas jūsų noras turėti vaikų, jūs negalėsite ištverti, nes esate kupina išpuikimo. Jums Dievas davė daug tobulybės ir jūs prie jos prisirišote, o tai sukelia didžiulę agresiją ir išpuikimą. Šėtonu tapo angelas, kuris nusprendė, kad Dievas sukūrė netobulą Visatą. Judas išdavė Kristų, kai ėmė jį kaltinti esant netobulą. Tad, jeigu jūs norite turėti vaikų, išmokite visada priimti pažeminimą. Turėdama tokį charakterį, kai sėsitės su vyru prie stalo, statykite sau kėdę daugmaž dvidešimčia centimetrų žemesnę, o rimtai kalbant, galite naudotis kitais balansavimo būdais - dažniau darykite tai, kam jūs visiškai netinkama, kad pajaustumėte savo netobulumą. Darykite kvėpavimo pratimus, fiziškai pavarkite, būkite gamtoje, vandenyje, apsipylinėkite šaltu vandeniu, nes įvairūs sąmonės sustabdymo būdai padeda sumažinti išpuikimą. Fiziniai krūviai, badavimas blokuoja prisirišimą prie kūno. Buvimas vienatvėje - gamtoje ar tamsiame kambaryje - sumažina prisirišimą prie bendravimo, prie santykių su kitais žmonėmis. O jeigu tokį buvimą pagilintumėte įsivaizdavimu, kad numirsite, tai neleistų jums prisirišti prie meilės jus supančiam pasauliui ir žmonėms. Periodiškai atlikinėjamas monotoniškas darbas padės neprisirišti prie kūrybos ir apskritai prie kūrimo. Galite valgyti daigintus kviečių grūdus, pridėti juos prie galvos, krūtinės ir prie įsčių. Kad grūdas sudygtų, jo meilė neturi nuo nieko priklausyti. Kuriamasis momentas tuo laikotarpiu milžiniškas. Dygstančių grūdų pavyduliavimas yra neigiamo pobūdžio, dėl to tokie grūdai subalansuos jūsų energetiką. Šitaip pašalinama prieraiša prie kūrybos ir vaikų gimdymo. Beje, Saulė taip pat turi galingą kūrybinį potencialą, todėl, kai žiūrite į Saulę ir siunčiate jai meilę, tai būdama greta aukštesnio kuriančiojo potencialo, jūs neiškelsite tikslu savo pačios norą kurti. Pacientė man papasakojo įdomų atvejį. Ji buvo mano paskaitoje, greta jos sėdinti pagyvenusi moteris prieš paskaitą prieblandoje skaitė knygą. - Kaip jūs galite tokioje tamsoje skaityti? - nusistebėjo mano pašnekovė. - O aš savo regėjimą esu visiškai atstačiusi, - atsakė moteris. - Kažkur girdėjau, kad žiūrint į saulę ir kalbant švelnius žodžius, regėjimas gerėja. Pradėjau taip daryti, ir palengvėle regėjimas atsistatė.

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA Ą QQ KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui 'S -J Aš per atstumą pažiūrėjau į tos moters biolauką. Pasąmonės agresija iki gydymosi buvo labai didelė. Tai agresija vyrams ir ta pati priežastis - pavyduliavimas, o dėl to siela prisirišo prie kūrybos, vaikų gimdymo ir dvasinių santykių. Bendravimas su Saule pamažu išlaisvino jos sielą nuo pavyduliavimo. Pavyzdys atrodė puikiausias. Tačiau prisiminiau, kaip vienas žmogus apsakė man savo įdėmaus žvilgsnio į Saulę patirtį. - Po to keletą dienų aš ničnieko nemačiau, - pasakojo jis. Aš pažiūrėjau, kas jam atsitiko. Jis turėjo įsitaisęs didžiulę prieraiša prie vaikų gimdymo ir meilės žmonėms. Dėl to įgavo daltonizmą ir kitų sveikatos problemų. Vadinasi, žvilgsnis į Saulę, tai yra jo trukmė, metų ir dienos laikas turi būti kiekvienam žmogui visiškai individualūs. Tačiau jeigu savo vaikams nuo pat vaikystės sugebėsime įdiegti supratimą, kad meilės jausmas neturi nuo nieko priklausyti, kad pati didžiausia vertybė - tai meilės pilnatvė, - žodžiu, vis didėjantis artėjimas į Dievą, jiems nereikės galvoti, kaip atsikratyti pavyduliavimo ir regos pablogėjimo. Kol kas problemų dar daug. Prieš keletą dienų pas mane buvo korespondentai, paprašę pasakyti savo nuomonę dėl AIDS atsiradimo priežasčių. - Kaip jūs manote, ar žmonija greitai atras vaistus nuo AIDS? - klausė jie. - Aš manau, kad visos žmonijos mastu tai neturi didelės reikšmės. Jeigu gydytojai ieškos viruso būtent prieš AIDS, jie praloš. Atsiras naujų ligų, dar sunkesnių. Gamta skatina žmones suvokti, kad paskiro organo ar paskiros ligos gydymas neperspektyvus. Siuo metu imunodeficitas gali vystytis be viruso. Ir vis dažniau gydytojai padaro išvadą, kad visų ligų priežastis - imuninės sistemos pažeidimas. Imuninės sistemos būklė, savo ruožtu, priklauso nuo giluminės emocinės žmogaus būklės. Ir AIDS, ir venerinių susirgimų priežastis - labai suaktyvėjusi prieraiša prie dvasinio ir fizinio mėgavimosi su kitu žmogumi. Keletą kartų į mane kreipėsi pagalbos venerologai ir urologai, kai jokie vaistai nepadėdavo paveikti chlamidiozės ir trichomonozės. Žmogus, peržvelgęs savo gyvenimą, atsikratydavo visokeriopo pavyduliavimo, pretenzijų ir nuoskaudų mylimiems žmonėms. Melsdavosi už savo palikuonis. Melsdavosi už tai, sakydamas, kad nuo šiol visas jo gyvenimas, mylimas žmogus, šeima ir meilė vaikams yra priemonės kaupti meilę Dievui. Po keleto dienų analizės parodydavo, kad toks pacientas visiškai švarus. Korespondentai tebeklausinėjo apie AIDS priežastis. - Taigi jūs sakote, kad AIDS atsiradimo priežastis - pavyduliavimas. Tuomet paaiškinkite, kodėl šia liga dažniausiai serga narkomanai, homoseksualistai, prostitutės?

TREČIA KNYGA Sergejus Lazarevas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS' DIAGNOSTIKA - Homoseksualistas - vidujai nepaprastai pavydulingas žmogus. Homoseksualizmas - pasąmonės agresijos pasekmė. Alkoholizmas ir narkomanija - kitos pavyduliavimo blokuotės formos. Dažnai prostitute tampa moteris, kuri mirtų, jeigu turėtų tik vieną mylimą žmogų, ir palaidas prostitutės gyvenimas jai neleidžia prisirišti prie meilės vienam žmogui. Prisiminkite Sodomą ir Gomorą. Kataklizmas yra biolaukų struktūros deformacijos rezultatas. Ta deformacija drauge yra subtilesnių imunoapsauginių biolaukų deformacijos priemonė, o tie, savo ruožtu, yra emocinių deformacijų pasekmė. Iškraipymai sielose vyksta tuomet, kai žmogiškosios vertybės tampa gyvenimo tikslu ir žmonės per tai nustoja visoje esatyje matyti ir mylėti Dievą. Tuomet Dievą žmogus susigrąžina, prarasdamas tai, prie ko buvo prisirišusi jo siela. Beje, anksčiau tai buvo tik du paskiri miestai Sodoma ir Gomora, o šiuo metu analogiškus procesus matome visos žmonijos mastu. - Kad neatrodytų, jog aš tuščiažodžiauju, - kreipiuosi į korespondentus, - jūs sutelkite mintis apie kokius nors žmones, o aš pasakysiu jų susirgimo priežastį. Jaunas korespondentas susikaupęs mąsto, o aš per jo biolauką imu informaciją. Žmogus, apie kurį pagalvota, prisirišęs iš karto prie dviejų linijų. Iš vienos pusės - žemiškos meilės absoliutizavimas, o iš kitos - tobulybė kaip gyvenimo tikslas, tai yra pavyduliavimas ir didžiulis išpuildmas. Pasąmonės agresija moterims -1700 vienetų. Korespondentas pritariamai linksi galva. Eksperimentą tęsiame. Aš žiūriu sekantį. Keista, bet šiuo atveju negaliu paimti informacijos. Eikvoti jėgų, aiškindamas priežastis, nenoriu, man geriau paklausti žurnalistą. - Jūs kažką neteisingai darote, - sakau jam. - Kas atsitiko? - Aš iš karto pagalvojau apie du žmones, - atsako jis. - Įėjimas į žmogaus biolaukų giluminius klodus labai atsakingas dalykas, - aiškinu jam. - Aš į biolauką įeinu su griežtais apribojimais, ir nekorektiškai suformuota užduotis neleidžia man gauti informacijos. Gerai. Iš pradžių aš mąstau apie vieną žmogų, paskui - apie kitą, - moterį, jo sugyventinę. Žiūriu į jų biolauką. Tik pavyduliavimo linija, prisirišimas prie mylimo žmogaus. Atitinkamai ir vaistai duos didesnį efektą, nes pasąmonės agresija mažesnė. - Keista, - gūžčioja pečiais korespondentas. - Pirmasis, apie kurį pamąsčiau, tai išsilavinęs žmogus, jūreivis, o šiedu - benamiai ir narkomanai. - Jūs stebitės todėl, kad ligas bandote susieti su etikos taisyklių pažeidimais. Tačiau žmogiškoji ir Dieviškoji etika toli gražu ne visuomet sutampa. Liga pirmiausiai siunčiama dėl Dieviškosios etikos pažeidimų. Ar žmogus Nobelio premijos laureatas, ar

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui bedarbis, nakvojantis gatvėje, - ne tai sąlygoja AIDS ligą. Svarbiausia, kokios vertybės žmogui svarbesnės, žmogiškosios ar Dieviškosios. Ir dažnai aukštas intelektas ir susijęs su juo išpuildmas tik pablogina situaciją. Tačiau teisingai orientuojantis, intelektas gali padėti jėgų koncentracijai ir dėl to gilesniam ir greitesniam žmogaus pasikeitimui į gerąją pusę. Gydytojai yra užfiksavę tik labai nedidelį procentą atvejų, kai tokios ligos kaip gonorėja, sifilis, vėžys ar AIDS išnykdavo be pėdsakų per kelias dienas. Iš tikrųjų pasveikimo atvejų daug daugiau. Žmogaus dvasios resursai begaliniai, tačiau jie atsiveria tik tada, kai žmogus pradeda teisingai orientuotis jį supančiame pasaulyje ir nenukrypstamai laikytis aukščiausio Visatos dėsnio - meilės Kūrėjui, sukūrusiam mus. Vystymosi pažinimo procesas vyksta impulsyviai. Žmogus apčiuopia tam tikras vertybes ir sąveikaudamas su jomis vystosi. Paskui atsitraukia nuo jų ir jas praranda. Siekiant išeiti į aukštesnes sferas, reikia raute išrauti visus žemiškus norus. Toks Rytų filosofijos principas. Išsijungdamas iš bendravimo su aplinkiniu pasauliu įvairiais fiziniais ir psichiniais metodais, žmogus taupė energiją kontaktams su aukštesnėmis sferomis. Šitaip atsiskleisdavo fizinės ir psiclifnės žmogaus galimybės. Prisirišimas prie aplinkinio pasaulio vertybių sukeldavo ligas, o pakilimas į aukštesnes pakopas - jas išgydydavo. Tačiau prisirišimas prie aukštųjų sferų buvo dar pavojingesnis. Pakilti už jas aukščiau neužtekdavo jėgų, todėl žmonės jų atsisakydavo ir grįždavo prie pirmųjų pakopų - prie fizinio kūno interesų ir materialinių vertybių. Rytai gimdė Vakarus, o Vakarai - Rytus. Šiuo metu abi šios tendencijos turi susijungti, nes kiekviena atskirai jau išsisėmė. Dvasinių vystymosi dėsnių pažinimas čia būtinas. - Paaiškinkite, - neseniai paprašė vienas pacientas. - Aš tikiu Dievą, supratau, kad meilė Dievui - svarbiausia. Kodėl mane lydi įvairūs nemalonumai ir negaliu išsigydyti? - Todėl, kad pakeisti savo sielą - gerokai varginantis užsiėmimas. Jeigu jūs važiuojate mašina ir staiga pasukate j griovį, tai, kad ir kaip melstumėtės Dievui, geruoju nesibaigs. Žmonės pripažįsta, kad yra fizikos dėsniai, ir tikėjimas Dievu netrukdo juos žinoti. Žinoti dvasinio vystymosi dėsnius taip pat būtina. Norint maldomis pakeisti savo sielą, reikia daug jėgų, o jų daug atima bendravimas su kitais žmonėmis, valgymas, situacijų kontrolė. Vadinasi, periodiškai reikia nuo to visko atsiriboti, kad malda labiau padėtų. Veržtis į Dievą per kaupiamą meilės pilnatvę reikia nuolatos. - Ar jūs galėtumėte padiktuoti maldos žodžius? - Aukščiausia malda vyksta be žodžių. Tiesiog žmogus bet kokioje situacijoje išsaugai ir didini meilės jausmą.

T R E Č I A KN YCiA Sergejus Lazareya Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Neseniai turėjau nelengvą pokalbį su vienu pacientu. Kažkada aš pradėjau jį gydyti, tačiau be jokių rezultatų. Man buvo įdomu, ir tęsiau toliau. Iš pradžių mačiau tik žemišką lygmenį ir kalbėdavau apie pavyduliavimą. Vėliau paaiškėjo, kad jis labai prisirišęs prie dvasinių vertybių - dorovingumo, padorumo, teisingumo, situacijos valdymo. Būtent dėl šių priežasčių jis ir buvo blokuojamas visą gyvenimą. Dar vėliau pamačiau ir meilės žmonėms absoliutizaciją. Jis viską darė, ką liepiau, tačiau jokio efekto nebuvo. Charakteris kardinaliai kažkodėl nesikeitė. Priimti aplinkinį pasaulį kaip Dievo siųstą jjs neįstengė, ir tiek. - Žinote, - aiškinau jam, - aš nežinau, prie ko dar prisirišusi jūsų siela. Reikia suvokti tai, kas svarbiausia - širdyje meilės turi daugėti, vadinasi, ir vidinės pretenzijos turi išnykti. Tačiau visi mano aiškinimai atsimušdavo kaip į sieną, ir aš negalėjau suprasti, kas yra. Neseniai, kai pasijutau atvėręs naujas erdves, mes vėl susitikome. Aš jam pasakiau, kad jis prisirišęs prie pagrindinių bazinių vertybių. Prie vaikų gimdymo, kūrybos, kūrimo - viso ko, kas sukelia pavyduliavimą. Ir prie tobulybės, sukeliančios didžiausią išpuikimą. Jis ramiai išklauso manęs, paskui lėtai, neskubiai pradeda atsakinėti. - Jūs mane gydote pusantrų metų. Per tą laikotarpį mano būklė ne tik nepagerėjo, bet dar pablogėjo. Aš netikiu jūsų sistema ir jūsų metodu. Esu neblogos nuomonės apie jus kaip apie žmogų, tačiau jūsų sistema - akių dūmimas. Aš tikiu Dievą, tačiau kodėl aš tūkstantį kartų turiu kartoti, kad aš Jį myliu ir kad tai didžiausia laimė? Ir kodėl aš turėčiau nekelti pretenzijų aplinkiniam pasauliui? Šioje šalyje žmogus negali būti laimingas. Čia valdžioje visuomet buvo arba idiotai, arba niekšai. Ši šalis visuomet smaugė savo šviesuolius ir smaugia iki šiol, nepriklausomai nuo politinės santvarkos. - Jo tonas pamažu darosi ramesnis. - Apie jus aš geros nuomonės, tačiau gydymą pamirškime. Jis išeina, o aš bandau suvokti, kodėl jis šitaip nieko negali priimti. Kaskart jame aptinku tą pačią struktūrą, kurią neseniai apčiuopiau - tobulybę. Tačiau pacientas manęs jau negirdi. Jam visas pasaulis visuomet buvo netobulas. Tokiu atveju atsiradusi panieka virsta stipria susinaikinimo programa. Šiandien aš pralošiau, tačiau ir tokia situacija pamokanti. Knygoje aš galiu detaliai aprašyti, kaip kylu pakopomis, vedančiomis į Dievą. Tai mano priedermė skintis kelią į Jį. Pacientas turi matyti mano galutinį punktą, ir man nereikia smulkiai aprašinėti pakopų, kuriomis jis kops. O aš įsitraukiau ir pradėjau daugiau aiškinti apie tai, kokios tos pakopos, negu apie meilę, į kurią žmogus turi ateiti. Iš Kijevo skambina moteris, vieną kartą jau buvusi pas mane. - Po apsilankymo pas jus man visą nugarą peršti. Gelia,

Se.gejus I aza revas TRLČ1A KNYGA AQH KAllMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ,r pasauliui nėra kur dėtis. Aš nežinau, ar taip turi būti, ar ne. Žiūriu į jos biolauką. Jis neblogai atrodo. Tiesa, vaikaičiai ir provaikaičiai \"sunkoki\". - Kokios problemos jums buvo? - Piktybinis auglys galvoje, gerklėje ir krūtinėje. Ir sūnus labai pasiligojo. Detaliai žiūriu biolaukų struktūras. Stengiasi pacientė, tačiau agresiją vyrams tebejaučia didžiulę. - Ar aš jums sakiau apie pavyduliavimą? - Taip, sakėte. Aš stengiuosi. Meldžiuosi rytą, dieną ir vakare. - Klausykite, - rėkiu aš į ragelį, - melstis reikia po tris šimtus kartų rytą, po tiek pat dieną ir vakare, nes šiuo metu visas \"purvas\" iš sielos išteška, trimis maldelėmis jo neįveiksite. Nesistenkite atsiminti smulkmenų, jos jums nereikalingos. Prisiminkite keletą svarbiausių įvykių ir apmąstykite juos daug kartų, šimtus kartų. Ir žinokite: save smerkti - tai save plakti. Prieš Dievą nėra kaltų. Ar supratote? Iš moters balso jaučiu, kad ji suprato. Porą mėnesių prieš kelionę į Ameriką jaučiausi bjauriai. Kad ir kiek kovojau su prieraišomis, vis pasirodydavo naujos ir naujos. Buvau panašus į balą, kurią valyk nevalęs, vis nešvari. Sistema, atrodė, įstrigs aklavietėje. Aš valiausi daugiausia atgaila. Ir išsikamavęs vieną akimirką supratau, kad atgaila turi pereiti į maldą, o malda į meilę, kuri spinduliuoja ir nuo nieko nepriklauso, žodžiu, bala turi tapti šaltiniu. Tačiau būti panašiu į šaltinį galima tik tuomet, kai be perstojo srovena tyras vanduo, o tai įvyksta, kai siela be perstojo veržiasi į Dievą. Kai tik žmogus kažką kita daro savo tikslu, jis ima nuo to priklausyti. Toks priklausomumas sukelia vis didesnę agresiją, o paskui - ligą. Prieš mane sėdi motina su savo dukra. Dukrai vėžys, bet ji apie tai nežino. Jai paprasčiausiai kažko labai sunku. Aš pradedu diagnozuoti. Prieraiša prie žemiškumo - yra, prie dvasingumo - yra, prie meilės žmonėms - taip pat, prie tobulybės ir kūrimo - yra, prie tikėjimo žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu, prie fanatiško tikėjimo į Dievą, prie Dieviškosios paskirties - taip pat yra. Toliau - dar visa virtinė struktūrų, kurioms aš negaliu rasti net pavadinimų. Baisu. Tokia gausa man pasitaiko pirmą kartą. Aš suprantu, kad jai visa tai išaiškinti nebeįmanoma. O gal ir nereikia iššifruoti visų pakopų. - Dievas yra meilė, - sakau jai. - Ir Dievas nuo nieko nepriklauso. Ir jūsų meilė taip pat turi nuo nieko nepriklausyti. Atgaline data pasistenkite priimti visus praradimus ir pažeminimus taip, kad jie visiškai nepažeistų jūsų meilės stiprybės. 17. 1548

TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui Aš sakau keletą frazių, paskui mergina išeina keturiasdešim­ čiai minučių, ir kai ji grįžta, matau švarų lauką. Suvokiu, kad kartais jokių aiškinimų nereikia. Neseniai viena pacientė uždavė man įdomų klausimą: - Kuo daugiau meldžiuosi, tuo blogiau su manimi bendradarbiai elgiasi darbe. Tai tikras faktas. Ką man daryti toliau? Klausimas man visiškai netikėtas. Aš žiūriu, kas vyksta subtilioje sferoje, ir matau, kad žmonių elgesys - tai reakcija į augančią panieką ir didystę jos sieloje. Prie kažko siela prisirišo. Dar kartą žiūriu į biolauką, ir viskas darosi aišku. Yra jėga, kuriančioji mūsų Visatą, yra griaunančioji ir yra stabilizuojančioji. Stabilizaciją mes jaučiame kaip meilę žmonėms, aukščiausią teisingumą ir tikėjimą Dievu. - Žinote, - pradedu pasakoti moteriai, - žmogaus organizmas susideda ne tik iš kaulų, bet ir iš raumenų ir nervų audinių. Taigi, - kaulų audinio ląstelės - tai ortodoksai dogmatikai, o nervų sistemos audinio ląstelės - tai ieškotojai ir avantiūristai. Ritualai, įstatymai ir papročiai - tos pačios kaulų ląstelės, be kurių žmogus negali gyventi. Ritualai ir papročiai - tai ramentai, ir jeigu jūs nemokate vaikščioti, be jų neatsistosite ir nepavaikščiosite. Tačiau išmokus vaikščioti, jie trukdys jums. Tikėjimas mums teikia stabilumo ir aprūpina rytojų, tačiau kai jis pasidaro tikslu, kyla panieka tiems, kurie netiki. Atsiranda baimė prarasti tikėjimo ir stabilumo jausmą. Kai jūs meldėtės, malda jums virto sveikatos ir sėkmės šaltiniu. Ji tapo jūsų tikslu. Malda niekuomet negali būti tikslu. Malda - priemonė sieloje jausti ir didinti meilę. Kadangi tos frazės, kurias jūs mintyse kalbate, daugiausia priklauso šiam pasauliui, tai aukščiausia malda yra malda be žodžių. Tai be perstojo sergėjimas ir didinimas meilės sieloje, tačiau, kadangi tai labai sudėtinga, žmogus periodiškai padeda sau ir maldos žodžiais. - Sakykite, kas tai yra meilė Dievui, didesnė negu kam nors kitam, įprastame, realiame gyvenime? Kaip man pajausti, kad Dievą myliu labiau negu ką nors kita? Meilė Dievui, didesnė nei visai esamybei, pasireiškia kasdienybėje kaip vidinė meilė mus supančiam pasauliui, neturint jam jokių pretenzijų. Aš neseniai konsultavau vieną jauną moterį, ją nuo vaikystės kamuoja ginekologinės problemos, o neseniai ir sveikata smarkiai pašlijo. - Jūsų ligų atsiradimo priežastis labai paprasta, - aiškinu jai. - Per meilę mes sieloje susijungiame su Dievu. Dievas nuo nieko nepriklauso. Vadinasi, jeigu meilė mūsų sieloje nuo nieko nepriklauso,

mes sveiki ir laimingi. Visi žmogaus jausmai, jo emocijos ir troškimai susiję su aplinkiniu pasauliu ir nuo jo priklauso. Tik meilės jausmas nuo nieko nepriklauso. Jeigu mes bandome jį padaiyti nuo kažko priklausomą, šis jausmas silpnėja, ir mes pradedame sirgti ir mirštame. Ginekologija - tai meilės zona, ir jeigu nuo vaikystės šiomis ligomis sergate, vadinasi, dar praeituose gyvenimuose jūs klupdėte savo meilę prieš aplinkybes arba draudėle sau mylėti dėl kažkokių etinių normų, ar nenorėjote gimdyti dėl kokių nors aplinkybių, arba emocijomis ir elgesiu žudėte kito žmogaus meilę, laikydami tą žmogų visų bėdų kaltininku. - Aš perskaičiau jūsų knygas, ir dabar eisiu paskui meilės jausmą, nepaisydama jokių kliūčių. Aš dabar ištekėjusi, jeigu sutiksiu kitą žmogų, pasistengsiu išsaugoti šeimą, bet meilės jausmo neslopinsiu. Tačiau tvirtai žinau vieną dalyką: aš pamilsiu tą, kuris mane mylės. - Tai jau pretenzija, - aiškinu jai. - Jūs paprasčiausiai keičiate paviršutinę pretenziją į giluminę. Dievo jautimas sieloje - tai meilė be pretenzijų, be sąlygų ir reikalavimų. Dievo negalima valdyti, ir savo meilės - taip pat. Tai viena pagrindinių sveikatos išsaugojimo sąlygų- Štai aš bendrauju su vėžiu sergančiu žmogumi, kurio liga jau pažengė pernelyg toli. Jis labai išblyškęs, atrodo iškankintas, gydymas chemija nepadeda. Ilgų aiškinimų jis negali išklausyti, tiek yra nusilpęs. Reikia kiek galima suglausti informaciją, kurią norėčiau jam perduoti. Tradicinė medicina jam nepadeda, kadangi jis daug ką perdavė savo vaikams ir vaikaičiams. Jo vaikų biolaukuose irgi yra charakteringos deformacijos, kurios po kelerių metų gali sukelti sunkias ligas ar mirtį. Žmogus dažnai, daug ką permąstęs ir suvokęs, mano, kad jis visiškai apsivalė, bet tai iliuzija, tik paviršutinė sąmonės plėvelė. Po kurio laiko tai įsiskverbs į sielą. Tačiau jeigu palikuonių sielos supurvintos, paprasto peržiūrėjimo neužtenka. Dažniausiai reikia atgaline data naujaip peržvelgti visą gyvenimą ne vieną šimtą kartų arba net tūkstančius kartų, kad refleksų lygyje pasikeistų vertybių sistema. Aš lėtai aiškinu pacientui jo situaciją. - Jūs dabar tarsi bala, į kurią vanduo beveik nepatenka, o jei patenka, tai labai greitai išteka. O išteka jis pas jūsų vaikus ir būsimus vaikaičius, nes jūs nejučiom atėmėte iš jų visas atsargas. Pirmiausia iš balos reikia iškuopti purvą, paskui padidinti joje vandens kieki, o po to iš balos virsti šaltiniu. Tam, kad mylėtume aplinkinį pasaulį ir sąveikoje su juo būtume laimingi, mes turime pastoviai gauti naujų meilės ir energijos dovių. Sąveikaudami su aplinkiniu pasauliu mes dažniausiai 17*

T KELTA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui visa ką prarandame, o kreipdamiesi i Dievą - gauname. Jeigu Dievą mylime daugiau negu visa kita, jis mums yra aukščiausias tikslas, ir mes gauname daugiau, negu išeikvojame. Ir mumyse dar lieka meilės sau ir savo palikuonims. Jeigu ką nors imame mylėti daugiau negu Dievą, siela pradeda nuo to priklausyti, meilės jausmas nuslopsta ir atsiranda pretenzijos. Paskui meilės mažėja ir atsiranda agresija, o po jos - nelaimės ir ligos. Kai meilės mažėja, tam, kad galėtume egzistuoti, mes turime jos iš kažko semtis ir semiamės jos iš savo būsimų ainių ir iš savo būsimų gyvenimų. O kuo daugiau mes priklausome nuo kokių nors žmogiškųjų vertybių, net pačių švenčiausių, tuo greičiau išsenka mūsų siela, ir tuomet mes jau ne dovanojame savo palikuonims meilės, o vagiame ją iš jų. Musų siela turi ribotą talpą paviršiniuose sluoksniuose, ir agresijos proveržis, ištuštinantis mūsų sielą, priklausomai nuo tos talpos gilumo, gali pasiekti vis tolimesnes kartas. Kuo giliau mes \"iščiulpėme\" savo palikuonių sielas, tuo sunkesnė būna mūsų liga. Vadinasi, kuo daugiau pripildėme sielą meilės ir perdavėme meilės atsargų savo palikuonims, tuo greičiau pasveiksime. Mes senstame ir mirštame, kad palengvėle atsipalaiduotume nuo visų žmogiškųjų vertybių. Po mirties ir iki pradėjimo, vis arčiau artindamasis prie Dievo, žmogus kiekvieną kartą gauna vis didesnį meilės ir jėgų dovį. Tas dovis tokio dydžio, kiek žmogui leista pajusti jausmų grožį ir skaistumą. Ne visuomet gauto dovio pakanka ir tuomet vėl reikia stiprinti susijungimą su Dievu. Įprastose situacijose mums tai duodama per nemalonumus, nelaimes, ligas, visų aukščiausių žmogiškų jausmų įskaudinimą. Ypač galinga žmogiškų vertybių destabilizacija vyksta prieš vaikų pradėjimą, ir kuo mažiau pretenzijų žmogus turi aplinkiniam pasauliui, tuo greičiau įvyksta kontaktai ir tuo sveikesni būna palikuonys. Todėl reikia šimtų šimtus kartų išgyventi naujaip visą gyvenimą, ir tose situacijose, kai mumyse kildavo pretenzijų, pajausti laimę ir meilę. Jūsų sielai bus sunku \"atsilipinti\" nuo tų vertybių, prie kurių ilgus metus ją vis stipriau \"lipinote\". Įsivaizduokite, kad po savaitės mirsite, kad nėra jokios tikimybės pasveikti. Pradėkite palengva atsisveikinti su viskuo, kas jums brangu. Ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Tai sprendžia Aukščiausiasis, ir jūsų valia jau nieko nereiškia. Nustokite bendrauti su aplinkiniu pasauliu ir kai tada melsitės kartodamas, kad didžiausia laimė jums ir jūsų palikuonims - meilė Dievui, jūsų siela greičiau tuo patikės. - Kaip man įtikinti savo vaikus, kad reikia tikėti Dievą, - klausia manęs moteris, - kad Jį reikia mylėti?

r g e j u s La/art TREČIA KNYGA 501 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui - Tikėjimas tam tikrais laiko tarpais irgi privalo susilpnėti. Pirmiausia vaikus reikia išmokyti, kad nesikėsintų į meilės jausmą savo sieloje ir kitų žmonių sielose. Svarbu, kad jie pajaustų: mūsų logika ir visi mūsų susikurti vaizdiniai apie pasaulį, kad ir kokie jie tobuli atrodytų, visuomet bus menkesni nei Dieviškoji logika, visuomet bus tik dalis, o ne visuma. Pedagogikoje yra tiys momentai: pirmas - ko vaikai negirdi ir į ką jie spjauna; antra - į ką jie kreipia dėmesį - tai mūsų poelgiai; ir trečia - kaip jie elgiasi, - tai yra tas, ką mes patys darėme anksčiau ir ką jautėme savo sielos gilumoje. Taigi pedagogika visuomet prasideda nuo tėvų. - Sakykite, - klausia pacientas, - jeigu visi žmonės, kaip moko Biblija, šventovę statys savo sieloje, o ne kažkur kitoje vietoje, gal religijos greitai nebus reikalingos? - Sakykite, o ar jūs gerai žinote mūsų įstatymdavystę? - paklausiau jį. - Siek tiek, - gūžčioja pečiais mano pašnekovas. - Tačiau jeigu jums reikia spręsti rimtą klausimą, jūs pats vienas jo nesprendžiate, o kreipiatės į patyrusį teisininką. Dvasininkai - irgi specialistai, tik jų darbo sritis - siela, dorovė. - Dabar supratau, - šypsosi jis. - Tačiau ir vėl - absoliutumo negali būti, ir tarp specialistų yra tuščiadvasių imitatorių. Beje, kartais ir mėgėjui atsiveria talentas, Dievo duotas. O bet kokia religija, nesukaupusi savo gelmėse meilės gausos, labai greitai išsigimsta. Kuo labiau mes tobulėjame, tuo geriau matome šią sąsają. - Jūs sakote, kad mano pasąmonės agresija sudaro 400 vienetų? - klausia moteris, atėjusi kaip pacientė. - Taip, - atsakau aš. - Jūsų biolauko deformacija galvos plote didelė. Liko metai ar du. Jūsų agresija nukreipta prieš save. Toliau - arba aklumas, arba labai stiprus insultas, arba išsėtinė sklerozė. - Aš toliau stebiu biolauką. - Nors jūsų atveju kažin ar jūsų galva atlaikys. Sprendžiant pagal biolaukų dinamiką, po kurio laiko susinaikinimo programa nusileis iki inkstų, ir tuomet arba vėžys, arba suirs inkstų funkcija. Moteris įdėmiai į mane žiūri. - Aš juk atidžiai perskaičiau jūsų pirmąją ir antrąją knygą, o jūs nepaliekate man jokių galimybių. Kodėl? Žiūriu, kokia jos būklė praeityje, ir lyginu su dabartine. - Sielos gelmėje jūs visuomet siekėte Dievo, nors ne visuomet rasdavote teisingą kelią, stengėtės savyje ugdyti dvasingumą ir gerumą, todėl iki šiol esate sveika ir gyva, nors jūsų biolaukuose - didžiulės deformacijos. Jums atidedamas terminas, duodama daugiau šansų išlikti. Anksčiau, kai dar nebuvote skaičiusi mano knygų,

\"N n O IRliČIA KN YCi A KARMOS DIAGNOSTIKA ^^ Meilė žmonėms ir pasauliui jūsų siela buvo prisirišusi prie laimingo likimo, nes jautėtės turinti ypatingą paskirtį, prie tobulybės, prie meilės žmonėms, prie vaikų gimdymo - kūrimo. Šiuo metu jūs prisirišusi tik prie kūrimo - vaikų gimdymo, bet ši prieraiša labai didelė. Jūs neturite vaikų ir labai dėl to kremtatės. Kai buvo įskaudinti jūsų meilės ir pasitikėjimo jausmai, jūs jautėtės likimo nuskausta, nenorėjote gyventi. Kai griuvo ne tik dabartinė, bet ir ateities laimė, jūs darėte tą pat. Nuo ateities irgi negalima priklausyti. Jeigu jaučiatės pati save nuskaudusi, tai susinaikinimo programa. Jeigu jaučiatės ir pati save nuskaudusi, ir nuskausta susidariusios situacijos ir likimo - susinaikinimo programa dešimteriopai stipresnė, o tai, ką savo gyvenime laikėte aukštesniais reikalavimais sau iš tikrųjų buvo nuoskauda dėl likimo bėdų, o graužatis dėl praeities iš tikrųjų buvo pretenzijos Dievui. Eikite ir naujaip peržvelkite savo gyvenimą, o po valandos vėl užeikite, pažiūrėsime, kaip jums sekėsi. Kai moteris vėl įėjo, aš buvau maloniai nustebintas - jos biolaukas pasidarė visiškai švarus. - Nė nesitikėjau tokių gerų rezultatų, - sakau jai. - Žinote, šią valandą aš nesimeldžiau, tiesiog vaikščiojau ir mąsčiau, ir po to kažkaip staiga viskas pasikeitė, - prisipažino moteris. - Sveikinu jus, - pasakiau aš, - tačiau yra viena rimta problema. Tai, kad jūsų biolaukas apsivalė, dar nereiškia, kad jūs nesusirgsite. Sakykime taip: situacija žymiai pagerėjo, tačiau ties jumis, - aš apvedu pirštu apskritimą, - matau tamsią dėmę. Tai didelė žmonių grupė Šiaurės Rusijoje, daugiau kaip milijonas žmonių. Ir jūsų neteisinga orientacija, agresija paveikė jų būseną. Kuo labiau žmogus dvasiškai ugdo save, tuo daugiau žmonių intuityviai ar sąmoningai eina paskui jį. Kartu su jo pliusais gauna ir jo minusus. Tai jūsų dvasios vaikai, priklausantys nuo jūsų, nors šiuo metu jūs Rusijoje negyvenate. Taigi, kai valysite savo sielą, nepamirškite ir jų. Sunkiausios ligos, trunkančios kartais ne vieną gyvenimą, dažnai pasirodo esančios ne tik dėl fizinio, bet ir dėl dvasinio pakenkimo savo palikuonims. Vadinasi, kuo daugiau gero aš galiu padaryti žmonėms, tuo jiems ir man pavojingiau. Aišku, didesnis pavojus, didesnė ir atsakomybė. Kuo arčiau mes prie Dievo, tuo aukštesnė mūsų tobulumo pakopa, tuo daugiau laimės ir pasitenkinimo jaučiame. Vadinasi, ir tuo didesnį skausmą jausime Jo netekę. Todėl, prieš duodant žmogui laimės, jam pirmiausia suteikiama skausmo, ir kuo didesnį skausmą jis pajėgia ištverti, neprarasdamas sieloje meilės Dievui, tuo daugiau laimės galės patirti. Žiūrėkite, - pirštais rodau atstumą: - materialinėse vertybėse yra tam tikras meilės dovis, dvasinėse vertybėse, - rodau plačiai apvesdamas rankomis, - jis kur kas didesnis. Visatoje, meilėje jai ir žmonėms

KARMOS DIAGNOSTIKA TREČIA KNYGA Meilė žmonėms ir pasauliui - dar didesnis. Tobulybėje, kūryboje, kūrimo procese ir vaikų gimdyme jis dar didesnis. Ir kuo reikšmingesnis meilės dovis, tuo didesnė pagunda jį padaryti tikslu, pamiršus begalybę - Dievą. Todėl ne kiekvienam žmogui leidžiama pajausti aukščiausius meilės, kūrybos, tobulybės momentus. Jis negali pakilti virš jų ir ištverti jų netektį. Jeigu mes priklausome nuo jų, tai jų praradimo ištverti negalime. Tam, kad pakiltume virš jų ir ištvertume skausmą, turime giliai visiems laikams suvokti, kad meilė Dievui turi būti iškelta aukščiau už bet kokias žmogiškas vertybes. Ir ne tik suvokti, bet ir pajusti. Jeigu žmogus pakilti neturi jėgų, tuomet, norėdamas išgyventi, jis atsižada visko, kas šventa. Ir, kad ir kaip atrodo keista, kažkuriam laikotarpiui jis priartėja prie Dievo arčiau, negu pirma buvo. Mes neišvengiamai veržiamės vis prie didesnės laimės ir meilės, bet kiekvieną kartą turime jausti, kad tai - tik priemonės. - Sakykite, o dvasinis skausmas - ar tai požymis, kad prisirišta prie žmogiškų vertybių? - Nieko panašaus. Tai subtilaus jautrumo požymis, susijęs su aukščiausių žmogiškų vertybių turėjimu. Prisirišimo požymis - kai nenorima ir nesugebama ištverti skausmo netekus vertybių arba jas žeminant. Vidinė agresija kyla atliepdama į traumuojančią situaciją. - Gerai, aukščiausias tikslas - meilė Dievui, - sako moteris. - Tačiau tam, kad išgyvenčiau, aš turiu padaryti tikslu savo uždarbį, gabumų ugdymą, norą padėti žmonėms - ką apie tai pasakysite? - Įsivaizduokite, iš namų jūs einate į parduotuvę ir kuriam laikui - tai jūsų tikslas. Kai tik jį realizuojate, viskas, jo nebėra. Grįždama namo lipate laiptais, ir tą akimirką - tai jūsų tikslas. Pažvelgusi aukštyn matote laiptinės aikštelę - tai irgi tikslas, bet vienam žingsniui per daug aukštas. Tačiau jeigu jis taptų absoliutus, jūsų laiptinės aikštelėje nakvotumėte. Buto durų nematote, bet norite pasiekti jas, kad atidariusi patektumėte namo. Taip kiekvienas žmogus, nematydamas Dievo, turi stengtis į Jį grįžti, išsaugodamas tikslo prioritetą. Tačiau šis sugrįžimas atrodo ne taip, kaip mes jį sau įsivaizduojame. Mes iš Jo išėjome ir savo sieloje turime Jo kibirkštėlę. Ir per šią kibirkštėlę su Juo susijungiame. Grįžimas į Dievą - šios amžinosios kibirkštėlės sieloje įpūtimas. - Klausyk, - kreipėsi į mane bendradarbiai. - Įdomus atvejis. Skambina vaikinas, kuris jau ištisus metus nemiega. Periodiškai išeina iš savo kūno ir mato save iš šalies. Jaučia, kad gyvena kažkokiame nerealiame pasaulyje. Kitą dieną vaikinas vėl paskambina, ir mes kalbamės. Nors iš pirmo žvilgsnio situacija neįprasta, paaiškinama įprastai. Jam kūryba, apskritai kūrimas ir vaikų gimdymas tapo aukščiausiu tikslu. Tokia orientacija sukelia ir pojūtį, kad esi skaudžiamas viso pasaulio, ir

TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui smerkimą, pavyduliavimą, savęs smerkimą, nenorą gyventi. Be to, absoliutizuojama tobulybė, sukelianti išpuikimą, norą savo valią primesti kitiems, ir čia dar ne viskas. O jam jau numatyti harmoningi vaikai ir tokiais atvejais dažnai pasitaikanti blokuotė sunkiomis ligomis ar nelaimėmis vaikų atėjimą į pasaulį gali sutrukdyti, todėl žmogiškųjų vertybių žeminimas vyksta sergėjant. Kai jausmai smarkiai atbunka, kai-kyla pojūtis, kad aplinkinis pasaulis iliuzoriškas, kai susilpnėja emociniai kontaktai, kai tėvų psichika nestabili, dažnai tai yra požymiai, rodantys, kad vaikas neeilinis ir kad pirmoji pagalba jam - tėvų pastangos tobulėti. Man skambina pažįstamas iš Amerikos. - Mano sūnus reanimacijoje. Guli su lašeline, ir būklė labai sunki. Gydytojai negali nustatyti diagnozės. Vakar mes jam pasakėme, kad šeimoje netrukus bus dar vienas vaikas, kad mama laukiasi. Gal tai turėjo kažkiek įtakos jo sveikatai? - Jūs teisus, - sakau jam. - Iš motinos jis paveldėjo meilės žmonėms absoliutizaciją ir vaikų gimdymo absoliutizaciją. Jam mylimas žmogus absoliuti vertybė, jis paniškai bijo jo netekti. Toks vaikas bijo likti vienas, bijo netikėtų situacijų, kaip siaubo bijo mirties, visuomet pavyduliauja ir labai greitai įsižeidžia. Iš jūsų jis paveldėjo norą tobulėti, kontroliuoti situaciją, sėkmingą likimą, tai yra savo norų ir sumanymų įgyvendinimą padaryti savo gyvenimo tikslu. Todėl ištverti traumuojančios situacijos jis nenori ir negali. Kai jūsų sūnus sužinojo, kad šeimoje bus dar vienas vaikas, jis pratrūko agresija tam, kurs nejučiomis gali jo meilės dalį atimti. Jam meilės teritorija - absoliuti vertybė, ir nieko į ten jis neįsileis. Tvykstelėjusi agresija tapo susinaikinimo programa. Šiuo metu slopsta vaiko imuninė sistema. Vadinasi, tuo pačiu metu netenka atsparos daugelis organų, dėl to gydytojai ir negali nustatyti diagnozės. Ilgainiui tai gali virsti sunkia liga; organų pažeidimą tada sąlygos berniuko charakteris ir pasaulėjauta. Jeigu agresija pasirodė kaip nuoskauda dėl likimo skriaudos - vaikas dažnai sirgs plaučių uždegimu, gastritu, o esant stipresnei agresijai - skrandžio ar plaučių vėžiu. Kadangi susinaikinimo programa jau veikia, tačiau blokuotė pabloginant klausą nebuvo priimta, gali arba sunkiai sutrikti žarnynas, arba urogenitalinė sistema. - Sakykite, ar tokioje situacijoje galima ką nors padaryti? - Žinoma, galima. Jūsų žmona turi atsisakyti bet kokių pretenzijų tiems, kas įžeidė jos meilės ir pasitikėjimo jausmus. Tegu prašo, kad iš sūnaus ir kitų palikuonių sielų pasišalintų nuoskaudos, - kad jie nesigraužtų įskaudinti kitų žmonių ir patys savęs, kad didžiausia laimė jai, vaikams ir palikuonims būtų meilė Dievui. O

KARMOS DIAGNOSTIKA TREČIA KNYGA 505 Meilė žmonėms ir pasauliui noras turėti vaikų, mylimą žmogų, šeimą - būtų tik būdas mylėti •Dievą. Jūs pati turite dėkoti Dievui už visas nesėkmes, įskaudinimus, pažeminimus, neteisybes iš kitų žmonių ir likimo pusės. Nuo šiandien pat mokykitės nusižeminti ir nusileisti kitiems žmonėms. Ir melsdamasis kartokite, kad visos žmogiškosios vertybės - valdžia, galia, tobulumas - jums bus tik priemonė, o meilė Dievui - tikslas. - Ar galiu kai ko paklausti? - Taip. - Mano sūnus yra mano įsūnis. Gal tai turi kokios nors reikšmės? - Realiai - jokios. Pirma, jis buvo jūsų sūnus užpraeitame gyvenime, antra, jo biolaukų identiškumas su tikru tėvu tik septyni procentai, o su jumis - daugiau kaip aštuoniasdešimt procentų; beje, kad vaikas neimtų jūsų karmos, dažniau jam priminkite, kad Dievą jis turi mylėti labiau, negu tėvą ir mamą. Kodėl naminiai gyvūnai ima šeimininkų karmą, o paskui serga ir dvesia? Todėl, kad jie priklausomi nuo šeimininko, gauna iš jo maistą, ir šeimininkas tampa jų tikslu. Kuo daugiau jūs dėsite pastangų, kad vaikas priklausytų nuo jūsų, tuo daugiau \"purvo\" jis pasisems ir tuo bus nelaimingesnis, o jūs už tai turėsite tuo sunkiau atsiskaityti. O jeigu sūnus jaus, kad viską gauna iš Dievo, nors ir per tėvus, tai sudėtingų situacijų metu, kai jis bus sergėjamas, į sergėjamą lauką pateksite ir jūs. Kitą dieną mano pažįstamas vėl paskambino. - Vakar aš nuėjau pas vaiką į ligoninę. Gydytojai sako, kad nieko nesupranta, kaip čia yra, tačiau berniukas visiškai sveikas. Jam nereikalinga nei lašelinė, nei vaistai, ir vienintelis dalykas, ko reikia, kad aš jį pasiimčiau namo. Aš pažiūrėjau į berniuko biolauką, jis iš tiesų sunormalėjo, tačiau tai buvo ką tik nutikęs atvejis, kurį lengvai galėjome atitaisyti. Įsisenėję atvejai, kai siela pagraužta pavydulingumo ar nenoro gyventi, labai sunkiai gydomi. Nors kartais ir per valandą žmogus gali pakeisti savo pasaulėžiūrą, ir per kelias valandas ar dienas pasveikti. Mano pažįstamas ketino pirkti butą. Vieną vakarą užėjau pas jį į darbą. Jis atrodė labai susirūpinęs. - Žinai, jau turiu nusižiūrėjęs, butas labai geras, rytoj paaiškės, ar jį man parduos, ar ne. Be manęs, dar yra norinčių jį pirkti. Man net kraujo spaudimas pakilo, - prisipažino jis. - Taip elgdamasis tu gali prarasti ne tik butą, bet ir sveikatą. Ten, aukštybėse, jau viskas nuspręsta. Jeigu tau lemta butą gauti, tu jį gausi, ir beprasmiška, net kenksminga dėl to nerimauti, o jeigu tau jo gauti nelemta, tai negausi, kad ir kaip stengtumeis, o netgi jei vis dėlto gautum, netektum per tai sveikatos ar gyvybės.

f A / \" TREČIA KNYGA .Sergejus l.a/aruvas DUO Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA Kitą rytą, devintą valandą, mano bičiuliui paskambino, kad butas parduodamas kitam. Mano bičiulis įpuolė į didžiausią stresą, tačiau po dešimties minučių prisiminė mano žodžius. Atsisakė pretenzijų, nepasitenkinimo dėl susidariusios situacijos ir iš karto nurimo. Po trijų valandų jam vėl buvo paskambinta, kad anas pirkėjas apsigalvojęs ir jis gali atvežti avansą. Su bičiuliu susitikau tą pačią dieną. Jis šypsodamasis apie viską papasakojo kaip apie linksmą komediją. Aš pažiūrėjau į jo biolauką ir lėtai pasakiau: - Čia yra ne tik komedijos, bet ir tragedijos elementų. Dabar tavo pasąmonės agresija 300 vienetų. Tau mirtinas skaičius - 180 vienetų. Po pusantrų metų tau būtų prasidėjęs dešiniojo plaučio vėžys. Tu jauteisi labai nuskaustas likimo, pykai ant savęs, ant susidariusių aplinkybių. Per dešimtį minučių įsivarei tokią susinaikinimo programą, kad ji po kurio laiko būtų atsigręžusi į tave arba labai sunkia liga, arba visišku likimo žlugimu. Dar vienas atvejis. Važiavau su savo pažįstamu iš Chaifos į Tel- Avivą, buvo vakaras. Kelias tiesus, mašinų priekyje visai nedaug. Dešiniąja juosta mašinos važiavo 60-80 km/val, kairiąja - 90-100 km/val greičiu. Mes priartėjome prie mašinos, važiuojančios kairiąja juosta nedideliu greičiu. Pradėjome signalizuoti vairuotojui, kad jis pasitrauktų dešinėn, tačiau jis niekaip nereagavo. Po kelių minučių mano bendrakeleivis pradėjo pamažu niršti. - Nusiramink, sveikata brangesnė, - pasakiau jam. - Aplenkime iš dešinės. Už mūsų jau susikaupė grūstis. Mes pamažu aplenkėme tą mašiną ir pastebėjome, kad prie vairo joje buvo moteris. Tuo metu prie jos mašinos iš paskos priartėjo mikroautobusas ir taip pat pradėjo mirksėti. Reakcijos, kaip ir anksčiau, nebuvo jokios. Mikroautobuso vairuotojas aplenkė mašiną ir, galima sakyti, sustojo prieš ją, taigi kad nesusidurtų, ji vis dėlto turėjo pasitraukti į kitą juostą. Bet kur ten! Moteris, gerokai sumažinusi greitį, į kitą juostą taip ir nepasuko. Mes nuvažiavome tolyn, palikdami mirksinčią ir signalizuojančią jau visą krūvą mašinų. Ten tikriausiai vyko aiškinimasis, kas kaltas. Aš pažiūrėjau, kaip atrodė moters biolaukas iki šios situacijos. Biolauke buvo ambicijų ir išpuikimo deformacijų. Tobulybė ir laimingas likimas. Viskas aišku. Jai atrodo, kad visi neteisūs, tik ji teisi. Visi niekšai - ji šventuolė. Iki šios situacijos jos pasąmonės agresija - 100 vienetų. Mirties riba jai - 180 vienetų. Dabar jos sieloje užvirė agresija žmonėms, kurie, jos nuomone, neteisingai ją įskaudino ir pažemino. Pasąmonės agresija padidėjo keleriopai, ir pavojingiausia tai, kad tos agresijos dalis buvo pennesta į vaikų ir vaikaičių sielas. Dabar, netgi jei ši moteris atsisakytų savo pretenzijų ir visiškai pakeistų požiūrį į situaciją, jos būklė pagerėtų tik dvidešimčia

• ėjus l.a,arcva.s TREČIA KNYGA 507 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui procentų. O energetika gerklės ir genitalijų plote stipriai nukentėjo. Po kurio laiko, pamiršusi šią istoriją, ji turės kreiptis į gydytoją, ir prasidės ilgas kamuojantis gydymo procesas. Aš pasakiau savo prognozę bendrakeleiviui, jis susidomėjo. - Vienai mano pažįstamai krūties vėžys. Ar galėtum pasakyti priežastį? - Dažniausiai tai būna dėl nuoskaudų, susijusių su meile, - atsakiau jam. - O šiuo atveju grynai žemiškos priežastys. Jai vis per maža pinigų, ji nepatenkinta materialine padėtimi, susidariusiomis aplinkybėmis. - Visiškai teisingai, - patvirtino jis. - Vyras gerai uždirba, nupirko namą, o ji vis viskuo nepatenkinta. Kai žmogus važiuoja mašina ir, pažeidęs kelių eismo taisykles, įv ką nors įsirėžia, tuo jis gali sugriauti visą savo gyvenimą. Siame gyvenime kartais mes įsirėžiame ir jausmais. Tik tokios tragedijos vyksta nepastebimai, ir pasekmės pasirodo ne iš karto. Jeigu žmogus nežino dvasinių dėsnių, jis būna panašus į tą, kuris važiuoja mašina, nežinodamas eismo taisyklių. Nors neži­ nantis, tačiau laikantis sielą kupiną meilės, intuityviai elgsis taip, kaip ir tas, kuris gerai jas žino. Meilė ir geraširdiškumas, net nežinant dvasinių dėsnių, padeda mums išgyventi kelyje, kuris vadinamas gyvenimu. Atėjusi gydytis moteris papasakojo, kad prieš 15 metų žuvo jos maža dukrelė. - Aš jaučiu, kad negaliu jos užmiršti. Tarsi ji visuomet greta^ ir man labai sunku. Žiūriu, kokia priežastis. Moteris perdavė dukrai meilės žmonėms ir pasauliui absoliutizaciją. Si jos sielos našta kankina ir mergaitę. Aš noriu trumpai paprastais žodžiais apie tai papasakoti motinai, tačiau smilkinį nuveria skausmas. Jos vaiko siela nori man perduoti kažkokią informaciją. - Perduok jai, kad ji norėjo numirti, kai laukėsi manęs. Žiūriu praeitin pagal atitinkamą laiką ir matau stiprią susinai­ kinimo programą penktame, šeštame, septintame ir aštuntame nėštumo mėnesyje. Tai susiję su nuoskauda dėl vyro padarytos skriaudos. - Jūs nenorėjote gyventi antroje nėštumo pusėje, laukdamasi dukros. - Ne, to nebuvo. - O dėl vyro daromų skriaudų jautėtės įskaudinta? - Taip, labai stipriai. Jis girtuokliavo tuo laiku. - Taigi išoriškai vyrui reiškiamos nuoskaudos vidujai ėjo kaip nenoras gyventi. Ir tokia programa, sustiprinta dukros sieloje,

TREČIA KNYCiA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui mergaitę pražudė. Beje, analogiškas emocijas jūs perdavėte ir kitiems vaikams. - Taip! - linksi ji galva. - Kitas mano vaikas pateko po mašina ir tik per stebuklą liko gyvas. - Apvalykite savo sielą, - kreipiuosi į moterį, - ir melskitės už palikuonis, gimusius, negimusius ir mirusius. Beje, jūsų dukra po kelių metų vėl gims. Ir būsimos jos problemos dėl sveikatos po jos gimimo atsilieptų ir jums. Kiek pavyks apvalyti dukros sielą, peržvelgus visą gyvenimą ir vietoj nuoskaudų pajautus meilę, tiek lengviau jai bus pasiruošti sekančiam gimimui ir ateiti į šį pasaulį. - Jūsų antroji knyga man padarė slegiantį įspūdį, - skundžiasi viena pacientė. - Neišbrendamos bėdos. Juk negalima visą gyvenimą pragyventi atgailaujant. Neįmanoma normaliam žmogui nugyventi gyvenimą nejaučiant skriaudų, kad ir kaip nuoskaudas dėl to savyje slopintume. Ir va, aš jau visiems viską atleidau, o jūs sakote, kad mano pasąmonėje dar labai daug nuoskaudų. - Aš matau tai, ko nematote jūs, - atsakau jai. - Ir patikėkite: sielą apvalyti daug sudėtingiau, negu sąmonę. Kas sako, kad negalima įsižeidinėti, užsigaulioti? Užgaulių, nuoskaudų kaip tik negalima slopinti. Tiesiog, kad ir kokia nuoskauda išoriškai būtų, vidujai turi likti meilė. Kiekvieno žmogaus sielos gilumoje yra Dievas, ir jį mes turime visuomet mylėti. O atgaila - tai tik pirmas žingsnis. Iš pradžių nusekusią kūdrą reikia išvalyti nuo purvo, o paskui ten prileisti švaraus vandens. Bet jūs tik apie purvą galvojate. Taip negalima. - Na gerai, tada pasakykite, kaip man gyventi be pretenzijų aplinkiniams žmonėms, jeigu tos pretenzijos man vis įsižiebia? - Pirmiausia, reikia nuolatos įtikinėti savo sielą - mintimis, žodžiais, emocijomis, kad meilė Dievui - didžiausia laimė. Jei devyniasdešimt kartų pasakysite \"taip\" ir tik vieną kartą \"ne\", galite vėl viską pradėti iš naujo. Dabar - dėl pretenzijų. Pirma jų atsiranda baimė ko nors netekti. Kiekvienas žmogaus poelgis įvyksta su Dievo žinia, ir to žmogaus elgesys turi jus priartinti prie Dievo, vis vien, ar tai jums patinka, ar ne. Pabandykite gyventi su tokia nuojauta, kad bet kuris, pats artimiausias jums žmogus bet kurią akimirką gali jus išduoti, įskaudinti, susipykti su jumis ar numirti. Iš pradžių bus sunku, paskui meilė liks, o pretenzijos išnyks. Jaunam žmogui, atėjusiam pas mane gydytis, paaiškinau, kad jo nepilnavertiškumo kompleksą kaip pasekmę sukėlė jo paties vidinis pilnavertiškumo kompleksas. Siela prisirišusi prie tobulybės, sugebėjimo valdyti likimą, pasąmonėje vidinis pasipūtimas ir panieka žmonėms. Todėl žmonės jį žemina, todėl jam vis nėra geros kloties.