S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

S e r g e j u s l.AIĮARCVIS ANTRA KNYGA O ^ Q KARMOS DIAGNOSTIKA \" \" Gryna karma J J S Siela silpnėja todėl, kad per gyvenimą ji vis stipriau prisiriša prie kūno. Jeigu galėtume pasiekti, kad taip nebūtų, tuomet vystymasis vyktų jau pagal dvigubą spiralę. Trečiojo dešimtmečio menas buvo susijęs su socializmo idėjomis, tai buvo nesąmoningas bandymas harmoningai sujungti mokslą ir religiją, materializmą ir idealizmą, kūną ir dvasią. Deja, šis bandymas nesibaigė naujos filosofijos ir naujos mąstymo sistemos sukūrimu. Pamirštą Vachtan- govo sistemą atgaivino Bertoldas Brechtas. Tačiau Rusijoje jau prasidėjo sąmonės keitimosi ir į naują filosofiją krypimo procesas. Septintame dešimtmetyje eilinį kartą įsižiebia naujos tenden­ cijos - bandoma stichiškumą suderinti su planiniu pradu, padaryti ekonomines reformas ir tuo pačiu metu suklesti menas. Pasirodo Tagankos teatras, poetai, dailininkai, rašytojai, kurių kūryboje pastebimas dar vienas dvasinis pakilimas ir pastangos sujungti materialumą su idealumu. Toks bandymas ir tuomet nebuvo įtvirtintas filosofine koncepcija, todėl anksčiau ar vėliau turėjo žlugti. Tai buvo eilinis etapas ruošiantis naujo lygio sąmonei. Ir tik dabar atsirado visos sąlygos, kad anksčiau neįsisąmoninta, sąmonėje nesujungiama absoliučių priešybių vienybė būtų suprasta ir įtvirtinta naujomis koncepcijomis. Kad ir kaip keista, naujo mąstymo formavimas tiesiogiai veda į ligą. Energetikos lygis \"taip išaugo, kad neteisingas emocinis požiūris į pasaulį sukelia didžiulę pasąmonės agresiją ir blokuoja­ mas ligomis. Dievo Motinos įvaizdyje yra didžiausia kančia ir drauge didžiausia laimė. Kančia persmelkia žemiškąjį Dievo Motinos apvalkalą, žinant, kad jos kūdikis mirs. Laimė persmelkia Jos dvasines struktūras, nes subtiliajame lygmenyje Ji žino, kad Jos paskirtis - gelbėti žmones ir kad kūnas - tik drabužiai. Mažesnė Dievo Motinos sielos dalis nukreipta į Žemę, didesnė - į Dievą. • Žmonija savo filosofiniuose ieškojimuose praeina visas gyvo organizmo vystymosi stadijas. Personažas - tai mūsų gyvenimas Žemėje, aktorius - ta svarbiausia mūsų esmė, kuri plyti už vieno mūsų gyvenimo ribos. Viskas prasidėjo nuo primityvaus teatro - tai yra Rytų filo­ sofijos, - kur aktorius praktiškai negalvojo apie personažą, tai yra apie savo gyvenimą Žemėje. Paskui pradėjo vystytis scenos vaidy­ binis menas ir pasirodė lai, ką mes vadiname Vakarų civilizacija. Dabar šiuolaikinė žmonija - merdintis teatras, galvojantis tik apie tai, kaip geriau suvaidinti scenoje, bet pamirštantis savo vaidmenį. Todėl vis labiau stiprėja tendencijos dirbti ne personažo, o aktoriaus labui. Reikia nuolatos turėti omeny, kad gyvename ne vieną gyvenimą ir kad svarbiausia mūsų esybės dalis - už mūsų žemiško gyvenimo ribos. O savo žemišką gyvenimą mes turime puikiai suvaidinti kaip

360 A N T R A KNYCiA Sergejus l.azai cvas Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA vieną iš vaidmenų, kiek galima tikroviškiau, tačiau nė akimirkai nepamiršdami, kad tai vis dėlto tik mūsų vaidmuo. Labai dažnai aktoriai visiškai persijungia į personažo emocijas, paskui serga ir miršta, pakartodami savo herojų likimus, nesuprasdami, kas jiems atsitiko. Ypač tai skatina kinas ir televizija. Kine nėra aktorių, ten tik personažai. Ir kai ėmė kurtis kino menas, visi kalbėjo, kad teatras pasmerktas, tačiau jis ne tik neužgeso, bet pradėjo smarkiai vystytis. Kai teatre mes matome nesusiliejančius vienus su kitais aktorius ir personažus, pakylame į naują pasaulio suvokimo lygį. Kinematografo paskirtis šiek tiek kitokia. Kai Avicena, gyvenęs prieš daug amžių, prie vieno stulpo pririšo vilką, o prie kito avį, po trijų dienų avis nudvėsė. Tai buvo pirmas streso suvokimas. Ar sutraiškys žmogų stresas, ar padarys jį stipresnį - priklauso nuo žmogaus santykio su situacija. Kinas suteikia mums galimybę abstrahuotis nuo gyvenimo realybės. Plačiu savo priemonių asortimentu kinematografas sten­ giasi kiek galima daugiau pririšti žmogų prie to, kas vyksta. Pradžioje žmogus perkeliamas tarsi į kitą pasaulį, į kitas mąstymo sistemas, vadinasi, jis atsitraukia nuo šio momento problemų, pririšančių jį prie žemiškumo. Išeidamas iš salės žmogus, pabuvęs personažu, vėl tampa aktoriumi. Tokia švytuoklė padeda susibalansuoti tam, kas neturi jėgų priimti teatrinį veiksmą. Kaip aktorius ugdo savyje sugebėjimą nesusilieti su personažu, taip ir kiekvienas žmogus turi ugdyti savyje sugebėjimą atskirti šį gyvenimą nuo to, kas yra aukščiau. Jeigu aktorius personažo emocijas, esančias paviršiuje, įsileidžia gilyn į savo sielą, teatras miršta. Po to suserga ir miršta pats aktorius. Jeigu emocijas, susijusias su mūsų kūno interesais, kitaip tariant, su vienu mūsų gyvenimu, įsileidžiame į savo sielos gilumą, į struktūras, apimančias daug gyvenimų, mes, kaip ir blogi aktoriai, susergame ir mirštame. Artimiausiu metu kiekvienas, norėdamas pasilikti scenoje, turi išmokti tuo pačiu metu būti aktoriumi ir personažu. Teatro menas tyrinėja sielą. Įprastame gyvenime mes pakliūvame į realių įvykių srovę, prie jų mūsų siela prisitaiko, laikydama save pirmine, o įvykius - antriniais. Nors iš tiesų įvykiai dvasiniame lygmenyje atsiranda anksčiau. Tai, kas vyksta mūsų sieloje, tik vėliau įvyksta mūsų aplinkoje. Visa, kas vyksta ant scenos, teatre, - antriniai dalykai. Pir­ miniai yra jausmai ir idėja, sukūrę pjesę, o paskui - spektaklį. Svarbiausias teatrinio meno uždavinys - kurti tai, kas nematoma, bet yra daug realiau, negu fiziniai įvykiai scenoje. Jeigu režisierius neužčiuopė pirminės idėjos, jeigu jis įvykius, informaciją apie pjesę nesugebėjo sutelkti, sukoncentruoti į pirma­

pradį grūdą, iš kurio gimė pjesė, aktoriai, užuot gyvenę scenoje, tik atkalba savo vaidmenį. Labai daug kas priklauso nuo dramaturgo, nes bet koks \\riksmas, pjesės įvykis turi atitikti pirmapradžiam grūdui. Šioje srityje nepakartojamas yra Šekspyras. Tačiau man buvo visiškai •tikėta, kad be galo giliai į žmonių sielos paslaptis įsiskverbė Čechovas. Tik po dvidešimties metų filosofinių ieškojimų ir penkiolikos metų bandymų tiriant biolaukus, tai yra dvasines •Uogaus struktūras, aš naujai atradau sau Čechovą. Ir šiek tiek miglota, nelogiška, nesuprantama pjesė \"Žuvėdra\" netikėtai man nužėrėjo tarsi brilijantas. Negaliu susilaikyti skaitytojui nepateikęs savo bandymo analizuoti šią pjesę. Būtina bet kokio organizmo egzistavimo sąlyga yra kiekvienos jo dalies nepertraukiamas kontaktas su centru. Tam, kad dalis sėkmingai dirbtų visumai, jos programos privalo turėti dvi matricas. Pirmoji matrica - visumos, su kuria ji save tapatina, vidinis turinys. Antroji matrica - tiesiog matrica, tai yra forma. Jos dialektiškai priešingos viena kitai. Paprastai kalbant, dalis privalo turėti informaciją apie visumą - tai hologramos principas. Į žmogų galima žiūrėti kaip į informacinę sistemą, esančią Visatos dalimi. Jo tobulėjimas susijęs su einančios iš Visatos informacijos priėmimu ir apdorojimu. Nauja informacija priimama •tardant senus ryšius ir struktūras ir sukuriant naujus, aukštesnio lygio ryšius. Suardymas gali būtLnekontroliuojamas, ir tada informacija gali pradėti griauti organizmą. Vadinasi, norint sėkmingai priimti naują informaciją, žmogui, kaip sistemai, reikalingas destabilizuojantis laktorius, periodiškas įsisenėjusių ryšių nutraukimas. Tai gali pasireikšti savarankiškomis, tikslinėmis programomis, susijusiomis su kūryba, ieškojimais, rizika. Yra dar ir objektyvūs faktoriai, nesiliaujantys veikti, - tai nemalonumai, traumos, ligos, mirtis. Jei nutraukiami ryšiai, atitinkantys fizinį apvalkalą, organizmas sureaguodamas ima stip­ rinti ryšius dvasiniame lygmenyje kaip pagrindiniame informacijos šaltinyje. Kitaip tariant, griaunant kūną ir apribojant jo suge­ bėjimus, stiprinama siela. Čia didelį vaidmenį vaidina psichologinė žmogaus nuostata. Jeigu žmogus supranta, kad bet koks nemalonumas, nelaimė, liga - tai nauja informacija, kurios jis nesugebėjo teisingai priimti, tuomet visas savo jėgas jis skiria adaptacijai padidinti, ir ligų, Iraumų, nelaimių kaip destabilizuojančio faktoriaus sunkumas gali būti žymiai palengvintas. Nelaimės stiprina sielą, padaro žmogų išmintingą, tai buvo seniai pastebėta, tačiau tik tuo atveju, jeigu vidujai jis sugeba jas

•2 rr\\ ANTRA KNYCiA S c i -g c j u s I. a / a Į I- -J\\J t* Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA priimti kaip būtinybę. Jeigu jis stengiasi priešintis, vadinasi, bando uždaryti savo informacinę sistemą, o tai jau veda į degradaciją ir pražūtį. Kadangi pagrindinė informacija yra biolauko lygmenyje, kūno destabilizacija praturtina dvasines struktūras. Iš viso, kas buvo pasakyta, peršasi paprasta išvada - tai, ką vadiname \" žmogaus gabumais\" ir \"talentu\", sąlygoja nemalonumų, ligų ir traumų kiekis. Biblijoje pasakyta, kad liga neleidžia žmo­ nėms pridaryti nuodėmių. Žodžiu, seniai buvo suvokta, kad kūno liga palankiai veikia sielą. Sugebėjimas emocionaliai nelaimę priimti, kaip duotą iš aukščiau, krikščionybėje vadinamas nuolankumu. Nesutikimas priimti traumuojančią situaciją vadinamas išpuikimu. Rytuose įvairių metodų technikoje ir Rytų filosofijoje sugebė­ jimas apriboti kūną ir ištverti žiaurius jo išbandymus visuomet buvo laikomas neatimama sielos, o taip pat gabumų ir to, ką vadiname talentu, tobulinimo dalimi. Kyla klausimai, kodėl pjesė \"Žuvėdra\" vadinasi komedija ir kodėl pjesė vadinasi \"Žuvėdra\", kodėl Maskvos meno akademinis teatras pasirinko žuvėdrą savo emblema, kodėl pjesėje du pagrindiniai veikėjai turi pavardes, kuriose lengvai suvokiama užuomina: Trigorinas - trys kalnai, arba nesutriuškinamas ir antrasis - paprasčiausiai Trepliovas - plepys? Kodėl visi veikėjai turi susitelkti ir dėti pastangas tam, kas vyksta tarp jų, kodėl Trepliovas užmuša žuvėdrą ir gale pjesės pats nusišauna? Kodėl pjesė vadinasi komedija, nors pabaigoje vienas iš pagrindinių jos veikėjų nusišauna? Atsakyti į tai paprasta, jeigu suprasime, kad pjesės prasmė glūdi talento gimimo analizėje. Neturintis gabumų žmogus, jeigu jis moka priimti likimo smūgius kaip gėrį, tampa talentingu, - tai Nina. Tačiau yra ir vienas niuansas: talento formavimas vyksta per kelis gyvenimus. Todėl žmonėms ir sunku užčiuopti ryšį tarp nuolankumo ir talento, nes viename gyvenime jie nėra ryškiai išreikšti, išskyrus atsiskyrėlių ir šventųjų gyvenimus. Jeigu žmogus gabus, tačiau bėga nuo kančių ir, susidūręs su nemalonumais, niekina, žemina, pavydi ir už nuoskaudas pyksta, jis ir jo palikuonys gabumų neteks. Kalbame apie Trepliovą. Kodėl pjesė prasideda Trepliovo organizuotu spektakliu? Čia labai svarbu ne pats spektaklis, o jo sukūrimo motyvai. Trepliovas pažemintas pinigų, gabumų ir gero likimo atžvilgiu. Iš savo motinos jis perėmė kategorišką nesusitaikymą su traumuojančiomis situacijomis, todėl jo pjesė ir parašyta. Ji pirmiausia - noras atkeršyti, atsiskaityti, iškilti aukščiau už kitus. Jam naujų formų ieškojimas - tai stengimasis padaryti sau pavaldžius kitus žmones. Trepliovas neturi turinio, jis informaciškai uždara sistema, todėl jo pjesės tuščios ir bedvasės. Tai pastebi Nina. Būtent dėl to ji įsimyli Trigoriną, kuris visiškai kitoks. Sis žmogus

•• ' i i', e < n I a / a I f v .1 s ANI'KA KNYCiA ^ / ^ KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma -J U J abejingas formai ir bet kokią situaciją pasiruošęs priimti be islerikos, pretenzijų ir smerkimo. Yra tokia sąvoka \"pasiekti absurdą\". Trepliovo nesusitaikymas su traumuojančiomis situacijomis pereina į troškimą nužudyti kitą ar pačiam nusižudyti. Todėl jisai nori nužudyti Trigoriną ir nužudo žuvėdrą. Tačiau žuvėdros nužudymas slepia kitą prasmę. Pjesės kulminacija yra ne Trepliovo savižudybė, o žuvėdros nužudymas ir Ninos žodžiai, kuriais ji prilygina save žuvėdrai ir yra pasiruošusi susitaikyti su kančiomis ir sielvartais, kad siela būtų apvalyta ir nuskaistėtų. Jai tai pasireiškia noru tapti aktore. Aktoriaus profesiją temdo žemiški momentai - šlovė, imidžas, todėl Ninai ne viskas bus lengva, tačiau jos išreikštame nore yra tai, kas svarbiausia - siekis dvasios interesus iškelti aukščiau už kūno interesus. Trepliovas nenori kentėti ir susitaikyti, tuo apsivalydamas dvasią. Atsakydamas į lemties akibrokštus, jis smerkia, niekina, neapkenčia, ir žuvėdros nužudymo aktas reiškia, kad Trepliovas nužudo savo sieloje norą išsaugoti dvasinių vertybių prioritetą. Ilgainiui jo siela vis labiau tuštėja, ir lieka tik fizinis apvalkalas. Nužudydamas žuvėdrą Trepliovas atsižada tobulėjimo, todėl jis pasmerktas ir fiziškai. Jis būtų žudęsis net ir tada, jeigu nebūtų susitikęs su Nina, ir dėl to nebūtina nusišauti, paprasčiausiai būtų susirgęs ir nesigydęs. Nina jaučia, kad jo vidinė tuštuma vis didėja, ir todėl, netgi palikta Trigorino, būdama varganoje padėtyje, atstumia Trepliovą. Jį priimti, vadinasi, nužudyti savo sielą, o ji to nenori. Iš esmės kiekvienos pjesės veikėjai sprendžia vieną klausimą: \"Būt ar nebūti?\" Taip, svarbiausia - \"Būt ar nebūti?\" Tai amžino klausimo sprendimas - kas svarbiau: kūnas ar siela? Ir pjesėje \"Hamletas\" kiekvienas veikėjas kiekvieną akimirką, kiekviename poelgyje ir kiekviena fraze sprendžia, kas jam aukščiau - kilnumas ar duonos kąsnis. \"Žuvėdros\" veikėja sprendžia šį klausimą taip pat kaip ir Hamletas. Trepliovo nusižudymas nėra tragedija, jis jau pradžioje pasirinko kūną. Žmogaus, \"praradusio gyvybę dėl savo švarko\", poelgiai daugiau komiški negu tragiški. Mūsų kūnas - tas pat švarkas, todėl pjesė \"Žuvėdra\" negali būti nei drama, nei tragedija, o tik komedija. Na, o tragedinis pjesės aspektas - žuvėdros nužudymas. Žmogus nužudo savo sielą dėl savo ambicijų, teikdamas ypatingos svarbos savo fiziniam apvalkalui. Kaip į paukščio nužudymą gali sureaguoti Trepliovo tipo žmogus? Paukščio žudiką jis niekintų, vadintų niekšu ir nedorėliu. Eilinis žmogus bet kokiu atveju pasmerktų tokį poelgį. Žuvėdros nužudymu Trepliovas bandė padaryti psichinę traumą kitiems.

ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Kaip šią psichotraumą priima Trigorinas? Niekaip. \"Gražus paukštis\", - sako jis. Negalima Į blogį atsakyti vidine neapykanta ir smerkimu. Tai, kas parašyta šventose knygose, Trigorinas daro praktikoje. Dėl to jis ir talentingas. Tuo remiantis galima pastatyti spektaklį, tačiau jis nebus išbaigtas. \"Visas pasaulis teatras, o žmonės jame aktoriai\", - sakė Šekspyras. Jeigu žiūrovui pasirodys, kad Trigorinas geras, o Trepliovas blogas - spektaklis bus nenusisekęs. O jeigu žiūrovas pajaus, kad niekšas ir šventuolis, genijus ir bukagalvis daro tą patį darbą ir jeigu jis pajaus, kad per vieno silpnybes ugdoma kito stiprybė, kad Trepliovas ir Trigorinas nėra komedijos, vadinamos gyvenimu, autoriai ir kad svarbiausia problema ir atspirties taškas - už mūsų gyvenimo ribų, žiūrovo širdis prisipildys tokios pat meilės ir Trepliovui, ir Trigorinui, taip pat ir kitiems veikėjams, tuomet spektaklis gali pasisekti. Gal čia slypi dar viena priežastis, dėl ko pjesė pavadinta komedija? Kiekvieno žmogaus sielos vystymasis vyksta kaip švytuoklinis proeesas: meilė visai Visatai, jos Kūrėjui, dvasinių struktūrų stiprėjimas, ir meilė žemiškumui, realizuojant tai, kas sukaupta. Jeigu siela jau apsunkusi nuo žemiškų vilionių ir toliau grimzta į žemiškumą - tuo ji užsiteršia ir deformuojasi, o iš paskos atseka liga ir kūno mirtis. Žmogus, norintis išgelbėti sielą, priešinasi jos užteršimui ir dėl to pasiruošęs kentėti fiziškai. O per tai išgelbsti ne tik savo sielą, bet galiausiai ir kūną. Čechovo žuvėdra - tai teisingo pasirinkimo simbolis. Dvasios interesai turi būti aukščiau už kūno interesus, ir tie, kas žuvėdrą padarė MMAT simboliu, teisingai suvokė, ką pasirinko spektaklio herojė. Jūreiviai nuo seno tiki, kad mirusių sielos persikelia į žuvė­ dras. Ne kokį nors kitą paukštį nužudė Trepliovas, o būtent žuvėdrą. Nužudydamas žuvėdrą, jis nužudė savo meilę ir savo sielą. Kodėl jis taip padarė? Jo ambicijos, susijusios su fizinio apvalkalo reikšmingumu, sukoncentruotos dar iki realių pjesės veiksmo įvykių, viršijo meilės jausmą. Tai vadinasi \"juokas pro ašaras\". Ką daro klounas scenoje? Jis daro išoriniai reikšmingus judesius, vaizduoja save reikšmingu, tai yra vis labiau ir labiau pabrėžia formos reikšmingumą, sukelia vienokius ar kitokius, konfliktus, o motyvavimas niekų vertas, ir žmonės juokiasi. Trep­ liovas - toks pat klounas, ir jo elgesio logika lygiai tokia pati. Scenoje klounas išsitraukia revolverį ir siūlo šaudytis dvikovoje dėl visiškai nereikšmingos priežasties, ir tai juokinga. Meilės jausmas - tai, kas nepriklauso Žemei. Jis nepaklūsta valdymui. Kuo dvasingesnis žmogus, tuo mažiau jo sieloje noro pasikėsinti į šį jausmą. Nužudydamas kitus ir nužudydamas save Trepliovas pirmiausia nužudo savo meilę.

S I R y c j U s 1, a z a r c v a ANTRA KNYGA KARMOS D I A G N O S T I K A Gryna karma Yra dar vienas komedijos variantas. Klounas apsivelka karaliaus rūbais ir staiga pradeda griuvinėti ir painiotis juose, ir žiūrovai vėl juokiasi. Meilės jausmas, Trepliovo gautas iš aukščiau, - karališki tūbai, kuriuose jis susipainiojo ir pradėjo griuvinėti. Ir vėl - juokas pro ašaras. Kas yra humoras ir juokas? Tai priešybių sujungimas, netikėtas formos pakeitimas, sukeliąs stiprų dvasinių struktūrų blykstelėjimą. I tumoras - tai žmogui adaptuotis jį supančiame pasaulyje priemonė. J'repliovas visiškai nepriima formos suardymo, jam forma - absoliuti vertybė. Todėl jo dvasingumas degraduoja ir jam gyvenimas - nuolatinė tragedija. Trečias variantas - klounas rauda, lieja ašaras dėl to, kad sprogo balionėlis, - žiūrovai juokiasi. Ir išpūstos tragiškos Trepliovo emocijos, kurių priežastis - jo imidžo, pasipūtimo prieš bičiulius oro balionėliai, nežabotos ambicijos, iš esmės juokingos. Kiekvienoje komedijoje yra pagrindinis komedijinis veikėjas. \"Žuvėdroje\" - tai Trepliovas. Tačiau jis yra ir pagrindinis tragedinis veikėjas. Jeigu būtų pasišauta rodyti tik komediją, būtų nesąmonė, jeigu spektaklyje tvyrotų tik tragedija - dar didesnė nesąmonė. Jeigu jas nesėkmingai sujungtume, jos sunaikintų viena kitą, būtų išvirta prėska, neskani sriuba, o štai kiekvienoje situacijoje vienumon sujungti komediją ir tragediją, - sugeba ne kiekvienas režisierius. Iki šiol tai pasisekdavo tik vienam režisieriui - Tam, kuris mus sukūrė pagal Savo paveikslą ir panašumą. Vadinasi, ir mes, norėdami scenoje pavaizduoti gyvenimą, turime išmokti sujungti priešybes. DARBAS SU GRUPĖMIS Mūsų dvasinės struktūros turi didžiulę inerciją. Sąmonė - tai mažutis, lengvas ratukas, galintis suktis pirmyn ir atgal. Ir atstojamoji jėga pradeda sukti pasąmonės smagratį - sunkų ir didelį ratą. Pradžioje mes sukame ratą, paskui jis mus suka. Tolygiomis, uoliomis pastangomis jo kryptį galima apgręžti. Pabandžius tai staigiai padaryti, rezultatai gali būti apgailėtini. Todėl ligas lengviau išgydyti pradžioje, persiorientavus, o ne tuomet, kai siela jau įsisukus. Situaciją būtina kontroliuoti, kol ji dar neatsirado. Kai liga jau prasidėjusi, reikir šimteriopai daugiau -pastangų, norint ją likviduoti. Aš pajutau. K A I P tai sudėtinga, bandydamas subalansuoti visiškai neįprastą situaciją. Man paskambino viena pažįstama ir pasakė, kad kažkokia moteris prašosi nakvynės, tačiau kaip elgeta neatrodo. Ji įsileido, pati nežino kodėl. Aš pažiūrėjau į tos moters biolauką - jis harmoningas, ar ji nepažeidžia aukščiausių dėsnių? - ne, nepažeidžia. \"Viskas nonnalu\", - pasakiau aš ir padėjau ragelį. Tačiau galvoje kirbėjo kažkoks

-yjTs: A N T R A K N Y C i A ~y\\J\\J Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA nerimo jausmas, ir aš nusprendžiau dar kartą pažiūrėti. Juk ir budelio gali būti švarus biolaukas, ir įstatymų jis nepažeidžia. Peržiūrėjęs jos biolauką plačiu diapazonu, pastebėjau, kad labai didelė jos sąmoninga agresija. Moteris nepaprastai prisirišusi prie pinigų ir materialinių gėrybių. Toliau tyrinėdamas pamačiau vaikų naikinimo dėl materialinių gėrybių programą. Sprendžiant pagal piešinį, moteris galėjo nužudyti abu šeimininkės vaikus ir apvogti butą. Pirmoji mano mintis buvo paskambinti į miliciją, tačiau staiga man pradėjo skaudėti galvą ir prasidėjo dideli biolauko sutrikimai. Supratau, kad neturiu teisės lįsti į situaciją. Aš pasimečiau. Kažkas gali nužudyti vaikus, o aš neturiu teisės net perspėti apie tai. \"Gerai, - pagalvojau aš, - o jeigu vis dėlto pasakysiu, kuo visa tai baigsis?\" Pasąmonė tuojau pat davė atsakymą, kuris piešinyje atrodė dar blogiau, - abiejų vaikų ir jų tėvų mirtis po kelių dienų autoka- tastrofoje. Bandžiau įžengti į vaikų ir jų motinos biolauką, tačiau biolaukas spyruokliavo ir išstumdavo mane atgal. Pirmą kartą kaip gyvas atsidūriau tokioje situacijoje. Buvau it aiškiaregys, kuriam prigrasinta nepasakyti, ką regi, nes mirs. Tik po penkiolikos minučių supratau, kad bandau subalansuoti situaciją pagal žemiškos logikos dėsnius. Situaciją galima buvo ištaisyti tik iš vidaus. Jeigu vaikai turi žūti, vadinasi, jų programos analogiškos - gabumų, laimingo likimo ir pinigų absoliutizacija. Programa gesinama antiprograma. Panašus traukia panašų. Paskambinau vaikų motinai ir pasakiau, kad situacija labai rimta ir kad vaikai turi prašyti atleidimo, jog smerkė tėvą. Tai pavojingiausia programa, ji žmogų nuo Dievo labiausiai atitraukia. Tą patį turi daryti ir jų motina - prašyti atleidimo, kad smerkė vyrą. - Kodėl už tai, kad smerkiau? - paklausė ji. - Tarkim, žmona sielos gelmėj pradeda jaustis vyro įžeidinėjama ir jį smerkti, - tuo prisiriša pati ir vaikus pririša prie gabumų: įsižeidinėja dėl pinigų - pririša sielą prie pinigų; jaučiasi likimo skaudžiama - prisirišo prie žemiškų gėrybių. Jus svarstėte taip: \"Kas čia per gyvenimas, jeigu negalima užsidirbti tiek, kad normaliai gyventume!\" Metus, kitus moteris v i i l \" n u r y J a \" nu°skaudą vidun, nesiliauja taip elgusis ir būdama nėščia, - o tada jau baigta, vaikų sielos suluošintos, o suluošintos sielos gydomos suluošintais kūnais. Klausykit, aš sunkiai teišlaikau situaciją, jeigu jūs per savo ir vaikų atgailą neapsivalysite sielos, aš negalėsiu jums padėti. Situacija neapsiriboja nusikaltėle, sėdinčia jusų namuose. Jus pradėjo labai rimtai bausti iš aukščiau. Dabar paimkite iš virtuvės peilius ir paslėpkite, o ją pakvieskite prie telefono, aš su ja pakalbėsiu. Maldomis ir toliau iš savo sielos šalinkite vyro smerkimą.

jį į, l ^ r | it s I. a z a r u v a s ANTRA K NYYOGAA O Z . 7 I M'Mi 1S DIAGNOSTIKA arnra w/ v/ / Kalbuosi su įsiveržusią į namus moterimi ir jaučiu turįs šiek liek liuko. Jos psichika nestabi'% minusinė. Po pokalbio su manimi, kfllp vėliau man buvo papasakota, ji keistai pasikeitė. Geras Žvilgsnis ir rami kalba akivaizdžiai dingo, veide pradėjo ryškėti neapykanta. Avies kailis, užvilktas ant vilko, sudrisko per kelias minutes. Mergytei, pamačiusiai tą moterį, pasidarė bloga, o berniukas pasislėpė kitame kambaryje. Aš skambinau kas penkiolika minučių fr aiškinau, kad svarbiausia sąlyga - malda ir atgaila. Situacija iš (Rolės jau nesiduoda subalansuojama. Po keturiasdešimties minučių pajutau, kad situacijos kryptis pasikeitė. Kai bandžiau situaciją subalansuoti, remdamasis gyvenimiška K įgika, biolaukas mane išstumdavo, ir aš mačiau, kad tai gali blogai baiglis ir man. Remiantis Dieviškąja logika viskas praėjo lengvai ir sklandžiai. Kai tik vaikų sielose pasirodė ryškesnis pagerėjimas, jų L E V U I , buvusiam tuo metu mieste, iš aukštybių buvo leista grįžti N A M O . Jis pasijuto pagautas neįprasto nerimo, kad namuose kažkas negerai. Grįžus jam beliko sutvarkyti detales - paskambinti į miliciją, kad paimtų tą keistą moterį. Tiesa, vietoj milicijos atvyko psichiatrinės tarnybos brigada. Išeidama moteris prisipažino, kad N O R Ė J O kažką papjauti. Po šio atvejo aš supratau, kad neturiu teisės įsiveržti į situaciją, jeigu negaliu jos subalansuoti iš vidaus. Jeigu pacientas nerodo N L I P R A U S noro pasikeisti, aš už tai atsakysiu, nes neturiu teisės žmogui pateikti informacijos, kuri galėtų išgelbėti jam gyvybę, jeigu JO siela nenori apsivalyti. Todėl mano metodas turi ribas. Vidujai nedoras žmogus man yra neišgydomas. Jis pabuvęs pas mane kaip pacientas gali tik pabloginti savo padėlį. Vieną kartą man pasitaikė dar sudėtingesnė situacija. Ji buvo L A I P pat susijusi ne su vieno, o grupės žmonių koregavimu. Aš turėjau bičiulių Peterburgo laivininkystėje. Ir į mane dažnai kreipdavosi pagalbos jūreiviai. Kartą kalbėjausi su vienu kapitonu. Kalba ėjo apie jo pažįstamą, taip pat kapitoną. Aš automatiškai pažvelgiau į jo biolauką ir jame pamačiau didžiausias deformacijas, galinčias sukelti daug problemų, net mirtinų. Po dviejų savaičių jis SU ekipažu turėjo išplaukti į jūrą. - Kaip vadinasi jo laivas? - paklausiau aš ir, per nuotolį pažvelgęs-į laivo biolauką, išdiagnozavau situaciją. Pastebėjau biolau­ KO plyšį kapitono kabinos plote. Situacija buvo nekokia. - Ar jūs ką nors pažįstate iš jo komandos? - paklausiau pažįstamą. - Taip, kapitono padėjėją. - Pasakykite jo pavardę. Tiriu jo biolauką ir matau mirties hieroglifą. - Ką dar pažįstate?

О /Г Q ANTKA KNYGA S e r g e j u s I a/а г u v a s ^ Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA -v Virėją. Žiūriu į trečio žmogaus biolauką - ir vėl tas pat. Aš savo knygą pavadinau \"Karmos diagnostika\". Karma - rytietiškas žodis, diagnostika - vakarietiškas. Jeigu diagnostika, vadinasi, ieškojimas, analizė ir klaidų tikimybė. Aiškiai mačiau bręstančią laivo ir ekipažo žūtį, tačiau tai dar nereiškė šimtaprocentinės tikimybės. Aš regiu tai, ką dar galima pakeisti, antraip įsijungtų absoliutus fatalizmas ir visiškai prarasčiau norą tyrinėti. Tačiau šiuo atveju jau pernelyg viskas buvo charakteringa. Situacijos balansavimas per komandą duotų tik dvidešimt procentų tikimybės jos nariams likti gyviems, o per kapitoną - aštuoniasdešimt procentų. Man nė į galvą nebūtų atėję, kad laivo komandos karma taip susijusi su kapitono karma ir priklauso nuo jos. Per pažįstamus perdaviau kapitonui, kad jam reikėtų susitikti su manimi. Paskui mane nutvieskė mintis: \"O jeigu jis nepanorės?\" Jeigu aš pabandysiu subalansuoti situaciją iš išorės, tai yra, pranešti komandos nariams apie tai, kas gali atsitikti, ir nors kiek paruošiu juos, aš ir mano vaikai už tai galime būti nubausti. Jeigu koks nors traukinys ar lėktuvas patiria katastrofą, žmonės ilgą laiką prieš tai parenkami į juos. Mintis, kad į jūrą turi išplaukti komanda, kuriai maža šansų išgyventi, mane kankino. Juk sakoma: \"Neprašo - nelįsk\". Aš neatsiklausęs pradėjau diagnozuoti ir dabar už tai būsiu nubaustas. Tačiau man pasisekė - kapitonas atėjo. Praktiškai mąstančiam ir pasitikinčiam savimi žmogui buvo labai sunku ateiti į kažkokią nušiurusią dirbtuvę, į miesto rajoną, kur namai panašūs į lūšnas, ir klausyti kažkokio burtininko ar ekstrasenso gąsdinimų. Tai buvo nė seansas, greičiau nuomonių kova. Jei nors truputį būčiau turėjęs ambicijų ar įsižeidęs, situacija iš karto būtų pasidariusi neišsprendžiama. Man kaip ir jam buvo sunku kovoti su savimi. Aš jaučiau, kad jis manimi netiki. Netgi buvo pakilęs išeiti. - Pagalvokite apie komandą, kurią traukiate paskui save. Kapitonas atsisėdo, ir vėl prasidėjo kova. Aš pastebėjau vieną savybę: kuo sunkiau žmogus suvokia, tuo ilgiau įsimena tai, ką suvokė. Pokalbio pabaigoje kai kas pasikeitė, mačiau ne tik iš biolauko, bet ir tiesiai pažiūrėjęs. Po to stebėjau per nuotolį. Prieš pat laivo išplaukimą netikėtai pasikeitė komandos sudėtis. Reisas pavyko gerai. Kapitono ir komandos biolaukai buvo pakankamai normalūs. Po pusės metų aš pažiūrėjau jo biolauką - švarus, viskas normalu, jokių pėdsakų to, kas buvo anksčiau. Norint regėti ateitį, reikia mokėti tirti praeitį. Kiekvienas įvykis įrašytas subtiliajame lygmenyje, ir dėl to bet kokią situaciją, kuri įvyko, galima išanalizuoti, lėtai ją atsukant laiko bėgsme kaip

S t l j Į ė j u s I. a /. a r e v a s ANTRA KNYGA Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA kino juostą. Praeities patirtis leidžia suvokti ir keisti ateitį. 1993 metais žuvo Baltijos jūrų laivyno krovininis laivas, gyvas liko lik vienas žmogus. Aš daug kartų peržiūrinėjau šį įvykį subtiliame lygmenyje ir mačiau vis tą pačią lauko deformaciją aplink laivą ir vis tas pačias priežastis, dėl kurių žuvo žmonės. Nuo lol pastebėjęs analogiškas bet kurio kito laivo deformacijas, žinodavau, kad jis turės problemų. Galimybė įvertinti situaciją ir pakeisti ją, kol dar nieko neatsitiko fiziniame lygmenyje, gali išgelbėti ne tik gyvybes, bet ir padėti išvengti avarijų bei finansinių nuostolių. 1993 metų rudenį mes išsikalbėjome su pažįstamu apie Peterburgo laivyne iškilusias problemas. - Jau kelis mėnesius nemoka atlyginimų, - sakė jis, - jūreivių šeimoms labai sunku. Aš pusiau juokomis paėmiau informaciją apie laivyną ir išdiagnozavau. Laivyno likimo parametrai buvo mirtini. Svarbiau­ sia, kad tokio likimo priežastys buvo visiškai tos pačios kaip ir minėtojo laivo žuvimo priežastys. Vadinasi, nuo laivyno energetikos daug kuo pareina laivų likimas. Pagautas noro padėti jūreiviams nusprendžiau susitikti su laivyno vadovybe. - Tu žinai, - pasakiau aš bičiuliui, - nesusitikus su vadovybe, situacijos negalima pakeisti. - Gerai, tuomet aš einu tartis, - pasakė jis. Nuostabiausia tai, kad po kelių dienų susitikimas įvyko ir viskas, ką aš sakiau, buvo rimtai priimta. Buvo netgi sudaryta sutartis, pagal kurią aš privalėjau diagnozuoti ekipažą ir laivus, išplaukiančius į jūrą. Ir štai čia aš susidūriau su žmogaus mąstymo inercija. Pa­ sirodo, tam, kad tie žmonės mane suprastų, jiems reikėjo suprantamai išaiškinti mano sistemą. Geriausiu atveju į mane žiūrėjo kaip į šarlataną. Aš buvau įpratęs aiškinti ligoniams, kurie kiekvieną mano žodį gaudydavo godžiai, o čia buvo sveiki žmonės, be to, skeptiškai nusistatę. Visi mano bandymai nors kai ką jiems paaiškinti nedavė jokio efekto, ir pamažu man tai pradėjo įgrįsti. Senasis kontraktas baigėsi, o naujo su manimi niekas nesudarė. Aš pamaniau, kad ši tema užbaigta ir nusprendžiau ją pamiršti. Tačiau tada įvyko netikėtas lemties posūkis. Man pradėjo smarkiai raižyti skrandį. Priežastis buvo ne manyje, kažkas ant manęs pyko už nuoskaudas. Po kiek laiko suradau priežastį - tai buvo kažkokia bendrija. \"Kokia bendrija galėtų anl manęs pykti? - sukau galvą. - Kokiu būdu aš galėjau pakenkti grupei žmonių?\" Neilgai trukus supratau, kas tai per grupė - tai buvo laivinin­ kystė. Pasirodė, kad žmonės, pažiūrėti nesusiję vienas su kilu, reagavo į mano emocijas kaip vienas organizmas. Laivyno biolaukas

T - I N ANTRA KNYGA S u i ĮĮ c į u s L a /. a r e v a s —' ' yJ Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA prieštaravo dėl atsiskyrimo su manimi ir pradėjo daryti man poveikį, kai aš nusprendžiau apie jo problemas nebegalvoti. Istorija neužbaigta, ir man reikės spręsti jų problemas. Vėliau taip ir atsitiko. Laivyno direktorius pasirodė turįs didelę intuiciją, jis pasiūlė man sudaryti prognozes. Mano ranka braižė grafikus, kuriuos aš po to iššifruodavau. Po keleto mėnesių tos prognozės dėl laivų saugumo, laivyno finansinės - ekonominės padėties pradėjo pasitvirt­ inti. Mane pradėjo kviesti į susitikimus su kapitonais, kur aš paprasčiausia ir prieinamiausią forma aiškindavau, kaip stipriai giluminės pasąmonės emocijos susijusios su žmogaus sveikata ir likimu, kaip kapitono pasaulėjauta susijusi su situacijomis, vykstan­ čiomis laive ir aplink jį. Ir viskas ėmė plaukti taip, kaip iš esmės nuo pat pradžių ir priderėjo. Aš sėdžiu vieno laivininkystės vadovų kabinete, ir jis tikrina mano kompetentingumą. Tai daroma labai paprastai. Jis man sako kapitonų pavardes ir kaip vadinasi laivai, kuriais jie plaukioja. - Šito laivo labai blogi parametrai, - sakau aš, - jo biolaukas visiškai prastas. Ar jam nieko neatsitiko? - Gaisras buvo laive. Milijonas dolerių nuostolių. Skamba kito kapitono pavardė ir jo laivo vardas. - Čia viskas tvarkoje, - sakau aš, - negi yra problemų? - Problemų nėra, - atsako vadovas. Nauja pavardė, čia situacija nekokia. Kapitono išpuikimas pasiekė mirties ribą. Pasąmonės agresija labai didelė. Tai blokuo­ jama arba liga, arba nelaime. Vadinasi, avarijos tikimybė ryškiai padidėjusi. - Žinote, - sakau vadovui, - kapitono psichinė būklė prasta, su juo reikėtų pasikalbėti. - Va mes jį ir atleidome iš darbo prieš kelias dienas, kad pasikalbėtume, - šypsosi pašnekovas. Prabėgom patikrinus laivus ir jų kapitonus pasirodė, kad nepadariau nė vienos klaidos. Tai jau paakino vadovybę daugiau manimi pasitikėti. Po keleto dienų dar viena situacija įrodė mano kompetentin­ gumą. Aš konsultavau vieną laivyno darbuotoją kažkokiu klausimu. Jis sakė, kad tą dieną susidūrė du laivai, ir paklausė, ar negalėčiau pasakyti susidūrimo priežasties. - Priežastis - antrojo laivo kapitonas, - atsakiau aš, - beje, profesinis jo pasiruošimas čia niekuo dėtas. - Kaip jūs nustatėte, kad kaltas būtent tas kapitonas? - Pirmojo kapitono puikybės lygis ir pasąmonės agresija minimalūs, o antrojo, priešingai, arti neleistinos ribos. Vadinasi, nepriklausomai nuo jo intelekto ir gabumų, būtent antrajam

h i l Į! r Į l į s I. a /. a l c v a s ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma I m i atsitikti nemalonumų, blokuojančių jo pasąmonės agresiją. Mano informacija buvo patikrinta ir pasirodė teisinga. Svarbu buvo tai, kad laivyno darbuotojas pats nieko nežinojo apie situaciją, I, ulei nuskaityti informaciją iš jo pasąmonės buvo negalima. Po keleto dienų susitikau su šio laivo kapitonu. - Pačios silpniausios kapitonų vietos - prisirišimas prie darbo, prie imidžo. Kuo daugiau niekinate ir smerkiate tą, kuris blogai fjirba ar nevykdo įsakymų, tuo daugiau pritraukiate prie savęs nelaimių. Jeigu nepakeisite savo reakcijos į įvykius, problemų vis daugės. - Sudavė per vieną skruostą, atsuk kitą? - ironiškai klausia kapitonas. - Visiškai teisingai. Vidujai jūs turite absoliučiai priimti situaciją. - Vadinasi, tegul mano laive būna suirutė, tegul viskas griūna, aš turiu su tuo taikstytis ir nieko nedaryti? - Išoriškai savo sąmone jūs bendraujate su žmonėmis ir privalote situaciją kontroliuoti. Vidujai jūs bendraujate su Dievu ir turite teisę tik priimti situaciją ir subtiliajame lygmenyje neatsiskleisti agresyviai. Agresija prieš bet kokį žmogų - tai agresija prieš Dievą, kuris jį tuo keliu veda. Sąmonės lygmeny kapitono reakcija buvo nulinė. Pagalvojau, kad veltui stengiuosi jam kažką paaiškinti. Tačiau subtiliajame lygmenyje netikėtai pastebėjau priešingą vaizdą. Penkių minučių pokalbio pakako, kad visi parametrai būtų visiškai subalansuoti ir sunormalizuoti. Svarbiausia, kad biolauko subalansavimas kelis mėnesius po to vis dar buvo išsilaikęs. Norint išnarplioti sudėtingą situaciją, reikia surasti naujus sprendimus. Kiekvienas toks atradimas žymiai palengvina darbą su ligoniais. Bandydamas įtikinti vieną kapitoną, netikėtai apčiuopiau grandį, padėjusią vėliau dirbti su vėžiu sergančiais ligoniais. ' Geraširdis ir ramus žmogus, o biolauke didžiulė susinaikinimo programa. Vadinasi, jo siela trauks nelaimes. Aš bandau jam paaiškinti, kad smerkti kitus, pykti už nuoskaudas ant kitų kaip ir ant savęs yra negerai, smerkimas ir nuoskaudos galų gale sužadina susinaikinimo programą. - Jūs dabar nebenorite gyventi, nors to nė neįtariate. - Nieko panašaus, - sako jis, - aš ant savęs nepykstu ir nenoro gyventi neturiu. - Gerai, pabandysiu išaiškinti kitu būdu. Jūs neteisingai darote du dalykus: pirma, bet kokią pretenziją ar nuoskaudą stengiatės slėpti, vadinasi, susigrūdate ją į vidų, o tai labai pavojinga. Agresija, nustumta į vidų, pridaro daugiau žalos. Antra, kapitonas turi kontroliuoti situaciją išoriškai. - Aš piešiu lentelę. - Jus turite kontroliuoti situaciją šimtu procentų, o stengiatės tai padaiyti

O *jr\\ ANTRĄ KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA J I ¿4 Gryna karma devyniasdešimt penkiais procentais, tai norma. O juk vidujai kiekviena situacija - tai Visatos dalis. Vidujai jūs galite kontroliuoti situaciją penkiais-dešimčia procentų, ne daugiau, o jūs bandote kontroliuoti - šimtu dvidešimčia procentų. Vadinasi, subtiliajame lygmenyje jūs stengiatės prispausti Visatą, padaryti ją sau pavaldžią. Ji jus sutraiškys greičiau. Įsidėmėkite visiems laikams - vidujai jums negalima kontroliuoti situacijos emocijomis. Dabar jis mane suprato. Vėliau, kad pacientas suvoktų, kaip sunkiai jisai susirgęs, parodydavau jam lentelėje, kiek jis pasąmone nori kontroliuoti situaciją virš normos. Vietoj priklausančių pagal normą pasąmonės kontrolei penkių-aštuonių procentų sunkiais atvejais šis skaičius pakildavo iki dviejų šimtų penkiasdešimties - trijų šimtų procentų. Mėnuo po mėnesio, bendraudamas su laivyno darbuotojais, stebėjau, kaip visos organizacijos karma keičiasi į gerąją pusę. Aš konsultuodavau darbuotojus sveikatos klausimais. Tačiau viskas tarpusavyje susiję, ir jų energetikos apvalymas darė įtaką laivyno likimui. Pamažu požiūris į mane pasikeitė į gerąją pusę. Svarbiausia, kas mane domino, - ar galima stambią organizaciją ištraukti iš sunkios situacijos, naudojantis mano metodu; įsitikinau, kad galima. Atsimenu, kaip pirmą kartą pastebėjau vadovo karmos ryšį su savo organizacijos likimu. Man kažkokiu klausimu paskambino privačios firmos buhalterė. - Kaip tau sekasi, kaip darbas? - klausiu jos. - Aš dabar nebedirbu, mūsų firma sudegė. - Kuria prasme sudegė? - Ir tiesiogine, ir perkeltine. Pastatas sudegė, ir firma sudegė. - Kažko labai jau staigiai, tuoj ištirsime priežastis. Tu žinai, - nustebęs pasakiau aš, peržvelgęs situaciją subtiliajame lygmenyje, - kaltas jūsų firmos direktorius. Jam pernelyg ėmė rūpėti pinigai, jis pradėjo degti neapykanta žmonėms ir programuoti jų sunaikinimą dėl pinigų. Visai organizacijai, visiems darbuotojams pernelyg ėmė rūpėti pinigai ir jie pasidarė kupini agresijos. Firma virto agresyviu organizmu ir turėjo subankrutuoti. Baltijos laivyną graužė tos pačios problemos. Pertvarka suteikė ne tik laisvę, bet ir postūmį sąmoningai veržtis į pinigus ir gerovę, ir tasai veržimasis • išsibalansuodamas pradėjo griauti naujas struktūras. Kai vystosi pasaulėžiūra, leidžianti atsižadėti dvasinių vertybių dėl materialinių, tuomet materialinės gėiybės turi būti sunaikintos. Rusija galės atstatyti savo ekonomiką tik tuo atveju, jeigu kultūra ir dvasinės vertybės taps prioritetinėmis. Laivynas, kuriame

N u rjt c į u s I . a z a r c v a K ANTRA KNYGA i-t O KARMOS DIAGNOSTIKA Giyna karma —' ' —' darbuotojų yra apie dvidešimt penki tūkstančiai, vystėsi pagal tuos pačius dėsnius, kaip ir visa šalis. Po pertvarkos veržimasis prisigrobti kuo daugiau turto ir pinigų pasidarė toks didelis, kad įsijungė blokuotės mechanizmas. I )ėl tarsi atsitiktinių, neapgalvotų vadovybės veiksmų laivynas ėmė praradinėti dešimtis milijonų dolerių. Jis turėjo būti išvogtas, išplėštas ir galiausiai sužlugti. Bet yra ir kitas variantas: jis turi pakeisti savo pasaulėžiūrą, savo požiūrį į pinigus. Tuomet išliktų, liičiau, kad tai įvyktų, man reikėjo susitikinėti su darbuotojais, juos diagnozuoti, jiems skaityti, paskaitas. O kad tai būtina, reikėjo jlikinti vadovus. Kol dirbo ankstesnieji vadovai, nebūtų įmanoma dėl to susitarti, tačiau aš atėjau su savo pasiūlymais, kai dauguma aukštų valdininkų buvo kitais pakeisti. O naujasis firmos prezidentas, nuo kurio labai daug kas priklausė, pasirodė esąs harmoninga asmenybė. Tai davė laivynui daug tikimybės išlikti. Šiuo metu, kai rašomos šios eilutės, situacija laivyne labai sudėtinga, tačiau aš matau, kas svarbiausia - subtiliosios dvasinės visų žmonių, kaip vieningo gyvo organizmo, struktūros tapo daug švaresnės ir šviesesnės. Subtiliajame lygmenyje organizacija jau atlaikė krizę, ji daugiau nepritraukinės avarijų, nelaimių ir finansi­ nių nuostoliu. RUSIJA IR ŽMONIJA - Sakykite, - domisi mano pacientas, užimantis vieną iš valstybinių postų, - kuo paaiškinti dabartinį Rusijos idiotizmą, ekonomikos žlugimą? Leidžiami įstatymai, o nėra mechanizmo juos realizuoti, nėra poįstatyminių aklų. Numatoma koks nors projektas, o jis žlunga, duodami visiškai neapgalvoti nurodymai. Ar galima sužinoti priežastį parapsichologijos požiūriu? - Priežastys labai paprastos. Ar žinote, kodėl Biblijoje parašyta, kad Ieva buvo sukurta iš Adomo šonkaulio? Vyras - tai dvasia, tai yra biolauko struktūra, o moteris - kūnas. Kalbant moksliškai, tai reiškia, kad biolaukas sukuria materiją. Mokslininkai aiškina, kad pirmiausia pasirodė informacinė Visatos biolauko struktūra, o vėliau iš jos išsiskyrė materialinė dalis. Jūs tikriausiai girdėjote apie virtualines dalelytes, o paprastai nusakant - dvasia kuria kūną. Šie du priešingi pradai vienyje duoda tai, ką mes vadiname Absoliutu, arba Dievu. Vadinasi, pagrindinė genetinė Visatos pro­ grama užrašyta biolauko struktūrose, tai yra procesas, vykstantis biolauko lygmenyje, vėliau realizuojasi fizinėje plotmėje. Vadinasi, bet kokie ekonominiai, socialiniai įvykiai priklauso nuo tos bendruomenės dvasinių biolaukų struktūrų. Kiekvienos formacijos pagrindas yra dvasinė programa. Kiekviena tauta,

O i-lĄ ANTRA KNY(iA KARMOS DIAGNOSTIKA ~J l t Gryna karma kiekviena šalis turi vidinę filosofiją, pasaulėžiūrą, skiriančią jas nuo kitų tautų ir šalių. Bet kokios technikos pagrindas - filosofinė koncepcija, tai yra dvasinė programa. Kodėl Rusijoje iki šiol tiek absurdiškų, neapgalvotų veiksmų valstybės mastu? Todėl, kad komunizmo koncepcija buvo pašalinusi galimybę prognozuoti ateitį. Ateities prognozė - tai pirmiausia savisaugos sistema, išaiškinanti ir apskaičiuojanti nepageidaujamas situacijas. Negatyvių situacijų prognozės koncepcija netiko laimingos atei­ ties koncepcijai ir bųdavo sunaikinama kartu su savo sudarytojais. Kodėl taip vyko? Todėl, kad pati komunizmo koncepcija vidujai nebuvo dialektinė. Ypač tai ryškiai pasireiškė ateities atžvilgiu. Vieniems ateitis turėjo būti tik gera, kitiems - tik bloga. O bet koks procesas Visatoje yra dialektiškas, sudarytas iš dviejų priešybių. Jeigu dvasinėje Rusijos koncepcijoje būtų radęs vietos supratimas, kad vystymasis eina per patologiją, negatyvumas virsta pozityvumu, tuomet būtų susikūrusi gera prognozavimo mokykla. Dėl to būtų reikėję mokslą ir religiją, idealizmą ir materializmą sujungti komunistinio mokymo branduolyje. Tačiau anuomet reikiamų sąlygų tam nebuvo, todėl toksai susijungimas įvyko išoriškai, tai yra, sąsajose su dabartimi viešpatavo materializmas, o sąsajose su ateitimi - idealizmas. Tokia koncepcija neturėjo gyvybingumo ir buvo apvainikuota idealizmo pergale, tai yra, visišku žemiškos logikos atsisakymu ekonomikoje, politikoje ir jurisprudencijoje. Daugelis filosofų iki šiol suka galvas, kaip tokia primityvi ir absurdiška veiksena galėjo įsišaknyti, kodėl buvo prarastas sveikas protas. Atsakymas labai paprastas - tokia veiksena tiko žmonijos išgelbėjimui, nes civilizacija Žemėje vystėsi pagal dvigubos spiralės principą. Absoliuti racionalaus, materialistinio prado pergalė dva­ sinėje JAV programoje turėjo būti prilaikoma absoliučia irraciona- lios, religinės mistinės pasaulėžiūros pergale Sovietų Sąjungoje. Todėl, kad ir kaip keista, socializmo žlugimas skaudžiausiai smogė Amerikai, sutrikdęs jėgų balansą. Tad nuo devinto dešimtmečio pabaigos Amerikos visuomenės dvasinėse struktūrose stiprėja negatyvūs procesai. Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, šalis, su­ kūrusi amerikietišką gyvenimo būdą ir bandžiusi įskiepyti jį visam pasauliui, pirmoji turi jo atsisakyti tuo metu, kai jis pradėjo užkariauti visą pasaulį. Antraip negatyvūs procesai, vykstantys karmos struktūrose, suluošins Jungtines Valstijas pradžioje dva­ siškai, o paskui ir fiziškai. Artimiausiu metu Amerikoje turi smarkiai sustiprėti tendenci­ ja, kuri paprastai būdinga socializmo idealams - altruizmo nepa­ siturintiems gyventojų sluoksniams protrūkis, padidėjęs dėmesys dvasios ugdymui ir humanitarinio visų visuomenės sluoksnių auklėjimo poreikis. Tačiau save pakeisti sunkiau, negu mus supantį

cS i ĮĮ c j u s 1. a z a r c v a ANTRA KNYGA Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA pasaulį, todėl Rusijai bus lengviau sukurti stiprią ekonomiką, negu Amerikai - stiprius dvasinės kultūros klodus. Svarbiausia sąlyga Rusijai šioje evoliucijoje - sukurti dvasine programą, naują filosofinę koncepciją, naują mąstymą, kuriame susijungtų materializmas ir idealizmas viename branduolyje, ir kuris šalį padarytų gyvybingą. Tam, kad neįsigalėtų kriminalinės struktūros ir nebūtų organizuoto žlugdymo, ekonomika turi veikti efektyviai, o nesant apgalvotų įstatymų ir jų nevykdant, tai neįmanoma. Teisingi aktai ir įstatymai nepasirodys be filosofinės koncepcijos. Nauja filosofinė koncepcija turi būti dialektiškesnė, negu visos prieš tai buvusios žmonijos istorijoje. Neįtikėtina, tačiau socializ­ mas dirbo šios filosofinės koncepcijos labui. Visa tai, kas laikoma žemiškos laimės pagrindu, buvo rūsčiai blokuojama, ir tokia blokuotė stipriai suaktyvino dvasines struktūras. Rusija panėšėjo į griežtai pasninkaujantį žmogų, kai kiti tuo metu ramiai sau valgė. Anksčiau žmonija turėjo daugybę koncepci­ jų, tačiau nebuvo mechanizmo joms realizuoti, o šiuo metu padėtis priešinga - mechanizmas yra, bet idėjų nėra. Saukiami kongresai, priimamos programos, kuriami fondai, skiriami didžiuliai asignavimai, o rezultatai minimalūs. Ir tokioje situacijoje idea­ listinės, socializmo sustiprintos, Rusijos koncepcijos suteikia galimybę rusų filosofams kurti naujas koncepcijas ir idėjas, efektyvias žmonijos išgelbėjimui. Mano požiūriu, svarbiausia čia štai kas: žmonijai branduolinis karas ar ekologinės katastrofos nėra tokia didžiulė grėsmė kaip netobulas mąstymas. Branduolinis karas ir ekologinės katastrofos gali sunaikinti Žemės gyventojus, o kadangi mūsų netobula pasaulėžiūra yra biolaukų struktūrų visuma, subtiliajame lygmenyje apimanti visą Visatą, tai jos keliama grėsmė neišmatuojamai didesnė. Su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis ir sugriauta ekologija mes dar turime galimybę sulaukti rytojaus, o netobulai mąstydami tokių galimybių neturime. - Ar galėtumėte paaiškinti, - klausia manęs pacientė, - kodėl Rusijoje žmonės visuomet gėrė, nors jūs sakote, kad išgelbėjimas ateis iš^ Rusijos? - Žmogus pirmiausiai mąsto biolauku, o paskui smegenimis, todėl mūsų dvasines struktūras galima vadinti superprotu. Kai žmogus absoliutizuoja savo protą ir intelektą, jis atsižada aukštesniųjų lygmenų išminties. Periodiškai išjungti žemišką logiką mūsų protui būtina. Mūsų sąmonė tik apmąsto informaciją, gaunamą iš pasąmonės, iš subtilesnių dvasinių struktūrų. Todėl aiškiaregiai ir įvairių sektų nariai, norėdami gauti naujos informacijos, gerdavo svaiginančius ir kvaitinančius gėrimus,

376 A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma pavyzdžiui, Indijoje - somą, i kurią būdavo pridedama musmirių. Apsvaigintas intelektas žemina mūsų išmintį, išjungia protą ir suteikia galimybę pasiekti naujus informacinius kanalus. Štai iš kur atsirado žinomasis posakis: \"Tiesa - vyne\" (\"In vino - veritas\"). Jeigu žemiška logika žmoguje išstumia Dievybę, tai yra, jeigu jo siela prisiriša prie išminties, tai, kad būtų išvengta šizofrenijos arba epilepsijos, kaip sielos sušiurkštėjimo blokuotės, jis pradeda girtuokliauti. Rusijoje visuomet buvo tendencija idėją iškelti aukščiau už kūno poreikius. Veržimasis į aukštesnį dvasingumą ir filosofinį pasaulio suvokimą visuomet būdavo pranašesnis. Dvasingas žmogus buvo gerbiamas labiau už turtingą, o dvasingumas vertinamas labiau už pinigus, todėl pagunda prisirišti prie išminties būdavo didelė ir girtavimas reiškėsi kaip viena prievartinio blokavimo formų. Alkoholis žmogų atitraukia nuo žemiškumo, veikia taip pat kaip trumpalaikis badavimas. Tačiau jeigu žmogus nesiliauja badauti, jo kūnas išsenka, ir jis miršta. Nesiliaujantis girtavimas veda prįe protinės degradacijos ir išsigimimo. Civilizacija susijusi su intelektu, protu, o intelekto vystymas tiesiogiai proporcingas žemiškumo vystymuisi. Norint, kad žemiš­ kumas sėkmingai vystytųsi, jį kartais reikia žeminti ir griauti. Periodiškas proto žeminimas alkoholiu ir narkotikais trumpam paleidžia šį mechanizmą veikti. Šiuo metu žmonija priartėjo prie tokio virsmo, kai užuot harmonizuojama kūno žeminimu, tai yra priverstiniu mechanizmu, ji pati gali persijungti į dvasios iškėlimą aukštyn, tai yra į savanorišką mechanizmą. Jei būtų nepaliaujamai siekiama ugdyti savo dvasingumą, tai siekis, įtvirtintas valstybiniais įstatymais, leistų išvengti vis didėjan­ čios mūsų sąmonės degradacijos. Žmonija pernelyg prisirišo prie intelekto ir proto ir absoliutizuoja civilizacijos vertybes, todėl vis aktyviau įjungiami prievartinės blokuotės metodai - alkoholizmas ir ypač narkomanija. Tai ypač akivaizdu pasižiūrėjus į didžiausią narkotikų vartotoją - JAV, kur intelektas ir protas tapo absoliučiomis vertybėmis. Pažeminimas ne tik spiritiniais gėrimais, bet ir absurdinėmis situacijomis socializmo laikotarpiu išlaisvino Rusiją nuo absoliu­ taus prisirišimo prie išminties ir intelekto ir netgi perlenkė į kitą pusę - kvailas, neprotingas politikų ir valstybės veikėjų elgesys tapo norma, o ne išimtimi. Keista, tačiau būtent tiesioginių loginių ryšių nutraukimas, pastovus stereotipų laužymas Rusiją atvedė į tokią situaciją, kad ji lengviau ir greičiau negu kita šalis yra pasiruošusi priimti naujas idėjas ir naują mąstymą, be kurių žmonija negali įžengti į rytojų. Vienas žmogus kartą pasakė: - Vakaruose žmonės dirbo, kūrė materialines vertybes, o

S > lĮtejus r a / a i c v a s KARMOS DIAGNOSTIKA Rusijoje girtavo ir tinginiavo. Šioje tinginystėje visi kaip skendėjo, laip ir tebeskendi, todėl Rusija iš savo duobės neišlįs. - Žinote, - atsakiau aš jam, - esu skaitęs, jog tam, kad kažkas galėtų medituoti, kažkas kitas turi arti ir sėti. tačiau jei žvelgsime, kaip yra iš tikrųjų, tai tam, kad kažkas galėtų arti ir sėti, kažkas kitas turi medituoti. Bet kurios ekonominės pakopos pagrindas - tu II tikras dvasinis klodas. Bet kurios techninės pažangos pagrindas idėja. ' Bolševikai sakė: \"Atimk iš kito - ir busi laimingas\". - Ir taip visą gyvenimą žmonės atiminėja gėrybes vienas iš kito, likėdamiesi būti laimingi. Ekonominis pakilimas - visuomet prieš lai buvusio dvasios pakilimo rezultatas. Žmogus, kuris nedirba li/.iškai, kurio darbo vaisių negalima pamatyti, paprasčiausiai dirba ne dabarčiai, kurią galima paliesti ir pačiupinėti, o ateičiai. - Gerai, bet kas statys tą ateitį? Ar tinginiai? - Tinginystė - visų ydų motina, bet ir visų privalumų sesuo. Regis, vokiečių kariuomenėje karininkai buvo dalijami į keturias kategorijas: Pirmieji - buki ir energingi - tai pavojingiausi žmonės, ir juos reikia tuojau pat atleisti. Antrieji - buki ir tingūs - tai žemesnysis karininkų sąstatas, jie nė piršto nepajudins, jei nebus būtino reikalo. Tretieji - protingi ir energingi - tai vidurinis karininkų sąstatas ir štabų darbuotojai. Ketvirtieji - protingi ir tingūs - tai elitas, aukščiausias vadovų sąstatas. Tam tikra tingėjimo dozė pravarti ir stimuliuoja dvasinį procesą. 1 )abar, norėdamas normaliai tobulėti, žmogus turi būti drauge ir protingas, ir kvailas. Vadinasi, protingas žmogus turi pasilikti teisę padaryti ką nors nelogiškai, kvailai, neapgalvotai. Energingas, veiklus žmogus turi suprasti, kad tingėjimo ir nieko neveikimo periodais tiesiog būtina pakeisti darbo režimą, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Dabar prasideda laikotarpis, kai kiekviename žmoguje pradės jungtis tai, kas buvo išsklaidyta ir veikė tik kaip visuma, kaip grupės veiklos rezultatas. Dabar kiekvieno žmogaus dvasioje pradės jungtis nesusiliedamos tc« priešybės, kurių susijungimo anksčiau žmogus būtų neištvėręs. Ši naujovė ateis per naują pasaulio suvokimą. Įdomiai pasikalbėjau su vienu belgu: - Ant prancūzų revoliucijos vėliavų buvo užrašas: \"Laisvė. I ygybė. Brolybė\". Tačiau laisvė padaro neįmanomą lygybę, o lygybė padaro neįmanomą laisvę. Socializme buvo bandyta pasiekti lygybę, lodėl išnyko laisvė. Per visa lai buvo nebepaisoma žmogaus teisių. - Aš įpratęs kelis kartus klausti \"kodėl\"? - atsakau aš. - Į

S u ;• g c j u s I. a z a r c v a KARMOS DIAGNOST IK \\ pirmąjį \"kodėl\" - jūs atsakėte. Socializmo laikotarpiu žmogus neturėjo jokių teisių. Tačiau kodėl būtent toks šūkis buvo užrašytas ant vėliavos? Kodėl žmonės veržėsi lyg ir prie neįmanomo dalyko - prie laisvės ir lygybės? Todėl, kad laisve buvo žemiškos laimės ir žemiškų vertybių įsikūnijimas, brolybe ir lygybė - dvasinių vertybių įsikūnijimas. Ir vieno, ir kito žmonija siekė visą laiką. Tačiau žemiškumas buvo vystomas ji apsaugant ir stiprinant, o dvasingumas buvo vystomas žemiškumą apribojant ir griaunant. Tad egzistavo Rytų despotijos, kur negailestingai buvo varžo­ mos kiekvienos asmenybės teisės, kur buvo ribojami ne tik kūno, bet ir sąmonės poreikiai, susiję su kūno poreikiais. Išsireiškimas \"praplauti smegenis\" atėjo iš Kinijos, kur žmogui, išsakiusiam maištingą mintį, į nosį pildavo vandenį, kol jis išprotėdavo. Ir buvo Vakarų demokratijos, kur įstatymais stengtasi apginti žmogų, jo teritorinę, turtinę ir dvasinę nuosavybę. Daugelis šalių savo vystymosi raidoje pakaitomis tai puldavo į asmenybės laisvės apribojimą per diktatūrą, tai linkdavo į demokratiją. Tam, kad galėtų normaliai vystytis Vakarai, turėjo būti Rytai. Tam, kad egzistuotų demokratinės valstybės, kažkur turėjo būti despotijos ir diktatorinės valstybės. Bandymas sujungti demokratiją ir despotiją negalėjo būti sėkmingas. Sujungiant šios dvi priešybės duodavo neutralizacijos reakciją, arba laimėdavo tai viena, tai kita - tai diktatūra, tai demokratija. Socialistinė santvarka švylavo nuo demokratinių tendencijų prie diktatūros gniaužtų ir atvirkščiai. Demokratija gynė žmogaus teritoriją, jo materialinį ir dvasinį turtą, pačią asmenybę ir visas jos teises. Tai labai išvystė civilizaciją ir žmogaus asmenybę, jo intelektą, tačiau skurdino dvasines struktūras ir, peržengiant neleistiną ribą, galėjo atvesti visuomenę į pražūtį. Pagrindinis socializmo tikslas - dvasinis žmogaus vystymasis, socializme idėja visuomet buvo pirmesnėj eilėj negu kūno porei­ kiai. Todėl imta varžyti visas žmogaus teises, bet suvaržymas sukėlė didelį dvasinio augimo pliūpsnį. Bandymas socializmą pertvarkyti buvo bandymas sujungti ekonominį Vakarų efektyvumą su dvasiniais Rytų siekiais. Tačiau mechaninis dviejų priešybių sujungimas turėjo sukelti arba neutralizacijos reakciją, arba despotijos pergalę, arba demokratijos, arba dažną jų kaitą. Kodėl priešybės negalėjo susijungti? Juk pagal jų kovos ir vienybės dėsnį kažkuriame etape jos turėtų susitaikyti, tai yra susijungti, nesunaikindamos viena kitos. Bet esmė ta, kad jų susijungimas turi būti ne išoriškas, tai yra ne formų, o vidinis, tai yra turinio. Kai susijungimas vyksta subtiliajame lygmenyje, tuomet dvi priešybės, maniusios, kad kiekviena jų - išbaigta visuma,

KARMOS DIAGNOSTIKA 379A N l ' R A K N Y G A Gryna ka piadeda suvokti, kad jos - dvi vienio pusės, ir tuomet konfliktas išnyksta, priešybės susitaiko. Demokratija ir despotija nesujungiamos. Demokratija pamažu /engia į chaosą, dvasinę degradaciją, nusigręžimą nuo Dievo. Despotija veda į visuomenės ekonominę degradaciją ir apskritai visuomenės bei asmenybės išsigimimą. Demokratijos ir vakarietiš­ ko mąstymo būdo esmė - apginti ir aprūpinti visa, kas žemiška. Rytietiško mąstymo būdo ir rytietiškos despotijos esmė - suteikti galimybę dvasiniam vystymuisi. Vadinasi, sujungti reikia ne demokratiją ir despotiją, o žemiškų ii dvasinių struktūrų vystymąsi vienu metu. Tokia jungtis rea­ lizuojasi turint įstatymus, suteikiančius galimybę žmonėms dvasiškai u demokratiškai tobulėti, nevaržant vienam kito. Tačiau tokie įstatymai gali pasirodyti tik tuomet, kai atsiras filosofinė koncepcija, pagal kurią materialumas ir dvasingumas vienas kito neslėgs, tuomet, kai materialumas ir dvasingumas, mokslas ir religija susijungs į vieną filosofinę koncepciją. Mokslas turi pripažinti, kad be dorovinio, religinio prado jis pražudys žmoniją. Religija turi suvokti, kad be nuolatinio atsinau­ jinimo, teikiamo moksliniais tyrimais, ji pasidarys vis labiau dog­ matiška ir agresyvi priešingai mąstantiems, kurių vis daugės. Mokslas turi būti doroviškai religingas, o religija - mokslinė. Dar kažkiek laiko Rusija kamuosis tarp anarchijos, neapibrėžtumo, fašizmo plykstelėjimų ir bandymų restauruoti socializmą ir komunizmą. Šiuo metu Rusijoje - periodas po neutralizacijos reakcijos. 1985 metais prasidėjo pertvarka. Pirmiausia, ką reikėjo padaryti, tai paaiškinti žmonėms, kas yra socializmas ir komunizmas, kodėl žmonijai jie kainavo dešimtis milijonų aukų ir kodėl žmonija vis dėlto veržėsi į šiuos idealus. Po to reikėjo sukurti įstatymus, ginančius laisvę, - ir visokeriopos žmogaus privačios veiklos, ir visokeriopos jo asmeninės nuosavybės ir jo paties asmenybės laisvę. Tuo pačiu metu būtina buvo sukurti įstatymus, padedančius ugdyti ir apsaugoti žmogaus dvasingumą. Asmeninė nepriklausomybė su jos išcentrinėmis tendencijomis ir dvasinis susijungimas kaip būtina sąlyga vystymuisi anksčiau ar vėliau Rusijoje sueis į priderančią vienovę. Tokio supratimo nei 1985 metais, nei vėliau nebuvo. Rusija įžengė į demokratiją, bet be demokratiškų įstatymų ir mąslaus įvertinimo, kas yra socializmas ir komunizmas. Todėl demokratija virto anarchija ir siautėjimu, o tai stumia šalį į fašizmą, j diktatūrą ir akina imtis ypatingų priemonių. Kuo greičiau visuomenės šviesuoliai suvoks, kad naujos filosofijos ir naujos ideologijos, ir, žinoma naujų įstatymų formavi­ mas - vienintelė Rusijos išeitis, tuo bus mažiau skausmo ir kančių, šaliai praeinant šį etapą.

380 ANTRA KNYGA S e r g e j u s L A / ;I R E V A :• Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA Dabar žmonija yra priėjusi prie ribos, už kurios tam, kad fiziškai išgyventų, turi dėti žymiai daugiau pastangų sielai apvalyti ir tobulinti. Pastebėjau, kad 1987 metais ryškiai padidėjo žmonijos agresija. Negalėdamas suvokti, dėl ko taip atsitiko, maniau, kad paprasčiausiai susikaupė agresija ir įvyko postūmis. Paskui užfiksa­ vau eilinį agresijos šuolį 1993 metų pabaigoje ir, sprendžiant iš visko, stipriausias jos šuolis turėtų būti 1995 metų rudenį su apsigręžimu atgal ir virtimu žmonijos susinaikinimo programa. Neseniai suvokiau, su kuo tai gali būti susiję. Sovietų valdžios ypatybė buvo žlugdyti kad ir menkiausią kritiką, buvo blokuojamas situacijos įvertinimas, taigi ir agresija. Nuo 1985 metų, prasidėjus pertvarkai, žymiai sustiprėja praeities kritika, socializmo kritika; kitos respublikos suskanta Rusiją smerkti. Smerkimas ir kritikos pagimdytas niekinimas stipriausiai pasireiškė Ukrainoje. Šios respublikos pasąmonės agresija ryškiai išaugo ir buvo užblokuota Černobylio AE sprogimu. Ir, svarbiausia, dviejų jėgų - socializmo ir kapitalizmo - opozicija nuo 1985 metų rudens ėmė nykti. Prasidėjo staigus posūkis į žemiškas vertybes, o po dviejų metų pasireiškė agresijos protrūkis visos žmonijos pasąmonės struktūrose. 1991 metais žlunga Sovietų Sąjunga, o dar po dviejų metų įvyksta dar didesnis agresijos protrūkis. 1993 metų pradžioje išpuikimas, prisirišimas prie šalies imidžo ir laimingo likimo žymiai išaugo. O kadangi po socializmo žlugimo smarkiai padidėjo energetinis Amerikos poveikis visam pasauliui, tai po dviejų metų, pereidama į žmonijos pasąmonę, ši programa dar labiau sužemiškėjo ir atitinkamai pratrūko agresija, artėjant blokuotei. DVASINIŲ IR MATERIALINIŲ VERTYBIŲ GYNIMAS - Jūs sakote, kad Rusija - tai šalis, išgelbėsianti pasaulį, - kartą man pasakė mano pašnekovas, - o aš matau visišką priešingybę. - Tai ne aš sakau, o sakė aiškiaregiai. Pagal mano tyrimus, Rusija yra idealus poligonas sukurti naujam mąstymui ir naujiems santykiams. Tvirtinimas, kad \"išsigelbėjimas ateis iš Rusijos\", pirmiausia rodo dvasines išgelbėjimo galimybes. - Gerai, - sako pašnekovas. - Ramiai išanalizuokime situaciją. Nė viena valstybė be įstatymų negali egzistuoti. Neprotingi įstatymai ją žlugdo. Kad valstybė galėtų egzistuoti, turi būti surinkti mokesčiai, o kad juos būtų galima surinkti, reikia, kad būtų iš ko juos rinkti. Piliečio asmenybė - tai jo privati nuosavybė, kuri vystosi ir kažką gamina, tai jo dvasinė, intelektuali nuosavybė: ja rūpintis yra būtina sąlyga bet kokiai valstybei būti ir klestėti.

. i i ' , | LIS I .a z ,-I I e v a s — ^ 8 1ANT R A K N Y G A I \\KMOS DIAGNOSTIKA Gryni arma —' O I Rusijoje viskas buvo sugriauta. Kas vyksta šiuo metu? Kokie pirmieji, matomi, materialūs civilizacijos požymiai? Tai keliai, komunikacijos, jų kokybė ir patikimumas. Rusijoje visa tai siaubingoje būklėje. Pinigai eikvojami bet kam, tik ne gyvybiškai būtiniems civilizacijos pagrindams. Kaip ir Sovietų valdžios metais, taip ir dabar nuolat keičiami (statymai. Jie prieštarauja vieni kitiems. Absurdas. Toliau... Žmogaus sąmonė vystosi kontroliuodama situaciją, tokios kontrolės pagrindas yra teritorijos kontrolė, vadinasi, įstatymas dėl privačios žemės nuosavybės yra būtina sąmonės, mentaliteto vystymo sąlyga. Turi būti saugomas ne tik materialus turtas, bet ir dvasinės žmogaus teisės. Neapsaugant intelektualios nuosavybės teisių, normalus žmogaus vystymasis taip pat neįmanomas. Kam aš turėčiau kažką išradinėti, kurti, generuoti idėjas, galinčias man kainuoti gyvybę, jeigu visa tai bus iš manęs pavogta ar atimta? Dirbti perspektyvai neapsimoka. O intelektas tobulėja būtent per strateginį mąstymą. Vadinasi, gali būti tik viena filosofija - išplėšti kąsnį šiandien. Taip elgiantis ekonomika ilgai neištvers. Anksčiau ar vėliau ją paims į rankas tie, kuriuos gina įstatymas. Pažiūrėkime, ar kas nors daroma šaliai išgelbėti? Kad ir kiek dešimčių jau būta pažadų, konferencijų ir suvažiavimų, Rusijoje iki šiol nepriimti įstatymai dėl žemės ir intelektualios nuosavybės. Vadinasi, žmogus neapsaugotas, ir kiekvienam, neturinčiam perspektyvos save realizuoti, belieka išvykti iš Rusijos. Anksčiau sienos sulaikydavo, komunistinė ideologija, paskui šmėkščiojo kažkokios perspektyvos ir viltis civilizuotai gyventi. Šiuo metu niekas nelaiko. Vadinasi, po kelerių metų Rusija praras savo vienintelį šansą išlikti. Kas vyksta viso to fone? Rusijoje iki šiol nėra normalaus civilinio ir baudžiamojo kodekso. Šalis gyvena be įstatymų. Piramidė neturi vienijančio pagrindo, ji sudėliota iš skrituliukų, uždėtų ant kits kilo. Konstitucijos taip pat nėra, ankstesnės - akių dūmimas. Kiekvienas naujas įstatymas priimamas \"iš lubų\", neturi jokio logiško pagrindo arba jis minimaliausias. Prognozavimo specialistų nėra. O juk, rodos, taip paprasta - pakviesk specialistus ir pasakyk jiems: \"Mes planuojame tai ar lai padaryti, pateikite prognozes\". Atrink iš jų tuos, kurie sugebėjo teisingai nustatyti ateitį. Po to iš tokių žmonių sudaryk grupę, ir situacija jau bus kontroliuojama. Tačiau to nedaroma, ir tiek. Anksčiau į ateitį visai nereikėjo žvelgti, kadangi ji buvo \"nupiešta\", o dabar į ateitį nereikia žvelgti, kadangi į ją nusispjaut. Šalis be ateities ilgai nepragyvens. Taigi, vartojant jūsų terminologiją, subtiliajame lygmenyje Rusija - jau lavonas. Ir žiūrėkite, kas dabar darosi. Valdininkai pradeda smaugti bankus, vyksta pavojingas procesas ekonomikoje. Paaiškinsiu, kodėl - socializmas turėjo vieną stiprią

A N T R A KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma pusę - ekonomikos planavimą. Teodoras Ruzveltas žinojo, kad stichiškumas ekonomikoje toks pat pavojingas kaip ir absoliutus planavimas. O suderink šias abi sistemas - rezultatai bus puikiausi. Nauja sistema po karo susiklostė trijose sugriautos ekonomikos valstybėse. Fašizmas kaip ir socializmas turėjo griežtą planavimo pradą su tam tikra specifika. Pokario laikotarpiu rinkos santykių ir planinio prado suderinimas sudarė sąlygas staigiam šių valstybių ekonominiam šuoliui ir sukūrė iš esmės naują ekonomiką. Si ekonomika rėmėsi sujungtomis socializmo ir kapitalizmo idėjomis. Ir Rusijoje po socializmo žlugimo atsirado sąlygos egzistuoti planinei ekonomikai ir stichinei rinkai. Todėl šioje srityje buvo sparčiai pasistūmėta pirmyn. Tačiau privačius verslininkus neapgynus įstatymais, viskas pradėjo žlugti. Jiems bankai - pats didžiausias pavojus, nes bankai - tai reali valdžia. Vadinasi, iš vienos pusės juos reikia pasmaugti mokesčiais, o iš kitos - įvesti įstatymus, smaugiančius laisvą iniciatyvą, ir nepriimti įstatymų, padedančių jiems vystytis, arba paimti iš bankų privalomą valstybinę paskolą, o paskui jos negrąžinti visai arba išmokėjimus užtęsti. Ir visa tai ' daroma plačiu mastu. Todėl bet kuris apsukrus bankininkas supras, kad jis turi dumti akis ir apgaudinėti pirmiausia valstybę, o antra - žmones ir perkėlinėti visą kapitalą į Vakarų bankus; galų gale jo šeima ir jis pats bus susiruošę išvykti į užsienį. Kuo talentingesnis bankininkas, tuo didesnę sumą jis permes į Vakarus. Ir jokie \"drakoniški\" įstatymai nieko negalės jam padaryti. Jeigu žmogui nepelninga pinigus laikyti šioje šalyje, jis jų čia ir nelaikys. Verslininko, kaip ir menininko, potencialas Rusijoje iki pat šiol pagal vidurkį keleriopai aukštesnis, negu Vakaruose. Ir ten bus greitai suprasta, kaip jiems naudinga priimti geriausius protus ir jėgas iš Rusijos. Naujus įstatymus kuria nauji žmonės pagal naują ideologiją. \"Ar yra Rusijoje ideologija? - užduodame sau klausimą. Jos nėra. Komunistinė subyrėjo, o įskiepyti religinę nepavyko. Ir dabar religinė valstybė bus lik kaukė, o ne realybė. Jeigu nėra ideologijos - nebus ir įstatymų. Pažiūrėkite, kas sėdi Dūmoje ir Vyriausybėje. Ar gali tokie žmonės sukurti naują ideologiją ir naują ekonomiką? Daugiausia tai partiniai veikėjai su vienpusiu mąstymu ir noru išplėšti kąsnį sau šiandien, nes rytoj jį jau atims. Ir jūs manote, kad tokia šalis gali padėti pasauliui, nekalbant jau apie jo išgelbėjimą? - Pradėkime nuo pat pradžių. Vieną kartą mokslininkai padarė tokį eksperimentą: atrinko gyvūnų populiaciją, kurios vados yra dažnos, ir pradėjo kryžminti jos gyvūnus - pačius silpnuosius, ligočiausius ir blogiausius. Buvo manoma, kad ligos, giminės išsigimimas - lai defektų, klaidų genetiniame kode sankaupa, ir lokius kryžminant turėtų išnykti tokia giminė, tačiau įvyko visiškai

ANTRA KNYGA O O O Gryna karma —' C5 ~J Bfiešingas dalykas. Pasirodė absoliučiai sveikos palikuonių vados • puikiais fiziniais duomenimis. Jokios regeneracijos mechanizmo mokslininkai negalėjo paaiš­ kinti, tačiau jie suprato, kad fizinis trūkumas, kad ir kokia forma |is pasireikštų, dažnai būna nauja vystymosi pakopa. Šiuo požiūriu žmonija dabar dideliame nuosmukyje. Iš pažiūros atrodo, kad ji laikosi puikiai, tačiau mes matome tik šiltus tualetus, gausingas parduotuvių vitrinas ir gražias mašinas.. O štai žiūrint iš aukštybių, žmonija labai serga, smarkiai suluošinta. Vakarų kaip ir Rylų valstybių ideologija remiasi religija. Religinė bazė joms padėjo sukurti apibrėžtas etines, juridines normas ir pasiekti aukštą ekonomikos, mokslo ir kultūros lygį, tačiau tas lygis vis dėlto nepakankamas dabartinei žmonijai išlikti. Civilizuotų šalių filosofija, elika ir įstatymdavystė negali sustabdyti procesų, žudančių žmoniją, - lai yra ekologijos, o taip pat fizinės ir dvasinės žmonių būklės blogėjimo. Beje, jokios pastangos - konferencijos, simpoziumai - kardinaliai situacijos nekeičia. Reikalingi įstatymai, veikiantys žmo­ nijos išgelbėjimo labui, ir organizacijos, juos realizuojančios. Tačiau |ų nėra. Šiuo metu visas pasaulis atsidūręs tokioje padėtyje, kaip ir Rusija. Kodėl žmonija negali sukurti įstatymų, galinčių ją išgelbėti nuo pražūties? Todėl, kad nėra ideologijos, jungiančios visą žmoniją, susiskaldžiusią pagal religinius ir nacionalinius požymius. Ir didžiausia praraja šiuo metu žmones skiria dėl religinių motyvų. Mechaniškai sujungti religijas arba sudaryti naują, jungiančią visas, neįmanoma. Tačiau be vieningos koncepcijos, be naujos filosofijos ir moralės, žmonija nesukurs naujų įstatymų nei santykių, ir ji pasmerkta pražūčiai. Ar šiuo metu žmonija turi šansų susijungti? Turi. Nauja ideologija, galinti visus sujungti ir išgelbėti pasaulį, tai ideologija, kurioje susijungtų idealizmas ir materializmas, mokslas ir religija. Kai religija ir mokslas susijungs, visi šiuo metu egzistuojantys religiniai mokymai bus atramos taškais ir žmonijos susijungimo procesas vyks ne priverstinai per žūtį ar degradaciją, o sąmoningai, per turinį, o ne per formą. Kodėl Rusijoje šiuo metu toks chaosas? Todėl, kad joje nėra kuriančiosios ideologijos, gimdančios harmoniją. Jeigu šiuo metu Rusijoje įsiviešpatautų bankai ir civilizuota ekonomikos forma, ji suklestėtų, tačiau visas pasaulis žūtų. Todėl žemiškų įstatymų požiūriu nevaldoma, absurdiška situacija Rusijoje - paprasta ir suprantama aukščiausių dėsnių požiūriu. Rusijai iš aukštybių nebus leista normaliai vystyti ekonomiką be naujų įstatymų ir naujos ideologijos. Ką reiškia šiuo požiūriu įstatymo apie žemės nuosavybę nebuvimas? Tai dvasinio žmonių susijungimo ir dvasinio jų vystymosi faktorius. Pagal materializmo

384 ANTRA KNYGA Suradusi, Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA dėsnius, privati nuosavybė skaldo žmones, gimdo neapykantą ir pyktį, vienų - skurdą ir pažeminimą, o kitų - turtingumą bei dvasini nuosmukį. Visuomeninė nuosavybė jungia žmones ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tačiau dvasingumas tarpo ne tik socializmo santvarkoje. Kiekvieno atsiskyrėlio, atsižadėjusio materialinių gėrybių, dvasingu­ mas buvo aukštas. Tokia situacija, kad Rusijoje nėra įstatymiškos teisės į žemę, toliau ugdo žmonių dvasingumą. Komunistinė ideologija nematė jokių kitų galimybių žmonių dvasingumui ugdyti ir jiems suvienyti, kaip tik mechaniškai atitraukti juos nuo visa to, kas žemiška, žemiškumą tiypte sutrypiant. Religijos priimti komunizmas negalėjo, nes jis pats buvo religija, susijungusi su mokslu, tik dievai buvo žemiški. Jeigu šiuo metu Rusijoje bus rasti dvasingumui ugdyti kiti keliai, ne prievarta plėšiant nuo žemiškumo, o suradus naujų formų žmonėms vienyti, tai bus einama visos žmonijos išgelbėjimo link. Tai įmanoma doroviškai apvalant šalį. Dorovingumo formavimas vyksta religiškai ir filosofiškai suvokus pasaulį. Tai ir turi dabar padaryti Rusija. ŠIUOLAIKINIAI METODAI ŽMOGUI PAVEIKTI t> Pastaruoju metu toliaregiai žmonės supranta, kad mokslas be dorovės - tai žmonijos sunaikinimo mechanizmas. Dorovė moksle - tai vairuotojas, kuris, teisingai vairuodamas, kuria gėrį. Nevairuojama mašina - blogis. Vis dažniau girdime, kad mokslą reikia sujungti su dorovingumu, tačiau kažkodėl niekas jų nesujungia. Kas yra mokslas, mes jau žinome ir galime įvertinti jį pagal tai, kokio lygio pasiekė civilizacija ir kokie liūdni mūsų laikų faktai. Vis dažniau mokslas dirba ne žmogaus labui, o prieš jį. Toks procesas nedorovingas ir gali baigtis žmonijos susinaikinimu. Prieš darant bet kokį veiksmą, atradimą ar išradimą pridera atlikti kruopščią galimų pasekmių, ypač neigiamų, analizę. \"Septynis kartus atmatuok, vieną kartą kirpk\", - sako patarlė. Iki šios dienos mes dažnai ir nė vieno karto neatmatuodavome. Taigi būtent dorovingumas atmatuoja ne vieną, o septynis kartus, mat dorovingumas ir etika - strateginio pobūdžio reiškiniai. Doras žmogus pirmiausia galvoja apie aplinkinių žmonių interesus ir tik paskui apie savuosius. Bet kokiu atveju kitų interesus iškelia šiek tiek aukščiau nei savus. Doras mokslininkas pirmiausia apmąsto, kokios žalos gali pridaryti jo išradimas, o

S i' i n c j u .s L a z a r e v a s ; 3 8 5A N T R A K N Y G A KARMT)S D I A G N O S T I K A Gryna karma paskui - kuo jis naudingas. Jeigu kiekvienas mūsų galvotų apie Kitus ne mažiau, kaip apie save, tokia visuomenė klestėtų. Doras žmogus nesigviešia saldaus dabarties kąsnio, žino, kad už tai rytojaus dieną gali sulaukti blogų pasekmių, tai yra doras žmogus labiau linkęs planuoti ir prognozuoti. Tačiau kodėl Kristus yra pasakęs: \"Negalvokite apie rytojaus dieną, gyvenkite kaip paukščiai\"? Čia esmė ta, kad Kristaus žodžiai nukreipti ne į formą, o į turinį, į mūsų emocijas. Jeigu tau sudavė per vieną skruostą, atsuk ir kitą - tai ne fizinės gynybos neigimas. Tai reiškia, kad sielos gelmėse neturi būti grįžtamosios agresijos. Rytojaus diena pareina nuo Dievo ir Visatos karmos. Todėl nereikia emocijomis prisirišti prie ateities - tai būtų bandymas ląstelės programą iškelti aukščiau už organizmo programą. Žmogus negali tiesiogiai vykdyti Kristaus pamokymų. Gyvenimas verčia elgtis kitaip: ir priešintis skriaudikui, ir galvoti apie rytojaus dieną. Todėl žmogus įsidėjo pamokymus giliai į savo sielą, į turinį, o tai ir buvo reikalinga. Aš pastebėjau vieną paradoksalų faktą, o paskui suvokiau jį ir išsiaiškinau: kuo gilyn į sielą žmogus romiai situaciją priima, tuo aktyviau jai gali priešintis išoriškai. Vadinasi, kuo labiau aš sielos gelmėse pripažįstu, kad rytojaus ir būsimos dienos pareina nuo Dievo, ir iš anksto tai priimu, tuo daugiau jėgų išsaugau rytojaus planavimui ir jo pakeitimui fizinėje plotmėje. Visa tai panašu į tokį vaizdą: skiedra plaukia pasroviui. Ir jeigu toji skiedra nesupranta, kad pagrindinė veikiančioji jėga yra ne ji, o srovė, ji kapanojasi vandenyje, veltui eikvoja savo jėgas ir visiškai nekontroliuoja situacijos. O jeigu skiedra supranta, kad pagrindinis kelias priklauso nuo srovės, ji tausoja jėgas, priderina jas prie srovės krypties ir labai padidina savo aktyvumą ir veiksmų laisvę, o galiausiai - ir situacijos kontrolę. Pastebėjau ir dar vieną faktą. Jeigu žmogus bando kontroliuoti situaciją labiau nei trisdešimt-keturiasdešimt procentų, jam prireikia žymiai daugiau pastangų ir pablogėja rezultatas. Jeigu žmogus bando kontroliuoti situaciją šimtu procentų, tai jau pavojinga gyvybei, nes labai smarkiai išauga susierzinimas ir agresija, kaip bandymas situaciją valdyti, o rezultatas - situacijos sužlugdymas ir ligos. Tačiau jei sielos gelmėse dabartinę situaciją kaip Dievo siųstą priimame - tai sugebėsime ją valdyti ateityje. Tikintis žmogus romiai, geraširdiškai žvelgia į jį supantį pasaulį. Kadangi siela be galo inertiška, ji perneša tą požiūrį į sekančius gyvenimus ir tuomet, būdamas vidujai romus, žmogus gali kontroliuoti ateitį. O išorėje nesitaikstydamas su situacija ir padarydamas ją pavaldžią sau jis kontroliuoja situaciją dabartyje. Tokie žmonės tapdavo valdovais, karo vadais, bankininkais, - žmonėmis, besidarbuojančiais 13. 1548

386 A N T R A KNYGA S c g c j u s l.a/arcva. Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA civilizacijos labui tol, kol jų sielos gelmėse degdavo tikėjimo ugnelė iš praeito gyvenimo. Kyla klausimas, kodėl doras žmogus daugiau galvoja apie kitus, negu apie save, o egoistas - priešingai? Matote, egoisto interesai susiję pirmiausia su jo kūnu ir sąmone. Sąmonė susijusi su kūno evoliucija. Hipertrofuota žemiška logika, per didelis rūpinimasis kūnu varžo biolauko dvasines struktūras. Pagal savo prigimtį sąmonė ir materija diskretinės, krypsta į diferenciaciją. Visatos išsiplėtimas, naujų materijos, erdvės, laiko formų sukūrimas adekvatus sąmonės ir žmonijos civilizacijos vystymuisi. O biolaukas linksta į vienovę ir, plečiantis Visatai, ši vienovė stiprėja. Tačiau nėra kairės be dešinės. Visata besiplėsdama kartu turi ir susitraukti. Susitraukimas ir yra stengimasis stiprinti vienovę. Ir kai žmogaus interesai persikelia už jo kūno ribų, o tai darosi įmanoma, kūnui irstant, esant kamuojamam ligų, nepriteklių, traumų ir nelaimių, o taip pat žmogui esant geram ir mylint Dievą, jo dvasinių biolaukų struktūros suaktyvėja. Kai žmogus pasiekia šį lygį, jį persmelkia meilės ir vienybės su visu pasauliu jausmas. Jis staiga pajunta, kad viskas yra vienovė ir jis pats neatskiriama kažkokios aukštesnės esaties dalis. Neapsakomo grožio jausmas pripildo jo sielą. Ir jis ima prisilytėti prie aukščiausių tiesų, egoistiškam žmogui nepasiekiamų. Tai įvyksta todėl, kad pagrindinė Visatos informacija yra biolauko lygmenyje, o tame lygmenyje saugoma informacija apie ateitį, todėl doras žmogus pradeda matyti ir jausti ateitį daug greičiau, negu nedoras. Kartais, patekus į kritinę situaciją, visuomenės poreikis numatyti ateitį labai padidėja. Ateitis tuo aiškesnė, kuo giliau atramos taškas perkeliamas iš fizinių į dvasines, biolauko struktūras. Todėl daugėja žmonių, apribotų fiziškai: ligotų, luošų, silpnapročių, daugėja žmonių, savo elgesiu niokojančių savo pačių kūną - alkoholikų, narkomanų. Kūno žeminimas, apribojant mitybos, bendravimo, judėjimo poreikius, geriant alkoholį, svaiginantis narkotikais, stabdo sąmonės darbą, neatskiriamai susietą su kūnu. Tuomet aktyviau vystosi tos mąstymo formos, kuriose sąmonė neturi valios, ji apribota ir todėl netrukdo aktyviam pasąmonės darbui ir naujos informacijos gavimui. Tai religinė sąmonė. Joje svarbiausia - tikėjimas. Tikėjimas - lai nekritiškas tiesų priėmimas. Be tikėjimo religijos neegzistuoja. Religinė sąmonė protą įspraudžia į griežtus rėmus. Ir tik todėl įmanoma gauti informaciją, būtiną tolimesniam vystymuisi. Būtent religija skatina vystytis dvasines biolauko struktūras. Todėl dorovingumas ir ateities numatymas visą laiką buvo religijų kūdikiai. Bet kokia nauja informacija yra nauja loginė konstrukcija. Ji suardo, pertvarko sąmonės logiką ir gali būti jai pavojinga. Todėl, savo ruožtu, sąmonė yra agresyvi informacijos, gaunamos iš

S e r g e j ų s l.a/ aruvas ANTRA KNYGA o Q n KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma —' Cj / pasąmonės, atžvilgiu. Ir kol nauja informacija sustiprėja, ją reikia saugoti, sąmonę sukaustant ir atsiribojant nuo jos. Yra smegenų šturmavimo metodas, kurio sumanytojas intuityviai nutuokė naujos informacijos gavimo sąlygas. Penkiolikos-šešiolikos žmonių grupėje pasakoma pati absurdiškiausia idėja, uždraudžiama bet kokią idėją kritikuoti ir vertinti ir galiausiai suvedami rezultatai. Konferencijos ir pasitarimai dirba pagal tą patį principą, tik daug silpniau. Penkiolikos-šešiolikos žmonių skaičius grupėse optimalus, nes asmeninis kiekvieno žmogaus reikšmingumas labai sumažėja, o pojūtis, kad grupė vieninga, dar išsaugomas. Sąmonė dirba tuomet, kai ji gretina, vertina, kritiškai žiūri, tiksliai laikosi priežasties-pasekmės ryšių, į kuriuos yra jau anksčiau įgudusi. Kai to nebelieka, sąmonė užsisklendžia, izoliuojasi. Suaktyvėja subtilesnės biolaukų struktūros, išgriebdamos iš pasąmonės kardinaliai naują informaciją, kuri iš karto negali būti patikrinta, todėl, kai žmogus yra pasiruošęs priimti ją vien įtikėdamas - jis yra pasiruošęs ją gauti. Vadinasi, aukščiausias tiesas, kurių mokslas negali pasiekti, gali atverti tik religija. Kiekvienos naujos techninės idėjos pagrindas - dorovinis etinis proveržis. Kadangi dorovingumas pačia šviesiąįa prasme yra būtent religijos darinys, tai sujungti mokslą ir dorovingumą vienoje pasaulėžiūroje neįmanoma, nesujungus mokslo ir religijos. Meilės ir tikėjimo sandora su kritiniais ir tiksliais apskaičiavimais pasirodys kaip naujos pasaulėžiūros rezultatas ir toliau vystys žmoniją. Kartą buvau paprašytas ištirti naują prietaisą, skirtą ligonių gydymui. Pas mane atėjo išradimo autorius ir gydytoja, kuri, taikydama šį aparatą, pasiekė gerų rezultatų. - Mes nustatėme, jog neperspektyvu veikti biolauką perkratinėjant, kai siekiame pašalinti neigiamas programas. Sutinkame su jumis, kad poveikis žmogui be atgalinio ryšio gali sukelti dar didesnių problemų. Mes pabandėme sukurti šį atgalinį ryšį. Metodo pagrindas - refleksoterapijos idėja. Reikia subalansuoti organizmo energetiką, jo dažnius, ir liga pasišalins. Bet koks Visatos objektas - vibracinių procesų sankaupa. Sveikas organizmas sukelia vienokius virpesius, o nesveikas - kitokius. Atsiranda tarsi koks trukdantis triukšmo fonas. Pastaruosius virpesius mes paimame kompiuteriu, atskiriame nešvarų foną, ir priešingame rezonanse nešvarūs triukšminiai virpesiai išdildo vienas kitą. Pasirodo sveika, harmoninga virpesių banga. Mes ją užrašome ant specialių rutuliukų, kuriuos pacientas praryja ir priderina savo organizmą prie sveikų virpesių. Kadangi tai visiškai atitinka adatų terapijai, negatyvių efektų tarsi ir neturėtų būti. 13*

O QQ ANTRA KNYGA S e r g i j u s I. a / ¿1 i c v a ~J O O Giyna karma KARMOS DIAGNOSTIKA Aš tiriu išradėjo ir gydytojos biolaukus. Kai jie dirba su pacientais, abiejų biolaukuose atsiranda deformacija. Bandau jiems paaiškinti, kaip čia yra. - Rytų medicina skiriasi nuo kitų tuo, kad svarbiausias gydomasis faktorius čia yra gydytojo asmenybė ir tik po to techniniai metodai. Adata - tai kontūras, per kurį įvyksta paciento ir gydytojo biolaukų sąveika. Du gydytojai paskiria tas pačias tabletes, o rezultatai būna skirtingi. Pasirodo, kad netgi gydytojo išrašytame recepte jau yra informacija, turinti poveikį tablečių medžiagai. Refleksoterapijoje šis efektas išreikštas dar stipriau. Per distanciją žiūriu, koks biolaukas yra vieno kino, kuris, pagal pasakojimus, gydydamas žmones pasiekė puikių rezultatų. Puikus, švarus laukas. Pasiruošta iš anksto - trys paskutinieji gyvenimai praleisti Rytuose. Gydyti pradėjo jau praeitame gyvenime. Siame gyvenime jo talentas suklestėjo. Sekančiame gyvenime jam nebebus leista šiuo talentu naudotis, ir jis tikriausiai turės atsiskaityti už tai, kad gydė daugiau technika, negu žinojimu. Mat jo pašalintos pacientų negalios, užuot dingusios, persikeldavo į būsimuosius gyvenimus, pradedant trečiuoju, tai yra atsidėdavo gana tolimam laikui. Jeigu pacientas juo pasinaudotų dvasiniam tobulinimuisi, galbūt galėtų pašalinti purvą, sumestą į jo ateitį. Bet, deja, pacientas ligos išnykimą supranta kaip išgydymą, o ne kaip atidėjimą. Medicina ne gydo, o padeda ligoniui sumažinti kančias. Atideda jo problemas vėlesniam laikotarpiui, kad jis dvasiškai galėtų sustiprėti. Gydymas - tai meilės, gerumo ir vienybės su Kūrėju ugdymas. Ir bet kuris žmogus, kuris tuo gali padėti kitam, gydo pilnavertiškai. - Matydamas, kaip dirba jūsų aparatas, aš dar kartą įsitikinu, kad poveikis į žmogų, kad ir koks tobulas, jeigu jis nekeičia žmogaus charakterio ir pasaulėžiūros į gerąją pusę - tai tik ligos atidėjimas tolesniam laikui. Kuo aparatas tobulesnis, tuo didesnė pagunda patikėti, kad ligą galima išgydyti vaisiais ir darant poveikį kūnui, o ne sielai. Siek tiek apie atidėjimą. Jūs paminėjote pavardes keleto darbuotojų, kurie turi dirbti su šiuo aparatu. Dviems jų geriau su juo nedirbti, jų dvasinės struktūros užterštos, todėl jie negali apsisaugoti nuo paciento teršalų ir atitinkamai gali jam pakenkti. Kadangi vis didinamas poveikis žmogaus kūnui, žymiai išauga gydytojo ir jo dvasinių struktūrų būklės vaidmuo. Mat veikiant kūną, kažkokiu mastu daromas poveikis ir biolauko struktūroms, tai yra sielai. Pastaruoju metu medicina vis stipresnį poveikį daro būtent biolauko struktūroms. Cheminiu, banginiu, ekstrasensoriniu poveikiu galima pakeisti biolaukų ir fizines žmogaus struktūras ir tokiu būdu pabandyti sukurti tobulą žmogų. Tačiau sielos tik iš kūno nesukursi. Pasirodo, yra įsiveržimo į žmogaus biolauko struktūras

A NTRA KNYGA Gryna karma fiba, peržengus ją, įsijungia susinaikinimo programa tiems, kurie ryžosi tai padaryti. Todėl poveikis vaistais ir aparatūra turi vykti po dvasinio apsivalymo, o ne prieš jį. Prieš darant pacientui poveikį, prasminga luitų jį patalpinti į atskirą kambarį ir suteikti jam galimybę apvalyti sielą, nurodžius teisingą kiyptį - malda ir atgaila pašalinti iš sielos agresiją, pajusti, jog meilė Kūrėjui yra laimės šaltinis Žemėje. Kai siela atsigręš derama kryptimi, jai galima bus padėti ir fiziniu poveikiu. Tą pat prasminga būtų daiyti ir dirbančiam su aparatūra gydytojui, kad užblokuotų savo biolauką nuo paciento teršalų li­ pais jam nepakenktų. Dvasinių prioritetų išsaugojimas leis medicinai ne kenkti, o padėti žmonių sieloms. Apie psichogeneralorius aš nieko neišmaniau, ir dabar tik šį tą numanau apie juos. Tačiau galiu įvertinti jų poveikio rezultatus, išdiagnozavęs gyvą objektą. Kartą susitikau su vienu šios srities specialistu. Jis man trumpai apibūdino technikos poveikį į gyvų objektų biolaukų struktūras. Norint paveikti genetinį kodą, įprasto poveikio maža, turi būti dar tam tikras impulsų dažnis. - Tai reiškia įeiti į biolaukų struktūras, susijusias su informaciniu kodu, o tai tas pat, kaip įeiti pro duris, turinčias skaitmeninį kodą, - patikslinu aš. - Taip, panašu, - sutinka jis. - Žinote, - toliau kalbu aš, - devyniasdešimtųjų metų pabaigoje man atsitiko keista istorija. Pirmajame medicinos institute vienas žmogus pasakojo matęs regėjimą, iš kurio jis suprato, kad netrukus Sovietų Sąjunga žlugs. Regėjimas buvo toks: \"Susikibo du milžinai, ilgai kovėsi ir krito išsekę. Vienas jų pačiupinėti buvo šiltas, o vidujai šaltas - šis gali neišgyi'enti. Antrasis pačiupinėti buvo šaltas ir sustingęs, o vidujai šiltas - šis išgyvens\". Kitas regėjimas apie Sovietų Sąjungą. \"Elnių kaimenė bėga bedugnės link, ir staiga vienas elnias išsiveržia į prieki ir visus nuveda paskui save. Elniai išlaksto kas sau, ir jis stengiasi juos suburti, o kažkoks balsas sako, kad nereikia jų suburti, jie paskui palys susiburs \". Pažiūrėjau, koks šio žmogaus biolaukas. Psichika normali, tačiau biolaukuose yra deformacijų, būdingų kontaktuojantiems. Aš per distanciją tyriau tuos žmones, kurie tvirtino, kad turi kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis, ir beveik visų jų biolaukai turėjo būdingų deformacijų, rodančių, kad pažeidžiami aukščiausieji dėsniai. Pasirodo, tiesioginis kontaktas ir informacijos perdavimas pavojingi

S L- r Į; u j u s L a / a r c v a KARMOS DIAGNOSTIKA musų civilizacijai ir gali ją pražudyti, bet dėl to bus nubausta ir įžengusi į kontaktą civilizacija. Tas žmogus netikėtai prisiminė, ką dar paslaptingasis balsas jam sakė: - Tiesa, pamiršau svarbiausią dalyką. Mačiau, kažkur po žeme, negyvenamoje vietovėje yra laboratorija, kurioje mokslininkai atlieka eksperimentus su ląstelės branduoliu, ir jeigu jiems pasiseks, tai mūsų civilizacija žus. Ją ištiks tas pat, kaip ir Sirijaus žvaigždyno civilizaciją. - Tačiau Sirijus - žvaigždė, o ne žvaigždynas, - pasakiau jam. Jis gūžtelėjo pečiais. - Regėjime - tai žvaigždynas. Po to pasirodė, kad Sirijus yra dviguba žvaigždė. Šią istoriją pradžioje aš priėmiau labai rimtai, o vėliau netgi juokinga buvo ją prisiminti. Tačiau Sovietų Sąjunga iš tiesų subyrėjo. Gal teisinga informacija ir apie poveikį gyvosios ląstelės branduoliui? Kreipiuosi, to klausdamas psichotroninių prietaisų specialistą. - Pastaruoju metu padidėjo darbuotojų mirtingumas, - tų žmonių, kurių darbas susijęs su poveikiu į gilumines biolaukų struktūras. Tuojau pat pasiūlau atlikti eksperimentą: - Jūs man pasakote mirusiųjų pavardes, o aš išaiškinu jų mirties priežastį. Tikiuosi, kad jūs suprantate, jog, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, traumos, onkologija - tai antrinės diagnozės. - Taip, - sutinka jis, - žinoma. Jis sako pavardes, ir aš matau tą patį vaizdą. Svarbiausias informacinis centras fiziniame žmogaus kūne - pirmoji čakra, ne veltui joje yra dauginimosi organai, ir būtent ji informuoja, kokia fizinio kūno būklė. Čakra - tai informacinis energetinis darinys, grandis, siejanti fizinį apvalkalą su biolaukų. Taigi, kaskart matau, jog čakrai informacija visiškai užsklęsta. Biolaukas susisuka aplink objektą, nutrūksta jo sąveika su Visata, ir objektas miršta. - Gerai, - sako mano pašnekovas, - o kodėl kai kurie tyrinėtojai lieka gyvi? - Iš tiesų įdomu, pažiūrėkime, kaip čia yra. Aš žiūriu, koks vieno tyrinėtojo, dirbančio Tolimuosiuose Rytuose, biolaukas. Jo biolaukas apsaugotas. Jį saugo grupė žmonių, gyvenančių Tibete. Kažkokiu būdu jis su jais susietas energetiškai ir informaciniai. Smūgio kryptis - ne į jį, o į visą grupę, tai yra, bausmė prasidėjo, tačiau vyksta lėčiau, negu kitiems. Žiūriu, ar dar yra analogiškų grupių Žemėje. Taip, Pietų Amerikoje, Brazilijoje, Siaurės Amerikoje (Kalifornijoje) ir Australijoje, Dar apie dešimt

minučių, tyrinėju situaciją ir man viskas pasidaro aišku. Žemėje yra centrai, kuriuose žmonių galimybės daryti poveikį aplinkiniam pasauliui yra kur kas didesnės. Jų du - tai Himalajų rajonas ir Pietų Amerika. Tie, kas praeituose gyvenimuose gyveno tose vietose, turi kur kas didesnių gabumų magijai. Be anų, yra dar du mažesni centrai - Šiaurės Amerika ir Australija. Egzistuoja ir kiti analogiški pacentriai. Šiuo metu energetikos plotmėje maksimaliai aktyvūs Tibetas ir Kalifornija. - Aš galiu paaiškinti, kodėl Kalifornija, - sako mano pašnekovas, - ten labai daug žmonių užsiiminėja tomis problemomis kaip mėgėjai ir kaip profesionalai. - Artimiausiais metais, - toliau kalbu, - Tibete ir Kalifornijoje gali būti genetinės mutacijos ir žmonių žūtis, nes poveikis į biolaukų struktūras veikia ir į biolaukų genotipą. Grįžtamasis smūgis stiprus, ir poveikio autorius arba miršta, arba jo paties genotipas deformuojamas, o svarbiausia, analogiškas likimas ištinka ir tuos, kurie su juo susiję. - O kaip veikia žmogų jo dalyvavimas kokioje nors organizacijoje? - klausia pašnekovas. - Įsivaizduokite, žmogus pažeidė aukščiausią dėsnį, jis už tai ir atsakys, tačiau, jeigu jis tai vykdė pavestas organizacijos, su kuria yra susijęs, nubausta bus visa organizacija, - pripažinta netinkama grupė žmonių, o ne jis vienas. Tai įvyks vėliau, tačiau neišvengiamai. Įsivaizduokite nedidelį kolektyvą, bandantį įsiveržti į gilumines biolaukų struktūras. Šio kolektyvo nariai pradės sirgti ir mirti, bet jie gali suspėti liautis, supratę, kad jų darbas pavojingas. Dabar įsivaizduokime tą pačią laboratoriją, vykdančią karinį užsakymą, vadinasi, už jų - dešimtys tūkstančių žmonių. Šis procesas vyks lėtai, tačiau jį sustabdyti sunkiau. Grupės žmonių etika ir toliaregiškumas turi būti kur kas didesni, negu vieno žmogaus. Vadinasi, kol dirba pavieniai žmonės, yra šansų apibendrinti klaidas, pabandyti sumodeliuoti tai, kur mes įsiveržiame, išstudijuoti biolaukų dėsnius ir įžengimo į juos sąlygas. Pavienio žmogaus įsiskverbimas į biolaukus gali pateikti patirtį, kaip likti gyviems daugeliui. Lengvabūdiškas įsiveržimas į biolauką valstybinių programų mastu veda į civilizacijos žūtį. Siuo metu pasąmonės, tai yra biolaukų struktūrų būklė tokia pat, kaip ir ekologijos. Pradžioje žmogus bijojo gamtos reiškinių, visiškai nuo jos priklausydamas, paskui bandė ją vienaip ar kitaip valdyti, kad išgyventų, po to ėmėsi ją užkariauti, o dabar naikina. Tik pradėjęs gamtą naikinti žmogus suvokė, kad jis yra jos dalis ir žus kartu su ja. Jeigu ekologiją kontroliuojančios organizacijos, įstatymai, saugantys aplinką, būtų pasirodę anksčiau, daug kas iš to, kas prarasta negrįžtamai, būtų išsaugota.

392 ANTRA KNYGA Sergejus La/arcvas Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA Mes kur kas labiau priklausome nuo pasąmonės, negu nuo aplinkos. Šiuo metu žmonija yra pasąmonės užvaldymo stadijoje, atsiranda vis daugiau įdiegimo į pasąmonę ir poveikio jai būdų. Niekam nerūpi sudaryti apsaugos ir kontrolės sistemų, o negatyvūs poslinkiai dvasinėje biolaukų ekologijoje jau prasidėjo, be to, visos žmonijos mastu. Vėl kreipiuosi į savo pašnekovą. - Pažiūrėkime, kaip atrodo kokie nors kolektyvai, tiriantys poveikį į genetinį gyvos ląstelės kodą. Jis išvardija man keletą žmonių. Tai šeima, kurios nariai iš kartos į kartą ekstrasensai. Jie paveikdavo gyvų ląstelių genus. Pasirodė, kad jiems veikiant, ląstelėse keitėsi chromosomų rinkinys, tai yra iš esmės jie galėjo valios pastangomis į gyvos ląstelės genotipą įnešti programą ir sukurti mutantus. Atitinkamai gydant poveikio gilumas dar stiprėjo. Tačiau jie atsisakė poveikio ląstelės branduoliui eksperimentų. Vieno ekstrasenso biolauke aš matau charakteringus sudarkymus, būdingus onkologijai. Pasąmonėje slypi suicidas, nenoras gyventi, susinaikinimo programa. Sprendžiant iš visko, jie laiku sustojo. Visata labai paprastai susidoroja su tais, kurie pažeidžia giluminius savireguliacijos procesus. Žmogui ar grupei žmonių įvedama susinaikinimo programa, tačiau čia dar yra šansų išgyventi. Jei poveikis gilesnis ir šiurkštesnis, galimybių išgyventi nebelieka. - Išvardinkite dar kokias nors grupes, tiriančias genetinį kodą. - Prašau, - šypsosi mano pašnekovas, - tiesa, kai aš pas juos atvykau paskutinį kartą, įrenginys jau buvo bebaigiamas išardyti. Vadovas šaukė: \"Aš nenoriu, kad man ragai išaugtų, eksperimentus nutraukiame!\" O įvyko ten štai kas. Vienas tyrinėtojas rado būdą, kaip įžengti į biolauką. Jis nustatė, kad pirmiausia veikia biolauko, paskui chromosomų genotipas. Vadinasi, darant poveikį biolauko genotipui, galima keisti chromosomų genotipą. Reikėjo išspręsti du uždavinius - kaip įeiti į biolauko genomo struktūrą ir duoti programą, kurią būtų galima keisti pagal užsakovo norą. Jam tai pavyko padaryti, jis susikoncentravo į kažkokią emociją, paskui intuityviai priderino prie jos dažnį. Eksperimentas buvo atliekamas su irklakojais vėžiagyviais. \"Aš noriu, kad vietoj septynių šerelių ant kojyčių -irklų būtų du šereliai\". Taip ir buvo. Kitas nurodymas: \"Aš noriu, kad ant vienos kojytės būtų dvigubai daugiau šerelių, o ant kitos - nieko nebūtų\". Ir taip buvo. Šiuose eksperimentuose yra viena svarbi aplinkybė. Jeigu fiziniame lygmenyje norime pakeisti genotipą, sukryžmindami įvairias rūšis, keisdami įvairias būties sąlygas, tai biolaukų deformacijų reikės laukti, kol atsiras palikuonių. Jeigu darysime poveikį biolauko genotipui, galime išvysti rezultatus po labai trumpo laiko. Kiekvieną sekundę gyvame organizme biolaukas

S r i g e j u s I. a z a r e v a s ANTRA KNYGA O Q T KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma ~) S ~J perteka į medžiagą, tai yra kiekvieną sekundę biolauko genotipas sąveikoje su chromosomų genotipu atkuria mūsų kūnus. Kuo gilesnis poveikio lygmuo, tuo greitesni pakitimai. Yra dar vienas momentas. Jeigu smarkiai pažeidžia dėsnius vienas žmogus, gali žūti ne tik jis, bet ir visa jo giminė. Tyrinėdamas biolaukų struktūras, aš supratau, kad biolauko genotipas skiriasi nuo fizinio pirmiausia aukštu vienybės lygiu. Vadinasi, yra biolauko struktūros, vadovaujančios vieno ir grupės žmonių sąmonei, likimui ir būčiai, žodžiu, mes galime kalbėti apie giminių, tautų biolauko genotipą, apie genotipą, jungiantį skirtingas civilizacijas ir galiausiai visa, kas gyva. Jeigu chirurgas įsiveržia į žmogaus kūną ir padaro klaidą, nukenčia vienas žmogus. Tačiau jeigu gydant įsiveržiama į biolauko struktūras, žalos galima pridaryti didelėms žmonių grupėms. Iš esmės galima sumaišyti žmogaus ir gyvulių genotipus, bet apie rezultatus net baisu pagalvoti. Patyriau įdomią situaciją, kai bandžiau organizuoti kursus, kaip dirbti mano metodu. Į mano dirbtuvę turėjo ateiti gal penkiolika žmonių, norinčių pamatyti, kaip aš diagnozuoju. Prieš pat paskaitą aš pajutau įvairiose galvos vietose tvinkčiojantį skausmą - plaukė kažkokia man svarbi informacija. Pradėjau skaityti jos tekstą: \"Atsargiau darbas su grupe - taškas - atsargiau darbas su grupe, - šauktukas\". Nieko gerai nesupratęs, neatkreipiau į tai dėmesio. Taigi skaitau paskaitą ir pradedu aiškinti: \"Dabar aš diagnozuosiu vieną jūsų ir įžengsiu į vis subtilesnius biolaukų klodus. Žiūrėkite ir įsidėmėkite\". Pradedu dirbti ir staiga jaučiu: gresia didelis pavojus. Žiūriu į subtilųįį lygmenį ir matau, kaip sėdinčiųjų kambaryje biolaukai pradeda maišytis. Tuojau pat sustabdžiau diagnostiką ir pasakiau, kad, sprendžiant iš visko, mano metodas netinka masiniam platinimui. Mūsų biolaukai nuolatos sąveikauja ir maišosi tiek tarpusavyje, tiek ir su augalų, gyvulių ir negyvosios gamtos biolaukais. Kadangi tas maišymasis lėtas, vyksta kontrolės procesas, kad išliktume gyvi patys ir išliktų gyvi kiti objektai. Naujos informacijos gavimas vysto organizmą, jeigu ji gaunama nuosekliai ir nedidelėmis porcijomis. Jeigu informacija griūte užgriūna, organizmas žūsta. Įsiverždami subtiliajame lygmenyje į vieno organizmo genotipą, galime pražudyti visą žmoniją. Žmogaus įsiveržimo į gamtą, naudojimosi jos turtais sustabdyti neįmanoma, nes tai vysto ir palaiko civilizaciją. Kalbu apie ką kita: šį procesą reikia atlikti protingai ir padaryti saugų. Lygiai taip pat neįmanoma sustabdyti įsiveržimo į pasąmonę proceso, kadangi jis teikia labai daug pranašumų. Šiuo metu naudodamasis įtaiga,

OQ/į ANTRA KNYGA S e r g u j n.s I . a z a r r r v a ~J y ^ Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA hipnoze, autogenine treniruote žmogus per labai trumpą laiką gali pasiekti tai, ką anksčiau pasiekdavo tik per dešimtmečius. Gabumų vystymo būdai pakankamai paprasti. Tačiau gabumai - tai visiems matomos sienos, o pamatai - pasaulio ir jo dėsnių suvokimas. Po tomis sienomis, kurias pastatė žmonija, jau reikia suręsti tvirtesnius pamatus. Ir jeigu statybininkai negalvos apie tvirtesnius pamatus, jų pastatytos sienos juos pačius užgrius ir palaidos. Šiuo metu bioenergetika dar nėra mokslas. Tam, kad atsirastų mokslas, reikalingos koncepcijos, apibendrinančios faktus. Turi būti duomenų bankas, į kurį suplauktų duomenys apie visų sėkmingų ir nesėkmingų bandymų poveikį žmogaus pasąmonei ir psichikai. Deja, pažinimo pradžią pavadinti sisteminga galima tik karinėse struktūrose. O karinėje mašinoje yra vienas trūkumas: ten mažiausiai galvojama apie pasekmes, pirmiausia įdiegiama į gyvenimą sunaikinimo, paskui išlikimo idėja. Fiziniame lygmenyje žmogus, užmušdamas priešą, pats išlieka gyvas, subtiliajame lygmenyje žmogus, nužudydamas kitą, save nužudo. Pastaruoju metu kariškiai, gydytojai, inžinieriai, pedagogai, psichologai, menininkai padarė išvadą, kad aktyviai neveikdami pasąmonės, jie negalės išspręsti savo problemų. Aš bendravau su vienu pedagogu, kuris per žaidybines situacijas vystė vaikams tam tikrus gabumus. Jis susidomėjo, ar galima būtų vaikams, su kuriais jis dirbs, suaktyvinti pasąmonę, kad per aukštesnius jos klodus būtų suvokiamas pasaulis. Psichologas Leontjevas yra parašęs veikalų apie naujų formų jautrumo išvystymą, pavyzdžiui, kaip oda priimamos šviesos bangos. Ir pedagogas, su kuriuo bendravau, atliko jautrumo elektromagnetiniams biolaukams vystymo eksperimentą. Leontjevo bandomasis suklydęs gaudavo srovės smūgį, o pedagogo eksperimente vaikas, sugebantis nustatyti teisingą magneto, esančio už pertvaros, padėtį, gaudavo saldainį. Ilgainiui pradėjo keistis vaikų charakteris, padidėjo aiškiaregystės sugebėjimai. \"Kai tik susizgribau, ką darąs, aš nutraukiau eksperimentą, - pasakoja pedagogas, - išsigandau, pajutęs, kad vaikus vedu į ten, iš kur galima negrįžti\". Aš susidomėjau ir pažiūrėjau į vaikų, dalyvavusių eksperimente, biolaukus. Kai kurių pirmosios čakros plote buvo informacinio biolauko užsisklendimo ženklas. Šiuo atveju jiems mirtis negrėsė, tačiau buvo atimta vaikų gimdymo galimybė. Jų gabumai smarkiai išaugo, tačiau jų sąmonė ir pasaulėžiūra nebuvo tam pasiruošę. Šie nekontroliuojami vaikų gabumai galėjo dar didėti, ir gamta pradėjo gintis. Neseniai į mane kreipėsi mokslininkai, tiriantys elektromag­ netinių laukų veikimą.

Ličius ANTRA KNYGA Q Qf KARMOS DIAGNOSTIKA \" «0r™ k a r m a J ^ - Mes sukūrėme prietaisus, kurie daro poveikį informaciniams žmonių biolaukams. Jų dėka galima gauti informaciją apie būsimą žmogaus fizinę būklę. Tarkime, tai, ką gali matyti tik vienetai, turiu omeny, kas vadinama aura, registruoja mūsų davikliai. Tačiau mes supratome, kad veržtis į ląstelės genetines struktūras pavojinga, ir nutarėme to nedaryti. Mes dirbame tik diagnostikai ir gydymui, tačiau vis dėlto bijomės, kad nesukeltume didesnių problemų. - Ar pas jus kas nors dirbo, siekdamas paveikti ląstelės branduolį? - paklausiau aš. - Kai kuriuos tyrinėtojus mes pažinojome, bet jie išvyko į Kaliforniją. Vienas gyvena čia, tačiau dirba ne pagal profilį, nes dėl lėšų stokos jam nepavyko tyrinėjimų tikslo įgyvendinti. - Jam nepaprastai pasisekė, - pasakiau aš, pažiūrėjęs į jo biolauką. - Dar šiek tiek laiko, ir jis galėjo mirti, kaip ir kiti, nuėję loliau negu galima. Biolaukas aplink jį jau susuktas ir užsklendęs keturis penktadalius informacijos kanalų. Jeigu jis dar pabandys daryti kokius panašius tyrimus, gali žūti. Beje, ko jisai siekė savo eksperimentu? - Spėdamas, kad svarbiausia genetinė informacija yra biolauko lygmenyje, jis bandė ten įnešti savo programą. Netoli varlės kurkulų patalpino psichogeneratorių, paskui keitė dažnius, apdorodamas juos elektromagnetiniu spinduliavimu, mat norėjo sukurti supervarlę. Varlė išsirito, tačiau su šešiomis kojomis ir be akių. Pakartotinis eksperimentas jam nepavyko. - Vadinasi, jis negalėjo rasti rakto, kaip įžengti į biolaukų struktūras? - pasitikslinu. - Taip. Kaip įžengiama į šias struktūras ir kaip turėtų atrodyti ta programa, dar niekas nežino. Aš šypsausi. - Įminimas jau egzistuoja. Kai žmogus persikelia kiton vieton, ankstesniojoje trumpam pasilieka jo fantomas, užrašytas elektromag­ netiniuose laukuose. Tačiau, jeigu žmogaus ekstrasensoriniai sugebėjimai išvystyti, fantomas gyvuoja daug ilgiau. Jeigu žmogus sąmoningai koncentruojasi, kad išsaugotų fantomą, tasai jau stabilus darinys. Jūs nuskaitote jo pagrindines charakteristikas, ir įvedimo į biolauką programa paruošta. Norint sužinoti, koks įžengimo į biolauką kodas, reikia sužinoti išėjimo kodą, nes jie vienodi. Skirtumas tik toks, kad išėjimo kodą galima sužinoti. Paimame varlę, patalpiname ją į sąlygas, kuriomis organizmas vos gali ištverti. Būtent šiuo momentu informacija apie fizinį kūną ryškiai susikaupia biolauko lygmenyje. Tarkim taip: mirdama gyva esybė įyškiai suaktyvina biolaukų matricas, susijusias su fizine konstrukcija. Jas galima užrašyti - tai ir yra įžengimo į biolaukų struktūras kodas.

O Q(T ANTRA KNYGA Sergejus I.azarevas ~J y \\J Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA Po to surandame panašias grandis abejose programose, įvedame informaciją, gautą iš žmogaus fantomo, į varlės kurkulus. Kas po to įvyksta? Eksperimente dalyvaujantieji žūsta, o tolesnė informacija užsidaro. Prieiname išvadą: su mūsų galimybėmis ir atvirkščiai joms proporcinga etika mes jau pasiekėme lemtingą ribą. - Mes ir nebenorėjome dirbti būtent šia kryptimi, - sako mano pašnekovas. - Tačiau esmė ta, kad ir jūsų giluminėse struktūrose prasideda pavojingi procesai: jūs bandote gydyti žmones elektromagnetiniu poveikiu, išvibruodami giluminiame lygmenyje biolaukų klodus. Tačiau neišgydote, o permetate teršalus į ateities struktūras. - Gerai, - sako moteris, dalyvavusi mūsų pokalbyje, - aparatūros dėka aš išgelbėjau mergaitę nuo narkomanijos, jai tebuvo keturiolika metų. Ir jūs norite pasakyti, kad aš neturėjau jos gydyti? - Jūs išgelbėjote mergaitę, bet nužudėte jos būsimuosius vaikus. Jos puikybė buvo pasiekusi mirties ribą, taip mergaitė buvo sužemiškėjusi, o narkotikai atplėšdavo ją nuo visa ko, kas žemiška. Zemindamasi, sirgdama, kankindamasi ji skaistina savo sielą ir savo palikuonių sielas. Dabar jai šansų turėti vaikų praktiškai nebeliko. Klausiate, ar turite teisę kaip gydytoja nepadėti žmogui, o aš klausiu, ar turite teisę, padėdama žmogui, nužudyti jo būsimus vaikus? Vadinasi, svarbiausia - ne apskritai padėti ar nepadėti, o padėti taip, kad gerindami šią dieną, neapiplėštume rytojaus. Todėl viską, kas susiję su poveikiu į žmogaus sielą, reikia tikrinti daug kruopščiau, negu paveikiant kūną. - Tai kaipgi čia išeina, - klausia pirmasis pašnekovas. - Vadinasi, jokio poveikio žmogui daryti negalima? - Norint daryti poveikį, reikia turėti koncepciją ir supratimą arba nors to siekti. Supraskite, liga - tai ne purvas, kurį reikia nugremžti, tai pagalbos mechanizmas. O jūs bandote ją paprasčiausiai išgremžti ir išmesti taip, kaip daro dauguma ekstrasensų. - Beje, - prisimena mano pašnekovas, - aš atkreipiau dėmesį į vieną keistą ypatybę: su savo aparatūra elektromagnetiniame spektre mes galime išskirti pažeidimus, rodančius, kad vyksta onkologiniai procesai. Kai mes tyrėme dirbančius ekstrasensus, nustatėme, kad juo labiau jie stiprindavo savo poveikį, juo daugiau jų biolaukuose atsirasdavo pažeidimų, atitinkančių onkologinius pažeidimus. Kaip tai paaiškinti? - Matote, ekstrasensorika vystosi ir kol kas pagrindinė jos koncepcija - poveikio stiprumas įpumpuojant energiją. Kuo stipresnis įsiveržimas, gerinantis fizinę būklę, o ne dvasinę, tuo pavojingiau. Atitinkamai tuojau pat įsijungia blokuotė. - Bet juk elektromagnetinį poveikį galima taikyti ir žvelgiant iš kitų pozicijų, - tęsiu aš. - Anksčiau žmogus badaudavo ir dėl to

S e r g e j u s I. a z a i e v a s ANTRA KNYGA - l A n KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma ~J s l mirdavo. Badavimas buvo mirties sinonimas, ir žmonės, jei nieko negaudavo valgyti dieną, kitą, mirdavo dėl išsekimo. O dabar badavimu gydoma, ir labai sėkmingai, daug ligų. Išvada - dozuota grėsmė gydo. Anksčiau žmogus, patekęs į kritines situacijas, suaktyvindavo visas apsaugines savo organizmo jėgas, bet dažniausiai žūdavo. O paskui perkrovas jis atskyrė nuo mirties, ir atsirado sportas. Anksčiau žmogus, patekęs į šaltą aplinką, mirdavo nuo peršalimo. Drabužis ir šiltas būstas tapo vienu iš civilizacijos simbolių, tačiau periodiškas organizmo atšaldymas, apsipylimas šaltu vandeniu gerina sveikatą. Jeigu kitokių poveikių nėra, tik nepalankūs būtybei - tai mirtis, o jeigu tik palankūs - taip pat mirtis, tik lėta. Tačiau jeigu tai vyksta pagal sinusoidę, būtybė gyvena ir vystosi. Vadinasi, mūsų dvasines struktūras galima vystyti pagal tą patį principą - sakysim, kūno apribojimai sukuria dvasinių struktūrų organizaciją. Mirtina situacija duoda didelį biolauko aktyvumo protrūkį. Aš skaičiau apie mokslininkų atliktą eksperimentą. Į visiškai izoliuotą nuo elektromagnetinių biolaukų kamerą patalpintas gyvūnas po dešimties dienų žūdavo, be to, pirmiausia žūdavo biolaukas, tankieji jo klodai, ir tik po to - fizinis apvalkalas. Toks eksperimentas rodė, kad pirminės yra biolaukų struktūros, ir jeigu gyvo objekto puikiausia fizinė būklė, bet sugriautos biolaukų struktūros, jis negyvybingas. Šitaip įvyksta po ilgos izoliacijos, o trumpai pabuvus tokioje kameroje, priešingai, pagerėdavo biolaukų ir fizinės būklės visuma. Mokslininkai patys ant savęs išbandė tokį eksperimentą ir pastebėjo, kad trumpą laiką pabuvus kameroje, padidėja gabumai, pagerėja atmintis ir dar daug kas. Kai miršta tankiosios biolaukų struktūros, svarbiausios - informacinės - suaktyvėja ir toliau egzistuoja. Vadinasi, nepalankus poveikis į fizines ir žemesniąsias biolaukų struktūras - būtina vystymosi sąlyga. Iki šios dienos svarbiausia paradigma buvo ta, kad žmogų reikia gydyti, apvalyti ir įgrūdus laikyti šiltoje patalpoje. O išanalizavę žmogaus ugdymą įvairiose mistinėse sektose ir mokyklose, pastebime priešingybę - pačias išradingiausias poveikio formas, paprastomis aplinkybėmis žmogų tiesiog žudančias, pašalinant tik paskutinį faktorių - mirtį. Mirtis suardo fizinį kūną, tačiau priartėjimas prie jos - vysto jį. Čia svarbiausia - pasirinkti tinkamą doze, todėl mistinių mokyklų metodus, apskaičiuotus didžiausioms perkrovoms, galėdavo ištverti tik vienetai, ir mokinių mirtingumas buvo didelis. Kadangi aparatūra, susijusi su poveikiu į žmogaus pasąmonę, psichiką, sielą, sukelia agresyvesnę situaciją, negu bet koks fizinis poveikis, tai esant teisingai koncepcijai, atliekant pastovią, kruopščią visų situacijų analizę, išsaugant svarbiausią tyrinėjimų elementą - etiką - bioenergetika, psiehotronika gali tapti svarbiu svertu formuojant ateities žmogų.

398 ANTRA KNYGA Sergejus Įasareva s Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA - Ar jūs bandėte gydymą herbolaifu? - uždavė man klausimą viena pacientė. - Žmogus yra drauge ir mineralas, ir augalas, ir gyvūnas. Informacija, esanti augaluose, veikia žmogaus gilumines pasąmonės struktūras, kadangi visa, kas gyva, atsirado iš augalų. Jų radimvietė, surinkimo laikas, antpilo paruošimo būdas, jo vartojimo režimas - visa tai leido varijuoti informacinį poveikį. Ir tai leido žmogui, nekeičiant elgesio, keisti informacinę struktūrą. Pasirodo, augalas sugeba blokuoti žmogaus pasąmonės agresiją prijungimo prie kitų informacinių plotmių sąskaita ir emocinės orientacijos pasąmonėje pakeitimo sąskaita. Jeigu žmogaus dorovinis etinis kryptingumas smarkiai nesiskiria nuo Aukščiausių dėsnių, augalai duoda gydomąjį efektą. Tačiau jeigu žmogus nė mažumėlę nekeičia charakterio ir pasaulėžiūros, jam jokie vaistai nepadės. Vaistai iš augalų gali būti nukreipti į dvasinių struktūrų harmonizavimą arba iš esmės tik į fizinio kūno stiprinimą, greitai duodami išorinį efektą, bet paskui sukeldami didesnių problemų. Sprendžiant iš visko, vienas iš pastarųjų yra ir herbolaifas. Kartą kompanijoje man buvo papasakota, kad viena jauna moteris ir jos vyras pradėjo vartoti herbolaifą. Po to moteriai prasidėjo ginekologinės problemos, o vyrui - odos išbėrimai. Aš pažiūrėjau, kas atsitiko. Iki tol moteris lyg ir praktiškai nepavyduliavo, o paskui labai ryškiai užsiplieskė. Pavyduliavimo programa galėjo pražudyti vyrą, todėl jos dalis grįžo moteriai atgal ir virto susinaikinimo programa, o vidinis nenoras gyventi pakenkia urogenitalinei sistemai. Likusi agresijos dalis smogė vyrui ir buvo blokuojama odos ligomis. Liko išsiaiškinti, kodėl herbolaifo vartojimas taip ryškiai suaktyvino pavyduliavimą. Kadangi pavyduliavimas yra prisirišimas prie santykių, prie kūniško artumo, vadinasi, vaistai kažkodėl padidino sužemiškėjimą, ir tai įvyko, sprendžiant iš visko, dėl to, kad fiziškai kūnas pasijuto geriau. Pasirodo, kad periodinės negalios, skausmai atitraukia mus nuo žemiškumo, blokuoja mūsų agresiją ir blogiausias ligas. Žmogus pašalina dešimtį smulkių problemų ir mainais gauna vieną didelę. Vadinasi, jeigu žmogus sielos apvalymui be perstojo nededa pastangų veržtis į Dievą, tai jis privalo turėti kūną, kurį nuolat skauda ir kuris negaluoja. Žavėjimasis tik fiziniu aspektu, nepagrįstas dvasingumu - neperspektyvus. Dvasingumas - tai susijungimas su Dievu, tas susijungimas pajuntamas reiškiantis meilei, nesusijusiai tiesiogiai su niekuo žemišku, išliekančiai net tada, kai žemiškumas suyra. Meilės jausmas žemiškumui irstant pagimdo religiją, įliejančią gyvybės kultūrai, menui ir galiausiai besi realizuojančią civilizacijos turtais. Meilės jausmas pasirodo prisilietus prie žemiškos laimės. Tai saldus vaistas, taip meilė gydo sielą, paskui žemiškumas suardomas,

11.1 j ė j u s l . a z a r e v a s ANTRA KNYGA RAHMI )S DIAGNOSTIKA Gryna karma k,nl meilės jausmas nepriaugtų prie Žemės. Tai kartus vaistas. Nemalonumai, ligos, praradimai, žeminantys mūsų fizinę gerovę, yi a tokie vaistai. Jeigu mes vystysime savyje meilės jausmą ir periodiškai savo noru žeminsime kūną, tai sąmoningai darysime, ką daro Gamta. Vadinasi, periodinės fizinės perkrovos, stresai ir ekstremalios lituacijos kūnui būtinos kaip puikiausia priemonė, padedanti ugdyti sielą. Tuo prasmingas ir urinoterapijos, gydymo šlapimu mechanizmas. Jeigu žmogaus siela sužemiškėja, padidėja jo agresija, apsigręžia prieš jį patį ir smogia į išskyrų organus. Žmogus gydosi - geria savo šlapimą, žemiškumas jam pasidaro kartus ir bjaurus. Jo siela kyla aukštyn ir fizinė būklė gerėja. Žinoma, tai visiškai neapvalo sielos, lačiau padeda jai skaistėti. Vadinasi, skanus, delikatesinis maistas pririša prie žemiškumo ir gali sukelti ligas, o vienodas paprastas maistas - košės ir daržovės - palankiai veikia žmogaus sielą. Kuo įvairesnis maistas, tuo tlaugiau energijos sunaudojama jo virškinimui. Neseniai kalbėjausi su gydytoju psichoterapeutu, talentingu žmogumi, išleidusiu keletą knygų, skirtų psichinės žmonių sveikatos problemoms. Aš psichoterapeutus dalinu į dvi kategorijas - \"poveikininkai\" ir \"informacininkai\". Pirmieji galvoja tik apie poveikio būdus, o antrieji suvokimą laiko svarbesniu ūž poveikį. Iš esmės tokia psichologija tam tikru laipsniu būdinga visiems gydytojams ir žiniuoniams. Mes abu informacininkai ir mums lengva suprasti kits kitą. - Žinote, - pasakė jis patikliai, - kai skaičiau jūsų knygos rankraštį, skaičiau labai kritiškai. Dabar, po knygos išleidimo, su malonumu perskaitysiu ją kaip eilinis skaitytojas. Bet šiuo metu norėčiau pakalbėti apie savo knygą. Man rodosi, joje yra daug įdomių minčių, ją verta paskaityti. Ir apskritai, kažkodėl jaučiu, kad mano knyga aukščiau manęs, kad joje sukoncentruota daugiau, negu manyje, tarsi ją būčiau paruošęs spaudai ne aš, o kažkas per mane. - Aš irgi taip jaučiu, - palaikau jį. - Kiek knyga autoriaus dalis, liek autorius - irgi knygos dalis. Mūsų pojūčius patvirtina mano tyrinėjimai. Kai skaičiau signalinį savo knygos egzempliorių, pastebėjau pritrenkiančią ypatybę - knyga mane veikia kaip bet kurį skaitytoją, aš jaučiu didžiulį energetinį poveikį, ypač į žarnyną. - Aš jau buvau paruošęs visos knygos medžiagą, tačiau trūko kažko labai svarbaus. Ir va man toptelėjo į galvą: tai storosios ir plonosios žarnos, visa somatika eina iš ten. Visos ligos yra tik pasekmės, o jų priežastis - žarnynas, visos reakcijos eina per žarnyną. Be to, plonosios žarnos veikia agresyviai, o storosios -

A AA ANIRA S erge j a s Lazaręya s KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA T*vy \\.f Gryna karma priešingai, veikia nuolaidžiaudamos, paklusdamos, provokuodamos depresijas ir baiminimąsi. - Pasirodo, - užduodu klausimą, - jeigu žmogus neatlaiko streso, palūžta, jam sunegaluoja storosios žarnos, o jeigu pyksta, kaupia agresiją - plonosios žarnos? - Visiškai teisingai. Plonosios žarnos nukenčia, kai agresija jau laikoma užslėpta viduje. Bet galimas ir kitas variantas: kai agresija nei nukreipiama vidun, nei išorėn, o pašalinama suvokus ir išsprendus problemą, sukėlusią stresą. - Taip. Ir man atrodo, kad psichoterapeutų esama dviejų kategorijų: vieni eina problemų prislopinimo keliu, kiti stengiasi rasti išeitį per suvokimą. Tokiu atveju išgijimo kelias - per maldas į Dievą. - Jūs teisus, - sutinka jis. Aš maloniai nustebintas puikia pašnekovo intuicija. - Tie tyrinėjimai, kuriuos aš atlikau, sutampa su jūsų išvadomis. Kai aš pastebėjau, kad sumažėjus kontaktui su Dievu, pirmiausiai sutrinka žarnyno darbas, negalėjau suprasti, kodėl. Kaip gali būti žarnynas labiau susijęs su Kosmosu, negu smegenys? Paskui pradėjau analizuoti ir prisiminiau, kad jogai visas ligas rekomenduoja pradėti gydyti nuo virškinimo trakto. Ir dar prisiminiau, kaip aš jaunystėje \"buvau ne iš šio pasaulio\" ir, motina, norėdama mane nukelti į Zemę, sakydavo: \"Suprask, kad žmogus - tai patobulintas žarnos vamzdelis\". Ir iš tiesų, visos gyvybės Žemėje vystymosi ištakos - paprasčiausi organizmai, turintys tik žarnos vamzdelį, ir pagrindinis jų kontaktas su Kosmosu eidavo per žarnyną. - Visiškai teisingai, - sutinka mano pašnekovas. - Kai pradėjau dirbti su biolaukų struktūromis, priėjau prie dar labiau mane nustebinusių išvadų. Pasirodo, informacija priimama pirmiausia žarnynu, ir svarbiausias vaidmuo pradedant ją apdoroti priklauso būtent žarnynui. Gydytojas paspaudžia man ranką. - Jūs man dabar pasakėte naujieną, kurią esant aš seniai numaniau, tačiau pats netgi galvoti nedrįsdavau apie tai. Beje, jūsų knyga labai nusisekė. Aš nepradėjau aiškinti, kad šiltas pojūtis, jog knyga nusisekusi, mane užplūdo tik po pusantrų metų savo karmos valymo, pradėjus kurti rankraštį. BIOENERGETIKOS ATEITIS Kuo skiriasi mistika nuo religijos? Skirtumas kartais būna tiesiog neįžiūrimas, nors iš tikrųjų jis principinis. Religija pirmiausia pateikia pasaulėvoką ir iš esmės yra nukreipta į strategiją, todėl ji

teigiamai formuoja kiekvieno žmogaus dvasines struktūras. Mistika, okultizmas remiasi pragmatiniais sumetimais: labai svarbu rezultatas, todėl suaktyvėja ne aukštesniosios strateginės struktūros, o tankesnės, atitinkamai orientuotos į kūno interesus. Stiprioji religijos pusė - maksimalaus kontakto su pirmaprade priežastimi galimybė, taigi ir jos vystymosi ateityje perspektyvos optimalios. Silpnoji jos pusė: tokį protrūkį pasiekia tik vienetai, religijos įkūrėjai. Stiprioji mistikos pusė yra ta, kad ji dėl savo pragmatizmo turi racionalų pradą. Joje yra mokslo elementų. Tačiau, nebūdama susisteminta, ji nėra mokslas. Ir dar vienas svarbus mistikos momentas - sąmonė pati savaime yra ateistinė. Ji tenkina kūno ir visko, kas su juo susiję, poreikius. Mokslas, kaip ir sąmonė, visuomet buvo griežtai atribotas nuo pasąmonės, informacinio biolauko lygmens. Todėl mokslas, būdamas griežtai pragmatiškas, nesuluošino mokslininkų sielų. Paisant sąmonės ir kūno interesų, būtina daugiau dėmesio skirti kūno problemoms, dėl to vystosi civilizacija. O biolaukų struktūros, tai, ką mes vadiname pasąmone, antsąmone, turi visai kitokią logiką, priešingą kūno interesams. Kai tik iškyla kūno interesai, tai yra pragmatizmas ima dominuoti, prasideda dvasinių struktūrų degradacija. Todėl visos gausios mistinės sektos pradžioje labai daug ką nuveikdavo pasaulio pažinimui, tačiau neilgai trukus išsigimdavo ir žūdavo. Jeigu mistinėje srovėje paimdavo viršų religinės tendencijos, tai atsirasdavo šansų jai išlikti ir toliau vystytis. Jeigu nugalėdavo mokslinės - srovę išsekindavo dvasinė degradacija, ištikdavo netgi fizinė žūtis. Susidurdavo dvi priešingybės: mokslinis metodas suteikdavo galimybę apibendrinti ir perduoti patirtį: kurti naujas koncepcijas, be pertrūkio vystyti pasaulio suvokimą, tačiau vedė į dvasinę degradaciją. Religinė pasaulėžiūra visada buvo dogmatiška ir neįtikėtinai sunkiai priimdavo naujas idėjas. Kadangi mokslas susijęs su žemiškumu, tai formos griovimas daro jį demokratišką ir imlų naujovėms. Bet kokia religija dėl savo kilmės labai konservatyvi, ir bet kokia nauja informacija jos yra arba griežtai atmetama, arba pasitarnauja kitos religijos sukūrimui. Mistika, susijungdama su mokslu, slėpė savyje didžiulę grėsmę, todėl per visą istoriją religija stengėsi šią tendenciją apriboti. Mokslo triumfas XVII amžiuje, didžiulio mentaliteto suformavimas palaužė religijos jėgą. Mistinė pasaulėžiūra ėmė greitai vystytis, protarpiais ryškiai plykstelėdama čia mokslo, čia meno vystymesi. Bet koks mokslininkas, susidūręs su šia tema, jautė, kad susiduria su reiškiniais, esančiais už kūno ir proto ribų. Jie buvo vadinama \"nesąmoninga pasąmone\", nenutuokiant, kad tai biolaukų struktūros. Prasidėjo pasąmonės studijavimas, moksliniai bandymai įsiskverbti į sritį, kuri žadėjo labai dideles perspektyvas. Pasirodė, kad gabumų padidinimas ir žmogaus galimybių išplėtimas tikrai

/1 nO ANTRA KNYGA S e r g e j u s L a'/ a i e v a T U A , Ciryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA susiję su tuo, ką mes vadiname pasąmone. Tačiau keistas faktas - bioenergetika netapo mokslu. Vieninga mokslinė koncepcija žmonijos mastu taip ir nebuvo sukurta, ir tai neatsitiktinai. Jeigu tai būtų įvykę, dvasinė žmonijos degradacija būtų nebeatitaisomai peržengusi pražūtingą ribą, iš kur negrįžtama. Žuvusi, išsigimusi būtų ne kuri nors viena sekta, o visa žmonija. Iš kitos pusės, jei būtų bandyta visa, kas pasiekta už sąmonės ribų, sutalpinti į kokios nors religijos rėmus, toks bandymas būtų sustingdęs religiją ir ieškojimai būtų sustabdyti. Vadinasi, iš vienos pusės, - būtų sustabdytas vystymasis ir iškerotų religinis fanatizmas, iš kitos, - vystytųsi vis labiau pragmatinis, mokslinis požiūris į dvasines biolaukų struktūras, - taigi neatitaisoma degradacija ir žmonijos žūtis. Rasti išeitį iš susidariusios situacijos ir išlikti galima tik vienu atveju - tolimesni biolauko struktūrų ir viso to, ką mes vadiname žmogaus dvasios ugdymu, tyrinėjimai gali būti realizuoti kaip koncepcija, sujungianti religiją ir mokslą, idealizmą ir materializmą. Ką mes matome šiuo momentu? Chaotiškas, nesusistemintas ko nors įdiegimas į pasąmonę aparatūros dėka duoda tam tikros patirties ir formuoja mokslinę pasaulėžiūrą. Tačiau į tai atkreipti dėmesį ir įvertinti mes galime tiesiog nesuspėti. Daug ekstrasensų, magų, burtininkų užsiiminėja pavojingu amatu be jokios kontrolės, pirmiausia, dorovinės. Tai sustiprina tendenciją viską pavesti kontroliuoti gydytojams. Tačiau visa oficialioji medicina ir jos vystymo tendencija nukreipta į žmogaus kūną ir skirta jo fizinei savijautai gerinti. Tokį pagrindinį uždavinį sau pasiskyrė šiuolaikinė medicina. Vadinasi, bioenergetika, jei ji bus pavaldi oficialiai medicinai ir orientuota tik į fizinio apvalkalo interesus, žudys greitai ir stambiais mastais. Iš esmės šiuo metu jau tai ir vyksta. Išvada: bioenergetikos ateitis galima tik sukūrus organizacijas ir mokyklas su išvystyta religine pasaulėžiūra, prioritetinėmis dvasinėmis orientacijomis, dalyvaujant ir kontroliuojant situaciją žmonėms, toli pažengusiems dvasinėmis pakopomis. Būtina sudaryti ekspertų grupes, į kurias pirmiausia įeitų subtiliųjų biolauko struktūrų diagnostikos specialistai, nes nė vienas gydytojas ar poveikių šiuolaikine aparatūra į biolaukų struktūras specialistas nepranoks žmogaus, nukreipusio savo jėgas į dorovinį ir dvasinį tobulėjimą. Todėl rytdienos bioenergetika neįmanoma nesukūrus naujos pasaulėžiūros, kurioje mokslas ir religija bus sujungti į vieną vienovę. PASKUTINĖ INFORMACIJA Apie tai, kad pirmiausia panieka kitiems sukelia gyvenimo prasmės praradimą, nenorą gyventi, taigi grįžta žmogui atgal kaip susinaikinimo programa, aš sužinojau, tirdamas pacientę Niujorke.

Sergejus l.azarevas ^ 4 0 3A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karm Tačiau kad panieka kokiai nors žmonių bendrijai kur kas pavojingesnė, man nė į galvą neatėjo, ir tuo ant savo paties kailio įsitikinau netikėtai. Tai įvyko, kai man eilinį kartą buvo atsisakyta išduoti vizą į JAV. Mergina už stiklinės pertvaros įtikinėjo mane, kad aš svajoju pasilikti Amerikoje ir todėl vizos negausiu. Tą patį vakarą Maskvoje skaičiau paskaitą ir jos metu ėmiau aiškinti, kad absoliutizuojant žemiškas vertybes žmonijai gresia išsigimimas, žūtis. Jeigu Rytai buvo žmonijos dvasia ir smegenys, tai Vakarai buvo jos raumenys ir Amerika, kaip pirmaujanti Vakarų šalis, visuomet turėjo ryškiai išreikštą muskulų psichologiją. Idėjų visuomet buvo daug, o va techninių priemonių jų realizavimui neužtekdavo. Būtent muskulų psichologija tam buvo labai pravarti. Tačiau gyvai esybei tikrai sudėtinga vystytis, jeigu ji bus tik smegenys, ir dar sudėtingiau, jeigu ji bus tik raumenys. Ir jei nuolatos nebus įliejama papildomo dvasinio peno, prasidės dvasinių, o vėliau ir fizinių struktūrų degradacija. Aš prisiminiau, kaip man prieš metus Amerikos konsulate buvo atsisakyta išduoti vizą. Mergina vangiai vartė mano dokumentus, paskui paklausė: - Jūs karmos diagnostikos metodo ar knygos autorius? - Ir metodo, ir knygos. - Ar jūs galite atnešti knygą? - Galiu, - pasakiau aš. - Tačiau kaip grįšiu atgal? - Aš parašysiu raštelį, kad jus praleistų. Aš nubėgau knygos atnešti ir po valandos vėl buvau prie konsulato durų, tačiau veltui rodžiau raštelį. Manęs neįleido. - Skambinkite telefonu, - patarė sargybinis. Skambinu telefonu ir aiškinu: - Aš buvau išėjęs tik trumpam, konsulate liko mano dokumentai, ir man reikia grįžti. - Kokiu reikalu jūs išėjote? - klausia vyriškas balsas. - Knygos atnešti, kurią parašiau. - Palaukite minutėlę. Laukiu minutę, dvi, penkias. Man jau spengia ausyse, tačiau prie telefono niekas neprieina. Iš už nugaros spaudžia tie, kurie taip pat nori paskambinti. Padedu ragelį ir užleidžiu jiems vietą. Po kiek laiko vėl skambinu. - Alio, mano pavardė Lazarevas, aš trumpam buvau išėjęs ir man reikia sugrįžti pasiimti dokumentų. - Kodėl jūs išėjote? - vėl klausia vyriškas balsas. - Mane pasiuntė atnešti knygą, kurią aš parašiau. - Palaukite minutėlę, - ir aš vėl laukiu vieną, dvi, septynias minutes.

A f\\Ą ANTRA KNYGA Sergejus L a z a r e va T\"vyT\" Gryna karma Aš suprantu, kad laukimas beprasmis, ir padedu ragelį. Iki tol šaltyje buvau prastovėjęs pusantros valandos, ir mano kojos tiesiog sumedėjo. Dar pusvalandžio trepsėjimas prie uždarų durų iškamavo galutinai. Bandau skambinti trečią kartą. - Alio, mano pavardė Lazarevas, aš šiek tiek buvau išėjęs ir norėčiau grįžti ir pasiimti dokumentus. - O ko jūs buvote išėjęs? - vėl klausia vyriškas balsas. Aš niūriai prisimenu, kad lauksiu penkias ar dešimt minučių ir manęs neįleis. Staiga man akys nušvinta, - juk stoviu prie Amerikos konsulato durų! - ir išdrožiu: - Aš buvau išėjęs pinigų. - O'kej, įeikite, - tuojau pat gaunu atsaką. Aš perdaviau knygą merginai, sėdinčiai už stalo. Ji pasikvietė kažkokį žmogų, ir abu pradėjo ją sklaidyti, juokdamiesi ir kalbėdami angliškai, rodydami pirštais puslapius. Paskui mergina pažvelgė abuojai į mane ir pasakė, kad vizą išduoti man atsisakyta. Sį atvejį aš papasakojau klausytojams, paaiškindamas, kodėl Mozė žudė tuos, kas meldėsi auksiniam veršiui. Kai dvasinės struktūros prisiriša prie Žemės ir padaro žemiškumą tikslu, siela netenka tyrumo, ir kontaktas su Dievu, iš kurio ji gauna jėgų ir dvasinės energijos, susilpnėja. Dvasinės struktūros pradeda irti. Atitinkamai suyra ir kūnas. Jeigu formą bandoma padaryti tikslu, turinys žūsta. Sustiprintas pragmatinis požiūris gali egzistuoti tik tada, kai siela semiasi peno iš aukštybių. Jeigu to nėra, gamta įjungia fizinio išsigimimo mechanizmą. Aš pateikiau amerikiečių statistikos duomenis iš 1994 metų vasaros. Į pirmą vietą statistikoje pateko vaikų mirtingumas miegant, be jokių akivaizdžių priežasčių. Vyrų spermos kiekis dabar perpus mažesnis negu 1930 metų gale. Kas antras vaikas gimsta protiškai nepilnavertis. Absoliučiai sveikas gimsta vienas iš dešimties tūkstančių. Prasidedąs visuomenės išsigimimas vyksta vis labiau klestinčios gerovės fone. Paskaita praėjo ramiai. O rytojaus dieną pasijutau užsidirbęs labai smarkią slogą. Pažiūrėjau į savo biolauką ir nustebęs pamačiau neįtikėtinai stiprią susinaikinimo programą. Iš kur galėjo taip staigiai atsirasti ši programa? Jos pagrinde slypėjo kažkokios visuomenės smerkimas. Toji visuomenė - Siaurės Amerikoje. Pagaliau man toptelėjo, jog tai Jungtinės Valstijos. Supratau, kad kažkur įsileidau paniekos emociją. Niekinti vieną netobulą žmogų pavojinga. Žemiškas tyrumas ir purvas pareina nuo Dievo. Bandymai smerkti ir niekinti bet kokią visuomenę labai pavojingi ir mūsų palikuonių organizmuose atliepia sunkiausiomis ligomis. Tuomet aš dar kartą kuo aiškiausiai suvokiau, kad netobulą visuomenę ir supantį mus pasaulį reikia stengtis pakeisti ir perdaryti, bet negalima jų smerkti nei niekinti. Konfliktas

Sergejus Lazarevas ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma su supančiu pasauliu būtinas išorėje, tačiau vidujai neleidžiamas. Jeigu žmogus pirmiausia - vykdytojas, o paskui - poelgio autorius, ką tuomet kalbėti apie visuomenę? Norėdama išlikti, Amerika artimiausioje ateityje turės šimteriopai labiau veržtis į dvasingumą. Tai eis į naudą visai žmonijai. Tam, kad ligota, silpna ir suluošinta būtybė pakiltų, jai reikia daugiau jėgų negu sveikai būtybei. Ir jeigu mes, stvarstydamiesi fizinės, žemiškos laimės, pamirštame sielą, anksčiau ar vėliau išmuš rūsti valanda pasirinkti - arba fizinę mirtį ir išsigimimą, arba vertybinių orientyrų perkėlimą į dvasinio vystymosi sritį. Jauna moteris dalijasi su manimi savo bėdomis. - Man būna astmos priepuoliai, metro važiuoti visiškai negaliu, gal jūs galėtumėte padėti? - Jūsų siela ir jūsų vaikų sielos kupinos paniekos ir meilės atsižadėjimo. Papasakokite, kas jums nutiko ir kada? \"^Didžiausia problema buvo prieš ištekant. Aš labai mylėjau vieną žmogų, tačiau vestuvių su juo taip ir neatšokome, nes, kaip sakoma, ištekėjau už gero žmogaus. Paskui vis juos lygindavau ir palyginimai būdavo ne vyro naudai. Gal tai turėjo įtakos? - Turėjo, ir dar kokios. Gal jūs stebėsitės, tačiau pabandykite tai suprasti ir pajausti. Emocija - tai supresuota mintis. Jeigu mintis jums vis primena, kad žemiškumas yra pirminis, tai ilgainiui emocialiai į visą pasaulį žvelgsite šiame kontekste. Teisinga mintis atsiranda iš teisingo pasaulio suvokimo, teisingo pasaulėvaizdžio. Meilės jausmas yra didžiausia vertybė šiame pasaulyje. Ji Dievo duodama ir Žemei nepriklauso, dėl to dažnai supriešinama su visomis žemiškomis vertybėms. Jeigu mes, prisirišę prie žemiškų vertybių, iškeliame jas aukščiau už meilę, tuomet meilė miršta. Mintis tampa emocija, charakteriu, pasaulėžiūra labai lėtai. Tėvai pradeda pavojingą procesą, vaikai jį tęsia ir serga, o vaikaičiai jau miršta. Dažnai kartojama neteisinga mintis pradeda žaloti emocijas. Tėvai pažiūrėti mandagūs ir geri, bet mintyse neapkenčia ir niekina, o jų vaikai kažkodėl žudikai, ir niekas negali suprasti, kas čia yra. Tėvai atsižada meilės, sutrypia ją savyje ir kituose, o jų vaikai gimsta su vėžiniais augliais. Jeigu būsimųjų vaikų ir vaikaičių sielos švarios, tuomet teršalai, kažkada išmesti į ateitį, sugrįžta atgal jų tėvams ir seneliams. Jūs niekuomet nemylėjote to žmogaus ir tikrąją meilę jautėte tik savo vyrui. Tikroji meilė neturi žemiško paaiškinimo. Jeigu jūs jį mylite už tai, kad jis gražus ar turtingas, ar gabus arba doras ir protingas, tai ne meilė, o klastotė. Tai toks pat skirtumas, kaip tarp malonumo suvalgius gerą, skanų patiekalą ir meilės pilnatvės, pripildžiusios jūsų širdį. Valgis yra būtinas, tačiau jeigu

ANTRA KNYGA SergcjnsLazarcvas Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA jis tampa absoliučia vertybe, dvasinės struktūros nustoja vystytis. Puiku, kai mylimas žmogus gabus, doras ir protingas, tačiau jeigu tai svarbiausia priežastis, už ką mylima, tuomet dvasinės struktūros degraduoja. Niekas, kas žemiška, negali būti meilei už pamatą. Jos pamatas Danguje. Jūs mylėjote jo gabumus, jo išmintį. Tai buvo nepersmelkianti, savanaudiška meilė. Paskui, palygindama ir niekindama, žudydama savyje meilę, žemiškas vertybes kėlėte aukščiau už Dieviškąsias. Vaikų sielose tokia vertybių gradacija dar ryškesnė, ir jūs dabar kankinatės, kad išgelbėtumėte jų sielas. Jeigu savo vaikams sugebėsite išaiškinti, kad meilės jausmas , negali būti pavaldus jokiai griežtai kontrolei, kad ne mes jam vadovaujam, o jis mums, ir tokiu požiūriu naujaip peržvelgsite visą savo gyvenimą, įsijausite į kiekvieną situaciją išsaugodama meilės jausmą ir melsdamasi, kad tai būtų perduota palikuonims, tuomet jūsų sielų apvalymui nereikės fizinių kančių. Mergaitė serga sunkia liga - autizmu, sulėtintu protiniu vystymusi; kalbuosi su jos tėvais. Paaiškinau jiems priežastį labai paprastai: abu prisirišę prie išminties. Jų emocinė būklė iki kūdikio pradėjimo ir žmonos būklė nėštumo metu nulėmė mergytės sveikatą. - Tačiau mes turime ne vieną vaiką, o antrasis sveikutėlis. Matyt, čia daugiau asmeninės karmos. - Taip, asmeninės karmos našta čia labai didelė, todėl nuo tos naštos išsivaduoti bus tikrai nelengva. Beje, dažniausiai pirmajam vaikui daugiau kliūva šeimyninės karmos nešvarumų. Nors, neatlaikius išbandymų, antrajam galima padaryti dar daugiau žalos negu pirmajam. - Sakykite, - klausia mane motina, - jeigu mes visiškai savo sielas išsivalysime, ar galime tikėtis, kad vaikas pasveiks? - Šioje situacijoje - vargu. Subtiliajame lygmenyje jūs su vaiku susijusi ir, apvalydama save, apvalysite ir jį. Tačiau viskas priklauso nuo jūsų apsivalymo gilumo. Po tam tikro laiko jūs apsivalysite visiškai ir, mano nuomone, būsite sveiki. Tačiau tai tik penktadalis to, ką darysite. Kuo giliau vyksta valymas, tuo toliau jis sklinda į praeitį ir ateitį. - Ar mergytė kalta kuo nors, ko mes negalime pašalinti? - Subtiliajame lygmenyje nėra absoliučiai niekieno kaltės, vadinasi, teoriškai galima apvalyti viską ir visus. - Ar galima jai padėti, darant poveikį ne tik per mus, bet veikiant ją ir tiesiogiai? - Galima. Ką sako gydytojai dėl jos mitybos ir auklėjimo? - Ją reikia reguliariai maitinti ir sudaryti lengvinančias jos būklę sąlygas. - Matote, gydytojų elgesys remiasi kompentencija, glūdinčia

Sergejus La z a rcv as ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma pačiame šiuolaikinės medicinos pagrinde. Jie gydo kūną, o apie sielą jie negalvoja. Jeigu žmogus kasdien per menkai maitinasi, jis išsenka, o jeigu kartkartėm nevalgo - tai jam naudinga. Praeitame gyvenime jūsų mergytė linkėjo žmonėms mirties už tai, kad jie žemino jos išpuikimą ir išmintį. Dėl to ji taip stipriai sužemiškėjo, kad šiame gyvenime apsivalymo metu mirtinai įsižeistų ant žmogaus, Dievo paliepimu ją žeminančio, ir energetiškai nužudytų arba jį, arba save. Gydymas per kitą žmogų - tai stiprus trumpalaikis atitraukimas nuo žemiškumo, tokio gydymo galima atsisakyti. O gydymas liga - tai kasdienės nedidelės porcijos, ir atsisakyti jų neįmanoma. Jeigu aš dėl pinigų pavydėjau ar jaučiau nuoskaudą, tai mano vaikai ir aš pats sekančiame gyvenime turėsiu piniginių problemų. Jeigu niekinau ir neapkenčiau, graužiausi dėl prarastų pinigų, padariau juos savo gyvenimo tikslu, tuomet jau trys ar keturios mano palikuonių kartos ir mano būsimi gyvenimai bus užteršti. Ir apsivalymas atitinkamai bus duotas rūstesnis. Jeigu aš ilgai kam nors norėjau mirties arba ką nors nužudžiau dėl pinigų, kankinsis dėl to septynios kartos ar dar daugiau. Tuomet mane, vaikus, vaikaičius ir provaikaičius žudys dėl pinigų, apgaudinės ir apvaginės. Jūsų vaikas bemaž visiškai neįstengtų priimti puikybės ir išminties pažeminimo, Mergytės sąmonė labai stipriai orientuota į Žemę ir dėl to dabar privalo būti užtemdyta. Jeigu praeitame gyvenime ji šiaušdamasi nepriėmė stresinės situacijos, šiame gyve­ nime atlaikyti stresą jai būtų dar kur kas sudėtingiau. Dvasinės biolaukų struktūros turi didelę tiek blogio, tiek gėrio inerciją. Todėl mergytei labai naudingos visos streso formos, tai yra naudinga sergant išjungti žemiškumą. Magijoje, pavyzdžiui, norint pasiekti tobulumo, pagrindinės sąlygos - sustabdyti sąmonę ir atitinkamai suaktyvinti dvasines struktūras. Sąmonė sustabdoma, užsisklendžia tada, kai atsiranda mirtina situacija, kai pernelyg daug ar pernelyg mažai informacijos, kai apribojami kūno poreikiai. Tai prievartiniai metodai, tačiau yra ir savanoriškų - tikėjimas Dievu ir absoliutus meilės jausmo išsaugojimas. Jeigu tam jėgų neužtekdavo, žmonės naudodavosi savanoriškos prievartos metodais - kvėpavimo sulaikymu, izoliavimusi, maldomis, o jeigu šito nedarydavo, pasipildavo nelaimės, pažeminimai, nesėkmės. Yra kitokių trumpalaikių sąmonės sustabdymo būdų - įsižiūrėjimas į besisūpuojantį blizgantį daiktą ar nejudantį tašką. Gydytojai mato, kad mergytės sąmonė sustabdyta, nesivysto, ir jie duoda rekomendacijas jai atverti. O kuo daugiau sąmonė atverta, tuo labiau ji prisiriša prie Žemės, tuo daugiau stresų ji gauna ir tuo greičiau vystysis degradacija. Todėl jūsų dukrą reikia pripratinti prie stresų ir, priešingai, periodiškai suvaržyti jos sąmonę.

Ąf\\Q ANTRA KNYGA S c r g c j u s I. a 7. a r c v a s ' V/O KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Anksčiau sergantis vaikas, pakilus temperatūrai, atsisakydavo valgyti. Gydytojai bandydavo jam staigiai numušti temperatūrą ir rekomenduodavo gerai valgydinti, o dera palengva temperatūrą mažinti ir duoti jam valgyti tik kraštutiniu atveju - organizmas pats viską gerai apskaičiuoja. Jeigu mergytės sąmonė sustabdyta - tai gynimasis, tai gydymasis. Ir kovoti su šiuo procesu - vadinasi, kovoti su dvasinių struktūrų apsaugos sistema, r\". Tam, kad sąmonė atsivertų, ją pirmiausia reikia perorientuoti nuo žemiškumo į Dieviškumą. Todėl naudingi visi žaidimai, orientuoti ne į sąmonę, o j pasąmonę: gužynės su užrištomis akimis, šuoliai, vaikščiojimas lynu, sportinės sienelės, žaidimai su kamuoliu. Jeigu vaikas griūna ir susimuša - nieko baisaus. Skausmo šokas ir teisingas požiūris į skausmą taip pat reikalingi. Be to, žmogaus sąmonė žeminama žemiškumo nestabilumu, todėl supimasis sūpynėse, judesiai ant netvirtų paviršių - naudingi. Jeigu vaikas nenori valgyti - nebaisu. Vaikų organizmas gerai subalansuotas ir žino, ko jam reikia. Vadinasi, jeigu ligos metu vaikas atsisako ^valgyti, geriau jam pasiūlyti lengvą maistą - daržovių ar košę. ^ Mes atėjome iš vandens, todėl panardinimas į vandenį daro tą patį efektą. Bet kokios vandens procedūros - maudymasis, nardymas, kvėpavimo sulaikymas po vandeniu labai gerai stabdo sąmonę. Puikų efektą duoda apsipylimas vandeniu iš kibiro. Naudinga muzika, tačiau maksimaliai pritaikyta pasąmonei, tai yra be žodžių, arba pabrėžtinai ritminga, arba klasikinė. Neniekintinas ir cheminis poveikis, kai taikomi vaistai ar vaistažolės, kuriose yra išpuikimo ir išminties naikinimo programa. Indija ir Tibetas - kraštai, labiausiai pasižymintys išmintimi. Vadinasi, ten turi augti ir augalai, kažkiek slopinantys prisirišimą prie išminties, prie žemiškumo. Šizofrenija, epilepsija, protinio vystymosi atsilikimas, atminties susilpnėjimas ir kiti psichiniai sutrikimai iš esmės dažniausiai yra sukelti išminties absoliutizacijos, todėl žaidimai, kai vaikas apgaudinėjamas, kai jam kažkas nesiseka, viskas subyra, jam naudingi. Krikščionybėje didžiausia dorybė, - nuolankumas, sugebėjimas dvasioje išlikti romiam, kai griaunama tai, ką turėjai Žemėje. Pasijansas, kortų išdėstymas išvertus iš prancūzų kalbos reiškia nuolankumą. Iš kubelių statyti pilaites, kurios sugriūna, dėlioti gėlių kompozicijas, imituoti stresus, grėsmingus sveikatai ir gyvybei, būtina kiekvienam vaikui. - Sakykite, ar šokas elektra gali duoti efektą? - Šokas, sukeliamas elektra ar insulinu, ir kitos šoko rūšys, naudojamos gydymui, duoda efektą, kai būna nors kiek vidujai pasiruošta. Jeigu įaudrintume žmogų, sukeldami stresą, ir tuojau pat jį nuramintume, tokiais veiksmais atitraukdami nuo Žemės, tai duotų teigiamą efektą. Visos poveikio į vaiką formos, kurias aš