S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

S u r g c j u s 1. a /. a r u v a s 409A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma pateikiau, naudingos kiekvienam žmogui, jums jos taip pat gali padėti pakeisti save. Aš prisimenu, kad prieš mirti žmonės, kurių psichika buvo labai smarkiai pažeista, atsitokėdavo ir sąmoningai suvokdavo, kas vyksta aplink juos. Mirtis suardo kūną ir susijusią su juo sąmonę, bet nuima tik pirmą jos klodą. Po juo yra antras sąmonės klodas, susijęs jau ne su vienu gyvenimu, kitaip tariant, mumyse yra daug sąmonės lygmenų, ir pirmojo, pačio šiurkščiausio, susijusio su fiziniu kūnu, absoliutizacija atjungia gyvybingumo srovę kitiems. Juos apvalant pirmiausia dera persiorientuoti vertybių gradacijos atžvilgiu: Dieviškąsias iškelti aukščiau už žemiškąsias. - Aš noriu užduoti jums du klausimus dėl mūsų vaiko: viena, ar ji kankinasi, kai jos tokia būsena, ir antra - ar verta ją ištraukti iš tokios būsenos? - paklausė mergytės tėvas. - Jos sąmonė miega, tačiau siela kankinasi. Tiksliau - kankinasi jos antrasis sąmonės klodas, apimąs ne vieną gyvenimą. Prieš pradėjimą vaiko siela, ateidama iš pomirtinio ar iš mums priešingų pasaulių, mato savo ateitį ir kankinasi. Kai kūdikis gimsta, kančios tęsiasi ir vyksta dvasinių struktūrų valymasis. Todėl kuo ilgiau gyvena ir kankinasi toks vaikas, tuo daugiau apsivalo jo siela. Jeigu jūs dabar pradėtumėte girtauti ar vartoti narkotikus, sąmonė būtų stabdoma ir jūs mažiau kentėtumėte. Ar verta jus gelbėti nuo narkotikų ir girtavimo, kurie jus suluošins? Aš manau, verta. Vadinasi, reikia ne apskritai atsikratyti kančių, o pakilti virš jų, jas įveikiant. Kai vaiko sąmonė bus prižadinta, kančių padaugės, tačiau visa tai valys sielą. Matote, dvasinis skausmas ir sielvartas atsiranda darant palyginimą. Norint suvokti gėrį, reikia žinoti, kas yra blogis. Kuo daugiau vystosi mūsų sąmonė, tuo daugiau iškyla vertinimo ir palyginimų sistemų, vadinasi, tuo daugiau kančių ir sielvarto žmogus jaučia. Štai kodėl krikščionybė teigia: \"Žinojimas didina sielvartą\". Intelekto vystymas sukelia ne tik sielvartą, bet ir palaimingą malonumą. Vadinasi, kiek, sąmonei pabudus, padidės kančios, tiek padidės ir laimė jas įveikiant. Čia yra dar vienas momentas - kodėl jums duotas toks vaikas? Praeituose gyvenimuose jūs buvote labai išmintingi, užėmėte aukštą vietą visuomenėje ir likimas jums negailėjo visokeriopos laimės. Kokios laimės? to, kas aplinkinių akyse yra laimės etalonas ir, svarbiausia, galimybės realizuoti tai, kam esi pašauktas. Kuo žmogus išmintingesnis, tuo jam lengviau kontroliuoti situaciją aplink save, realizuoti savo norus, ir likimas mielai jam teikia laimę. Bet čia slypi ir didelis pavojus: kuo geriau kontroliuoju situaciją, tuo labiau juntu, kad aš ją visiškai kontroliuoju, tai yra,

4 1 0 ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA G- ląstelė nepastebimai pradeda diktuoti savo valią organizmui, remdamasi asmeniniais siekimais ir poreikiais. Prasideda dvasinių struktūrų degradacija, ir, norint žmogų išgelbėti, reikia sugriauti situaciją, susiklosčiusią aplink jį. Turi prasidėti nepaaiškinami, nelogiški dalykai, turintys atverti žmogui akis, kad jis situacijos nebekontroliuoja. Jeigu jums per likimą atsiųstų žmones, kurie jus fiziškai žemintų, apgaudinėtų, darytų nemalonumus, o jūs dėl savo prieraišų stiprumo to neištvertumėte, tuomet smerkimu ir niekinimu žudytumėte ir tuos žmones, ir save. O jūs esate geraširdžiai, dvasingi, jus reikia apsaugoti, nors jūsų pasaulėžiūra ir ne tokia kaip derėtų. Kadangi jūs romiai nepriėmėte atskirų skausmingų smūgių, jums duodamos situacijos, kurių jūs negalite atsisakyti ir kurios traumuoja. Gydytojai specialistai apžiūri vaiką ir neranda jokių nukrypimų, o sąmonė vis dėlto faktiškai sustabdyta. Ligos priežasties gydytojai negali paaiškinti, konkrečių rekomendacijų taip pat negali duoti, žodžiu, iš aukštybių jums vis primenama^ kad situacijos kontrolė, tai yra jūsų norų realizavimas, visuomet antrinis dalykas, ir, nors ir labai valdytumėte savo aplinką, norėdami išlikti gyvi, jūs turite jausti savo priklausomybę nuo Visatos ir įos Kūrėjo valios. Kuo didesnę valdžią įgaunate žmonėms, tuo daugiau pažeminimų jwjrns siunčia Dievas. Karaliai ne veltui laikydavo juokdarius, išjuokdavusius jų trūkumus. Kiekvienas žmogus tuo labiau kontroliuoja situaciją, kuo daugiau jis prisilaiko Kūrėjo valios.'• Kartkartėmis jūs turite išjungti žemišką logiką ir situacijos nekontroliuoti. Rusijoje tie, kurie vis įpuldavo į tokią nekontroliuojamą būseną, būdavo vadinami paikučiais. Nebūtina į šį procesą visiškai įsijungti pagal formą, bet pagal turinį - būtina. Visame, kas vyksta, jus turite matyti ir jausti Dievišką logiką. Žmonės turi tarsi išnykti. Jeigu jus nuskriaudė ar apgavo, pirmiausia jūs turėtumėte stengtis tą žmogų pateisinti. Pirmas požymis, kad Dieviška logika jumyse įgauna prioritetą, yra meilės visam pasauliui pajautimas, kuris negęsta jokioje situacijoje, tik didėja. Jeigu jūs tai jaučiate, žinokite, kad jusų vaikas gauna geriausius vaistus. Prieš dvejus metus Peterburgo srityje aš pradėjau statyti pirtį, teisingiau, namelį, kuriame būtų galima išsiperti ir ilsėtis. Mes pastatėme sienas ir gegnes. Viskas taip ir stovi iki šiol. Knygos rašymas atėmė visą laiką. Dabar kovo pradžia, mieste maža sniego ir jis palengva tirpsta nuo laukų, supančių miestą. Aš vykstu pažiūrėti, kas liko iš mano pirties. Mes mašinoje dviese. Rankraštis jau baigtas, bet pokalbio tema vis ta pati. - Mano pažįstamas jūreivis išplaukia į reisą, bet jam kažko

neramu. Pažiūrėk, ar gali jam kilti problemų? - klausia mano bendrakeleivis. - Taip, - atsakau aš. - Jo biolaukas visiškai nekoks, jis labai išpuiko pervertindamas savo gabumus ir laimingą likimą ir prisirišo prie jų. Beje, įdomi detalė - paprastai siela prisiriša prie žemiškumo ir išpuiksta per agresiją kitiems žmonėms ar sau. Agresija kitiems - pavydas, neapykanta, panieka ir smerkimas. Agresija sau - nenoras gyventi, nusiminimas. O jo agresija sau pasireiškia savęs engimu. Šiuo atveju jo žmona jį engia ir jis jai paklūsta. Ji pataria jam, kaip ir ką daryti, moko, kaip gyventi, ir tai gali jam blogai baigtis. Informaciją galima pasiūlyti, bet negalima įkyriai piršti. Nusileisti ir paklusti galima išoriniai, tačiau vidujai paklusti dera tik Dievui. Nenoras dvasiškai kam nors paklusti vadinasi išdidumu, tai dvasinių struktūrų gynyba nuo pasikėsinimų. Jeigu neapsisaugosiu nuo pasikėsinimų nuolatiniu veržimusi į Dievą, tuomet dievu man taps žmogus, duodantis man informaciją, ir pasekmės gali buti sunkios. Kartą pas mane kaip pacientas buvo karinio dalinio vadas. Jis atvažiavo su visa šeima. Aš pažiūrėjau, kokios jų biolaukų struktūros, ir pasakiau, kad jų giminė ištikta prakeikimo. Kaltas jis, perdavęs savo pasaulėjautą artimiesiems. Jį prieš pusę metų prakeikė moteris; prakeikimas prislėgė visą giminę. Jis papasakojo, kad jo dalinyje sudužo mašina ir joje žuvo du kareiviai. Vieno žuvusiojo motina jį prakeikė. Jis ėjo pas ekstrasensus, tačiau jie niekuo negalėjo padėti ir sakė: \"Eik į bažnyčią ir melskis\". - Prakeikimas gelbsti visą jūsų giminę nuo mirties. Jūs pradėjote vadovauti pavaldiniams ne tik išoriniai, bet ir vidujai, ir ėmėtės jų sielas pajungti sau. Mašinoje buvo du žmonės: vienas pagal karmą turėjo žūti, antras - ne. Tačiau jūs, palenkęs sau jo dvasines struktūras, sužlugdėte jo apsaugą, ir jis taip pat žuvo. Tai labai pavojingas pažeidimas, todėl seka arba visos pažeidėjo giminės pražūtis, arba visos giminės prakeikimas, duodantis šansą išlikti. Už mašinos lango slenka snieguoti laukai su pavasarinės žemės lopinėliais. - Žinai, - sako mano bendrakeleivis, - mano sūnus neseniai uždavė įdomų klausimą: \"Kaip nugalėti šėtoną?\" Aš jam atsakiau: \"Negalvok apie žmones blogai, neniekink jų\". O sūnus atsako: \"Ne, tėti, šėtoną galima nugalėti meile\". Aš netgi nežinojau, ką atsakyti. - Kiek metų tavo sūnui? - Šešeri. Šiuo metu apskritai labai daug talentingų, didžio dvasingumo vaikų. Tai būtina, kad žmonija galėtų žengti į rytojų. Valstybė turėtų padėti šiam dvasingumui vystytis.

412 ANTRA KNYGA ĮCįUSI Gry KARMOS DIAGNOSTIKA Beje, apie šėtoną. Atkreipkite dėmesį, kaip apie jį sakė Kristus: \"Išgelbėk mus nuo šėtono vyliaus\", - jokios neapykantos nei paniekos, kone žaisminga situacija. Ir ko šėtonas nori suvilioti žmones, ką daryti juos gundo? Gundo kuo daugiau sužemiškėti. Adomas ir Ieva nepaklausė Dievo ir nusidėjo, jie paragavo pažinimo vaisiaus, vadinasi, pažinimas, seksualiniai malonumai - nuodėmė. Tačiau be šios nuodėmės žmonija nebūtų atsiradusi. Vadinasi, viskas, kas yra - žmogus, žemiškos gėrybės, civilizacija ir vystymasis - tai nuodėmė. Bet kodėl ta nuodėmė nepašalinama, nesunaikinama? Tarsi ir galima būtų, ir ne. Kaip čia yra, kodėl tokia keista situacija? Iš tikrųjų viskas gana paprasta. Jeigu žemiškos vertybės, seksualiniai malonumai, rinktinis maistas ir kiti žemiški malonumai, padedantys protui, tai yra pažinimui vystytis, nebūtų paskelbti nuodėmingais, jie galėtų tapti tikslu, žmogaus sąmonė suleistų šaknis į žemiškumą, vystymasis sustotų ir civilizacija žūtų. Todėl buvo teikiama informacija, kad svarbiausios vertybės nesusijusios su žemiškumu, ir tai sustabdydavo žmogų nuo žemiškų malonumų absoliutizacijos. Todėl ir Mergelė Marija pradėti Jėzų turėjo būdama nekalta. Dieviškumas negali gimti iš nieko, kas žemiška. Tai, kas žemiška, gimsta iš Dieviškumo. Viena moteris man pasakė: \"Aš visuomet dėl savo nemalonumų ieškojau kaltų ir todėl niekinau, smerkiau žmones, blogai apie juos galvojau. O dabar negaliu susilaikyti nesmerkusi ir neniekinusi savęs\". - Tai praeis, - nuraminau ją. - Kai laiko tarpai prasiplečia, blogio ir gėrio suvokimas keičiasi. Jeigu žmogus sėdi ir nenori keltis, jį reikia čaižyti botagu - iš vienos pusės ir padėti jam ir paremti jį, kad greičiau atsikeltų - iš kitos pusės. Ir tą, kuris jį parems, žmogus laikys Dievu, o mušantį jį - šėtonu, nors muš ir parems tas pats, tik mes šito nesuvokiame. Šėtonas - tai mūsų neteisinga samprata apie Dievą, mūsų pasaulėžiūros ribotumas. Kodėl žmogus sėdi ir nesikelia? Todėl, kad nemato ir nesuvokia, kas vyksta aplink. Taigi jį reikia čaižyti. Tačiau, jeigu jo pasaulio suvokimas išsiplečia, jis atsikelia pats. Prievartinis vystymas pasidaro savanorišku. Vystytis - tai išorinius pasaulio pažinimo šaltinius perkelti į vidų. Vadinasi, šėtonas pasirodo tuomet, kai vystymas virsta prievartiniu, kai susilpnėja noras savanoriškai tobulintis. Kai žmogus pats sau sukels dvasinį skausmą, kad galėtų vidujai tobulėti, tuomet nebebus reikalingas skausmas iš išorės. Šėtoną reikia ne sunaikinti ir ne išguiti iš sielos, o nuolatos su juo grumtis ir jį įveikti. Įveikti jį galima meile. Praeis kiek laiko, ir mes suvoksime, kad blogis neegzistuoja, yra tik netobulumas. Jis 'i

S c r g u j u . s I a •• a i c v a s A N T R A K N Y G A /į 1 O KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma T\" 1 -J atsiranda dėl to, kad nesame pajėgūs visa deramai suvokti, o nesame pajėgūs tada, kai trūksta meilės. Todėl svarbiausia pasaulio pakeitimo versmė yra meilė, duota mums, ir mūsų noras ją padidinti. Jaunam žmogui, prieš mane sėdinčiam, aiškinu, kad jis prisirišęs prie išminties ir gabumų. - Būtų gerai, kad retkarčiais jūs pats pakištumėte koją savo sėkmei, elgtumėtės kvailai, leisdamas save apgauti ir skriausti. Jis stebisi. - Tačiau juk tai nenatūralu. - Jeigu jūs turite pinigų ir siela prisirišo prie jų, o jums pataria dalį jų atiduoti: kaip labdarą, bažnyčiai ar vargšams, ar tai normalu? - Normalu, - sutinka jis. - Jeigu atiduosite dalį to, ką turite, jums nepaims visko. Prieš duodamas žmogui didelių gėrybių, Dievas dažnai atima iš jo mažas. Ir tas, kas teisingai priima mažą netektį, vertas didelės dovanos. Mokėjimas pralošti smulkmenose - tai mokėjimas išlošti dideliuose\" dalykuose. Ar sutinkate su manimi? - Taip. - Jeigu mokate atiduoti dalį pinigų, kad neužterštumėte sielos pernelyg didele meile jiems, išmokite atiduoti ir dalį gabumų, ir išminties. Tik niekuomet neatiduokite meilės Dievui, tai yra nepraraskite ir neatstumkite Jo nuo savęs. - O kodėl Biblijoje pasakyta, kad mes gyvename vieną kartą? - Matote, mes iš tiesų gyvename tik vieną kartą. Mes - tai kūno ir dvasinių struktūrų dermė. Aš mirsiu, ir tokio paties jau nebus. Bus jau kitas kūnas ir netgi siela šiek tiek pasikeis. Todėl mirtis, kaip bet koks žemiškumo naikinimas, - dvipusė, ji drauge ir absoliutaus, ir sąlygiško pobūdžio. Aiškinu, kad, kai žmogus kažką praranda, kai jis skriaudžiamas ir žeminamas, tai yra, griaunamas žemiškumas, jam negalima tik sielvartauti, būti agresyviam ar apgailestauti. Šių dalykų absoliutizacija patologiška, sukelia ligas ir mirtį. Tačiau ir absoliutus vergiškumas - taip pat patologija. Sugebėjimas išsaugoti šias 'dvi priešingas emocijas - būtina dvasinio tobulėjimo sąlyga. Bet kadangi anksčiau žmogus buvo silpnas ir tuo pačiu metu jausti priešingus jausmus negalėjo, šios emocijos jam atsirasdavo pramainiui. Todėl vieni žmonės sakydavo, kad didžiausia laimė ir džiaugsmas - turėti žemiškų gėrybių ir malonumų, o kiti sakydavo, kad atsisakyti žemiškų malonumų. Visi buvo teisūs. Kai žmogus mirdavo, jis kankindavosi, kęsdavo skausmus, o paskui pajusdavo didžiulę palaimą ir sielos ramybę ir nenorėdavo grįžti atgal prie jokių žemiškų vertybių. Dėl to pomirtiniai pojūčiai rūpestingai buvo saugomi nuo gyvųjų. Žmogus visuomet kovojo su dviem

414 ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma pagundomis. Iš vienos pusės - su panieka žemiškumui ir jo atsižadėjimu, - tai satanizmo įveikimas. Iš kitos pusės - su žavėjimusi tuo, kas žemiška, žemiškų vertybių aukštinimu - tai materializmas. Abi srovės egzistavo realiai, bet paskirai, vieno žmogaus sąmonėje jos negalėjo susijungti. O šiuo metu tai darosi įmanoma. - Dar būdamas mažas sūnus pradėjo glemžti įvairius daiktus, po truputį vagiliauti. Atsimenu, parke pavedėjau jį į šoną ir pasakiau: \"Aš savo rankomis tave pasmaugsiu, jeigu taip elgsiesi\". Ar toks pagrasinimas galėjo sukelti problemų? - Galėjo. Jūs turite suprasti - prievarta niekada nieko neišspręsite. Jeigu jūs bandysite užgniaužti vieną emociją, atsiras kita. Kai žmogus vagia, jis žemina kitus žmones - pažeidžia įų imidžą, likimo siunčiamą laimę ir materialinę gerovę. Tėvui ne galvoj vogti, bet jis niekina tuos, kurie pažemino jo imidžą, pakenkė sėkmei, arba išdidžiai elgiasi su tais, kurie už jį žemesni. O jo vaikai kažkodėl vagia. Jie tiesiog realizuoja tėvų vidinį norą žeminti kitus mintimis ir žodžiais dėl savo gerovės absoliutizacijos. Urnai spustelėjusi, jūs blokavote vaiko prisirišimą prie imidžo, laimingai besiklostančio likimo ir dėl to sukeltą norą vogti, tačiau jo prisirišimas prie žemiškumo visas suplūdo į santykių plotmę. Agresija prieš save yra aukštesnis lygmuo, negu agresija prieš kitus, tačiau problemos dėl to neišnyksta. Todėl peržvelgti visą savo gyvenimą, išgyventi jį naujaip ir melstis už palikuonis bus daug efektyviau, negu bandyti griežtais draudimais ir bausmėmis atvesti žmogų į doros kelią. Mergytei, kurią mama laiko ant rankų, diencefalinis sindromas. Pasąmonės agresija, viršijusi mirties ribą, nukreipta prieš vyrus. Atitinkamai vyksta blokuotė. - Mes pas jus buvome prieš pusmetį, - pasakoja motina. - Mergytei pagerėjo, tačiau galutinai ji nepasveiko. - Jūsų dukters puikybė viršijo mirties ribą. Priežastis glūdi jumyse. Jūs dvasiškai prievartaujate vyrą, vis graužiate ir graužiate jį, bandydama pakeisti. Jis praeitame gyvenime buvo labai gabus ir didelio intelekto žmogus. Ir jo išmintį, žemišką apvalkalą jūs padarėte tikslu ir gyvenimo prasme. Šiame gyvenime jam leista realizuoti tik dešimtadalį to, ką jis turėjo aname, o jūs bandote priversti jį būti gabiu ir protingu. Jam tai gali liūdnai baigtis. O jūsų dukra tiesiog sutraiškys bet kokį vyrą, neatitinkantį jos idealo. - Vadinasi, jeigu mano vyras geria, tai šitaip jis save žemina? - klausia moteris. - Taip, girtavimas - tai imidžo, - užimamos visuomenėje padėties, gabumų, išminties, - žeminimas. Narkotikai - laimingo likimo žeminimas. Jeigu žmogaus siela prisirišusi prie šių dalykų,

S i i ĮĮujus I.a/.ai u v a s ANTRA KNYGA J j r KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma H i J jis, norėdamas išgelbėti savo gyvybę, pradeda gerti arba vartoti narkotikus. Todėl pirmiausia jūs turite liautis smerkusi ir niekinusi vyrą, be to, turite melstis, kad meilė Dievui taptų jūsų abiejų gyvenimo tikslu. - Sakykite, kodėl po apsilankymo pas jus man pasidarė blogiau? - Todėl, kad visas purvas, buvęs jumyse, pradeda kilti į paviršių. Malda ir meile jūs turite tą purvą paversti švarumu. Galima agresyviai nusiteikti praeities atžvilgiu, jeigu jos gailėsimės arba nepriimsime. Galima - dabarties atžvilgiu, jeigu ją smerksime ir niekinsime, ir reikšime ja nepasitenkinimą. Galima - ateities atžvilgiu, jei jos bijosime, blogai apie ją galvosime ar nuolat svajosime apie puikią ateitį. Pradžioje žmogus keičia savo požiūrį į praeitį, pašalindamas agresiją. Paskui teisingu elgesiu ir pasaulio suvokimu jis pašalina agresiją iš dabarties, galiausiai, melsdamasis už palikuonių sielas, pašalina agresiją iš ateities, ir po to išnyksta ribos tarp praeities, dabarties ir ateities ir pasilieka tik meilės jausmas, platesnis nei materijos, erdvės ir laiko ribos. Norėdamas subalansuoti kokią nors situaciją, aš turiu pats susitvarkyti. Kai pradėjau užsiiminėti ekstrasensorika ir bandžiau pagerinti fizinę žmonių būklę, supratau, kad mano fizinė būklė taip pat turi būti gera. Aš badavau, stengiausi apsivalyti. Vėliau supratau, kad svarbiausia informacija slypi ne fiziniame kūne ir apvalyti reikia pirmiausia savo sielą, o paskui paciento dvasią. Supratau, kad didžiausias energijos kaupiklis yra ne kūnas, o biolauko struktūra. Vadinasi, veikdami biolauko struktūrą, veikiame ir kūną. Jeigu paveikti nepavyksta, vadinasi, poveikis į biolauko struktūrą nebuvo giluminio pobūdžio. Aš supratau, kad skverbdamasis vis giliau ir giliau į biolaukų struktūras, turėčiau pasiekti svarbiausias informacines struktūras, valdančias Visatą. Per pastaruosius du ar tris mėnesius ėmiau artėti prie šios ribos, tačiau rezultatas buvo visiškai ne toks, kokio tikėjausi. Pasirodė, kad didžiausias informacijos kaupiklis yra ne materija, ne biolaukas, o laikas. Laikas gimdo erdvę ir materiją. Kai priėjau tokios išvados, netikėtai prisiminiau, kad ir Indijos filosofijoje visko priežastis yra laikas. O pirminė priežastis, tai yra Absoliutas, Dievas, taip pat būva už laiko ribų. Pasirodė, kad pažeidimai laiko atžvilgiu patys pavojingiausi. Laiką taip pat galima padaryti dievaičiu, ir jo sudievinimas atitraukia žmogų nuo Dievo labai subtiliame, nejuntamame lygmenyje. Pasirodo, kad gėrėjimasis jaunyste, senatvės niekinimas, apgailestavimas, kad senstame, yra vienas pavojingiausių pažeidimų Visatoje. Absoliuto laikas neveikia, laikas ten neegzistuoja, o erdvėje, I

416 ANTRA KNYGA Sergejus l.azareva s G ryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA materialiame pasaulyje laikas aktyviai gimdo materiją ir erdvę. Norint įveikti laiką, reikia ne sunaikinti materiją ir erdvę, o stengtis, kad įneštas Dieviškumas nesuliptų su žemiškumu. Aš supratau, kodėl Biblijoje parašyta, kad visi žmonės bus kaip Angelai. Ir kodėl žmogus turi įveikti laiką. Anksčiau, norint pasiekti Dieviškumą, reikėjo sugriauti erdvę ir sustabdyti laiką. Jeigu žmonės sugebės Dieviškumą pateikti į erdvę, tuomet mirtis, - kaip vystymosi faktorius - bus nebereikalinga, kadangi tie palankūs dvasinių struktūrų pakitimai, kurie vyksta po mirties, pasidarys įmanomi ir esant gyviems. Kristaus Atgimimas - nuolatinės Dieviškumo būvos Žemėje simbolis. Šiuo atveju žemiškos kančios ir mirtis nustoja anksčiau turėto savo reikšmingumo. Suvokti tai, kas vyksta, ne iš karto įmanoma. Būna ir taip, kad mano diagnostikos rezultatai pacientams atrodo nesąmonė ar klaida. Kartą pas mane užėjo moteris ir pasakė, kad jos sūnus mirė, tačiau ji tuo netiki ir prašo pažiūrėti, ar jis gyvas ir kur jis dabar. - Aš neieškau dingusiųjų, - atsakiau jai. - Jūs kreipėtės ne tuo adresu. ^ - Tuomet nors pasakykite, ar jis gyvas, ar ne. Aš įžengiau į kontaktą su dvasinėmis struktūromis, tačiau pomirtiniame gyvenime jo neradau. Jo siela buvo Rusijoje, Tolimuo­ siuose Rytuose. Kodėl jis atsidūrė ten ir kodėl jis motinai nerašo, man pačiam nebuvo aišku. - Žinote, jis gyvas, - pasakiau jai. - Šiek tiek palaukite, gal jis jums parašys, gal susitiks su jumis. Tačiau jis neparašė jai laiško, ir jiedu nesusitiko. Po pusės metų paaiškėjo, kodėl. Moteris vėl pas mane atvažiavo ir maldavo, kad aš pasakyčiau bent miestą, kur yra jos sūnus. Nėra taisyklės be išimties. Man reikėjo pasielgti prieš savo nuostatą, kad gaučiau informaciją fiziniame lygmenyje. - Štai kaip yra. Jis šiuo metu gyvena Tolimuosiuose Rytuose, gerai jaučiasi. Gal tie, kurie pranešė, kad jis žuvęs, suklydo. Gal tas žmogus gavo neteisingą informaciją. - Man prisiuntė dokumentus iš policijos ir jo daiktus. Taigi, sprendžiant iš visko, klaidos negalėjo būti, jis mirė prieš dvejus metus. O diagnostika teikia informaciją, kad jis gyvas. Vėl per nuotolį žiūriu fizinę kūno būklę ir matau, kad jis gyvas ir normalus. Energetika gera, kaip kūdikio. Ir man prašviesėja protas, žiūriu jo amžių. Jo amžius - vienerių metų kūdikio. Vadinasi, tai jo sekantis gyvenimas. Aš matau, su kokia viltimi motina laukia mano atsakymo. Tačiau aš niekuo negaliu jai padėti. - Matote, kai diagnozavau pirmą kartą, mano diagnostika buvo tiksli, tačiau situacija pasirodė sudėtinga. Jūsų sūnus gyvas, tačiau tai jau kitas jo gyvenimas. Jo šiuo metu nereikia ieškoti, jis turi

Kazari 4 1 7A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma kilus tėvus. Jūs susitiksite su juo, bet jau ne šitame gyvenime. O dabar, kad ir kaip jums būtų skaudu, turite susitaikyti su tuo, kas Įvyko. Kiekvieno žmogaus gyvenime ir lemtyje būna tokių dalykų,j kuriuos galima pakeisti, ir tokių, kurių jau nebegalima pakeisti. Jeigu artimiausiame gyvenime jam skirtas koks svarbus vaidmuo, neįmanoma pakeisti jo išėjimo iš Žemės laiko. Išėjimo iš Žemės laiko taškas gali būti tiksliai apibrėžtas, ir tuomet joks žiniuonis nepadės. Tai būna nedažnai, bet pasitaiko. Nežudykite savyje meilės gailėdamasi ir nesusitaikydama su praeitimi, nes iki šiol jūs tebeturite kontaktą su savo sūnaus siela. O nužudydama savo sieloje meilę, kenkiate ir jam. - Sakykite, jeigu aš atjaučiu žmogų, ar galiu susirgti? - klausia pacientas. - Galite, - atsakau aš. - Kažkada aš labai atjaučiau bičiulę, ir visos jos bėdos perėjo man. Vadinasi, tai ne atsitiktina? Aš visuomet turėjau kvailą įprotį pernelyg atjausti kitus, - sako pacientė. - Todėl, kad sielos gelmėse esate labai išpuikusi ir niekinate žmones. Tai pilnavertiškumo kompleksas. Sustiprėjusi atjauta - intuityvi kova su tuo. Todėl, užuot sunkiai susirgusi ir mirusi, jūs gaunate tik šiek tiek likimo problemų ir tik šiek tiek jums pairo sveikata. - Vadinasi, būti abejingai taip pat blogai? - Tai blogiau negu atjausti. Atjauta ir užuojauta - tai žmogiškos emocijos, jos tobulina žmogaus sielą ir sąmonę. Atjauta ir altruizmas gimsta iš vienybės jausmo, o tai jau žmogaus ir Dievo vienybės požymis. Tačiau giliausioje sielos gelmėje kiekvienas mūsų nebe tiek žmogus, kiek Dievo kibirkštėlė, ir tik ten gali būti meilės versmė ir nuostata, kad absoliučiai visa, kas vyksta, yra siunčiama Dievo. Kitai pacientei aiškinu: - Galima prisirišti prie pinigų, šeimos, gabumų ir išminties, o galima ir prie savo aukštesnės paskirties. Praeituose gyvenimuose jūs turėjote nuostabių savybių, jomis remdamasi galėjote vesti paskui save žmones ir jiems padėti, tačiau prisirišote prie to, gailėdamasi, kad kai kuo padėti neįstengėte, niekindama tuos, kas trukdė jums tai daryti, iškalbinėdama sau, kad nepadarėte daugiau. Ir šiame gyvenime dvasiškai jūs prievartaujate žmones, bandydama juos pakeisti ir padaryti sau pavaldžius. Jums atrodo, kad esate protingesnė, gabesnė ir toliaregiškesnė, nors tai iš jūsų jau atimta, kadangi siela prie to prisirišo. Suvokite, kad gyvenimo prasmė negali būti vien tik pagalba žmonėms. - Atleiskite, - stebisi moteris, - o kas gi? 14. 1548

8 ANTRA KNYCi A S c ,r g e j u ,s L a /. a r e v a s Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA - Gyvenimo prasmė - meilė Dievui, šio jausmo kaupimas, o pagalba žmonėms - žemiškumo vystymasis ir sukauptos meilės realizacija. Vieną kartą Pietuose į mane kreipėsi moteris dėl savo vyresnio sūnaus sveikatos. Aš paaiškinau, kad visos tos akimirkos, kai ji ką nors niekino ir smerkė, dar prieš pradėjimą deformavo jos sūnaus charakterį, ir, turėdamas tiek puikybės, jis privalės būti žmonių žeminamas ir ligų kankinamas. - Sakykite, o kokia sveikata jaunesniojo? - Jaunesniojo geresnė. Matote, puikybė vyresniajam persidavė dar ir iš tėvo. O jaunesniojo tėvas kitas. 1989 metais jūs mylėjote žmogų ir šis vaikas nuo jo, o ne nuo jūsų vyro. - Taip, aš mylėjau tuo laiku žmogų, tačiau su juo negyvenau. Taigi, - šypsosi moteris, - atleiskite, bet jūs neteisus. - Atleiskite, bet aš teisus, - šypsausi atsakydamas jai. - Nuo biolaukų, nuo dvasinės struktūros priklauso kūnas. Todėl vaiko tėvas iš tiesų yra tas, kurį moteris myli ar mylėjo. Be fizinio genotipo, yra biolaukų genotipas, ir jis formuojamas būtent meilės jausmu, o ne situacija. Todėl dažnai vaiko išvaizdai fizinis tėvas turi kur kas mažiau įtakos. Tiksliai apibūdinant, nė vienas vyriškis nėra šimtaprocentinis savo vaiko tėvas. Kūdikio siela, taigi ir kūnas žymia dalimi susiję su motinos jausmais, pradedant nuo kūdikystės, ir vaikas gauna karmą iš to, su kuriuo didelis biolaukų identiškumas. Tačiau tai nereiškia, kad fizinis faktorius čia absoliučiai antrinis. Meilės jausmas nukrypsta į tą žmogų, nuo kurio turi gimti kūdikis, ir meilės atsižadėjimas reiškia būsimo kūdikio atsižadėjimą. Už tai žmogus gali stipriai nukentėti. Kartą Maskvoje aš tyriau vieną moterį. - Niekuomet nieko man neskaudėjo, o dabar labai keista savijauta, - sako ji, - ligos dar nėra, tačiau galva svaigsta, viskas plaukia prieš akis, psichologinė būsena prasta. - Jūsų biolauke - būsimo kūdikio siela, o jūs savo gerovę iškėlėte aukščiau už meilę. - Vadinasi, man reikia išsiimti spiralę? - Taip. Kūdikio sielą jūs jau užteršėte, slopindama meilę savyje ir kituose. Slopinote per situacijas, kur ambicijos, gerovė, stabilūs santykiai jums buvo svarbiau už meilės jausmą. Todėl jums reikia melstis ne tik už gimusius, bet ir už negimusius kūdikius. Kūdikis, kuris gims, bus ne nuo jūsų vyro. Ar turite žmogų, kurį mylite? - Turiu. - Tad klausykite, vaikas turi gimti nuo jo. Jeigu to nepanorėsite, jums labai smarkiai pašlis sveikata. Jūs taip prisirišusi prie santykių, kad, gyvendama su mylimu žmogumi, pavyduliavimu nužudytumėte

Sergejus l.a/.arevas -A19A N T R A K N Y G Aka KARMOS DIAGNOSTIKA r\"yna save arba jį, todėl jums duotas vyras, kurį gerbiate ir nenorite palikti. Tam, kad gimtų harmoningai išsivystęs kūdikis, jūs susidariusią situaciją turite išsaugoti nepakeistą. Jeigu moteris meilės jausmą iškelia aukščiau už stabilią žemišką gerovę ir yra pasiruošusi jos netekti dėl meilės, kūdikis gimsta harmoningas. - Sakykite, - klausia mane vienas pacientas, - pirmoje knygoje jūs rašote, kad gailėtis negalima, o sunkiai sergančio gailėtis apskritai pavojinga. Perskaitę jūsų knygą, žmonės sakys: \"Aš nusispjausiu į tai, kad aplink žmonės serga, miršta, būsiu sveikesnis\". Ir dar neseniai mačiau per televiziją, kaip JAV kūdikiui padarė operaciją motinos įsčiose, ar reikia gelbėti tokius vaikus, juk pablogės žmonijos karma? Atsakau į pirmą klausimą: - Artimo atjauta - vienybės su juo požymis, ir tai tobulina ir apvalo sielą. Tačiau vidujai atjauta įsileistina tik iki tam tikros ribos, o tuomet žmogus turi pasakyti: \"Dievas taip nori ir, kad ir kaip man skaudu ir baisu, privalau tai priimti\". Jeigu taip nenusiteikiame, atjauta įsiskverbia giliau, ir žmogus prisiima dalį karmos to, kurio gailisi. Tačiau pasirodo, kad ir tai labai naudinga. Kai prisiimu sau nuodėmę, kurios nepadariau, man daug lengviau apvalyti sielą ir, užuot gavęs sunkią ligą, aš gaunu lengvą injekciją. Tačiau, jeigu gailestis įsiskverbia dar giliau, tuomet jaučiama skriauda ir įniršis ant viso pasaulio, atsiranda geliantis pojūtis, kad viskas pasaulyje neteisinga. Ir va toks gailėjimas užtraukia rimtą bausmę. Dabar apie karmos pabloginimą, gimdant nesveikus kūdikius. Aš per nuotolį pažiūrėjau į kūdikį, mergytę, kuriai buvo auglys. Mergytės biolauke tvyrojo vyrų naikinimo programa dėl pavyduliavimo. Auglys buvo užsklendęs šią programą. Operacija, tai yra patiriamos kančios, tėvų meilė, jų dvasinės kančios žymiai apvalė vaiko sielą ir normalizavo situaciją. Gamta mus valo ligomis, kančiomis ir nelaimėmis. Tačiau vis dėlto geriausias apvalymas - meilė. Kai ji plyksteli, netobula virsta tobulu. Tačiau kai viską viršija meilė žemiškumui, siela šiurkštėja ir prasideda poelgiai, apsunkinantys karmą. Todėl Rytų filosofijoje apvalyti karmą reiškė visiškai atsisakyti norų. Gydyti ligas, epidemijas šios filosofijos požiūriu negalima, nes taip už karmą neatsimokama, vadinasi, padėtis blogėja. Rytuose meilė žemiškumui - blogis ir visas materialusis pasaulis - tai netobulumas ir blogis ir galiausiai jį reikia arba palikti, arba sunaikinti. O krikščionybėje duodamas supratimas, kad meilė žemiškumui - tai gėris, tai laimė. Ji tampa nelaime tada, kai virsta absoliučia vertybe, tikslu. Pasirodo, atsižadėti ir palikti žemišką realybę nėra vienintelė karmos apvalymo sąlyga. Meįlės jausmas 14*

/10 f) ANTK/V KNYCiA KARMOS DIAGNOSTIKA T ^ \\ J Gryna karma pakelia sielą virš Žiemės ir išlaisvina iš agresijos, karmą apvalo dar geriau. Jeigu žmogus nespėja išugdyti savyje meilės, gali padėti sau, apribodamas savo žemiškumą, tačiau jo nesunaikindamas. Reikia stengtis gelbėti pati netobuliausią žmogų, nes tai galiausiai išgelbsti visus, tik reikia žinoti, kad gelbėjimas pirmiausia turi būti dvasinis. Jeigu pirmiausia gelbėjimas vyksta fiziniame lygmenyje, vadinasi, reikia skubiai jį pasivyti ir dvasiniame lygmenyje. - Aš atėjau papasakoti savo problemų, - sako vyras, - tik jos liečia ne mane patį. Papasakosiu iš eilės. Vieną kartą buvau smarkiai radioaktyviais spinduliais apšvitintas ir sunkiai susirgau. Jokie vaistai nepadėjo. Tada ėmiau gydytis kvėpavimo sulaikymu ir apribojimu ir tapau karštu šio metodo šalininku. Visos ligos praėjo. Aš stebėjau apie du tūkstančius žmonių ir jiems padėjau: visų sveikata ryškiai atsitaisė. Tiesa, pastaruoju metu pradėjo dėtis keisti dalykai: fiziškai pačiam ligoniui pagerėja, tačiau mirtis pradeda pjauti jo artimuosius. Ar jūs galėtumėte paaiškinti, kaip čia yra? - Jeigu siela veržiasi Žemės link, jai apvalyti reikalingos ligos, tai yra mūsų pasąmonė pradeda stabdyti ir sukausto mūsų sąmonę, kad žemiškumo absoliutizacijos procesas būtų apribotas. Ji su mūsų sąmone elgiasi kaip tėvas su mažu vaiku. Tačiau ne tik tėvai gali paveikti vaikus, yra ir atgalinis ryšys, taigi ir sąmonė veikia pasąmonę. Kai jūs ribojate sau maistą, bendravimą, kvėpavimą, suaktyvėja pasąmonės dvasinės struktūros; jos atsiveria. Tai vyksta ir miegant. Tačiau žmogui miegant, jo sąmonė yra užsivėrusi. Ribojant maistą, bendravimą ir kvėpavimą, sąmonė suaktyvėja. Vadinasi, tokioje situacijoje bet kokia programa iš sąmonės į pasąmonę pereina daug greičiau. Jeigu jūs, naudodami šį metodą, meldžiatės, veržiatės į Dievą ir ugdote savyje meilės jausmą, vyksta kardinalus fizinių ir dvasinių struktūrų apvalymas. O jeigu jūs atsigręžę tik į fizinę sveikatą, tai techninio metodo poveikis šiek tiek kitoks, pasakytume, egoistiškesnis. Pirmuoju atveju jūsų apsivalymas daro įtaką ir jūsų artimiesiems, ir visiems, kurie su jumis susiję, antruoju atveju apsivalote tik jūs, o juoduliai krenta ant giminaičių ir palikuonių. Jeigu dvasinės struktūros pavaldžios kūniškoms, pasąmonė - sąmonei, jau pavojinga. Jei siela priauga prie Žemės, ją reikia atplėšti ligomis, traumomis, nelaimėmis, kad ji veržtųsi į Dievą. Kai kūnas ir viskas, kas su juo susiję, ima ir! i, tuomet įsijungia Gamtos sukurtas mechanizmas - veržimasis į pirminį šaltinį, susijungimas su juo, peno sėmimasis dvasinėms struktūroms. Tačiau grynai techniškai atsisakius visų norų, susijusių su žemiška laime, ir kūnui esant sveikam, veržimosi į pirminį šaltinį mechanizmas įsijungia ne iš karto. Į žmogų paplūsta galia, jis

KARMOS DIAGNOSTIKA ANTRA KNYGA Gryna karma nežino, kur ją dėti, o sąmonė pradeda diktuoti savo valią pasąmonei. Nuo to prasideda magija. Žmogaus tobulėjimas - tai jo intelekto, proto, kitaip tariant, civilizacijos vystymasis, tai sąmonės galimybių išplėtimas ir jOs poveikis pasąmonei. Tačiau norėdamas tobulėti, pilna ta žodžio prasme, žmogus kartu su intelektu būtinai turi ugdyti dvasingumą, dorovinį pradą. Pasąmonė pagimdo sąmonę, religija pagimdo magiją ir mokslą. Magija ir mokslas stengiasi valdyti pasąmonę, ir jeigu jie peržengia leistiną ribą, tai žūsta. Todėl pasaulio pažinimas susijęs su mirtina rizika, vystymasis balansuoja ant katastrofos ribos. Į mane kreipėsi mano pažįstama: - Mano situacija labai rimta. Sunkiai susirgusi niekuomet nebuvau, tačiau visuomet jaučiausi vangiai. Kai aš susipažinau su tavo sistema ir pradėjau save tobulinti, iki sielos gelmių pasikeisti man buvo sunku ir tuomet aš nusprendžiau savo vangumą įveikti magijos technika. Vienas pažįstamas ekstrasensas pasakė, kad aš vampyras ir imu energiją iš vaiko. Tai dabar aš sužinojau iš tavęs, kad vampyras ima energiją iš vampyro, tai yra, jeigu iš tavęs ima energiją, tai tarsi liga ir apsivalymas, o geriausia apsauga nuo vampyrizmo - dvasiškai tobulintis, siekti meilės pilnatvės ir veržtis į Dievą. Prieš du mėnesius to nė girdėjusi nebuvau. Techninis būdas, kurį aš sužinojau, reikalavo nutraukti ryšį su praeitimi, ir aš nusprendžiau tuo būdu pasinaudoti, kad, užuot ėmusi iš kitų, sustiprinčiau savo pačios energiją. O iki tol aš bandydavau išlaikyti sąmonę veiklią miego metu ir vykdyti tam tikrus veiksmus sąmoningai, tai yra tarsi valdyti miegą. Nutraukusi ryšį su praeitimi, pasijutau daug geriau, silpnumas dingo. Anksčiau aš buvau vidujai prisirišusi prie savo buvusio vyro, po to tapau jam abejinga, jis man taip pat. Šiuo metu galime praeiti vienas pro kitą tarsi svetimi. Tačiau pradėjo mirti mano giminaičiai, o neseniai tą pačią dieną susirgo vaikai. Gal galėtum pasakyti, ar mano naudojami techniniai metodai susiję su giminaičių mirtimis ir vaikų ligomis? Beje, vaikų fizinė būklė pasikeitė. Sūnus dažnai viduriuodavo, dabar, priešingai, dažni vidurių užkietėjimai. - Pradėsime nuo vyro, - sakau aš. - Žiūrėk, - rodau piešinį. - Štai jis, o čia - tu. Pažiūrėk, kaip veikia jūsų emociniai biolaukai. Iš tiesų, biolauko lygmenyje properša ir sąlygojama ji vaikų mirtimi. Kas sieja vyrą ir žmoną? Vaikai. Jie įkūnija praeitį, dabartį ir ateitį. Dažnai.vaikai iš būsimų gyvenimų jau dabar mus pririša vieną prie kito. Mūsų tarpusavio santykiai formuoja biolaukų genotipą, kurį turės mūsų būsimi vaikai. Praeitis ir ateitis nenutrūkstamai susijusios. Laikinis žmogaus kūnas remiasi praeitimi, dabartirrti ir ateitimi. Iš to sudarytas karmos mechanizmas.

Ali ANIUA KNYGA * ¿-1 Gryna karma K A R M O S 131 A G N O S T I K Ą Tavo poelgis dabartyje kartu vyksta ir ateityje, ir, padarydama nuodėmę dabartyje, gauni tokią pačią situaciją ateityje, nebesuprasdama, kodėl taip yra. Veikdami praeitį, veikiame ateitį. Vadinasi, prakeikdami praeitį, prakeikiame ateitį. Jeigu nutraukiame ryšius su praeitimi, nutraukiame juos ir su ateitimi. Mintyse išgyvendami praeitį su meile Dievui ir būdami vienybėje su Juo, saugodami tą meilę ir siekdami jos pilnatvės, gydome savo ateitį. Atsižadėdami praeities ir nutraukdami ryšius su ja, žudome save būsimuosiuose gyvenimuose, žudome savo vaikus. - Ką gi dabar daryti? - Pabandyk apsivalyti per atgailą, paprašyk atleidimo už tai, kad tu nutraukei praeities ir ateities vienybę ir sėmeisi energijos iš energetinių praeities ir ateities atsargų. Prašyk atleidimo už tai, kad viso šito pagrindas buvo kūno, o ne sielos interesai. Ji pažvelgė į mane keistu žvilgsniu. - Pasakysiu nuoširdžiai, manyje kažkas priešinasi tam. Atgailauti nesinori. Priešingai, norisi išsaugoti gyvybingumo ir lengvumo būseną. - Tai paaiškinama tuo, kad sąmoningai treniruodamasi, kontroliuodama savo veiksmus sapne, neaprėpdama ir neįvertindama situacijos, tu perviršijai sąmonės kontrolės laipsnį pasąmonei. Sąmonė susijusi su kūno interesais, ji savo esme egoistinė, o pasąmonė, kuri dirbo darnoje su Visatos valia, persijungė į sąmonės režimą. Kai tik pasąmonės prislėgtumas viršys pavojingą ribą, įsijungs blokuotė, ir sąmonė pradės irti. Todėl žymiai išaugo psichinių ligų skaičius. Galima sakyti, šis procesas dabar vyksta visos žmonijos mastu. Jeigu nebus sukurtos civilizuoto įsiskverbimo į pasąmonę taisyklės, šis žmonijos vystymosi etapas bus labai sunkus. - Jūs galite žūti, - aiškinu vyriškiui, sėdinčiam prieš mane. - Pernelyg ilgai puoselėjote savyje pranašumo prieš kitus žmones ir išpuikimo jausmą. Susinaikinimo programa jumyse pradeda veikti vis smarkiau. Jeigu nepasikeisite, po metų ar pusantrų galite žūti. - Aš mirties nebijau, - atsako vyriškis. - Mirti galima garbingai, kažką įvykdžius Žemėje, o galima mirti pažeminančia mirtimi.^ Tikriausiai nenorite, kad spyriais jus gintų mirti, po truputį nuo Žemės atplėšdami. - O kaip atrodo nežeminanti mirtis? Aš jam pasakoju: - Omarui Chajamui buvo 68 metai. Jo tarnas aprašo, kaip tas vieną kartą skaitė mokslinį traktatą, staiga atidėjo jį į šalį, atsistojo, nuėjęs išsivalė dantis, pasimeldė, atsigulė ir numirė.

S e r g e j u s L a y. a r c v a -s ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Kitas atvejis. Man papasakojo vienas vyras, kad jo seneliui buvo 106 metai, jis visą dieną arė, parėjo namo ir pasakė žmonai, kad jį prižadintų po poros valandų. Kai žmona norėjo jį pažadinti, pamatė, kad jis miegodamas mirė. - Aš supratau, - sako vyriškis. - Mano žmona serga, su kuo tai susiję? - Ji labai harmoninga asmenybė, tačiau jus padarė savo dievaičiu, todėl pasiėmė dalį jūsų karmos sau. - Gerai, - bando suprasti vyriškis. - Jūs sakėte, kad dievinimas, prisirišimas sukelia agresiją. Jeigu greta yra ligotas žmogus, ir aš jį niekinu, smerkiu, ar tai jau požymis, kad aš jį padariau savo dievaičiu ir jo ligos gali pereiti man? Ar kitus žmones niekindami mes galime nejučiom jų juodulius pasiimti sau? - Žinoma. Įeiti į purvą ir nesusitepti galima tik tuomet, kai mes jo neniekiname ir nesmerkiame. Susitikimo su žmonėmis metu skaitau raštelius, atsiųstus iš salės. Moteris rašo, kad ją palieka visi vyrai, kad ir kaip ji stengiasi nebūti agresyvi jų atžvilgiu. Aš diagnozuoju jos biolauką ir pradedu aiškinti: - Jūs nedievinate pinigų ir materialinių vertybių, jūs nedievinate santykių ir padėties visuomenėje, tai yra antrojo žemiškumo lygmens. Jūs neprisirišusi prie trečiojo iygmens: prie išminties, gabumų, laimingo likimo. Jūs Šventąją Dvasią dievinate. Biblijoje pasakyta, kad yra Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Dievas Sūnus - materiali medžiaga, Dievas Šventoji Dvasia - lai biolaukas, erdvė. O Dievas Tėvas - tai, kas juos sukūrė ir egzistuoja už laiko, erdvės ir materijos ribų, todėl nejuntamai yra visur. Jeigu materialumą ir viską, kas su juo susiję, padarysime savo tikslu.i tai bus žemiškumo garbinimas, ir dvasinės struktūros degraduos. Jeigu dvasingumą padarysime savo tikslu, kad ir kaip keista, tai irgi gali nuvesti į dvasios degradaciją. Žmogus, sudievindamas kito žmogaus šventumą, niekina tuos, kurie ne tokie šventi dvasioje. Nedvasingų, nedorų, netikinčių Dievu niekinimas - tai ir yra Šventosios Dvasios padarymas stabu. Žmogus, kaip stabą dievindamas Šventąją Dvasią, darosi žemas. Žmogus, kuriam rūpi tik materialinės vertybės, tampa gobšus, neprincipingas, neapkenčiantis. Tačiau jeigu žmogus gyvena tik dvasingumu ir niekina žemiškumą, tuomet jis nepastebimai prieina išvados, kad sielos apvalymui galima viską, kas žemiška, naikinti, įskaitant ir žmonių civilizaciją. Todėl vidujai atsižadėti meilės ar ką nors smerkti Visatoje negalima. Visa tai Dievo išraiška. Panieka netobulam, žemam žmogui dvasią užpildo didžiule agresija, ir

Ą^)Ą ANTRA KNYGA r.Zv r Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA žmogus žudo kitus ir save, netgi nesuvokdamas kodėl. Per agresiją žmogus prisiriša prie Žemės. Anksčiau maniau, kad stipriausiai žmogus prisiriša prie jos per neapykantą ir kitam linkėdamas mirties. Ir tik tirdamas sunkias patologijos formas, Įsitikinau, kad pati pavojingiausia agresija yra subtiliojo lygmens agresija. Pradžioje aš pamačiau, kad ne neapykanta ir nuoskaudos, o smerkimas sukelia biolauko onkoinfbrmaciją. Paskui palygindamas ir tirdamas, pastebėjau, kad panieka dar pavojingesnė už smerkimą. - Žiūrėkite, - aiškinu paeientui, - jūs įsibėgėjote ir nušokote du metrus, paskui dar ir dar kartą kalno šlaitu. Per valandą įveiksite šimtą metrų ir beprotiškai pavargsite, o mažais žingsneliais, neskubėdami per tą laiką įveiktumėte kilometrą. Panieka - tai nepastebimi, neskubūs žingsneliai, nesukcliantys pastebimo nuovargio, tačiau sielą luošinantys daugiausiai. Kadangi jie vyksta be perstojo, tai ir giliausiai įsiskverbia į charakterį. Kurį laiką aš galvojau, kad panieka - pati pavojingiausia sielos užterštumo forma. Paskui pasirodė, kad yra dar pavojingesnių. Smerkimo pagrindas yra panieka, paniekos pagrindas - meilės žmogui atsižadėjimas. Tyro meilės jausmo kitiems žmonėms atsižadėjimas sukelia agresijos bangas. Pirmojoje knygoje, intuityviai jausdamas, kaip tai svarbu, parašiau, kad pavojingiausia savyje nužudyti meilę. Svarbiausias požymis, pagal kurį aš nustatau biolauko onkoinfbrmaciją - meilės pilnatvės lygmuo. Vidinis meilės žmonėms atsižadėjimas, įtvirtintas pasaulėžiūroje ir charakteryje - tiesioginis kelias į onkologiją ir kitas ligas. . Man skambina pažįstamas: - Paaiškinkite, o ką reiškia Jėzaus Kristaus žodžiai: \"Mylėk savo artimą kaip pats save\"? - Visi Kristaus pamokymai nukreipti ne į kūną, o į sielą. Mes išoriškai pykstame, neapkenčiame, smerkiame, o vidujai turime mylėti vienas kitą, nes ten mes visi vienodi. Ir jeigu sieloje nėra meilės, į ją ateina smerkimas ir nuoskauda, o žudydami vienas kilą subtiliame lygmenyje, žudome save ir savo vaikus, nes čia mes - vienovė. Dabar apie tai, kas svarbiausia - kada meilė palieka sielą ir kada ji sieloje klesti? Meilės jausmas - tai vienybės su Dievu jausmas. Vienybės su mylimu žmogumi jausmas yra antrinis. Jėgų mylėti kitą žmogų semiamės iš meilės Tam, kuris mus sukūrė. Vadinasi, be perstojo rūpinimasis, kad stiprėtų kontaktas su Tuo, kas mus sukūrė, be perstojo stiprina meilės jausmo aukštumą mūsų sieloje. Mūsų siela ir kūnas sveiki tol, kol siela pilna tikėjimo Dievu ir meilės Jam.

S i' r y, c j n s 1. a / a i c v a s 4 ? 5A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma » —/ Gelmėse, subtiliuosiuose lygmenyse, yra tik meilė - žodžiu, aukščiausia vienybė. Ir kuo daugiau meilės žmogaus sieloje, tuo jis arčiau Dievo. Kai 1991 metų vasarą man diagnozė dar nebuvo liksliai nustatyta, aš uždėdavau delną ant auglio ir vis kartodavau žodį meilė. Mes visus žmones mylime, ir net jeigu jie staiga nei iš šio, nei iš to ima mus skriausti ir įžeidinėti, o mes vidujai išsaugome jiems meilę, tai jau mylime juose Dievą. Meilėje kiekvienam žmogui visuomet yra du klodai - meilė jo žemiškam apvalkalui ir meilė Dieviškajai esmei jo viduje. Norint sustiprinti meilę svarbiausiam dalykui, esančiam žmoguje, jo esmei, žemiškumas periodiškai turi būti griaunamas. Sugebėjimas visas jėgas perkelti nuo antraeilių dalykų į svarbiausius - tai sugebėjimas pačiam apsivalyti ir kitus apvalyti. Kiek žmonija sugebės išsaugoti savo sieloje meilę, tiek jai bus atvertas rytojus. Man pranešė, kad moteris savo problemas pasakė per telefoną. Jos dukra pradėjo užsiiminėti joga ir iš pradžių jai ėjosi gerai, o vėliau smarkiai pablogėjo psichika. Dabar jai protas aptemęs, ji reanimacijoje. Aš žiūriu, kas nutiko, ir po kiek laiko kalbuosi telefonu su motina, paskambinusia antrą kartą. - Norint turėti daug pinigų, reikia suprasti, kad į kapą jų nenusineši, ir suvokti, kad jų teikiama laimė labai sąlygiška. Indijos filosofijoje žemiškos laimės absoliutizavimas blokuojamas pradinėmis nuostatomis. Visas materialusis pasaulis - tai maja, iliuzija, todėl nesą jokio tikslo prisirišti prie jo ir jį mylėti. Tai išvysto didelius gabumus ir išplečia žinojimą, duoda didžiulį dvasingumo skrydį. Tačiau galiausiai siela, niekinanti kūną, pasidaro nevaisinga, stabdomas žemiškų aspektų vystymasis, civilizacija pradeda nykti. Ir tolimesniam vystymuisi reikia atsisakyti ankstesnės formos, tai yra turi pasirodyti filosofija, atsižadanti Šventosios Dvasios ir orientuota į žemiškas vertybes. Atplėštos viena nuo kitos šios dvi priešingybės abi žūtų. Rytų ir Vakarų orientacijos buvo jungiamos originaliu būdu - karmine emigracija. Žmogus vieną ar keletą gyvenimų gyveno Rytuose, o paskui - Vakaruose. Tiesioginė emigracija, žinoma, taip pat turėjo reikšmės, bet būdavo daugiau formalaus pobūdžio. Taigi, jei europietis praeitame gyvenime gyveno Rytuose ir praktikuodavo dvasingumą, šiame gyvenime anos jo pratybos duodavo aiškų teigiamą efektą, bet tik griežtai prisilaikant dorovinių principų, nes žemiškasis aspektas jau įjungtas. Mistinėse sektose buvo plačiai taikomi metodai, kaip apriboti kūną, atsisakyti kūniškų norų ir poreikių. Neturint atitinkamo pasiruošimo, užsiimti Rytų pratybomis europiečiui labai pavojinga.

A r» /• ANTRA KNYCiA Sergejus l.azarevas 4 Z D Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA Rusijoje buvo periodas, kai tam tikrą laiką priešybės egzistavo greta ir formavosi būsimosios žmonijos ateities mąstymo modelis, tai septintojo dešimtmečio pradžia, kai susvyravusi komunizmo idėja liovėsi smaugusi kapitalistines tendencijas. Tai buvo mažoji Rusijos Atgimimo epocha. Būtent taip paaiškinamas tuo laikotarpiu mokslo, meno ir kultūros suklestėjimas. Šiuo metu Rusijoje reikės visa tai pakartoti, tik didesniais mastais. Beje, tokio atgimimo užuomazga buvo pasirodžiusi trečiojo dešimtmečio pradžioje, NEPo laikotarpiu, tada taip pat buvo ryškiai sušvitęs menas ir mokslas. Taigi septintajame dešimtmetyje Rusijoje daug kas pradėjo žavėtis Rytų filosofija ir dvasinėmis pratybomis ir daug kas iš susižavėjusių pateko j psichiatrines klinikas. Šiuo metu vyksta tas pat. - Kad galėtumėte padėti dukrai, - kreipiuosi į motiną, - jums reikia pačiai apsivalyti, o paskui melstis už dukrą. Visas tas akimirkas, kai niekinote žmones, kurie jus skriaudė ir žemino, nedavė atsiverti jūsų sugebėjimams ir išminčiai, turite prisiminti ir padėkoti Dievui už jūsų ir jūsų palikuonių sielų valymą. Prašykite atleidimo už visus momentus, kai jūs niekinote negabius ir netobulus žmones, iš aukšto į juos žvelgdama, kai dėl savo nesugebėjimo ar neprotingų poelgių pykote ant savęs ir ant viso pasaulio - prašykite atleidimo už visą tą pridarytą žalą ir už tai, ką jūs pati nesąmoningai perdavėte dukrai. Prašykite atleidimo už tai, kad jūsų dukra, užuot visų pirma apsivaliusi sielą, pradėjo ugdyti savyje gabumus ir intelektą. Ir melskitės, kad jūsų dukrai gyvenimo tikslas ir prasmė ir didžiausias džiaugsmas būtų meilė Dievui. - Sakykite, o kas sudaro mūsų intelekto ugdymo^ prasmę? - klausia pacientas. -Ypač, jeigu intelektas pririša prie Žemės. Juk stresas, žudantis žmogų, būna pagimdomas sąmonės. Jogai sako, kad sąmonė - blogis, jos veiklą reikia sustabdyti, ir tuomet pažinsi Dievą. - Sąmonė tampa blogiu, kai būna nukreipta neteisingai. Žmogus, kaip bet kuris Visatos objektas, tuo pačiu metu yra priežastis ir pasekmė. Anksčiau mokslininkai manė, kad žvaigždė arba planeta sukuria aplink save biolauką ir kad visi biolaukai yra antriniai, palyginus su fiziniais objektais. Paskui paaiškėjo, kad mikrodalelės kartu yra ir biolauko struktūros ir kad biolaukas sukuria virtualines daleles. Vadinasi, subtilūs biolaukų lygmenys sukuria dangaus objektus ir sąlygoja jų egzistavimą. Taip ir žmogus. Pradžioje mokslas manė, kad psichinė žmogaus veikla - jo fiziologinės veiklos pasekmė, mintį sukuria smegenys, žmogaus emocijos - tai reakcija į išorinius įvykius. Iš to sektų, kad emocijos antrinės, o meilės jausmas yra fiziologinio potraukio ir siekimo daugintis rezultatas.

S e r g e j u s I. a z a r e v a s 427A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Tačiau mistiniai ir religiniai šaltiniai nuolatos teikė informaciją, kad žmogaus mintys ir emocijos nenustoja gyvybės po kūno suirimo, vadinasi, jos yra priežastis, o ne pasekmė. \"Žodis, pakartotas milijoną kartų, tampa daiktu\", - sako jogai. Vadinasi, žodžiu galima gydyti žmogų ir keisti jo likimą, ir tai patvirtina žodžio pirmumą, vyksta nuolatinė dialektinė priežasties ir pasekmės sąveika, ir faktai tą sąveiką įrodo. Realybėje dvasinės ir fizinės struktūros dialektiškai susijusios, viena pagimdo kitą ir pereina į kitą. Žmogaus biolauko struktūros dvejopos. Yra biolaukų klodai, priklausantys nuo kūno ir jo organų, ir yra klodai, valdantys kūną ir jo elgesį. Ekstrasensai dažniau aktyviai veikia antrinius biolaukus, tad visas jų poveikis baigiasi fizinės kūno būklės pagerinimu. Dėl to bažnyčia visada buvo nusistačiusi prieš ekstrasensoriką ir burtininkavimą. Religija veikia pirminius biolaukus. Žmogaus mintys, emocijos, elgesys kyla į pirminius biolaukus, tai yra pasekmės pereina į priežastis ir tokiu būdu formuoja tolimesnį žmogaus likimą ir sveikatą. Mintys ir emocijos, kaip dvasinės struktūros, didesniu mastu iš anksto nusako fizinio kūno pasirodymą, nustato jo būklę ir elgesį. Pradžioje priežastis ir pasekmė buvo vieningos. Paskui, vystantis laikui, erdvei ir materijai, tarp jų pradėjo vykti atsiskyrimo viena nuo kitos procesas, ir jų kuriamos sąmonė ir emocijos pagal dialektikos dėsnius turėjo stengtis vis tvirčiau sujungti priežastį ir pasekmę, tai yra didinti vieningumą. Kuo didesnė vienybė, tuo daugiau meilės jausmo. Todėl intelekto vystymo prasmė yra jo humanizavimas. Be humanistinės tendencijos neįmanomas Pasaulio pažinimas. Žmonijai artimiausiu metu reikės įveikti didelę pakopą skverbiantis į Pasaulio pažinimą ir ugdant humanizmą. Priėmimo metu pacientas klausia: - O kaip išvalyti savo karmą? - Geriausias būdas - rūpintis kitais ir jiems padėti. Pagalba silpnam ir bejėgiui - tai elgesys iš dvasios, o ne iš kūno paskatų. Aktyvinti, pripildyti meile dvasines struktūras - geriausias būdas karmai valyti. Neigiamų jūsų poelgių virtinė kažkada buvo padaryta todėl, kad dvasines vertybes branginote mažiau nei fizines, tai yra meilę Žemei buvote iškėlęs aukščiau už meilę Dievui. Pirmoji emocija: atsižadėti žemiškumo ir jį niekinti. Tai yra neteisinga. Dvasia negali tobulėti be meilės ugdymo viskam, kas žemiška. Tačiau kuo daugiau žmogų traukia Žemė, tuo dvasingesnis jis turi būti. Kuo dvasingesnė filosofija ir pasaulėžiūra, jungianti žmones, tuo daugiau žemiškos laimės jie galės gauti vėliau. - O kas tai yra tiesa?

428 ANTRA KNYGĄ Sergejus l . a i Į , - t „ , s Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA - Tiesa - tai informacijos glaustumas. Įsivaizduokite, du žmonės vertina tą pačią situaciją. Tačiau vienas ją vertina iš vienos pozicijos, o kitas - iš dešimties. Vienas duoda glaustą informaciją, tolygią dviems įvykiams, antras - dešimčiai, tai yra penkis kartus didesnę. Kuo daugiau patyręs žmogus, kuo daugiau situacijų jis gali sutraukti vienan daiktan, tuo didesnė tikimybė priartėti prie liesos. Tačiau ne tai svarbiausia. Dvasingas žmogus arčiau tiesos, negu patyręs. Žiūrėkite, Visata be perstojo plečiasi. Tačiau kairė be dešinės neįmanoma, vadinasi, ji ir turi trauktis. Jeigu fizinėje plotmėje vyksta vis didesnė diferenciacija ir plėtimasis, tai biolauko lygmenyje - atitinkamai traukimasis ir susijungimas. Ir juo toliau Visata vystosi, tuo ji turi tapti vis dvasingesnė. Kuo aukštesnis žmogaus dvasingumas ir meilės jausmas, jungiantis jį su Dievu, tuo plačiau jis kontroliuoja fizinius įvykius, tai yra tiesa sudaryta iš dviejų komponentų: pirmojo - nesąmoningo žengimo į vis aukštesnes dvasines struktūras ir antrojo - galimybės tai realizuoti sąmonės plotmėje, anksčiau nusistatytos dvasinės platformos mastu. - Sakykite, o kaip melstis, kokias maldas kalbėti? - Maldos prasmė - meilingas kreipimasis į Tą, kuris sukūrė jūsų kūną ir jūsų sielą. Jūsų biolaukų struktūros ir bet koks žodis maldos metu tampa daug kartų veiksmingesnis, todėl neteisinga malda gali kur kas labiau suluošinti, negu neteisingas poelgis. Nors, man atrodo, kiekvienas žmogus gali kalbėti: \"Viešpatie, Kūrėjau, kursai mane sukūrei! Mano meilė Tau - man aukščiausia laimė ir mano gyvenimo prasmė. Ir visa žemiška laimė, kurią gavau ir kurią dar gausiu, visuomet tebūnie man ir mano palikuonims priemonė, būdas vis labiau Tave mylėti. Ir visa, kas įvyko ir įvyks, aš priimu, kaip Tavo duota, ir mano siela visa tai priima su meile\". NAUJI TYRINĖJIMAI Aš rašiau apie tai, kad socializmo žlugimas stipriai pastūmėjo vertybių orientyrus į žemiškų gėrybių pusę, kad maždaug nuo 1987 metų visos žmonijos karmoje dėl to prasidėjo negatyvūs pakitimai ir pradėjo augti agresija. Atitinkamai turėjo stiprėti ir blokavimas. Kaip visa tai atrodys, tada nenumaniau. Pastaruosius kelis mėnesius aš pradėjau savyje jausti dažnus agresijos protrūkius. Priežastis - iš mano pasąmonės vis išpulsuodavo pinigų ir gerovės sudievinimo programos. Aš pagalvojau, kad taip yra dėl to, jog po pirmosios knygos išleidimo pagerėjo mano materialinė padėtis, taip pat dėl problemų, susijusių su antrąja mano knyga.

S e r g ej u s L a / a i e v a s ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Programos buvo labai stiprios, be to, ne tik iš mano praeitų gyvenimų ar mano prosenelių, jos buvo susijusios su visa žmonija. Nuo 1994 metų pabaigos aš pastebiu, kad daugelio žmonių psichika smarkiai deformuojasi - pinigai ir gerovė lyg ir nepastebimai pradėjo būti labiau branginami nei moralinės vertybės. Viso to kvintesencija buvo du atvejai, kuriuos aš turėjau suvokti. Pirmasis atvejis. Moteris suglumusi pasakoja apie savo problemas: \"Mano vyras visiškai normalus žmogus. Ir vis dėlto pastaraisiais metais man atrodo, kad jis kraustosi iš proto. Jis prarado galvą dėl pinigų, tik apie juos ir galvoja. Be to, pastebiu, kad ir moraliai jis smunka\". Aš pradėjau žiūrėti, kas čia per situacija. Praeitame gyvenime, būdamas tokio pat amžiaus, jis prisirišo prie pinigų, todėl karmos atmintis ir dabar aiškiai plykstelėjo. Siame gyvenime jis galėjo tą atmintį perduoti palikuonims, ir jų sielose prasidėję procesai galėjo jam detonuoti. Netinkamas elgesys pastaraisiais metais galėjo jį stipriai pririšti prie viso to, kas žemiška, ir per tai suaktyvėti sąmonėje glūdėjusios prieraišos: pinigai ir gerovė - kaip žemiškos laimės simbolis. Galėjo prisidėti ir bendrija, gyvenanti Rusijos teritorijoje. Pasirodo, nė vienas tų variantų nepasireiškė. Priežastis ėjo iš bendrijos, esančios Siaurės Amerikos teritorijoje ir susijusios su \"Kaupikliu\", energetine zona, esančia virš Antarktidos. Žmonijos informacinis energetinis kompleksas išplitęs visoje Žemės teritorijoje, tačiau svarbiausios struktūros, sujungiančios viską į vienovę, kažkodėl yra virš Antarktidos. Išvada buvo nesudėtinga. Žmonijos biolauko genotipas smarkiai pastūmėjo savo orientyrus į žemiškas vertybes, ir nulėmė tai JAV. Tai vadinasi \"amerikietiško gyvenimo būdo triumfas visoje planetoje po socializmo žlugimo\". Vakarų ir Rytų priešingybės, skatinusios vystymąsi, pradėjo nykti, ir degradacijos procesai labai sustiprėjo. Aš aiškinu moteriai: - Žmogus kažką padarė šiame gyvenime ir jo pasąmonė tuo persiėmė, tačiau situaciją galima ištaisyti, jei bus tobulinamasi. O jei purvas įsiskverbė gilyn, ir žmogus užteršė savo palikuonis, tai ištaisyti bus daug sunkiau. O jeigu tą pat darė tėvai ir protėviai, atitinkamai padidėja tobulinimosi darbas ir sumažėja šansai išlikti gyvam. Esant pažeidimams praeituose gyvenimuose, problemų dar padaugėja. Jeigu visuomenėje, kurioje gyvena žmogus, yra suaktyvėjusios analoginės tendencijos, šansų žmogui išlikti praktiškai nebelieka. Kai žmogus pradeda tobulinti savo dorovingumą, religinę pasaulė­ žiūrą, nuolat tobulina savo dvasią, jis gali ne tik užsisklęsti nuo purvo, gaunamo iš protėvių ir praeito gyvenimo, ne tik įveikti ir transformuoti jį, bet ir apvalyti nuo jo save ir savo palikuonis.

/ į O f) ANTRA KNYGA S c i g u j u .s I. a / a r c v a • —' v Gryna karma Tačiau užsisklęsti nuo visuomenės ir žmonijos karmos kur kas sunkiau. Todėl šiuo metu prasideda dvasinių struktūrų degradacija netgi tų biolaukuose, kas anksčiau pakankamai gerai laikėsi, atitinkamai stiprėja ir negatyvumas palikuonių biolaukuose. Siek tiek apie blokavimą. Kalba eis apie antrąjį atvejį. Žmonija vis labiau sužemiškėja, stiprėja agresija^ kuri, pasiekusi neleistiną ribą, virsta susinaikinimo programa. Žmonės ir jų palikuonys pradeda sirgti ir mirti. Tačiau pasirodė, kad tai ne vienintelis mechanizmas. Kai prieš pradėjimą kūdikio siela įeina į žmogaus biolauką, tasai žmogus už purvą, kurį perduoda kūdikiui, turi atsimokėti praradimais, kančiomis, ligomis, tai yra turi būti apvalytas. Teisingai elgiantis galima greičiau apvalyti ir save, ir palikuonis. Man neseniai paskambino viena pažįstama, gyvenanti kitame mieste. - Ginekologinė mano būklė labai nekokia, mąstau apie operaciją. Aš buvau pritrenktas, neseniai ją tyriau, viskas buvo tvarkoje. Diagnozuoju ir pradedu jai pasakoti: - Atsimeni, kai septintam dešimtmečiui besibaigiant susipažinai su vyru, tu galėjai turėti kūdikį, mergytę, tačiau tavo išpuikimas, gerovės absoliutizacija ir agresyvios emocijos užteršė mergytės sielą, ir ji nepasirodė šiame pasaulyje. Dabartiniu metu stiprėja kontaktas su pomirtiniu gyvenimu, ir jos purvas grįžta tau. Taigi tau reikia melstis ir apvalyti negimusių vaikų ir jų palikuonių sielas. Po to aš susimąsčiau: iš tiesų, kodėl taip stiprėja ryšys su pomirtiniu gyvenimu? Pasirodo, tai vienas iš elementų tos raiškos, kuri buvo vadinama Dievo teismu. Harmoningi ir švarūs palikuonys žmogų apsaugo ir iš bėdų ištraukia. Bet jeigu savo palikuonis žmogus yra užteršęs, tuomet jis daug kartų valomas ligomis ir nelaimėmis. Staigiai padidėjęs kontaktas su pomirtiniu gyvenimu tarsi susumuoja kiekvieno žmogaus elgesį praeitame ir šiame gyvenime. Kuo doresnis ir kilnesnis žmogus buvo praeitame ir šiame gyvenime, tuo skaistesni jo palikuonys ir tuo daugiau šansų jam pačiam išgyventi. Atitinkamai žmogus, užteršęs palikuonių sielas savo elgesiu praeituose gyvenimuose, šiame gyvenime juos valys per savo ligas. Mane sudomino, kada maksimaliai sustiprėja mūsų ryšiai su pomirtiniu gyvenimu ir su mūsų aukštesnėmis struktūromis? Pagal diagnostikos rezultatus, tai vasaris-kovas, rugsėjis-spalis ir pirmoji gruodžio pusė. Iš savaitės dienų - trečiadienis. Todėl sustiprintos dvasinės pratybos ir pasninkavimas šiais laiko tarpais suteikia galimybę greičiau apvalyti dvasines struktūras. Be to, šis kontaktas stiprės, ir 1995 ruduo daugeliui gali praeiti kur kas sunkiau negu pavasaris.

S u i įaj u s l.a/ a rc vas A N T R A K N Y G A /) O 1 KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma T J 1 Žmogus kontroliuoja situaciją sąmone, fiziniais veiksmais ir pasąmone, tai yra dvasinėmis struktūromis. Išoriškai žmogus bendrauja su žmonėmis, stengiasi kontroliuoti situaciją ir per tai tobulėja. Vidujai jis vieningas su Visata ir Dievu, tad norėti valdyti situaciją vidiniame, dvasiniame lygmenyje - pavojinga. Tai bandymas savo valią brukti Visatai ir Dievui. Tokiu atveju įsijungia vidinė agresija visam pasauliui, kuri labai greitai virsta susinaikinimo programa. Kad žmogus būtų išgelbėtas, jam suardoma išorinė situacijos kontrolė. Nepasitenkinimas situacija, jeigu jis išjudina tik paviršutinių emocijų klodą, paakina žmogų keisti situacijos struktūrą, o nepasitenkinimas situacija vidujai - veda į griovimą, degradaciją ir mirtį. Kuo romesnis žmogus vidujai, tuo daugiau jis gali kontroliuoti ir pakeisti situaciją išoriškai. Žinodamas biolaukų struktūrų egzistavimo ypatumus, žmogus įgauna didelių galimybių dvasiškai tobulėti, tačiau žinojimas negali būti pats sau tikslas. Svarbiausia visuomet liks meilė Dievui, kurią žmogus ugdo savo sieloje. Visose pasaulio šalyse žmonės pasinešę vystyti gabumus ir stumti mokslą pirmyn, nesuprasdami, kad užuot pelnę naudos ir laimės, atneš mirtį. Pasaulio lydere tapo šalis, kurios visi idealai susiję su žemiškomis vertybėmis. Situacija taip smarkiai blogėja, kad jokiomis pusinėmis priemonėmis jau nieko negalima išgelbėti. Vystymasis vyksta pakopomis, ir kiekviena pakopa turi blokuotę iš apačios, kad neįvyktų evoliucijos nuopuolis atgal. Civilizacijos išsivystymas ir mokslo sužemiškėjimas taip išaugo, kad toliau egzistuoti žmonija galėtų tik esant stabiliam aukštam dvasinių struktūrų lygiui ir dvasinių vertybių prioritetui. Subtiliojo lygmerts problemos Amerikoje didelės, o Rusija pagal šį lygmenį klesti. Amerika dvasinio vystymosi deficitą nesąmoningai sprendžia per humanistines tendencijas. Ji vis padeda kitoms šalims ekonomiškai vystytis. Rusijoje auga korupcija, nusikalstamumas, griūva ekonomika, įsiliepsnoja tarpnacionaliniai konfliktai, didėja nepasitikėjimas valdžia. Talentingų žmonių, kurie galėtų išgelbėti šalį, nuomonė ignoruojama, o jie patys žudomi. Vienas trijuose asmenyse tampa mafijos, biznio ir vyriausybės atstovas. Atskirų žmonių pastangos maža ką reiškia. Būtina sudaryti valstybines programas ir naują ideologiją. Rusijoje vyksta nemalonus dėsnių patvirtinimas: jeigu nebus savanoriško sielos apsivalymo, bus apvalyta priverstinai. Kai kas sako, kad Rusijoje mafija ir biznis susilies į vieną konglomeratą, kuris užgrobs valdžią. Tai prieštarauja šiuolaikinio pasaulio logikai ir todėl neįvyks. Bet kokios mafijos struktūros tikslas yra pinigai, materialinės gėrybės. Jeigu mafijos struktūra

įgaus valdžią, tai jos energetika netruks užvaldyti visą šalį ir žaibiškai greit dvasinės struktūros, ekonomika ir pati šalis bus sugriauta. Verslininkui svarbiausia imidžas, padėtis visuomenėje. Tai subtilesnio lygmens dalykai, tačiau iš esmės tokie pat. Todėl vyriausybė, turinti verslininkų ideologiją, pasmerkia šalį degradacijai ir subyrėjimui. Tik tada, kai šalies ir jai vadovaujančių žmonių ideologija bus grindžiama dvasinėmis vertybėmis, visuomenė įstengs išlikti gyva. Jeigu šalies vadovybė bus ne iš verslininkų, o iš politikų, situacija pagerės. Politikui svarbiausia kontroliuoti situaciją, ją suprasti, tai yra elgtis išmintingai. Jeigu mafijos struktūros prisirišusios prie pirmojo lygmens žemiškumo, verslininkai - prie antrojo, tai politikai - prie trečiojo. Kyla klausimas, ar yra žmonių, neprisirišusių prie viso šito, kurie gebėtų išgelbėti visuomenę? Intelektas, išmintis - tai žemiškos sąvokos, išvystyta sąmonė, o ji - mažulytė dalelė to, ką mes vadiname Visata. Informaciją apie įvykių vyksmą mes gauname per subtiliausias informacines biolaukų struktūras. Tai pasąmonė ir antsąmonė, per jas ateina pas mus informacija emocinių-dorovinių išgyvenimų pavidalu. Aukščiausias pažinimas slypi Kūrėjuje, sulakusiame mus Dievuje. Meilė, jungianti mus su Dievu, yra aukščiausia tiesa ir aukščiausias informacijos šaltinis. Vadinasi, žmonės, kuriems svarbiausia ne pinigai, ne padėtis visuomenėje, ne išmintis ir pasaulio suvokimas, o meilės jausmo, dorovės ir aukščiausių dvasinių principų išsaugojimas, gali patobulinti visuomenę ir pasirūpinti jos ateitimi. Aukščiau išminties yra likimas. Vadinasi, sužlugdant likimo sėkmę, prislegiant likimo siunčiamais nemalonumais esame gelbstimi nuo prisirišimo prie išminties. Jeigu likimas palankus, išmintis gali silpnėti. Norint ką nors gydyti, reikia virš to pakilti. Kas yra virš likimo? Juk likimas jau ne visiškai priklauso žemiškumui. Norint pašalinti prieraišą prie išminties, reikia sugriauti likimą. Tačiau ką reikia sugriauti, kad būtų pašalinta prieraišą prie likimo? Aš tai suvokiau, kai jau buvo paruoštas antrosios knygos rankraštis. Pasirodė, kad knygoje esanti informacija su tokia jėga atplėšia nuo visko, kas žemiška, kad žmogus metasi į kitą kraštutinybę - absoliutizuoja dvasingumą. Atsiranda abejingumas ir panieka viskam, kas žemiška. Tuomet aš dar kartą pajutau, kaip galima absoliutizuoti, padaryti stabu Šventąją Dvasią. Ir tam, kad žmogus nepamirštų Dievo Tėvo, griaunamas ne tik Dievo Sūnaus, bet ir Dievo Šventosios Dvasios garbinimas. Šventoji Dvasia priimama kaip aukščiausias teisingumas, ir prisirišimas prie Jos gimdo pernelyg didelę vidinę agresiją prieš

S e r g e j u s I. a y. a r e v a s ANTRA KNVGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma neteisybes, sprendimų kategoriškumą, norą visus pajungti savo valiai. Tokie žmonės, gavę valdžią, iš vienos pusės turi sukaupę daug dvasinių galimybių, kas jiems išsaugo gyvybę ir situacinį pranašumą prieš kitus. Iš kitos pusės - paranojiniai polinkiai, susiję su dvasingumo sudievinimu, jų elgesį daro šiurkštų, tokie nepakenčia kitaip mąstančių. Ir istorija rodo, kiek kartų toks elgesys buvo sukėlęs daugelio žmonių žūtį. Čia ir inkvizicijos ištakos. Didelis sužemiškėjimas šiuo metu sudaro dirvą dvasingumui absoliutizuoti ir iškilti kitokio tipo politikams ir veikėjams, tokiems, kurie dėl savo idėjų realizavimo bus pasiruošę pražudyti žmoniją. Būti politiku ir kartu doru, dvasingu žmogumi pavyksta labai nedaugeliui. Vadinasi, tam, kad visuomenė išliktų, būtina palaikyti ir vystyti struktūras, jungiančias dorus žmones, galinčius kurti naujas idėjas, be kurių visuomenė neįstengtų egzistuoti. Visuomenė turi įstatymiškai įteisinti, kad jai vadovauja ne prezidentas ar parlamentas, o tai, ką mes vadiname visuomenės nuomone, kurią sudaro ne balsų dauguma, o žmonių nuomonės, pirmiausia dorų ir toliaregių žmonių. Šie žmonės reiškiasi kultūroje, mene ir masinės informacijos priemonių sferoje. Todėl valstybė turi skirti dideles dotacijas kultūros ir meno vystymui ir visokeriopai padėti ugdyti naujas jų formas. Tam, kad prisitaikytų prie naujos situacijos ir vystytųsi, organizmas turi pasikeisti. Jeigu jis pasiruošęs kentėti dvasines kančias, jam nereikės kentėti fizinių. Naują informaciją visuomet sunku priimti. Jeigu tokio pasiruo­ šimo nėra, pakitimai vyksta per ligas. Nepasiruošusi dvasiškai kentėti valstybė pasmerkta išsigimimui, epidemijoms, konfliktams ir karams. Todėl, jei visuomenė pasiruošusi dvasinėms kančioms, jos išlikimas garantuotas. Ir čia svarbiausia vieta priklauso masinės informacijos priemonėms. Jeigu jos įstatymiškai gauna teisę kontroliuoti vyriausybinius, karinius, ekonominius kompleksus, tuomet visuomenės subyrėjimo ir karų grėsmė smarkiai krenta. Kad visuomenė normaliai vystytųsi, reikalingi pinigai. Tačiau juos duoda kiekvienas paskiras gamintojas, vadinasi, privačios nuosavybės gynimas, apsauga yra būtina valstybės egzistavimo sąlyga. Tačiau gaunamos lėšos dar ne viskas. Jos turi normaliai funkcionuoti. Dėl to turi būti apsaugoti ne tik pinigai ir turtas, bet ir patys piliečiai, ir jų teisės. Žmogaus turto ir asmenybės apsaugojimas - elementarios bet kokios valstybės egzistavimo normos. Tačiau turi būti apsaugotos ir žmogaus idėjos, jo intelektuali nuosavybė, tai yra trečiasis žemiškumo lygmuo. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ketvirtajam žemiš­ kumo'lygmeniui, kuris iš esmės jau priklauso ne žemiškumui, o dvasingumui. Tai dorovinių ir dvasinių žmogaus pradų saugojimas.

ANTRA KNYGA Sergejus La/areva Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA Anksčiau dorovingumas buvo kuriamas vienuolynuose, o šiuo metu spauda, kinas, teatras gali duoti naujų vystymosi formų, kurios gyvybiškai svarbios ateičiai. Šiuo metu tai viena išlikimo sąlygų. Todėl dvasingumo ir humanizmo vystymo tendencija augs visose pasaulio šalyse. O Rusijoje ankstesnių dešimtmečių žeminimo sąskaita, šios pastangos gali susikoncentruoti į teorinę koncepciją, į naują ideologiją. Kiek­ vienos šalies likimas artimiausiu metu priklausys nuo to, 'kiek dvasinės ir dorovinės vertybės kiekvienam piliečiui taps svarbesnė­ mis už kitas. Vakarų filosofija veda į žemiškumo absoliutizaciją ir perspek­ tyvoje nepalieka šansų išlikti. Rytų filosofija absoliutizuoja dvasin­ gumą, ir šiuo metu tokia absoliutizaciją ne mažiau pavojinga. Jos kiekviena atskirai jau išsisėmė. Tolimesnis vystymasis įmanomas tik joms susijungus naujai, suformuojant naują filosofiją ir naują mąs­ tymą. Sėdinti prieš mane moteris - eilinė mįslė. Biolauko sutrikimas dešinės krūties liaukos plote - tai kasos, ginekologijos sritis. Vyksta gana pavojingas procesas. Žiūriu, kiek sąmoningos agresijos - nulis. Pasąmonės agresijos - nulis. Žiūriu trečiąjį, giluminį agresijos lygmenį - taip pat švaru. Ir tik ketvirtajame lygmenyje agresija staigiai šauna aukštyn. Peržiūriu viską, kas žemiška, prie ko galėjo prisirišti moters siela. Keista, bet viskas švaru, prisirišimo nėra. Žiūriu, koks prisirišimas prie dvasinio lygio, prie Šventosios Dvasios. Keistas vaizdas. Banguotas prisirišimo protrūkis iškyla ir vėl krenta. Vadinasi, kažkas teikia peną prisirišimui prie Šventosios Dvasios ir sudaro viso to esmę. Žiūriu, prie ko prisirišusi moters siela - tai laikas, svarbiausias informacijos apie erdvę ir materiją tiekėjas. Aš šypsausi. - Žinote, - kreipiuosi į moterį, - jūs neprisirišusi prie nieko, kas žemiška, ir prie nieko, kas dvasiška. Jūs absoliutizuojate laiką, ir tai pasireiškia vyro niekinimu. - Taip, man su vyru nelengva, - linksi ji galva. Įdomu, ką gi turi padaryti vyras, kad ji būtų apvalyta nuo laiko pavertimo stabu? Moteris pasakoja: - Mes su vyru visiškai skirtingai suvokiame pasaulį. Jeigu aš ką nors sakau, jis visa tai kažkaip apjuodina, supurvina ir niekina mano dvasinius polėkius. Aiškinu moteriai: - Aukščiausio kilnumo jutimas susijęs žmogui su laiko kontrole. Laiką taip pat galima valdyti kaip nuosavybę ir galima jį absoliu-

S c i' g c j u s L a z a r c v a s ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma tizuoti. Tuomet aukščiausius sielos polėkius mes iškeliame^ aukščiau už meilę, ir vėlgi apsivalome aukščiausiu neteisingumu. Žiūrėkite, moteris myli nedorėlį, o jai siūlomas šventuolis, bet ji jo nemyli. Jeigu moteris nuspręstų pastoti nuo nedorėlio, kurį ji myli, jos vaikai nebus prisirišę prie aukščiausių dvasinių momentų, ir bus šventi. Jeigu ji šventumą iškeltų aukščiau už meile ir pagimdytų kūdikį nuo šventuolio, jis būtų niekšas ir nedorėlis. Šventuolis ir nedorėlis Dievui vienodai artimi, tik jiems bausmės ir paskatinimai skirtingi. Todėl peržvelkite savo gyvenimą naujaip ir suvokite, kad kelrodė žvaigždė gali būti tik meilė, tik ji vienintelė. Einu koridoriumi su moterimi link jos kabineto. - Čia, - rodo ji vieną patalpą, - nemokama valgykla mūsų darbuotojams. Aš šypsausi. Socialistinius principus, valstybės užmirštus, atgaivina rusų verslininkai. Susitikau su šia moterimi, nes atvejis buvo labai įdomus. Žmogus, kuris užsiima verslu, yra visiškai prie pinigų neprisirišęs ir padeda kitiems, staiga pamato, kad aplink jį visa situacija ima griūti. Užeiname į kabinetą ir kalbamės. - Žinote, - pasakoja moteris, - neseniai buvau užsienyje ir ten kreipiausi į aiškiaregę. Ji pasakė, kad man viskas labai blogai ir aš galiu žūti. Ir pasakė, kad man gali padėti du žmonės. Vienas jų - jūs. Aš žiūriu į jos biolauką ir matau mirties tikimybę. Be to, vaiko ir vyro mirtį. Priežastis ta, kurią aš anksčiau būčiau pavadinęs prieraiša prie laimingo likimo. Moteriai turėjo būti gyvenimiškų nemalonumų, tačiau priimti juos kaip dera, apsivalyti ir išsaugoti meilės jausmą ji nesugebėjo. Anksčiau aš būčiau jai pasakęs tik tiek. Šiuo metu pradedu kitaip. - Žmogus pažįsta Dievą Tėvą keliais būdais. Per Dievą Sūnų, vystydamas visa, kas materialu, ir kurdamas civilizaciją. Per Šventąją Dvasią - vystydamas dvasingumą ir kultūrą. Ir tiesiog per meilės jausmą Dievui. Anksčiau, sakysim, žmogus siekė dvasingumo ir vis labiau tolo nuo visa ko, kas žemiška, dvasingumą padarydamas gyvenimo prasme. Galiausiai tai sukėlė degradaciją. Norėdamas tobulėti, sekančiuose gyvenimuose jis atsižada dvasinių vertybių. Pinigai ir materialinės vertybės pasidaro jo gyvenimo prasme. Tuo laikotarpiu jis arčiausiai Dievo. Tokio žmogaus sieloje prasideda atgimimo epocha. Jis atsitraukęs nuo dvasingumo, tačiau dar nespėjęs prisirišti prie žemiškumo. Bet ilgainiui jis vis labiau prisiriša prie žemiškų gėrybių, ir jį viena po kilos užgriūva nelaimės, ligos ir ištinka mirtis. Tada, įveikdamas trauką prie žemiškų gėrybių, jis vėl siekia

/1 O /T A N T R A KNYGA ScrgujusLa/arevas KARMOS DIAGNOSTIKA i~J\\J Gryna karma dvasingumo, bet jau kitame gyvenimų spiralės linkyje. Tas pat vyko visos žmonijos civilizacijos mastu. Rytai veržėsi į dvasingumą, tačiau Dvasios absoliutizaciją kūrė dogmas, idėjų sustingimą, kastas ir despotizmą. Vakarai, atsižadėdami dvasingumo, kūrė civilizaciją ir demokratiją. Rusijoje nuolatos kovojo abi tendencijos, tačiau visuomet nugalėdavo dvasingumo absoliutizaciją. Todėl demokratinės reformos visuomet būdavo užsmaugiamos. Ir kastų, ir idėjų dogmatizacijos elementai Rusijai visąlaik'būdingi. Pavyzdžiui, kai į viršininką kreipiamasi vardu ir tėvavardžiu ir sakoma jam 'jūs\", o pavaldiniui - \"tu\", čia jau yra kastos elementas. Jis pasireiškia ir kreipiantis į vyresnį amžiumi. Vakaruose, ypač Amerikoje, dėl orientacijos į žemiškas vertybes blanko kastų skirtumai ir vystėsi demokratija kaip asmenybės teisių ir jos materialaus daiktinio apvalkalo gynėja. Amerikoje vyresnis tu ar jaunesnis, turtingesnis ar neturtingesnis, buvai ir liksi Džonas. Tuo pabrėžiama, kad prieš Dievą mes visi lygūs. Ir tokia orientacija, griaunanti dvasinių stereotipų dogmatizmą, yra būtina civilizacijos vystymosi sąlyga. Tačiau tam, kad žmogus galvotų tik apie pinigus ir vystytų civilizaciją, jis privalo turėti didelį dvasingumo klodą, sukauptą anksčiau. Antraip, užuot vystęsis, jis degraduos. Vakaruose kone kiekvienas verslininkas turi dvasios turtų iš praeitų gyvenimų. Rusų verslininkų dvasioje tokios sankaupos kur kas mažesnės, todėl jie turi sąmonės lygmenyje kur kas labiau siekti dvasingumo. Dvasinės Rusijos tradicijos tokios galingos, kad rusų verslininkui nugalėti pinigų valdžią pakankamai paprasta. Tačiau jo tyko dar didesnis pavojus - sudievinti dvasingumą. Nejučiom jis pradeda niekinti nedvasingus ir žemus žmones, visuomenę ir vyriausybę, nedorai besielgiančią. Dorovingumą visuomet sukurdavo tauta, o ne vyriausybė. Dvasingumo absoliutizavimas buvo gydomas neteisingu, nedoru ir despotišku elgesiu iš valstybės pusės. Ir suprasti, kad Rusijoje valdininkų savivalė ir nedorumas ne priežastis, o dvasingumo absoliutizacijos pasekmė, buvo labai sunku. Valdininkų savivalė, kaip liga, blokavo dvasingumo absoliutizaciją. Šiuo metu rusų verslininkas rūpinasi pavaldiniais, įdeda pinigų į šalies vystymąsi, išsimiklina apeiti vienas kitam prieštaraujančius įstatymus, bando prasimušti per savanaudišką kastinį valdininkų mąstymą ir aštuoniasdešimt-devyniasdešimt procentų pelno atiduoda valstybei, o dvidešimt procentų - mafijai, tai yra likusius minus dešimt procentų jis gali panaudoti sau, ir valstybė ne tik kad nepadeda, bet aktyviai gniaužia bet kokius sveikus pradus. Ir štai kas - toks procesas absoliučiai dėsningas. Vakarai, absoliutizuodami žemiškas vertybes, eina į žūtį. Ir specialistai pradeda kalbėti apie fizinį ir socialinį išsigimimą dėl

Sergejus I.a/arevas 437A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma dvasingumo stokos. Rytų kelias, absoliutizavęs dvasingumą ir kurdamas panieką viskam, kas žemiška, taip pat veda į katastrofą. Rusija daug dešimtmečių buvo žeminama ir dvasiškai, ir fiziškai, todėl Rusijos žmogui kartu būti ir dvasingu, ir žemišku lengviau. Sunku prisirišti prie žemiškų gėrybių, kai jos nuolatos griaunamos ir atimamos. Sunku prisirišti ir prie dvasingumo, tai yra prie dorovingumo, įstatymų laikymosi ir teisingumo, kai viso to šalyje paprasčiausiai net nebuvo. Norint pažinti Dievą Tėvą, reikia pakilti virš Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios. Naują pasaulėžiūrą Rusijoje formuoja daugiausia verslininkai, nes dėl savo darbo jie turi orientuotis į materialumą ir pagal rusų tradicijas - į dvasingumą. Rusų verslininkui reikia nugalėti ne tik pinigų, bet ir Dvasios valdžią. Pinigų galią įveikia žmogus, mylintis ir padedantis tam, kas pažemintas pinigų neturėti. Dvasios galią įveikia tas, kas išsaugo meilę ir norą padėti tiems, kurie yra dvasiškai pažeminti. Rusų verslininkui gyvybiškai būtina nesmerkti neteisingumo, nedorovingumo, išsaugoti vidujai meilę žmonėms, o išoriškai kovoti su nedorumu ir neteisingumu. - Taigi, - kreipiuosi į moterį, - jūs lengvai pakilote į tą pakopą, kur nebepasiduodama pinigų ir visokeriopo žemiškumo valdžiai. Tačiau nebeįstengėte pakilti virš Dvasios valdžios. Taipgi ir jūsų vyras, ir jūsų vaikas. Todėl pirmiausiai aplink jus turėjo padažnėti neteisingos, nemoralios, traumuojančios situacijos. Jūsų nesuvokimas, kad visa tai Dievo duota ir kad vidujai mes turime teisę tik visa tai priimti, galėjo jums baigtis tragiškai. Dėl to, kad pažintume Dievą Tėvą, turi būti sugriauta viskas, prie ko galime prisirišti. Mūsų materialiniai ir dvasiniai pasiekimai - tarsi nusistovėjusi tvarka. Žemiškumo ir dvasingumo absoliutizaciją - noras tokią tvaką padaryti nesugriaunamą, o tai reiškia vystymosi sustabdymą ir mirtį. Nauja ir daug tobulesnė vystymosi pakopa priartėja prie mūsų, griaudama mūsų tvarką, o mes priimame ją kaip chaosą ir skausmą. Liga, kaip chaoso elementas, padeda organizmui prisitaikyti, tačiau didelėmis dozėmis gali būti pavojinga gyvybei. Antra vertus, jei bus pašalinta visa infekcija, žmogus taip pat mirs. Kartais tvarka pavojingesnė už chaosą. Norint tobulėti, reikia pakilti aukščiau už tvarką ir chaosą, o tai įmanoma tik kaupiant ir didinant meilės jausmą. - Jums visiems reikės tai padaryti, - sakau moteriai. - Dabar viskas priklauso nuo jūsų. Tai, ką aš laikiau trečiu žemiškumo lygmeniu, pasirodė, kad yra pirmas dvasingumo lygmuo. Yra du žemiškumo ir du dvasingumo lygmenys. Žmogus pirmiausia metasi prie žemiškumo ir jo siela

Sergejus L a z a r e v a s KARMOS DIAGNOSTIKA tamsėja. Tuomet jis neigia viską, kas žemiška, ir metasi į dvasingumą, ir jo siela šviesėja ir prisipildo meilės. Tačiau praeina kiek laiko, ir jo siela, prisirišusi prie dvasingumo, taip pat pradeda tamsėti, tuomet jis vėl metasi prie žemiškumo, ir jo siela, kad ir kaip keista, pradeda šviesėti. Vadinasi, didžiausia laimė buvo ne žemiškumas ir ne dvasingumas, o virsmas, perėjimo iš vieno į kita procesas, vidinio šių abiejų priešingybių susijungimo momentas. Dievas Tėvas kartu yra Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia, bet Jis aukščiau jų. Tas meilės lobynas, kurį žmonija sukaupė, pasiekusi tai žemiš­ kumo, tai dvasingumo, turėtų ją pakelti į visiškai naują plotmę, kurioje sukauptas meilės lobynas leis žmogui vienu kartu būti sklidinam ir žemiškumo, ir dvasingumo ir dar labiau pajausti savyje Dievą. Meilė pasineria į žemiškumą ir dvasingumą, o paskui, kad neprisirištų prie žemiškos ir dvasinės laimės, griauna viską, kas nėra meilė. Šiame išorinės tragedijos akte yra didžiausias priartėjimas prie Dievo. Tačiau žmogui neskirta sąmoningai to vykdyti ir tik Dievas tai gali padaryti, kad meilę apvalytų. Šiandien man vėl skambina pacientė ir sako, kad jos būklė vis blogėja ir blogėja. Prieš keletą mėnesių ji davė kaulų čiulpų savo seseriai, ir tai sveikata pagerėjo. Aš pacientei aiškinau, kad ji prisirišusi prie laimingo likimo ir kad aukodama savo gerovę ir pinigus savo seseriai, ji išgelbės ne tik seserį, bet ir save. Vyksta didžiausias išbandymas. - Prisiminkite visą savo gyvenimą ir dėkokite Dievui už bet kokius nemalonumus. Prašykite, kad priverstinio gydymo nebereikėtų vaikų sieloms. Ji viską darė, bet mačiau, ryškaus pasikeitimo neįvyko. - Žinote, aš pats nesu atsikratęs prieraišos prie puikiai besiklostančio likimo. Todėl ir jums bus nelengva. Šiandien ji skambina, ir aš jau žinau, ką jai sakyti. - Anksčiau, sakau jai, - aš maniau, kad aukščiau už žmogaus likimą Žemėje yra jo likimas kitose planetose ir kituose pasauliuose. Žodžiu, irgi likimas, tik platesniu mastu. Vis vien žemiškumas. Pasirodo, ne. Tai jau ne žemiškumas, o dvasingumas, tai, ką mes vadiname Šventąja Dvasia. Tačiau tai tik dalis Dievo Tėvo. Jis - aukščiausias teisingumas. Tam, kad Jis būtų pajaustas, sugriaunamas teisingumas to, kas žemiška, tai yra Dievo Sūnaus. Ir taip pat periodiškai griaunamas aukščiausių dvasinių momentų teisingumas. Tačiau šito absoliutizacija kelia didžiulę dvasinę agresiją ir žiaurybes, ir tuomet žmogus čia apvalomas didžiausiomis neteisybėmis, jam pridaromomis kitų žmonių ir savo likimo. Tai yra prieraiša prie dvasingumo, prie

KARMOS DIAGNOSTIKA ANTRA KNYGA Gryna karma Šventosios Dvasios, valoma didžiausiu neteisingumu, tai yra žemiška ir dvasiška suirute. Pavyzdžiui, Rusijai, turinčiai didžiulį dvasinį potencialą, dva­ singumo absoliutizacijos blokuotė vyko kaip nuolatinė ekonominė ir moralinė savivalė. Kraupios, absurdiškos nelaimės, ištikusios Rusiją ir jos tautas, kad ir kaip keista, buvo prievartinis apvalymas nuo dvasingumo absoliutizacijos. - Taigi, - kreipiuosi į moterį, - jums nesisekė pašalinti prieraišos prie laimingo likimo todėl, kad nebuvo pašalinta prieraiša prie Šventosios Dvasios. Juk atrodo, kas gali būti neteisingiau, - jūs gelbstite seserį ir dėl to vos nežūstate pati. Ir pradedate niekinti save ir savo likimą. Ir vidujai nepriimate šios situacijos kaip Dievo siųstos. Už bet kokio, netgi ir didžiausio neteisingumo stovi Dievas. Tai jausdama ir į neteisingumą atsakydama agresija, jūs atsižadate meilės ir Dievo. Matau, kad moteris suprato. Mes atsisveikiname, ir aš padedu ragelį. Dar viena skausmingai sunki pakopa įveikta.

A A f\\ ANTRA KNYGA S u r g c j u s I, a 7. a r c v a .s KARMOS DIAGNOSTIKA 1 1 v Gryna karma BAIGIAMASIS ŽODIS 1993 metų pavasarį pasirodė mano pirmoji knyga. Drauge ruošiau spaudai antrą knygą ir maniau, jog darbą baigsiu 1993 metų rugpjūtį. Tačiau vis atsirasdavo įvairiausių problemų, tai šis, tai tas trukdydavo, ir apskritai, ar antroji knyga išeis, buvo neaišku. Pusantrų metų perdirbinėjau tekstą ir bandžiau visa tai apiforminti vieninga koncepcija. Tikiuosi, kad tai man pavyko. Pastaruoju metu mano vardu buvo išleista daug antros knygos klastočių. Ir vis dėlto manau, kad skaitytojai susigaudę patys. Kai pradėjau ruošti knygas, maniau, kad daug ką suvokiau apie mus supantį pasaulį, tačiau pasirodė, kad padariau tik du mažus pirmuosius žingsnelius. Tyrinėjimams man reikia daug jėgų, todėl pacientų nebepriimu. Tikiuosi, kad informacija, esanti knygoje, padės skaitytojui savarankiškai suvokti savo problemas. Dėl laiko trūkumo nė į vieną man atsiųstą laišką neatsakiau. Manau, kad knyga bus geriausias atsakymas. Jeigu sugebėsiu žengti dar vieną žingsnį gilyn į pasaulio suvokimą, apie tai parašysiu. Linkiu visiems skaitytojams geros kloties ir laimės. 1995 m e t ų kovas Sankt-Peterburgas



442 TRLCIA KNYGA S e r g e j u s I. a 7. a r c v a s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA PRATARMĖ Aš planavau, kad trečią knygą parašysiu tik praėjus keleriems metams po antrosios. Tačiau informacija, kurią gavau po antrosios knygos išleidimo į pasauli, buvo tokia svarbi, kad nusprendžiau kitame antros knygos leidime pridėti papildomai vieną ar du skyrius. Ir vis dėlto suglausti informaciją i vieno ar dviejų skyrių apimtį nepavyko, todėl nusprendžiau išleisti trečiąją knygą atskirai. Norėjau 1996 metų pavasarį išleisti knygą, kurioje būtų buvę atsakymai į gautus laiškus. Tačiau situacija pradėjo taip greitai keistis, kad nutariau palikti pavadinimą \"Karmos diagnostika\" ir duoti informaciją apie pastaruosius tyrinėjimus. Dar kartą noriu perspėti skaitytojus: aš nieko nemokau ir niekur nekviečiu. Esu atlikęs daug bandymų siekdamas suvokti mus supantį pasaulį, turiu patirties, kaip padėti ligoniams. Apie tai ir pasakoju. Jeigu vakar užrašytas pasaulio įvaizdis kuo nors ima skirtis nuo šiandieninio, aš nedarau jokių pataisymų ir išsaugau viską, kaip buvo. Nežinau, kaip baigsis šis savotiškas reportažas, tačiau jaučiu, kad mano tyrinėjimai svarbūs, ir tai stumia mane pirmyn. Dauguma skaitytojų jau suprato, kad mano vardu išleistos klastotės nieko bendro su manimi neturi. Gal parašysiu ir ketvirtą knygą, bet manau, kad tikriausiai ne anksčiau, kaip po kokių trejų ar ketverių metų. Būtų gerai, prieš pradedant skaityti šią knygą, nebesijausti kieno nors nuskaustiems: nei Dievo, nei tėvų, nei aplinkinio pasaulio, nei likimo. Skaitytojams gali pasirodyti, kad knyga sudaryta iš gabalėlių, tačiau už jų - visuma. :

T R L C I A KSNTYYGGA AĄO Meilė žmonėms ir p; KARMOS DIAGNOSTIKA ĮŽANGA Kuo tobulesnė sistema, tuo stipresnė jos tendencija izoliuotis nuo pasaulio, orientuotis tik į save. Vadinasi, dabartinis tobu­ lumas privalo savyje turėti savęs paties neigimą - tai jo išlikimo garantija. Pastaruoju metu man vis krito į akis, kad visas problemas stengiuosi spręsti tik dvasinio apsivalymo metodu. Teoriškai aš visiškai teisus, tačiau ne visuomet gali pakakti laiko dvasiškai apsivalyti. Čia būtini teisingi veiksmai. Kartą pacientas man papasakojo tokią istoriją. - Vienai moteriai burnoje ėmė rastis opelių, negyjančių nuo jokių vaistų. Ji apėjo geriausius Maskvos gydytojus, tačiau viskas veltui. Tada kreipėsi ir į užsienio garsenybes, tačiau vis vien nepasveiko. Bandė jai padėti ir ekstrasensai. Lyg ir pasidarė geriau, bet po kiek laiko viskas prasidėjo iš naujo. Bet kokie bandymai išsigydyti buvo nesėkmingi. Galiausiai ji atsitiktinai kažkam papasakojo savo problemas, o pašnekovas pasakė: - Tavo burnoje metalinės karūnėlės, jos oksiduojasi, ir todėl atsiranda opelių. Kai tik karūnėlės buvo pakeistos, problema išnyko. Man teko susidurti su panašia situacija. Sykį paprašė pagalbos nedidelės firmos vadovas. - Aš jūsų knygą perskaičiau, - sakė jis, - prie pinigų neprisirišęs. Savo darbuotojams moku daugiau, negu jie realiai uždirba, ir sveikatai pinigų negailiu. Tačiau pastaruoju metu mane persekioja kažkokių negerovių nuojauta. - Turite gerą intuiciją, - atsakiau jam. - Vienintelė prieraiša, kurią aš pastebiu, - šeimos gerovė, tai yra nemalonumus, einančius pagal lemtį, jūs priimate šiek tiek priešindamasis. Ši programa persiduoda jūsų pavaldiniams. Aš pažiūrėjau į firmos darbuotojų biolaukus ir pastebėjau juose esant panašų sutrikimą. Atvejis buvo elementarus, ir greit apie jį pamiršau, tačiau po kurio laiko mes vėl susitikome su firmos vadovu. - Žinote, - pasakoja man tas žmogus, - mano darbuotojams prasidėjo nemalonumai. Norėčiau suprasti, kodėl taip yra. Be to,

444 IRl-CIA KNYGA S e r g e j u s I, a v. a r e v a s KARMOS DIAGNOSTIKA mane vis užplūsta kažkokia nesuprantama agresija bendradarbių atžvilgiu. Aš pirmiausia žiūriu į šį žmogų supančių žmonių biolaukus ir matau didelę agresiją. Jos pagrindas - prieraiša prie laimingo likimo, žmonių niekinimas. Biolauke matyti, kaip žiaurėja jų sielos. Be to, tai daugiausia susiję su jų vadovu. Vadinasi, jam padidėjo agresija dėl kažkokios negerovės, arba jis neištvėrė išbandymo. Diagnozuoju jį ir labai nustembu, neradęs jokios agresiįos. Pasirodo, jo dvasinė būklė čia niekuo dėta. Aš apie valandą bendrauju su juo ir karštligiškai bandau surasti priežastį. Jis iškelia dvi ar tris galimas problemas, bet aš matau, kad jos nesusijusios su šia situacija. Lygiagrečiai aš apmąstau dešimtis savo variantų, tačiau kiekvieną kartą atsimušu kaip į sieną. Kai visi mano stereotipai žlunga ir išsenka, galvoje atsiranda tuštuma. Sprendimas ateina nelauktai ir dailiai. - Jūs išlepinote savo darbuotojus dideliais atlyginimais. Pašnekovas suglumsta. - Kaip tai suprasti? Jeigu žmogus daro klaidas ir už tai nėra baudžiamas, auga jo prisirišimas prie laimingo likimo. Jo siela pasidaro išdidi ir agresyvi. Jeigu žmogus gauna didelį atlyginimą, suprasdamas, kad tiek neuždirbo, ir matydamas, kad už tokį patį darbą kiti gauna mažiau, tai jo prieraiša prie laimingo likimo irgi auga. Tokioje situacijoje likti subalansuotam pakankamai sudėtinga. Kūrybingiems žmonėms tai pavyksta geriau. O eiliniam vykdytojui labai sunku. Taigi kreipiuosi į vadovą: - Jūs savo darbuotojams norite gero ir išreiškiate tą norą pagal savo supratimą - nebaudžiate jų už prasižengimus, mokate jiems maksimalius atlyginimus, žodžiu, sukuriate pavaldiniams kuo didžiausią dvasinį ir fizinį komfortą. Tokiu būdu vis stipriau pririšate juos prie materialios gerovės ir stabilumo. Taigi jie, norėdami išlikti, nesąmoningai turi šį stabilumą sugriauti. Įprastoje situacijoje jie turėtų sužlugdyti darbą, tai yra pavojaus šaltinį, tačiau jūsų gera intuicija ir energetika. Todėl žlunga ne tiek darbas, kiek pavaldinių likimai. - Žiūrėkite, - rodau jam, - vieno jūsų darbuotojo situacija artėja prie mirties, o kito biolauke - mirties hieroglifas. Tačiau, jeigu jie mirs, nubaustas būsite jūs. Anksčiau dauguma tėvų galvojo, kad sudalyti vaikams kuo komfortiškiausias sąlygas ir nuolat apipilti juos moralizuojančiais pamokymais, yra pedagogikos esmė. Tačiau vaikas niekuomet nepriima moralizuojančių pamokymų ir netgi ne tėvų elgesys ir poelgiai čia svarbiausia. Svarbu, kas vaiką auklėja ir tarsi veda už rankos - tai vidinė jo tėvų dvasios būklė. Pedagogika - tai, iš vienos pusės, meilė vaikui, o iš kitos pusės - sukūrimas

KARMOS DIAGNOSTIKA TRHCTA KNYGA 445 Meilė žmonėms ir pasauliui tokių situacijų, su kokiomis jis toliau gyvendamas susidurs, ir jo apsauga tose situacijose. Tėvo paskirta griežta nuobauda vaikui už prasižengimą, drauge akivaizdžiai rodant, kad jį myli, bus daug geriau, negu nenoras jį fiziškai ir dvasiškai įskaudinti. Gerumas be drausmės ne mažiau pavojingas kaip prievarta ir žiaurumas. Skambina pacientė, sena mano pažįstama. Aš prisimenu, kad tada, kai jai buvo nustatyta diagnozė \"inksto vėžys\" ir pasiūlyta inkstą pašalinti, mes rimtai pasikalbėjome. - Jeigu jūsų antrasis inkstas pagal energetiką būtų sveikesnis, operaciją atlikti būtų prasminga. Tačiau jo energetika taip išbalansuota, kad operacija vargu ar padės. Diagnozės vėliau buvo atsisakyta, tačiau retkarčiais mes vis dar vienas kitam skambindavome, ir aš jau spręsdavau kūrybinius klausimus, Šv įt ai yra ne sveikatos problemas, o įvairių situacijų analizę. kartą jai kažkodėl pakilo temperatūra apie 40°C. Aš pastebėjau prieraiša prie dvasingumo ir laimingo likimo. - Atsisakykite bet kam ir bet kokių pretenzijų, permąsčiusi visas situacijas, kai jus buvo ištikę nemalonumai. Paskambinkite rytoj. Rytojaus dieną ji skambina: visiškai jokių pakitimų. Aš vėl žiūriu į biolauką ir aiškinu jai toliau: - Jūs savo nepasitenkinimą, susierzinimą, nuoskaudas perdavėte dukrai ir būsimiems vaikaičiams. Melskitės už juos. Kitą dieną ji vėl skambina ir iškankintu balsu pasako, kad būklė dar pablogėjo. - Iš savo dukros sielos jūs nesugebėjote pašalinti prieraišos prie dvasingumo ir laimingo likimo. Dvasingumas - tai ne tik dora ir teisingumas, tai ir planai, tikslai, uždaviniai, tvarkingumas. Prisirišęs prie tvarkos gydomas tvarkos žlugdymu, kitų žmonių netvarkingu elgesiu. - Kokios čia dar gali būti kalbos apie tvarką, - dejuoja moteris. - Jau keli mėnesiai, kaip persikėlėme į naują butą, o gyvename tokioje betvarkėje, kad daugiau aš jau nebegaliu tverti. Specialiai pasiėmiau atostogų, kad susitvarkyčiau, ir susirgau. Man ūmai paaiškėja: - Jūs todėl ir susirgote, kad norėjote susitvarkyti. Jeigu būtumėte susitvarkiusi, būtų galėjusi susirgti jūsų dukra. Prisirišimo programa prie stabilumo ir tvarkos būtų staigiai sustiprėjusi. Suvokite - gyvenimas tai nėra tvarkos įsikūnijimas. Medžiagų apykaita - tai kontroliuojamas irimas. Jeigu panaikintume bet kokį irimą, žmogus virstų lavonu, nebūtų jokios medžiagų apykaitos. Gyvenimas yra švytuokiinis procesas: nuo tvarkos į chaosą ir atgal. Tvarka kartais pavojingesnė už chaosą. Kai jūs susierzindavote dėl to, kad kažkas pasielgė ne pagal jūsų numatytus planus, tokius, kokius jūs

TRLCIA KNYGA Sergejus La za re va s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA įsivaizduojate, ir sujaukė jūsų stabilumą ir gerove, tai taip prie to stabilumo ir gerovės prisirišdavote, kad aplink viskas pradėjo irti ir žlugti - pirmiausia situacijos, o paskui ir sveikata. Kreipkitės į Dievą ir prašykite atleidimo, kad jūs suabsoliutizavote tvarką ir tai perdavėte palikuonims. Kitą dieną moters temperatūra normalizavosi. Man skambina pacientai - vyras ir žmona. -Kažkodėl mums abiems vienu metu pairo sveikata, - skundžiasi jie. - Žmona lyg ir visai gerai jautėsi, o dabar staiga visai nebegerai. - Dabar ruduo, - aiškinu aš jiems, - stiprėja kontaktas su pomirtiniu pasauliu, kur yra mūsų sąmonės saugykla. Išplaukia purvas, anksčiau nepastebimas, ir ryškiai sustiprėja problemos. - Jūs, - aiškinu vėl vyriškiui, - prisirišote prie žemiškų dalykų - pinigų ir laimingo likimo. Pinigai jums - ne tik materialinė gerovė, bet ir stabilumo, ir valdžios simbolis, o žemiškumo stabilizacija jums dažnai vykdavo per žmoną. Siunčiamo apsivalymo nepriėmėte ir įsižeidinėdavote. Įsižeidinėdamas ir savo sūnų pririšote prie žemiškų vertybių. Jo prastas biolaukas, ir jums dėl to skauda širdį. Žmona prisirišusi prie dvasingumo. Tokiems žmonėms atrodo, kad jie visuomet teisūs. Savo pasaulio supratimą jie nori įteigti visiems. Jiems dažnai atrodo, kad žmonės ir visas pasaulis neteisingas. Jie vis jaučia panieką kitiems ir ypač juos erzina žmonės, kurie griauna jų sumanymus ir elgesio stereotipus. Jūsų žmona per agresiją taip pat pririšo prie dvasingumo dukrą ir sūnų. Dukrai, norint išlikti, reikia pakilti aukščiau dvasingumo arba visiškai jo atsisakyti - tai yra savo elgesiu pažeidinėti moralės ir padorumo principus. - Jūs, - aiškinu moteriai telefonu, - pastaruosius kelis mėnesius smerkėte ir niekinote savo dukrą, nesuvokdama, kad pati iššaukėte tokį jos elgesį. Vadinasi, užuot padėjusi savo dukrai, jūs nesąmoningai ją skandinote. Todėl jums pašlijo sveikata. Šiuo metu tas pašlijimas gelbsti jūsų dukros gyvybę. Vyras klausia mane: - Man dabar nepakenčiamai skauda širdį, ar reikia kviesti greitąją pagalbą ir gerti vaistus? - Skausmais širdyje šiuo metu blokuojama jūsų pasąmonės agresija, nes ji gali nužudyti žmoną, todėl vaistai jus išgelbės, tačiau sutrėks ją. Tik paraleliai galima darbuotis, tai yra, tuo pačiu metu meldžiantis ir apsivalant sielą. Po poros dienų jie vėl skambina - būklė pagerėjo, tačiau nedaug. - Šiuo metu atėjo laikas, - aiškinu jiems, - kai niekam neleidžiama būti vien materialistu ar idealistu. Anksčiau žmogus

Sergejus Laza i eva s _ TRLCIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui prisirišdavo prie žemiškumo ir atsižadėdavo Dievo, jo kūnas pasiligodavo, ir jis mirdavo. Paskui atsižadėdavo visko, kas žemiška, ir siekdavo dvasingumo ir šiame laikotarpyje maždaug devyniasdešimt aštuoniais procentais būdavo laimingas. Po to žmogus prisirišdavo prie dvasingumo ir jo dvasia imdavo sirgti. Ilgą laiką mokslininkai griežtai skirdavo racionalumą nuo irracionalumo, mintis nuo jausmų. Tačiau nė vienas rimtas atradimas neapsiėjo be to, ką mes vadiname \"intuityviu proveržiu\", \"praregėjimu\". Mokslas grindžiamas patirtimi, eksperimentu. Juo patikrinama kokia nors idėja ar koncepcija, arba, mokslininkų žodžiais tariant, eksperimentas pagimdo atradimą. Tačiau, norint atlikti eksperimentą, intuityviai reikia jausti rezultatą. Giluminiame emociniame lygmenyje eksperi­ mentas ir atradimas jau įvyko, reikia tik juos realizuoti. Visko pagrindas - nauji emociniai pasaulėjautos modeliai. Juos teikia menas, filosofija ir religija. O taip pat gyvenimiškos situacijos, kurios kasdien mums nutinka. Jei iš visų gyvenimiškų kolizijų išeiname su meile, tos kolizijos praturtina mūsų jausmus. Dažnai mokslas atsiduria aklavietėje, bandydamas tik logika sujungti nutrūkusias grandis. Neseniai su įdomiu klausimu į mane kreipėsi bičiulis urologas. - Ar galėtum man paaiškinti vieną dalyką? Žmogus atlieka gydymo kursą dėl trichomonadų. Niekas nepadeda. Kursą kartojame - rezultatas toks pat. Po tam tikro laiko atliekamos analizės, jos rodo tą patį vaizdą. Paskui staiga, be jokių matomų priežasčių, infekcija išnyksta. Atliekamos analizės - viskas švaru. Praeina keletas mėnesių, šlapimo analizėje pasirodo negyvos trichomonados. Per mikroskopą jos atrodo taip, tarsi pacientas būtų atlikęs sustiprintą gydymo kursą. - Įprastos logikos čia nėra, tačiau įvykis logiškas, tiesiog reikia prisilaikyti kitos koncepcijos. Įprastinė koncepcija byloja, kad vaistai veikia infekciją, ligą sukeliančius mikroorganizmus. Į patį žmogų, jo būklę iki šiol čia nebuvo atsižvelgiama. Pastaruoju metu buvo pradėta skirti dėmesio imunitetui. Ir, kad vaistų poveikis būtų efektyvesnis, prieš tai ligonis veikiamas imuniniais preparatais. Tačiau koncepcija nepasikeitė: infekcija esanti tik blogis. O iš tikrųjų kiekviena infekcija blokuoja įvairių rūšių pasąmonės agresiją. Ši agresija deformuoja biolaukų struktūras ir mažina tiek paskirų vietų, tiek bendrą atsparumą. Galima priiminėti imuninius preparatus, o paskui slopinti infekciją antibiotikais, tačiau, išgydę viena, apsunkiname ką kita. Neseniai į mane kreipėsi vienas vyras. Jam penkiasdešimt metų, o jaučiasi esąs visiškas impotentas. Dažniausiai impotencija atsiranda dėl pavyduliavimo, nuoskaudų ir moterų niekinimo. Ši

448 T R ü C l A K N Y G A Sergejų- Meilė žmonėms n pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA agresija išsikeroja, ir susinaikinimo programa griauna urogenitalinę sistemą. Aiškinu pacientui: - Jūs pykote ant savęs, jūsų skaudžiausios vietos kitos - gabumai, tobulybė, likimas, ateitis. Jūsų susinaikinimo programa pusantro karto viršija mirties lygį. Vadinasi, arba stipriai sumažėja potencija, arba prasideda stiprus hemorojus, arba šlapimtakių infekcija. Jūs sėkmingai gydote infekciją ir gaunate impotenciją, todėl geriau pradėti nuo to, kas svarbiausia. Apskritai, tokia sąvoka kaip senėjimas dažniausiai būna susikaupusių pretenzijų supančiam pasauliui, sau ir Dievui rezultatas. Grįžkime prie infekcijos. Priklausomai nuo vidinės būsenos, emocinio žmogaus kryptingumo, jo pasąmonės agresija užsiliepsnoja arba blėsta. jKai žmogus ryja tabletes ir atlieka gydymo kursą, gydymasis nesąmoningai slopina geidulingumą, seksualinį malonumą ir seksualinių santykių norą. Seksas asocijuojasi su skausmu ir liga. Žmogus prievarta atitraukiamas nuo žemiškų malonumų. Jeigu žmogus meldžiasi, pasninkauja ir badauja, vyksta tas pats procesas, tik jau savanoriškas. Žeminimo programa palaipsniui įeina į pasąmonę ir kai tik nusileidžia iki atitinkamo lygio, pasąmonės agresija silpsta, kadangi smarkiai silpsta sielos ir seksualinių malonumų sąsajos. Infekcija darosi nebereikalinga, ir organizmas ją greitai sunaikina. Tačiau tuo atveju, jeigu žmogus vėl puls prie seksualinių malonumų, pamiršęs viską, organizmas tam tikroje zonoje laiko naują infekciją. Kai agresija nedidelė - analizės švarios, jai didėjant, iš ribotos zonos pradeda plisti trjehomonados, tačiau aplinka dar labai aktyvi, ir mikroorganizmai joje žūsta. Kai agresija stipriai padidėja, tada po seksualinio kontakto, kuris daugeriopai padidina prieraišą prie kūniškų malonumų, zona atsidaro ir pradeda aktyviai daugintis infekcija, o žmogus mano, kad jis užsikrėtė po seksualaus kontakto. Jeigu vyro pasąmonės agresija moterims didelė, iš keleto moterų jis intuityviai pasirinks būtent tą, kurios bjaurus charakteris arba kuri turi infekciją. Ir jos link trauks vyrą jo antrininkas arba jo lemtis. Juk nuoskauda - tai užuolankomis palinkėjimas mirties. O kai pirštas nori sunaikinti ranką ar organizmą, su pirštu paprastai nesiskaitoma. - Supratau tave, - atsakė bičiulis. - Dvasinis tobulėjimas, aišku, puikus dalykas, tačiau ne kiekvienas gali iš karto pasikeisti. Vaistai vis dėlto padeda. Ar sutinki? - Sutinku! - Aš noriu tave patikrinti. Ar pagal vaistų pavadinimus galėtum pasakyti, kurie efektyviausi naikinant chlamidijas? Šiuo metu gydytojai urologai gydo tiko metodu. Atlieka vieną kursą,

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA 449 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui nepadėjo - atlieka kitą, o tai, kad pacientas pažaliuoja ir pažeidžiamos jo kepenys - niekam nerūpi. Aš imu paciento florą, ir laboratorijoje patikrinamas jos jautrumas įvairiems vaistams. Tai padeda tausoti ir laiką, ir paciento sveikatą. Dabar aš noriu patikrinti paimtąsias chlamidijas, kaip jos sureaguos į keturiolika naujų preparatų rūšių. Jis vardija jas, o aš intuityviai apskaičiuoju jų tinkamumą. Tik du preparatai pagal mano intuiciją galėjo būti kažkiek efektyvūs. Po savaitės mes susiskambinome. Gydytojai patikrino vaistus su mikroorganizmų kultūra ir teigiamus rezultatus davė tik du preparatai. Būtent tie, kuriuos aš pasakiau. - Tai tiesiog stebuklas, - stebėjosi bičiulis. - Tai ne stebuklas, - atsakau aš. - Kiekvienas mūsų turime tą informaciją, tik nemokame ja tinkamai naudotis. Jeigu mes, ko nors imdamiesi, iškart nepagalvojame apie keletą variantų ir neįvertiname galimų pasekmių, tai gali liūdnai baigtis. Kuo efektyviau paveikia vaistai, tuo daugiau pacientas turi dvasiškai tobulėti. Tokiu atveju padeda nuolatinis meldimasis, ilgalaikis pasninkas, seksualinių kontaktų atsisakymas. Galima dar pridėti fizinius ir kvėpavimo pratimus, tada ir vaistai, užuot kenkę, padės. - Gerai. O jeigu pridurtume gydymą adatomis? - Viskas priklauso nuo gydančio adatomis gydytojo asmenybės. Du gydytojai, visiškai vienodai veikdami adatomis, gaus visiškai skirtingus rezultatus. Ir ne kiekvienam žmogui iš aukščiau leidžiama tapti gydytoju, o ką jau kalbėti apie adatomis gydantį gydytoją. Net skirdamas tabletes gydytojas įjungia savo energetiką. Todėl jis visuomet turi būti šiek tiek dvasininkas. Tik turint daug meilės širdyje galima tapti gydytoju. Tuomet, duodamas tabletes kūnui pasveikti, gydytojas intuityviai gydys sielą. Jeigu meilės sankaupa širdyje mažoka, gydytojas gydo tik kūną, kenkdamas paciento sielai, o paskui atsiskaito už tai savo ir savo artimųjų sveikata. Pagal statistiką gydytojų gyvenimo trukmė trumpesnė, negu kitų profesijų žmonių. Norėdami ją prailginti, jie turi kasdien kaupti meilę širdyje ir suvokti vieną paprastą tiesą - joks gydytojas ir joks žiniuonis negydė ir negydo, jie tik padeda ligoniui pasveikti. Neseniai aš nusprendžiau padaryti sau nedidelį egzaminą. Man buvo pasakyta, kad išsunktos augalų sultys po tam tikro apdorojimo įgauna gydomųjų savybių. Padarytas eksperimentas: į tokią terpę patalpinus vėžio ląstelių pasėlį vienoje terpėje ląstelės žuvo, o kitoje - aktyviai dauginosi. - Leiskite, aš nustatysiu - kokioje, - pasiūliau aš. Prieš mane pastatė penkis buteliukus. Tarp jų - du buteliukai, su kurių turiniu buvo eksperimentuojama. - Šiuose dvejuose buteliukuose galima stebėti aktyvų augimą, 15. 1548

TREČIA KNYGA Sergejus La/a ievas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA - pasakiau aš, - o šiuose trijuose buteliukuose - vėžio ląstelės žus. Mano egzaminatoriai šypsojosi. - Viskas teisingai. Viename iš dviejų buteliukų vyko ląstelių augimas - burokėlių sultyse. Kituose dvejuose buteliukuose su kopūstų sultimis buvo pastebėta vėžio ląstelių sumažėjimas. Dar kituose dvejuose buteliukuose buvo morkų ir petražolių sultys. Reikės ir jas patikrinti. Iš esmės viskas panašu. Tačiau valgant morkas, gerėja regėjimas, o morkos mažina pavyduliavimą. Vadinasi, svarbu ne mikroelementai, o energetika. Pavydulingiems geriau valgyti košes, kopūstus, morkas, petražoles, mažiau pomidorų, o vietoj kiaulienos - avieną. Kiauliena didina pavyduliavimą. Aš dar pirmoje knygoje rašiau apie žmogų, kuris gėrė paskerstų kiaulių kraują, ir tai atsiliepė jo sūnui. Kiaulės kraujuje buvo informacija ne tiek apie baimę, kiek apie \"prisilipinimą\" prie seksualinių malonumų, prie maisto, o ši prieraiša, tai yra visi kūno malonumai, pririša sielą prie Žemės. Kai žmogus kasdien maitinasi skaniai ir įvairiai, vis daugiau jam atsiveria informacijos, glūdinčios maiste. Žmogus pradeda nuo jos priklausyti. Sprendžiant iš visko, mityba periodiškai turi susidėti iš vienodų maisto produktų. Vieni geriausių dėl tos priežasties - duona ir košės. Aš įpratau manyti, kad nauja informacija gaunama kaip netikėta dovana. Žmogui duota pagava - vienam daugiau pasisekė, kitam - mažiau. Šiaip ar taip, apie tai aš anksčiau skaitydavau knygose. Pasirodė, kad nauja informacija visuomet gaunama per skausmą ir kančias. Ji pasirodo kaip blogio jėga, kaip griovimas. Jeigu žmogus neįriiršta, išsaugo meilę, tai išbandymas išlaikytas, ir tuomet antras informacijos įsisavinimo etapas praeina lengvai. Va jis ir priimamas kaip pagava, praregėjimas, kaip nauja idėja. Ne iš karto aš suvokiau, kaip čia yra... O suvokęs pradėjau pacientams aiškinti: \"Pagrindinė pasaulio konstrukcija - meilė\". Visata yra trijų esmių sąveikos rezultatas - viena kuria, kita griauna, o trečia stabilizuoja. Chaoso, arba griovimo jėgos, yra aukštesnė tvarka. Vadinasi, chaose slypi didelė meilė Dievui. Todėl, jeigu atliepdami į sugriovimą mes į sielą įliejame meilės, tuomet griovimas tampa kūrimu. Vidinė neapykanta dėl sugriovimo - tai nenoras toliau tobulėti. Todėl, kuo daugiau meilės Dievui jaučiame mus užgriuvus nemalonumams, tuo giliau pažįstame visa, ką Dievas sukūrė. Vienas rimčiausių mano pažinimo etapų prasidėjo 1994 metų pabaigoje. Aš pajutau, kad pradedu nebekontroliuoti situacijos, nors dirbau pagal savo sukurtą schemą. Yra žemiškumas ir yra Dieviškumas. Prisirišimas prie žemiškumo sukelia agresiją, o

Sergejus Lazarevas TREČIA KNYGA AC1 KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms i r pasauliui TO 1 paskui - nelaimes ir ligas. Ir aš paaiškinau pacientams, kodėl Mozė žudė tuos, kurie meldėsi aukso veršiui: Mozė bandė sustabdyti tuos, kas pinigus prilygino Dievui. Aš jiems sakydavau: štai žemiškumas, o štai - dvasingumas ir Dieviškumas. Dvasingumas ir Dieviškumas man buvo tas pats. Kai tik žemiškumo sampratą maniau ryškiai apibrėžęs, o ir nusprendžiau, kad jau galiu antrąją knygą išleisti, su manimi pradėjo darytis keisti dalykai. Pirmiausia smarkiai padaugėjo ligonių, kuriems aš negalėdavau padėti. Mane žmonės pradėjo apgaudinėti ir apvilti pačiais netikėčiausiais būdais. Aš rašiau apie tai antrojoje knygoje. Be to, ši banga vis augo. Aš norėjau padėti vienam žmogui. Jis man spaudė ranką ir buvo labai dėkingas. O po to paaiškėjo, kad jis būtent tuomet su savo draugu ruošė planus, kaip iš manęs atimti kuo daugiau pinigų. Jeigu tai būtų buvusi paprasta apgavystė, aš ją būčiau lengvai priėmęs, tačiau mane išdavė žmogus, kuriuo aš pasitikėjau ir kuriam norėjau padėti. Mano sistema nedavė atsakymo, kodėl taip įvyko. Viskas pasiųsta Dievo, jaučiau, ši nežmoniška, nedora istorija kažkam reikalinga. Tačiau kam, neturėjau jėgų suvokti. Vienintelis dalykas, ką aš galėjau padaryti - neturėti tiems žmonėms jokių pretenzijų, neužslėpti jokios nuoskaudos. Aš tai padariau pakankamai greitai. Sudėtingiau buvo įveikti meilės išdavusiems atsižadėjimą. Gražu, - mąsčiau aš, - mane išdavė, o aš turiu juos mylėti. Aš tai įveikiau, ir mano pretenzijos visiškai išnyko, tačiau neišnyko problemos. Po kurio laiko kairieji mano \"Moskvičiaus\" ratai pateko iš pradžių į smėlį, paskui į purvo balą. Mašiną išmetė ant šaligatvio, ir ji slyste praslydo tarp dviejų medžių, prarasdama pirma kairįjį, o paskui dešinįjį sparną. Jeigu mašina būtų suknežinusi ne sparnus, o priekį, mano vietoje būtų atsidūręs variklis. Tačiau, visa tai buvo smulkūs nemalonumai. Sunkiausia man buvo matyti, kad kokiam nors pacientui preciziškai ištobulinta mano sistema neduoda rezultatų. Tarytum žmogus skęstų, o aš, užuot jį gelbėjęs, mosuoju jam nuo kranto ranka. Prisimenu vieną atvejį. Į mane kreipėsi fiziškai sveikas pacientas, tačiau jo biolauke buvo prasidėjusios didelės problemos. - Jūsų siela prisirišusi prie pinigų ir laimingo likimo, - aiškinu jam. - Jūsų pasąmonės agresija viršija mirtiną lygį, ji - lyg lėto veikimo mina, esanti jumyse ir galinti sprogti. Jums reikia garbinti ne žemiškumą, o dvasingumą ir Dieviškumą. Jis manimi patikėjo, jo būklė ėmė gerėti, tačiau vėliau įvyko kažkas netikėta. - Aš mečiau darbą, - pasakojo jis man, - nebeturiu jokio 15*

TREČIA KNYGA S e r g e j u s L a v. a r e v a s Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA noro dirbti. Visa, kas žemiška, manęs kažkodėl nebedomina. - Nesijaudinkite, tai greitai praeis, - aiškinau aš. - Iš pradžių žmogus žemiškumo atsižada, pasidaro jam abejingas, paskui grįžta prie žemiškos laimės ir džiaugiasi ja, nebebūdamas prie jos prisirišęs. Tačiau jis negrįžo. Jis tolo ir tolo, o aš nieko negalėjau padaryti. Jo žmona skambindavo ir verkdama prašydavo padėti. - Aš baiminuosi dėl vyro psichikos, - sakė ji, - jis visur prikabinėjo kryželių ir šventųjų paveikslų, nustojo bendrauti su bičiuliais ir giminaičiais. Kad ir ką aš jam sakyčiau, jis manęs tiesiog negirdi. Aš vėl kalbuosi su pacientu. Aiškinu jam, kad metas grįžti prie žemiškumo. Bet jam nebeišeina. - Žinote, manęs nebedomina nei moterys, nei gyvenimas apskritai, - atsako jis man. Aišku, buvo galima suversti bėdą paciento asmenybės ypatumams, tačiau jaučiau, kad tai susiję su ana pakilusia banga, kurios aš negaliu sustabdyti. Vadinasi, antrąją knygą išleisti per anksti. Kažkas mano teikiamoje informacijoje neišbaigta. O aš kaip niekas kitas žinau, kokį milžinišką poveikį daro informacija, pateikta knygoje. Beje, tuo pačiu metu knygų rinką užplūdo piratinės klastotės, kuriose rašoma tai, dėl ko skaitytojams \"plaukai ant galvos šiaušėsi\", ir visi manė, kad tai parašiau aš. Man buvo siūloma antrąją knygą išleisti dalimis, kad nors kiek būtų galima sustabdyti knygų rinkos savivalę, tačiau aš negalėjau rizikuoti. Beje, skaitytojai, perskaitę mano antrąją knygą, nežino, kad iš tiesų tai trečioji. Tikra antroji knyga buvo parašyta 1993 metais. Aš iš jos panaudojau tik vieną atvejį, o visa kita išmečiau į šiukšlių dėžę. Ir pradėjau knygą rašyti iš naujo. Man nesinorėjo, kad antroji knyga būtų gromulavimas ar kartojimas pirmosios. Todėl joje ir atsirado ryškaus proveržio pojūtis, \"tarytum rašė ją kitas žmogus\", - pripažino skaitytojai. Visoje toje maišatyje iš tikro man buvo aišku viena: mano sistema netobula, tačiau kelio atgal jau nėra, o priekyje - siena, kurios įveikti neįstengiu. Aš jos būčiau ir neįveikęs, jeigu nežinočiau, kokie svarbūs tyrinėjimai tiems, kas artimiausiu metu susirgs ir bus netoli mirties, nesuprasdami, dėl ko ir kaip čia yra. Šiuo metu smulkiai neprisimenu, kaip tai įvyko, tačiau žingsnis po žingsnio einant pirmyn, man vis labiau aiškėjo, kokią dariau klaidą. Palengvėle perpratau, kad dvasingumas ir Dievas yra skirtingi dalykai, kad gabumai ir intelektas - pirmasis dvasingumo klodas, o jo pagrindą sudaro subtilesni klodai. Dorovingumas, padorumas, teisingumas, moralė, idealai. Dienąnakt bandydamas išspręsti situaciją, aš kaskart įsitikindavau, kad dvasingumas - daug didesnė vertybė, negu žemiškumas, materialumas. Tačiau kas dvasingumą siekia padaryti tikslu - tas dar labiau atsižada Dievo.

MEILĖ ŽMONĖMS IR PASAULIUI Dabar 1996 metų sausis, aš žiūriu per langą į apsnigtas medžių šakas ir dar kartą apmąstau pastarųjų mėnesių įvykius. Taigi parašiau antrą knygą, joje žengta tolyn, bandant išvystyti savo koncepciją. Pirmojoje knygoje viskas buvo labai paprasta - atsirado agresija, pasirodė ir liga. Pašalinai agresiją - atsikratei ir ligos. Antrojoje knygoje bandžiau sužinoti, iš kur atsiranda agresija, ir priėjau išvados: ją sukelia netikra prioritetų sistema. Pernelyg stipri prieraiša prie žemiškų vertybių, noras jas laikyti gyvenimo tikslu ir prasme neišvengiamai daro žmogų vis agresyvesnį. Tai reiškė, kad Dievą reikia mylėti daugiau, negu visa, kas žemiška. Po to aš suvokiau, kad mano atradimai ne nauji - visa tai buvo galima perskaityti Biblijoje. Ir ne tik Biblijoje, bet ir Indijos filosofiniuose šaltiniuose kalbama apie tai. Kas pernelyg sužemiškėja, tas duodasi pagaunamas aistrų, o aistros nuveda į ligas. Aš suvokiau, kad iš naujo kloju kelią, kuris iki. manęs buvo nuklotas. Bet kadangi nesijaučiau priklausomas nuo jokių šaltinių, tai neatsisakiau jokių tyrinėjimų ir žengiau pirmyn. Islamas, krikščionybė, judaizmas atsirado vėliau negu Indijos religija ir filosofija. Mano nuojauta sakė, kad suvokęs svarbiausius šių religijų momentus, apibendrinęs juos, aš ne tik priartėsiu prie Indijos filosofijos ir religijos, bet ir privalėsiu imtis dvasinių pratybų. Tačiau prieš tai man reikėjo remiantis savo sistema suvokti, kodėl Indijos filosofijoje Dievas yra Kūrėjas, kodėl ši Visata paskelbta iliuzija ir ją mylėti - nėra prasmės. Realybė stūmė mane prie šito daug greičiau, negu aš galvojau. Kai jau buvau bebaigiąs antrąją knygą, mano įvaizdžių sistema apie pasaulį smarkiai pasikeitė. Tvirtai žinojau ir šimtais faktų įrodžiau, kad žemiškos vertybės - ne Dievas ir jų garbinti negalima. Tačiau man dvasingumas ir Dievas susiliedavo į viena. Skausmingai viską permąstydamas aš spėjau sustabdyti dramą, kuri galėjo įvykti artimiausioįe ateityje. Pasirodė, kad dvasinės vertybės taip pat negali būti gyvenimo tikslu ir prasme. Kai siela prisiriša prie jų, plyksteli dar didesnio masto ir galios agresija. Tai, ką suvokiau, suspėjau įterpti į antrąją knygą ir buvau įsitikinęs, kad to pakanka, dabar beprotiška skuba

TREČIA KNYGA Sergejus Lazareyas Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA gali sustoti ir keletą metų aš galėsiu skirti laisviems tyrinėjimams. Juo labiau, kad atsirado įdomi tema, susijusi su laiku. Aš jaučiau, kad šioje temoje daug kas slypi. Kas tai yra laikas? Kodėl jis neatskiriamai susijęs su erdve ir materija? Laikas - tai visuomet kažkokia trukmė, vadinasi, jis susijęs su erdvės savybėmis. Jeigu erdvę sutrauktume į tašką, susitrauktų į tašką ir materija, o tuomet susitrauktų ir sustotų laikas. Materija, erdvė - stabilios informacinės grupuotės. Vadinasi, susitraukiant erdvei ir materijai, presuojasi ir informacija - iš vienos pusės, o iš kitos pusės - informacijos susipresavimas turi sutraukti erdvę ir sustabdyti laiką. Kuo didesnis informacijos glaustumas, tuo lėčiau turėtų slinkti laikas. Žmogus - kaip informacinė sistema - gali veikti erdvės ir laiko pobūdį aplink save. Jeigu atsektume laiko poveikio ypatybes žmogaus organizmo funkcijoms ir atgalinį ryšį, atitinkamai galėtume atrasti naujas tiesas. Vadinasi, dera pradėti nuo elementariausio dalyko - pažiūrėti, kas greitina ir kas lėtina žmogaus senėjimą. Visiems žinomas faktas, kad gilus nesėkmių, nelaimių ėmimas į širdį sendina. Vadinasi, nemokėjimas įveikti streso greitina laiko procesus ir tarsi laiko pagreitinimo reikšmė yra vienpusė, ne į gera, tačiau aš prisimenu įdomų pokalbį su viena mergina: \"Kai atsiranda kokia pavojinga situacija ir aš ko nors bijausi, tai savyje pagreitinu laiką. Ir man tuomet daug lengviau kontroliuoti situaciją, tačiau tuomet menstruacijos man prasideda keliomis dienomis anksčiau\". Aš prisiminiau, kad daugeliui žmonių kritiškų situacijų metu pagreitėja vidiniai procesai, o viskas aplinkui tarsi sulėtėja. Dažnai tai padeda išgelbėti gyvybę. Tačiau tuo pačiu metu pastebėjau, kad, nesilaikydamas aukščiausiųjų dėsnių, žmogus ima senti greičiau. Jeigu yra agresija laikui, senėjimas pagreitinamas labai sparčiai ir jį lydi ligos. Praeities gailėjimasis yra tiesioginė agresija laiko atžvilgiu ir sukelia sunkiausias ligas. Ateities baimė - taip pat. Tačiau vidinė agresija nebūtinai greitai sendina, tiesioginio ryšio tarp jos ir senėjimo nėra. Pamenu vieną pacientę, kuriai bandžiau padėti 1982 metais, tuomet aš dar dirbau poliklinikoje Nevos prospekte. Liesutė gal penkiasdešimt penkių ar penkiasdešimt aštuonių metų moteris pasakojo apie savo problemas. Aš ramiai be ypatingų emocijų jos klausiausi. Tačiau kai ji parodė savo nuotrauką, buvau pritrenktas. Iš tikrųjų ji neturėjo dar nei keturiasdešimties. Laiko skirtumas tarp dviejų nuotraukų, kurias ji man parodė, buvo dveji metai. Vienoje nuotraukoje - tiesiog žydinti labai graži moteris, kitoje - po dvejų metų - buvo senelės veidas, geriausiu atveju, jos motinos veidas.

S erge jus L a z a r e v a s TREČIA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Meilė žmonėms ir pasauliui - Jūs laikote užslėpusi didžiulę agresiją laiko atžvilgiu, - sakau jai, - o staigaus jūsų pasenimo priežastis slypi tame laikotarpyje, kai jums buvo aštuoniolika ar dvidešimt metų. Ji iš paskutiniųjų stengėsi prisiminti to laikotarpio įvykius. Tačiau nieko ypatingo negalėjo prisiminti. - Prieš pasendama aš jutau, kaip energija išteka iš saulės rezginio, - pasakoja ji. - Ir kažkodėl plykstelėjo susidomėjimas vyrais, noras meilės. Tuomet aš mačiau tik agresijos ryšį su liga, bandžiau rasti priežastį ne tik joje, bet ir jos protėviuose pagal moteriškąją liniją. Tačiau nors kaip įmanydami ir aš, ir ji stengėmės, nepasiekėme jokių permainų. Aš dažnai grįždavau prie šio atvejo, augant mano patyrimui ir gausėjant žinioms. Kai jau buvau bebaigiąs antrąįą knygą, ir, be žemiškų vertybių, buvau apčiuopęs ir dvasines, jau galėjau jos atvejį apibūdinti kaip neįtikėtino pavyduliavimo blokuotę. Jos pavyduliavimas buvo didesnis už paprastą devyniasdešimt kartų. Teorija rodė, kad esant tokioms sąlygoms nei ta moteris, nei jos vyras neišgyvens. Staigus senėjimas užblokavo norą pavyduliauti. Tačiau kokiu būdu pavyduliavimas susijęs su laiko pagreitėjimu, aš negalėjau suvokti. Pastaruoju metu man vis dažniau pasitaikydavo atvejai, kai žmogus prisirišęs prie laiko. Jeigu kam nors įžeidžiant aukščiausius meilės ir padorumo jausmus jis rodydavo agresiją, vadinasi, prisirišdavo prie laiko. Žodžiu, aukščiausiųjų dėsnių pažeidimas ima greitinti laiko tėkmę, ir tikriausiai tos moters sieloje šie dėsniai buvo labai smarkiai pažeidžiami, o pažeidimas vyko per pavyduliavimą. Prie šios temos aš grįžau 1995 metų rudenį, mano kojų pirštų odą pradėjo skaudėti, ir ji prarado jautrumą. Sprendžiant pagal proceso dinamiškumą, netrukus galėjau likti be kojų. Be to, dar pradėjo blogėti regėjimas, atsirado toliaregiškumas, kurio anksčiau nebuvo. Aš maniau, kad dėl visko amžius kaltas, ir pernelyg nekreipiau į tai dėmesio, tačiau ir mano artimųjų regėjimui pradėjo darytis keisti dalykai. Suvokiau, kad atplaukia kažkokia pavojinga banga, tačiau nieko negalėjau padaryti. Pirmąkart nekaip pasijutau, kai bandžiau padėti vėžiu sergančiam ligoniui. - Jūsų ligos priežastis - pavyduliavimas, - aiškinau jam. - Jūs prisirišote prie mylimo žmogaus ir prie santykių su juo. Melskitės, kad meilė Dievui būtų jums didžiausia laimė. Tačiau kad ir kaip jis stengėsi, pavyduliavimas blėso labai pamažu. - Žinote, - aiškinau jam, - norint būti sveikam, reikia suprasti, kad visos egzistuojančios vertybių sistemos - tik priemonės mylėti Dievą. Mūsų Visatoje egzistuoja materija, erdvė ir laikas. Materiją atitinka žemiškosios vertybės, erdvę - dvasinės vertybės. Jūsų

A S f. \"IRlįclA KNYCiA v ~J \\J Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA prisirišimą prie dvasinių vertybių stiprina trečioji grandis, susijusi su trečiąja vertybių sistema - su laiku. Tai meilė mylimam žmogui ir aplinkiniam pasauliui. Jums tai absoliuti vertybė. Jūs pradedate priklausyti nuo savo meilės, o tai sukelia agresiją. Mes prildausome nuo tikslo ir mus stiprina tikslas. Jeigu mūsų tikslas - Dievas, mes vystomės harmoningai, o visi šventi jausmai viskam, ką sukūrė Dievas, negali būti tikslu. Melskitės, kad jūsų meilė žmonėms ir pasauliui būtų priemonė mylėti Dievą. Jaučiau, kad apčiuopiau, kas svarbiausia, ir dabar jis išsikapstys. Tai, ką aš visai neseniai maniau esant neesminį dalyką - kažkokias prieraišas prie laiko, ūmai išaugo į rimtą problemą, užgožiančią visas kitas. - Argi mylėti žmones - bloga? - nustebusi klausia pacientė. - Meilė žmonėms - nuostabu, - paaiškinau aš, - tačiau kai ji tampa gyvenimo tikslu, tai virsta savo priešingybe - neapykanta. - Žiūrėkite, - sakau aš, - pažiūrėti kilnus jaunas žmogus su barzda ir akiniais, pasakytum mokslininkas filologas. Jį teismas nuteisė sušaudyti, paskui nuosprendį pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Jis nužudė moterį, paskui išprievartavo ir nužudė jos devynmetę dukrą. Pagal diagnostiką jis neprisirišęs nei prie žemiškų, nei prie dvasiškų vertybių. Jis prisirišęs prie meilės žmonėms. Ir štai jis praranda ją ir tampa prievartautoju ir žudiku. Atitinkamai jo aukų programos analogiškos. Todėl prisirišti prie ko nors savo sieloje negalima. Periodiškas atsitraukimas nuo pinigų - žmogų gydo. Periodiškas atsitraukimas nuo dvasingumo - taip pat jį gydo. Jeigu tai darydamas jisai siekia Dievo - jis gydomas dvigubai geriau. Aš girdėjau, kad Serafimas Sarovskis ilgai negalėjo atsikratyti plūdimosi, jis jautė, kad dvasinės vertybės neturi būti nepažeidžiamos. Žmogus periodiškai turi atsitraukti nuo meilės žmonėms ir atsigręžti į Dievą. Aš supratau, kodėl egzistuoja ciniški ir sadistiški anekdotai, kodėl sueities metu žmonės kartais bjauriai keikiasi. Aš visuomet sakydavau pacientams, kad nuoširdumas neleidžia agresijai patekti į sielą ir išgelbsti ją nuo ligų. Pasirodė, kad dar viena nuostabi priemonė yra humoras. Jis griauna mūsų stereotipus ir nepalieka nepažeidžiamos nė vienos šventenybės. Atviri ir pilni patyčių liaudies teatrų juokeliai geriau gydė už bet kokius vaistus. Susumavęs 1995 metų gale aš nusprendžiau, kad visos svarbiausios mūsų Visatos vertybės gali būti įveiktos. Už laiko ir erdvės ribų yra Dievas. Vadinasi, išeidami už laiko, erdvės ir materijos ribų, mes nesirgsime. Materija - Dievo dalis ir joje yra meilės dovis. Erdvė - taip pat Dievo dalis, ir joje yra didelis meilės dovis. Todėl vakuumas gimdo materiją arba, paprasčiau sakant,

Sergejus Lazarevas KARMOS DIAGNOSTIKA dvasia gimdo materiją. Laike yra dar didesnis meilės dovis, todėl laikas gimdo erdvę ir materiją. Aš maniau, kad mano tyrinėjimų sistema jau baigta, tačiau įvykiai pakrypo visai nelaukta linkme, ir pamačiau, kad taip nėra. Pradėsime nuo to, kad mano būklė subtiliajame lygmenyje, kurią aš visą laiką kontroliuoju, metams besibaigiant ėmė labai smarkiai blogėti. Jei nieko nesiimčiau, jutau, kad turėčiau mirti lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Ėmė ryškėti kažkoks naujas klodas, prieš kurį aš buvau bejėgis. Įdomiausia, kad gruodžio pradžioje- pasipylė skambučiai, ir žmonės klausdavo, kada įvyks mano laidotuvės. - Žinote, - pasakojo moteris, - aš lankau ekstrasensorikos kursus, ir mūsų vadovas sakė, kad Lazarevas mirė. Norėčiau nueiti į jo laidotuves, pagerbti jo atminimą. Po kelių dienų vėl skambutis. Skambino žiniuonis iš Siaurės. - Perduokite Lazarevui, kad atidėtų visus reikalus ir atvyktų pas mane, aš galiu jį išgelbėti nuo mirties. Greitai visi pradės mirti nuo baisios ligos. Lazarevas susirgs ir mirs pirmas. Bet jis daug gero padarė žmonėms, ir man norisi jį išgelbėti. - Iš tikrųjų, ruoškis ir važiuok, - pasakė man bičiulis. - Tu pats sakei, kad gali numirti šiuo metu, ir būtent dabar pasigirdo skambučiai su ta pačia informacija. Aš šiandien nupirksiu tau bilietą, važiuok pas tą žiniuonį. Visa tai buvo labai panašu į tiesą. Aš jį raminu: - Įsivaizduok, kad viskas, ką pasakė tas žmogus, yra tiesa. Aš nuvyksiu pas jį ir išsigydysiu. Ką tuomet daryti visiems kitiems? O va, jeigu aš pradėsiu merdėti ir savo metodo dėka surasiu išeitį, tuomet padėsiu milijonams žmonių, todėl skubėti išvykti nėra ko. Skambinu pacientei ir teiraujuosi apie jos savijautą. - Man pasidarė blogiau, - sako ji, - nors visą laiką meldžiausi. - Kaip jūs meldėtės? - Na, prašiau atleidimo, kad esu dvasinga. - Nagi ne dėl dvasingumo reikia prašyti atleidimo, - rėkiu į ragelį. - O dėl to, kad jūs prie jo prisirišote, padarėte jį savo tikslu. Pinigai, materialinės gėrybės - tai laimė, ir šito reikia siekti, bet negalima jų padaryti savo gyvenimo tikslu ir prasme - tai žalinga ir sielai, ir kūnui. Dvasingumas - tai dar didesnė laimė, nes tai žmogų padaro Žmogumi. Bet bus dar didesnė nelaimė, jei dvasingumą padarysime gyvenimo tikslu ir prasme. Gyvenimo tikslas ir prasmė - meilė Dievui, susijungimas su Juo. Nederanti malda ne tik nepadės, bet ir pakenks. Liga - tai susikaupusios agresijos pasekmės. O agresija - neteisingos vertybių sistemos pasekmės. Kai tik žmogus ką nors, išskyrus Dievą, daro savo gyvenimo tikslu ir prasme, dvasioje ima kauptis agresija,

A *Ñ O I R U C I A K N Y G A Sergejus Laza rėvas • *s O Meilė žmonėms ir pasauliui KARMOS DIAGNOSTIKA sukelianti nelaimes, ligas ir mirtį. Dabartiniu metu dėl didelio šių procesų suaktyvėjimo tai pajusti gali kiekvienas. Po keleto dienų man priiminėjant pacientus įvyko įdomus atvejis ta pačia dvasingumo tema. Jaunas žmogus pasakojo man, kad jo sielą apsėdę velniai. Jis kreipęsis į bobutes ir ekstrasensus - velnius išvijo, tačiau neilgam. Velniai kužda: \"Užmušk ką nors, šok iš balkono, ir taip toliau\". Jis atsistoja ir įsiaudrinęs pradeda žingsniuoti po kambarį. Staiga netikėtai baisiu balsu sušunka: - Niekšai, šunes, visus užmušiu! Po to seka tiesiog žvėriškas nesuprantamas riaumojimas. Jis mojuoja kumščiais ir artėja prie manęs. Aš susidomėjęs jį stebiu. Jeigu gausiu per galvą, tai, matyt, manyje yra analogiškos programos. Tačiau vyras nusiramina ir sėdasi prieš mane ant kėdės. - Kas sudaro gyvenimo prasmę? - klausiu jo. Jis gūžčioja pečiais. - Gyvenimo prasmę sudaro tai, kad savo sieloje reikia kaupti meilę Dievui. O jūs praeituose gyvenimuose virš visko iškėlėte savo gabumus ir savo tobulumą. Dorovingumas, teisingumas, intelektas ir gabumai jums buvo pasidarę absoliučios vertybės. ;Jūs pamanėte, kad dvasingumas ir Dievas yra tas pat. Ir pradėjote niekinti ir smerkti negabius, bukus, nedorus ir netobulus žmones. Automatiškai įsijungė sielos gelbėjimo mechanizmas. Ir sieloje ėmė blėsti dvasingumas, tai, dėl ko į ją buvo paplūdusi agresija. Kadangi buvote labai smarkiai prie dvasingumo prisirišęs, velnias jūsų sieloje Įsitvirtino stipriai. Dėl to nei bobutės, nei ekstrasensai nepadėjo. Melskitės, kad dvasingumas, dorovingumas, gabumai ir intelektas būtų jums tik priemonė kaupti meilę Dievui. Kiekvieną dieną kartokite: \"Didžiausia laimė, malonumas ir gyvenimo prasmė man ir mano palikuonims tebūnie meilė Dievui\". - Ir ką, velnias pasitrauks iš sielos? - domisi jis. - Ne, jis paprasčiausiai užims jam priklausančią vietą. Tai, ką mes vadiname velniu - tai infekcija, ryjanti netobulas sielas. Ji būtina kaip evoliucijos elementas. Pradėję stebėti organizmo ląsteles, mokslininkai išsiaiškino, kad be nuolatinės mikrobų atakos ląstelė nustoja vystytis. Mikrobai suryja netobulą ląstelę, besivystančią ne ta kryptimi. Vadinasi, organizmas turi gyvuoti ne visiškai sunaikindamas mikrobus, o dorovinės orientacijos tobulinimo sąskaita. Mes esame įpratę blogį laikyti šėtonu, o gėrį - Dievu. Kadangi Dievas yra visur esantis, tai jis yra ir gėris, ir blogis tuo pačiu metu. Šėtonas - infekcija, tūnanti kiekvieno žmogaus sieloje. Griovimas organizmui - mirtis. Tačiau medžiagų apykaita - taip pat griovimas, tiesa, kontroliuojamas. Jeigu visiškai sustabdytume medžiagų apykaitą, tai yra griovimą, žmogus taptų lavonu. Todėl esmė ne ta, kad sustabdytume griovimą, o ta, kad sugebėtume jį kontroliuoti. Kaip padidinti kontrolę?