S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

S u , c i . , I.»;.r,...s l'l RM A K N Y G A Cn KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguhac.jos sistema UI aktyvizavimas ir jų vykdymas per žmogaus poelgius, - atgailaujant gali būti sustabdytas. Judaizme apibūdintas atgailaujantis arba krikščionių aprašytasis plėšikas ant kryžiaus gali pakilti aukščiau nei šventasis, nes jiems tam reikia dešimteriopai stipresnių pastangų, negu žmogui su švaria karma visą gyvenimą pragyventi šventai. Žmogui su švaria asmeniška ir šeimos karma dažnai reikia mažiau pastangų, norint pasiekti aukštų ir daug rezultatų, negu žmogui su sunkia karma būti tik doram. Todėl visose pasaulio religijose aiškiai suformuluota tezė, kad paties žmogaus veržimasis prie Dievo reikšmingesnis už jo įgimtas galimybes. Atgailos mechanizmas nenutrūkstamai turi būti susijęs su pasaulio pajautimu ir suvokimu, nes norint suvokti, kad dėsnį pažeidei, reikia tą dėsnį žinoti. Pradžioje aš maniau, kad atgaila sugriauna tik programas, suformuotas negatyviomis emocijomis: neapykanta, pykčiu, linkėjimu blogio, tačiau dabar matau, kad jos galimybės daug didesnės ir, svarbiausia, tai didžiausias biolaukų struktūrų pakeitimas ir harmonizavimas. Juk subtiliame dvasiniame lygmenyje kiekvienas žmogus kontaktuoja su Dievu kaip bet kuri organizmo ląstelė - su visu organizmu. Kontakto nutraukti neįmanoma, kad ir kokia sunki būtų karma, kad ir kaip žmogus elgtųsi. Kiekvieno žmogaus biolaukų struktūros turi informaciją apie aukštųjų dėsnių pažeidi­ mus, protėvių ir jo palies praeituose gyvenimuose padarytus, ir kuo pažeidimai rimtesni, tuo subtilesniame lygmenyje jie esti. Jeigu prisiminsime skirtingus biolaukų struktūrų lygmenis, tuomet bus suprantama, kodėl egzistuoja dvi viena kitai prieštarau­ jančios tezės apie žmogaus pirmapradį nuodėmingumą ir pirmapradį tyrumą. Todėl per atgailą siekimas kilti į Nepažinųjį, į Dievą - jau pakopa į subtilesnį lygmenį, į dvasinį žmogaus pakilimą ir karmos išgryninimą. Visos aplinkos vienybė kartais patvirtinama pačiu netikėčiau­ siu būdu. Kartą paskambino mano pažįstama ir pasiskundė, kad jos šuo negaluoja, \"netyčia\" suėdė nuodų ir neaišku, ar bepasiseks jį išgelbėti. Aš patikrinau per nuotolį šuns energetiką ir pamačiau juodas dėmes skrandžio ir galvos srityje, nuodai jau pradėjo veikti smegenis. Šuo nejudėjo. - Ar nuodus galima paveikti energetiškai? - Galima. Aš pradėjau šalinti šuns organizme nuodus per nuotolį, išlestavau, kokius vaistus galima duoti.

58 PIRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Hinlauko savircguli Ištirpinkite vandenyje aspirino ir duokite jam išgerti, pasakiau savo pažįstamai telefonu. Juoda dėmė po pusvalandžio pradėjo keistis, pasidarė pilka, sumažėjo jos dydis, šuo pamažu prasidėjo atsigauti. Energetika smarkiai pagerėjo. Tačiau man buvo svarbu žinoti, kodėl šuo suėdė nuodus. Aš tęsiau tyrimus ir pasirodė, kad nelaimingo atvejo priežastis glūdi šeimininkės elgesyje, - neseniai ji buvo pažeidusi aukščiausius Visatos dėsnius. Apie tai smulkiau pasikalbėsime antrojoje knygoje. Šnekuosi su jauna moterimi. Ji pateko į autokalastrofą, buvo smegenų sukrėtimas, o šiuo metu jai tirpsta rankos pirštas. Aš ieškau avarijos priežasties, analizuoju pasekmes, aiškinu moteriai nelaimės priklausomybę nuo jos poelgių. - O kaipgi mano sveikata? - klausia ji. Kai ateina gydytis nieko apie mano metodą nežinąs žmogus, jis laukia, kada aš pradėsiu vedžioti rankomis, ir menkai tesuvokia aiškinimus, ne iš karto supranta, kiek toks poveikis stipresnis. Kartais netgi įsižeidžia ir tai, deja, nepraeina be pasekmių ligoniui. Po kelių dienų moteris pasijuto žymiai geriau, tačiau kai ji atėjo antrą kartą, aš atkreipiau dėmesį, kad biolaukas iškreiptas dėl to, kad ji anksčiau nepasitikėjo manimi ir automatiškai mane atakavo. Paaiškinau moteriai, ką buvau pastebėjęs. - Šito negali būti! - Žiūrėkite, vaizduoju situaciją: kai išėjote iš manęs, jūs maždaug dešimt minučių jautėte nepasitenkinimą, o kadangi jūsų karma nelabai švari, prisijungė tėvų pažeidimai, ir prasidėjo tikras manęs atakavimas. Ar jūs pastaruoju melu turėjote nemalonumų? - Taip, mano šuo vos nepateko po mašina. Aš piešiu biolaukų struktūras - ir moters, ir šuns. Jos identiškos. Naminiai gyvulėliai labai priklauso nuo jų šeimininko elgesio, jų ligos ir traumos dažniausiai įvyksta dėl žmogaus kaltės. Šuns biolaukas anksčiau buvo švarus, o jo šeimininkei pabuvus pas mane, pasidarė iškreiptas galvos, priekinės ir užpakalinės letenos srityje. - Štai šuns letenos trauma, - rodau moteriai, kurioje piešinio vietoje. - Kas kaltas, kad biolauke atsirado pažeidimas? Šeimininkė. Ką ji padarė? Palinkėjo man blogo, - smulkiai aiškinu moteriai. - Išeidama po gydymo jūs keliolika minučių jautėtės susierzinusi, tačiau aš buvau nekaltas, ir jūsų įsižeidimas ūžtelėjo ant šuns, gerai dar, kad ne ant vyro ar sūnaus. Koreguoju moters biolauką, gerėja šuns būklė, lieka iškrai­ pymas tik vienos užpakalinės kojos srityje, nes moteris vidujai kol

PIRMA KNYGA 59 KARMOS DIAGNOSTIKA kas nesutinka, kad visa gauta informacija tiksli ir teisinga. Po tam tikro laiko šuns biolaukas visiškai išsilygina. Mūsų artimieji ir netgi naminiai mūsų gyvulėliai priklauso nuo mūsų, ir jeigu mes pažeidžiame etikos dėsnius, jie gali būti nubausti kartu su mumis. Pastaruoju metu man dažnai skambina pažįstami įvairiais medicinos klausimais. Vieną jų jau dvidešimt dienų kamuoja bronchitas, gydytojai išbandė įvairius vaistus, o bronchitas tik stiprėja. - Tu prieš mėnesį pradėjai pykti ant žmonos. - Ji buvo labai kalta, aš jai vos nesudaviau. - Įsidėmėk, ant artimų žmonių ilgai pykti nieku būdu negalima, o juo labiau įsileisti pyktį ar nuoskaudą į pasąmonę. Tai tas pat, kaip pykti ant Visatos. Po dviejų dienų pažįstamas paskambino ir pasakė, kad bronchitas visiškai praėjo. Išaiškinus priežastį žmogui nebereikėjo ilgai trunkančių medicinos pastangų; be to, kuo geriau jį būtų gydę, tuo jam būtų buvę blogiau, nes ligos priežastis būtų tebeeg­ zistavusi. Tokiose situacijose leidžiamas gydymas cigun gimnastika, gydomąja mityba, nes jos gali paveikti žmogaus psichiką ir pasąmonę ir sugriauti pykčiu sukurtas ardymo programas. Tačiau sąmonės šios priemonės neveikia ir todėl išgydo tik dalinai, nepašalindamos galimybės panašiai situacijai kartotis. Tęsime aprašytą istoriją kitu variantu: tarkim, žmogų per mėnesį ar du medicina šiuolaikinėmis priemonėmis išgydo, bet bronchito priežastis - nuoskauda - lieka jo pasąmonėje kaip programų paketas. Jeigu tuo metu ar po kelių mėnesių jo žmona pagimdytų kūdikį, jo biolauke būtų nuoskaudos ir žmonių naikinimo programa, gauta iš tėvo. Augdamas vaikas nešiotų savyje uždelsto veikimo miną ir netgi nereikšmingai įskaudintas kieno nors iš artimųjų galėtų paleisti šį mechanizmą. Tokiose situacijose kaip programos blokuotė gali išsivystyti tuberkuliozė, infarktas, plaučių, skrandžio ar stemplės vėžys. Kadangi šiuo metu žmonių elgesys neblokuojamas atitinka­ momis pasaulėžiūros nuostatomis, aukštu etikos ir kultūros lygiu ir Biblijos priesakų laikymusi, kiekvieno mūsų biolauke yra tokių \"minų\" ir vis dažniau jos sprogsta. Tuo paaiškinama širdies kraujagyslių ir onkologinių susirgimų pastarąjį dešimtmetį proveržis. Kadangi medicinai šis mechanizmas nežinomas, ligų proveržį bandoma aiškinti ekologijos pablogėjimu, nekokybišku maistu, dažnais stresais.

60 l'IRMA KNYGA S e r g e j u s l.a/ar cv;,s Hiolauko savireguliacijos sislenia KARMOS DIAGNOSTIKA Netgi vienas toks atvejis rodo, kad jeigu visas šiuolaikinės medicinos arsenalas kaip ir anksčiau bus nukreiptas tik i pasekmių likvidavimą, tuomet neįmanoma bus išvengti mūsų sveikatai gresiančių \"Černobyliu\". Deja, sąmonės logika dažnai nesutampa su gyvenimo ir Visatos vystymosi logika. Sąmonė ir žemesnieji pasąmonės klodai kariais yra agresyviai priešiški pasaulio harmonijai ir praktiškai kiekviena šioje knygoje aprašyta istorija tai patvirtina. Jaunas vyras kreipėsi į mane antrą kartą. Pirmą kartą aš jam paaiškinau, kad jo žmona nevaisinga dėl jo paties esančios pasąmonėje agresijos moterų atžvilgiu. Koreguojant pavyko šią agresiją sumažinti, o dabar matau, kad agresija vėl suaktyvėjo. - Jūsų biolauke vėl įsijungė žmonos naikinimo programa. Kokia čia galėjo būti priežastis? - Neseniai susitikau su pirmąja žmona ir mes vėl susibarėme. - Jūs privalote atsisakyti bet kokių pretenzijų pirmajai žmonai, atleisti jai ir neturėti jokių neigiamų emocijų jos atžvilgiu. - Aš viską atleidau, tačiau kelių jos poelgių iki šiol negaliu ramiai prisiminti. - Nuoskauda kaip ir neapykanta ar pavydas yra viena iš žmogaus žlugdymo formų, energetinis puolimas. Jeigu jūs šito nesuvoksite ir neįstengsite subalansuoti savo jausmų pirmosios žmonos atžvilgiu, aš jums negalėsiu padėti. Žmonos žlugdymo programa veikia ne konkrečią vienu ar kitu vardu moterį, o moterį, kurią jūs laikote savo žmona. Jūsų pirmoji žmona energetiškai seniai jums ne žmona, todėl pretenzijų ir nuoskaudų suaktyvėjimas jai žlugdo jūsų antrąją žmoną. Norint nesužlugdyti draugo, reikia atleisti priešui. Jeigu nesugebėsite to įveikti, tuomet visa pasąmonėje esanti neapykantos ir nuoskaudų pirmajai žmonai sankaupa automatiškai įsijungs esant mažiausiam nesutarimui su antrąja. Žlugdymo programos, jeigu jūs nesugebėsite jų visiškai užblokuoti, gali atsirasti jūsų būsimų vaikų biolauke ir sukelti jiems ligas, arba ir toliau palaikyti žmonos nevaisingumą. Pykdamas ant savo pirmos žmonos, jūs jau dabar žlugdote savo būsimus vaikus. Nuolankumas, kaip sąvoka, pateikta krikščionybės, nėra vergavimas, kaip ilgai buvo bandoma tai aiškinti, o dvasinio vystymosi mechanizmas. Vidiniu nuolankumu pasiekiama harmonija su Visata subtiliame lygmenyje. Neseniai į mane kreipėsi vyras, kurio šeimyniniai santykiai buvo per plauką nuo skyrybų, bet priežasčių jis negalėjo rasti, jie abu su žmona gerai sutarė. Priežastis buvo vyro motina. Ji nemėgo pirmosios jo žmonos ir stengėsi juos išskirti. Jie išsiskyrė.

S e r g e j u s I. a'/ a r e v a s KARMOS DIAGNOSTIKA Antroji marti motinai labai patinka, tačiau sūnaus dieviškųjų jausmų žlugdymo programa pasąmonėje įsijungia automatiškai ir prieš mėgstamą marčią. Pati to nežinodama molina nuolat prog­ ramuoja sūnų ir marčią žlugdyti gražiausius tarpusavio jausmus ir skirtis. Žmogaus sąmonė kaip mažas ratukas, kurį nesunkiai galima sukti pirmyn ir atgal. Pasąmonė - tai didžiulis sunkus ratas, jį sunku įsukti, o dar sunkiau sulaikyti. Mūsų protėviai jį įsukdavo siekdami Dievo, meilės ir gėrio. Pastaruosius tris šimtmečius mes gyvename šio sukimosi inercija, menkai tesistengdami jį palaikyti. Todėl šiuo metu galime sau padėti tik sąmoningai nuolat siekdami pasaulio harmonijos, Dievo. Žmonija susikrovė karmos sankaupas, ir nuo kiekvieno žmogaus asmeninio siekimo aukštybių pareina jo apsisau­ gojimo nuo nelaimių laipsnis. Neseniai paskambino pažįstama. - Aš susipykau su drauge, ir mane dusina nuoskauda. Daug kartų prašiau, kad man už tai būtų atleista, bet nė kiek nepadėjo. - Nepadėjo todėl, kad reikia prašyti atleidimo ne tik sau, nes ji ant jūsų taip pat įsižeidė, todėl ir už ją reikia prašyti atleidimo. Moteris sumišo: - Betgi dėl susipykimo ji buvo kalta, aš faktiškai jos neįžeidi- nėjau. Padariau pauzę, kad mano mintis būtų geriau suvokia, ir aiškinu moteriai: - Mes visada pasąmonės lygmenyje pirmi įžeidžiame tą, kuris po to savo elgesiu įžeidžia mus. Praeitame gyvenime jūs skriaudėte moteris ir šitaip sukūrėte įžeidimo mechanizmą, kuris veikia jūsų pasąmonės lygmenyje automatiškai. Be to, jūsų tėvas užgauliojo jūsų motiną pirmaisiais nėštumo mėnesiais, todėl užgauliojimai jūsų pasąmonėje gali įsijungti esant menkiausiam pretekstui, kurio sąmoningai nespėjame užfiksuoti. Taigi, jeigu jus įžeidė, pirmiausia turite prašyti atleidimo už tai, kad įžeidėte jūs ir tai užblokuos tėvų karmos ir praeitų gyvenimų karmos programas, kurios išprovokavo šią situaciją. Po to reikia prašyti atleidimo, kad jūs nesugebėjote atleisti kitam žmogui ir įsižeidėte ant jo, ir tik tada prašyti atleidimo įžeidėjui už tai, kad jis pats įsižeidė ir jus įžeidė. Bet kokiu įžeidimo atveju reikia bandyti psichologiškai pateisinti žmogų, o paskui atleisti jam. Tik taip elgiantis galima užblokuoti karmoje esančias naikinimo ir ardymo programas, tik tai padės išsaugoti savo ir vaikų sveikatą. Visa, kas čia buvo pasalta, priklauso vidinei žmogaus būklei, išoriškos jos apraiškos gali būti įvairios, svarbiausia, kad šis mechanizmas sieloje veiktų.

ANTROJI PRIEŽASTIS Kažkada paklausiau vieną savo pacientę: - Kaip jūs manote, kokį patį didžiausią nusikaltimą per savo gyvenimą žmogus gali padaryti? Ji pagalvojo ir atsakė: - Nužudyti kitą žmogų. - Yra dar didesnis nusikaltimas - tai MEILĖS NUŽUDYMAS, nes prieš užmušant žmogų reikia savyje užmušti meilę jam. Meilės jausmo užmušimas yra ta dirva, kurioje veši daug nusikaltimų ir nelaimių. Mano pacientai - vyras ir žmona iš kaimo. Jų penkiolikmetis sunūs žiūrėjo per televiziją garsaus komiko pasirodymą, juokėsi, paskui išėjo į prieangį... ir pasikorė. Tėvai negali suprasti, dėl'ko taip atsitiko. Aš ieškau priežasties, analizuoju, kas atsitiko berniukui. Išaiškėja, kad motina turėjo pažįstamą, kuris ją labai mylėjo, o ji buvo jam abejinga ir sąmoningai atstūmė, užmušė jo meilę. Žmogus neištvėrė, puolė po traukiniu ir žuvo. Kodėl taip atsitiko? Molina užmušė mylinčio žmogaus meilę, atėmė jam gyvybę. Pagal karmos dėsnį šią galingą gyvybės žudymo programą ji gavo atgal, daug metų tas paketas glūdėjo jos biolauke ir vėl ėmė veikti sūnaus biolauke tam tikru momentu, kai sūnui buvo penkiolika metų. Žmogaus biolauko struktūroje egzistuoja šimtai įvairių progra­ mų, kurias suformavo ne tik paties žmogaus, bet ir jo artimųjų poelgiai, mintys bei emocijos. Rytų filosofijoje yra sparnuotas posakis: \"Nėra žmonių, yra tik idėjos\". Nemotyvuotų nusikaltimų, nužudymų ir savižudybių priežastys dažnai kažkiek laiko slypi pasąmonėje, naikinimo ir susinaikinimo programose, kurias sukūrė nusikaltėlių ir jų aukų proseneliai. Programos ne tik išlieka dešimtis metų biolauke, bet ir stiprėja pasipildydamos analogiškais šių programų autorių vaikų ir vaikaičių pažeidimais, jeigu neblokuojamos etinėmis nuostatomis ir veržimusi į Dievą. Prieš mane sėdi moteris. Ji nevaisinga. Ji jau kreipėsi j keletą ekstrasensų, tačiau rezultatų - jokių. Aš aiškinu moteriai: - Keturis kartus jūs norėjote nusižudyti, jūs įjungdavote savyje meilės ir gyvybės nužudymo programą. Ši programa labai stipri ir organizmui ją būtina sustabdyti. Slopindama savyje meilę, jausmus, kurie jus su visais vienija, jūs kenkiate ne tik sau^ bet ir kitiems. Moteris nutraukia mano kalbą: - Man nesvarbu kiti, aš noriu žinoti, kas man yra. Aš kantriai aiškinu toliau: - Šiuo metu jūs atsižadate visų žmonių savo .naudai, eilinį kartą

atsižadate meilės. Kol jumyse glūdės šis jausmas, jums kils problemų ne tik dėl nevaisingumo. - Konkrečiai pasakykite, ar man bus geriau? Ką jūs galite garantuoti? Aš labai daug dirbu. Vargina bet koks nekorektiškas klau­ simas. - Garantuoti aš jums negaliu nieko, nes labai daug kas priklauso nuo jūsų pačios. Moteris atsikelia ir tylėdama išeina. Žiūriu, kokios jos emocijos: gerai, kad nors neįsižeidė, nes būtų dar daugiau sau pakenkusi. Mano pacientė - dvidešimties metų mergina. Aš dažniausiai nieko neklausinėju apie atsilankymo tikslą, o žiūriu pats. Fizinė merginos būklė atrodo visai patenkinama, tik dvasinės struktūros smarkiai deformuotos, bet sveikatai lai kol kas smarkiai nekenkia. Aš sakau: - Apskritai jūsų sveikata puiki, nedidelė tachikardija, o daugiau nieko rimto nėra. Ji žiūri blausiu, abejingu žvilgsniu: - Man diabetas. Anksčiau mane būtų ištikęs šokas dėl neteisingos diagnozės. Žmogus rimtas ligonis, o aš sakau, kad jo sveikata puiki. Tačiau kai pradėjau analizuoti ligos atsiradimo priežastis, supratau, kad, pirmiausia, diabetas ne liga, o organizmo apsauginė reakcija, organizmas turi sustabdyti kitų žmonių sunaikinimo programas, kurios jame pasirodo. Kuo pavojingesnė ir stipresnė sunaikinimo programa, tuo efektyvesnė ir patikimesnė turi buti blokuotė, šiuo atveju diabetas. Nagrinėju diabeto priežastį. Būdama keturiolikos metų mergina buvo įsimylėjusi vaikiną, mylėjo labai stipriai, bet jie išsiskyrė. Ir išsiskyrė dėl to, kad jų informaciniai biolaukai buvo nesuderinami. Fiziniame pasaulyje tai gali įvairiai pasireikšti. Mergina pradėjo mirtinai neapkęsti vaikino, atstūmė, nužudė meilę jam, gailėjosi, kad išsiskyrė su juo ir visa savo esybe linkėjo jam blogo. Šie jausmai sukėlė diabeto užuomazgą ir vystymąsi, nes buvo pažeistas vienas iš pagrindinių Visatos dėsnių, mergina nutraukė iyšį su Kosmosu. Aukščiausių jausmų atsižadėjimas labai smarkiai iškraipo žmogaus biolauko struktūrą ir fiziniame lygmenyje dažnai pasireiškia neišgydomomis ligomis. Liga gali atlikti įvairias funkcijas. Pirmoji ligos funkcija - perspėti, antroji - pristabdyti veiklą, kuri trukdo teisingam žmogaus vystymuisi, trečioji - pašalinti mechanizmus, kurie leidžia skleisti neigiamą informaciją. Mes nuolatos turime prisiminti, kad esame vieningo organiz­ mo, vadinamo žmonija, ląstelės, o žmonija, savo ruožtu, yra

ANTROJI PRIEŽASTIS Kažkada paklausiau vieną savo pacientę: - Kaip jūs manote, koki patį didžiausią nusikaltimą per savo gyvenimą žmogus gali padaryti? Ji pagalvojo ir atsakė: - Nužudyti kitą žmogų. - Yra dar didesnis nusikaltimas - tai MEILĖS NUŽUDYMAS, nes prieš užmušant žmogų reikia savyje užmušti meilę jam. Meilės jausmo užmušimas yra ta dirva, kurioje veši daug nusikaltimų ir nelaimių. Mano pacientai - vyras ir žmona iš kaimo. Jų penkiolikmetis sunūs žiūrėjo per televiziją garsaus komiko pasirodymą, juokėsi, paskui išėjo j prieangį... ir pasikorė. Tėvai negali suprasti, dėl ko taip atsitiko. Aš ieškau priežasties, analizuoju, kas atsitiko berniukui. Išaiškėja, kad motina turėjo pažįstamą, kuris ją labai mylėjo, o ji buvo jam abejinga ir sąmoningai atstūmė, užmušė jo meilę. Žmogus neištvėrė, puolė po traukiniu ir žuvo. Kodėl taip atsitiko? Motina užmušė mylinčio žmogaus meilę, atėmė jam gyvybę. Pagal karmos dėsnį šią galingą gyvybės žudymo programą ji gavo atgal, daug melų tas paketas glūdėjo jos biolauke ir vėl ėmė veikti sūnaus biolauke tam tikru momentu, kai sūnui buvo penkiolika metų. Žmogaus biolauko struktūroje egzistuoja šimtai įvairių progra­ mų, kurias suformavo ne tik paties žmogaus, bet ir jo artimųjų poelgiai, mintys bei emocijos. Rytų filosofijoje yra sparnuotas posakis: \"Nėra žmonių, yra tik idėjos\". Nemotyvuotų nusikaltimų, nužudymų ir savižudybių priežastys dažnai kažkiek laiko slypi pasąmonėje, naikinimo ir susinaildriimo programose, kurias sukūrė nusikaltėlių ir jų aukų proseneliai. Programos ne tik išlieka dešimtis metų biolauke, bet ir stiprėja pasipildydamos analogiškais šių programų autorių vaikų ir- vaikaičių pažeidimais, jeigu neblokuojamos etinėmis nuostatomis ir veržimusi į Dievą. Prieš mane sėdi moteris. Ji nevaisinga. Ji jau kreipėsi į keletą ekstrasensų, tačiau rezultatų - jokių. Aš aiškinu moteriai: - Keturis kartus jūs norėjote nusižudyti, jūs įjungdavote savyje meilės ir gyvybės nužudymo programą. Ši programa labai stipri ir organizmui ją būtina sustabdyti. Slopindama savyje meilę, jausmus, kurie jus su visais vienija, jūs kenkiate ne tik sau, bet ir kitiems. Moteris nutraukia mano kalbą: - Man nesvarbu kiti, aš noriu žinoti, kas man yra. Aš kantriai aiškinu toliau: - Šiuo metu jūs atsižadate visų žmonių savo .naudai, eilinį kartą

atsižadate meilės. Kol jumyse glūdės šis jausmas, jums kils problemų ne tik dėl nevaisingumo. - Konkrečiai pasakykite, ar man bus geriau? Ką jūs galite garantuoti? Aš labai daug dirbu. Vargina bet koks nekorektiškas klau­ simas. - Garantuoti aš jums negaliu nieko, nes labai daug kas priklauso nuo jūsų pačios. Moteris atsikelia ir tylėdama išeina. Žiūriu, kokios jos emocijos: gerai, kad nors neįsižeidė, nes būtų dar daugiau sau pakenkusi. Mano pacientė - dvidešimties metų mergina. Aš dažniausiai nieko neklausinėju apie atsilankymo tikslą, o žiūriu pats. Fizinė merginos būklė atrodo visai patenkinama, tik dvasinės struktūros smarkiai deformuotos, bet sveikatai tai kol kas smarkiai nekenkia. Aš sakau: - Apskritai jūsų sveikata puiki, nedidelė tachikardija, o daugiau nieko rimto nėra. Ji žiūri blausiu, abejingu žvilgsniu: - Man diabetas. Anksčiau mane būtų ištikęs šokas dėl neteisingos diagnozės. Žmogus rimtas ligonis, o aš sakau, kad jo sveikata puiki. Tačiau kai pradėjau analizuoti ligos atsiradimo priežastis, supratau, kad, pirmiausia, diabetas ne liga, o organizmo apsauginė reakcija, organizmas turi sustabdyti kitų žmonių sunaikinimo programas, kurios jame pasirodo. Kuo pavojingesnė ir stipresnė sunaikinimo programa, tuo efektyvesnė ir patikimesnė turi būti blokuotė, šiuo atveju diabetas. Nagrinėju diabeto priežastį. Būdama keturiolikos metų mergina buvo įsimylėjusi vaikiną, mylėjo labai stipriai, bet jie išsiskyrė. Ir išsiskyrė dėl to, kad jų informaciniai biolaukai buvo nesuderinami. Fiziniame pasaulyje tai gali įvairiai pasireikšti. Mergina pradėjo mirtinai neapkęsti vaikino, atstūmė, nužudė meilę jam, gailėjosi, kad išsiskyrė su juo ir visa savo esybe linkėjo jam blogo. Šie jausmai sukėlė diabeto užuomazgą ir vystymąsi, nes buvo pažeistas vienas iš pagrindinių Visatos dėsnių, mergina nutraukė ryšį su Kosmosu. Aukščiausių jausmų atsižadėjimas labai smarkiai iškraipo žmogaus biolauko struktūrą ir fiziniame lygmenyje dažnai pasireiškia neišgydomomis ligomis. Liga gali atlikti įvairias funkcijas. Pirmoji ligos funkcija - perspėti, antroji - pristabdyti veiklą, kuri trukdo teisingam žmogaus vystymuisi, trečioji - pašalinti mechanizmus, kurie leidžia skleisti neigiamą informaciją. Mes nuolatos turime prisiminti, kad esame vieningo organiz­ mo, vadinamo žmonija, ląstelės, o žmonija, savo ruožtu, yra

vieningos sistemos, - Visatos, - dalis. Visi pagrindiniai pasaulio religijų priesakai - tai užšifruota pasaulio sandaros koncepcija ir mūsų tarpusavio santykių su ja taisyklės. Šiuo metu mums duota galimybė išplėsti savo pasaulio suvokimą, pamatyti tai, kas anksčiau buvo žinoma lik Didiesiems Įšventintiesiems. Eilinė pacientė sako, kad sveikata ji nesiskundžia, tačiau nemalonumų asmeniniame gyvenime niekaip neįveikianti. Ji myli vyriškį, jis irgi ją myli, tačiau nuolat atsiranda visokių keblumų ir ji negalinti suprasti - kodėl. Tarytum juos nuolat išskiria likimas. Aš atlieku testavimą, ieškau, kas dėl to kaltas. Priežastis gana toli, trečiojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios įvykiuose. Jos senelė savo elgesiu atsižadėjo meilės kaip dieviško jausmo, siekė meile nužudyti. Trečio dešimtmečio pradžioje ji ištekėjo šaltai apskaičiavusi, kad taip galės išsaugoti savo turtą. Šeimą vis tiek išbuožino ir senelė su vyru išsiskyrė be gailesčio. Ji atvirai sakydavo vaikaitei, kad savo vyro niekuomet nemylėjo. O jis ją labai mylėjo ir ilgai sielvartavo. Moteriai akyse ašaros, ji prisimena šią istoriją ir sako, kad tarp Petro ir jos taip pat visiškai nėra darnos. - O koks pirmojo senelės vyro vardas? Moteris žiūri į mane ir suglumusi sako: - Petras! Aš nagrinėju biolauko struktūrą, atlieku medicininę diagno­ zę. Pagrindinė problema, dėl kurios moteris kreipėsi - ginekolo­ ginės ligos. - Prieš aštuonerius metus į jus buvo įsimylėjęs vyriškis. - Taip, - atsako ji. - Ar jis jums patiko? - Ne.' - Jis dėl jūsų kankinosi ir jūs nužudėte jame meilę. Užuot išsiskyrusi švelniai, parodydama, kad tai ne jūsų kaltė, jūs tai padarėte gana šiurkščiai. - Taip, aš su juo pasielgiau ne taip, kaip norėčiau dabar pasielgti. - Tai, ką jūs padarėte, ir yra jūsų ligų priežastis. Be to, jūs turėjote dar kažkokių nemalonumų? Jūs buvote nėščia ir persileidote? - Du kartus, aš norėjau turėti vaikų, bet nesisekė, tai buvo ne mano valioje. - Jums turėjo gimti berniukai. - Taip. Kokia gi priežastis?

- Kadangi jūs nužudėte vyriškio meile, berniukai tokiu atveju negyvybingi. Ar dabar jūs turite vaikų? - Dukrą. - Jūs bandėte dar gimdyti? - Aš patekau į avariją, strėnų srityje buvo trauma, dubens kaulo lūžis, aš daugiau gimdyti negalėsiu. - Ar jūs supratote, kad trauma buvo ne atsitiktinė? - Dabar suprantu. Dažnai net sunku suvokti, kaip smarkiai mūsų poelgiai veikia fizinę būklę, bet kiekvienas naujas atvejis nenuneigiamai tai įrodo, teisingai suradus ligos priežastį ir taip išgydžius ligą. Vieną kartą svečiuose man parodė namo šeimininko dukterėčios vestuvių, vykusių prieš metus, videofilmą. Vestuvės buvo nuostabios, jaunoji jauna ir graži, laimingas jaunasis, linksmi giminės. Žiūrėdamas į jaunąją aš visiškai nesąmoningai atlikau diagnozę ir pamačiau, kad jaunos šeimos laukia labai rimtos problemos. - Tuojau pat pakviesk savo dukterėčią, - pasakiau aš namo šeimininkui, - ją reikia gydyti, nes jai gali būti didelės komplika­ cijos gimdant. - Prieš tris mėnesius jai gimė negyvas kūdikis, - pasakė jis. - Vis tiek tegul ateina. Tai tik pradžia. Aš atlikau gilesne diagnozę ir jaunosios moters biolauke pastebėjau deformacijas, sukeltas vieno iš pačių sunkiųjų aukščiausių dėsnių pažeidimų. Prieš mane buvo klasikinis atvejis, vadinamas giminės išmirimu. - Tu žinai, kad iš molinos pusės virš giminės kybo prakeikimas?- paklausiau aš. - Taip, kažkokia būrėja apie tai sakė.. - O priežastį nurodė? - Ne,.juk joms priežastis pasakyti sunkoka. - Skubiai sukviesk visus giminaičius iš motinos pusės. Vaikų mirtys, neišgydomos ligos, didelės nelaimės jūsų giminėje vyksta dėl vienos priežasties. Kitą dieną prieš mane sėdėjo visi giminės. Aš piešiu vaizdą, kas jų biolaukuose vyksta. - Jūsų senelis iš motinos pusės žmonos nėštumo metu taip pažeidė aukščiausius dėsnius, kad už tą pažeidimą turi atsiskaityti visi jo palikuonys. Jis atsižadėjo kūdikio, žmonai esant penktame nėštumo mėnesyje. Kodėl tokia didelė bausmė už tai? Penktame nėštumo mėnesyje kūdikis absoliučiai vieningas su Dievu ir Visata. Kadangi norėdamas normaliai gyventi žmogus turi periodiškai pakylėti dvasią į kontaktą su Visata, jis naudojasi 3. 1548

66 PIRMA KNYGA j u .s I, a z a r c v a s Biolauko savireguliacijos siste KARMOS DIAGNOSTIKA penktojo mėnesio prisiminimais, užkoduotais jo biolauke. Jeigu tėvas ar motina tuo laikotarpiu atsižadėjo kūdikio, o didelio barnio metu atsižadėjimas gali Įvykti nesąmoningai, automatiškai, tai vaikas gauna kaip paveldą ne tik savo vaikų, bet ir Visatos naikinimo programą. ląstelė turi organizmo sunaikinimo programą. Organizmas į ją reaguoja atitinkamai. Šią programą galima užblokuoti tik veržimusi į Dievą ir prisipildžius meile. Jeigu žmogus šito nepadarys, giminės išmirimas neišvengiamas. Aš stebiu, kaip prieš mane sėdintys žmonės mintimis kreipiasi į Dievą, kaip išsilygina ir išnyksta iš jų biolaukų prakeikimo struktūros. Taigi dar kartą įsitikinu, kad gydyti reikia, pirmiausia, suvokimu. Šiuo metu mūsų vaikai turi dešimteriopai didesnes energetines galimybes, negu mūsų protėvių vaikai prieš kelias kartas. Tačiau mes pernelyg mažai skiriame dėmesio jų dvasiniam vystymui, siekdami pirmiausia profesinio orientavimo, būsimos materialinės gerovės savo vaikams. Neseniai mano pažįstamą talentingą ekstrasense ištiko nemalonumas - suparaližavo šunį, jis nebevaldė užpakalinių kojų. Ji paprašė padėti surasti priežastį. Tai, ką aš pamačiau, mane apstulbino: moteris buvo trečiame nėštumo mėnesyje, o kūdikis, tiksliau, dar gemalas, pradėjo motinos pavyduliauti šuneliui ir įjungė gyvulėlio sunaikinimo programą. Ištyriau priežastį, kodėl kūdikis toks agresyvus, motina pasimeldė už jį, ir kitą dieną šuo pasveiko. - Jūsų kūdikis labai gabus,- paaiškinau pažįstamai,- tačiau tai gabumai be teisingos orientacijos. Jums reikia kiekvieną dieną- melstis, kad kūdikis būtų geras ir mylėtų Dievą labiau negu žemiškus turtus. Būtina atidžiai peržvelgti visą savo gyvenimą ir į daug ką pakeisti savo požiūrį. Jeigu tuoj\" pat nepakeisite aukštyn kūdikio dvasingumo, tuomet didelius jo gabumus biolauko savireguliacijos sistema gali užblokuoti ir jo gyvenime bus daug problemų. Padėkite ant pilvo Bibliją ir pažiūrėsime, kaip kūdikis į ją reaguos, jeigu blogai, tuomet padėtis rimta. Laimei, kūdikis Bibliją priėmė gerai - tiesa, Naująjį Testamentą geriau, negu Senąjį. Tyrimai rodo, kad kūdikis dar negimęs aktyviai bendrauja su jį supančiu pasauliu ir jo dvasinę ir fizinę būklę pirmiausia veikia motinos dvasingumas ir etika. Penktame nėštumo mėnesy­ je kūdikis susijungia su Dievu ir iš Jo gauna savo gabumus. Trečiame ir ketvirtame mėnesyje moteris praeina išbandymus, jų raiška gali būti kuo įvairiausia, bet nuo jų rezultatų priklauso būsimo kūdikio charakteris ir gyvenimas. Svarbiausia, kad

PIRMA KNYGA 67 dvasinėms vertybėms visada dėmesio butų skiriama daugiausia. Į mane kreipėsi pažįstama gydytoja. Aš buvau išgydęs jos vaiką nuo diatezės, nurodydamas jo ligos priežastį: motina keli metai prieš gimstant kūdikiui pažeidė Visatos dėsnius. Šiuo metu ji norėjo pasitikrinti, ar nėra naujų pažeidimų. Aš pamačiau biolauke labai veiksmingas struktūrų deformacijas, negatyviai veikiančias jos likimą. Dėsnių pažeidimai rodė, kad ji savo žodžiais žudė meile kitame žmoguje ir dėl to jai ir jos vaikams gali būti rimtų nemalonumų. Moteris nieko tokio negalėjo prisiminti ir mes apie valandą ieškojome priežasties, kol pagaliau suradome. Moteris pažinojo jaunuolį, gydytoją, jie dažnai bendravo, ir vieną kartą jis atėjo su mergina, kurią buvo įsimylėjęs. Pažiūrėjusi į ją moteris pasakė: - Žinai, tu su ja negyvensi, ji tave pames. Jai reikia ne tokio vyro, kaip tu. Po kiek laiko jaunieji tikrai išsiskyrė: moteris nesąmoningai pažįstamam davė nuostatą nuslopinti meilės jausmą. Po to pažįstamam ši vieną kartą gauta nuostata liko veikti jo biolauke ir daug kartų suardė santykius su moterimis. Mes dažnai nesusimąstome, kaip lengvai galime pakenkti žmogui, o kartu ir sau. Juk pažiūrėti nekalta moters pastaba padarė žalos mažiausiai trims žmonėms: pažįstamam, jai, jos vaikui, ir ši sąsaja galėjo tęstis ir toliau. Neseniai, analizuodamas moters ligos priežastis, aš pamačiau biolauko struktūrose prakeikimą iš motinos pusės. Moters sveikatos tai smarkiai nepaveikė. - Jūs buvote susipykusi su motina 1972 metais? - Taip. Ji buvo nepatenkinta, kad aš išteku. - Uždraudė jums tekėti? - Kategoriškai. O aš pasakiau, kad vis tiek ištekėsiu. Aš tyrinėju karmos struktūras ir matau stulbinantį vaizdą. - Prašau nesistebėti. Ar jūs ką nors esate girdėjusi apie praeitus gyvenimus? - Taip. - Praeitame gyvenime jūs mirėte nuo vėžio. Jūsų vyras praeitame gyvenime buvo jūsų sužadėtinis, o jūsų motina ir tuomet buvo jūsų motina. Pasidavusi jos valiai, jūs atsisakėte savo sužadėtinio ir neištekėjote, nors labai jį mylėjote. Šiame gyvenime jums duoti tokie patys išbandymai, ir šį kartą jūs ištverėte juos. Todėl viskas susiklostė laimingai ir netgi nesąmo­ ningas motinos prakeikimas jums nepakenkė. O va motina neištvėrė antrojo išbandymo, kategoriškai prieštaraudama prieš jūsų meilę ir sutuoktuves, ji savo klaidą pakartojo. Kai ląstelė 3\"

kovoja su organizmu, bandydama jį užvaldyti, ji tampa vėžio ląstele. Moteris susimąsto ir sako: - Taip, 1975 metais mano motina mirė nuo vėžio. Tuo momentu aš galvoju apie žmoniją, apie tai, kaip pastaruoju laikotarpiu mes savo pragmatizmu, trumparegiškumu vis labiau atsižadame dieviškų jausmų. Pagrindinė paveldimumo informacija perduodama ne tik genetiškai, bet ir per biolauką. Motiną per biolauką sieja nenutrūkstami ryšiai su vaiku, todėl motinos emocijos jį labai veikia. O neapykanta, skyrybos su mylimu žmogumi - vaikui katastrofa. Negatyvi moters biolauko struktūra sąlygoja daug nelaimių, ateityje ištiksiančių jos vaikus. Aš analizuoju mano pacientės meilės išsaugojimo dėsnių pažeidimus ir sakau: - Susikaupusios negatyvios programos taip stipriai veikia jūsų dukras, kad jos gali būti nevaisingos. - O pagal horoskopą jos ir turėtų neturėti vaikų, - sako ji. - Astrologija - antrinis rodiklis, kūdikio gimimo laiką nulemia jo biolauko struktūra, tai yra karma. Darbo procese aš turėjau galimybę įsitikinti, kad horoskopo pranašavimai, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti pakeisti. Man paskambino televizijos korespondentė ir paprašė interviu. Ji pasirodė esanti puiki pašnekovė ir labai dėmesinga klausytoja. Jos klausimai man padėjo susisteminti tyrinėjimų procese sukauptą medžiagą, buvo malonu kalbėti su žmogumi, pakankamai profesionaliai išmanančiu energetikos problemas, tačiau nuo pasirodymo per televiziją aš atsisakiau, norėdamas išvengti ažiotažo ir tęsti savo tyrinėjimus. Nesuspėję aptarti visus klausimus, mes susitarėme susitikti kitą dieną. Tačiau prasidėjo kažkoks pagalių kaišiojimas į ratus. Mes apie valandą vienas kito laukėme skirtingose vietose, įsitikinę, kad susitarėme susitikti būtent toje vietoje. Situacija buvo absurdiška, korespondentė skambino man, aš bandžiau ją rasti viešbutyje ir tik valandą prieš jai išvykstant mes susitikome. Moteris buvo pasipiktinusi ir iš visų jėgų stengėsi įveikti nuoskaudą. Jai tai pavyko, ir ateityje mes periodiškai kalbėdavo­ mės telefonu. Viename pokalbyje ji užsiminė, kad pagal horoskopą po kelių metų ji turėtų mirti. - Pagal mano gautą informaciją jūsų kūdikis mirs vos užgimęs. Pažeidimo zona - galva. Tai sukels jums virtinę ligų

S e r g e j u s I. a / a r e v a s PIRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema ir nelaimių, net psichikos sutrikimų ir, deja, visa baigsis mirtimi praėjus dviems metams po kūdikio mirties. - Vadinasi, horoskopo pranašystės - tiesa? - paklausė ji su prasiveržusią nerimastimi balse. - Matote, čia ne horoskopas kuo dėtas, o jūsų energetinė konstrukcija, kitaip tariant - karma. Žvaigždės nusako jūsų likimą, nes jūs gimėte tam tikru momentu, priklausančiu nuo energetinės konstrukcijos. Jeigu jūs, dvasiškai tobulėdama, verždamasi į Dievą, pakeisite savo energetinę konstrukciją, pasikeis jūsų karma ir likimas. Aš moteriai paaiškinau pagrindinius pažeidimus, trukdančius atstatyti jos biolauko struktūrų harmoniją, atlikau būtiną korekciją. Ji buvo nėščia. Po kiek laiko aš pajutau, kad jai gresia rimtas pavojus, ir paskambinau: - Jeigu jūs nesugebėsite nekaupti nuoskaudų vyrui, įsijungs karmos mechanizmas. Trečiame ir ketvirtame nėštumo mėnesyje jūs ištverėte išbandymą, sugebėjote užblokuoti nuoskaudas ir pretenzijas vyrui, o šiuo metu jums ir jūsų kūdikiui labai pavojinga situacija. Užmirškite įprastą logiką, jeigu norite būti sveika ir laiminga. Kurį laiką aš per nuotolį stebėjau jos biolauką, jis nusistovėjo harmoningas ir stabilus. Pagimdžiusi kūdikį laiminga mama paskambino man. • - Jūs buvote teisus, kūdikis vos nežuvo, nes, kaip sakė gydytojai, virkštelė jam gimstant buvo apsivyniojusi apie kaklą. Tačiau dar nuostabesnis patvirtinimas pradžiugino mane po trijų mėnesių, kai per kūdikiui padarytus tyrimus buvo rastas mikroskopinis kraujo į smegenis išsiliejimas. Jeigu pretenzijų ir nuoskaudų nebūtų laiku atsisakyta, tuomet įvykiai galėjo išsivystyti pagal horoskopo pranašystes. Meilės ir atleidimo logika pranoksta bet kokią astrologiją ir būrimus. Ieškant harmonijos, gėrio, Dievo, galima užblokuoti negatyvią karmą. Būsimojo kūdikio charakteris ir likimas formuojasi tėvų informaciniame-energetiniame biolauke dar prieš jo pradėjimą. Pradėjimo momentu jie jau egzistuoja ir lemia kūdikio ateitį, todėl jeigu tėvai abejoja, ar jiems reikia vaiko, šios struktūros atakuojamos, deformuojamos ir netgi dalinai sunaikinamos. Labai neigiamai būsimo kūdikio biolaukų struktūras veikia beatodairiškas jo lyties planavimas, kurio nors iš tėvų nenorėjimas turėti dukrą ar sūnų. Netgi abejonės, ar norima vaiko, nekalbant jau apie bandymą jo atsikratyti - tai jo -likimo, laimės, sveikatos, bendravimo ir vienybės su žmonėmis struktūrų griovimas.

Kai penkiolikmetė mergaitė sako: \"O aš nenoriu turėti vaikų\", ji patvirtina programą emociškai, o po kelių metų gali pagimdyti labai ligotą kūdikį ir dėl to pati bus kalta, nors jai visiškai neateis į galvą, kad tai kažkada lengvabūdiškai ištartų žodžių pasekmės. Tėvai laukė sūnaus, o gimė dukra. Pirmą dieną jiems buvo apmaudu, o po to jiedu susitaikė su tuo, kaip yra. Šiuo metu labai myli mergytę, bet ji dažnai serga. Dviguba sunaikinimo programa, sukurta mamos ir tėčio, niekur nedingo ir sąžiningai darbuojasi vaiko biolauke. Nėštumo metu vyras nuskriaudė žmoną ir jai švystelėjo mintis: \"Be reikalo aš nusprendžiau gimdyti kūdikį\". Po to jis dar ne kartą ją skriaudė ir moteriai net gyventi nesinorėjo dėl tokios \"laimės\". . Visa tai liko švelniame, neturinčiame apsaugos būsimojo sūnaus biolauke. Šiuo metu jis nuodijamas vaistais, pabuvojęs daugelyje ligoninių, o sveikata negerėja. Labai svarbu vaiko ligos metu sukurti tinkamas sąlygas jo greitesniam gijimui. Ką tai reiškia? Tėvai pirmiausia turi galvoti apie vaiko dvasią, o tik po to apie kūną. Kimšimas vaistų ir permaitinimas jam gali tik pakenkti. Neseniai aš kalbėjau su jaunu tėvu, kurio dukrelė vos nenumirė dėl sunkios ligos. Pažiūrėjau į mergytės biolauką prieš ligą ir po jos ir buvau pritrenktas. Galingos deformacijos, sukėlusios ligą, beveik visiškai išnyko. Pradėjau ieškoti tokio sėkmingo išgijimo priežasties ir pasirodė, kad tai didžiulė tėvo meilė mergytei. Beveik visos naikinimo programos, didžioji Visatos atsižadėjimo dalis buvo neutralizuota meile. Išgydė būtent meilė, o ne prisirišimas. Meile galima išgydyti, o prisirišimu - tik pakenkti. Todėl vaikams sergant labai daug kas priklauso nuo tėvų elgesio, etikos ir netgi jų pačių mitybos. Nevalgyti mėsos, delikatesų, negerti alkoholio, nepersival­ gyti tėvams netgi būtiniau, negu vaikui. Bet kokios pretenzijos vienas kitam ir supančiam pasauliui turi būti pašalintos. Dvasinė tėvų būklė - tai jų vaiko dvasios ir kūno būklė. Tėvai privalo suprasti, kad norėdami apsaugoti vaiką nuo ligų ir nelaimių, turi stengtis, kad jų vaikas būtų sveikas dvasiškai, tai yra svarbiausia. Prieš mane sėdi jaunas vyriškis ir dėsto savo problemas. Prieš dvejus metus jam pradėjo smarkiai skaudėti kojas, jis kreipėsi į masažistus, darė specialias vonias. Atlikus paskirtas procedūras, po kelių mėnesių kojas skaudėti nustojo, bet sparčiai ėmė blogėti regėjimas.

Atvejis buvo tipinis. Atsisakant dar nepradėto kūdikio ar jau nėštumo metu - žodžiais, mintimis ar elgesiu - deformuojasi biolaukų struktūros trijose zonose: galvoje, kojose ir pirmojoje čakroje. Šiuo atveju stiprūs pažeidimai vienu metu buvo ir iš tėvo, ir iš motinos pusės, todėl biolauko deformacija kojų srityje gydant tradiciniu būdu persikėlė į kitą zoną - į galvą. Procesas, anksčiau trukdavęs dešimtmečius, dabar trunka tik mėnesius. Dėl to šiuo metu medikai ir suglumsta. Jeigu anksčiau, kai liga spėdavo lokalizuotis vienoje vietoje, medikai ją ilgai gydydavo ir žmogus \"pasveikdavo\", (nors iš tikrųjų ji persikeldavo į kitą organą ir palaipsniui ten kaupdavosi), tai dabar užteršta žmonijos karma rodo kitą vaizdą. Liga ne lokalizuojasi vienoje apibrėžtoje vietoje, o gydant \"plaukioja\" po įvairius organus. Pažeistas jau ne vienas žmogaus biolauko plotas, iškreiptas visas biolaukas. Orientavimasis tik į fizinį kūną, į pasekmes, o ne į priežastį, beprasmiškas ir pavojingas, kaip beprasmiškos ir nesuskaičiuojamos išlaidos kovai su liga, o ne su jos atsiradimo priežastimi. Medikai dėl to nekalti, žmonija mąsto netobulai, vaikiškai spiriasi atsikratyti pasekmių, o priežasties matyti nenori. Visi mes susižavėję civilizacijos gėrybėmis, liekame panašūs į vaikus, kuriems ryškiai nuspalvintas žaisliukas daug svarbesnis už gyvybiškai būtinus ir svarbius daiktus. Anksčiau religija žmogui duodavo teisingus elgesio stereotipus, jis žinojo: \"VISKAM DIEVO VALIA\". Ta nuostata puikiai blokuodavo negatyvų pasąmoninį poveikį žmogui ir jį supančiam pasauliui. Žmogus galėdavo įsikišti įvykių eigon, priešintis jiems, atsižvelgdamas į savo asmeninius interesus, tačiau sieloje jis privalėjo išsaugoti harmoniją su jį supančiu pasauliu, nes siela yra biolaukas ir būtent subtiliame biolauko lygmenyje ji susijungia į vieną visumą su visa Visata. Kartais visiškai netikėtai gauname patvirtinimą, kad mes dar toli gražu nesuvokiame daugelio savo gyvenimo įvykių priežasties. Vienas ligoninės vyriausias gydytojas buvo susipažinęs su pagrindinėmis biolauko savireguliacijos nuostatomis, tik savo praktikoje neskubėjo jų naudoti. Bet štai kartą, kai susirgus jam pakilo labai aukšta temperatūra, laikėsi kelias dienas ir nesidavė numušama jokiomis priemonėmis, tuomet jis prisiminė mano tyrimus ir susikaupęs pradėjo galvoti: \"Viešpatie, aš kažkuo labai nusikaltau. Nežinau, ką padariau blogo, negaliu dabar rasti priežasties, bet atleisk man mano kaltę. Padėk man ją suvokti ir ateityje tokių klaidų nebedaryti...\"

Per dvi valandas temperatūra nukrito iki 37,2°C. Skaitytojai gali susidaryti labai pesimistišką įspūdi ir pamanyti, kad negatyviems poelgiams vis kaupiantis, žmonijos padėtis darosi baisi ir beviltiška. Iš tikrųjų padėtis geresnė negu mums gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes egzistuoja bloka­ vimo ir karmos apvalymo mechanizmas. Taigi pirmiausia būtina suprasti, kad kiekvienas žmogus ir bet koks įvykis, išmušantis mus iš pusiausvyros, yra Visatos dalelė, todėl vidinė būklė visuomet turi būti maksimaliai artima romumui. Kuo subtilesnis biolauko lygmuo, tuo jis mažiau priklauso nuo mūsų asmenybės ir tuo jis tolimesnis nuo kūno logikos. Kiekvienas žmogus gali sau padėti, pirmiausia, jei jis dorai elgsis, teisingai reaguos į pasaulį, tinkamai maitinsis. Be to, reikia turėti vieną labai svarbią savybę - sutelktai siekti tikslo. Aštunto dešimtmečio pradžioje mes su grupe kilome netoli Ricos ežero prie Gego krioklių. Ėjome neskubėdami, lygiu žingsniu. Maždaug po keturiasdešimt minučių jau buvome užlipę į viršų ir priėjome prie skardžio krašto. Nuo didžiulės aukštumos apžvelgiau nueitą kelią, mačiau siaurą kelelį, iš kurio pasukę pradėjome kilti aukštyn. Man tai asocijavosi su žmogaus gyvenimu, ir aš aiškiai pajutau, kad žmogus gali nepalyginamai daugiau pasiekti nuolatiniu, nepertraukiamu veržimusi, negu vienkartiniu trumpalaikiu šuoliu. Pats efektyviausias blokavimo ir karmos apvalymo mechaniz­ mas yra nuolatinis, nepertraukiamas stengimasis dvasiškai tobulėti. Šiuo metu daug kalbama apie grįžimą prie Dievo. Pasakiusysis \"Aš tikiu Dievą\" ir einantis į cerkvę, gali likti labai toli nuo sąlyčio su dieviškumu. Tikėjimas Dievu - tai procesas, kuriame suderintos dvasios ir fiziologijos apraiškos. Tai vaizdžiai matome iš paprasčiausio pavyzdžio. Jeigu ląstelė ėmė dirbti kaip disonansas organizmo užduotims, tik savo naudai, prasideda irimo ir užsiteršimo procesas. Norint atstatyti vienybę su organizmu vien tik noro nepakanka, būtina imtis sunkaus, ritmingo, įtempto darbo išvalant ląstelę ir atstatant harmoniją. Žmonijos dvasia ir siela šiuo metu neįtikėtinai užterštos, sunkiai sergančios organizmo ląstelės turi atmirti, ir tie procesai, kuriuos mes dabar matome, liudija apie šio darbo pradžią. Nenuilstantis sąmoningas darbas tobulinant dvasią ir kūną - vienintelis išsigelbėjimo būdas. \"Reikia siekti, stengtis, dėti pastangas kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą, kovoti su savimi, kažką pasiekti, tačiau įsidėmėti, kad rytoj mes galime nepamatyti rezultatų ir reikės vėl kovoti. Jokio nusiraminimo, puikybės mumyse neturi būti... Jeigu širdyje kaupiasi puikybė, kitų smerkimas ir pyktis, vadinasi, jūs toli nuo Dievo, - sakė tėvas Menis viename savo pamokymų.

Sergejus l.a/arcvas PIRMA K N Y G A 1-1 <7 KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema /J Ką reiškia susitaikymas, nuolankumas, romumas energetiniu požiūriu? Žmogus, romiai priimąs visaus gyvenimiškus išbandymus, išsaugo didžiulį kiekį jėgų, kurios būtų išeikvotos beprasmėms pretenzijoms dėl susidariusios situacijos. Šios jėgų atsargos panau­ dojamos vidiniam dvasiniam virsmui, savęs paties tobulinimui. Mane dažnai klausia, ar galima sustiprinti vaikų sugebėjimus, padidinti pažangumą. Nenoras mokytis vaikui atsiranda labai paprastai. Nėščia jo motina atsižadėjo gerų jausmų vyrui, vaikui ar ją supančiam pasauliui. Tai suformuoja programą, kuria atsižadama informacinio Visatos biolauko, kuri blokuoja vaiko galimybes deramai priimti informaciją. Vaikui sunku ir jis nenori mokytis. Mylinčiai motinai, niekam neleidžiančiai suabejoti ir pačiai neabejojančiai savo meile ir vienybe su Dievu, gimsta talentingi vaikai. Vaikų sugebėjimai - tai jų tėvų ir artimųjų etika. Aš apžiūrėjau vaiką su dideliu agresijos lygmeniu pasąmonėje. Dėl to buvo kalta tėvo sesuo, teta. Dar prieš vaiko gimimą ji neetiškai pasielgė. Štai kodėl visuomet egzistavo giminės garbės supratimas, jis rėmėsi bioenergetiniais dėsniais. Būtent giminė, dažniausiai iki ketvirtos kartos, yra glaudžioje biolauko vienybėje. Ar vardas turi įtakos vaiko likimui? Kai tėvai renka vardą, jis įsitvirtina vaiko karmoje ir veikia jo biolauko struktūras. Yra neutralių vardų, yra gera linkinčių, veikiančių teigiamai - energe- tiškai tai galima apskaičiuoti. Kartais išaiškėja, kad vardas, įtvirtintas karmoje, neatitinka vardo, kuriuo pavadintas žmogus. Pirmą kartą aš susidūriau su tokiu faktu, analizuodamas vienos moters sūnaus Jurijaus problemas. Kažkodėl šnekėdamas su ja visą laiką prieidavau išvados, kad jo vardas turėtų būti kitoks. - Taip, pradžioje mes norėjome jį pavadinti Artūru, bet vėliau išrinkome Jurijaus vardą, - sako mama. Žiūriu pagal energetiką: karminis berniuko vardas yra Artūras. Vardas įsirašo į žmogaus energetiką ir priklauso nuo to žmogaus karmos, kieno vardu pavadintas vaikas. Anksčiau vaikams duodavo šventųjų vardus neatsitiktinai. Šviesi švari šventojo karma susijungdavo su vaiko karma, gynė jį ir veikė jo labui. Duodami vaikui giminaičio vardą, mes rizikuojame, nes už jo klaidas ir ydas turės atsiskaityti vaikas, paėmęs su vardu dalį žmogaus karmos. Todėl duodant vaikui žemiško žmogaus vardą, būtina negatyvią karmos dalį užblokuoti, mintyse paprašius, kad į duodamą vardą įeitų tik tai, kas yra šviesaus, nukreipto į meilę, vienybę, kilnumą, gėrį, į Dievą varde to žmogaus, kurio garbei pavadintas vaikas.

PIRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema Labai įtikinantį patvirtinimą, kiek mes atsakingi vienas už kitą, aš išgirdau viename mieste. Po mano paskaitos priėjo apie keturiasdešimt metų moteris ir papasakojo tokį dalyką. Jos vaikai buvo jau pakankamai suaugę, kai ji apsisprendė pagimdyti dar vieną vaiką. Matyt, aukščiausius dėsnius ji buvo pažeidusi ne kartą, todėl vaikas gimė ir greitai mirė. Ji netgi jo nepalaidojo, o paliko gimdymo namuose ir, nepasakiusi nė žodžio, išvažiavo. Po mėnesio mirė vienas jos giminaitis, po to kitas, po to - trečias. Miestelis buvo nedidelis, bičiuliai pradėjo ieškoti, kas galėtų paaiškinti priežastį ir padėti šeimai. Atvyko pas pagarsėjusią \"bobutę\", kuri pasakė, kad nieko negalinti padaryti - turinti išmirti visa giminė. Be meilės palikdama savo kūdikį ligoninėje, moteris padarė tokį nusikaltimą, už kurį atpildas neišdildomas. Meilė vaikams priklauso prie aukščiausių Visatos jausmų ir todėl, atsižadant vaiko bet kokia forma, šią meilę pažeidus, J išreiškus ją ne tik poelgiais, žodžiais, bet ir mintimis, nenoru turėti vaiko ar būti nėščia, nekalbant jau apie nėštumo, ypač jau ilgai trunkančio ir nuo mylimo žmogaus nutraukimą - visa tai gali sukelti labai sunkias pasekmes. Į mane kreipėsi du pacientai. Moteriai - kiaušidžių cista, vyrui - stiprūs skausmai strėnose, prostatitas. Abiejų ligos susijusios su pirmosios čakros energetikos pažeidimais. Priežastis ta pati. Moteris patarė draugei padaryti abortą, vyras reikalavo, kad jo žmona nutrauktų nėštumą. Tai yra žodžiais, mintimis išreikštas noras nužudyti būsimą žmogų - dėsnių pažeidimas, už kurį žmogus atsiskaito savo sveikata ir likimu. Jaunai gražiai moteriai biolauko struktūrų deformacija galvos ir pilvo apačios srityje. Tai būsimieji ginekologiniai susirgimai. Jie užsimezgė, kai jai kilo mintis nusižudyti. Po to, kai nutraukė nėštumą ir nuslopino meilės jausmą mylimam žmogui, šis procesas suaktyvėjo. Aš su nerimu galvoju, kas mus ištiks po keliolikos metų. Mes absoliučiai neraštingi. Moterį gydys tabletėmis ir, netgi paguldžius ją į geriausią pasaulio ligoninę, niekas jos neišgydys, nes jos ligos pagrindas - įsiligojusioje dvasioje, sieloje. Žmogus, nužudęs savyje meilę, negali būti išgydytas tabletėmis. Jaunai moteriai sunki odos liga. Aš jai aiškinu priežastį: - Jūsų senelė būdama nėščia norėjo nužudyti kūdikį, nutraukti nėštumą. F_JĘt

S e t g e j u s I. a / a r e v a s PIRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema - Negali būti, - sako moteris, - senelei mirė šeši vaikai ir tik septintas, likęs gyvas, buvo mano motina. Žiūriu, dėl ko kūdikiai mirė. Senelė dėl kažkokios priežasties nenorėjo pirmo nėštumo, labai smarkiai nenorėjo. Užsimezgusios gyvybės nužudymo programa susiformavo jos biolauke, kartą pabudęs stiprus neapykantos būsimam kūdikiui jausmas slypėjo pasąmonėje ir sulig kiekvienu nauju nėštumu įjungdavo vaikų naikinimo programą. Nors vėliau jai ir atsirado noras turėti vaikų, pasąmonėje tebeveikė naikinimo programa. Ši programa, egzistuodama ir prieš mane sėdinčios moters pasąmonėje, sukėlė tai moteriai odos ligą. Eilinė pacientė prašo padėti sūnui. - Sūnui labai skauda kojas, kartais jos tartum visai nebeklauso, jam labai sunku vaikščioti. Analizuoju priežastį. - Kai jums buvo penkeri metai, jūsų motina nelauktai vėl pastojo, ji bandė pasidaryti abortą kažkokiais nuodingais \"vaistais\". Tai nepadėjo, kūdikis gimė, bet nenoras gimdyti, pasikėsinimas į gyvybę ir meilę motinos biolauke suformavo deformacijas, kurios iškraipė ir suardė jūsų biolauko struktūras, kai jūs tebuvote penkerių metų amžiaus, ir jūsų sūnus, perėmęs jas, jau fiziniame lygmenyje atsiteisia kojų skausmais. Moters elgesys penkeri metai prieš gimstant kūdikiui, nėštumo metu, o taip pat laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki jo lytinio subrendimo daro didelę įtaką vaiko likimui ir sveikatai. Vienas būdų moteriai blokuoti negatyvias programas, mūsų prosenelių įjungtas į pasąmonę, tai prisiminti nėštumo metu artimųjų poelgius ir elgesį. Moteris pasakoja apie savo gyvenimą, tiksliau, pasakoju aš, o ji patvirtina. - 1957 metais nutraukėte nėštumą ir po to jūsų sveikata ėmė blogėti. - Taip, po aborto tartum likimas nusigręžė. Man prasidėjo tuberkuliozė. - Praėjus po to penkeriems metams jums gimė dukra? - Taip. Dukrai gimus, sveikata pagerėjo, tuberkuliozė išnyko. Tiesa, vaikui buvo stipri diatezė, paskui kitos odos ligos. Daugelis moterų žino, kad po gimdymo jų sveikata pagerėja. Įprasta aiškinti, kad nėštumo metu organizmas atsinaujina, suaktyvėja. Žinoma, motinos meilė kūdikiui kilnina jos biolaukų struktūras ir fizinę būklę daro sveikesnę. Tačiau yra dar viena priežastis, kurios žmonės nė neįtaria. Motina savo ligas perduoda vaikui, tai yra mčtinos sveikatos pažeidimai, kuriais ji atmoka savo karmą, pereina ) į vaiko biolauką, ir vaikas pradeda sirgti. Karma dalijama tarp vaiko ir motinos.

76 ['IRMA KNYGA KARMt )S DIAGNOSTIKA Hiolauko savireguliacijos sistema Kas pirmiausia rodo vaiko biolaukų blogas struktūras? Tai diatezės, alergijos, dažni plaučių uždegimai vaikystėje, inkstų ligos. Vaikų ligos - tai gautos struktūrų deformacijos iš tėvų biolaukų. Sudėtingus pacientus aš \"prižiūriu\" nuolatos, kontroliuodamas per nuotolį. Tai būtina atstatant pilną ligos ir jos priežasčių vaizdą. Poveikis ir sąmoningas suvokimas nuolat eina greta. Sielą sunkiau gydyti negu kūną. Kai būtina padėti deformuoto charakterio ir likimo vaikui, dažnai jaučiuosi tarsi norėdamas galva pramušti sieną. Tokiais atvejais labai ryškus metodo ir mano kaip gydančiojo asmenybės ir filosofo netobulumas. Tačiau po ilgo darbo gali sąmonė staigiai nušvisti ir tuomet galima žengti dar vieną žingsnį tobulinant metodą. Neseniai pažįstama paprašė ištirti, kas yra jos bičiulio sūnui. Berniukui pustrečių metų, bet neįtikėtinai šiurkštus charakteris. Bet koks jo noras turėdavo būti tuojau pat įvykdytas, nes priešingu atveju kas tik pakliūdavo po ranka jisai sviesdavo į tėvus ar pašalinius žmones. Ir dar būdavo labai nepatenkintas, jeigu nepataikydavo. Neseniai senelis vaikui pasiūlė: \"Jeigu gerai elgsiesi, pavė­ žinsiu mašina\". Pavėžino, grįžo namo, o anūkas pastvėrė vaikišką mašinėlę ir paleido seneliui tiesiai į akį. Aš pakviečiau drauge abu berniuko tėvus, nes priežastis buvo abiejuose. Jie atėjo su sūnumi. Per penkiolika minučių jis dirbtuvėje viską išmėtė, sudaužė šviestuvą, prisėlino prie magnetofono ir sulaužė kasetę. Paskui surado aliejinių dažų ir ėmė jais tekšnoti - tai pataikydamas, tai ne - į savo tėvų galvas. Berniuko biolauke buvo sugulusi stiprios galios sankaupa iš negatyvios tėvo šeimos karmos ir asmeninės motinos karmos. Nėštumo metu tėvai dažnai pykosi ir nepakentė vienas kito, todėl sunaikinimo programų paketas pradėjo veikti automatiškai ir užvaldė vaiko sąmonę. Jokios priemonės nemažino jo agresijos. Įdomiausia, kad vaiko nesąmoningos ir sąmoningos agresijos rodikliai tiek sąmonėje, tiek pasąmonėje buvo nedideli. Vadinasi, jo elgesį apsprendė tuo metu esanti tėvų pasaulėjauta, elgesys ir dvasinė būklė. Užslėptos tėvų nuoskaudos ir pretenzijos vienas kitam sąlygoja vaiko elgesį, ir apvalyti tik jo karmą nepakanka. Po dviejų seansų aš pamačiau, kad vaiko biolaukų struktūros stabiliai pagerėjo, dvasinės struktūros išsilygino. Tačiau realus atsinaujinimas ir sąmonės pakitimas atsiranda tik po trijų mėnesių, todėl negalima pasikliauti, kad rezultatai bus tuoj pat. Aš įspėjau tėvus, kad praeis dešimt-penkiolika dienų, kol biolaukas susibalansuos.

S e r g e j u s I. a z a r c v a s l'IRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Hiolauko savireguliacijos sistema Po penkių dienų mano pažįstama skambina: - Berniukui labai bloga, jis dūsta, motina apimta panikos. Kalbuosi su motina, aiškinu, kodėl vaikui taip atsitiko. - Jūs laukiate rezultatų tučtuojau. Energetinė sielos talpa tūkstančius kartų didesnė už energetinę kūno talpą, todėl vaikui jokių matomų pakitimų kol kas nėra. Ketvirtą dieną jūs leidote sau įsižeisti ant manęs ir tuo pažeidėte aukščiausius dėsnius. Vaikui pasidarė blogiau, supraskite tai. Jeigu aš pradėjau jūsų vaiką gydyti, padarysiu viską, ką galėsiu, kad tik jam padėčiau. Jūsų pretenzijos trukdo man, jums ir vaikui. Po keleto dienų, kai mama vėl atsilanko pas mane, aš jai aiškinu: - Kiekvienas žmogus ateina į šį gyvenimą tam, kad įveikdamas žemiškas pagundas ir nelaimes, vystytų ir tobulintų savo sielą, savo dvasią. Kiekvienam skirtas didžiausias išbandymas gyvenime, jo silpnoji vieta, tai, kuo jis nuolatos bus bandomas. Praeitame gyvenime jūs skriaudėte savo vyrą, sūnų ir tėvą. Tiesiog \"mindžiojote juos kojomis\". Todėl ir gimėte šeimoje, kurioje yra analogiškos karmos programos. Tai jūsų programas stiprina ir jūsų uždavinys jas užblokuoti. Didžiausiu jūsų gyvenimo išbandymu turi būti nuoskaudos, patirtos iš vyro ir sūnaus. Sūnus jau aktyviai tai daro. Vyro programa taip pat gali įsijungti dar stipriau. Jeigu sugebėsite ištverti, neįsižeidinėdama ant sūnaus ir vyro, įveikdama nuoskaudas, tai karma bus išsemta, išbandymas užbaigtas, viskas bus puikiausiai. Nesugebėsite - prie šeimos nelaimių dar prisidės ligos ir kitos nelaimės. Moteris it pasmerktoji žiūri prieš save, o aš tęsiu: - Didžiausia jūsų pagunda gyvenime bus noras sumindžioti, įskaudinti vyrą ir sūnų. Jeigu sugebėsite susilaikyti, pirmiausia pasveiks sūnus, nesugebėsite - ruoškitės bausmei. Po to aš dar kartą žiūrėjau į karmos struktūras, gydžiau moterį, jos sūnų ir kuriam laikui mes išsiskyrėme. Dar po kelių dienų skambina pažįstama: - Blogai ir motinai, ir sūnui, jį vėl dusina ir tampo traukuliai. Priežastis vėl ta pati. Antradienio vakarą suabejojo, ar aš galėsiu padėti, ar galiu išgydyti sielą, o ne tik kūną. Prasidėjo pretenzijos, Dievo atsižadėjimas, ji geidė rezultatų, akivaizdaus efekto tučtuojau. Tai atsiliepė vaiko elgesiui: jis vaikų darželyje įkando draugą. Motina susijaudino ir blogai pagalvojo apie mane. Biolauko lygmenyje atsirado ataka. Kadangi mano biolaukas subalansuotas, mano kaltės nebuvo, ataka grįžo atgal ir užgriuvo motiną ir vaiką. Aš vėl aiškinu priežastis ir atslatinėju biolaukų struktūras. - Norite? Aš jums duosiu patarimą, kaip būti sveikai ir ilgai gyventi. Niekuomet niekam nereikškite pretenzijų. Nei likimui, nei

78 Dievui, nei praeičiai, nei žmonėms. Išoriškai elkitės kaip norite, tačiau vidujai - bet kokia jūsų pretenzija yra užprogramavimas sunaikinti tą, kuriam pretenzijas jūs reiškiate. Ląstelė organizmui negali reikšti pretenzijų dėl savo asmeninių interesų. Negali, nes tai būtų organizmo ardymo programa. Tokia ląstelė atstumiama, susargdinama. Mes įpratę reikšti pretenzijas visiems: valstybei, viršininkui, bendradarbiams, artimiesiems. Praėjo keletas dienų. Aš pasidomėjau, kaip vaiko sveikata. Motina pasakė, kad jokių pakitimų nėra, bet parodžius diržą jau nustoja metęs daiktus, o anksčiau nė diržo nepaisydavo. Ačiū Dievui, biolaukas subalansuotas, procesas tvirtėja. Per nuotolį stebiu vaiką. Surandu dar vieną jo agresijos priežastį - suicidą. Tėvų nuoskaudos, tai yra tarpusavio naikinimo programos įjungė vaiko susinaikinimo programą nuo jo gimimo momento. Kad nežūtų, jis šią programą, nukreiptą į vidų, išstumia lauk ir grąžina autoriams. Po korekcijos vaiko biolaukas sušvelnėja, pasidaro šiltesnis. Ko gero, pavyko pašalinti vieną iš pagrindinių jo elgesio priežasčių. Praeina dar penkios dienos. Kalbuosi su pažįstama. - Tu žinai, mama vakar buvo pritrenkta: sūnus priėjo prie jos ir visą vakarą glostė jai ranką. Tokiomis akimirkomis aš suprantu, dėl ko esu šiame pasaulyje. Dabar, kai gydau moteris, aš būtinai stebiu jų vaikus. Trijų minučių pokalbis vaiką gali išvaduoti nuo ilgamečių ligų ir išbandymų. Pasakau motinai, koks svarbiausias, mano nuomone, išbandymas gali būti vaikui, nurodau silpnąsias jo vietas. Prieš mane sėdinčiai moteriai aiškinu, kad sūnaus ligos priežastis yra jos elgesys nėštumo metu. Ji manė, kad vyras su ja išsiskirs, ir stengėsi slopinti meilę jam, atsirasdavo netgi noras nusižudyti. Vaikui susilpnėjo kontaktas su Dievu, su Visata. Tai atsiliepė jo psichinei ir fizinei būklei. Aš aiškinu priežastis, perspėju, kad jai didžiausias išbandymas bus išlaikyti dieviškus jausmus vyrui ir sau. - Jus pastoviai gundys atsižadėti Dievo, bet jūs turite ištverti. - O kaipgi kiti gyvena? - klausia ji. - Kiti turi vidinę kontakto su Dievu sankaupą. Kad ir kaip išoriškai jie atsižadėtų, jų viduje, pasąmonėje, yra geras kontaktas. O Jūsų sankaupa jau išnaudota. Jums reikia sąmoningų pastangų. Jūs jau keletą kartų neištverėte išbandymų. Būtent todėl jus kankina sunki tachikardija, skausmai kasoje, kolitas, ginekologiniai sutrikimai. Ar mano diagnozė teisinga? - Taip, - suglumusi sako moteris. - Aš prieš pusę metų gulėjau ligoninėje.

- Dabar biolauko lygmenyje jums formuojasi gimdos fibromioma. Jeigu slopinsite savo jausmus dėl nevaisingų pretenzijų, ji taps realybe. - O kaipgi anksčiau žmonės gyveno? - Žinote, anksčiau pranašų, šventųjų skatinami, laikydamiesi religinių priesakų, tinkamai elgdamiesi, mes buvome glaudžiai susiję su Visata, lyg ir mažai dėdami pastangų. Šiuo metu tai pasiekti mums reikia patiems, savo prakaitu ir krauju. - Pasakykite, koks didžiausias išbandymas laukia mano sūnaus, koks pavojus? Aš žiūriu į karmos struktūras. - Didžiausias išbandymas - polinkis į alkoholį. Moteris suglumusi žiūri į mane. - Jam dabar tik treji, o jis tiesiog dreba, kai pamato alų, ir reikalauja, kad jam duotų. Kaip jam galima padėti? - Pirma, ką jūs turite padaryti - subalansuoti vaiko mitybą. Ką reiškia jo polinkis į alkoholį? Pirmiausia tai, kad jis tam tikru laipsniu yra savo noro vergas, negali susilaikyti. Tai vyksta dėl to, kad berniuko dvasią labiau traukia žemė. Jeigu dvasia veržiasi aukštyn, kūnas ir jo poreikiai esti kontroliuojami, žmogus valdo daiktus, o ne daiktai jį. Pirmiausia - neduokite vaikui persivalgyti. Persivalgymas dvasią įmina į žemę. Moteris aikčioja. - Betgi aš negaliu ištverti nepagaminusi jam kokio skanėsto. Ir kai tik jis gimė ir visą laiką verkė, aš jį nuolat maitinau, kad tik neverktų. - Jo pasąmonė jautė silpną kontaktą su Visata ir verkimu jis bandė jį sustiprinti. Permaitindama jūs sudarydavote jam apgaulingą komforto pojūtį. Jis įprato komforto šaltinį rasti ne dvasioje, o kūne, ir kūno poreikiai įgavo jam persvarą prieš dvasinius poreikius. Dvasia pradėjo deformuotis. - Ką gi daryti? - Nepermaitinkite, jokiu būdu neduokite ką nors užkąsti tarp valgymų. Maisto duokite minimumą ir tik nustatytomis valandomis. Kiek galima mažiau mėsos, nes ji tarsi vinimis kala prie žemės. Maistas turi būti vienos rūšies, augalinis. Neduokite jokių delikatesų, vaikui jie visiškai nereikalingi. Vaiką reikia pirmiausia orientuoti į dvasinius poreikius. Kiek galima mažiau druskos, nes ji labai didina pasąmoninę agresiją. Niekuomet nežadėkite vaikui nupirkti saldumynų ar žaisliuką. Svajoti vaikas turi apie dvasinius malonumus. Pažadėkite nusivesti į teatrą, muziejų. Žmogus svajoja labai subtilių biolaukų struktūrų lygmenyje ir įterpdamas į svajones materialių daiktų tas struktūras neįtikėtinai traukia žemės link. Dovanokite vaikui ką nors visai nelauktai. Motina, sakanti: \"Jeigu gerai elgsiesi, gerai mokysiesi, nupirksiu tau tą ir tą\", padaro savo vaiką dvasios vergu, kurio

KARMOS DIAGNOSTIKA šeimininku taps lauktasis daiktas. Ir nesąmoningai dėl materialinių gėrybių kuria visko, kas šventa, sunaikinimo programas. Dėl tos svarbiausios priežasties žlugo ir ankstesnės civilizacijos. Vaiko dvasingumo ugdymas - geriausias vaistas nuo negatyvių polinkių. Jūsų elgesys taip pat labai veikia vaiką. Jeigu tik gražius jausmus vyrui slopinsite - tučtuojau tai atsilieps vaikui. - Man atrodo, kad jį kas apkerėjo, pastaruoju metu jis ant manęs labai pyksta. - Jokių kerų čia nėra. Priežastis jumyse. Jis į jūsų pasąmonės pretenzijas reaguoja sąmoningai. - Aš žurnale skaičiau rusų burtininkų patarimus, kaip burtais prisivilioti kitą žmogų. Girdėjau, kad tai nepavojinga. - Tam, kad burtais prisiviliotum, reikia žmoguje nužudyti dieviškuosius jausmus, jį saugančius, nes burtai, apžavai - tai nenatūralus, prievartinis procesas, pažeidžiantis dvasines struktūras. Tačiau tuo pačiu metu irsta ir to, kuris imasi apžavėjimo, dvasia ir likimas. Vaikų, ypač būsimųjų, likimus tai veikia katastrofiškai. Moteris linksi galva. - Aš visuomet maniau, kad prievarta nieko negalima pasiekti. - Žinoma. Kas gi tai yra burtai? Tai dieviškų galimybių panaudojimas egoistiškiems tikslams, aukštųjų karmos struktūrų pajungimas trumpalaikiams taktikos interesams. Kai paskirai ląstelei asmeniniai interesai, savasis ego pasidaro svarbesnis negu viso organizmo interesai, kai ji vystosi pagal savo dėsnius, skirtingus nuo tų, pagal kuriuos gyvena visas organizmas, tai gali peraugti į onkologinį procesą. Kai įsiveržiama į subtiliuosius biolaukų sluoksnius, kur viskas vieninga, su vartotojiškais, perdėm žemiškais siekimais, įsijungia stipriausios apsaugos programos. Priklausomai nuo įsiskverbimo laipsnio, įsijungia atskiro žmogaus, jo giminės, žmonių grupės ir netgi, esant dideliems pažeidimams, visos žmonijos sunaikinimo mechanizmas. - Jeigu moteriai norisi būti su mylimu žmogumi, ką gi jai daryti? - Atversiu jums \"baisią tiesą\". Savo dvasios ugdymu galima ne tik \"privilioti\" vyrą, bet ir padaryti jį tikrai laimingą. Moteris atsisveikina, o aš dar kurį laiką stebiu jos ir jos vaiko aurą. Biolaukas darosi auksaspalvis, švelnus, šiltas, atsiranda toks jausmas, tartum visa, kas gyva Žemėje, šiuo metu džiaugiasi savo dalelės prašviesėjimu. Vaikui encefalopatija. Prieš trejus metus iki jo gimimo šeimoje vyko skaudūs barniai, beveik iki skyrybų, tėvui ir motinai ne kartą buvo kilusios mintys apie nebenorą gyventi. Šios stiprios

KARMOS DIAGNOSTIKA l'IRMA KNYGA Hiolauko savireguliacijos sistema susinaikinimo programos, tėvų taip \"draugiškai\" suformuotos iki vaiko gimimo, tvyro jo biolauko struktūroje. Suaugęs žmogus labiau apsaugotas, ir griovimo procesas jame vyksta daug lėčiau, o vaikas, gavęs iš tėvų dvi stiprias susinaikinimo programas, atsiskaito encefalopatija. Motina nesuvokia. - Nejaugi, jeigu tai pašalintume, vaikas pasveiktų? - Jūsų vaiko sveikata priklauso nuo jo dvasinių struktūrų, o jos deformuotos. Jeigu jos atsistatys - vaikas pasveiks. Moteris kankinasi dėl nevaisingumo. Aš imuosi diagnostikos. Pagal energetiką - tai kiaušidžių cistozė. - Dėl jūsų ligos kalta jūs pati. Moteris stebisi. - Prieš keletą metų jūs neetiškai pasielgėte, ir tai jūsų nevaisingumo priežastis. Jūs nužudėte meilę to vyriškio sieloje, kuris jus labai mylėjo, ir tai padarėte labai staigiai ir grubiai. Jūsų ryšių kanalai su Kosmosu uždaryti, žemas energetikos lygis. Ar prisimenate, kaip tai įvyko? - Aš turėjau sužadėtinį, mes ruošėmės kelti vestuves, bet susipažinau su žmogumi, kuris man labai patiko, ir ištekėjau už jo. Argi aš buvau neteisi? Labiau mylėjau tą, už kurio ištekėjau. Aiškinu moteriai, kad mylinčio žmogaus jausmai yra tokie, kurių nužudymas savyje ar kitame žmoguje - didžiulis nusikaltimas. Vadovaujantis įprasta logika nevaisingumą galima pašalinti operuojant. Tą ir daro šiuolaikinė medicina. Tačiau nužudžiusi meilę, pajautimą, kad prisiliesta prie Aukščiausiojo, prie Visatos, moteris sugriovė tiek vyriškio, tiek ir savo subtiliąsias dvasines struktūras. Tokiomis aplinkybėmis gimęs kūdikis gali turėti deformuotas dvasingumo struktūras. Moters organizmas tai blokuoja, nenori gimdyti kūdikio, kuris gali arba sunkiai sirgti, arba mirti, arba pridaryti žalos kitiems. Jeigu moters dvasiniai parametrai būtų žemi, nebūtų ir nevaisingumo, ji būtų pagimdžiusi kūdikį su juoda karma. Tačiau jos dvasingumas ir apsaugos sistema pakankamai išvystyti, kad pajaustų, kokia grėsmė pakibtų ties jos vaikais ir vaikaičiais. Mes įpratę tai laikyti liga ir kovojame patys su savimi, su savo organizmu, kuris stengiasi savo giminę apsaugoti nuo išsigimimo. Aš aiškinu moteriai šiuos dėsningumus ir matau, kad jos biolaukų struktūros pradėjo lygintis. - Ką gi man daryti?- klausia moteris. - Pirmiausia - suprasti, kad meilės nužudymas yra nusikalti­ mas, suprasti ne paprastu, o aukštesniu dvasiniu lygmeniu. Kai viską suvoksite, organizmui nereikės priešintis ir įjungti apsaugos sistemą. Pati patikimiausia dvasios apsauga nuo sugriovimo -

82 PIRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA grubiųjų, tai yra kūno, struktūrų deformacija. Jų sugriovimas žmogų priverčia atramos tašką iš kūno pernešti į dvasią, ir tai jį išgelbsti. \"Liga neleidžia nusidėti\", - sakoma Biblijoje. Prisimenu jauną moterį, sergančią analogiškai, jai buvo visiškas kiaušintakių nepraeinamumas. Priežastis tik viena - jos prosenelė padarė abortą, ir būtent tai vaikaitės organizme sukėlė dvasinių struktūrų deformaciją kaip fizinę apsaugą. Po pokalbio su ja sąaugos pradėjo nykti. Aš parekomendavau moteriai dar kartą išsitirti pas medikus. Gydytojai atsisakė ją apžiūrėti, motyvuodami tuo, kad jos liga energetiniu poveikiu neišgydoma, jai padėtų tik operacija. Moteris kreipėsi privačiai ir po dviejų savaičių atnešė rentgeno nuotraukas. Sąaugos visiškai išnyko. Tokie atvejai patvirtina, kad daugelio ginekologinių susirgimų pradžia yra biolauko lygmenyje ir dažniausiai tai būna apsisaugo­ jimas, kad negimtų nepilnavertiški palikuonys. Vis aktyviau griaudama šią apsaugą ir nesuvokdama ligos priežasčių, šiuolaikinė medicina padeda pasirodyti fiziškai ir moraliai negyvybingiems palikuonims. Gelbėdama žmogų nuo konkrečios ligos, medicina atidaro šliuzus negatyviems procesams, kurie silpnina bendrą žmonijos imunitetą. Tai, kas šiuo metu vyksta medicinoje, primena palyginimą apie raitelį. Jojantis keliu raitelis klausia žmogų: - Kaip pasiekti N? - Jūs jojate ne į tą pusę, - atsako žmogus. - Nieko, mano puikus arklys! - Betgi jums reikia joti kita kryptimi, - vėl bando raitelį atvesti į protą žmogus. - Nieko, aš turiu maisto ilgam laikui. - Kuo geresnis bus jūsų arklys ir kuo daugiau maisto turėsite, tuo toliau būsite nuo tikslo. Kuo reikšmingesnė atrodo medicinos mokslo pergalė, tuo labiau abejotini būna realūs šios pergalės rezultatai. Mes iš inercijos įpratę galvoti, kad pagrindinė organizmo apsaugos sistema yra imuninės ląstelės. Pamirštame paprastą tiesą: dvasia, siela ir kūnas vieningi. Pasąmonė, sąmonė yra biolaukas, o fizinis kūnas tik jo atmaina, dialektinė šio biolauko priešingybė. Didžiausia organizmo apsaugos sistema visų pirma yra dvasinių biolaukų struktūrų apsauga. Todėl, kai prieš organizmą stoja užduotis išlikti, pirmiausia turi išlikti strateginės, dvasinės struktūros, jungiančios mus su pirmaprade priežastimi.

KARMOS DIAGNOSTIKA PIRMA KNYGA Biolauko savireguliacijos sistema Mes neturėtume pamiršti istorijos pamokų. Senovės Spartoje buvo paprotys: jeigu vaikas gimdavo liguistas ir silpnas fiziškai, jį išmesdavo į jūrą, norėdami išsaugoti sveiką palikuonių kartą. Tačiau galiausiai ši valstybė žlugo, išsigimusi dvasiškai. Filosofinis žmogaus tik kaip fizinio kūno apibūdinimas visą šiuolaikinės medicinos mąstyseną padaro vienpuse. Pašalinti ligotą organą, išvalyti, atpjauti, išlyginti, ištiesinti - pagrindiniai tokio gydymo metodai. Jeigu žmogus būtų tik kūnas, jie būtų pasirinkti teisingai, tačiau žmogus drauge yra ir biolaukas, be to, biolaukas svarbiau nei kūnas. \"Aš juk visas nesutelpu tarp skrybėlės ir batų\" , - sakė Voltas Vitmenas. Žmogaus dvasios dėsniai drauge yra ir kūno dėsniai, tik tarp jų nėra griežtos koreliacijos. Kiek šie dėsniai vieningi, tiek gali būti ir priešingi. Ir kai medicina pradeda skverbtis į žmogaus dvasinio biolauko sritį, laikydamasi savo įprastų poveikių kūnui: išpjauti, pašalinti, užsiūti, tuomet, nors iš pradžių ir nesijaučia, bet iš tikrųjų labai rimtai deformuojamos dvasinės struktūros. Tų, kurie gydo kūną, logika - pirmiausia padaryti, po to išanalizuoti. Dvasios logika - pirma išanalizuoti ir tik po to daryti. Tai, kas vyksta šiuolaikinėje medicinoje: hipnozė, psichoterapija, ekstrasensorika - tai bandymas kūno ir dvasios logiką mechaniškai sujungti. Toks atvejis dvasios logikai pragaištingas. Kadangi dvasios filosofija ir logika yra strategija, o kūno - taktika, tai galima pasakyti, kad trumpalaikė taktikos sėkmė viską užgožia. \"Po mūsų nors ir tvanas\", - kūno logika. Tačiau ar kas nors bus po mūsų? Mes esame išmokę chirurginiu būdu žmones išvaduoti nuo trumparegystės, išvystėme srovinę metodiką, ir ne tik dešimtyse mūsų šalies miestų yra filialai, kur be didelių problemų galima išsioperuoti, bet ir kitos šalys gali pasinaudoti šia mūsų paslauga. Tačiau kas analizavo šios \"pergalės\" rezultatus? Trumparegystės priežastis yra biolaukų struktūrų galvos srityje iškraipymas, kurį sukelia neapykantos jausmas, formuojantis žmogaus biolauke stabilias struktūras. Šios struktūros operuojant akį niekur nedingsta ir tebežeidžia biolauką, persikelia į kitus kūno organus ar žmogaus dvasios parametrus. Organų persodinimo ar pašalinimo operacijų pasekmės irgi panašios. Gerai, jeigu žmogus kartu stengiasi gydyti ir savo sielą, suvokti savo klaidas ir kažką pakeisti savo sieloje. Dar blogesni gali būti tamsuoliško energetinio įsikišimo rezultatai. A. Tarkovskio filme \"Veidrodis\" yra scena, rodanti, kaip vaikas išgydomas nuo miksėjimo hipnoze.

Aš analizavau, kas vyksta tokiu būdu gydant miksėjimą. Miksinčio žmogaus iškraipyti likimo parametrai. Apskaičiuoju juos iki ir po gydymo. Parametrai nepasikeitė. Kadangi hipnozė negalėjo paveikti ligos priežasties, bet galėjo ją perkelti iš vienos į kitą vietą, aš ieškau, kur ji buvo perkelta. Pasirodo, hipnozės poveikis priežastį perkėlė į ateitį, įvyko visiškas trijuose būsimuosiuose sergančio vaiko gyvenimuose karminių likimo struktūrų sugriovimas. Argi tai ne katastrofa? Nepanaikinus priežasties, ligą galima tik perkelti arba į kitą organą, arba į likimą, arba į žmogaus psichiką, arba į jo būsimus gyvenimus, ar perkelti ant jo vaikų. Mechanika lieka mechanika. Jei neįvyks dvasinių permainų, ligos neišgydysime. Prisiminiau palyginimą, kurį papasakojo man jaunas gydytojas. Alachas sukvietė žmones, pradėjo jiems skirstyti bausmes už įstatymų pažeidimus, ir gydytojui teko pati didžiausia bausmė. Gydytojas pasipiktino: - Kodėl? Aš medikas, padedu žmonėms, gelbsčiu juos nuo kančių. Alachas atsakė: - Todėl, kad aš siunčiu ligas už žmonių nuodėmes, o tu trukdai jiems tai suvokti. Man atrodo, kad religija, pateikdama doro elgesio nuostatą, daug daugiau nusipelnė fizinei žmogaus sveikatai, negu medicina. Aš susipažinau su žmogumi, kurį nuo sunkios ligos išgydė ekstrasensas: žmogus vaikščiojo su ramentais, o po gydymo jų nebereikėjo. Ligonio ir jo šeimos džiaugsmas buvo suprantamas. Aš kalbuosi su juo ir jaučiu, kad jo sūnui gresia didelė bėda. Testuoju ir matau, kad berniukas gali žūti. Priežastis: vyriškio biolauke pagal tėvo liniją veikė stipri sūnų naikinimo programa, kurią užblokavo kojų liga. Po gydymo programa buvo nublokšta ant vyriškio likimo struktūrų, ant jo sūnaus kūno ir likimo. Pavojinga pašalinti matomas problemas nesuradus ir nepašalinus jų pirminės priežasties. Anksčiau liga persikeldavo iš vieno organo į kitą, šiuo metu ekstrasensorika ir naujausia medicina (psichogeneratoriai ir prietaisai, dirbantys biolauko lygmenyje) išstumia ligą iš kūno į sielą, likimą, psichiką ir netgi perduoda būsimosioms kartoms ir gyvenimams. Psichogeneratorius, dirbantis su informaciniais biolaukais, ūmai pagerina būklę fiziniame ir tankiame biolauko lygmenyse ir visiškai sugriauna biolauko subtiliuosius lygmenis. Per televiziją buvo parodyta moteris, išgydyta psichogeneratoriumi, kuris \"gali pakeisti tūkstantį ekstrasensų\", kaip sakė reklama.

Atlieku per nuotolį moters diagnostiką. Matau visišką išgydymą fiziniame lygmenyje ir deformacijų perkėlimą į dvasines struktūras, likimą ir keturis būsimus gyvenimus. Dahs deformacijų buvo perkelta į vaikus. Jeigu ligą priimame kaip blogį, su ja kovojame, tai ji persikelia iš vienos vietos į kitą. Kai suvoksime, kad liga yra dvasinės degradacijos stabdis, tuomet, šalinant jos priežastis, liga išeis pati. Mūsų filosofijos ir supratimo netobulumas mus veda į susinaikinimą. Kalbuosi su pažįstamu apie šiuolaikinę mediciną dalyvaujant jo sūnui, medicinos instituto studentui. Sūnui labai skaudėjo galvą, jis išgėrė kelias tabletes, bet skausmas nepraėjo. Aš paspaudžiau vieną tašką kakle, šiek tiek jį papurčiau ir skausmas dingo. Jaunuolis įdomiai sureagavo: - Tėti, kam dar mokytis institute, jeigu galima gydyti tokiu būdu? Tėvas atsakė, kad mokytis vis tiek reikia. Aš tylėjau. Išaiškinimui nebūtų pakakę poros minučių pokalbio. Metodas, apie kurį kalbama knygoje, leidžia gydyti būsimas ligas, daug metų prieš pasirodant pirmiesiems fizinių negalavimų požymiams. Buvo toks laikotarpis, vystant šį metodą, kai aš maniau, jog karmos diagnostika gali visiškai pakeisti mediciną. Po to suvokiau paprastą tiesą. Metodo esmė - perspėjimas dėl įvykių, kurie gali įvykti, tačiau mūsų sąmonė, orientuota į kūno poreikius, negali nuspėti visų procesų. Todėl kalba turi eiti ne apie atsisakymą šiuolaikinės medicinos, o apie abipusę dialektinę dvasios medicinos ir kūno medicinos veiklą, pirmenybę teikiant dvasios gydymui ir vystymui ir kardinaliai pakeičiant šiuolaikinės medicinos principus, ne apie vienos pasaulėžiūros pakeitimą kita, o apie susijungimą ir viena kitos papildymą. Gydydama tik fizinį kūną, medicina vis tolsta ir tolsta nuo savo pagrindinės paskirties - gydyti žmogų, nes žmogus, pirmiausia, yra dvasia, biolaukas. Hipokratas sakė: \"Medikas filosofas panašus į Dievą\". Anksčiau filosofija, religija ir medicina buvo vieninga visuma. Vienas žmogus suimdavo savin visas šias žinias. Ir jis gydė. Šiuo metu gydytojas daro injekcijas, operuoja, skiria tabletes, vykdo instrukcijas. Ar įmanomas kitas variantas? - Įmanomas. Aukštos etikos ir tikrai dvasingas gydytojas gydo ne tik kūną, bet drauge ir sielą. Bechterevas sakė, kad jeigu po gydytojo apsilankymo ligoniui pasidarė lengviau, vadinasi, tai tikras gydytojas. Egzistuoja daug faktų, kai vien gydytojo pasirodymas palatoje pagerina ligonių būklę. Deja, bet pastaraisiais dešimtmečiais

medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama diagnostikos ir gydymo aparatūrai, o ne gydytojo asmenybei. Neseniai į mane kreipėsi pažįstama ir paprašė ištestuoti naują prietaisą, kurį gavo jų tyrimų centras. Ji susižavėjusi pasakojo, kad prietaiso galimybės didžiulės, kad, veikdamas žmogaus biolauką, jis leidžia pacientus išgydyti be vaistų. Aš nusprendžiau išsiaiškinti, kokiu būdu prietaisas veikia ir pagal pavardę išdiagnozavau vieną juo gydytą pacientą. Jisai tarnavo Afganistane ir turėjo skrandžio opą. Opos priežastis buvo didelė sąmoninga agresija ir neapykantos jausmas, kurį jam teko patirti kare. Jo biolauke susiformavo stiprios žmonių naikinimo programos. Karmos struktūros buvo deformuotos. Po gydymo prietaisu paciento biolaukas išsivalė, deformacija išnyko, fizinė organų būklė labai pagerėjo. Aš pradėjau tirti subtilesnę organų energetiką ir pastebėjau, kad endokrininio centro ir pirmosios čakros energetika labai pablogėjo palyginus su ta būkle, kokia buvo iki gydymo. Pažiūrėjau į dvasingumo parametrus, meilės pilnatvę, agresiją ir viską supratau: opa surandėjo, išorinė agresija stipriai sumažėjo, tačiau vidinė gerokai padidėjo. Pasirodo, opa blokavo naikinimo programos plitimą į giliuosius pasąmonės sluoksnius. Po gydymo agresija persikėlė iš sąmonės į pasąmonę. Dvasingumo ir sielos parametrai pažemėjo, o vienas subtiliausių rodiklių, - meilės pilnatvė, - atsakantis už vaikų ir mūsų sveikatą ateityje, nukrito iki kritinės ribos. Apskritai, pamačiau vaizdą, kuris pastebimas visame pasaulyje: naikinamos strateginės organizmo atsargos tam, kad laikinai pagerėtų fizinio kūno sveikata. Sis prietaisas, kaip ir dešimtys kitų, jau sukurtų ir dar kuriamų, yra didžiausias šiuolaikinės medicinos pasiekimas ir visiškai patenkina jos poreikius, jos filosofiją: pašalinti pasekmes, nesusimąstant apie ligos priežastis. Prietaisai išlygina pačius grubiausius karmos struktūrų sluoksnius, suvaro ligą į vidų, užuot ją pašaline. Suvaryta į vidų liga jau griaus ne kokią kūno dalį ar organą, o organizmo imunitetą apskritai. Tokiu būdu, įveikus atsietą ligą, šiuolaikinė medicina pasmerkia žmoniją lėtam kankinančiam išsigimimui ir mirčiai. Kadangi liga blokuoja nederamą elgesį ir mąstymą, dažniausiai iš pasąmonės, tai šių blokuočių pašalinimas labai pagreitins irimo procesą. Analizuodamas visuomenės ir žmonijos biolaukų struktūras, o taip pat iš įvairių šaltinių gautą informaciją, aš padariau tokią išvadą: pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų žmonijos agresijos lygis vis auga ir, kadangi blokuotės tarp sąmonės ir pasąmonės

sugriautos, pasąmonės agresija didėja intensyviai. Mūsų agresija iškeliama į biolauko lygį, į Visatą. Kad šis procesas būtų sustabdytas, sprendžiant iš mano tyrimų rezultatų, nuo 1995 metų rudens turėtų įsijungti žmonijos susinaikinimo programos. Tokiomis sąlygomis sugebės atsilaikyti, išlikti tik žmonės, turintys subalansuotas dvasines struktūras. Aš labai norėčiau, kad tokia prognozė būtų klaidinga, tačiau šiuo metu tam labai maža vilčių. Patys perspektyviausi ir giliai paveikiantys prietaisai yra leptoniniai psichogeneratoriai. Artimiausiu metu, gydant ligas, matyt, jie bus labiausiai naudojami. Mano atlikti tyrimai rodo, kad biolauko struktūros, turinčios genetinę informaciją, yra pakankamai apsaugotos ir energetiniai poveikiai ten neįsiskverbia. Galimos tik dvi išimtys: žmogui, turinčiam aukščiausius sugebėjimus, ir psichogeneratoriui. Vis gilesnis įsiskverbimas į karmos struktūras norint pašalinti ligą, neišvengiamai tyrinėtojus atves į tas sritis, kur yra programos, nustatančios genetinį augalų, gyvūnų ir žmogaus kodą. Sis procesas gali tapti nekontroliuojamu ir tuomet prasidėtų genetinės karmos susimaišymas ir \"susiklijavimas\", pradžioje artimų programų, t. y. žmogaus ir gyvulių, o vėliau ir visiškas visų gyvų būtybių programų susimaišymas. Jau artimiausiu metu gali pasirodyti mutantų, turinčių žmogaus ir drauge gyvulio genetinę struktūrą. Tokios mutacijos kartais pasirodo gamtoje, tačiau po informacinių-energetinių poveikių jų kiekio banga gali ristis nelyginant lavina. Bandymai, kuriuos atliko Czian-Kančdženis iš Chabarovsko, parodė, kad turint nesudėtingą aparatūrą, galima sujungti įvairių gyvūnų ir augalų genetinius kodus. Taip pat neatmetama galimybė, kati tyrinėtojai, nė neįtardami, jog imsis savižudybės, pabandys eksperimentuoti su žmogaus ir gyvulio genetiniais kodais. Tokie eksperimentai būtų grėsmingi, mat gyvulio ir žmogaus genetinių kodų susiklijavimas, vieną kartą atsiradęs bei realizavęsis, egzistuos informacinėse biogenosferos struktūrose ir vystysis toliau. Nusikaltimas, padarytas prieš žmogų, kaip parodė tyrimai, persiduoda daugeliui kartų kaip vykdymo programa. Biolauko savireguliacijos sistema ims ginti informacinį lauką. Ir jeigu liga neužblokuos subtilių dvasinių biolaukų struktūrų griovimo, tuomet pradės veikti pats efektyviausias blokavimo mechanizmas - mirtis. Labai įsidėmėtinas atvejis atvedė mane į naują savireguliacijos sistemos parametrą - meilę sau. Moteris, kreipusis į mane, buvo neblogos sveikatos. Nedidelių sutrikimų atsirado tuomet, kai 1978 melais ji pajuto moteriai

neapykantą. Pacientė ilgai mąsto ir negali atsiminti tokio jausmo. Turėjau imtis tyrinėti giliau. Pasirodo, neapykanta buvo nukreipta į pačią save. - Kaip galima savęs neapkęsti? Gal tai buvo mintys apie savižudybę? - tyrinėjau aš. - Ne. - Moteris sako, kad nuolatos jaučia nenorą gyventi. Testavimas parodo, kad nenoras gyventi ir mintys nusižudyti - skirtingi dalykai. Nenoras gyventi - tai prislopintas gyvybinis fonas, tokiu atveju pakanka nedidelių nemalonumų ir gali atsirasti mintis apie nusižudymą. Anksčiau tai laikiau priežastimi, bet pasirodė, kad prislopintas gyvybinis fonas yra pasekmė, ir jį sąlygoja žmogaus šeimos karma, dėsnių pažeidimai, kuriuos padarė žmogaus proseneliai. Šiuo atveju moters motina neapkentė žmogaus, linkėjo jam blogo ir tai suformavo jos biolauke sunaikinimo nuostatą, kuri, išsaugoma ir perduodama vaikams, sukelia lėtą giminės išnykimą. Programa veikia vangiai, nepastebimai, sukurdama vidinę gyvenimo be džiaugsmų pajautą, kartais išreikštą ryškiau, kartais ne taip ryškiai, bet nesiliauna raususis po giminės šaknimis, ir žmogus, turėdamas tokią susinaikinimo nuostatą, kur kas lengviau gali padaryti sau pavojingą poelgį, nevertindamas savo ir kitų gyvenimo, gali pakenkti daugeliui žmonių, jeigu jie nuo jo priklauso. Aš tyriau moters sūnaus biolauką, jo būklė buvo analogiška, didelis nukrypimas biolauke, atsiradęs slopinant meilę sau pačiam, vadinasi, tas mechanizmas ir toliau vystėsi. Nors vaikinas kol kas jautėsi gerai, buvo sveikas, bet virš jo visą laiką kybojo neregima grėsmė, nes susinaikinimo nuostata, duota prosenelių, tebedirbo savo juodą darbą ir gali pasireikšti visiškai nelauktai ir pažiūrėti nepaaiškinamai. Moteris į mane kreipėsi antrą kartą. Per pirmą seansą aš padėjau ne tik jai, bet ir jos vyrui. Ji labai patenkinta gydymo rezultatais, bet giliai širdyje netiki, kad per nuotolį, nematant ir nepakalbėjus su jos vyru, galima jam padėti, ir nutarė mane išegzaminuosianti. Išėmusi iš rankinuko nuotrauką, paprašė parodyti jos vyrą. Aš rodau. - Teisybė. O ar galėtumėte parodyti žmogų, kuris mirė praėjus penkeriems metams po to, kai buvo padaryta ši nuotrauka? Aš iš karto pamatau žmogų, kurio likimo parametrai labai iškraipyti, ir parodau. Ji nustebusi. - Kaip jūs atspėjate? Aš atsakydamas alsiai numoju ranka. Juk aš profesionalas. Čia nėra jokio stebuklo, tai sunkus, įtemptas darbas, o jo

89 rezultatai ateina po nuolatinių pastangų vystant ir tobulinant savo sugebėjimus. Prieš keletą mėnesių į mane kreipėsi pažįstama: - Aš tiesiog nežinau, kaip elgtis, - pasakė ji, - turiu bičiulę, mes jau gana seniai pažįstamos, šiandien ji atėjo ir prisipažino mane mylinti, ji jaučia man kažkokius keistus jausmus. Ar čia nėra kokio nors nukrypimo? Aš atlikau testavimą ir pasakiau, kad gaila, bet nukrypimai yra. - Ar galima juos pašalinti? Aš nežinau, ką man toliau daryti, moteris tiesiog iš proto kraustosi. Tai buvo labai įdonrus atvejis, ir aš pradėjau šią temą tyrinėti. Ar seksualiniai nukrypimai gali būti sąlygoti karmos? Juk visame pasaulyje homoseksualizmas laikomas norma, egzistuoja ne tik klubai, bei ir įsitikinimas, kad tai absoliučiai normalus reiškinys. Jeigu šiuos nukrypimus sukelia karmos struktūrų deformacijos ir jas galima sukoreguoti, tai, vadinasi, galima būtų kalbėti apie tam tikrą nukrypimą nuo sveikatos. Aš sutelkiau dėmesį į moters karmos struktūras, ir pasirodė, kad atsiradusių nukrypimų priežastis glūdi įvykyje, atsitikusiame jos senelei: ją smarkiai įžeidė mylima bičiulė, prie kurios ji buvo labai prisirišusi. Bičiulė žodžiais ir kažkokiu poelgiu sugriovė jų draugystę ir sukėlė didelį emocinį stresą. Ši meilės moteriai žudymo nuostata persidavė paveldėjimo keliu ir norėdama ją kompensuoti pasąmonė padidino prieraišumo laipsnį prie motėm, kuris pasireiškė tokiu elgesiu. Aš sukoregavau šias struktūras per nuotolį ir pamačiau, kad moters jausmai keičiasi. - Dabar viskas normalu. Ekscesų daugiau nebus, bičiulė visai kitaip elgsis. Taip ir vyko, kitą dieną atėjo bičiulė ir gėdydamasi pasakė nesuprantanti, kaip galėjusi tokių dalykų prikalbėti. Mes dažnai visiškai nesuvokiame, kaip mūsų sąmonėje šiuo metu iškreiptas pasaulio suvokimas. Homoseksualizmas gali atsirasti kaip bandymas kompensuoti mirštančią meilę ir vieno žmogaus prieraišumą kitam. Žmogus turi mylėti visus žmones, o seksualinė meilė tai labai maža bendražmogiškos meilės dalis, meilės žmonėms kaip Dievo kūriniams, nuostabiai Visatos dalelei. Jeigu nėra šios vidinės humaniškos meilės žmonėms, tuomet kaip bandymas ją kompensuoti gali atsirasti homoseksualizmas. Tačiau tai liga, tai nukrypimas nuo normos, tai mumyse mirštančios meilės rezultatas. Meilės žmonėms atvėsimas didina homoseksualistų skaičių, o tai jau tolesnis meilės žudymas, dvasinių ir fizinių struktūrų griovimas. Moteris, pažeidžianti savo biologinę paskirtį, provokuoja savo palikuonių išsigimimą biolaukų struktūrų lygmenyje. Vyras, užsiimantis homoseksualizmu, kenkia savo dvasiai, sielai,

90 likimui, krenta jo energetika. Karmos struktūrų suirimas vyrų biolauke mažiau raiškus, negu moterų. Tačiau apskritai homoseksualizmas naikina biolaukų struktūras, sąlygojančias imunitetą, atsparumą vėžinėms ligoms ir palikuonių sveikatą. Aktyvūs homoseksualistai slopina partneryje meilę ir gyvybingumą, jų vaikai gali turėti polinkį prievartauti kitus žmones ar būti žiaurūs, pasyvūs homoseksualistai žudo meilę ir gyvybingumą savyje, jų vaikai gali tapti įvairių nusikaltimų aukomis, biolaukų struktūrose turėti susinaikinimo programą. Palyginimui pateikiu mylinčių žmonių parametrus: dvasingu­ mas, siela, likimas, meilės pilnatvė turi didžiausios svarbos, o pasąmonės agresija - pačios mažiausios. Mylintys vienas kitą vyras ir moteris gerina savo karmą, gydo save ir būsimus palikuonis. TREČIOJI PRIEŽASTIS Bet koks sakinys jau yra informacijos grupė. \"Žodis - ne žvirblis\", o programa, organizmas, sąveikaujantis biolauke su kitomis programomis. Kai senovės Indijos filosofijoje aš perskaičiau, kad patvarumo viršūnė yra dvasia, o kūnas - iliuzija, aš negalėjau tuo patikėti. Lao Dzy mintis, kad visa, kas silpna ir bejėgiška, įveikia tai, kas stipru k tvirta, man taip pat atrodė metafora. Gydant dvasiniais metodais neįmanoma nesistebėti, kokia didelė kūno priklausomybė nuo dvasios, nuo biolaukų struktūrų. Buityje mes dažnai nesitvardome blogai atsiliepdami apie žmones, apie save, apie savo likimą. Pasirodo, šis įprotis gadina žmogui.., dantis. Aš tyrinėjau dešimtis atvejų ir nustačiau, kad pavojingiausia apkalbinėti artimuosius, giminaičius, linkėti jiems blogo. Prie šių linkėjimų prisijungia tėvų ir praeitų įsikūnijimų karmų programos, tačiau ypač kenksmingas nepasitenkinimas savimi. Paradantozę žmonės sau įsitaiso burnodani ant tėvo, turėdami apsunkintą karmą ir netinkamai maitindamiesi. Emocinį balansą išlaikyti ir pasąmonės agresiją sumažinti padeda mityboje vartojami žalumynai, taip pat kaip ir fitoterapijos efektyvumą pirmoje eilėje sąlygoja jos poveikis į dvasines struktūras ne mažiau, kaip į fizines. Kuo pavojingas apkalbėjimas, burnojimas ir piktos mintys? Kai mes apie kokį nors asmenį galvojame, tarp mūsų ir to žmogaus atsiranda energetinis tiltas, vyksta pasikeitimas informa­ cija ir energija, todėl bet kokia negatyvi mintis yra energetinė ataka ir gali pakenkti. Gali būti pavojinga netgi vidujai pritarti apkalbinėjančiam žmogui.

Apkalbėjimu, burnojimu, blogomis mintimis apie žmones tasai traumuojamas, kurio adresu mintijama ar kalbama; be to, atitinkamai griaunamos savo karmos struktūros. Žodis stiprina bet kokią programą. Šiuo metu Žemės energetika tokia, kad netgi negerų minčių apie žmogų pakanka, kad jam būtų pakenkta. Analizuodamas daugybę faktų, aš padariau išvadą, kad prieš keletą ^įnitmečių žmonija pradėjo^ aktyviai tolti nuo pasaulio harmonijos principų ir šiuo metu Žemės informacinis biolaukas prigrūstas negatyvių programų. Kai žmogus apie ką nors galvoja nelabai gerai, įsijungia bendri negatyvūs karmos sluoksniai ir netgi nelinkint blogo, galima pridaryti žalos. Mes vienas kitą atakuojame ir žudome veikdami pasąmone, dažnai netgi to neįtardami. Nelyginant lavina ritasi savęs naikinimo procesas, nereikalau­ jantis netgi pakurstymo neigiamomis emocijomis, nes jau pakanka žmonijos sukaupto neigiamo potencialo. Todėl šiuo metu maža būti geram ir niekam nekenkti, mūsų tokia deformuota pasąmonė, kad netgi nekenkimas - nepakankama sąlyga išsaugoti savo sielą ir kūną.Šv iuolaikinėmis sąlygomis norint išlikti, svarbiausia sąmoningai, tikslingai darbuotis keičiant save. Nepakanka būti tik geram, reikia būti aktyviai geram. Bet kuris geras, doras žmogus turi šansų žūti, nekalbant jau apie tuos, kurie pažeidžia aukščiausius dėsnius. Idealai ir pamokymai, kurių žmonės stengėsi laikytis tūkstančius metų, šiuo metu užmiršti, nustumti į antrą planą, todėl žmogus privalo aktyviai, sąmoningai dirbti, kad atstatytų dvasingumą, humanizmą, pasaulio harmonijos suvokimą. \"Pamilkite savo priešus\", - tai šauksmas į žmogaus dvasios gelmę neatsakyti energetiniu smūgiu už smūgį. Etiškai raštingo žmogaus uždavinys - niekuomet neįsileisti į pasąmonę negatyvių jausmų. Žmogus, savo dieną pradedantis prašymu: \"Viešpatie, duok mano artimiesiems ir pažįstamiesiems sveikatos, o man kantrybės\", užblokuos save nuo daugelio pažeidimų. Pateikiu pavyzdį, kaip veikia vienintelis sakinys. Jaunuolis įžeidė mergaitę. Ji sako: \"Aš tau šito niekuomet nedovanosiu\". Aš analizuoju, kas tokiu atveju vyksta. Formuojasi arba naikinimo, arba išsiskyrimo programa. Tai, kas bioenergetikoje vadinama piktos akies nužiūrėjimu. Vadinasi, šiandien bet kokia kategoriška, griežta fraze, deja, pakenkiame sau ir kitam žmogui. Pacientas skundžiasi pasidaręs silpnas, vangus. Energetikos rodikliai labai žemi, testavimas padeda išaiškinti priežastį. - Jūs vaidijatės su kaimyne?

92 - Taip. - Jūs širstate ant jos, tai deformuoja jūsų biolauką, ir todėl krenta bioenergetika, bet svarbiausia - jūs blogai apie ją kalbate. Vangumas praeina po to, kai mes pašaliname šį pažeidimą, biolaukas susibalansuoja. Kai negatyviai apie ką nors kalbame, mūsų energetika smar­ kiai krenta. Jeigu žmogus apkalbinėja, jis traumuoja ir tą, kurį apkalbinėja, ir save, nes dėl to vyksta deformacija, griūva jo paties biolaukų struktūros ir jis praranda energiją. Bjauri mintis apie žmogų, negatyvus žodis jo adresu - tai puolimas energetiniame lygmenyje ir atoveiksmis už tai žinomas: \"Nesmerkite, kad nebūtumėte smerkiami, nes kaip teisite, taip ir būsite teisiami, kokiu saiku seikėsite, tokiu ir jums bus atseikėta\". Trauma, padaryta burnojimu, apkalbėjimu, gali pasireikšti nebūtinai fiziniame lygmenyje, nebūtinai iš karto turi prasidėti kokios nors ligos. Gali pradėti irti subtilios struktūros, ir nors žmogus puikiai jausis, pažeistos jo dvasinės struktūros irs toliau, o jų talpa didžiulė ir pažeidimai ne iš karto pastebimi. Po to, kai prasidės nelaimės, artimųjų, vaikų ligos, žmogus vargu bau suvoks, kad nelaimių priežastis yra piktas apkalbėjimas. Mes žudome save, nejausdami šito. Apkalbėjimas trumpina mūsų gyvenimą, žudo mus fiziškai ir dvasiškai, turi įtakos mūsų amžiaus trukmei. Aš tyrinėjau, koks bruožas jungia ilgaamžius. Maistas jų buvo įvairiausias, elgesys - taip pat, vienintelis visiems būdingas bruožas - geraširdystė. Pasirodo, geraširdystė - tai neatakavimas žmonių energetiškai ir atitinkamai savęs pačių nepažeidžiamumas. Mes anksti mirštame, nes nuolat griauname savo sielą ir kūną. Japonai - ilgaamžių tauta ir drauge patys mandagiausi žmonės pasaulyje. Tačiau pavojingiausia apkalbinėti mylimą žmogų. Vieningumas biolauko lygmenyje gali būti skirtingo laipsnio, tačiau tarp mylinčių žmonių jis yra didžiausias. Meilės jausmas išaukština žmogų, mylinčio žmogaus energetikos lygis labai aukštas ir todėl bet koks jo neigiamas poveikis yra labai pavojingas. Ruošiant knygą mes dažnai rinkdavomės leidykloje ir viename tokių susitikimų dalyvavo jaunas autorius iš Maskvos, vardu Slavą. Susirinkusieji keitėsi informacija, aptarinėjo ir testavo naują literatūrą, kurią jis buvo atvežęs. Vienoje kelionėje Slavą susipažino su labai įdomiu aiškiaregiu, turinčiu unikalių sugebėjimų. Jis galėdavo sakyti savo pacientui: - Važiuok namo, prie tavo vartų užkastos užkalbėtos žirklės. Kai jas iškasi, viskas bus gerai.

Žmogus važiuodavo namo ir iš tikrųjų prie vartų rasdavo užkastas žirkles. Kalbant apie Slavos knygą išaiškėjo, kad aiškiaregis jo paveikti negali. - Tu turi labai stiprų Angelą Sargą, man negalima tavęs gydyti, - pasakė jis Slavai. Mes sėdėjome, kalbėjomės, ir aš ūmai pajutau, kad kažkas iš manęs ima energiją. Testavimas parodė, kad tai Slavos darbas. Aš tučtuojau pakoregavau jo biolaukų struktūras, tačiau pastebėjau, kad čia dalyvaujančioms moterims darosi bloga. Aš pradėjau tikrinti Slavos parametrus ir nustačiau jo pasąmonėje moterų naikinimo programą. Jam tai buvo visiškai netikėta. - Jeigu galite, pasakykite, kaip klostosi jūsų asmeninis gyvenimas? - paklausiau aš. - Ne per daug sėkmingai, prieš aštuonerius metus aš išsiskyriau su žmona, daugiau vesti nesiruošiu. Aš paaiškinau, kad nesėkmingų vedybų priežastis buvo moterų naikinimo programa, esanti jo pasąmonėje, suformuota jo tėvo prieš jam gimstant. Po koregavimo biolaukas harmonizavosi. Vienoje gamykloje aš nustatau diagnozes ir gydau. Viena mano apžiūrėta moteris grįžo po poros valandų ir pasiskundė, kad įsimetė smarkus skausmas trečios akies srityje. Ieškau skausmo priežasties. Energetiškai - tai blogio palinkė­ jimas ir naikinimo programa. - Jūs apie mane išėjusi pasakėte kažką bloga, - aiškinu moteriai. - Ką jūs, aš apie jus nieko blogo negalvojau ir nesakiau. Aš tik pasakiau: \"Vargšas S. N., jis labai pavargo, net pažaliavęs sėdi\". - Man pakenkėte savo gailesčiu. - Argi negalima žmogaus pagailėti? - Žmogui galima padėti, jį atjausti, bet gailėtis jo negalima. Gailestis nukreiptas į kūną ir gali pakenkti žmogaus dvasiai, sielai. Kartą atėjusi pas mane gydytis, viena moteris pagailėjo kitos ir po dviejų mėnesių susirgo analogiška liga, reikėjo daryti operaciją. Jūs pamirštate, kad šiuo metu visi žmonės yra aukšto energetikos lygmens, todėl bet kokia klaida grįžta atoveiksmiu, stipriai iškreipdama biolaukų struktūras ir sukeldama iš to išplaukiančias pasekmes. Liga - ne blogis, o būdas sustabdyti dvasios irimo programą. Kai jūs žmogaus gailitės, jūs nesutinkate su jo liga, su jo nelaime, galvojate tiktai apie pasekmes, pamiršdami priežastį, ir padedate ardyti dvasią, Čia labai subtili riba, - išorinė užuojauta, noras padėti, įsiskverbę į vidų, gali virsti savo priešingybe. Vidujai ligos

l'IKMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema buvimą reikia pripažinti dėsningu ir protingu, kaip dvasinio tobulėjimo paskatą, ir priimti ją romiai. Šis požiūrio dvišališkumas: vidinis romumas, susitaikymas ir išorinė pagalba ir atjauta leidžia išsaugoti harmoniją su Visata, nereiškiant jai pretenzijų. Liga niekuomet nebuvo vien gėris arba vien blogis, ji visuomet yra ir viena, ir kita drauge. KETVIRTOJI PRIEŽASTIS Tyrinėdamas vampyrizmo problemą, aš stengiausi išsiaiškinti, kodėl žmogus tampa vampyru? Vampyrizmas nėra nekaltas užsiėmimas, abipusis žmonių ryšys subtiliame biolauko lygmenyje daug sudėtingesnis, negu mes įsivaizduojame. Vampyrizmas tai ne tik procesas, per kurį paimamas didesnis ar mažesnis kiekis energijos, pažeidžiamas biolauko apdangalas ir sudaromos sąlygos kitam energijos praradimui, tai ir procesas, per kurį pažeidžiamos subtilios biolauko struktūros, kuris gali iškraipyti karmines likimo, sveikatos, psichikos linijas. Stebėdamas aš ne kartą mačiau, kaip po to, kai vampyraujantis išsiurbia didelį kiekį energijos, atsiranda psichinių nukrypimų. Žmogui, pradėjusiam naudotis svetima energija, užsidaro ryšio su Kosmosu kanalai, jis yra priverstas imti energijos vis daugiau ir daugiau, priešingu atveju gali sunkiai susirgti ir netgi mirti. Šio proceso pradžią nulemia stipriai išsikerojęs egoizmas, pasireiškiąs mintimis, emocijomis ar poelgiais, nesuvokiant pasau­ lio vienybės. Tai blokuoja ryšio su Kosmosu kanalus, ir energetikos lygis ima kristi. Šį procesą sustabdyti sudėtinga, jis pasmerkia vampyrų vaikus sunkioms ligoms, nes jie jau gimdami atsineša ryšio su Kosmosu kanalus uždarytus ir arba juos kas nors vampyraus ir griaus jų kūną, arba jie patys taps vampyrais ir toliau griaus savo sielą. Taigi vampyrizmas - labai sudėtinga ir pakankamai rimta tema. Pateikiu keletą pavyzdžių iš savo praktikos. Moteris ateina trečią kartą. Dukros diagnozę nustatant per nuotolį, pasirodo, kad muzikos mokykloje kažkas iš dėstytojų ima jos energiją. Priežastis karmoje: iš tėvo pusės buvo vampyrizmas, mergaitei pažeista apsauga, dėl to iš jos energija ir siurbiama. Testuoju tėvą. Jis ėmė energiją, bet kaltas ne jis, o jo tėvas, kuris buvo labai didelis egoistas motinos atžvilgiu, spaudė ją, slėgė, ir ji gelbėdamasi mesteldavo jam savo energijos. Egoizmas, žiaurumas galiausiai uždaro ryšio su Kosmosu kanalus ir tuomet žmogus norom nenorom ima energiją iš kitų. Tai griauna jo vaikų apsaugą, vaikai pradeda sunkiai sirgti, gali prasidėti

N e i g ė j u s I. a v. a l e v a s l'IRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sislcma psichiniai sutrikimai ir kitos problemos. Šiuo atveju senelio egoizmas gerokai \"apėdė\" sūnaus ir vaikaitės karmą. Vaikinas pasakoja: - Vienas narkomanas chuliganas, visiškai degradavęs žmogus, vagis profesionalas, vis ateidavo į mano namą ir bandydavo išlaužti duris, daužydavo lemputes, nutraukdavo telefono laidus, nuolat demonstruodamas agresiją. Kai jis atėjo paskutinį kartą ir pradėjo laužtis į duris, aš, stovėdamas už durų, pradėjau už jį melstis. Pradžioje chuliganas laužė duris kaip laužęs, po to pritilo ir aš išgirdau, kaip jis labai tyliai nuėjo. Anksčiau niekuomet taip nebūdavo. Jis nueidamas buvo įpratęs tvatinti kaimynų duris, išmušti stiklus, sudaužyti lemputes. Kas jam atsitiko? Testavimas parodė didžiulį gerą maldos poveikį į chuligano dvasingumą, psichiką, likimą ir elgesį. Pasirodo, kad žmogus, melsdamasis už kito žmogaus sielą, stipriau jį veikia, negu ekstrasensas profesionalas, nes malda daro poveikį subtiliosioms struktūroms. Energetinių chuligano parametrų testavimas iki maldos: aukštas agresijos laipsnis, psichiniai nukrypimai, labai menkas ryšio su Kosmosu lygis. Kas gi sąlygojo šio žmogaus elgesį? Pasąmone jausdamas aukštą vaikino energetinį lygį, jis keldavo skandalus, jį erzindavo ir tokiu būdu gaudavo svetimos energijos, - po skandalų jo energetinis lygis žymiai išaugdavo. Po maldos jis taip pat gavo energijos, bet kitos kokybės, kuri jį pradėjo keisti. Jam tai, matyt, buvo netikėta ir nesuprantama, todėl jis tyliai pasišalino. Įvyko kažkas neįprasta, jis savo būklės negalėjo įvertinti. Testavimas po maldos: dvasingumas mažai tepasikeitė, nors poveikis buvo dvasinis, vapdsiincahsiki,ą.jisvŽpmasorguavuos į kitus parametrus, daugiausia į elgesį ir psichika praktiškai atsitaisė, bet kūno parametrai, jo fizinė būklė šiek tiek pablogėjo. Malda kartais gali pabloginti kūno parametrus, jeigu tarp kūno ir dvasinių struktūrų yra prieštaravimas, neatitikimas. Dvasiai stiprėjant, kūnas laikinai gali silpnėti, bet to žmogaus elgesys ir charakteris pasidarė normalūs. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo sutrikusi psichika, pasidaręs žemas su Kosmosu lygis ir elgesys perdėm agresyvus, tai tėvo elgesys, jo nevienkartinis bandymas nusižudyti. Susinaikinimo programa, kurią įjungė tėvas, nulėmė liūdną sūnaus likimą. Pakoregavus tėvo karmos struktūras, iyškiai sustiprėjo sūnaus ryšys su Kosmosu. Vaikino malda pakeitė chuligano elgesį, o iyšį su Kosmosu pavyko pagerinti tik po gilesnio koregavimo. Įdomu buvo šį nutikimą tyrinėti toliau. - Kokiu laiku dažniausiai ateidavo tas žmogus? - Kad ir kaip keista, jis pasirodydavo laimingiausiais mano

gyvenimo momentais, pačiu netinkamiausių laiku. Tai būdavo visuomet siaubinga, mane tiesiog iškamuodavo. - Ar tai atsitiktinumas? Ne. Jis pasirodydavo laimingiausiais momentais, nes dvasinis pakilimas pripildo žmogaus organizmą energija. Matyt, jis tai nesąmoningai jausdavo ir norėdavo tos energijos gauti. Kaip elgiasi žmonės, kuriems reikia energijos? Jie erzina, kankina auką, ieško įvairių būdų užvaldyti žmogų, nes iš tolygaus sunku atimti energiją, lengviau atimti iš to, kurį užvaldo. Kodėl, pavyzdžiui, žmogus būna sadistas? Jo tėvai atsižadėjo vienybės su pasauliu, aukštesnių jausmų, dėl to kanalai, jungiantys su Kosmosu, buvo visiškai uždaryti, prasidėjo biolaukų struktūrų irimas ir degradacija - energijos nebėra iš kur imti, tik iš kitų žmonių. Jeigu tai vaikas, jis pradeda erzinti motiną, kamuoti ją, ji vis barasi, pyksta - ir jam atiduoda energiją. Vaikas tyčiojasi ir skriaudžia bendraamžius, muša gyvūnus - irgi gauna energijos, juokiasi ir tyčiojasi iš suaugusiųjų - ir vėl pasiekia savo tikslą. Žodžiu, pasiekti, kad žmogus fiziškai ir dvasiškai kankintųsi, yra viena vampyrizmo formų. Tačiau kariais pati motina sudaro sąlygas vampyrizmo vystymuisi. Baigusi sutrumpintus nekontaktinio masažo kursus, ji vos vaikui sunegalavus, pradeda jį gydyti rankomis, perduodama jam grubią fizinę, o nė dvasinę energiją, arba nuolat pyksta, rėkia ant vaiko, taip pat perduodama grubią energiją ir pripratindama vaiką būti vartotoju. Ta motina, kuri meldžiasi už savo vaiko sveikatą, taip pat atiduoda energiją, bet dvasinę, ir gydančią, ir padedančią vaikui teisingai vystytis. Galimas ir sąmoningas vampyrizmas, lai yra tiesioginis energijos ėmimas, bet tam būtina turėti tam tikrų žinių apie bioenergetiką, jausti, kas tai yra energija. Žmogui, kurio dvasinės struktūros irsta, vis sunkiau kontak­ tuoti su Kosmosu, norint pasipildyti energijos, todėl jis vis dažniau naudojasi svetima. Taip it kokia lavina prasideda vampyrizmo ir atsijungimo nuo Kosmoso procesas, dažnai besibaigiantis sunkia liga. Vampyras panašus į narkomaną, kuris šiandien jaučia malonumą, už kurį rytoj turės sunkiai atsiskaityti. Kartais nepakankamai pasiruošę ekstrasensai gali, patys to nežinodami, imli energiją iš savo vaikų, artimųjų, dėl ko tie suserga. Gydyti reikia dvasiškai linkint gero, tiksliai nustatant diagnozę, o ne pripumpuojant energijos. Sergančio žmogaus pasąmonė stengiasi pašalinti ligos priežastis, o energetinis poveikis trukdo šiam procesui.

Mažai kas žino, kokia didelė bausmė už vampyrizmą ir kaip mažai galimybių ištrūkti iš šios būklės. Kai vyksta bioenergetinis poveikis paimant energiją, aukos biolauko struktūros deformuojasi, los deformacijos gali ilgai išlikti ir sukelti ligas, už kurias taip pat ;iįsakys agresorius, jo vaikai ir artimieji. Geriausias būdas apsisaugoti nuo nedoro žmogaus, bandančio imti energiją, yra malda, nes tai kartu ir pagalba jam keičiant jo deformuotas struktūras. \"Melskitės už jus prakeikiančius ir laiminkite jūsų nekenčiančius...\" Pateikiu dar vieną vampyrizmo atvejį. Moteris kreipėsi prašydama padėti savo jaunesnei dukrai ir vaikaitei, vyresnio sūnaus dukrai. Aš testuoju moters dukrą. Mergaitė keturiolikos melų, ji mokosi mokykloje. Jos biolauko struktūros lies galva turi smarkių deformacijų, kurias sukėlė vyriškio vampyrizmas. - Ar mergaitei dažnai skauda galvą? - Taip. - Ji išblyškusi ir pavargsta? - Taip, labai pavargsta, ypač per matematiką. - Žinote, matematika čia niekuo dėta. Mergaitės energiją ima kažkoks vyriškis, galbūt mokytojas. O taip darosi dėl to, kad jos tėvas kažkada ėmė energiją iš jūsų, todėl mergaitės apsauga turi spragų ir ji gali būti vampyrų auka. Žiūriu į vaikaitės biolauką. Iš vaikaitės taip pat kažkas ima energiją. Kaltininkas tėvas, jis ėmė žmonos energiją. Tačiau čia grandinėlė dar ne visa. Tėvas turi imti energiją, nes senelė, ta, kuri atėjo pas mane, 1962 melais ėmė energiją iš kažkokio vyro. Po penkerių metų jos vyras pradėjo imti energiją iš jos, todėl ir jos apsauga pramušta. Atsirado procesas, kuriame \"auka provokuoja nusikaltėlį\". Senelė pramušė savo apsaugą, ir dabar eina grandininė reakcija, kenčia suims, dukra, vaikaitė. Jie pasmerkti imti arba atiduoti energiją, sukeldami subtilių biolauko struktūrų irimą ir lėtą fizinį žlugimą. Vienui vienintelis neetiškas senelės poelgis, o rezultatas - fizinis ir dvasinis visos šeimos žlugimas. Neatsakingumas energetikos lygmenyje baigiasi tragedija. Kita pacientė - jauna mergina su daugybe problemų. Aš paaiškinu jai, kuo ji pažeidžia aukščiausius dėsnius, parodau, kaip lai kenkia jos charakteriui, likimui ir sveikatai. Jos kanalai su Kosmosu uždaryti, dėl to kaltas jos tėvas, nes atsižadėjo vienybės su Visata ir dėl to sumažėjo dukros energetinis lygis. Mergina patvirtina, kad jos tėvas ateistas, materialistas. - Svarbu ne tai, ar žmogus tiki Dievą, ar ne, žmogus yra 4.. 1 5 4 8

q Q l'IKMA KNYGA S u i ••c ju s l . a z a i c va .s 70 Hiolauki) savireguliacijos sistema KARMOS 1)IA(iNOSTIKA vieningo organizmo ląstelė ir jis privalo gyventi pagal šio organizmo dėsnius. Kas šito nesupranta, to vaikai pasmerkti pirmiausia dvasiniam, o vėliau ir fiziniam išsigimimui. Aš žiūriu merginos biolaukų struktūras: kadangi jos energetikos lygis žemas ir ryšys su Kosmosu minimalus, ji vampyrauja, ima energiją iš manęs. Mergina šito nejaučia, bet pastebėjo, kad vaikai nemėgsta būti pas ją ant rankų. Vaiko biolaukas neapsaugotas, todėl labai lengva atimti iš jo energiją, bet intuicija jį dar saugo. Prisiminkime, anksčiau buvo įprasta mažus vaikus slėpti nuo svetimų akių, kad neetiškas žmogus jiems nepakenktų. Kartą skaitant paskaitą kalba pasisuko apie vampyrizmą. Aš aiškinu mechanizmą, kaip žmogus susinaikina, jeigu jis ima energiją iš kitų žmonių. Paskaitos klauso ekstrasensai. Vienas jaunas savimi pasitikintis klausytojas pareiškia,,kad jis žino puikiausią priemonę nuo vampyrizmo. Mane tai domina, ir aš prašau papasakoti. - Kai vampyras ima energiją, jam reikia pateikti pūlinio vaizdinį, ir tegul ima. - Jeigu jus nuolat atakuos vampyrai, su tokia apsauga jūs pats tapsite \"pūliniu\". Juk kuo mes save įsivaizduojame, tuo ir tampame. Nepatariu naudotis tokiomis rekomendacijomis. Kai pajusite, kad kažkas ima energiją, pasimelskite, kad tam žmogui būtų duota dieviška meilė ir dieviška energija, pakeičiančios jį, nuskaistinančios sielą ir sujungiančios su Kosmosu. . Vėliau aš testu įvertinau jaunuolio patarimus: dvasia, siela, dvasingumas, elgesys turėjo neigiamos reikšmės. Tai visiška subtiliųjų dvasinių struktūrų degradacija. Jeigu jis būtų paprašęs vampyrui dieviškosios meilės ir energijos, tuomet jo dvasingumo parametrų reikšmės labai padidėtų. Sąmoninga pagalba gelbsti tą, kas sąmoningai ar nesąmoningai ėmė energiją. Sis atvejis pamokantis, jis rodo, kad prievartos technika, kuri šiuo metu dažnai automatiškai perkeliama iš fizinio į dvasinį pasaulį, į bioenergetikos pasaulį, yra pražūtinga. Žmogus beveik niekuomet nepastebi savo negatyvaus pasikeitimo. Padaręs keletą prievartos veiksmų dvasiniame lygmenyje, žmogus nejaučia, kaip nyksta jo siela, nes įpratęs pirmiausia matyti, kas nutinka kūnui. Ir štai kas svarbiausia. Tandeme vampyras-auka visuomet išlošia auka, nes jai vampyrizmas - tai signalas, kad ryšio su Dievu lygis žemas. Vampyrizmas priverstinai auką pastumia aukštesnių energijų, dvasingumo energijų link. Vampyrui gi vyksta atvirkštinis procesas - progresuojanti degradacija; degraduoja dvasinės subtiliosios struktūros, gaunančios dieviškąją energiją.

ĮUruejus l . a / . a r c v a s l'IKMA KNYGA QQ I NUMOS D I A G N O S T I K A Biolauko savireguliacijos sistema JJ PENKTOJI PRIEŽASTIS Visiems žinomas posakis: \"Apie mirusius blogai nekalbama\". Kodėl? Tarp subtiliojo mirusiųjų ir mūsų fizinio pasaulio galimi kontaktai, ir jeigu jie atsiranda, gali pakenkti abiems pasauliams. (iyvo ir mirusio žmogaus biolaukų \"susiklijavimo\" metu pažeidžiami aukščiausi dėsniai. Religija ir laidojimo papročiai visose pasaulio tautose nukreipti gyvųjų ir mirusiųjų biolaukų išskyrimui: krikščionys atgieda gedulingas giesmes, indai - degina kinius ant kiužo ir taip toliau - visa tai padeda biolaukams atsiskirti n mirusiojo biolaukų struktūroms sėkmingai pereiti į atitinkamus Visatos hierarchijos lygmenis. Jeigu nuskriaustas žmogus ir mirusiajam išlaiko nuoskaudą, tai |i veikia neigiamai ir gali sukelti įvairias ligas, sutrikdyti psichiką, pakeisti charakterį. įžeidimas įnirsiančiajam prieš pat mirtį taip pat gali \"suklijuoti\" blolaukus, galbūl dėl to visuomet įprasta įvykdyti paskutinę žmogaus N .lll,| l< Igu | > i i i \" , vaikui ginistanl moteris darė abortą, tuomet nužu­ dytojo n . i i . L i i i ' , biolaukas gali susijungti su gimusiojo biolaukų ir kndlkis gali būli labai liguistas, varginamas įvairiopos baimės ir Įkyi Ii IS būsenos, Vieną kartą, ilsėdamiesi prie jūros, mes susipažinome su šeima, turėjusia du vaikus. Jaunesnė mergaitė labai bijodavo aukščio, naktimis nuolatos šaukdavo. Aš atlikau diagnozę ir pamačiau, kad molina iki jos gimimo buvo nutraukusi nėštumą, ir negimusio kūdikio biolaukas susijungė su mergaitės biolaukų. Paaiškinau moklini jos kaltę, ji suvokė tai, nuėjo į cerkvę ir paprašė atleidimo u/ nepagimdytą kūdikį. Po to mergaitės biolaukas išsilygino, ji nustojo naktimis šaukti. Tai buvo vienas iš pirmųjų atvejų, kai aš pajutau, kokia stipri žodžio galia, kaip jis gnli gydyti. (iydytis pas mane atėjo moteris, kurios biolauke aptikau labai smarkų iškreipimą, vadinamą piktos akies nužiūrėjimu. Ji pati save nužiūrėjo, nes blogai galvojo apie seniai mirusį savo senelį. Žmogaus laukas turi informaciją apie visus artimuosius, todėl neigiamos emocijos mirusiam seneliui buvo moters biolauke, iškraipė jį ir tokiu būdu jos nuoskauda seneliui atsikreipė prieš ją pačią. Labai pavojinga jaustis įskaudintam ir neapkęsti žmonių, su kuriais esi glaudžiai susijęs energetiškai: tai tėvai, vaikai, mylimas žmogus, giminės. Kuo didesnė meilė ir prieraišumas, tuo pavojingesnis bet koks negatyvus jausmas mylimam žmogui. Maskvoje buvau paprašytas pagelbėti moteriai, kuri labai blogai jautėsi. Jai atrodė, kad prasideda diabetas. Gydytojai tai

1 nf) l'IKMA KNYCiA Sergejus l.aitarevas 1 UU Bblauko savireguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA neigė, bet kodėl jos bloga savijauta, negalėjo paaiškinti. Aš pažiūrėjau į biolauką - saulės rezginio srityje energija prarandama, tiesiog srute iš jos srūva. Pradėjau ieškoti priežasties. Moteris papasakojo, kad prieš mėnesį mirė jos senelė, buvusi profesionali burtininkė. Prieš mirtį ji labai norėjusi pamatyti vaikaitę, tačiau moteris nesuspėjo atvažiuoti. Senelė mirė, nesulaukusi vaikaitės. Moteris turėjo labai stiprų ryšį su astralu, todėl ir vyko toks energijos praradimas. Vienas jo požymių yra neišblėstantis nesuvokiamos baimės jausmas. Aš pradėjau sukti galvą, kokiu būdu tai būtų galima pašalinti. Pasiūliau pastatyti cerkvėje žvakę už senelės vėlę, bet pasirodė, kad moteris jau daug kartų tai dariusi. Tuomet ryžausi padaryti eksperimentą. Aš galiu be žodžių bendrauti su mirusiųjų sielomis, jaučiu jų požiūrį į gyvuosius. Pagalvojau, kad senelė prieš mirtį norėjo kažką pasakyti vaikaitei, todėl nusprendžiau organizuoti jų susitikimą. Susikoncentravau, iškviečiau mirusios senelės sielą, nustačiau tarp jų energetinį kontaktą ir išėjau iš kambario. Kai po kelių minučių grįžau, moteris papasakojo, kad jos rankos pasisuko delnais į viršų ir kažkas įvyko. Moters biolaukas visiškai atsistatė, baimė praėjo. Vadinasi, ką senelė norėjo padaryti, tą ir padarė. Praėjus kuriam laikui moteris pastebėjo, kad po šio atvejo ne tik jos savijauta pagerėjo, bet ir žmonių elgesys su ja. Galima manyti, kad įvyko žinių ir patyrimo perdavimas. Tačiau daugiau tokių eksperimentų aš nekartojau. Eilinė pacientė prašo padėti jos dukrai - jai sapnuojasi keisti sapnai, kuriuose visuomet pasirodo prieš pusantrų metų mirusi senelė. Senelė kalbasi su vaikaite, duoda jai patarimų, aptarinėja įvykius, įvykusius jau po jos mirties. Kol dar nebuvo praėję keturiasdešimt dienų po mirties, senelė per sapną prašydavo: - Papasakok, kaip mane laidojo, nes aš nieko neatsimenu. Kai senelės daiktus vežė į vasarnamį, ji pradėjo priekaištauti vaikaitei: - Kam nuvežėt mano daiktus į vasarnamį? Vaikaitė aiškina, kad, senelei numirus, daiktai namuose nereikalingi. - Ne, aš dar nemiriau, - atsako senelė. Tai tipiškas mirusios senelės ir vaikaitės biolaukų susijungimas, o priežastis - didelė vaikaitės nuoskauda senelei. Neatleisti nuoskaudos mirusiam žmogui - viena priežasčių, griaunančių normalų biolaukų blokavimą. Būna atvejų, kad seniai miręs žmogus turi informaciją apie materialaus pasaulio įvykius ir netgi kažkokiu būdu gali paveikti jų eigą.

Kartą aš pats patyriau įdomų įvykį. Susipažinau su moterimi, labai gabia bioenergetikai. Prieš daugelį metų mirė jos tėvas ir staiga kurį laiką reguliariai pradėjo jai sapnuotis. Pradžioje ji išsigando, po to priprato, pradėjo su juo bendrauti, ir jis dažnai ją perspėdavo apie galimus nemalonumus, duodavo patarimų. Aš ruošiausi į Pietus ilsėtis, buvau nekokios savijautos, jaučiau, kad gali įvykti kažkas blogo. Pasikalbėjau su moterimi ir paprašiau ją kreiptis į tėvą, kad jis man padėtų, jeigu įvyktų kas nors nenumatyta. Keletas dienų prie jūros prabėgo gerai, tačiau vieną dieną maudydamasis aš toli nuplaukiau į jūrą ir nelauktai kelyje pajutau tokį aštrų skausmą, kad sunku buvo įsivaizduoti, kaip priplauksiu iki kranto. Dešiniajame kelyje buvo patemptas sąnario maišelis. Po to atlikdamas testavimą, pamačiau, kad netiesioginės moters tėvo pagalbos dėka išvengiau didelės nelaimės ir atsiteisiau tik trauma. Tai įvyko todėl, kad prieš išvykdamas aš smarkiai įsižeidžiau ant vienos moters. Pagal įprastą logiką ji pasielgė nedorai. Tai buvo išbandymas, kurio aš neištvėriau, vadinasi, turėjo įvykti arba nelaimė, arba trauma, arba liga. Kai aš grįžau, pažįstama papasakojo, kad vėl sapnavo tėvą, sėdintį greta manęs. Jis šypsojosi, aš taip pat, ir dešinė mano koja buvusi kažkaip nepatogiai atstatyta į šoną. Po to analizuodamas karmos laukus aš supratau, kad jos tėvas sugebėjo bausmės apraišką kaip mano artimųjų nelaimę perkelti kaip traumą ant mano kojos, tartum atitraukdamas nelaimę tiek, kati butu kuo mažiausiai pakenkta. Kokiu būdu jis galėjo padėti, aš luomcl išanalizuoti negalėjau. liaumos priežastis buvo mano didelis įsižeidimas, kurio aš niekaip neįstengiau įveikti, jis augo, perėjo į neapykantą ir pirmiausia kentėjo mano artimieji. Buvo toks jausmas, kad manyje apsigyveno kažkas svetimas, užvaldė mane ir kurstė buką neapykantą. Už šį dėsnių pažeidimą aš turėjau atsakyti rimta nelaime, kurios pavyko išvengti mano pažįstamos tėvo dėka. ŠEŠTOJI PRIEŽASTIS Ne taip seniai, dirbdamas su viena paciente, aš išsiaiškinau svarbų faktorių, darantį įtaką daugelio kartų sveikatai ir likimams. Tikriausiai anksčiau mano karmos biolaukas buvo nepakankamai švarus ir aš negalėjau gauti tokios informacijos. Jos esmė tokia: bet kokia mintis apie savižudybę pakankamai pavojinga ir pražūtinga žmogui ir jo palikuonims.

Aš gydžiau moterį, kurią kamavo baisūs galvos skausmai ir jokie vaistai neįstengė jų numalšinti. Diagnozės nustatyti gydytojams nesisekė, ir todėl ji kreipėsi pagalbos į bioenergetiką. Kai aš pažiūrėjau į jos karmos linijas, pasirodė, kad moters tėvas padarė poelgį, besiribojantį su savižudybe. Savižudybės programa veikė moters biolauke, nepaprastai smarkiai deformuo­ dama jos biolauką. Nenoro gyventi, bandymo nusižudyti programos gali ilgus metus slypėti žmogaus pasąmonėje. Moteris iš tėvo gavo tokios galios susinaikinimo programą, kad jai užblokuoti organizmas panaudojo stiprius galvos skausmus. Koreguojant biolaukų struktūras, po dviejų seansų galvos skausmai pradėjo mažėti. Tuomet aš nusprendžiau pažiūrėti, ar dažnai žmonėms pasitaiko tokios programos, ir apgailestaudamas pamačiau, kad kas antras „pacientas turi biolauke pasąmoninio suicido programą. Tai gali pasireikšti apatija, depresija, kartais išsiplieksti agresija, kurios žmogus nesugeba kontroliuoti. Būklė, kurią gydytojai vadina depresija, tai užslėptas nenoras gyventi ir jis gali išprovokuoti daug ligų, gali sujaukti likimą, charakterį, labai sukomplikuoti žmogaus gyvenimą. Kur čia priežastis, kad žmogų slegia toks vangus nenoras gyventi? Pirmiausia, susinaikinimo programa, besiformuojanti biolauke, jeigu kas nors iš protėvių ilgai puoselėjo mintį apie nenorą gyventi ar bandė nusižudyti. Netgi jeigu tai įvyksta prieš tris ar keturias kartas, programa išlieka labai gaji ir persiduoda vaikams. Si programa gali pasireikšti ir kaip tėvų nenoras turėti kūdikį. Žmogaus biolaukas yra apsaugotas nuo aplinkinio pasaulio, bet visiškai atviras tėvams. Nėštumo metu kad ir menkiausias tėvų prasižengimas būsimojo kūdikio atžvilgiu jo biolauke formuoja susinaikinimo programą. Ši programa ilgaamžė, nes įdiegta tėvų. Nusivylimas, kad kūdikis mažas ir silpnas, kad dažnai serga, nepasitenkinimas jam gimus lytimi, išvaizda, aikštijimusi,- jeigu to nepasitenkinimo nepranoksta meilė kūdikiui, suvokimas, kad jis - Dievo dovana, tai negatyvios emocijos įsiskverbia vidun, į pasąmonę, ir padeda suktis susinaikinimo smagratis. Ilgalaikis neigiamų emocijų vaikui fiksavimas pereina į pasąmonę ir ima veikti automatiškai, tai yra sąmonė praranda šioms emocijoms kontrolę ir nesuvokia jų buvimo grėsmės. Tėvų biolaukas pradeda naikinti vaiko biolauką.Vaikui tučtuojau įsijungia dvi atliepiančios programos: atliepiamasis tėvų naikinimas ir savęs naikinimas. Stiprus tėvo nusivylimas kad ir vieną dieną, jog gimė ne sūnus, o dukra, po daugelio metų gali sužadinti dukrai nevienkartinį norą nusižudyti ir netgi persiduoda vaikaičiams. Pasąmonės programos.

esančios vaikų biolauke, jiems augant, ypač lytinio brendimo laikotarpiu, pereina į sąmonę ir prasideda nedarna tarp vaikų ir tėvų. Penkios atsižadėjimo minutės gali kainuoti daug metų prievartinio atsiskyrimo, priekaištų, nuoskaudų ir neapykantos. Štai kodėl etikos normų laikytis, būti dvasingiems sveikatai svarbiau, negu kompresai ar injekcijos. Dar viena svarbi ypatybė. Suicido programą gali įjungti bet kokia pašalinė stipri programa, nukreipta į žmogaus elgesio pakeitimą. Organizmas į prievartą reaguoja nenoru gyventi. Aš tyrinėjau, ar gali išorinė programa, specialiai įvesta į pasąmonę, neigiamai veikti žmogų, sukelti pašalinius poveikius. Pasirodo - gali. Bet kokia stipri programa gali sukelti pasipriešinimą, išreikštą susinaikinimo programa. - O kaipgi tuomet kodavimas nuo girtavimo ir rūkymo? - paklausė manęs asistentė. Aš atlikau testus keletui žmonių, kurie buvo užkoduoti, ir nustačiau, kad jų biolauke nuo kodavimo momento pasirodė suicido programa. Vangiai, apatiškai slenkantis suicidas pasireiškia pagieža ir padidėjusiu irzlumu, pasirodančiomis mintimis apie savižudybę ir kitais negatyviais žmogaus elgesio pakitimais. Moteris atėjo pasitarti, ar ji gali lankyti pagreitintus anglų kalbos kursus. - Aš turiu vykti į Ameriką, todėl nuėjau į kursus, kur dėstoma su hipnoze. Tačiau po kelių hipnozės seansų man pasidarė kažkaip negera. Gal galėtumėte pasakyti, ar man lankyti tuos kursus, ar ne? Stebiu biolauko struktūrą - sutrikimų dydis pasiekęs ribą, tai pavojus greitai susirgti sunkia liga. Tikrinu biolauką iki kursų pradžios nukrypimai minimalūs. Kas sukėlė lokius didelius pakitimus moters biolauke? Tęsiu testavimą ir randu priežastį. Tai informacinio dėsnio pažeidimas, programavimas. Kai į žmogaus pasąmonę informacija pateikiama grubiu metodu, jvyksta biolaukų struktūros deformacija, kuri ilgainiui gali pasireikšti fiziniame lygmenyje susirgimu. Žinome, kad Bulgarijoje buvo bandyta atlikti mokymą hipnoze per televiziją. Tie, kurie mokėsi, įsisavino daug daugiau informacijos, tačiau po trejų ketverių metų pradėjo netekti atminties, smarkiai sumažėjo jų imunitetas ir pasirodė kiti negatyvūs reiškiniai. Jauna moteris man papasakojo, kad norėjo kreiptis pagalbos į ekstrasensą, nes jai labai patikęs vienas vaikinas, kuris buvo jai abejingas, bet pastaruoju metu ji pastebėjusi, kad kažkodėl ėmė trikti sveikata.

Analizuoju moters biolauko struktūras ir matau nuostabius dalykus. Moteris užsirašė pas ekstrasensą pagalbos, įvyko jų biolaukų struktūrų kontaktas ir informacijos perdavimas, ir ekstrasenso pasąmonė jau pradėjo daryti poveikį vaikinui, lenkdama jį susitikti su įsimylėjusia moterimi. Apie tai sąmonės lygmenyje niekas jų nežinojo, dar nieko neįvyko fiziniame pasaulyje, tebuvo merginos mintys ir norai, o trijų žmonių biolaukų struktūros jau pradėjo sąveikauti, prasidėjo vaikino viliojimas apžavais, į jo pasąmonę buvo įvesta grubi programa. Tai sukėlė vaikino biolauko struktūrų iškrypimą, o kadangi viliojimas apžavais buvo pašalinė programa, jo biolauke atsirado susinaikinimo programa. Moteriai, mylėjusiai vaikiną, atsirado tokie patys struktūrų pakitimai, ir ji pradėjo negaluoti. Ekstrasenso biolaukai taip pat smarkiai iškrypo. Vienas neetinis poelgis sukėlė tragišką situaciją, kurios prie­ žasties niekas iš jų trijų nesuvokė. Prievarta gimdo tik prievartą. Buvau paklaustas, kokių pasekmių turėjo Kašpirovskio pacientai, ir mano atliktas testavimas, deja, dar kartą patvirtino šias išvadas. Bet kokia grubi programa, svetima vidiniams žmogaus įsitikinimams, įteigta hipnoze ar Įtaiga, gali atsigręžti susinaikinimo programa. Žinoma, mūsų šiuolaikinėje situacijoje sudėtinga pasakyti, kad reikia tuojau pat uždrausti bet kokį žmogaus užprogramavimą. Negalima sunaikinti seno, nesukūrus naujo. Kalbu ne apie tai, kad būtų uždrausti visi vaistai, kurie mažai ką duoda, o dar apsunkina žmonijos karmą, ir ne apie tai, kad būtų uždrausta ligonių kodavimo sistema, - būtinai reikia nukreipti visas pastangas palengva keičiant prievartą, į kurią šiuo metu linkusi medicina, natūraliu žmogaus dvasiniu tobulėjimu, atstatant jo harmoniją su pasauliu. Prieš metus pradėjau tyrinėti, ar galima žmogų išgelbėti nuo polinkio į alkoholį natūraliu būdu. Mane paprašė padėti protingam talentingam žmogui, kuris pats liautis gėręs jau negalėjo ir buvo ant chroniško alkoholizmo ribos. Jis netikėjo, kad jam galėtų kas padėti. A- švŽsiunsoitti,kakuodsėul j uo ir pasakiau: jūs geriate? Žmogus turi mylėti jį supantį pasaulį, o jeigu jis^ šito nejaučia, jo sieloje atsiranda diskomfortas, dvasinės kančios. Žmogus stengiasi prislopinti dvasinį skausmą bet kokiomis priemonėmis. Tai ir atveda į narkomaniją, alkoholizmą, kitas įvairias toksikomanijos rūšis. Tikroji narkomanijos ir alkoholizmo priežastis - pernelyg žemas meilės lygmuo mūsų sieloje. Tokia būklė atsiranda dėl stiprių nuoskaudų, meilės žmonėms nuslopinimo. - Aš išvardinau meilės nužudymo faktus, padaiytus jo tėvų ir jo paties.