S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

ANTRA KNYGA < 1 A - 7 KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma / šventąjį pakilusį į orą ir tebesimeldžiami, šventasis prašo vaiką apie lai niekam nepasakoti iki jo mirties. Kitas senolis, kuriam tėvas atnešė mirusį sūnų ir padėjo prie jo kojų, nesupratęs, kad tas miręs, sako: \"Kelkis ir eik lauk!\" Berniukas atgyja ir išeina, senolis, tai sužinojęs, liūdi. Liūdi dėl to, kad atgaivinimas įvyko ne dvasios apvalymu, o jo valios pastangomis, tai yra pažeidžiant Dievo sumanymų eigą. Liūdi dar ir dėl to, kad apie jo sugebėjimus dabar bus sužinota, ir liaupsės gali apjuodinti jo dvasią. Krikščionybėje, kaip ir kitose religijose, nėra gabumų išaukštinimo blokuotės mechanizmo. Todėl šventieji tai turėdavo blokuoti savo elgesiu. Jie puikiai suvokė puikybėje slypintį pavojų, slėpdami savo gabumus. Vėl pasitelkiau Bibliją ir pastebėjau, kad ten nėra gabumų sudievinimo koncepcijos. Tačiau tai, kas nebuvo nurodyta tiesiogiai, buvo duodama elgesio pavyzdžiais netiesiogiai. Šėtonas gundo Kristų parodyti savo sugebėjimus dėl žemiškų tikslų. Kristus atsisako tai padaryti. Apaštalas Paulius atima sugebėjimus iš aiškiaregės, kurios žemiški interesai aukščiau Dieviškųjų. Visuomet buvo manoma, kad šventųjų sugebėjimai Dievo duoti, o juodųjų burtininkų - šėtono. Pasirodo, čia kitas mechanizmas. Jeigu žmogaus siela, turinti Dieviškų gabumų, prisiriša prie žemiškų gėrybių ir dėl to pradeda reikšti agresiją, tuomet Dieviški gabumai virsta šėtoniškais. Po daugelio mėnesių darbo, kai šiek tiek atgavau pusiausvyrą, pamačiau, kokias pasekmes gali sukelti nekaltas prisirišimas prie gabumų ir kokį milžinišką pavojų slepia tokia pasaulėjauta. Į mane pradėjo kreiptis vėžiu sergantieji, o vėžys blokuoja būtent puikybę. Tokią puikybę, kai pučiamasi būtent dėl gabumų. Ilgai kamavausi, norėdamas suprasti, kur čia esmė, paskui supratau, jeigu dvasia \"prilimpa\" prie ko nors Žemėje, ją užvaldo puikybė ir agresija. Puikybė blokuojama sunkiomis ligomis arba mirtimi. Jeigu žmogaus dvasia prisiriša prie pinigų, materialinių gėrybių, darbo, padėties visuomenėje, šeimos, tuomet tik viso to netekęs ir išlaikęs romumą jis gali dvasiškai apsivalyti. Žmogus puikiai žino, kad viso to į kapus nenusineš. Aš išmokau save nuo to atskirti. Po Mozės ir Kristaus žmogus suprato, kad pinigai galį atnešti ne tik džiaugsmą, bet ir nelaimes, ir kenkti dvasiai. Žmogus sakydavo: \"Aš turtuolis\", - ir sutapatindavo savąjį Aš su pinigais, o paskui jų netekdavo ir virsdavo skurdžiumi. O jei žmogus sakydavo: \"Man Dievas davė pinigų, todėl aš jų turiu\", - jis likdavo turtingas. Suvokimas, kad į kapus turtų nenusineši, padėdavo neprisirišti prie žemiškų gėrybių. Dvasia likdavo švari ir kūnui nereikėdavo pasiligoti. Pasirodo, gabumus galima nusinešti į kapus. Sugebėjimų atsiskleidimas vyksta suaktyvėjus antrininkui, kuris gyvena

208 ~A N T R A K N Y G A Sur c ' u s I ryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA pomirtiniame pasaulyje, kurio dalimi mes esame, o antrininkas gyvena penkis gyvenimus, todėl prisirišti prie gabumų daug lengviau, sutapatinus save su jais. Žmonės iki šiol nežino, kad išsireiškimas \"Aš - gabus\", jau slepia savyje dvasios degradacijos ir būsimų ligų užuomazgas. Išsireiškimai \"Dievas man davė gabumų, Dievo man duoti gabumai, aš turiu Dievo duotų gabumų\", - jeigu jie sąmoningai suvokiami, -jau puikiausios būsimųjų ligų ir mirties blokuotės. Tai buvo durys į visiškai naują sritį. Po to aš peržiūrėjau visą grandinę - gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir sėkmingas likimas Žemėje. Visa tai Dievybės požiūriu yra pinigai, mašinos ir butai. Būtent dėl to žmonės taip keliasi į puikybę, blokuojamą šizofrenija, vėžiu, diabetu, epilepsija, psoriaze, išsėtine skleroze ir kitomis ligomis. Visos žinomos gydymo sistemos: badavimas, dieta, akupre- sūra šioje srityje praktiškai neveiksmingos, nes šis dvasinių struktūrų lygmuo tvaresnis už vieną gyvenimą. GABUMAI KAIP DIEVAITIS Gabumus, dvasines savybes, išmintį ir likimo sėkmę aš vadinu trečiu žemiškų gėiybių lygmeniu. Kartais žmonės, pakilę virš pirmojo ir antrojo lygmens, mirtinai prisiriša prie trečiojo, suserga ir miršta. Būtent tuo metu, kai aš suvokiau, kaip pavojinga pernelyg išaukštinti gabumus, man paskambino jaunuolis ir paprašė padėti jo molinai, sergančiai limfoleukoze. Padėtis atrodė kritiška. Ta moteris buvo ekstrasense, aukšto lygio žiniuonė. Į ją kreipdavosi žmonės, o ji, regėdama jų gyvenimo scenas, aiškindavo, kodėl jie susirgo. Pažiūrėjau jos biolauką, jis buvo švarus. Tikrinu, prie ko prisirišo jos dvasia Žemėje. Visiškai švaru. Nei prie pinigų, nei prie materialinių gėrybių, nei prie santykių, nei prie kūniškų malonumų - visur švaru. Žemiški dalykai jos netraukia - kad man taip būtų. Vienas vienintelis prisirišimas prie gabumų ir - mirtinai. Pradžioje per panieką vyrams, paskui per pretenzijas sau, kodėl nesugebėjo, kodėl nepadėjo. Visa tai ji perdavė sūnui, ir jo padėtis kritiška: kad išliktų jis - suserga ji. Todėl ji ir negali išsigelbėti. Dabar aš puikiai supratau, kodėl nenorėdavau regėti scenų, sukeliančių ligas, drausdavau sau stebėti praeitų gyvenimų scenas, nes bet koks įvykis ir veiksmas - tai forma, o tikrasis pasaulio pažinimas vyksta už formos ribų - ten, kur viskas vienovė. Sugebėjimas abstrahuotis, atilrūkti nuo aplinkinio pasaulio, duotas žmogui, tai sugebėjimas pakilti į vis subtilesnius vienovės klodus. Trokšdamas savo dvasioje atskirti žemiškus dalykus nuo Dieviškų žmogus įgauna fizinės ir dvasinės sveikatos.

S u i ę c į u s I. a Y. a i i- v a s ANTRA KNYGA OZ\"VQ KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma ZA)y Žmogaus kūnas ir sąmonė nukreipti į Žemę, o jo biolaukas, pasąmonė, siela nukreipti į Dievą. Jeigu siela prisiriša prie to, kas žemiška, harmonija sutrinka: siela padaro žmogų išdidėlį ir agresyvų. Norint sielą apvalyti, ji turi būti atplėšta nuo žemiškumo traukos. Tai, kas žemiška - pradeda griūti. Pradžioje pasipila nemalonumai kaip stabilios žemiškos laimės griovimas. Jeigu tai nepadeda, turi suirti, būti prarasta tai, prie ko prisirišo siela. Jei tai nepadeda, įsijungia traumos, ligos, nelaimės. Jeigu ir tai nepadeda - suyra kūnas ir ateina mirtis kaip sielos apsivalymas. Atsimenu, kaip vienai pacientei pasakiau: - Aš kiekvieną dieną turiu atiduoti sielą Dievui, o kūną - Žemei. - Juk tai mirtis, - pasakė ji. - Visiškai teisingai. Mirtis mums ir duodama sielos apvalymui. Kai mes meldžiamės ir kai mirštame, mūsų sieloje vyksta vienodi procesai. Jeigu nenorite numirti, išmokite mirti kiekvieną dieną, nukreipdami sielą į Dievą. Tačiau mirtis mūsų sielos nenuskaidrina iki galo. Siela nuolat valosi verždamasi į Dievą. Žmonija labai ilgai ir skausmingai, tiesiog apčiuopomis, mokėsi, kaip elgtis ir kaip suvokti pasaulį. Pradžioje Rytų filosofija atsižadėjo viso, kas žemiška, pavertusi tai iliuzija. Visa energija buvo atiduota dvasinėms struktūroms. Jos, sutvirtėjusios, tęsia tobulinimąsi per savęs neigimą, pasirodo materializmas. Šios dvi priešybės pastoviai siūbtelėdavo tai į Vakarus, tai į Rytus. Atsiranda filosofinės mokyklos, kuriose drauge gyvuoja ir varžosi žemiškumas ir Dieviškumas. Tačiau visur orientacija viena: dvasingumas - pirminis, žemiškumas - antrinis. Sugebėjimas būti sveikam - tai mokėjimas pajusti, kati dvasingumas ir kilnumas privalo būti pirmoje vietoje. Aš atitrūkau nuo temos. Tęsinį pokalbį, tema labai rimta. Taigi gabumai, išmintis ir likimas kaip dievaičiai. Kai siela prisiriša prie / e i u o s , lai jau busimos ligos ir mirtis. Todėl Mozė žudė tuos, kurie meldėsi auksiniam veršiui. Jų netinkamame elgesyje jau slypėjo busimas visos tautos išsigimimas ir mirtis. Kaip nustatyti, prisirišo siela prie Žemės ar ne? Labai paprastai - pagal agresiją. Įsivaizduokime, kad mano sielą traukia pinigai. Automatiškai, noriu aš ar ne, manyje sukyla įvairiopos emocijos. Aš niekinsiu tą, kas neturi pinigų, pavydėsiu tam, kas jų turi daugiau. Neapkęsiu to, kas mane apvogs, smerksiu save už tai, kad nemokėjau užsidirbti daugiau. Labai gailėsiuosi ir graušiuosi, jeigu prarasiu nemažą pinigų sumą, nuolat bijosiu juos prarasti, svajosiu apie juos. Ir mano siela prisiriš prie Žemės. Vadinasi, manęs laukia arba pinigų praradimas, arba sunki liga ar mirtis. Agresijos, įsiskverbusios į sielą, blokuotės mechanizmas dirba nepriekaištingai. Paradoksalu čia tai, kad pinigų praradimas yra labiausiai tausojanti blokuotės forma, tačiau ji sunkiausiai priimama.

210 A N I RA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Jeigu mano siela prisirišusi prie pinigų, žmogus, apvogęs mane ar nedavęs man uždirbti, mane gelbsti nuo mirties. Viską sąlygoja vidinė reakcija į nutikusį įvykį: jeigu sugebu priimti situaciją ir padėkoti Dievui - siela apsivalo. Jeigu neapkenčiu ir smerkiu - vadinasi, nepriimu gelbėjimo ir apsivalymo. Įsijungia antras režimas - liga. Jeigu ir tai nepadeda, siela apvaloma mirtimi. Išoriškai aš bendrauju su žmonėmis, vidujai su Dievu, todėl bet kokią netektį turiu priimti su dėkingumu, kaip apsivalymą. Išoriškai aš neturiu susitaikyti su situacija, turiu ją kontroliuoti ir padaryti pavaldžią sau, o sielos gelmėse turiu teisę tik absoliučiai viską priimti ir padėkoti Dievui už tai. Be to, vidinė reakcija - svarbiausia, lemiama. Todėl melsdamasis žmogus turi dėkoti Dievui už visas ligas ir visus nemalonumus, nes jais apvaloma jo siela. Taigi, jeigu mano siela prisirišo prie žemiškų gėiybių, joje sukyla panieka, pavydas, smerkimas. Per žmones, iš manęs tas žemiškas gėrybes atimančius, valysis mano siela. Anksčiau aš nesupratau, kodėl kai kurie tikėjimai draudžia piešti Dievo atvaizdus. Dėl to, kad neieškotume Jo Žemėje. Žmonės suprato,-kad turtas - ne svarbiausias dalykas, kad pinigų į kapus nenusineš ir kad pirmiausia reikia galvoti apie sielą, o tik po to apie tai, ką mato aplink save. Tačiau žmonės nežinojo, kad žemiška laimė, žemiškas turtas gali būti mylimas žmogus, šeima, pareigos jausmas. Ir prisirišimas prie tokių dalykų, nesuvokiant, kad jie turi būti antraeiliai, sukelia daug ligų. Jeigu aš prisirišau prie šeimos, santykių, tai niekinsiu, neapkęsiu, bijosiu ir pavydėsiu. Pavydas ir pavyduliavimas pagal energetiką tolygūs ir kuo stabilesni bus santykiai, tuo labiau prie jų prisirišiu, tuo dalysiuos agresyvesnis. Todėl, kad ir kaip būtų keista, pavyduliavimas gydomas nesutarimais ir išsiskyrimais. Mylimas žmogus, mane išdavęs, nusisukęs nuo manęs, susipykęs su manimi, tokiais savo poelgiais bus išgelbėjęs mano sveikatą ir gyvybę, jeigu tai aš sugebėsiu priimti kaip Dievo ištiestą gelbėti ranką. Jeigu aš prisirišau prie pareigos jausmo ar darbo, niekinsiu tuos, kurie blogai dirba, neapkęsiu savęs ar kitų, jeigu aš pats ką nors blogai padarysiu. Nuolat smerksiu trukdančius man dirbti, apviliančius mane ir pats bijosiu kitus apvilti. Kuo daugiau tai darysiu, tuo daugiau turėsiu nemalonumų darbe ir dažniau kitus apvilsiu. Karmos mechanizmas dirba virtuoziškai. Tarkim, aš smerkiu blogai dirbančius. Gal nė pats nepasijutęs prisirišiu prie darbo, niekas kitas pasaulyje man neberūpės. Vadinasi, ši prisirišimo programa padidės ir mano vaikams. Jeigu toks prisirišimas peržengs pavojingą ribą, tai mano vaikai vis praradinės darbą, tik taip liks gyvi. Paradoksas: jei aš niekinu nenorintį dirbti, vadinasi, ir mano vaikai nenorės dirbti. Jei niekinu nesugebantį užsidirbti pinigų,

SeĮjįuįus l.a/arcva.s AN 1 RA K NVYGGAA O 1 1 KARMOS DIAGNOSTIKA (i arma \"tt smerksiu šykštų ar išlaidaujantį, ir mano vaikai jau neturės pinigų. Niekindamas, smerkdamas, neapkęsdamas savo sielą pririšu prie pinigų, ir mano vaikuose ta prieraiša atsispindės daug ryškiau. Vadinasi, tam, kad jų sielos nesusipurvintų, jiems šiame gyvenime bus neleista turėti pinigų. Viskas, ką šiame gyvenime niekinu, neapkenčiu, smerkiu, bus mano vaikų sielose, jeigu nesuspėsiu laiku sustoti. Todėl sugebėjimas kontroliuoti savo emocijas duoda sveikatos ir laimės palikuonims. Mokėjimas priimti bet kokią situaciją kaip Dievo duotą - sveiki ir laimingi mano vaikai ir vaikaičiai. Kai atlikau tyrimus, supratau, ką turėjo omenyje Jėzus Kristus, sakydamas: \"Jeigu tau suduos per kairį skruostą, atsuk ir dešinį\". Visi Kristaus pamokymai nukreipti į sielą, o ne į kūną, o sielos logika - tai kūno logikos priešybė. Taigi, pinigai, turtas, darbas, pareigos jausmas, šeima, mylimi žmonės, - visa tai, jeigu iškelta aukščiau už Dievą, sukelia ligas ir mirtį. Prarasdami visa tai, prie ko prisirišome Žemėje, apvalome dvasines struktūras. Ir suvokdami, kad visa, kas žemiška, bus palikta čia, ir tą suvokimą romiai priimdami, taip pat apvalome savo sielą. Todėl senovės romėnai ir sakydavo: \"Memento mori!\" \"Atsimink, kad mirsi!\" Jeigu mūsų laimė susijusi su mūsų kūnu, tai kūnui suirus, ji išnyks. Ar kas nors liks kūnui suirus? Taip, liks. Liks gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir likimas. Gabumai išsilaiko tris-penkis gyvenimus, dvasinės savybės - penkis -septynis gyvenimus. Išmintis tveria keturiasdešimt -keturiasdešimt penkis gyvenimus, likimas - keturiasdešimt devynis gyvenimus. Ir nors jie nepriklauso kūnui, bet jie - žemiška laimė. Kaip nustatyti, ar mano dvasia prisirišo prie jų? Pagal tą pačią agresiją. Jeigu aš pavydžiu gabesniam, smerkiu save, kad negalėjau kažko padaryti, pykstu ant to, kas mane pavadino negabiu, neapkenčiu ir smerkiu tą, kuris neleidžia man savo gabumų įgyvendinti, aš prilimpu prie gabumų. Šios emocijos ypač pavojingos vaikų gimimo laikotarpiu. Jeigu aš ką nors smerkiu už negabumą, mano vaikai jų visiškai neturės. Tas pat vyksta ir su dvasinėmis savybėmis. Tai tokia pat žemiška laimė, žemiška gėrybė. Jeigu aš smerkiu tuos, kas jų stokoja, tai yra niekšus ir netikėlius, darau savo ainius niekšais ir netikėliais. Įpratimas niekinti dažniausiai sukelia ligas ir mirtį, nes paniekos negalima iš karto pašalinti. Prisimenu vieną gydymo atvejį. Vėžiu sergančiai moteriai aiškinu ligos priežastį: - Žiūrėkite, išpūstas išdidumas, atsisakymas priimti traumuojančią situaciją - tai vėžio ląstelės principas. Jeigu ląstelė pamiršta organizmą, ją reikia sunaikinti. Siela pasidaro išdidusi ir agresyvi, kai ji prisiriša prie Žemės. Kuo stipresnė sielos trauka

prie Žemės, tuo mažesnis jos gebėjimas priimti traumuojančią situaciją. Ir tada, užuot vidujai apsivalius, siela nusiteikia agresyviai prieš kitus ar save. Subtiliajame lygmenyje agresija pavojinga Visatai ir turi būti užblokuota. Jūsų puikybė peržengė ribas, todėl įsijungė blokuotė ligos pavidalu^ Tačiau dirva, kurioje auga puikybė, yra tai, prie ko jūs prisirišusi Žemėje - dvasinės savybės. - Kaip tai suprasti? - nuoširdžiai stebisi moteris. - Jūs smerkiate niekšus ir nedorėlius ir neapkenčiate tų, kas su jumis nedorai elgiasi. Kadangi jūs pernelyg vertinate dvasines savybes, norint išgelbėti jums gyvybę ir sveikatą, jus tiesiog būtina buvo apsupti žmonėmis, kurie su jumis nedorai elgtųsi arba kaltintų jus nedoru elgesiu. Jeigu jūs būtumėte sugebėjusi nė neįsileisti neapykantos jausmo, jei nebūtumėte įsižeidinėjusi, nebūtumėte smerkusi jų ir niekinusi, tuomet jūsų ir jūsų palikuonių sielos būtų apsivaliusios. Jūs elgėtės priešingai, supurvindama ne tik savo, bet ir savo vaikų ir vaikaičių sielas. - Vadinasi, smerkdama niekadėjus, aš darau tokiais savo vaikus ir vaikaičius? - stebisi moteris. - Taip, šitaip iš tiesų yra. Atsiranda pauzė. - Žinote, - vėl prabyla moteris, - prieš savaitę man darė tyrimus Onkologijos institute. Manęs pasiimti atvažiavo vaikaitis su mašina, ir gydytoja paprašė pavėžėti ją iki stoties. Vaikaitis nieko nesakė, tačiau kai ji išlipo, perspėjo mane, kad jeigu aš dar ką nors jam pakišiu pavėžėti, iki miesto eisiu pėsčiomis pati. - Pažiūrėkite, - aiškinu moteriai, skiausčiai dėdamas delnus ant stalo. - Jūsų prisirišimas prie dvasinių savybių - 30 %, o jums mirtina riba - 50 %. O jūsų sūnaus ir vaikaičio - 90 %, o mirtina jų riba - 70 %. Vadinasi, norėdami išlikti, jie turi būti nedorėliais. Moteris žiūri į mane, paskui lėtai sako: - Jūs žinote, ką man pasakė mano sūnus: \"Kada tu pagaliau nudvėsi?\" - Pirmiausia jūs neturite jų smerkti. Jie taip elgiasi su jumis intuityviai, net neįtardami apie tai, kad turi apvalyti jūsų ir savo sielas. Kai jie su jumis nedorai elgiasi, jeigu jūs tai priimsite, kad tai Dievo siųsta, jūsų siela apsivalys. Kadangi biolauko lygmenyje jūs esate vienovė, vadinasi, apsivalys ir jų sielos. Kuo daugiau jie jus koneveiks, ir kuo romiau jūs visa tai vidujai priimsite, tuo greičiau pasveiksite. Savo liga jūs išperkate ne tik savo netinkamą elgesį, bet ir tai, ką perdavėte vaikams ir vaikaičiams. Todėl jų nesmerkdama, gelbstite ir juos, ir save. O kad visiškai pasveiktumėte, turite padaryti taip: Pirma. Peržvelgti visą gyvenimą ir pagalvoti, kaip elgėtės visais atvejais. Visa tai, ką jūs laikėte nemalonumais, pažeminimu, nedorais poelgiais jūsų atžvilgiu, pirmiausia buvo

S e r g c j n s I. a / a i u v a AM RA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma sielos apvalymas. Priimkite ir padėkokite Dievui už tai. Antra. Jums reikia tarsi naujai išgyventi gyvenimą ir prašyli Dievą atleidimo už tuos momentus, kai smerkėte, pykote, neapkentėte žmonių, kai savo dvasines savybes ir puikybę laikėte vertesniais už Dievą. Prašykite atleidimo, kad žemiškus dalykus vertinote labiau nei dvasiškus, prašykite atleidimo už tai, ką perdavėte savo vaikams ir vaikaičiams. Melskitės išpažindama meilę Dievui ir sakykite, kad Jį mylite labiau už save ir už viską, kas jums yra žemiška laimė. Ir visa, kas atsitiko, priimkite kaip Jo Valią, su meile ir dėkingumu. Moteris atsisveikina ir išeina, o aš mąstau, kuo žmonijai gali atsirūgti smarkiai padidėjusi energetika ir Dieviškos logikos neišmanymas. Kaip tai rimta, aš įsitikinau patsai savo kailiu. 1993 metų spalį buvau Maskvoje, Tarptautinėje konferencijoje, kur turėjau skaityti pranešimą. Vakare, kai su savo draugu ėjau į butą, kur buvome apsistoję, prie paradinio įėjimo mane pašaukė milicininkas. Jis kažko paklausė, aš atsakiau ir nuėjau toliau. Ir staiga atsitiko kažkas visiškai netikėta - milicininkas puolė mane ir pradėjo mušti. Situacija buvo absurdiška, o priežastis buvo manyje. Priešintis, - vadinasi, patekti į kalėjimą arba būti užmuštam. Atskubėjo ir jo draugai milicininkai su automatais. Apsiėjome be traumų. Parėję į butą mes su bičiuliu išgėrėme po stiklinę degtinės ir pradėjome analizuoti situaciją. Po dvidešimties minučių viską supratau. Pasirodo, į konferenciją aš važiavau jausdamasis viršesnis už kitus, laikydamas save unikaliu karmos diagnostikos srities specialistu. Pučiausi, kad atlikau tyrimus, kokių nebuvo žmonijos istorijoje, galiu gydyti tuos, kurių negali išgydyti ekstrasensai ir oficialioji medicina! Kitaip tariant, virtau didžiuokliu, manančiu, kad esu be galo reikšmingas ir išskirtinis asmuo, - ir mano puikybė pasiekė kritinę ribą. Pamiršau, kad pirmiausia per mane yra daroma, tik po to jau aš darau. Vadinasi, turiu arba mirti, arba būti sužalotas, arba pažemintas. Kadangi mano energetika stipresnė negu kitų, karminiai procesai vyksta daug greičiau. Pasirodo, tai, kas atsitiko, buvo labiausiai mane tausojanti situacija. Broliškų jausmų milicininkui aš nejutau, tačiau pajutau dėkingumą Dievui, suprasdamas, kad milicininkas čia niekuo dėtas. Liko dar vienas nemalonus momentas. Milicininko biolaukas suiro, ir įsijungė susinaikinimo programa. Buvo neaišku, kodėl jis turi kentėti už tai, kad buvo siųstas išgelbėti man gyvybę? Dar ir dar kartą peržvelgiau situaciją subtiliajame lygmenyje ir galiausiai viską supratau. Jam patiko pulti, ir jis mane puolė du kartus. Jo biolauko nesutepė pirmas užpuolimas, nes tai buvo mano puikybės blokuotė ir už tai jis nebūtų buvęs nubaustas, tačiau puldamas antrą

kartą jis peržengė ribą. Be to, į sielą jis Įsileido neigiamas emocijas ir puikybę. Pasirodo, ir mušant turi būti savotiškas sąžinės kodeksas. Aš tuomet supratau, kad jei apvalyti žmogaus sielą būna siųsti vagys ar plėšikai, tas nereiškia, kad jie už tai nebus nubausti. Aišku, kodėl mafijos vadeivų, kuriuos aš stebėjau per nuotolį, biolaukai harmoningi ir žemas agresijos lygis. Nuo jų harmoningumo priklauso jų grupuočių žmonių gyvybė ir likimas. Nors pamoka buvo pakankamai gera, iš jos aš nepasimokiau. Po mėnesio aš buvau redakcijoje, kalba pakrypo apie šiuolaikinę Indiją ir ten gyvenančius žmones, apdovanotus supersugebėjimais. Mano pašnekovės ėmė žavėtis jų galimybėmis. Man jų liaupsės užkliuvo. Juk tai fakyrai! Jie neduoda žinių, tik stebina. Klaupkis prieš juos ant kelių, garbink juos - štai ir visa jų programa. Aš ir vėl užsimiršau, kad bet koks fakyras, tobulas ar netobulas žmogus, yra Dievo vedamas tokiu keliu. Energetiškai mano kalba buvo žeminanti žmones ir jų sugebėjimus. Aš peržengiau ribą. Kokio atpildo galiu už tai susilaukti, pamačiau po penkių minučių. Buvo 1994 metų sausis. Eidamas gatve aš priėjau T raidės pavidalo sankryžą. Pagrindine gatve važiavo refrižeratorius ir staigiai stabdydamas pradėjo sukti. Aš susimąstęs ėjau šaligatviu ir susily­ ginau su refrižeratoriumi. Staiga iš už jo iššoko lengvoji mašina ir tiesiog šaligatviu dūmė ant manęs. Dar sekundė - ir būtų atsitikęs nepataisomas dalykas. Vis dėlto aš spėjau atšokti į šalį. Kai atsigręžiau, pamačiau tolumoje nudulkančią mašiną. Peržiūrėjau situaciją subtiliame lygmenyje ir vėl pamačiau, kad save ir savo gabumus iškėliau aukščiau už Dievą - pradėjau smerkti kitus. Puikybė ir smerkimas per kelias minutes mane, pasipūtėlį, nutrenkė iki mirties ribos. Ant manęs lėkė toks pat pasipūtęs dėl savo sugebėjimų, iš aukšto į kitus žvelgiąs vairuotojas. Kai jis pamatė, kad refrižeratorius daro posūkį, suprato, kad tokiu greičiu važiuodamas negalės sustoti ir negalvodamas užlėkė ant šaligatvio. Manau, kad mes abu būtume žuvę ir taip abiejų biolaukuose būtų užkirstas kelias pasipūtimui ir sudievintiems gabumams. Kas pernelyg būna išdidęs dėl savo gabumų, ar pernelyg graužiasi jų neturėdamas, rizikuoja susirgti vėžiu. Prisimenu, kaip kone valandą įtikinėjau moterį, kad niekindama negabiuosius ir smerkdama save ji savo puikybės lygmenį privedė prie mirties ribos. Ją įtikinti buvo neįmanoma. Jau norėjau atsidusęs išlydėti, tačiau paskui vis dėlto nusprendžiau pasakyti visą informaciją. - Aš jus nesiruošiu įtikinėti, kad pavydas, išdidumas, kitų ir savęs smerkimas, kai kalba eina apie gabumus, labai greitai sukelia ligas. Aš jums pranešu diagnostikos rezultatus - jums vėžys.

215 Moteris čiupinėja dėmę ant kaklo ir klausia: - Ar šitas? - Taip, šitas. Jeigu jūs nepakeisite savo santykių su pasauliu ir Dievu, procesas greitės. O jeigu pabandysite pasikeisti ir nekelsite savęs ir savo gabumų aukščiau už Dievą - pasveiksite. Vėliau jos bičiulė sakė, kad ji labai pasikeitė, pakito jos elgesys su žmonėmis. Pažiūrėjau į jos biolauką per atstumą - jis buvo normalus. - Mano vyras pradėjo akli, - pasakoja moteris, - jau ir operacija padaryta, tačiau nieko nepadeda. Gal jūs galėtumėte rasti priežastį? - Dažniausiai regėjimas ima blogėti dėl pavyduliavimo, tačiau šiuo atveju kita priežastis - gabumai sudievinti, pasąmonės agresija žmonėms didžiulė, pasipūtimas peržengė mirties ribą. Jūsų vyras gabumus padarė gyvenimo tikslu ir prasme, todėl nuolatos niekindavo negabius ir netobulus žmones, arba tuos, kas trukdė jam pasireikšti ir jį žemino; be to, dar prisidėjo prosenelių ir praeitų gyvenimų karma. Panieka tapo susinaikinimo programa. Pirmasis smūgis tenka galvai. Vadinasi, susergama epilepsija, Parkinsono ar kokia kita galvos smegenų liga, arba atsiranda galvos traumos, regėjimo pablogėjimas, odos ligos. Šiuo atveju - pablogėjo regėjimas. Tačiau dar ne viskas pasakyta apie gabumų sudievinimą. Pasirodo, egzistuoja programų rezonansas. Kai į vieną vietą susirenka žmonės su vienodomis prieraišomis, programos nepaprastai sustiprėja. 1993 metais kalbėjausi su žmogumi, dirbusiu aviacijoje. Kalba nukrypo į lėktuvą, sudužusį prie Irkutsko. Pašnekovas sakė, kad pasilaiko situacijos, kai pilotų elgesio negalima suprasti, nes įvykiai prieštarauja logikai. Šiuo atveju iš tikrųjų viskas atrodė keistai. Lėktuvas važiuoja j pakilimo taką, bortinžinierius praneša pilotui, kad lemputė rodo, jog variklis sugedęs, bet pilotas tą žinią ignoruoja ir duoda įsakymą pakilti. Aš pažiūrėjau, kas tuo momentu vyko subtiliame lygmenyje; tikėjausi padaiyti prielaidą, kad ekipažas buvo labai pažeidęs aukščiausius dėsnius, atsirado galinga pasąmonės agresija, nulėmusi lėktuvo žūtį. Netikėtai pamačiau visiškai ką kita. Ekipažo pusiausvyra buvo normali. Tačiau bendras visų keleivių biolaukas - pilnas didžiulės agresijos. Keleivių pasipūtimas ir prisirišimas prie gabumų viršijo mirties ribą. Biolaukų rezonansas buvo toks galingas, kad nuslopino piloto galimybę realiai įvertinti situaciją. Susijungusios keleivių puikybės lygmuo, susitelkusi krūvon didžiuoklystė dėl gabumų sudievinimo pasiekė kritinį momentą. Todėl ir pilotas ūmai pernelyg išdido, pernelyg ėmė pasitikėti savo sugebėjimais; beje, keleivių

KARMOS DIAGNOSTIKA tbeicohlanuinkaesi bdūakrlėei.įtakos ne tik ekipažo psichikai, bet ir variklio Praėjus keliems mėnesiams į mane kreipėsi moteris, prašydama padėti. Ji sakė, kad anksčiau ją gydė ekstrasensas, neseniai žuvęs lėktuvo katastrofoje. Lėktuve skrido grupė ekstrasensų į Singapūrą, į konferenciją. Aš pažiūrėjau, kokia buvo žuvimo priežastis, ir pamačiau, kad ta pati - puikybė ir gabumų sudievinimas. Vėliau pavyko nustatyti, kad ekipažas, pernelyg pasitikėdamas savo gabumais, pažeidė instrukciją. Gyrimasis savo sugebėjimais, nenoras parodyti, kad kas nors nesiseka, akina susidaryti stiprius sugebėjimų ir puikybės prieraišų darinius su žlugdančiomis pasekmėmis. 1994 metų gegužės mėnesį ilsėjausi Jaltoje. Vieno plaukiojimo jachta metu nusprendžiau laikydamasis už virvės plaukti paskui jachtą. Staiga, pagauta vėjo gūsio, jachta nulėkė pirmyn, o aš, nirdamas į vandenį, nespėdavau įkvėpti oro. Man buvo gėda pasirodyti, kad tokioje situacijoje pasidariau bejėgis, ir per tą gėdą vos nenuskendau. Išsigelbėjau tik todėl, kad paleidau virvę ir likau jūroje. Logiškai mąstant, aš iš visų jėgų turėjau laikytis už virvės. Jeigu nors kiek daugiau būčiau pasitikėjęs savo sugebėjimais, būčiau ir toliau laikęsis už virvės ir būčiau nuskendęs. Verčiau pasibaiminti, negu pasigirti: išsigandusį apkels juokais, pasigyrusį - apverks. Nuoširdumas - puikiausia apsivalymo nuo puikybės priemonė. Jeigu aš nebijau parodyti, kad man kažkas nesiseka, ir savo nesėkmes stengiuosi vidujai priimti kaip pelnytą pažeminimą - tai geriausias apsivalymo nuo puikybės būdas. Paprasta išvada - nuoširdus žmogus ilgiau gyvena ir mažiau serga. O išdidėlis dažniausiai nenuoširdus, nepamirštantis skriaudos, irzlus ir greitai įsižeidžiantis. Tokia pasaulėvoka gydoma labai griežtai. Mes visi stengiamės vystyti vaikų gabumus, ugdyti dvasines savybes, išmintį ir nukalti jiems laimingą likimą. Tačiau mes nežinome, kad jeigu tai taps vaiko gyvenimo tikslu, jis visa tai praras, drauge dažnai net sveikatą ir gyvybę. Šiuo metu visur kur atidaromos vaikų gabumų vystymo mokyklos. Niekas nepagalvoja, kad sugebėjimai - tai nelyginant automobilis, galintis nuvežti į norimą vietą, tačiau ir galintis sukelti avariją. Dideli sugebėjimai be etikos ir pasaulio suvokimo, užuot atnešę laimę, pražudo. Neištversiu nepateikęs dar vieno pavyzdžio, labai akivaizdžiai tai iliustruojančio. Man papasakojo labai įdomų faktą. Aštuonerių melų vaikas buvo visiškai negabus. Net kelių žodžių negalėjo išmokti angliškai. Kartą jo motina bendravo su ekstrasense, ir ta pažadėjo vaikui padėti. Ekstrasense pamatė tarp galvos smegenų pusrutulių energetinę pertvarą, nuėmė ją ir įvyko stebuklas -

KARMOS DIAGNOSTIKA A N T R A K N Y G A r~\\ - i Gryna karma ~* A berniukas pradėjo gerai mokytis, suvešėjo nepaprasti gabumai. Mane paprašė pakomentuoti situaciją. Aš pažiūrėjau, kas nutiko, ir pamačiau labai įdomų vaizdą. Pradžioje informacinį lauką buvo užtveręs jo likimas, gabumai buvo užblokuoti. Po ekstrasensės poveikio blokuotės nebeliko, tačiau berniuko biolauke pasirodė mirtis, likimo parametrai suiro. Molinai pasakiau, kad vertėtų su berniuku ateiti pasitarti. Ir štai motina su vaiku sėdi prieš mane, o aš bandau jiems paaiškinti situaciją. - Jūsų sūnus tiek praeitame, tiek dabartiniame gyvenime turėjo didelių gabumų. Praeitame gyvenime gabumai jam davė aukštą socialinį statusą - imidžą. Ir jis prie imidžo \"prilipo\" iškėlė jį aukščiau už Dievą, niekindamas turinčius žemą statusą, pavydėdamas jį aplenkusiems, neapkęsdamas tų, kurie apkalbomis ir netinkamu elgesiu mažino jo imidžą. Jo didystė peržengė kritinę ribą, ir jis mirė. Šiame gyvenime, jeigu užimtų aukštą visuomeninę padėtį, jis gali prisirišti prie jos ir žūti. O kad jis ilgiau pagyventų, likimas užblokavo jo gabumus, galėjusius pelnyti jam aukštą padėtį visuo­ menėje. Moters akys nustebusios ir suglumusios. - Ką gi daryti? - Tokios sąvokos kaip karjera, padėtis visuomenėje berniukui ilgam turi išnykti. Kai žmogus bei kurią sekundę pasiruošęs viską prarasti ir tą praradimą priimti kaip apsivalymą, pasiųstą Dievo, kai žmogus pasiruošęs prarasti tai, kas jį išaukština virš kitų žmonių, tada toks žmogus sveikas dvasiškai ir atitinkamai fiziškai. Tėvams terūpi išvystyti vaikų gabumus. Gabumai - tai pastato sienos, jos visiems matomos. O fundamentas nematomas, nors be jo namo nebūtų. Fundamentas yra meilė Dievui, didesnė negu viskam, kas žemiška, ir teisingas gabumų suvokimas. Pirmiausia vaiką reikia mokyti nesididžiuoti ir neniekinti silpnesnio ir negabesnio. Jį reikia mokyti nenusiminti ir neliūdėti, jeigu kas nors nesiseka, nepavydėti ir nejausti neapykantos tam, kam geriau sekasi. Meilė Dievui, gerumas ir dorumas - fundamentas, ant kurio galima statyti bet kokio aukščio namą, nesibijant, kad ims ir sugrius. Visa tai - teisingas auklėjimas ir priartina prie dvasinių ir kultūrinių vertybių. Bet kuriai tautai gerų sąlygų sudarymas visiems humanizacijos procesams, išlaidos menui, dvasinių savybių ugdymui - tai jos palikuonių išlikimas. Tikėjimasis atlygio, sparčios vaiko sėkmės - tai dehumanizacijos procesas, noras gabumus iškelti aukščiau už Dievą. Tuo žavėjimasis mene ir pedagogikoje jgali atvesti ne tik į žmogaus, bet ir visos visuomenės išsigimimą. Siuo metu daugelio pasaulio šalių vyriausybės supranta, kad be etikos ir išminties, kurių rezultatai perspektyvūs, visuomenė neišgyvens, ir kad tai

/-\\ j Q A N T R A KNYGA Sergejus l.ay.arevas ¿ 1 0 (iryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA reikia patvirtinti Įstatymais. Kuo daugiau pastangų šioje srityje bus dedama, tuo mažiau praradę ateisime į rytojaus dieną. Dar vienas pavyzdys apie gabumus. Prieš mane sėdi moteris, kuriai rūpi rimta problema: jos sūnus nenori mokytis, pasiliko kartoti kursą antrus metus. Tačiau jis dėl to nesijaudina. Žiūriu į berniuką. - Jūs jaučiate nuoskaudą dėl to ir jį smerkiate. - Žinoma, kaipgi kitaip, juk jis nieko nenori daryti. - Paaiškinsiu, kur toks elgesys gali nuvesti. Pirma, berniukas nepaprastai gabus, ir jo gabumai atsiskleis vėliau. Tačiau, jeigu siela prie jų prisiriš ir pasidarys pernelyg išdidi, jis žus. Šiuo metu jam trylika metų. Lytinio brendimo laikotarpis įsimena visam gyvenimui. Būtent šiame laikotarpyje jis turi būti pažemintas gabumų ir puikybės atžvilgiu, ką jis ir daro blogai mokydamasis ir pasilikdamas antramečiauti. Antra. Pasipūtimo ir prisirišimo prie gabumų autorė - mama, tai yra jūs. Jūs smerkėte tinginius ir negabius ir puldavote į nusiminimą, tai yra nenorėdavote gyventi, jeigu kas nors nesisekdavo. Kuo pikčiau jaučiate nuoskaudą ir smerkiate jį, tuo labiau prisirišate prie gabumų ir didinate puikybę, o jūsų vaiko sieloje tai pasireiškia daug kartų stipriau. Vadinasi, jis turi dar blogiau mokytis ir žeminti save. Manote, kad savo smerkimu* ir pykčiu dėl nuoskaudos jūs padedate jam ar jį gelbstite? Iš tikrųjų yra kitaip, jūs dar stipriau suveržiate virvę ant jo kaklo. Vėliau, jeigu jūs tą netobulumą vis didinsite, jis ar jo vaikai ims sirgti ir mirti, o didžioji kaltės dalis dėl to kris ant jūsų kaip autorės, ir gydytojai nieko negalės padėti. Visos neigiamybės, kurias mes perduodame vaikų sielai, paskui atsisuka prieš mus pačius. Jeigu mes vaikų nesmerkiame, tai apvalome save ir juos, o jeigu susitelkiame į skriaudą ir neapykantą gana ilgai, ji įsiskverbia į sielą ir pasidaro pavojinga; tada, užuot padėję, žudome ir vaikus, ir save. Todėl svarbu įsidėmėti vieną vienintelę tiesą: žmogaus elgesyje yra dvi logikos. Jo asmeninė, žemiškoji logika, kuriai galime priešintis ir kuri užima penkis - dešimt procentų, ir Dieviškoji logika, nepavaldi mūsų protui ir užimanti devyniasdešimt procentų. Šią logiką mes galime tik absoliučiai priimti ir, užuot visas jėgas nukreipę į atsakomąją agresiją, keisti save ir taurinti sielą. Kartais žmogus, prisirišęs prie gabumų, sutraiškomas kaip musė, negailestingai. Kuo žmogus dvasingesnis, tuo daugiau šansų jam duodama išgyventi ir tuo daugiau dvasinių kančių jis gauna. 1993 metų rudenį aš dar vos vos tebuvau pradėjęs gilintis į gabumų sudievinime) temą. Vienos konferencijos melu į mane kreipėsi dama iš Šveicarijos. Man buvo įdomu, kokios ten problemos. Pasirodo, kad ne tik Rusijoje, Šveicarijoje, bet ir visose pasaulio

Sergejus l . a / a i e v a s ANTRA ^KNY( 2 1 9 KARMOS DIAGNOSTIKA arma 0 šalyse problemos tos pačios. Mes kalbėjomės per vertėją. - Nieko neslėpkite, - paprašė ji. - Gerai, padėtis nekokia. Jums gali išsivystyti vėžys. Tai atlygis už tai, kad dukrai perdavėte netobulą pasaulio suvokimą. Juk turite dukrą? - Taip, jai trisdešimt metų. - Ji turi vaikų? - Ne. - Tai viena iš jūsų problemų priežasčių. Jūs pernelyg prisirišote prie savo sugebėjimų, absoliutizuodama iškėlėte juos aukščiau už Dievą, ypač praeitame gyvenime. Ir daugeriopai sustiprintą tą prieraišą perdavėte savo dukrai. Todėl jos vaikai negali gimti, jų sielos pernelyg netobulos. - Sakykite, kur aš gyvenau praeitą gyvenimą? - Kitoje planetoje. - Taip, aš žinau, kad gyvenau kitoje planetoje, - ir ji pasako planetos pavadinimą. - Tai detalės, o aš stengiuosi matyti tik tai, kas svarbiausia. - Gerai, sakykite, kodėl aš gimiau Žemėje? - Jums tai karceris. Jūs atėjote į čia kamuotis ,ir apvalyti savo dvasią. Jums labai gera buvo ten gyventi, ir jūs pradėjoti niekinti netobuluosius. - Man labai norisi į ten, man nesinori gyventi šioje planetoje. - Jūs ten iš karto numirtumėte, nes labai prisirišote prie žemiškų dalykų. Kai aš sakau \"žemiškų\", taikau šią sąvoką bet kuriai planetai. Jums galėjo atimti,gabumus ir palikti ten, kur gyvenote, tačiau kadangi jūsų dvasia kilni, ji nebūtų ištvėrusi didelių perkrovų, todėl jus patalpino Žemėje į neįprastą situaciją. Tačiau puikybė, pasipūtimas, gabumų sudievinimas jumyse tebekeroja, o va realizuoti to, dėl ko čia pakliuvote, jums nepavyko. Dėl sielos apvalymo jums reikėjo ištverti skriaudas ir pažeminimus. Jums Žemė tai skaistykla. Tačiau jūs nesugebėjote pakankamai nusiskaistinti savo sielos ir daug ką perdavėte dukrai. Kad galutinai apsivalytumėte, sprendžiant iš visko, jūs turėtumėte sunkiai susirgti. Arba peržvelgti visą savo gyvenimą, atgailauti ir melstis su meile kreipiantis į Dievą. _ - Sakykite, ar Žemė visiems yra karceris? - Ne, jeigu žmogus pernelyg gerai jaučiasi Žemėje, jam čia atims viską, kas vadinama žemiška laime. O jeigu jis bus taurios dvasios - eis į kitas planetas, ar į kitus pasaulius. - Ar sekantį kartą aš gimsiu savo planetoje? - Jūs pernelyg ją mylite, sekantį kartą jūs gimsite kitame pasaulyje. - Kas bus tame kitame pasaulyje? - Detalių nereikia žinoti. Jums dabar būtina išspręsti labai

OOn ANIRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA £j/^\\> Gryna karma svarbią problemą: reikia peržvelgti visą savo gyvenimą ir melstis už dukrą. Verčiau galvokite apie tai. - Sakykite, štai aš jaučiuosi esanti labai gabi - puikiai sugebėsianti organizuoti ezoterinę draugiją. Ar man imtis tokios veiklos? - Pirmiausia pastatykite fundamentą ir tik tada galvokite apie sienas. Pradžioje išmokite teisingai vertinti savo gabumus, nes jie gali jus pražudyti. Mes dar kurį laiką bendraujame, o aš galvoju, kad kiekviename sunkiai sergančiame, silpnaprotyje, luošyje ar nelaimingame žmoguje gali slypėti tas, prieš ką praeitame gyvenime visi lenkėsi, garbino jį, bučiavo jam kojas. Matyt, kiekvienas iš mūsų savo gyvenimuose išbandys save ir šventojo, ir nedorėlio kailyje ir praeis savo žingsniais visas žmogiškos laimės ir nelaimių pakopas. Tik va tų žingsnių trukmė ir gilybė priklausys nuo paties žmogaus, nuo jo veržimosi į Dievą. Mano prognozės dėl ateities ne visuomet išsipildo. Priežastis labai paprasta. Aš leidžiu sau regėti tai, ką galiu pakeisti. Man tobulėjant ir platėjant pasaulio suvokimo riboms, paveikti karmą atsiranda vis daugiau galimybių. Pacientai mane dažnai klausia, kas jiems nutiks ateityje. Aš atsakau, kad teikiu tą informaciją, kuri gali ateitį pakeisti. To, ko pakeisti neįmanoma, jiems nereikia žinoti - psichika neištvertų. Kad galėčiau atrinkti, aš nagrinėju karmos klodus.. Pasirodo pirmas - pats galingiausias, po jo gali būti paaštrėjimas. Po to eina antras klodas - jis dažniausiai susijęs su giluminėmis struktūromis ir su paciento vaikais. Po kiek laiko eina trečias klodas, sujungiantis vienovėn dabartinį gyvenimą, praeitus ir busimus gyvenimus ir palikuonių gyvenimą. Mano pasąmonė kažkaip moka grupuoti, atrinkti, kas svarbiausia. Tačiau, jeigu tema nepažįstama, plaukia dešimtys, šimtai klodų, aš murkdausi kaip kačiukas vandenyje, o situacija nesikeičia. Išsigelbsčiu tik nauja koncepcija, nauja apibendr inimo forma, stiprindamas vienybę vis subtilesniame lygmenyje. Mano terminologijoje dažni išsireiškimai \"prisirišimas prie gabumų\", \"gabumų sudievinimas\". Aiškinu pacientams, kad jeigu žmogus smerkia save, kai ko nors nesugebėjo padaryti, jeigu pavydi tiems, kurie ką nors padaro geriau, jei pasiduoda užplūdusiam nusiminimui, tai yra nebenori gyventi, jeigu kas nors nepasiseka, tai jis prisiriša prie gabumų, juos iškelia aukščiau už Dievą, ir dėl to atsiranda blokuotė. Paplūsta dar daugiau nesėkmių arba atsiunčiamas kas nors, kas sutrukdo gabumus realizuoti, nes būtina atitrūkti nuo to, prie ko buvo prisirišta stipriau negu dera. Šiuo metu aš ramiai orientuojuosi tokiose problemose.

Pateiksiu pavyzdį, pasakojantį, kaip aš pradėjau dirbti. Į mane kreipėsi tėvai su sūnumi. Reikia apsispręsti, ar jam imti akademines atostogas, ar ne? Vaikinui aiškiai sutrikusi psichika. Jis baiminasi, kad galbūt kažkuo sunkiai susirgo. Jo žvilgsnis labai prislėgtas. Motina išeina, jis parodo kažkokius spuogelius ir sako, kad sunkiai serga. Veltui stengiuosi jį nuraminti, jokio efekto. Grįžta motina, ir aš jai aiškinu, kad ji ir jos vyras neteisingai suvokia pasaulį. Pavydėdami kitiems sugebėjimų, žiūrėdami į visus iš aukšto ir niekindami tuos, kas neturi gabumų, jie savo sielas pririšo prie žemiškų dalykų ir virto pasipūtėliais. O sūnaus sieloje ta prieraiša prie gabumų dar keleriopai didesnė ir puikybė prie pat mirties ribos. Norint išgelbėti nuo mirties, reikia jį atplėšti nuo puikybės ir nuo gabumų. Tada žmogus dieną naktį žeminamas ir baimė, nepasitikėjimas savimi blokuoja puikybę. Nestabili psichika trukdo normaliai mokytis ir realizuoti gabumus. Kuo nuoširdžiau tėvai peržiūrės savo gyvenimą ir kuo nuoširdžiau sugebės melstis už save ir palikuonis, tuo jų sūnus bus sveikesnis. Tėvai, atrodo, suprato. Po savaitės jie vėl atėjo. Žiūriu į vaikiną ir nematau pakitimų į gerąją pusę. Motina tylėdama perduoda man raštelį: \"Mama ir tėti, aš jus myliu, bet nebegaliu ilgiau gyventi, atleiskite, nesigailėkite manęs\". - Mes netikėtai grįžome namo ir nukėlėme jį nuo septinto aukšto palangės. Po jūsų seanso jau kitą dieną jis norėjo iššokti per langą iš septinto aukšto. Aš tiesiog šoke. Gabumų tema man nauja, ir aš nekontroliuoju situacijos. Kurlink ji gali pasisukti, tik dabar pamačiau. Išeiti iš situacijos jau neįmanoma. Aš galiu įžengti į tuos biolaukų klodus, į kuriuos dažniausiai niekas neįžengia, tačiau įžengimas į juos ir visa situacija turi būti kontroliuojama - nuo to prasideda sistema. Tiesiog nesuprantu, kas atsitiko. Vis ieškau priežasties, kuri vaikiną galėjo pastūmėti į savižudybę, ir nerandu. Bandau priežastį rasti tėvų elgesyje ir rekomenduoju jiems tęsti savo pastangas. - Jei pastebėsit, kad situacija nors kiek pablogėjo, tuoj pat skambinkite man į namus, - sakau jiems, - Jeigu tau norėtųsi paskambinti - skambink, - kreipiuosi į vaikiną. Po poros dienų pasigirsta skambutis. Darbų turiu visą krūvą, ir skambutis išmuša mane iš vėžių. Vaikinas kažką murma telefonu, o aš susierzinęs stengiuosi nuo kitų reikalų atsiplėšti. Pamažu suvokiu prasmę to, ką jis man sako. Jis prašo nuraminti ir paguosti tėvus, nes jis dabar iššoks per langą. Aš suprantu, kad atsargos turiu tik kelias minutes. Jam pažadu, kad į viską įsigilinsiu M rytoj pasikalbėsime. Svarbiausia dabar, kad išblėstų noras nusižudyti. Bandau jam paaiškinti, kad tai neprotinga. Nors aš gydau žodžiu ir moku įtikinėti, tačiau šiuo atveju visi mano bandymai jį įtikinti nesėkmingi ir juntu, kad gija, sulaikanti jį nuo savižudybės, vis

ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA £J Giyna karma plonėja. Jis dabar nesimels, tačiau musų biolaukai sąveikauja, liečiasi. Aš kalbuosi su juo ir pradedu malda koreguoti savo biolauką, tačiau vis atplaukia ir atplaukia neigiamos programos - agresija pasauliui, žmonėms ir man pačiam dėl gabumų. Aš valausi. Per tris minutes vaikinas apsiramina, o aš dar ilgai analizuoju priežastis. Pagaliau suvokiu: įsiveržti į kito žmogaus biolauką gali būti pavojinga. Jeigu įsiveržiančiojo karma neužblokuota, paprasčiau sakant, jeigu žmogus su žemiškomis aistromis įsiveržia į kito sielą, susidaro rezonansas, ir tai gali sukelti didžiules problemas, ypač pacientams. Eilinį kartą suvokiau, kad didelės tiesos ir žinios, duotos netobuliems žmonėms, gali kenkti. Norint perduoti tobulas žinias, reikia pačiam būti tobulam ir šiuo metu aš skaistinu savo biolauką iš anksto prieš priimdamas pacientus, o ne po to. Sudėtingose situacijose tai padeda išgelbėti gyvybę ir sau, ir pacientui. Mano išsibalansavimas, prisirišimas prie gabumų rezonavo su vaikino programa ir galėjo jam kainuoti gyvybę. Kas laukia žmonijos artimiausioje ateityje, aš sužinojau, kai pradėjau priiminėti pacientus Niujorke. Žmona, užslėpusi savyje nuoskaudą vyrui, neapkęsdama ir pavyduliaudama, jau linki mirties jam ir vaikams. Nesiliaujančios vidinės pretenzijos vyrui - savo vaikų žudymo programa. Dvasingesnės moterys nukreipia agresiją prieš save, tačiau tai irgi savo vaikų žudymas, tik mažesnės galios. Visa tai tinka ir vyrams. Abu mano vaikai kūdikystėje vos neužduso. Priežastis - pirmiausia, mano nemokėta pažaboti savo didystės, pavyduliavimo, o kadangi nepriėmiau tuos jausmus sukėlusių situacijų kaip Dievo duotų, tad įpuoliau į depresiją, tai yra gavau susinaikinimo programą. Jungtinės Amerikos Valstijos - vieta, kur žmonės labai stipriai prisirišę prie žemiškų dalykų. Ten pinigams, karjerai teikiama didžiulės reikšmės. Todėl toje šalyje išgyventi gali tik harmoninga asmenybė, kurios pasąmonėje nėra prieraišūs prie regimų žemiškų turtų. Analizuodamas situaciją, suvokiau, kodėl Amerika - dvigubos emigracijos šalis, ne tik tiesioginės, bet ir pagal karmos dėsnius. JAV idėja - sukauptų galimybių realizacijos idėja. Žmonija visuomet turėjo daug idėjų, bet neturėjo galimybių jas realizuoti. Ji buvo panaši į išminčių, sėdintį oloje ir sutelkusį visas jėgas dvasinei pasaulėvokai. JAV tapo žmonijos raumenimis, pagreitinusiais realizacijos procesą. Ilgainiui realizavimo idėja pradėjo atrodyti svarbesnė už dvasinių savybių sukaupimo idėją. Šaltinis atrodė neišsenkantis. Kol Žemėje buvo valstybės, kaupiančios dvasingumą, Amerika buvo tarsi alternatyva tam tikrai pusiausvyrai išsaugoti.

KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Didelė atsvara buvo socializmo šalys, kuriose, kaip žinoma, idėją, teoriją buvo bandyta iškelti aukščiau už žemiškus poreikius. Pusiausvyra staigiai sutriko po socializmo žlugimo. Jau 1987 metais mąstymas, kurį įprasta vadinti amerikietiška gyvensena, regimai nurungė visa kita. Vidinė, dvasinė Amerikos trauka prie žemiškų dalykų nuo 1987 metų ėmė sparčiai augti. Norint šioje šalyje išgyventi, negalima savo pasąmonėje orientuotis į regimas materialines gėrybes. Tačiau yra ir neregimų žemiškų gėrybių. Ir štai prie jų Amerika prisirišusi labai stipriai - tai šeima, padėtis visuomenėje, gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir laimingas likimas.Ypač didelis prieraišumas prie laimingo likimo. Kai su žmogumi pykstamasi, jis apgaudinėjamas, žeminamas, jis gali pajusti neapykantą tiems, kas su juo taip elgiasi. Dvasingesnieji ima neapkęsti savęs, tai yra krenta į depresiją. Kai skriaudikas neaiškus, o nemalonumai atsiranda dėl lemties, į depresiją krenta tiek dvasingieji, tiek nedvasingieji. Nusiminimas ir depresija yra nenoras gyventi, savęs neapken- limas. Sutrinka galvos smegenys, regėjimas, klausa. Amerikai, palyginus su kitomis šalimis, gerai sekėsi. Tai daug davė kūnui, tačiau maža dvasiai. Todėl Amerikoje likimo nelaimės sukelia nepraeinančią depresiją, ir pastaraisiais melais JAV didžiules lėšas išleidžia galvos smegenų ligoms gydyti. Situacija, užuot gerėjusi, vis blogėja. Vos ne kas antro ar trečio amerikiečio pasąmonėje glūdi depresija. Tėvų depresija - tai vaikų ligos ir vaikaičių mirtis, jei šis procesas nebus sustabdytas veržimusi į Dievą. Kas vis labiau prisiriša prie žemiškų dalykų, tas darosi vis agresyvesnis, todėl amerikietiškas menas skleidžia vis didesnę pasąmonės agresiją. Šalis, davusi pasauliui amerikietišką gyvenseną, pirmoji privalo nuo jos atsisakyti. Ir ši tendencija orientuotis į dvasingumą, nesavanaudiškumą ir pagalbą pastaraisiais metais Amerikoje reiškiasi vis stipriau, 'laigi nuo to, kiek ši tendencija jslengs stiprėti ir vystytis, priklausys JAV ateitis. Atėjusi pas mane pacientė ironiškai šypsosi. - Aš supratau, apie ką jūs kalbate, tačiau juk mano situacija sudėtinga. - Jūs manote, kad malda, atgaila neefektyvios priemonės? - klausiu aš. - Ne visiškai, - nutęsia ji. - Tačiau tai, ką jūs kalbate, man visiškai nauja, sudėtinga, sunku suprasti ir pasikeisti. Ir apskritai, nežinau, ar aš sugebėčiau taip pasikeisti, ar užteks man jėgų? Žiūriu jai į akis ir lėtai pradedu kalbėti: - Prieš mėnesį susipažinau su vienu žmogumi. Įsikalbėjome, jis buvo geraširdis, ir aš panorau jam padėti. Jo biolauke pamačiau mirtį ir pasakiau, kad artimiausiu metu jis gali žūti.

O O/l ĄNTKA KNYGA r Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA - ,4/' ^a/p no/s Co išvengti? - paklausė jis. - Galite, - atsakiau aš, - neniekinkite niekšų ir nedorėlių. Jis valandėlę mąstė. - Tai labai sunku. - Sunku, tačiau situacija pernelyg rimta. Jeigu aš pinigų turiu daugiau negu kitas, neturiu teisės už tai jį niekinti. Jeigu aš doresnis ir geresnis už kitą, neturiu teisės už tai ji smerkti. Po savaitės jis užvažiavo pas mane į dirbtuvę. Aš jam daviau savo knygą ir videokasetę su paskaita. - Šiuo metu kol kas nediagnozuosiu. Peržiūrėk tai, pamąstyk, o po dešimties dienų susitiksime ir susumuosime rezultatus. Po dešimties dienų negalėjau su juo susitikti. Devintos dienos vakarą jį užmušė. Užmušė tie, kuriuos jis niekino. Atrodė, kad žmogus pradėjo kažką suvokti, atsigręžė i Dievą, o jį vis vien užmušė. Inercijos dėsnis veikia ne tik fizinius kūnus, bet ir dvasinius. Jeigu žmogus išvystė greitį ir lekia i sieną, tai netgi norėdamas pasukti į šoną, gali nesuspėti. - Taigi, - kreipiuosi Į moterį, - jūs dar turite laiko, o galimy­ bės priklauso nuo jūsų noro stiprumo. Kokio stiprumo bus jūsų noras pasikeisti ir likti gyvai, priklauso nuo jūsų. - Sakykite, o tie, kurie užmušė, nejaugi nebus nubausti? - Žinoma, bus. Kuo aukštesnę pakopą buvo pasiekusi auka, stengdamasi apsivalyti, tuo didesnę bausmę gaus žudikai. Manau, kad tuo jie sudarkė savo ateitį, ir ne viename gyvenime. Tačiau aukštesniu požiūriu jie vykdytojai, ir jų smerkti ar niekinti negali­ ma. Nusikaltėlius galima nubausti, tačiau kėsintis į jų sielas negalima. Jeigu aš netobulas, nebūtinai mane turi bausti per kitą žmogų. Man neseniai pasakojo istoriją apie vieną merginą, kuri stengėsi visuomet ir visur būti pirmoji. Ją traukė alpinizmas, ir dėl to, kad gautų atskyrį, jai reikėjo įkopti dar į vieną viršūnę. Viršūnė buvo nelabai sudėtinga, tačiau jai vis kas nors sutrukdydavo, atsitikdavo kokie nors nenumatyti įvykiai. Tarsi kažkas perspėdavo, kad šį kartą nereikia kopti, tačiau ji nusprendė žūtbūt viršūnę įveiksianti, nors jautė, kad konfliktuoja su kažkuo aukštesniu. Vienoje perėjoje visiškai netikėtai prasidėjo akmenų griūtis. Vieta atvira^ nebuvo kur užsiglausti. Regis, grupėje buvo penkiolika žmonių. Žuvo vienas. Tik ta mergina. Skambina žmogus iš kito miesto ir pasakoja tokią savo istoriją: - Aš stiprus, sveikas vyras. Per valandą galiu perkasti visą daržą. Tačiau jau vienuolika metų sėdžiu namie, net už vartelių negalėdamas išeiti. Kai išeinu, mane taip susuka ir laužo, kad turiu grįžti, be to, nuolat kamuoja baimė. Sakykite, ar galima būtų man kaip nors padėti?

HK. -A R MsUO'S r K Sc—T I—K i u .s I. a / a r c v A N TaR A rsy K N•kYa GA /T \" Z) CJ D GN A G a rma £**-i~> I A O n - Padėkite ragelį ant stalo, eikite iš namų, už vartelių, pavaikščiokite ten šiek tiek ir grįžkite atgal. - Aš einu, - šaukia jis į ragelį. Po penkių minučių grįžta ir stebėdamasis sako, kad buvę daug lengviau. - Įsidėmėkite, - sakau aš jam. - Praeitame gyvenime jūs gyvenote Tibete, turėjote didelių gabumų ir sutelkėte jų ugdymui kaipo tikslui visą dėmesį. Kai tik siela prisirišo prie žemiškų dalykų, ėmėte sparčiai virsti pasipūtėliu. Jūsų gyvybę išgelbėti buvo galima tik įžeidinėjimais, pažeminimais, skriaudomis, kurių turėjote prisikentėti iš kitų žmonių. Beje, kuo didesnė skriauda, tuo daugiau galimybių apsivalyti. Jūs to nesupratote, nepriėmėte kaip Dievo siųsto gelbėjimo ir sukaupėte didžiulę agresiją prieš žmones. O kadangi jūsų energetika turi didelės galios, jums nieko nereikštų pasąmonės agresija užmušti kiekvieną skriaudiką. Todėl jūs ir neišleidžiamas iš namų, kad nebendrautumėte su žmonėmis. Per atgailą šalinkite agresiją prieš žmones ir melskitės, kad meilė Dievui taptų jūsų gyvenimo prasme. IŠMINTIES SUDIEVINIMAS Aukščiau už Dievą galima iškelti ir išmintį, ir laimingą likimą. Jeigu aš žmogų smerkiu už kvailą, neprotingą elgesį, tai rišuosi prie išminties. Jeigu smerkiu žmonių grupę, organizaciją, vyriausybę, tautą - prisirišimas prie išminties išauga dešimteriopai. Jeigu smerksiu save patį ir neapkęsiu savęs dėl to, kad ko nors nesupratau, neišsiaiškinau, patekau į kvailą situaciją, vyks tas pat. Prisirišimas prie išminties blokuojamas psichinėmis ligomis ir proto sutrikimais. Motelis fizikė paprašė pažiūrėti, kokia buvo vieno garsaus sovietinio mokslininko mirties priežastis. .lis save ii savo išmintį iškėlė aukščiau už Dievą. Puikybė peržengė kritinę ribą ir buvo užblokuota mirtimi. Prisirišo jis prie išminties, niekindamas ir žemindamas neišmanančius. - Žinote, - pagyvėjo moteris, - jis žemindavo savo asistentus. Aš girdėjau, kad autokatastrofoje nukentėjo tik jis vienas, jam buvo labai sunkiai sužalota kaukolė ir galvos smegenys, o kiaušiniai, kurių dėžutė buvo ant galinės sėdynės, net nesudužo. Jis po to ilgai merdėjo be sąmonės. Aš pagalvojau, kad emocijų lygmenyje etikos dėsniai, kuriuos mes kartais ignoruojame, tai pirmiausia mūsų išlikimo dėsniai. Mokslininkai ilgai bandė surasti, kas jungia ilgaamžius. Pasirodė, kad jie turėjo teisingą pasaulėjautą. Visi ilgaamžiai geraširdžiai, jie ant nieko neįtūžla ir nieko nesmerkia, jei pakliūva į jiems nemalonią situaciją. Tai ir yra vidinis romumas, sugebėjimas neprisirišti prie žemiškų dalykų, jų nedievinti. O kai žmogus stipriai prisirišęs prie 8. 1548

226 ANTRA KNYGA ^ t jį u j u s I. < \" y ' U kl\"\"K' KARMOS niACiNOSTlKA žemiškų turtų, jis gali atsižadėti, išduoti, tai yra jo kuno logika nugali dvasios logiką. Prieš mane sėdi vaikinas, turįs pakankamai rimtą problemą. Aiškinu jam, kad jo siela prisirišo prie puikybės ir išminties. Jis meldžiasi, jo kelias - per atgailą atsikratyti neapykantos kitiems žmonėms ir nebesmerkti savęs. Šiandien jis atėjo į antrą seansą, bet jo biolauke dar aiškiai matyti savęs smerkimo struktūros. - Jūs nesugebėjote galutinai atsikratyti pretenzijų sau. - Kaip man jomis atsikratyti, jeigu kiti niekuo dėti, o kaltas aš pats. Juk aš netobulas, tad kaip man nekaltinti savęs? - Suvokite vieną paprastą tiesą, - sakau aš. - Tobulumas ir netobulumas duodamas ir atimamas, ir su jais save sutapatinti negalima. Subtiliajame lygmenyje kiekvienas žmogus, kad ir koks jis būtų, yra aukščiau už tokias sąvokas kaip tobulumas ar netobulumas. Tai sąvokos, nusakančios materialumą, o visa, kas materialu, keičiasi ir suyra. Jeigu jūs manote esąs protingas ir džiaugiatės tuo ne tik šiaip sąmoningai, bet ir sielos gelmėje, jūs prisirišate prie išminties. Vadinasi, pasitaikys situacija, kai jūs išvadinsite save kvailiu, neapkęsite savęs paties, smerksite save ir dėl to jums bus pasiųsta liga arba mirtis. Žmogus - dialektinė esybė, sudaryta iš dviejų priešingybių: Dieviško branduolio, kur nėra \"tobulumo\" ir \"netobulumo\", \"jėgos\" ir \"silpnybės\" sąvokų, ir branduolio, susijusio su materija, kuris skiriasi nuo pirmojo tuo, kad nuolatos irsta ir minėtosios sąvokos jame nuolatos keičia prasmę. Kuo didesnis potencialas, kuo didesnė įtampa tarp jų, kuo labiau krypstame prie Žemės, tuo labiau veržiamės į Dievą, ir priešingai. Prie Žemės lengviau nukrypti negu prie Dievo, todėl turi būti prisilaikoma prioritetų sistemos. Atsparos taškas negali būti pagrįstas žemiškomis gėrybėmis, regimomis ir materialiomis, jis negali būti pagrįstas ir neregimomis gėrybėmis, susietomis su gyvenimu Žemėje. Kai mes bandome remtis tuo, kas mums atrodo stabilu, kas pranoksta vieno gyvenimo ribas, tai yra remtis trečiojo lygmens žemiškomis vertybėmis, darome klaidą. Atramos taškas gali būti tik meilė Dievui. Tik šios meilės jutimas žmogui teikia tikrą laimę. Mano knygos išleidžiamos pakankamai dideliu tiražu. Informacija duodama per Centrinę televiziją. Ir vis dėlto kažko dar trūksta. Pasaulėžiūrai pakeisti reikalinga sistema, kurią noriu pateikti šioje knygoje. Vakar tuo įsitikinau dar kartą. Pas mane atvažiavo iš kito miesto motina, kurios vaikui smegenų auglys. Padėtis labai sunki. - Jūs nepaprastai išdidusi, - aiškinu motinai. - Be to, savo

S ANTRA KNYCiA ^ Q n c,ryna ki,,ma išmintį norite iškelti aukščiau už Dievą. Jūsų nuomone, visi jus neteisingai skriaudė, visi kvailai elgėsi, ir jūs visą laiką visus smerkėte, ypač vyrą. Vyras taip pat nepaprastai išdidęs, todėl berniukui gabumų, puikybės ir smerkimo programos suplaukia ne lik padidėjusios, o tiesiog sprogstančios. Jas ir blokuoja onkologija. Šią sistemą, kurią jums išdėsčiau, papasakokite ir vyrui. Po keleto dienų aš jums paskambinsiu. Telefonu kalbuosi su berniuko tėvu. Jo biolauke trys galingi paralclepipedai - triguba mirtis, susinaikinimo programa. Vaiko biolauke tas pat. Tėvas miksi, ir būtent tai šiek tiek blokuoja pavojingas programas. - Jūsų labai didelė puikybė, du kartus viršija mirtiną ribą. Puikybė blokuojama vėžinėmis ligomis, epilepsija, miksėjimu, psoriaze. Jūsų blokuotė švelnesnė, sūnaus - rūstesnė. Ar žiūrėjote mano pasisakymą per televiziją? - Taip, ir visiškai su jumis sutinku. - Gerai, taigi, siela prisipildo puikybės, jeigu ji prisiriša prie kokių žemiškų dalykų. Jūsų siela prisirišo prie šeimos ir laimingo likimo. Kai jums buvo pasiųstos skriaudos, nesutarimai kaip blokuotė, jūs nukreipėte juos prieš save. Labai nusiminėte, nebenorėjote gyventi. Juk buvote tokioje būklėje? - Taip, buvau. - Nusiminimas - tai savęs neapkentimas, o dėl to kenčia galva. Todėl jūs miksite, o sūnui auglys galvos smegenyse. Jums reikia peržvelgti visą gyvenimą ir atsikratyti šios agresijos per atgailą. - Visa, apie ką kalbate, gana primityvu, - sako jis man. - Ar galėtumėte paaiškinti geriau, išsamiau? - Gaila, tačiau šiuo metu - lai aukščiausia, ką esu pasiekęs. Tačiau, ką sakau jums, sakiau ir kitiems vėžininkams, ir, žinote, jiems padėjo. Gerai, - alsako jis, - aš sukūriau savo metodą, kaip vaiką gydyti. - Išdėstykite. - Tai sudėtinga, negaliu visko per telefoną papasakoti. - Jeigu jūsų metodo pagrindas yra meilė Dievui, vykdykite jį toliau. Jeigu ne - bus problemų, taigi apsispręskite pats. - Ką gi man daryti? - klausia jis. - Jūsų giminėje per septyniolika kartų pagal tėvo liniją eina noras iškelti save ir mylimą žmogų aukščiau už Dievą ir nepriimti apsivalymo. Tas pats noras užvaldęs ir septyniolika kartų palikuonių. Melskitės už visą giminę, save ir savo palikuonis. Galite tai daiyti ir dvidešimt keturias valandas per parą. Tuomet sūnui pagerės. Jis sutinka. 8*

998 ANTRA KNYGĄ Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA 1994 metai, liepos 19 diena. Šventosios Trejybės šventė. Prieš dvi dienas į mane kreipėsi moteris, prašydama pagalbos. Aš žiūriu į jos biolauką. turite- Kvaeiiksųta?, jūsų biolauke galinga vaikų naikinimo programa. Ar -Taip, dvi dukras. Žiūriu į pirmosios biolauką. Aplink ją kokonas, o išorėje septyni mirties hieroglifai. Galinga naikinimo programa. Kas ją saugo? Jos būsimų vaikų sielos. Ji gyva tik todėl, kad yra geras, dvasingas žmogus ir jos palikuonys labai harmoningi. - Ar jūsų dukros turi vaikų? - Taip, - atsako ji. Tiriu vaikaičius, ir viskas pasidaro aišku. . - Kokia jūsų diagnozė? - klausiu aš. daro -anKailaiuzešisd.žių auglys. Dar kažką surado skrandyje. Šiuo metu Patikrinu jos biolauką ir pradedu aiškinti. - Jūsų ligų priežastys paprastos, tačiau ugdyti savo sielą reikės ilgai. Sielą pakeisti daug sunkiau, negu sąmonę. Ligos priežastis tokia: žmogaus siela turi būti atsigręžusi į Dievą, o sąmonė ir kūnas - į Žemę. Kai siela prisiriša prie žemiškumo, ji pasidaro išdidi ir agresyvi. žemiš-kųBedtžimauagnsmo ųs.iela nesiveržia nei prie turto, nei prie kitų - Jūsų turtas ne pinigų pavidalo. Jums turtas - tai išmintis ir šeima. Ir va, kai visa tai iš jūsų pradedama atiminėti, jums skaudu. O priimti tai, kaip Dievo siunčiamą pagalbą, jūs negalėjote ir negalite. Moteris žiūri į mane ir bando suprasti, tačiau prošvaistės jos akyse dar nesimato. Aš tęsiu toliau: - Va, pažiūrėkite - organizmo ląstelė dirba dviem režimais: sau ir organizmui. Bet koks organizmo nurodymas varžo ląstelės interesus. Apie save reikia pamiršti, o galvoti apie visą organizmą, nepaisant to, kad bet koks nurodymas asmeninius ląstelės interesus apriboja. Trumpam laiko tarpui jų interesai skirtingi, ilgesniam - vienodi. Ląstelės sugebėjimas priimti traumuojančią situaciją, tai yra organizmo nurodymą - jos sveikatingumo rodiklis. Jeigu ląstelė traumuojančios situacijos priimti nenori, ji virsta vėžine, o tokią organizmas turi sunaikinti. Žmogus - Visatos ląstelė. Jo sugebėjimas priimti bet kokią situaciją, bet kokius nemalonumus ir nelaimes kaip Dievo siųstas - dvasiškai, o galiausiai ir fiziškai sveiko žmogaus požymis. Krikščionybėje tai vadinama atsidavimu Dievo valiai. Jeigu traumuojančioje situacijoje žmogus pamiršta Dievą, skaistinantį jo sielą, o mato tik skriaudiką, jis panašus į vėžio ląstelę. Krikščionybė

S 1' 1 k r; j u s I. a / a r e v a s ANTRA KNYGA O O Q KARMOS DIAGNOSTIKA G r y n a k a r m a ¿¿¿4? lai vadina puikybe ir laiko viena išdidžiųjų nuodėmių. Bet kokia ląstelė prisilaiko dvejopo režimo, dviejų logikų: organizmo logikos pirminės ir savo logikos - antrinės. Žmogui taip pat būdingos dvi logikos: dvasios logika, siejanti |j su Dievu, ir kūno logika, siejanti jį su Žeme. Dvasios logika visuomet yra aukščiau už kūno logiką. Skęstant laivui, pirmiausiai gelbstimos moterys ir vaikai, paskui vyrai. Ir jeigu vyras veržiasi gelbėtis, atstumdamas moteris ir vaikus, jį reikia užmušti, kad patologinis procesas būtų sustabdytas. Kai žmogus turi problemų, pirmiausiai gelbėjama jo siela. I'agal svarbumą siela - devyniasdešimt septyni procentai ir tik trys procentai - kūnas. Jeigu kūnas veržiasi pirmyn ir bando išsigelbėti, pražudydamas sielą, tai kūną reikia sunaikinti. Mūsų kūnas - tai vienkartinis rūbas, skirtas vienam gyvenimui. () mūsų dvasiai skirta vėl ir vėl įsikūnyti. Jeigu ji nebus švari, mes negalėsime įsikūnyti sekančiuose gyvenimuose. Tarp kitko, tai daugelio šiuolaikinių moterų nevaisingumo priežastis. Pasąmonėje puikybė yra pasiekusi ribą, už kurios nevaisingumas ir visos žmonijos išsigimimas. Moteris valandėlę mąsto, paskui nustebusi klausia: - O kodėl taip įvyko? - Vystymasis vyksta per patologiją. Dievo pažinimas - per Jo atsižadėjimą. Štai jau trys šimtmečiai, kaip visa žmonija pamažėle praranda Dieviškąją logiką ir laikosi tik žemiškosios. XVII amžiuje žmonija sukūrė klasikinę vėžinio auglio formą: \"Žmogus - gamtos šeimininkas\". Pervedus tai į organizmo kalbą reikštu: \"Ląstelė - organizmo šeimininkas\". Tai ir yra vėžio ląstelės principas. Šiuo melu žmonijos dvasinės struktūros taip prispaustos prie Žemės, kad išgelbėti žmoniją nuo išsigimimo ir mirties gali tik šimteriopai stipresnis veržimasis j Dievą. Dabar žmonija turi pajusti meilę Dievui, kurios iki šiol nejautė. Ii jums lo pirmiausiai reikia, nes jau man su jumis kalbant, jus imate kitaip suvokti pasaulį, kitaip reaguoti į įvykius, vadinasi, keičiasi ir jūsų charakteris. Kadangi charakteris nulemia likimą, keičiasi ir jūsų likimas, tai yra jūsų karma, taigi ir fizinė būklė. Pažvelkime, kaip tai atrodė iki mūsų susitikimo. Braižau lentelę, kurioje bet kokios situacijos kaip Dievo duotos priėmimas 80-100 % - absoliuti sveikata, 50-80 % - žmogus sveikas, 20-50 % - žmogus serga, mažiau kaip 20 % - sunkiai serga, mažiau kaip 5% - turi19b9ū0ti msuentaaiiksinštiass.žmonijos lygis buvo 3 %, šiuo metu - 10- 12%, vadinasi, žmonija pagal subtilųjį lygmenį yra sunkiai sergantis organizmas.

^TA ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA ' yJ Gryna kaimą Prieš vizitą pas mane jūs buvote nusiteikusi priimti traumuo­ jančią situaciją 1-2 %, po pusvalandinio pokalbio su manimi - daugiau kaip 50 %. Tačiau norint, kad lai būtų stabilu, jums reiks tobulintis. Peržvelkite visą savo gyvenimą. Tai, ką jūs laikėte nemalonumais, skriaudomis ir pažeminimais, teisinga tik 3 % jūsų kūnui ir sąmonei, o 97 % ėjo jūsų sielai nuskaistinti ir galiausiai jūsų gyvybei išgelbėti. Jeigu bet kokią situaciją priimate kaip Dievo siųstą, tai jėgų antplūdis, atsirandantis tuo metu, eina dvasiniam jūsų tobulėjimui. Jeigu nepriimate, gimsta agresija. Pradžioje - neapykanta ir smerkimas tų, per kuriuos jus gelbėjo, paskui neapykanta sau. Tai aptemdė jūsų sielą. Savęs neapkenlimą, tai yra nusiminimą, depresiją, nenorą gyventi, jūs perdavėte savo dukroms ir vaikaičiams. Pradžioje aš sakiau, kad jūsų biolauke vyksta savo vaikų naikinimo programa. Moters nenoras gyventi - tai pirmiausia savo vaikų naikinimo programa. Vaikuose tai daug kartų stipriau pasireiškia. Kartais senelė daro didesnę įtaką vaikaičių pasaulėžiūrai negu motina. Vaikaitės puikybė peržengė ribą, už kurios mirtis. Traumuo­ jančios situacijos ji negali priimti net vienu procentu. Kiek jai dabar metų? - Dešimt. - Visiškai teisingai, karmos atmintis suaktyvėja, kai sueina penkeri metai, o taip pat lytinio brendimo periodu, kai vaikui dešimt-keturiolika metų. Tuo laikotarpiu vaikai labiausiai pažei­ džiami. Būtent šiuo metu dažniausiai suserga tėvai, gelbėdami vaikų gyvybes, jiems grįžta tai, ką jie perdavė vaikams. Vaikaitė gali mirti, jai pastarąjį pusmetį ėmė sparčiai vystytis auglys, vadinasi, jūs mažai tobulėjote. Reikia per atgailą visas skriaudas ir smerkimus, o taip pat pavyduliavimą ir nenorą gyventi išdildyti ne tik iš savo sielos, bet ir iš vaikų ir vaikaičių sielų, o paskui - ir iš palikuonių iki septintos kartos. Melsdamasi turite ne tik reikšti meilę Dievui, bet ir prašyti atleidimo už vaikus, vaikaičius ir palikuonis iki septintos kartos. Už savo poelgius žmogus atsako ketveriopai: už tai, ką padarė praeituose gyvenimuose; ką padarė šiame gyvenime; už tai, ką perdavė vaikams; už tai, ką perdavė vaikaičiams, provaikaičiams ir tolimesniems palikuonims. Kuo stipresnė agresija, tai yra nusigręžimas nuo Dievo, tuo giliau į sielą ji įsismelkia, tuo daugiau kartų palikuonių ji supurvina ir tuo ilgiau ir sunkiau žmogus už tai turės atsiskaitinėti. Kuo didesnę meilę jausite Dievui, kuo geriau suvoksite, kad visos negerovės asmeniniame gyvenime, pažeminimai ir nuoskaudos buvo jūsų sielos gelbėjimas, tuo labiau išsivalys jūsų palikuonių sielos. Tik tuomet bus leista pasveikti jūsų kūnui.

KARMOS DIAGNOSTIKA ANTRA KNYGA Gryna karma Mes dar šiek tiek kalbamės, ir aš matau, kad moteris pamažu darosi švelnesnė, ramesnė. - Aš dabar gydausi chemioterapija, ar man tai tęsti? - klausia ji. - Chemioterapija blokuoja pasekmes, o ne priežastį. Galite tęsti gydymą, tačiau turite suvokti, kad pasikliauti reikia ne medicinos preparatais, o dvasios taurinimu ir sielos nuskaistinimu, tik jie padės. Šiandien diagnozavau keturis pacientus. Pirmajai moteriai rūpi sūnus - jis protiškai atsilikęs. Antras pacientas - jaunas, sergantis mažakraujyste. Trečioji - mergina, kuriai po autokatastrofos pažeista psichika ir judesių koordinacija. Ketvirta - pora, neturinti vaikų. Visais atvejais, - mačiau, - mechanizmas tas pats, tik skirtingai pasireiškęs. Visų ta pati priežastis - noras savo ir kitų išmintį iškelti aukščiau už meilę Dievui. O pirma prisirišimo prie Žemės grandis - tėvas ir motina. Jeigu aš tėvą ir motiną iškelsiu aukščiau už Dievą, sekančiame gyvenime turėsiu žioplus, neprotingai besielgiančius, manęs nesuprantančius tėvus, o juos niekindamas ir smerkdamas dėl to, kad manysiu pats esąs išmintingas, iškelsiu savo puikybę į itin pavojingą aukštumą. Turimi pinigai gali būti jūsų vienerius, dvejus, dešimt metų, bet vis vien anksčiau ar vėliau juos prarasite kartu su gyvybe. Gabumų ir dvasios privalumų sulig šiuo gyvenimu galite neprarasti, nes jie gali egzistuoti tris -penkis gyvenimus, todėl visada knieti atspirtimi laikyti juos, o ne meilę Dievui. Išmintis yra kapitalas, kurį galima turėti ilgiau kaip keturiasdešimt gyvenimų, todėl šiuo atveju atsižadėti Dievo - didžiausia pagunda. Šėtonas - tai angelas, savo išmintį iškėlęs aukščiau už Dievo išmintį. Moteris, niekinanti savo vyrą, savo neprotingą l e v ą , kvailus, netobulus žmones, gimdo vaikus, besiveržiančius I šėtoną, o ne į Dievą. Pastarąjį šimtmetį žmonija prisirišo prie išminties. Mokslo pasiekimai, sąmoningos veiklos vaisiai dabar laikomi absoliučia vertybe, todėl žmonija krypsta į satanizmą. - Taigi, - aiškinu pacientei, - pagal prosenelių, o taip pat pagal vyro liniją, niekindama neišmanančius, pykdama pati ant savęs kvailose situacijose, apgaudinėdama kitus ir neapkęsdama apgavikų, jūs visomis jėgomis įsikibote į išmintį, todėl jūsų puikybė keleriopai didesnė negu kitų žmonių, be to, noras turėti laimingą likimą kur kas stipresnis už meilę Dievui. Todėl jums, iš pirmo žvilgsnio nemotyvuotai, kliuvo smūgiai per skaudžiausias vietas, ir jeigu jūs būtumėte suvokusi tokios situacijos būtinumą, jūsų vaikas būtų buvęs sveikas. Jūs matėte tik jus skriaudžiančius žmones ir vis stipriau laikėtės kūno, o ne dvasios režimo, todėl vaikas daug stipriau prisirišo prie viso to, kas žemiška, ir daug agresyvesnis nei

ANTKA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma derėtų. Kad jo siela būtų apvalyta ir kad kiti žmonės būtų išgelbėti nuo mirties, jam skiriama ne lengva blokuotė - koks psiehinis sutrikimas ar šizofrenija, o kur kas rūstesnė - jis užblokuojamas protiniu vystymosi atsilikimu. Siela, prieš atsidurdama kūne, mato ir žino, kas jai atsitiks, ji iš anksto kamuojasi ir kenčia, matydama, koks kūnas jai ruošiamas, ir tai sielą apvalo. Todėl subtiliuosiuose vaiko sielos kloduose vyksta galingas kuriamasis procesas. Jeigu jį palaikysite, pakeitusi dvasinių struktūrų orientaciją nuo žemiškų prie Dieviškų dalykų, padėsite savo vaikui, net jeigu ir nematysite pagerėjimo fiziniame lygmenyje. Antram pacientui aiškinu: - Jūs ir motina prisirišę prie išminties, šeimos ir gerovės. Motina neapkentė tų žmonių, per kuriuos buvo apvaloma jos siela. Visa tai virto neapykanta sau, nenoru gyventi, o jūs prisirišęs prie žemiškų gėrybių dar kur kas daugiau. Neapykanta sau - tai neapykanta savo dvasinėms struktūroms, štai kur esmė, ir jos atsiduria dideliame pavojuje, todėl tos neapykantos galia perjungiama į sparčiai kūną griaunančią galią. Aukodamas savo gyvybę dėl kitų, žmogus praranda savo kūną, bet valo sielą. Nusižudydamas žmogus daugiau pakenkia savo sielai, negu kūnui. Pirmiausia reikia gailėtis, kad nenorėjai gyventi, ir per atgailą atsikratyti visų jaustų nuoskaudų dėl savęs ir dėl likimo, paskui gailėtis dėl to, kas buvo šių nuoskaudų pagrindas: dėl kitų žmonių niekinimo, neapkentimo ir smerkimo, paskui - dėl to, kas buvo agresijos pagrindas - noras žemiškų dalykų meilę iškelti aukščiau, nei meilę Dievui, ir nesuvokimas, kad meilė Dievui yra didžiausia laimė. - Situacija sudėtinga, - aiškinu sergančios merginos tėvams. - Jūs, - kreipiuosi į moterį, - jaučiate tendenciją niekinti vyrus ir savo protą iškelti aukščiau už viską. O jūs, - kreipiuosi į tėvą, - įsikalėte norą kaltinti save dėl nesėkmių ir bausti save už jas. Tai dvasingesnis kelias, bet jis taip pat pririša prie Žemės. Jeigu būtų gimęs berniukas, jis būtų buvęs prislėgtas, liguistas, bet būtų galėjęs visa tai įveikti ir perspektyva būtų buvusi gera. Kadangi gimė mergytė, ji paveldėjo kas blogiausia, todėl tikimybės susilaukti vaikų ir likti gyvai ji neturėjo. Trauma ir psichiniai sutrikimai fiziškai pažemino jos puikybę ir protą. Kiek jūs ir ji melsitės ir patys skaistinsite sielą, tiek jai mažės reikmė valytis liga. - Jos geriausi metai prarasti, - verkdama sako mergaitės motina, - ji buvo tokia viena, praktiškai su niekui) nebendravo. - Jūs teisi tik dalinai. Jos siela buvo taip pasirengusi išaukštinti ir dievinti mylimą žmogų, jog jeigu tokia galimybė jai būtų suteikta, jos nusigręžimas nuo Dievo būtų pernelyg padidėjęs, ir ji būtų

jį<VUMOS D I A G N O S T I K A A N T R A KN YC i A Gryna karma lUdarkiusi savo dvasines struktūras. Esant tokiai sielai, vaikų nebūtų galėjusi susilaukti, ir sekantys jos įsikūnijimai būtų buvę problematiški. Geriausius metus ji praleido su Dievu, o ne su draugais. Žiūrėkite, kaip anksčiau tai būdavo. Įsivaizduokite, kad moteris pamilo vyriškį ir iškėlė jį aukščiau už Dievą. Vyriškis netrukus žūsta, los sielvartas toks didelis, kad ji arba nusižudo, arba atiduoda visą meilę Dievui ir stoja į vienuolyną. Pastaruoju atveju sekančiame gyvenime jai duodamas tas pats vyras. Ji vėl beprotiškai jį myli. Veržimosi į Dievą galia iš praeito gyvenimo daug didesnė už meilę vyrui šiame gyvenime, todėl vyras nemiršta ir jiedu laimingi. Norint gydyti dukrą, jums reikia pačiai pasikeisti ir pakeisti lavo pasaulėžiūrą. Kai melsitės, žinokite: nereikia per maldą Dievo prašyli sveikatos ir laimės. Maldos metu žmogus turi remtis meile Dievui, kad lengviau galėtų pakeisti savo dvasinę konstrukciją; svarbiausia gailintis - veržtis į Dievą ir trokšti pasikeisti. Čia jau visa kas labiau priklauso nuo jūsų negu nuo manęs. Ketvirtas atvejis - pora, neturinti vaikų. - Jūsų sielos labai prisirišo prie Žemės, bet tai įvyko savaime, dėl neišmanymo. Jūsų pačios orientacija į Dievą yra stipresnė ir pasireiškia jūsų gera širdimi, dvasingumo siekimu. Jūsų situacijoje kili žmonės sirgtų ir gana sunkiai, tačiau kadangi jūs geraširdžiai, jus saugo ir esate sveiki. Tačiau vis dėlto jūsų pasaulėžiūra netei­ singa ir harmoningų palikuonių jūs negalite duoti, todėl jums užblokuota galimybė turėti vaikų. Peržvelkite savo gyvenimą, skaistinkite savo sielas. Noriu jus perspėti: kai pradėsite švarintis, visas karmos purvas išplauks į paviršių, fizinė būklė ir situacija gali staigiai pablogėti. Kai apsivalysite, melskitės už busimuosius palikuonis, nes jų purvas p l a u k s prli 111 •. 11. u jūs turėsite juos apvalyti. K |gu |umi numatyti palikuonys su pajuodusiomis sielomis, priežastis slypi jumyse, lik jau praeituose gyvenimuose. Jūs ten mėtėte akmenis, o juos rinksite būsimuose gyvenimuose. Turite suvokti, kad subtiliame lygmenyje nėra neprotingų ir protingų, nedorų ii dorų, negabių ir gabių - mes visi vienovė ir vienodai švarus, kaip šaknys, besiliesiančios į tą, kas mus maitina, į Dievą. Ir čia viskas priklauso nuo jūsų pastangų. Aš seniai žinojau, kad poveikis vienam žmogui atsiliepia ir jo giminaičiams. Jų fizinė būklė keičiasi pabendravus su pacientu, liičiau nė nemaniau, kad gali keistis ir dvasinė žmogaus būsena. Pasirodo, juo toliau aš yriausi į savąjį pažinimą, juo pacientams didėjo galimybė pakeisti vis gilesnius savo klodus. 1994 metų pavasarį į mane kreipėsi jauna moteris. Kai pažiūrėjau į jos biolauką, pastebėjau darinių, panašių į onkologinius.

^\\nA ANTRA KNYGA S c r 8 u j U S I. a z u i c v a £-i~J l Gryna karma Jai jau buvo padarytos kelios operacijos, tačiau padėtis vis blogėjo. Aš paaiškinau, kad jos situacija labai rimta ir, jeigu ji nepakeis savo požiūrio į gyvenimą, kažin, ar gydytojai galės padėti. - Jie man taip ir sakė: \"Pasitikėk tik savo jėgomis\". Mes kalbėjomės apie valandą. Po pusės metų ji vėl atėjo. Sakė, kad į gydytojus nebesikreipia ir jaučiasi puikiausiai. Aš išdiagnozavau, biolaukas švarus, pretenzijų nėra. Mano požiūriu - ji sveika. - Žinote, - pasakoja ji man, - tai, kad pasaulis man pasidarė visiškai kitoks, suprantama, tačiau abiejų mano seserų charakteriai pasikeitė į gerąją pusę, nors aš joms nieko nepasakojau. Pasiliko tik viena problema - mano sesers sūnus pasiima knygą ir negali jos skaityti, negali mokytis. - Matote, pagal moteriškąją liniją jūsų giminėje kartojasi prieraiša prie išminties, o tokie prisirišėliai kitus žmones niekina, smerkia ir neapkenčia tų, kurie juos apgavo, reiškia pretenzijas visam pasauliui, tarsi viskas būtų kvailai sukurta ir visi neteisingai elgtųsi. Jūsų sesuo iki kūdikio pradėjimo ir nėštumo metu p e r n e l y g smerkė ir niekino vyrą, - girdi, apgaudinėja, kvailai elgiasi, žmonos nesupranta, kas yra gyvenimas - nesuvokia, ir taip toliau. Ji tiek prisirišimo prie išminties perdavė sūnui, kad dabar toji išmintis jam blokuojama. Jeigu įstengtumėte pakeisti gilesnius savo klodus, pasidarytų tyresni jūsų seserų vaikai ir vaikaičiai. Trapi moteris išvargusiu, susirūpinusiu veidu man pasakoja savo istoriją. - Tiesiog akyse mano visas gyvenimas griūva, nieko negaliu suprasti. Mano motina plėšosi darbe, o vyras, itin protingas žmogus, nieko neveikia ir nieko nenori veikti, be to, dar įžeidinėja motiną ir mane. Anyta blogai elgiasi su mano motina ir manimi. Ir su vaikais man sunku, jie labai greit įsikarščiuoja, juos sunku kontroliuoti. Neseniai buvau pas aiškiaregę, ji sakė, kad ties mano motina ir vyru kybo mirties grėsmė. Visas gyvenimas virsta vien tik nelaimėmis, - priduria ji iškamuotu balsu. Diagnostikai prireikė kelių sekundžių. Subtiliajame lygmenyje viskas neįtikėtinai paprasta. - Jūs ir jūsų motina tarsi darote viską kuo geriausiai, tačiau gyvenimas, užuot susinormalizavęs, visiškai žlunga. Ir jums atro­ do, kad pasaulis neprotingas ir neteisingas. Pabandysiu jums paaiškinti šios situacijos priežastis. Diagnozuodamas jūsų biolauką, ryškiai pamačiau milžiniškos agresijos struktūras: berniukas ir mergytė - tikri šėtoniukai. Tai jūsų vaikai. Dabar išsiaiškinkime, kodėl tokiomis tapo jų sielos. Moterys jūsų giminėje, pradedant prosenele, aukštino vyrą, jo protą, jo sukurtą gerovę labiau už Dievą. Norint, kad siela nuo Dievo dar daugiau nenusigręžtų, iš jų reikėjo tai atimti. Joms

\\ ĮUrĮĮujus l.a/arcvas ANIRA KNYGA O O C K A U M O S DIAGNOSTIKA Gryna karma LjD teikėjo duoti tėvus ir vyrus, atrodančius apgailėtinai, kvailai besielgiančius, tokius, kuriuos vadiname nenusisekėliais. Nepykdamos, nesmerkdamos jos būtų apvaliusios savo sielas ir gimdžiusios harmoningus palikuonis. Tačiau jos niekino, smerkė, neapkentė ir prisirišo prie išminties ir likimo sėkmių dar stipriau. Jeigu tėvą, jo protą ir visokias jo parūpintas gėrybes vertinu labiau negu Dievą, tai kadangi esu tėvo dalelė, pats prie viso to prisirišu ir mane jau reikia nuo to atplėšti. Moteris reikėjo žeminti, suduodant smūgį jų išdidumui, protingumui ir sėkmei. Jeigu nesugebėsite susilaikyti nuo paniekos, jūsų siela bus iškuopiama jau jus žeminant. Jei to ramiai nepriimsitc - apvalys liga ar mirtimi. Jūsų motina niekino, smerkė savo vyrą, pyko už skriaudas ant jo, ir tuo ji sutepė jūsų sielą, o ypač jūsų vaikų sielas. Anksčiau vaikams būtų buvę leista išlikti, tačiau šiuo metu pernelyg daug purvo žmonijos dvasioje, ir šėtoniukai turi būti sunaikinti, tačiau kadangi didžiuma šito purvo pateko iš motinos ir senelės, senelė gali apvalyti sielą mirtimi, o motina - sužlugdytu likimu. Jūs, nuolat smerkdama vyrą, vaikams davėte tėvo smerkimo ir nuo Dievo nusigręžimo programą, tuo sužalodama jų sielas. - Ar to jau neįmanoma pataisyti? - baisisi moteris. - Pataisyti galima - dvasia lankstesnė negu kūnas. Moteris įtemptai mąsto. Aš jai netrukdau, žiūriu per langą. - Vadinasi, tai, kad anyta mane skriaudžia, man naudinga? - Žinoma, nes puikybė gydoma kūno pažeminimu, liga ir mirtimi. - Atrodo, aš kažką pradedu suprasti, - sako moteris. - Norėdama apvalyti savo vaikų sielas, turiu sumažinti jų puikybę. Tuo tikslu Imi būti suduotas smūgis šią puikybę sukėlusiai priežasčiai, tai yra man u mano motinai. Vyras, (želdinėdamas, žemindamas mus, tarsi nesąmoningai valo vaikų sielas. Visiškai teisingai, - sakau aš, - kuo greičiau visa savo siela priimsite, kad lai Dievo siųsta pagalba, tuo greičiau apvalysite savo ir savo vaikų sielas. Ir žeminimas nebebus reikalingas. - Vadinasi, tai, kad mano mažiuliai puola žmones, juos kandžioja, ir tie juos vadina mažais banditais, jie gavo iš manęs ir mano motinos? - Žinoma, - atsakau aš. - Na gerai, melsiuosi ir prašysiu atleidimo už visas nuoskaudas ir smerkimą, už panieką kitiems žmonėms ir vyrui. Supratau, kad iš aukšto žiūrėti į pažemintą, neapkęsti ir pykti ant mus žeminančio - tai mano vaikų liga ir mirtis. Tačiau kodėl man negalima mylėti savo vyro ir jo išmintingumo? - Kai vyrą jūs mylite per Dievą, jūs artinate jį prie Dievo. O mylėdama pirmiausia vyrą, atstumiate jį nuo Dievo, savo meile

ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Ciryna karma įtrempdama jo sielą j Žemę ir darydama jį pernelyg išdidų. Dėl to jis gali žūti. - Atleiskite, man vis dėlto neaišku, kaip galima meile pakenkti? - alsiai klausia moteris. - Šioje vietoje neseniai sėdėjo kita moteris, - lėtai, tęsdamas žodžius, kalbu aš, - ir jai rūpėjo tokia problema. - Aš turiu tik vieną klausimą, - sakė ji man. - Paaiškinkite man, kodėl mano meilužiai miršta? - Kiek jų mirė? - pasidomiu aš. - Dvidešimt. - Jūs mylimą žmogų ir jo išminti iškeliate aukščiau už Dievą. Jūsų energetika labai stipri, ir tuo juos tiesiog žudote. Nuo neapykantos galima apsiginti, o nuo meilės - ne. Todėl meilė, nukreipta i žemiškus dalykus, greičiau pražudo negu neapykanta. Jeigu norite, kad mylimas žmogus būtų sveikas, rytą atsikėlusi kalbėkite: \"Viešpatie, myliu Tave labiau negu bet kokį žmogų Žemėje, labiau negu mylimo žmogaus išmintį ir bet kokią žemišką laimę, kurią jis man gali duoti\". Paskui atsisakykite \"klijų\", kuriais \"priklijuodavote\" save prie vyrų. ir jų išminties, - išsivaduokite nuo paniekos, didžiuoklystės ir smerkimo kvailų vyni atžvilgiu. Tada viskas bus normalu. Tęsiu pokalbį su savo paciente, ir vėl kalba pasisuka į vaikus. - Anksčiau aš melsdavausi už savo vaikų sveikatą. Pagal jus, taip negalima melstis. Betgi cerkvėje tikintieji uždega žvakutę už sveikatą. Kaip čia yra? - Kai cerkvėje jūs uždegate žvakutę už sveikatą, įsijungia krikščionybės agregoras, pagal kurį sveikata - tai dvasinė sveikata. Dievą galima prašyti tik leisti Jį vis labiau mylėti negu bet ką, kas jums teikia laimę Žemėje. Kai prašote Dievą ne dvasinio, o fizinio gėrio, jūs ne prašote, o vagiate. O jeigu prašote tik fizinės sveikatos, tai apiplėšiate dvasią. Tuo momentu rasite smulkų pinigėlį - vėliau prarasite šimteriopai stambesnį. Jūsų vaikams visą laiką bus pagunda žmonėse matyti tik blogį. Tokiu režimu jie neišgyvens. Kiekvieną dieną mokykite juos, kad visi žmonės vidujai geri ir susiję su Dievu, kad ir per kvailį, ir per genijų vykdoma Dievo valia. Ir kad visa, kas gyva, yra protinga. Prieš valgį tegul visuomet pasimeldžia. Pirmąjį saldainį tegul atiduoda kitam, ir lik paskui tegul pasiima sau. Mokykite juos padėti kitiems, pamirštant save, galvoti ir rūpintis pirmiausia kitais, tik paskui savimi. Dažniau su jais būkite gamtoje. Daugiau su jais vaikščiokite pėsčiomis ir maudykite juos šaltame vandenyje. Mažiau duokite mėsos, aštraus ir delikatesinio maisto. Niekuomet neverskite vaikų viską suvalgyti lėkštelėje. Neverskite valgyti, jeigu vaikas nenori. Eilėraščių skaitymas, žaidimai, teatras, muzikos mokymasis, - visa, kas atitraukia nuo kūniškių poreikių ir patraukia prie dvasinių, visa, kas paskatina juose vienybės logiką, - veikia jų

KARMOS DIAGNOSTIKA 2 3 7A N T R A K N Y G A Gryna karma išganymui. Kiek sugebėsite pati pasikeisti dvasiškai, pakeisti pasaulėjautą ir savo charakterį, tiek ir bus laimingi jusų vaikai. LIKIMO SUDIEVINIMAS Nustebau pamatęs, kad ir prie laimingos lemties galima prisirišti iki mirties ribos. Vienai mano pacientei buvo problemų, susijusių su vyru. Aš jai paaiškinau, kad ji pasiruošusi save ir šeimą iškelti aukščiau už Dievą, todėl nemalonumais ir skriaudomis apvaloma jos dvasia. Ji tai suvokė, pradėjo melstis, ir būklė pagerėjo. Praėjus kiek laiko, ji turėjo skristi į Indiją. Dieną prieš išskridimą pažiūrėjau į jos biolauką ir nustebau pamatęs labai nekokį vaizdą: puikybė buvo už mirties ribos. Paskambinau jai. - Jums reikia skristi, o galite susilaukti didelių problemų. Jūs pernelyg prisirišote prie likimo dovanų, nuolatos svajojate apie sėkmę. Apmąstykite, kodėl Kristus sakė įsižiūrėti į padangių sparnuočius, per daug nesirūpinti lydiena. Ateitis nustatyta Dievo., Jeigu susitelkiu į ateitį, emocialiai tą savo susitelkimą imu stiprinti, tai pereina į subtilųjį lygmenį, ir mano programa kovoja su Visatos programa. Aš tampu panašus į vėžio ląstelę, kuriai sava programa aukščiau už organizmo programą. Tokia mano programa privalo suirti. Prie ko buvau prisirišęs savo svajonėje, turiu visko netekti. O jūs nuolat svajojate apie likimo siunčiamą gerovę ir smerkiate vyrą, kad jos nesukūrė, - tai pastatė jus ant pavojingos ribos. Peržvelkite savo gyvenimą ir melskitės! Kitą vakarą sučirškė skambutis. Vėl skambino mano pacientė. - Aš atvykau į aerouostą ir kai mes su drauge laukėme, kada bus melas įlaipinimui į lėktuvą, mus tarsi stabas ištiko. Kai po kiek laiko mes nuėjom įlipli į lėktuvą, paaiškėjo, kad jau dešimt minučių, kaip lėktuvas ore. Ir dar vienuolika žmonių pasivėlino po mūsų. Aš nieko nesuprantu. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kas atsiliko.' Į š| reisą susirinko žmonės labai prisirišę prie likimo ir sėkmes. Jūs galėjote būti paskutinis lašas, ir lėktuvas būtų patyręs katastrofą. Šiuo metu aš nepatarčiau jums siekti jokios gerovės, nes gali būti atimta ir sveikata, ir gyvybė. Pacientė manimi nepatikėjo ir daugiau neskambino. Po mėnesio aš paskambinau jos draugei, kuri turėjo problemų dėl vaiko. Ji pasakė, kad su mano buvusia paciente nebendraujanti, nes ji į viską spjauna, jai rūpi tik jos pačios gerovė. Kalbant apie jos sūnaus problemas, moteris prisiminė, kad lėktuvas, į kurį pasivėlino jos draugė, buvo smarkiai sugedęs ir ekipažas vos išvengė katastrofos. Moteris pradžioje gėdinasi, paskui klausia: - Aš labai lengvai galiu save nužiūrėti. Vos pasakau, kad viskas

* * J OT T O ANTRA KNYGA -JįS u i c j u .s I a / a i u v a Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA gerai, tuoj pat viskas žlunga. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip čia yra? - Jūs prisirišusi prie laimingo likimo, aš jums jau kalbėjau apie tai. Kai tik kuo pasidžiaugiate, prieraiša staigiai dar padidėja ir, kad siela nesusiteptų, jums viskas turi sugriūti. Moteris susikrimtusi skėsčioja rankomis. - Tai ką gi dabar daryti? - Ar žinote, kodėl žmogus, bijodamas ką nors nužiūrėti, sako: \"Tfu, tfu, tfu\"? - Spjūvis - tai paniekos ženklas, todėl sakydama \"Tfu, tfu, tfu...\" jūs tarsi atstumiate nuo savęs gyvenimo klestėjimą ir taip susibalansuojate. Kai meldžiatės prieš valgį, tarsi atstumiate nuo savęs žemiškas gėrybes, nes per valgį galima labai sužemiškėti. Darykite taip, kaip žmonės anksčiau darydavo. Jeigu susilaukėte džiaugsmo, dėkokite Dievui už tai, kitaip tariant, pirmą džiaugsmo pliūpsnį visuomet skirkite Dievui; tada prie nieko neprisirišite ir jūsų dvasiniam apvalymui nebus reikalinga sužlugdyti viso tai, kas žemiška. Mums sunku patikėti, kad meilė, kuri pirmiausią^ nukreipta į Žemę, paskui į Dievą, žudo. Ji pririša sielą prie Žemės ir ją luošina. O viskas prasideda, regis, nuo niekuo dėto orientacijos pakeitimo. Į meilę ir prisirišimą palengva įsimaišo neapykanta ir pyktis ar skriauda. Mes nekreipiame į tai dėmesio, nors tai ženklas, kad žemiškumas viršija dvasingumą. Pastaruoju metu pastebėjau, kad pacientai pradeda manęs nebesuprasti. Aš pirmąją knygą parašiau tam, kad lengviau būtų su jais bendrauti, nes informacija pernelyg neįprasta. Kiekvieną kartą turiu pasakyti, ką noriu, kuo paprasčiau ir glausčiau. Viena pacientė mane klausia: - Aš supratau, kad pyktis, neapykanta, pavyduliavimas daro žalą ir reikia melstis, kad ši žala būtų panaikinta. Tačiau pasakykite, ką reiškia prisirišti prie likimo, kaipgi galima prie likimo prisirišti? - Žiūrėkite, jūs turite patinkančius baldus. Turite butą, kuris jums patinka. Turite mėgstamą mašiną. Tai vis negyvoji gamta. Turite telefoną, kuris jums įgrysta ir kurio jūs neapkenčiate. Emocijomis prisirišdama prie geros mašinos, subtiliame lygmenyje jūs prisirišate prie visos negyvosios gamtos. Neapkęsdama telefono, jūs neapkenčiate visos negyvosios gamtos. Taigi, jūsų gyvenime yra šimtai įvairių situacijų, susijusių su jūsų kūnu. Visas šias situacijas sujungia vienas žodis \"likimas\", ir jos ribojasi jūsų kūnu. Tačiau jūs turite likimą ne tik Žemėje, bet ir kitose planetose, ir kituose pasauliuose. Yra aukštesnio pobūdžio likimas, jis jungia daugiau kaip keturiasdešimt devynis įvairius įsikūnijimus šioje ir kitose Visatose. Likimas - tai reali esybė, tik biolauko lygmenyje. Jau sakiau, kad per agresiją mes \"prilimpame\" prie žemiškumo. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kaip galima \"prilipti\" prie likimo.

ANTRA KNYGA r v ^ A M«V l ^ C V ; ' S Gryna karma L -> ? Kammos diagnostika l\"yn\" Pirmas pavyzdys. 1994 metų birželį Rygoje skaičiau paskaitą. Atsisėdau prieš mikrofoną, pažiūrėjau į salę ir buvau bepradedąs. Ilio momentu man ant nosies nutūpė musė, aš ją nuvijau, tuomet |i atsitūpė ant mikrofono. Paskui vėl atsitūpė ant veido. Bandžiau pradėti pokalbį, bet nesėkmingai, musė sukosi aplink mane. Kelis kartus bandžiau ją sugauti, bet veltui. Salė pradėjo juoktis, aš taip pat. Bet kokia susidariusi situacija nebūna iilsiliktinė, tad aš pasižiūrėjau į subtilųjį lygmenį, kas ją iššaukė. I'asirodė, kad aš nejučiom prisirišau prie likimo, pagalvodamas: kad tik viskas gerai sektųsi\". Aš lioviausi kreipęs dėmesį į musę, pradėjau melstis ir skaistinti savo sielą. Biolauko struktūra pasikeitė, musė nulėkė į šalį, atsitūpė ant gėlių, padėtų greta, ir per visą paskaitą ropinėjo greta, neleisdama man įsijausti, kad viskas gerai sekasi. Antras pavyzdys. Mes maudėmės pirtyje. Visi išėjo, o aš dar pasilikau garinėje. Man norėjosi nusispjauti, aš pagalvojau: \"Kas čia bloga?\" Pasirodo, kad bloga, tai dėsnių pažeidimas, šitaip aš ūmai prisirišu prie likimo, tai yra gerą įvykių susiklostymą iškeliu mikščiau už meilę Dievui. Kitaip tariant, \"spjaunu ant kitų\", kad tik man būtų gerai. Žmogus pradeda laikytis šio principo ir pradžioje viskas tarsi niekur nieko, tačiau slenka metai ir programa nusileidžia I subtiliuosius sielos klodus, kur žmogus bendrauja jau ne su Žeme, o su visa Visata. Čia tai jau neatleidžiama ir žmogus gydomas jo likimą sugriaunant. Trečias pavyzdys. Vaikinas pateko į avariją. Sunki kaukolės ir galvos smegenų trauma, didžiulė depresija, aibė nemalonumų gyvenime, o viso lo pagrindas - lik prisirišimas prie laimingo likimo, atsineštas iš praeito gyvenimo ir perduotas tėvų. Vaikinas nuo mažens buvo gydomas nemalonumais. Pradžioje l. 11111 •. i nuskaustas u smerkė ž m o n e s , darančius jam nemalonumus, •i h.m nusiminė, puolė | depresiją, nes neapykantos programa alslMiko pnes || N. apykanta gimsta galvoje ir blokuojama galvos trauma, todėl pei avariją jam u buvo pažeisti galvos smegenys. Dėkoti Dievui už ln I k o k į nemalonumą, kurių jam apsčiai pabėrė jo likimas, - tik taip jis gali išgelbėti savo gyvybę. Svarbiausia, ką jūs turile suvokti, kad neprisirištumėte prie sėkmingo likimo: pagalba kitiems - vienas karmos nuskaistinimo būdų, ir kuo nesavanaudiškesnė pagalba, tuo greičiau nuskaistėja karma, žmogus atlimpa nuo žemiškos laimės. Ketvirtas pavyzdys. Rygoje, važiuodamas į paskaitą, mačiau būrelį žmonių prie apdegusios mašinos. Smūgis į gelžbetoninę atramą buvo toks stiprus, kad mašina lūžo į dvi dalis. Variklį apie dvidešimt penkis metrus smūgis nusviedė į priekį. Mane paklausė, kodėl avarija įvyko?

^Af) ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA ^v\\J Gryna karma Pažiūrėjau į žuvusio biolauką. Jame buvo dvi prieraišos - žuvusysis neatsiplėšdavo nuo puikybės ir pernelyg vertino gerą likimą. Prisirišo jis prie jų niekindamas kitus žmones ir vidujai didžiuodamasis savimi. Pateiksiu jums dar du nutikimus. Moteris paprašė ištirti jos sūnų. Sužalotos kojos. Kojos susijusios su likimu. Sužalojimas blokavo itin stiprią prieraišą prie likimo. Tėvai pykdavo ant tų, kurie jiems pridarydavo nemalonumų likimo linija, prarasdavo norą gyventi, kai nemalonumų atsirasdavo ypač daug, ir berniuko prieraišą prie žemiškos laimės ir gero likimo taip išsikerojo, kad priimti žmonių ir likimo daromus nemalonumus jis būtų neįstengęs. Vadinasi, gaus mikrodozėmis, bet nuolatos gaus. Būtent toks pažeminimas per likimą sukelia ligą, beje, blokuotė niekad nesiuneiama grubiai, prasideda ji, kaip ir mano istorija su muse, nuo smulkmenų. Vienas pacientas Amerikoje papasakojo savo situaciją, labiau primenančią anekdotą. - Man vis nesiseka, - pasakojo jis. - Tik įsivaizduokite, stovime su žmona autobusų stotelėje. Autobusas turi pasirodyti po penkių minučių. Jis nepasirodo nei po penkių, nei po dešimties, nei po dvidešimties minučių. Žmona sako: \"Paėjėk atokiau, nes autobusas visiškai nepasirodys\". Atsitolinu nuo stotelės, viskas kaip pridera, autobusas atvažiuoja. Tokios keistybės man dažnai pasitaiko. Jeigu stoviu eilėje parduotuvėje, kasos aparatas sugenda būtent prieš mane. Aš pažiūrėjau, kas jam yra, ir atsakiau: - Jūs laimingas žmogus. Jūsų prisirišimas prie likimo peržengęs mirties ribą, tačiau, kadangi esate dvasingas ir geraširdis, jus stabdo ne bizūnu, o smulkiais sprigtais gana ilgai. Grubus ir agresyvus žmogus vietoj sprigtų labai greit būtų nuplaktas bizūnu. - Mano dukrai epilepsija, - pasakoja moteris. - Vežiojau ją pas įvairiausius profesorius, tačiau jokios naudos. Žiūriu į mergaitės biolauko struktūras. Jos dvasia prisirišusi prie pinigų ir gero likimo. Rezultatas - itin galinga susinaikinimo programa, kurią epilepsija ir blokuoja. Mergaitė jau dabar praradusi norą gyventi, nors nemalonumai dėl pinigų ir gerovės dar neprasidėjo. Nukreiptos prieš save agresijos priežastis - motinos agresija, nukreipta prieš kitus žmones. - Jūsų gerovę žlugdė piniginiai ir kitokie nemalonumai? - Taip, žinoma, - atsako ji. - Jūs neapkentėte žmonių, kurie tuo jus žemino, niekinote ir smerkėte juos?

S e r g u j u s I. a / a r e v a s A N T R A K N Y G A <\") /11 KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna karma Z ^ l l - Taip. - Agresija, kurią sukaupėte prieš kitus žmones, jusų dukros biolauke atsisuka prieš ją. Skaistinkite savo ir dukros sielas, paaiškinkite jai, kad laikytųsi trijų taisyklių. Pirma, kai turi daug žemiškų gėrybių ir viskas einasi gerai, ji privalo neniekinti kitų ir iš aukšto į kitus nežiūrėti, privalo nei žodžiu, nei mintimi, nei elgesiu nežeminti žmonių, viso to stokojančių. Antra - ji privalo nesijausti nuskriausta, neniekinti ir nesmerkti tų žmonių, per kuriuos Dievas ją žemins piniginiuose ir kitokiuose žemiškos gerovės reikaluose. Trečia - ji privalo nesijausti nuskriausta ir neniekinti viso pasaulio, kai jai bus bloga. Kitaip tariant, tegul meldžiasi, kad kūno ir dvasinėmis kančiomis valant sielą, ji nenužudytų meilės žodžiu, mintimis ir elgesiu. - Sakykite, kodėl jūs žodį iškeliate prieš mintis? Juk mintis pirminė. - Ištartas žodis visuomet dviaspektis: žodis - kaip minties priežastis ir žodis - kaip minties pasekmė. Biblijoje pasakyta: \"Pra­ džioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo Dievas\". Vyriškis, atsitiktinai išsikalbėjęs su manimi, domisi: - Aš turiu dvi problemas - įjunkau į alkoholį ir dukra blogai mato viena akimi. Dėl ko taip yra? - Priežastis ta pati - jūsų dvasia prisirišusi prie gero likimo. Paaiškinu: jeigu jums svarbiausia įgyvendinti savo ketinimus, o į visa kita nusispjauti, tai reiškia, kad jūs prisirišate prie savo gerovės. Jeigu jūs kam nors sugriausite gyvenimą, siekdamas sau pačiam iš to naudos, vadinasi, dvigubai prisirišite. Praeituose gyveniniuose jūs spaudėte kitus, o šiame gyvenime jus kiti spaudė, o jus, atsakydami j tai, prispaudėjus niekinote. Panieka labai greitai viisla susinaikinimo programa. Šią programą jūs ir norėjote užblokuoti alkoholiu. J ū s ų dūkios susinaikinimo programa daug didesnė, nes dukra gicilcsnė smelkti ir niekinti. Todėl jai gali būti sunki narkomanijos forma arba luošumas, epilepsija ar kitokie galvos smegenų funkcijų sutrikimai, arba klausos bei regos susilpnėjimas. Tai pirmas susinaikinimo blokuotės etapas. Jeigu sugebėsite teisingai išauklėti dukrą, padėti jai suvokti, kad bet kokios žemiškos laimės formos / - tik priemonė ir kad meilės jausmas savo ir kitų žmonių sieloje šventas ir neliečiamas, - tuomet jums abiems nebeliks jokių problemų. DVASIOS TĖVO SUDIEVINIMAS Pastaruoju metu vis labiau ryškėja sunkias ligas sukeliančios priežastys. Puikybė, peržengusi pavojingą ribą ir sukelianti trau-

S c r g c į u s I. a z a r c v a s KARMOS DIAGNOSTIKA muojančias situacijas, kursianti nepaklusti Visatos dėsniams, blokuojama vis sunkesnėmis ligomis. Taip yra todėl, kad žmonijos puikybė ir pasąmonės agresija pastarąjį dešimtmetį staigiai išaugo. Mes visi esame traukinio, einančio į aklavietę, keleiviai. Siela išpuiksta, kai prisiriša prie Žemės. Kuo žemiškumas subtilesnis, dvasingesnis, tuo lengviau prie jo prisirišti. Todėl gabumai, dvasinės savybės, išmintis ir likimas, - visa tai, ką aš vadinu trečiojo lygmens žemiškumu, - yra nematoma, tačiau neišsenkanti versmė, iš kurios srovena puikybė, ir žmogus, bandantis nuo savęs atstumti visa, kas žemiška, negali to viso žemiškumo protu aprėpti. Viena pavojingiausių prieraišų - prieraiša prie išminties. Pirma jos grandis - tėvas. \"Mano tėvas pats geriausias, pats protingiausias, o visi kiti už jį menkesni\", - tokia nuostata yra pirmas žingsnis ligos link. Per panieką, pasipūtimą, pavydą ir nuoskaudą, pyktį, - emocijas, liudijančias, kad norima žemiškumą iškelti aukščiau už meilę Dievui, - mes prisirišame prie tėvo ir jo išminties, o paskui ir savo išmintį iškeliame aukščiau už Dievą. Neseniai aš peržvelgiau pasaulio religijas prisirišimo prie visko, kas žemiška, atžvilgiu. Pasirodo, kad religijos neblokuoja prisirišimo prie dvasios tėvo ir jo išminties. Vadinasi, visos religijos, nukreipdamos žmogų į Dievą, kartu turi ir povandeninę srovę - prisirišimą prie Žemės, vis didėjantį ir pastaruoju metu sparčiai. Palengvėle aš suvokiau, kur čia esmė. Visos religijos silpnėja, kad užleistų vietą naujam kūdikiui - religijai, kuri taps mokslu, naujai mąstysenai, pagrįstai mokslo ir religijos santarve. Kadangi prisirišimas prie išminties neblokuojamas, pastaruoju metu turi stiprėti satanizmo tendencija, nes šėtonas - tai angelas, atsižadėjęs Tėvo, tai yra Dievo, smerkęs jį už neprotingumą. Kodėl vis dėlto religijose neblokuojamas prisirišimas prie išminties? Todėl, kad visos religijos remiasi tikėjimu. Tikėjimas yra grandis, jungianti žmogų su tuo, kas sukūrė religiją, tai yra su dvasios tėvu. Todėl noras dvasios tėvą iškelti aukščiau už Dievą neblokuojamas, o jeigu jis neblokuojamas dvasiniu aspektu, tai atlieka gyvenimas. Noras dvasios tėvą ir jo išmintį iškelti aukščiau už Dievą neišvengiamai atveda prie dvasios tėvo ir jo išminties smerkimo, todėl Judas turėjo išduoti Jėzų Kristų. Kristus žinojo ir suprato, kad Judas niekuo dėtas, tačiau, ką Kristus negalėjo duoti per koncepciją, jis davė per situaciją. Situacija rodė, kad dvasios tėvo apkaltinimas neprotingu elgesiu liudija apie slaptą troškimą iškelti dvasios tėvą ir jo išmintį aukščiau už Dievą, o tai - kelias į išdavystę ir mirtį. Neatsitiktinai Judas pasikorė. Informacija, pateikta Biblijoje, netiesiogiai blokuoja itin pavo­ jingą situaciją - troškimą iškelti dvasios tėvą ir jo išmintį aukščiau už Dievą. Kristus sakė: \"Tik per mane jūs ateisite pas mano Tėvą\".

Sergejus I a/a.evas = 2 4 3A N T R A K N Y O A KARMOS DIAGNOSTIKA Gryna Mes per dvasios tėvą kontaktuojame su Dievybe. Sunku tėvą ir motiną mylėti ir gerbti mažiau nei Dievą, tačiau tai dar sunkiau padaryti dvasios tėvo atžvilgiu. Bet kuri religija, smerkdama tuos, kurie nepriima idėjų, pateiktų jos įkūrėjo, vis stipriau prisiriša prie jo ir jo išminties. Pastaraisiais dešimtmečiais žmonijos prisirišimas prie išpuikimo ir išminties, kaip ir noras dvasios tėvą iškelti aukščiau už Dievą, smarkiai sustiprėjo. Sunkiausia suprasti, kad mano išmintis, mano pasaulio samprata, mano protas - tai ne aš. Man jie duoti ir bus atimti. Būtent šią jungtį - išmintį, šeimą, pinigus, gerą lemtį blokuoja epilepsija, šizofrenija, diabetas, astma, vėžinės, širdies kraujagyslių ir kitos ligos. Tokios mintys dingsi man, kai žiūriu į priešais mane sėdintį berniuką. Liesas kūnelis, didelės mėlynos akys. Jis daugiau panašus į angelą, negu į kūdikį. Jam sarkoma, vėžys. Neseniai aš bandžiau išgydyti vėžiu sergančią mergytę, tačiau ji mirė. Mane dažnai lydi nesėkmės. Arba mano išmanymas dar nepakankamai aukštas, arba tėvai ko nors nesupranta ir nenori tobulintis, arba ligoniui jau atėjo metas gimti kitoje vietoje ar kitoje planetoje, arba praeitame gyvenime jis padarė kažką tokio, už ką reikia atsimokėti tik liga ar mirtimi. Aš stengiuosi matyti tai, ką dar galima pakeisti. Man svarbiausia - suvokti ligos priežastį. Stebiu berniuko biolauką ir aiškiai matau - daugelio žmonių mirčių hieroglifai. Berniuko sieloje kolosališka agresija žmonėms. Jis galės nužudyti vien šiek tiek įsižeidęs. Jeigu yra didžiulė agresija, vadinasi, didžiulės plotmės prieraiša prie žemiškumo. - Žiūrėkite, - aiškinu tėvams, - pasąmonės agresija daugiau kaip 220 vienetų yra pavojinga Visatai. Vadinasi, jeigu pasąmonės agresija viršija šj lygj, žmogus turi būti sunaikinamas arba ši jo agresija rūsčiai blokuojama. Jūsų, - kreipiuosi į motiną, - pasąmonės agresija - 200 vienetų, o jūsų vyro - 210, taigi beveik ant pavojingos ribos, o vaikuose mūsų gerumas ir blogumas stipresnis. Jūsų sūnaus pasąmonės agresija - 560 vienetų, vadinasi, jis arba turės mirti, arba bus rūsčiai blokuojamas. Paaiškinsiu ir kitaip. Bet kokie organizmo nurodymai varžo asmeninius ląstelės interesus ir traumuoja ją tuo momentu, bet perspektyvoje - kelia pačios ląstelės būtį. Aš kartoju ir kartoju, kad jeigu ląstelė priima ir vykdo daugumą organizmo nurodymų - ji sveika, jeigu 50 % - pradeda kenkti organizmui ir, žinoma, pati suserga, o jeigu mažiau kaip 5 % - ją reikia sunaikinti. Siuo metu mums bekalbant keičiasi jūsų pasaulio samprata ir viskas eina į gera. Pažiūrėsime, kas buvo rytą: jūsų pasiruošimas priimti traumuojančią situaciją tebuvo 5 %, - sakau motinai. - Jūsų taip pat 5 %, - sakau ir tėvui. - O jūsų sūnaus - minus 100 %. Vadinasi, ląstelė ne tik nenori priimti nurodymų, bet bando visą

O/l / 1 ANTRA KNYGA Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA organizmą padaryti paklusnų sau, tai yra visą aplinkinį pasaulį padaiyti piktybinį. Kad siela būtų nuskaistinta, šis procesas perkeliamas į kūną. Agresijos sieloje padidėjimas - didelio prisirišimo prie Žemės rezultatas. Jūsų abiejų siela prisirišusi prie kūno, tai yra prie puikybės, išminties, pinigų ir materialinių gėrybių bei gero likimo. Vadinasi, visiškai nemotyvuotai žmonės turėjo pridaryti jums nemalonumų pagal likimo liniją, žeminti jus pinigų ir materialinių gėiybių, išminties ir puikybės atžvilgiu. Bet kadangi jūs nesupratote, kad tai labiausiai tausojanti apsivalymo forma, atsakydami jūs baisiai neapkentėte, įsižeidinėjote už nuoskaudas ir smerkėte. Sukaupta neapykanta ir nuoskaudos niekur nedingo, jos nuslinko į sielos gilumą, padidėjo ir persidavė sūnui, todėl jis ir serga. Jis gavo tokius tėvus todėl, kad praeitame gyvenime jam puikiai sekėsi, jis turėjo materialinių gėrybių ir buvo labai protingas žmogus. Ir palengva pradėjo niekinti kvailius ir netobulus, tuos, kas savo lemtį žlugdė netinkamu elgesiu. Jo siela taip prie to prisirišo, kad šiame gyvenime jis turės viską prarasti, ir tik tada ji bus nuskaistinta. Todėl jam duodama lėta, kankinanti liga. Kuo lėčiau dvasia atplėšiama nuo Žemės, tuo daugiau šansų jai apsivalyti. Mes ne tik sergame, bet ir senėjame taip pat tuo tikslu. Taigi, jums reikia štai ką padaryti: nustokite smerkti savo tėvus, ypač tėvą, išmintingumo požiūriu. Gailėkitės ir prašykite Dievą atleisti už tai, kad jūs savo išmintį ir tėvų išmintį iškėlėte aukščiau už meilę Dievui. Peržvelkite visą gyvenimą, kaip reagavote į kiekvieną jo situaciją. Nuoskaudos, pavydas, savęs gailėjimasis, smerkimas, susiję su pasaulio nesuvokimu, pririšo jus prie išminties. Pirmiausia daug kartų peržvelkite savo gyvenimą, nugalėkite norą savo išmintį ir dvasines savybes iškelti aukščiau už meilę Dievui. Paskui atsisakykite agresyvumo, prisirišimo prie materialinių gėrybių, geros kloties. Prašykite atleidimo už tai, kad meilės žemiškiems dalykams turėjote daugiau, negu meilės Dievui, kad tai jūs perdavėte savo palikuonims iki septynioliktos kartos, už tai, kad nepriėmėte apsivalymo per žeminimą, nuoskaudas, apgavystes; priešingai, jūs tik neapkentėte, smerkėte, įsižeisdavote, ir už tai, kad savo negatyvią reakciją perdavėte savo palikuonims, ir už tokią jiems padaiytą žalą. Berniukui reikia melstis ir mylėti Dievą labiau, negu bet ką Žemėje. Berniukas privalo žinoti, jog viso pasaulio sąranga protinga ir jog visa, kas vyksta, reikia priimti kaip Dievo pagalbą, kad ir kokia būtų tos raiškos forma. - Sakykite, kiek procentų tikimybės, kad viskas baigsis gerai? - Sį klausimą reikia užduoti jums. Dabar viskas priklauso nuo jūsų.

KARMOS DIAGNOSTIKA ^ 2 4 5A N T R A KNYC Ciryna karm Kitą dieną jie atėjo pas mane, berniuko biolaukas žymiai pagerėjo. Tačiau liko du galingi klodai. Tai prisirišimas prie žemiškumo per pretenzijas tėvams ir būsimųjų palikuonių sielų karma. Aš sakiau, kad reikia melstis, apsivalant nuo to sielą. Man paskui pasakojo, kad motina pilnomis ašarų akimis paklausė: \"Nejaugi tai gali padėti?\" Diagnozavimo metu išaiškėjo labai svarbus momentas, padėjęs man suvokti, kodėl dauguma ligų neišgydomos. Kai su tėvais kalbėjau, berniuko biolaukas pasidarė švarus ir prieraišų tarsi nebeliko. Tačiau esu pratęs, kad reikia išanalizuoti dešimtis prisirišimų atmainų. Pažiūrėjęs, koks berniuko širdelės prisipildymo meile parametras, pamačiau, kaip jis trūkčiodamas veržiasi aukštyn ir vėl krenta žemyn. Kažkas jį laikė, ir labai stipriai. Pažiūrėjau giliau - pasirodė, kad tai jo palikuonys visuomenėje ir žmonijoje. Keista, tačiau berniukas tarsi priklijuotas prie visuomenės ir žmonijos karmos. Norint jį išgydyti, reikia gydyti visuomenę ir žmoniją, taigi praktiškai jis neišgydomas. Priežastis buvo tėvo asmenyje. Prisiminiau prisirišimo prie žemiškų dalykų principą: ką tik smerkiame, prie to ir prisirišame. Jeigu tėvas ar motina smerkia visuomenę ar žmoniją, jie savo palikuonis tarsi prilipdo prie visuomenės ir žmonijos karmos, ir palikuonys turės atsimokėti jau ne tik už savo, bet ir už visos žmonijos nuodėmes. Man pavyko išsiaiškinti, kad viena pagrindinių hemofilijos priežasčių ir yra ši tendencija. Jeigu vienas žmogus smerkia kitą žmogų, agresija lygi vienetui, jeigu jis smerkia žmonių grupę ir visuomenę - ji lygi tūkstančiams vienetų, jeigu jam atrodo, kad žmonija netobula ir skendi nuodėmėse, luome) dai pavojingiau. Bet kokios grupės žmonių smerkimas, kad u homoseksualistų, narkomanų, nusikaltėlių, religinių draugijų, kilu tautų .n Salių, sukelia neapykantos protrūkį palikuonių sielose u labai griežtai blokuojamas Visatoje. I Visuomenės ir žmonijos naikinimo programa ją turinčius vaikus dažniausiai daro negyvybingus. Neseniai man pasitaikė paradoksali šios lemos pobūdžio situacija. Buvau paprašytas padėti moteriai, neseniai sumokėjusiai krūvą pinigų už savo šuns išgydymą. Paaiškinau jai, kad gelbėdama šuns gyvybę, ji gelbėjo savo gyvybę, nes jos biolauke buvo didelė vyrų naikinimo programa, tačiau pirmiausiai ji krito ant šuns. Jo išlikimo galimybės - du trys procentai, tačiau, bandydama jį gelbėti, ji blokavo savo agresijos programas. Alėjo sunkia kraujo liga sergančio sūnaus tėvai. Kai įsižiūrėjau j jo biolauką, labai nustebau. Jo būklė blogesnė, negu bet kokio onkologinio ligonio, kabiausiai mane nustebino tai, kad jo ligą šukele visuomenės ir žmonijos lemtys, lai yra jos siuntė jam ligą

ANTRA KNVCiA S u i- g L j u s I. a / a r e v a s Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA nes jo dvasioje buvo didelės žmonių grupės ir visos žmonijos naikinimo programa. Jeigu aš būčiau ėmęsis, esant tokiai padėčiai, gydyti berniuką, man pačiam mažai tikimybių liktų išgyventi. Imtis šio reikalo aš nenorėjau, tuo momentu nebuvau tam pasiruošęs ir nusprendžiau save patausoti. Pasakiau tėvams minimalią pinigų sumą už gydymo kursą, šiek tiek didesnę, negu minėtoji moteris išleido už savo šuns gydymą ir pasakiau, kad geros baigties tikimybė tik dvidešimt procentų. Jie sakė pagalvosią koridoriuje, paskui tyliai išėjo. Sergančio berniuko tėvų elgesys mane kiek nustebino, bet paskui aš supratau, kad jie čia niekuo dėti. Tikriausiai man nebuvo galima gydyti šį berniuką ir jo tėvai buvo \"išvesti\". Naują diagnostikos metodą arba naujus parametrus aš atrasdavau tuomet, kai pasitaikydavo tokia problema, kurios neįstengdavau išspręsti. Čia reikdavo arba atsisakyti pagalbos ligoniams, arba sukurti naujus regėjimo instrumentus. Aš lik neseniai užčiuopiau vienos labai svarbios problemos sprendimą. Man buvo mįslė, kodėl gydant tą pačią ligą, vienu atveju vyksta staigus pagerėjimas, o kitu - efektas minimalus. Paskui pastebėjau, kad tai susiję su tėvo naikinimo programa. Energetiniame lygmenyje pacientui aš esu dvasios tėvas ir agresijos programa prieš tėvą arba atmetama atgal ir pacientui sukelia fiziškas kančias, arba mano biolaukas užsidaro, ir jo pastangos praranda efektyvumą. Pasirodo, kad, be asmeninių pastangų, žmogus atramos tašką randa ir mano biolauko struktūrose. Štai prieš mane sėdi mergina, apie kurios problemas aš jau pasakojau. Noras iškelti darbą, prestižą, gerą sėkmę aukščiau už Dievą, įjungia savo pačios vaikų naikinimo programą. Aš jai paaiškinau, kaip reikia melstis ir ką daryti, kad būtų pagerėjimas, tačiau jo nėra. Vadinasi, yra dar viena giluminė priežastis, kurios negaliu rasti. Jeigu jos nerasiu, viskas bus veltui. Vėl žiūriu į biolaukų struktūras ir matau didžiulę vaikų naikinimo programą. Va dabar būtina mąstyti. Siek tiek nukrypsiu į šoną. Daugelis nori išmokti gydyti mano metodu. Samprotaujama maždaug taip: \"Jis mane išmokys, kaip Įeiti į informacinius laukus, kaip matyti struktūras, sąlygojančias likimą ir ligas, aš ten įeisiu, Įgysiu žinių ir supratimo ir pradėsiu gydyti\". Tačiau štai kas yra: subtiliame lygmenyje aš pradedu matyti tuomet, kai pradedu suprasti. Mano metodas ypatingas tuo, kad suprasti čia svarbiau negu matyli. Įeiti į subtiliąsias struktūras ir jas pamatyti - tai tik penki procentai, o devyniasdešimt penki - tai nenutrūkstamas mąstymo darbas. Koncepcijos, su kuriomis įeinu į

A N T R A K N Y G A <-\\ A i-l Gryna karma 1 informacinius laukus, duoda galimybę atsirinkti ir didžiulę jėgų ekonomiją. Paaiškinsiu, kaip aš supratau suvokimo mechanizmą. Įsivaizduokime smūgį į akmenį ir atotranką, - atoveiksmį pagal trečiąjį Niutono dėsnį. Gyvame organizme šie procesai vyksta kiek kitaip. Mechaninis dirginimas virsta nerviniu. Atoveiksmis vyksta šiek tiek vėliau. Kuo didesnis laiko tarpas taip sudirginimo ir reakcijos ir kuo silpnesnė išorinė reakcija, tuo daugiau fizinės energijos patenka Į nervinę. Aš nuo mažens kur kas labiau trokšdavau apsvarstyti, apmąstyti, kas vyksta, negu sureaguoti Į esamą situaciją. Nuo dešimties metų būdavau sustabdomas, kai mane mušdavo, - negalėdavau gintis. Visą energiją, atsirandančią bendraujant su aplinkiniu pasauliu, sąmoningai nukreipdavau ne išorėn, o į vidų. Vis mažiau emocingi darėsi mano kontaktai su išoriniu pasauliu ir vis didesniu noru degiau pasaulį pažinti ir suvokti. Dažniausiai vidinis veržimasis apmalšta pats, ir žmogus vėl pradeda reaguoti į išorinį pasaulį. Tačiau ši vidinė būsena man taip patiko, jog nusprendžiau niekada jos neatsisakyti. Liko problema - kaip reaguoti į išorinį pasaulį. Išeitis galėjo būti tik viena - kaiiu dirbti dviem režimais. Dabar vėl grįžkime prie mano pacientės. Prisirišimas prie imidžo, darbo, sėkmės neišnyksta ir neišnyksta vaikų naikinimo programa, vadinasi, ši grandis paskesnė, reikia ieškoti grandies, einančios prieš ją. Bandau apdoroti schemą, kuria neseniai pradėjau naudotis, ir aiškinu: - Jei žmogus pernelyg prisirišęs prie žemiškų dalykų, jis darosi agresyvus ir pradeda sirgti. Tačiau visos prieraišos prie Žemės turi pagrindinę, pirmąją grandį, lai levas ir motina. Nuo jų priklauso vaiko gyvybė. |o egzistavimas. Pagunda juos iškelti aukščiau už I >icvą pali didžiausia. Idilei Krislus savo svarbiausiame pamokyme u dave sios tendencijos blokuotę, liepdamas mylėti Dievą labiau už savo levą, moliną ir savo sūnų. Jeigu aš iškeliu tėvą aukščiau už Dievą, tai ir save iškeliu aukščiau už Dievą, nes aš esu savo tėvo dalis, vadinasi, ir savo vaikus, mylimą žmogų, žmoną, namą, kuriame gyvena šeima, mašiną, vilą taip pat iškeliu aukščiau už Dievą. Prisirišimo prie Žemės versmė ir yra tokia meilė tėvui, motinai, kuri stipresnė negu meilė Dievui. Jeigu tėvą aš iškeliu aukščiau už Dievą, lai, kad būtų sustabdyta ši itin pavojinga tendencija, jis privalo įžeisti, įskaudinti mane, atsiskirti nuo manęs. Jeigu šiame gyvenime dievinu tėvą, sekančiame gyvenime man vėl jį duos, tačiau jis bus nedorėlis, niekšas, girtuoklis, kitaip tariant, žmogus taip besielgiantis, kad neliktų jokio jo garbstymo. Jeigu aš jo nepasmerkiau, neniekinau, neįsižeidžiau ant jo, vadinasi,

2 4 8 £A N T R A KNYGA S c r; I. z a r c va s KARMOS DIAGNOSTIKA yna karma apsivaliau, atsikračiau žemiškumo prieraišes prie pirmosios grandies. Tačiau jeigu pasmerkiau, įsižeidžiau, neapkenčiau, vadinasi, įjungiau prisirišimo prie Žemės programą, ir dabar prie visko, kas žemiška, prisirišu daug kartų stipriau. Mane atplėšinės ligomis, traumomis, nelaimėmis. Todėl nuo tėvų smerkimo ir įsižeidimų ant jų prasideda mūsų ligos. - Sakykite, ar jaustis motinos nuskriaustam taip pat pavojinga, kaip ir tėvo? - Kai įsižeidžiate ant motinos, jūsų pasąmonės agresija mažesnė, nes motina jus pagimdė ir maitino krūtimi. Meilės ir gerumo gausa neleis nuoskaudai giliai įsiskverbti. Tėvas fiziniu požiūriu tolimesnis, bet dvasiniu artimesnis, todėl jaustis tėvo nuskriaustam ir jį smerkti daug pavojingiau, o tėvą niekinti ir iš aukšto į jį žvelgti dėl jo dvasinių savybių ar proto ypač riša prie Žemės. Prisirišimas prie išminties blokuojamas vaikų šizofrenija, silpnaprotiškumu, epilepsija, onkologija. Šėtonas - tai angelas, atsižadėjęs Tėvo, pareikšdamas, kad tasai netobulai sukūrė pasaulį, tai yra savo išmintį iškeldamas aukščiau už Dievą ir jo išmintį. - Jūsų giminėje, - sakau merginai, - trijose kartose pagal moteriškąją liniją norėta tėvą iškelti aukščiau už Dievą ir nesutikta priimti nuskaistinimo, įforminto kaip pažeminimas ir nuoskaudos iš jo pusės. Užtat ir suvešėjo jūsų prisirišimas prie Žemės. - Motina labai širdo už nuoskaudas ant savo tėvo, o aš savo tėvo neprisimenu, ką gi daryti? - Motina pyko už nuoskaudas ne tik ant savo tėvo, bet ir ant vyro nėštumo metu, todėl jai reikia prašyti atleidimo. O jūsų biolauke tėvo sunaikinimo programa įsijungė, kai jūs ant kitų širdote. Matote, jūsų mokytojas ar viršininkas darbe pagal energe­ tiką gali būti jums dvasios tėvu, ir įsižeidimas už nuoskaudas ant jų suaktyvina šią programą. Čia dar ne viskas. 1990 metais jums buvo pasiųstas išbandymas šią programą padalyti nebeveiksmingą, tačiau jūs to išbandymo neišlaikėte, todėl dabar sergate. - Taip, aš atsimenu, - linkčioja galvą mergina, - aš tuomet išsiskyriau su savo vaikinu. - Matote, - aiškinu jai, - jeigu mylimas žmogus turi stiprų kontaktą su Dievu, jis pagal energetiką yra dvasios tėvas. Ir štai kur esmė: dvasos tėvo sunaikinimo programa yra savo vyro ir savo vaikų sunaikinimo programa. Įsivaizduokite - aš neapkenčiu savo tėvo, o mano žmona nėščia. Vadinasi, aš esu tėvas ir mano paties programa žudys mane. Vyras žmonos nėštumo metu kartu yra ir tėvas. Vadinasi, nuoskauda ant vyro, nustumta į pasąmonę, yra programa, skirta naikinti tėvą, vyrą ir vaikus. Jūsų pačios vaikus. Jeigu jūs būtumėte ištvėrusi išbandymą ir nesuaktyvinusi agresijos prieš jį ir save, būtumėte tarsi atėmusi galią iš programos, skirtos tėvui ir savo vaikams naikinti. O kadangi jūs neištverėte, tai ne tik

;• , „z a r ė v a s 2 4 9A N T R A K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA (;'>'LLA ™K A N kad neatėmėte galios iš šios programos, bet ir užteršėte palikuonių sielas iki septintos kartos. Dabar jums reikia melstis ne tik už save ir savo prosenelius pagal moteriškąją liniją, bet ir už visus savo palikuonis. - Sakykite, - klausia mergina, - jūs minėjote, kad užsipelniau savo vaikų naikinimo programą dėl darbo ir imidžo, o dabar sakote, kad programa susijusi su nuoskaudomis ant tėvo. Kaip tai suprasti? - Pirma, ir tuo, ir kitu atveju tai nusigręžimas nuo Dievo, vadinasi, nusigręžimas nuo būsimų vaikų. Antra, praeituose gyvenimuose jums sekėsi: geras jūsų likimas, padėtis visuomenėje, darbas ir gabumai buvo gauti per tėvą, ir dėl to visos šios jūsų grandys susijusios. Patraukite vieną grandį, su ja trauksis ir kitos. - O jeigu aš artimame žmoguje myliu Dievą? - Viskas, kas žemiška - tai irgi dalelė Dievo, ir vėžio ląstelė - organizmo dalis, tik joje perstatyti prioritetai. Todėl Kristus ir sakė, kad atėjo brolį išskirti su seserimi, vyrą su žmona. Be naujo mąstymo žmoguje pamatyti kartu kas žemiška ir kas Dieviška pakankamai sudėtinga, nes kažkas nugalės - žemiškumas ar Dieviškumas. Skaitytojui gali atrodyti, kad aš kaip niekur nieko gaunu informaciją, tačiau yra ne taip. Naują informaciją galima gauti tik po išlaikyto išbandymo. Kartą į mane kreipėsi pažįstama, turinti daug skolų. Aš jai paaiškinau, kad ji prisirišusi prie sėkmingo likimo ir pinigų, ir dėl to jos situacija taip pablogėjusi. Ji paprašė pagalbos ir dėl to man reikėjo apriboti save pinigų ir pasiturimo gyvenimo atžvilgiu. Nors pasąmonėje ir šiaušdamasis, aš ramiai suvokiau, kad taip ir reikia. Praėjo kiek laiko, ir aš eilinį kartą supratau karmos mechanizmą. Pasirodo, kad mano tokios pat prieraišos, tačiau jos buvo pasąmonės gelmėje ir pasirodė tada, kai aš sąmoningai nusprendžiau pažeminti save pinigų ir pasiturimo gyvenimo atžvilgiu. Jeigu į jus kreipiasi pagalbos, vadinasi, neatsitiktinai: atiduodami žemišką turtą, mainais gaunate dvasinį turtą. Po to, kai aš apsivaliau, nusprendžiau, kad jos reikalai pagerės, kadangi mano biolaukas buvo tarsi atramos taškas jai veržtis aukštyn. Tačiau situacija nepasikeitė, ją ir toliau kankino nemalonumai. - Jūsų biolaukas izoliuotas nuo mano, ir jums suriku pakilti, nes jumyse yra dvasios tėvo naikinimo programa, o aš pagal energetiką esu jums dvasios tėvas. Jeigu jums yra buvusi situacija, kai smerkėte tėvą ar gerbiamą žmogų, tai tėvo ir dvasios tėvo naikinimo programa arba grįžta atgal ir jums kenkia, arba biolaukai i/oliuojami, u man jums padėti daug sudėtingiau. 1962 metais jūsų

ANTRA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA pasąmonėje įsijungė jūsų dvasios tėvo ir vyro naikinimo programa. Jūsų vyras jums buvo kartu ir dvasios tėvas. - Ką jūs sakote, - mojuoja ranka moteris, - jis buvo girtuoklis, anoks ten dvasios tėvas. - Tai nėra rodiklis, nes girtuoklis dažnai būna dvasingesnis už blaivininką. Jis gėrė todėl, kad mylimą moterį ir santykius su ja vertino labiau už Dievą, o santykiams trūkinėjant jam nesinorėjo gyventi. Susinaikinimo programą jis blokavo girtuokliavimu. - Taip, - linkčioja galvą moteris, - jis sakė, kad tik aš galiu jį išgelbėti. Aš daug metų jį tempiau iš tos balos, o paskui pavargau. - Matote, kaip yra, - aiškinu aš. - Praeituose gyvenimuose jis buvo ypač protingas, turėjo labai daug pinigų ir likimas jam puikiai klostėsi. Jūs labai stipriai prisirišote prie šito, iškeldama jo išmintį ir visa, kas su juo susiję, aukščiau už meilę Dievui. Jūs ir savo išmintį, savo materialinę gerovę iškėlėte aukščiau už meilę Dievui. Tokioje situacijoje, kad jūs būtumėte išgelbėta ir apvalyta, jums vėl buvo duotas jis, tačiau jau pažemintas - neturintis pinigų, išminties nei laimingo likimo. Jį gelbėdama, jūs gelbėjote save, tik to nežinodama. Tempėte jį išorišku elgesiu, tačiau sielos gelmėje dažnai niekinote. Smerkdama vyrą, išreikšdama nepasitenkinimą tokia situacija, jūs pririšote savo sielą prie laimingo likimo, pinigų, o po 30 metų turite už visa tai atsiskaityti, ir atsiskaityti pakankamai sunkiai. Smerkti netobulą žmogų pavojinga sveikatai. Melskitės, peržvelkite visą gyvenimą, tada jūsų šansai padidės. Mes išsiskyrėme, o aš ėjau ir galvojau, kas gali būti žmogui, niekinančiam tėvą dėl išminties, pinigų ir gero likimo. Prisiminiau Bibliją ir tuo momentu man paaiškėjo visa Jėzaus Kristaus nukryžiavimo situacija. Pirma grandis - atsižadėjimas Dievo ir prisirišimas prie Žemės: noras iškelti tėvą aukščiau už Dievą, o meilę jo išminčiai, materialioms gėrybėms ir laimingam likimui - aukščiau už meilę Dievui. Sekančiame gyvenime, norint mus apvalyti, duodamas pažemintas tėvas, - nepasižymintis nei išmintimi, nei turtu ar sėkme. Jeigu mes jo neišduosime, neatsižadėsime ir nesmerksime, mūsų siela apsivalys ir kontaktas su Dievu sustiprės, jeigu jo atsižadėsime, vadinasi, atsižadėsime ir Dievo, o tokie dalykai išperkami traumomis, ligomis ir mirtimi. Jėzus Kristus turėjo ne tik duoti informaciją, nusakančią strateginę žmonijos paskirtį, bet ir išgelbėti žmoniją nuo prisirišimo prie visko, kas žemiška, ir per didelės priklausomybės nuo jo. Tai buvo galima pasiekti sunaikinus visa, kas žemiška buvo jame pačiame. Jis fiziškai turėjo būti pažemintas, ir jį nukryžiavo, jis turėjo būti pažemintas išminties, pinigų ir sėkmingo likimo požiūriu, ir jam visa tai buvo atimta. Tai blokavo prisirišimą prie žemiškos laimės ir informaciją darė nepavojingą.

Sergejus L u . r . v . . ANTRA KNYGA ry r 1 KARMOS DIAGNOSTIKA fiO™ karma ^^ i Tačiau to buvo maža, reikėjo duoti dar pavyzdį teisingo požiūrio į jo padėtį. Judas smerkė Jėzų dėl neteisingo elgesio, susijusio su išmintimi ir pinigais. Prisiminkite sceną su duona. Todėl Judo siela prisirišo prie pinigų ir išminties ir dėl to jis baigė gyvenimą savižudybe. Kristus suprato, kad svarbiausia čia ne Judas, o netobulas pasaulio suvokimas. Petras tris kartus išsižadėjo Kristaus dėl laimingo likimo ir atpirko tai savo paties nukryžiavimu. Rytų filosofijoje dvasios aukštumos pasiekiamos atsisakant žemiškumo. Krikščionybėje dvasios didybė ir galia ir fizinės galios, kurias savimi reiškė Jėzus Kristus, pasikeitė visko, kas žemiška, staigiu pažeminimu. Sitai buvo priimta ir neleido sutapatinti dvasios didybės su fizine didybe ir tokiu būdu nutraukti vystymąsi. Kai irsta tai, kas žemiška, žmogui, atramos tašku pasirinkusiam žemiškas gėrybes, kyla du norai: dar stipriau prisirišti prie beirstančio žemiškumo ir pasidaryti agresyviam, ir, priešingai, atsitraukti nuo jo ir atsigręžti į Dievą. Nuo to, ką jis pasirinks, priklauso jo ir jo vaikų ateitis. Su pacientais aš kalbuosi griežtai, kartais šiurkščiai. Manyje kol kas neuždaryta dvasios tėvo dievinimo programa, tad, jeigu nesistengčiau gydomų žmonių atstumti nuo savęs, jie prie manęs prisirištų kaip ir prie visko, kas žemiška. Pagunda prisirišti prie manęs ir iškelti mane aukščiau už Dievą daug kartų galingesnė ir todėl daug kartų pavojingesnė. Aš dėkoju Dievui už tuos žmones, kurie nuo manęs nusisuko, manimi nusivylė. Labai sunku nepadaryti dievaičiu tą, kuris tave gelbsti. Labai sunku suprasti, kad jis čia niekuo dėtas, kad jis tik vykdytojas ir per jį gelbstima. Jeigu aš elgiuosi griežtai, bet pacientas manęs nesmerkia, aš žinau - jis išsikapstys. Tikiuosi, kad mano sistema taip ištobulės, jog, norint išgelbėti žmogų, man nereikės griebtis įvairių būdų ir gudrybių. Eilinės pacientės problema nestandartinė - asmenybės susidvejinimas. Žiūriu į jos biolauką ir matau ypač galingus kito žmogaus sudievinimo ženklus. Didžiulis noras dvasios tėvą laikyti aukštesniu už Dievą, su tokiu susiduriu pirmą kartą. Jei sudieviname savo tėvą ar dvasios tėvą, prie kurio prisiriša mūsų siela, tai, kadangi žmogus yra tėvo dalelė, sudieviname save pačius. Jeigu tėvą ar dvasios tėvą iškeliu aukščiau už Dievą, tendencija iškelti ir save aukščiau už Dievą įsijungia automatiškai. Smarkiai sustiprėja puikybė kaip nesutikimas-priimti traumuojančios situacijos - Dievo valios. Jeigu peržengiama normali riba, atsiranda agresija, o su ja ir problemos. Šiai moteriai būsimosios ligos ir mirtis blokuojama asmenybės susidvejinimu, žeminančiu jos išpuikimą. Reikia

O CO ANTRA KNYGA S c Į g e j y s Į, a y. a l e v a s *J jLt Gryna karma KARMOS DIAGNOSTIKA išsiaiškinti, iš kur atsirado toks dvasios tėvo dievinimas. Išaiškėja, kad prieš dvejus metus ši moteris pateko į ezoterinę mokyklą, kuri naudojosi tuo žinojimu, kurį sukaupė mąstytojas, miręs daugiau kaip prieš šimtą metų. Stebiu jo dvasios struktūras. Jo biolaukas nepakankamai švarus. Tarp kitko, tai bėda visų, kas prisiliečia prie aukšto lygio žinių ir gauna daug pažengusius mokytojus iš kitų pasaulių. Atsiranda noras iškelti meilę mokytojui, informacijos šaltiniui, aukščiau už meilę Dievui. Tokį norą labai sunku įveikti. Žiūriu į šios mokyklos narių biolauką ir matau didžiulių problemų. Moteris patvirtina mano informaciją. - Taip, aš iš jos išėjau. Žmonės pradėjo kalbėti viena, o dary­ ti kita. Dabar pasidarė aišku, kodėl atsiranda ir greitai išyra daugelis ezoterinių mokyklų. Strategines gyvybines grupės atsargas sąlygoja jų įkūrėjo dvasinių struktūrų švara. Kuo vertingesnę informaciją žmogus gauna, tuo didesnė pagunda prisirišti prie jos šaltinio. Tik vienetai gali pakilti virš šito ir išsaugoti dvasinę harmoniją. Tačiau kaip padėti kitiems, kurie per tą žmogų gauna informaciją, bet neturi jėgų suvokti, kad Dievo pasiuntinio negalima iškelti aukščiau už Dievą? Sprendžiant iš visko, čia lieka viena išeitis - perduodantis informaciją turi save paskelbti Dievu, kad nesugriautų žmonėms vertybių orientacijos. Matyt, dėl to ir Kristus save paskelbė Dievu. Arba žmogus turi paskelbti, kad jis gavo informaciją iš Dievo per asmeninį kontaktą, o tada jis automatiškai iškrinta iš dalyvavimo perduodant informaciją. Sąmonės lygyje nėra ir negali būti ko nors, kas absoliutu ir nesugriaunama. Sąmonė susijusi su fiziniu apvalkalu, taigi privalo nuolatos būti suardoma. Todėl vystantis žmonijai, nuolatos keičiasi formos ir koncepcijos tokiais klausimais: kas yra žmogus, kokia jo vieta pasaulyje, koks kelias į Dievą, kas yra Dievas. Dvasios tėvo, t. y. informacijos šaltinio, sudievinimas - tai noras absoliutizuoti tiesas, gautas į sąmonę, žodžiu, padaryti formą nesuardomą ir nepajudinamą. Šitaip sąmonė netruktų sustabarėti ir degraduoti. Tam, kad taip neatsitiktų ir degradacija neprasidėtų, po periodo, kai absoliučiai tikima Dievu, eidavo ateizmo periodas. Pinnasis periodas padėdavo sukaupti informaciją. Antrasis padėdavo ją realizuoti, suardydamas formalius ritualus ir tradicijas, tai yra, sugriaudamas formą, apvalydavo turinį. Šiuo metu, kai vystymosi procesas pagreitėjo, spiralė pasidarė dviguba. Priešybės susijungia jau ne per ilgą, o per trumpą laiko tarpą. Kiekvienas žmogus tuo pačiu metu gali būti ir tikintis, ir ateistas. Filosofai visuomet sakydavo, kad priešybės iš pradžių nesusijungia, nes jų susijungimas - tai neutralizacija, o vėliau tai darosi įmanoma, prasideda priešybių susitaikymas. Iš tikrųjų priešybės visuomet susijungusios viena su kita. Visa tai nustato jų susijungimo laike

Sergejus 1 a/a i e v a s — 2 5 3A N T R A K N V ( KARMOS DIAGNOSTIKA tarpą. Vystymasis Visatoje - tai jos plėtimasis, erdvėjimas: vis daugiau medžiagos, daugiau ir erdvės, daugiau laiko. Vadinasi, iš kitos pusės turi būti dvasinių struktūrų sutraukimas, jų koncentracija, suglaudimas, tai yra per tą patį laiko tarpą vis didesnė įvykių apimtis, ir tuomet, kas anksčiau buvo nesujungiama, susijungia ir duoda galingą impulsą tolesniam vystymuisi. Mergytei, kurią tėvai laiko ant rankų, sudėtinga liga - poliomelitas. - Jūsų abiejų giminėje ir pagal motinos, ir pagal tėvo liniją ryškus noras tėvą ir motiną iškelti aukščiau už Dievą. Todėl jums buvo duoti tėvai, kurie turės jus skriausti, šiurkščiai su jumis elgtis, arba, priešingai, save žeminti, neprideramai elgtis, kad Jūsų sielos prieraiša prie žemiškų dalykų neišsikerotų. O jūs abu, atliepdami į tai, neapkentėte, jautėte nuoskaudą, smerkėte. Mergytės biolauke tėvų naikinimo programa jau didžiulė. Būtent ši programa yra pirmoji prieraišos prie žemiškumo grandis ir visa kita traukia paskui save. Prisiminkite visus momentus, kai smerkėte tėvus ir jautėtės skriaudžiami, ir prašykite atleidimo, kad tai perdavėte dukrai ir jos palikuonims iki septintos kartos, melskite, kad jūsų padaryta žala būtų pašalinta. Jūsų dukra - grandis, jungianti jūsų prosenelius, jus ir jos palikuonis, vadinasi, gydyti reikia visą giminę, meldžiantis už jūsų prosenelių sielas, už save, už ją ir jos palikuonis. Noriu papasakoti, kaip aš atradau pasąmonės agresijos parametrą. Manydamas, kad agresija gali būti tik vienokia, tai yra sąmoninga, aš kažkodėl negalvojau, kad sąmonė nukreipta į kūną ir į jo poreikius, o pasąmonė - į Visatą ir Dievą. Buvau įsitikinęs esant lik vieną agresyvumo parametrą ir, remdamasis juo, bandžiau nustatyti žmogaus charakterį ir elgesį. Viskas būtų buvę teisinga, tačiau kartą m a n paskambino moteris ir paprašė paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Ji papasakojo štai ką. .los sūnui mokykloje bendraklasis pasiūlė pirkti dujų balionėlį, bet s u i m s atsisakė. Tuomet lasai bendraklasis atėjo pas juos į namus, prieškambaryje persiavė veltinėmis šliurėmis, ir, įeidamas į kambarį, ėmė purkšti dujas į jos sūnaus veidą. Kai berniukas pargriuvo, jis išsiėmė kirvį, kurį buvo suvyniojęs į skudurus, ir pradėjo sūnų kapoti taip, kad po to berniukas pateko į ligoninę. Tardytojo paklaustas, dėl ko jis atsinešė veltines šliures, paauglys atsakė: \"Kad būtų lengviau kapoti\". Psichiatrai pripažino jį sveiku. Ir niekas negalėjo paaiškinti tokio elgesio priežasties. Aš pažiūrėjau į žudiko biolauką ir nustebęs pamačiau, kad agresijos jame labai maža. Visa mano parametrų sistema sprogo, sužlugo per vieną akimirką.

^ CĄ ANTRA KNYGA S e r g e j u s I, a v. a r e v a KARMOS DIAGNOSTIKA —' • Gryna karma Tačiau būdamas nuo mažens labai atkaklus, aš darau ne vieną, o šimtus bandymų, todėl ieškojau priežasties toliau. Ir suvokiau, kad reikia įtraukti vidinės agresijos, esančios pasąmonėje, parametrą, jis viską ir nulėmė. Žodžiu, pasąmonė valdo mūsų sąmonę, o ne atvirkščiai. Pasakiau, kad priežastis - giliai viduje, ir paklausiau, kaip išoriškai elgėsi žudikas. - Tai ir yra ypač keista, kad jis buvo visiškai ramus, neagresyvus vaikinukas. Svarbiausia, tėvai - visiškai dori žmonės. Aš pažiūrėjau į biolauką ir pasakiau, jog didžioji priežasties dalis slypi paauglio tėvo asmenyje. Užuot išliejęs savo neapykantą ir žmonių smerkimą, tėvas šias negatyvias emocijas suvarė vidun į sielos gelmes ir visa tai perdavė sūnui. Moteris padėkojo man ir padėjo ragelį. Tada išėjau pasivaikščioti, ir staiga ant manęs tarsi kažkas užgriuvo. Jausmas buvo keistas, pažiūrėjau ir supratau, kad tai žudiko tėvo siela. Vaikščiojau ir galvojau, kad žmonės net neįtaria, jog neapykanta, tarsi ir pagrįsta, vienam ar keliems žmonėms, pradeda keroti ir veikti prieš visus, luošina mūsų sielas ir mūsų vaikus padaro žudikais. Mūsų veidai šypsosi, nė iš tolo neparodome, kas mūsų viduje, sielos gelmėse, o tose gelmėse neapkenčiame ir smerkiame, nesuprasdami, kaip smarkiai tuo luošiname save pačius ir savo palikuonis. Prieš porą metų į mane kreipėsi vyriškis, sergantis limfogranu- lomatoze. - Tavo būklė rimta, - pasakiau jam. - Paaiškinsiu, kur klysti savo pasaulėjautoje. Nuolatos ieškai sau dievaičio, dievini visa, kas žemiška. Pradžiai suvok, kad svarbiausi siekiai turi būti skirti Dievui. Nesigailėk praeities, nebijok dabarties ir ateities. Po keleto dienų jis atėjo į seansą. Pažiūrėjau į jo biolauką. - Tavo biolaukas švarus. Po kurio laiko limfmazgiai susitvarkė. - Man tu atrodai kaip Dievas, - kartą prisipažino jis. - Jokiu būdu taip nekalbėk ir negalvok, negalima manęs sudievinti. Vėliau susitikdamas jis sakydavo: - Aš tavęs dievaičiu nelaikau. Situacija pasikeitė. Jis pradėjo su manimi elgtis iš aukšto. Ne per seniausiai jam vėl ėmė labai augti limfmazgiai, ir jis vėl kreipėsi į mane. - Tu manyje matei Dievą, o aš tau kategoriškai uždraudžiau apie tai galvoti ir buvau neteisus. Pasirodo, tu Dievą turi matyti už mano žemiško apvalkalo. Ir ne tik manyje, bet kiekviename žmoguje. Po savaitės jis paskambino. Limfmazgiai vėl susitvarkė.

S e t ĮĮ e j u s I. a y a r e v a s ^ 2 5 5A N T R A K N Y G A Gryna karma I \\RMOS DIAGNOSTIKA - Kaip jūs manote, kiek šiuo metu Avalam Žemėje? - klausia mano pašnekovas. - Vieną aš neseniai mačiau, - atsakau aš. - Devyniolikmetis vaikinas su didžiuliu piktybiniu augliu ant kaklo, epilepsija ir apsiblaususią sąmone. Praeitame gyvenime jis buvo kaip tik tas, kurį žmonės vadina Avataru. Tačiau prisirišo prie savo misijos. Apvalyti jį galima buvo pažeminus šioje misijoje. Jam padaryti nuoskaudą turėjo ne vienas žmogus, o visuomenė ir žmonija. Ir jis pradėjo pykti ant viso pasaulio. Siame gyvenime, kad jo agresija neužmuštų žmonijos, jį apsaugojo ligomis. Jis neseniai mirė. Kuo aukščiau pakilusi ir kuo skaistesnė siela, tuo daugiau pastangų jai reikia įsikūnyti į.žemišką pasaulį ir jame būti, vystyti žemišką logiką. Jeigu nebūtų pasineriama į žemiškumą, tobulėjimas sustotų ir dvasia sustabarėtų. Todėl vakarykščiai Avatarai - ligoniai ir luošiai. Sąvoka Avataras atsirado Indijoje, kaip ir kastų suvokimas. Jeigu yra absoliučiai švarių dvasių, kurios daugiau nesusipurvins, vadinasi, turi būti ir purvinos dvasios, kurios iki visiško švarumo, iki Avataro lygio, niekuomet nepakils. Todėl jas reikia skirstyti į kastas. Lengva Šventojoje Dvasioje matyti Dievą ir natūralu moteriai mylėti dvasingą žmogų, - tai ją tobulina. Tačiau kai moteris myli nedorėlį ir niekšą, sunku įsivaizduoti, kad tai ją dar daugiau tobulina ir apvalo. Žemiškieji pavidalai, - ar švarūs, ar nešvarūs, - tik ploni apvalkalai, už kurių slypi Dieviškumas. Šventoji Dvasia liesi linija žemyn, nes tiesi linija, kad ir kur ji būtų nukreipta - lai mirtis. O gyvybė vystosi pagal sinusoidę. Ir kuo aukštesnio dvasingumo Avataras, gelbstintis žmoniją, tuo daugiau žemiškų kančių jis Inu patirti, kad savo galinga aukšta dvasia pakeltų ir išugdylų padą žemiausią žemiškume skendinčią sielą. l u s negalite atsikratyti paniekos įžeidusiam jus, - aiškinu pa, i< niiii. kadangi nesuprantate, kad jis tik vykdytojas, kad jam vadovauja Dievybe. Iš kitų jus reikalaujate adekvataus elgesio ir manote, kad žmonės turėtų elglis su jumis taip, kaip jūs su jais elgiatės. Tačiau žmonės reaguoja ne į jūsų elgesį, o į tai, koks jūs esate viduje, vadinasi, jų elgesys adekvatus jūsų vidinių dvasinių struktūrų švarai. Tai, kaip jūs elgiatės dabar, yra drauge elgesys ir aleity. Jūsų elgesys ir emocijos šiuo metu sąlygoja giluminį charakterį ir elgesio su jumis pobūdį ateityje. Poelgis įtvirtina ir leisingą, ir neteisingą pasaulėžiūrą, ir jeigu jūs manote, kad meilės jausmas gimsta Žemėje, tai jūsų poelgiai stiprins neteisingą pasaulėžiūrą. Tačiau jums suvokus, kad mylimą žmogų mylite po Dievo, jūsų poelgiai atitiks teisingą pasaulėžiūrą. Kiekvieno poelgio esmėje yra tam tikra pasaulėžiūra. Jeigu jūs manote, kad meilė gimsta Žemėje, jūsų aukščiausiu tikslu tampa

žemiškos vertybės. Jūsų tikslas ten, kur gimsta meilės jausmas. Jeigu jūs suvoksite, kad meilės jausmas gimsta tik iš Dievo ir duodamas mums tam, kad ji padidintume ir grąžintume atgal, jeigu suvoksime ir pajusime, kad meilės jausmas nėra mūsų nuosavybė ir mes neturime teisės jį valdyti, tik tuomet mums bus leista pajusti didesnę laimę Žemėje.' Šiuo metu aš kalbuosi su pacientu ir stengiuosi įveikti nemalonius, kankinančius pojūčius. Jis kreipėsi į mane klausdamas vis to paties: - Jau metai, kai stebite mane ir bandote išgydyti. Rezultatas lygus nuliui, nors visus metus aš darau viską, ką man sakėte daryti. Ar toliau gydytis yra prasmės? Kantriai ieškau žodžių, kad tik padėčiau, o ne pakenkčiau. Jeigu šiuo metu jis atsisakys kelio, kuriuo pradėjo eiti, jam tai bus katastrofa. Lėtai pradedu: - Keičiasi jūsų fizinė būklė ar ne, reikia suprasti vieną dalyką: niekinti ir smerkti netgi pačius nedoriausius - tai liga. Norint išsigydyti, jums reikia daugiau kontaktuoti su Dievu ir kaupti meilės jausmą. Pažvelkime, kas jums trukdo. Jūs daug meldėtės ir daug pastangų dėjote, tačiau svarbiausio dalyko nepadarėte - nepakeitėte savo charakterio. Malda pradeda veikti tuomet, kai ji įtvirtinta ir patvirtinta poelgiu. Jūs galite melstis milijoną metų, ir vis dėlto, jei gyvensite kaip ir anksčiau, nesiimdami konkrečių veiksmų charakteriui pakeisti, malda jums nieko nepadės. Tai pirma. Antra, aš nesitikėjau, kad jūsų agresija prieš žmones, nukreipta meilės žudymui, įsiskverbs taip giliai. Žinote, kad yra Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Dievas Sūnus yra materija, Dievas Dvasia - biolaukas, erdvė, Dievas Tėvas - tai, kas juos kartu pagimdo. Jeigu aš smerkiu, niekinu materialumą, žemiškumą, arba dėl to, kas žemiška, darausi agresyvus, mano siela prisiriša prie Žemės, pajuosta ir miršta. Negalima dalies iškelti aukščiau už visumą, nes viskas, kas žemiška, - dalis visumos, Dievo. Tačiau Šventoji Dvasia taip pat yra Dievo Tėvo dalis ir todėl^ negalima Jos padaryti garbinimo objektu. Žmogus, prisirišęs prie Šventosios Dvasios, pradeda nuo jos nusigręžti, jį traukia į žemumas, ir, kad ir kaip tai būtų keista, žemai puolęs apsivalo, kadangi Šventosios Dvasios aklas garbinimas pagimdo didžiulę agresiją ir luošina sielą stipriau, negu sudievinimas to, kas žemiška. Šiandien juodasielis, žemas žmogus - tai tas, kuris Šventąją Dvasią iškėlė aukščiau už Dievą ir pradėjo niekinti žmones, mažai teturinčius Šventosios Dvasios. Kadangi dar prieš mėnesį aš šito nežinojau, todėl negalėjau jųs perspėti, kad Šventosios Dvasios absoliutizavimas taip pat pavojingas.