S. Lazarevas - Karmos diagnostika 1-3

KARMOS DIAfiNOS'IIKA I'IRMA KNYCiA 7 Hiolauku savireguliacijos sistema Mielas skaitytojau, pirmiau, AUTORIAUS ŽODIS nei pradėsite skaityti šią knygą, Prieš jus ne tik nauja knyga, nagrinėjanti temą, kuri šiandien domina daugelį; čia aiškinama originali koncep­ pasitikrinkite savo emocinę būklę. cija, kaip pažinti dvasinio pasaulio, kuriam paklūsta materialusis pasaulis, dėsnius, o taip pat analizuojamos Primygtinai rekomenduoju - galimybės Įeiti Į bioenergetikos pasaulį. neskaitykite jos, jeigu jaučiatės už­ Svarbiausias knygos tikslas - praplėsti mus supančio pasaulio suvokimą, atskleisti ir išnagrinėti ji valdančius valdytas bet kokios neigiamos mechanizmus, ir pateikti taisykles, kaip Įžengiama į bioenergetiką, nes žmogaus tobulėjimas turi prasidėti emocijos: prislėgtas nuoskaudos, nuo pasaulio suvokimo, jo dėsnių supratimo ir savęs kaip vieningos Visatos sistemos dalelės įsisąmoninimo. būdamas susierzinęs ar jausdamas Šiuolaikinė žmonija labai nutolo nuo dvasinių ištakų, priešiškumą kokiam nors žmogui, todėl panaši į prakiurusį laivą, kurio variklis sugedęs, kapitono nėra, o komanda susivaidijusi. Kai kurie ekipažo situacijai ar daiktui. nariai pradėjo lai suvokti, pasigirsta kvietimų taikytis ir remontuoti laivą. Tačiau didžiausia bėda, - ir jos niekas nenujaučia, - kad laivas artėja prie rifų ir netgi variklio remontas negali išgelbėti laivo ir jo komandos, jei nebus pakeista plaukimo kryptis. Žmonijai gresia kur kas didesnis ir rimtesnis pavojus negu branduolinis karas, tasai pavojus - dvasios pakri­ kimas. Baisiausi praradimai tie, kurių mes nepastebime ir nejaučiame, nes mirtis pradžioje atsiranda biolauko lygmenyje, o tik po to - kūno lygmenyje. Dabar šis procesas artėja prie kritinio taško, nes nuo mūsų dvasingumo šiandien priklausys mūsų vaikų ir vaikaičių rytdiena. Taigi, kuo skurdesnis mūsų dvasingumas šian­ dien, tuo skurdesnė bus mūsų palikuonių dvasinė ir fizinė sveikata. Informacija, kurią aš gavau, tyrinėdamas žmonijos biolaukų struktūras, labai rimta.

Šventųjų, aiškiaregių, pasaulio religijų įkūrėjų sukauptas dvasinis potencialas šiuo metu beveik visiškai išsemtas, o strateginis mąstymas nevystomas, ir tai kelia didelį pavojų. Milžiniškos bioenergetikos galimybės nukreiptos ne suvokti aplinkiniam pasauliui, numatyti ateities problemas ir joms užbėgti už akių, o spręsti primityvias, taktines trumpalaikes užduotis. Žmonija priartėjo prie tos ribos, už kurios - arba dvasinis atgimimas, arba žūtis. Išsigelbės žmonija tik tuomet, jeigu kiekvienas žmogus ieškos dvasingumo pats ir įsisąmo­ nins, kad mes kiekvienas esame atsakingi už žmonių likimus ir Visatos gyvavimą. Įsivaizduokite, kad žmogus, kuris nori išmokti vairuoti automobilį, yra pasodinamas į mašiną, jam užrišamos akys, įduodamas į rankas vairas, apčiuopomis parodoma, kur paspausti greitį, ir tuo mokymas baigiasi. Maždaug tiek šiuo metu bioenergetikos žinių per labai trumpą laiką ir nelabai mažą pinigų sumą galima įsigyti daugelyje ekstrasen- sorikos mokyklų. Šios mokyklos viena nuo kitos skiriasi tik \"automobilio marke\" ir \"variklio galingumu\". O pradėti reikia nuo kelių eismo taisyklių ir automobilio sandaros išstudijavimo. Jei nesuvoksime mus supančio pasaulio, pačių savęs ir rimtai nepasiruošę skverbsimės į bioenergetiką, tai galime susilaukti liūdnesnių pasekmių, negu važiuodami automobiliu su užrištomis akimis. Todėl ši knyga skirta elgesio taisyklėms dvasios sferoje. Dar vienas perspėjimas. Norėdamas geriau išaiškinti atskiras temas, aš privalau duoti šiek tiek informacijos apie įsiskverbimo į biolaukų struktūras techniką. Niekam nepatariu vos perskaičius knygą, griebtis tai daryti. Tai pavojinga ne tik žmogui, lengvabūdiškai norinčiam pakartoti mano patirtį, bet ir jo artimiesiems. To gali imtis tik labai nedaugelis žmonių, turinčių tam tikrų sugebėjimų ir rimtai pasiruošusių. Dar pridursiu, jog daugumai skaitytojų šioje knygoje pateikta informacija atrodys nelauktai nauja ir primins fantastikos pasaulio scenas. Tačiau aš - tyrinėtojas, ir kad ir kokie neįtikėtini jums pasirodytų pateikti faktai ar išvados, jie šiandien yra visiškai realūs, daug kartų patikrinti ir patvirtinti mano darbo rezultatais.

KARMOS DIAGNOSTIKA PIRMA KNYGA I SKYRIUS BIOLAUKO SAVIREGULIACIJOS SISTEMOS KONCEPCIJA IR JOS VYSTYMOSI ISTORIJA \"Kai vienas vienuolis, dešinu metų nuolatos meldęsis ir prašęs Dievą išgijimo malonės, ją gavo ir pasisakė apie tai savo vyresniajam, tas jam liepė eiti vėl melstis, kad Dievas atsiimtų duotą malonę, o suteiktų kitą - matyti savo nuodėmes\". Mano tyrinėjimų bioenergetikos srityje rezultatai pagrįsti dvidešimties metų darbu šioje srityje ir filosofiniu pasaulio suvo­ kimu; pagrindinės filosofinės ir teorinės prielaidos įtikinamai patvirtintos praktika. Apie ką ši knyga? Prieš žmoniją dabar yra iškilusios labai didelės problemos, ir nuo to, ji išspręs tas problemas ar ne, priklauso mūsų ateitis. Yra įsivyravus nuomonė, kad pagrindinės problemos atsirado dėl blogų ekologinių sąlygų, branduolinio karo grėsmės ir kitų išorinių priežasčių. O iš tikrųjų blogio priežastis glūdi pačiame žmoguje, nes, norėdami pakeisti pasauli, pirmiausia turime pasikeisti mes patys. Save pakeisti daug sunkiau, negu pasaulį, šiuo metu mes neturime svertų, priemonių, sistemų radikalioms savo mąstymo, pasaulėžiūros, savo dvasingumo permainoms. Šiuolaikinių filosofų ir Mokytojų siūlomi būdai geriausiu atveju yra bandymas permąstyti jau sukauptą žinojimo bagažą, o tuo tarpu pagrindines jėgas privalome nukreipti pasaulio suvokimui ir savęs tobulinimo kelių ieškojimui. Norint pakeisti pasaulį, jį paveikti, reikia jį suprasti, nes pasaulėvoka - jo pakeitimo pradžia. Mes dažnai naudojamės iškraipytais teiginiais apie pasaulį ir tarsi apakėliai stengiamės jį pavergti, o iš esmės - sunaikinti, kartu naikindami ir save. Turime suvokti, kiek esame priklausomi nuo pasaulio ir kiek su juo susiję, žinoti dėsnius', pagal kuriuos pasaulis gyvena ir vystosi. Pagrindinė tyrinėjimų, kuriuos aš atlieku, kryptis yra suvokti žmogų, sąmonę, pasąmonę, Visatą.

10 Jau laikas atsisakyti primityvaus materialistinio teiginio, kad žmogaus pradžia ir baigmė yra fizinis kūnas. Žmogus - lai labai sudėtinga informacinė-energetinė sistema, kurioje fizinis kūnas ir sąmonė sudaro vos kelis procentus, o devyniasdešimt penki-devyniasdešimt aštuoni šios sistemos procentai - tai informaciniai-energetiniai pasąmonės klodai, mums ne mažiau nepažįstami kaip ir Visata. Tyrinėdamas, kaip atstatyti žmonių sveikatą ir užkirsti kelią ligoms, aš pirmiausiai ieškau jų atsiradimo priežasčių ir kaskart įsitikinu, kad žmogui būtina dvasiškai ir intelektualiai tobulėti. Gaila, bet šiuo metu nėra vieningos žinių sistemos, kuri padėtų atskleisti žmogaus bioenergetinius sugebėjimus jam nepakenkdama. Bioenergetikos galimybės tokios milžiniškos, kad įžengti į šią sritį dera labai atsargiai, palaipsniui, ir pirmas žingsnis turėtų būti šviesesnė žmogaus etika. Etika ir pasaulio suvokimas yra aukščiausia apsaugos sistema, tačiau apie tai mes žinome labai nedaug. Kiekvienam rimtam procesui reikia gerai pasiruošti, nes to nepaisydama žmonija, užuot tobulinusi dvasią, keitusis į gera, gali išsigimti ir pražūti; deja, tokių tendencijų ir tokio proceso užuomazgos jau egzistuoja. Aš pasistengsiu atskleisti prastos žmonių fizinės būklės priežastis, parodyti galimybes ir būdus ją pakeisti koreguojant subtiliąsias biolaukų struktūras, nurodysiu, ką reiškia turėti būtinų žinių apie bioenergetiką ir žmogaus galimybių vystymą. Mus supančio pasaulio suvokimas ir didžiausia savidrausmė turi būti mūsų dvasios permainų pagrindas - šiuo metu tai svarbiausia išlikimo sąlyga. Knygoje duota informacija tiesiog būtina norint suvokti, kokios sudėtingos problemos šiuo metu iškyla kiekvienam žmogui, kadangi per pastaruosius dvejus-trejus metus Žemėje smarkiai paaštrėjo visi energetiniai procesai ir tai, kas bioenergetikoje vadinama karma, atpildo dėsniu, veikia dešimteriopai greičiau negu anksčiau. Aš į naują pasaulėvoką veržiausi visą gyvenimą. Nuo mažens jaučiausi turįs didelių sugebėjimų, tačiau savo jėgas intuityviai nukreipiau ne jų vystymui, o apmąstymams apie pasaulį, nes visuomet jaučiau, kad jį suvokti svarbiau, negu kaupti ir vystyti sugebėjimus. Buvau daug girdėjęs apie tai, kokios didelės galios turįs prakeikimas, persiduodąs šeimoje iš kartos į kartą. Grožinėje literatūroje apstu lokių pavyzdžių. Labai stiprų įspūdį man padarė atvejis, aprašytas L. Blavats- kajos knygoje \"Indostano olose ir labirintuose\", kurią perskaičiau aštuntame dešimtmetyje.

Viename Indijos kaimelyje Blavatskaja kalbėjosi su kadaise galingo valdovo palikuoniu, papasakojusiu, kad kartą savo kelionės melu, kaip buvo įprasta, valdovas gausiai apdovanojo išminčius, o vieną pamiršo, ir tas, mirtinai įsižeidęs, valdovą prakeikė. Išsigandęs valdovas parklupo prieš jį ir pradėjo maldauti atleidimo. Čia įvyko, mano nuomone, įdomiausias dalykas. Išminčius atsakė, kad jau esą per vėlu, nes prakeikimas jau įgavęs galios ir jo nebegalima sulaikyti - valdovas prarasiąs sostą, tačiau jo ir jo palikuonių gyvybę išminčius pasistengsiąs išsaugoti. Taip vėliau ir atsiliko: valdovas sostą prarado, o jo palikuonys buvo išblaškyti po visą Indiją. Mano kelias į bioenergetiką ėjo susipažįstant su magija, burtininkavimu, su žiniuonių ir šiaip daktaraujančių žmonių praktika. Aš daug važinėjau, gilindamasis į tai. Kiekvieną kartą, analizuodamas naują informaciją, norėdavau rasti pirminę priežastį, suvokti, kur yra šeimos nelaimių išlakos, kodėl kartais išmiršta visa giminė ar iš kartos į kartą paveldimos ligos... Man buvo visiškai aišku, kad genai negali būti šios informa­ cijos šaltinis, ji išsaugoma ir perduodama palikuonims tik per biolaukus. Kai šis įsitikinimas pasiekė tam tikrą lygį, man beliko tik \"smulkmena\" - surasti žmogaus biolauke struktūras, atliekančias tą darbą, išsaugančias ir perduodančias informaciją iš kartos į kartą. Šias struktūras, kurių buvimu aš tvirtai tikėjau, pavadinau stabiliomis informacinėmis grupuotėmis ir nuo devinto dešimtmečio vidurio atkakliai bandžiau jas surasti žmogaus biolauke. Man tai pavyko padaryti 1990 metų pradžioje tokiu būdu. Kartą Pirmajame medicinos institute į mane kreipėsi toks ekstra­ sensas, prašydamas padėti sudėtingu gydymo atveju: ligoniui buvo suardytas biolaukas, po gydymo jis neilgam laikotarpiui atsistatydavo, o vėliau vėl suirdavo. Tai, kas įvyko toliau, galima pavadinti staigiu sąmonės praskaidrėjimu. Išpurėjęs, tarytum vata ligonio biolaukas, kurį aš visuomet jausdavau kaip tuštumą, staiga tapo stangrus, aš supratau, kad jis reaguoja į mano įsiveržimą. Rankomis pajutau galingas struktūras, praeinančias per biolauko sutrikimo vietas. Akimirksniu visiškai pasikeitė mano suvokimas: ką anksčiau suvokdavau kaip plyšį, dabar jaučiau kaip stabilias struktūras, sukeliančias biolauko deformaciją, vyko energijos nuotėkis. Man pasidarė aišku, kad biolauke suradau tai, ką mes vadiname liga, kas nusako žmogaus fizinę būklę. Tai buvo kokybinis mano žinių pakitimas, nes teikė galimybę ne tik gydyti, bet ir užkirsti ligoms kelią.

I'IRMA KNYCiA S c r g c j u s I. a z a i c v a s liiolaukn savireguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA Nusprendžiau surinkti grupę, išmokyti ją šio metodo ir imtis daugelio ligų profilaktikos, o tam nereikėsią jokių vaistų, reikia tik gerai įsisavinti šį metodą. \"Palaiminti tikintys\"... Tokiu būdu žmones gydžiau maždaug metus ir maniau, kad šios struktūros nusako tik kūno būklę. Tačiau pamažu kaupėsi faktai, netelpantys Į toki apibrėžimą. Gydymo procese ryškiai pasikeisdavo žmonių charakteriai, netgi likimai. Analizuodamas šiuos pakitimus, aš pastebėjau, kad charakteris, likimas ir liga tarpusavyje susiję, bet šio ryšio yra daug variantų. Stebimos biolaukų struktūrų deformacijos įvairiai pasireiškia: vienokia ar kitokia liga, psichiniais nukrypimais, patologinėmis charakterio deformacijomis, traumomis, gyvenimo nesėkmėmis. Įsigilinęs į šiuos faktus padariau išvadą, kad sveikata, charakteris ir netgi žmogaus likimas nustatomi pagal karmos struktūras. Visa informacija apie žmogų ir jo kūną užkoduota biolauke, be to, egzistuoja biolaukų ir fizinių struktūrų dialektinis ryšys, abipusė sąveika. Žmogaus likimas ir charakteris taip pat užkoduoti biolaukų struktūrose ir jeigu jas veiktume palaipsniui, daug ką galėtume pagerinti. Kuo ilgiau aš šiuos dalykus tyrinėjau, tuo nuostabesnių atras- davau faktų. Pasistengsiu atskleisti metodo galimybių diapazoną, pateikdamas pavyzdžius iš įvairių ligų gydymo, sudėtingų gyvenimo situacijų koregavimo, parodydamas metodo galimybes testuojant įvykius, negyvosios gamtos objektus ir apibūdindamas kitus tyri­ nėjimus. Pradžioje aš dirbau tradiciniais ekstrasensorinio energetinio poveikio metodais. Ligoninėje gulėjo moteris, kuriai buvo nustatytas plaučių pabrinkimas, jos būklė buvo labai sunki, gydytojai netikėjo, kad ji gali pasveikti. Paprašius jos dukrai, aš pradėjau moterį gydyti per nuotolį. Poveikiui prasidėjus, po kiek laiko ligonė atsisakė deguonies pagalvėlės. Gydytojai nesuvokė, kas jai atsitiko. Tiesiog akyse moteriai darėsi geriau, žandai parausvėjo, ji atsisėdo lovoje ir paprašė valgyti, nors prieš tai jau keletą dienų maisto atsisakydavo. Kitas atvejis: mano brolis, chirurgas, operuodamas nebejauną, labai išsekusią moterį, įsipjovė ranką. Ranka ir limfmazgiai jam sutino, prasidėjo kraujo užkrėtimas. Būklė buvo gana sunki, nes antibiotikai pasirodė neveiksmingi. Aš pabandžiau jį gydyti. Po kelių minučių nuo poveikio pradžios jam ėmė aštriai dilgčioti limfmazgius, po to pamažėle patinimas pradėjo slūgti, o po valandos temperatūra sunormalėjo ir brolis ėmė sveikti. Kas mane pastūmėjo gydyti žmones? Maždaug dešimtį metų vykdžiau tyrimus, studijavau literatūrą apie Rytų metodus, orientavausi, kokiais būdais galima daryti energetinį poveikį žmogui.

-jus La y. a r e v a s I'IRMA KNYCIA 13 KARMOS DIAGNOSTIKA Hk.lauko savireguliacijos sistema Karlą pabandžiau ir gydyti. Paskatino mane stulbinantis Rasputino biografijos faktas. Atsiminimų apie Rasputiną autorė atėjo pas jį slogios nuotaikos, nes Kijeve buvo bemirštanti jos draugė. Tai sužinojęs Rasputinas prižadėjo ją išgelbėti. Jis atsistojo kambario vidury ir akyse pradėjo blykšti, pasidarė baltas kaip vaškas, pastovėjo kokias dvi minutes, o po to vėl parausvėjo ir pasakė: \"Viskas gerai, draugė gyvens\". Po kelių dienų buvo gauta telegrama, patvirtinusi, kad draugė sveiksta - gydytojai stebisi, bet jos gyvybė jau nebe pavojuje. Kai pažįstamų mergytė pradžioje susirgo tymais, o vėliau prasidėjo komplikacijos: meningitas ir abipusis plaučių uždegimas, aš prisiminiau Rasputiną ir nutariau išbandyti savo poveikį. Man labai norėjosi padėti, visa širdimi troškau atlikti pareigą ir jeigu yra nors tūkstantinė dalelė vilties, ja pasinaudoti. Pirmadienį, apie antrą valandą dienos, aš susikoncentravau ir perdaviau mergytei savo nuoširdų norą, kad ji pasveiktų. Fiziškai pajutau, kad kažkas pasikeitė, aš padariau jai įtakos. Atsirado žinojimas, kad sugebėjau padėti. Kai trečiadienį aš susitikau mergytės tėvą, sužinojau, kad jo dukrai pasidarė geriau. - Kada ėmė darylis geriau? - paklausiau aš. - Užvakar vidurdienį, apie antrą valandą dienos, - atsakė jis. 1988 metais į mane kreipėsi viena moteris, susirūpinusi, kad jos dukrai smarkiai blogėja rega. Mergaitę buvo pradėta gydyti Pirmajame medicinos institute, tačiau, nors gydytojai labai stengėsi, ligos priežasties neįstengė nustatyti, o rega vis blogėjo. Infekcijos jie negalėjo rasti, o gydymas antibiotikais nedavė jokių rezultatų. Kairės akies rega buvo šeši, o dešinės - penkiasdešimt procentų ir vis ėjo blogyn. Aš pradėjau gydyti mergaitę per nuotolį. Jau po pirmo seanso pastebėjau pagerėjimą ir pasiūliau atlikti dar du ar tris seansus. Po dviejų savaičių mergaitė pasveiko ir ją išrašė iš instituto reginčią šimtu procentų. Susirgimo priežasties aš neradau, bet procesą sustabdžiau ir įstengiau regą atstatyti. Ėjo laikas. Mergaitė regėjo normaliai, bet po kelių mėnesių staiga jai ėmė skaudėti inkstus. Ištiktą aštraus inkstų skausmų priepuolio, ją paguldė į ligoninę, leido antibiotikus ir vėl - jokio pagerėjimo. Po kiek laiko ją išrašė iš ligoninės su blogomis analizėmis ir tebeskaudančiais inkstais. Aš atlikau keturis seansus, ir mergaitė vėl visiškai pasveiko. Buvau laimingas: medicina bejėgė, jokie vaistai nepadeda, antibiotikai visai neefektyvūs, o aš - padėjau. Tuomet dar nesupratau, kaip susiję visi organai, nežinojau, kad liga gali persikelti iš vieno organo į kitą, ir juo labiau nežinojau,

I'IKMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema kad šios grandinės grandys - žmogaus charakteris, likimas, dvasingumas ir kiti parametrai. Taigi mergaitę išgydžiau. Praėjo dar dveji metai. Ir kai mano žinių lygis išaugo, pamačiau, kad žmogaus organizmas - vieninga sistema, kurioje sveikata, likimas, charakteris ir psichika - neatski­ riamai susiję. Sutikęs mergaitės motiną, apgailestaudamas sužinojau, kad tiek mergaitės sveikata, tiek savijauta puiki, tačiau likimas visai nenusisekęs. Testuodamas pastebėjau, kad jos likimo parametro reikšmė labai neigiama. Tai dažniausiai sukelia didelius nemalonumus. Tuomet ir suvokiau, kad galvodamas tik apie sveikatą, orientuodamasis tik į kūną, aš atitaisiau vieną mazgą iš sistemos \"žmogus\" ir pabloginau visa kita. Išgydžiau žmogų, bet nepašalinau jo ligos priežasties ir ji persikėlė į likimo parametrus. Supratau, kad gydyti reikia visą organizmą kaip vieningą sistemą. Tai padėjo pamatyti tas užuomazgas, tikrąsias priežastis, kurios viskam realiai daro poveikį. Kaip parodė testavimas, visų mano pacientės nemalonumų priežastis buvo stipri nuoskauda, kurią pajuto tėvui jos motina, kai buvo nėščia - tai deformavo biolaukų struktūras, atitinkančias dukros sveikatą ir likimą. Keletą metų aš gydžiau per nuotolį ir rankomis. Šio metodo netobulumą pastebėjau maždaug prieš penkerius metus. Tada, vienoje šeimoje gydydamas vaikus, atkreipiau dėmesį į blogą jų senelės sveikatos būklę ir pasisiūliau jai padėsiąs. Senelė atsisakė. Ji sakė, kad dėl stenokardijos greitąją pagalbą jai reikią kviesti penkis šešis kartus per savaitę, tačiau ji jau susitaikiusi su tokia padėtimi ir netikinti, kad galėtų būti geriau. Pagal biolauką man buvo matyti, kad jos širdis sveika. Aš padariau kelis seansus, ir kiekvieną kartą moters sveikata gerėjo. Trečio seanso metu aš ranka pajutau biolauko deformaciją, širdies plote buvo juntami biolauko sutrikimai. Pervedus keletą kartų ranka, deformacijos išnyko, biolaukas išsilygino, tačiau po keleto dienų priepuolis pasikartojo. Tuomet padariau išvadą, kad čia veikia kažkoks man nežinomas mechanizmas. Reikėjo jį suvokti. Analizuodamas ligonės būklę aš pajutau, kad ji priklauso nuo kažkokio įvykio jos gyvenime. - Kas pas jus atsitiko prieš dvejus metus? - paklausiau. - Mano sesuo numirė. - Ką jūs tuomet pajutote? - Ji buvo tokia sveika, stipri - ir mirė, o aš ligota - ir gyvenu. Aš supratau, kur ligos priežastis: jos pasąmonėje liko didžiulis stresas, kuris ir sukeldavo stenokardijos priepuolius. Norint jį

I'IKMA K N Y G A 15 KARMOS DIAGNOSTIKA pašalinti, reikėjo pakeisti moters pasaulėžiūrą, jos požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Aš jai paaiškinau, kad mirtis - tai perėjimas į kitą būklę ir nereikia jos laikyti didžiule tragedija. Negalima gailėtis praeities, nes jos gailėdamas žmogus nesąmoningai bando ją pakeisti, išstumti iš vėžių, o to jokiu būdu negalima daryti. Tai sukelia didžiulį nekontroliuojamą energijos išeikvojimą. Norėdamas sustabdyti energijos nuotėkį, galintį sukelti labai rimtas pasekmes, organizmas jį blokuoja liga fiziniame lygmenyje. Aš atlikau su moterimi keletą autogeninių treniruočių, ir priepuoliai daugiau nesikartojo. Didelis stresas, nepritarimas kam nors ar praeities gailėjimas, lydimi ir įtvirtinami emocijų, nusėda pasąmonėje ir sukelia rimtas ligas, kadangi deformuoja biolaukų struktūras. Energetinė korekcija gali išlyginti šias struktūras, tačiau ne visuomet, o svarbiausia - pati nesveikatos priežastis nepašalinama, taigi bet kokiu metu gali atsirasti kitoje vietoje. Aprašytas atvejis patvirtino, kad be metodiško tikslumo, nenustačius diagnozės ir nesuvokus ligos priežasčių, gydymas bus aklas ir neperspektyvus. Jeigu aš negaliu pasakyti, kaip gydau, kuo gydau - tai klaidžioju patamsyje. Toliau savo metodą vysčiau Pirmajame medicinos institute, kur gydžiau ligonius ir drauge bandžiau spręsti, kokia turi būti gydančiojo apsauga nuo negatyvių biolaukų poveikio. Dirbau mėnuo po mėnesio, o rezultatai buvo nežymūs. Kartą gydžiau moterį, aiškiai piktos akies nužiūrėtą, mačiau biolauke šio nužiūrėjimo struktūrą ir supratau, kad pašalindamas struktūrą pašalinčiau ir nužiūrėjimą. Tuomet dar nenutuokiau, kas tai karmos struktūros, laikiau jas kito žmogaus negatyvaus poveikio rezultatu, įneštu į biolauką. Visus, kurių biolauke mačiau tokius iškrypimus, gydžiau mechaniškai šalindamas struktūras, ir žmonėms pagerėdavo. Tačiau vėliau atsirado pacientų, kurių biolaukų deformacija negalėjo būti piktos akies nužiūrėjimo padarinys. Pavyzdžiui, atėjo moteris su mažu vaiku. Aš matau, - jos ir vaiko biolaukuose struktūrų deformacijos vienodos ir jos sukeltos kažkokių konkrečių įvykių moters gyvenime, be to, moters laukų deformacijos yra susidariusios keletą metų anksčiau. Jau žinojau, kad tokios deformacijos susietos su etiniais pažeidimais. Jie atsiranda, kai žmogus ko nors neapkenčia arba ant ko nors pyksta. Aš galėjau šias deformacijas pašalinti magiškomis priemonė­ mis, - užkeikimu, žvilgsniu, - arba rankomis. Tai, kad mačiau ne fizinio kūno biolauką, o informacinį biolauką, suvokiau vėliau, todėl gydžiau tradiciniu bioenergetikos metodu: susikoncentruoda­ vau, vedžiodavau rankomis - ir deformacijos išnykdavo. Štai tuomet nutariau išbandyti savo galimybes, nustatyti savo krūvio ribas ir pradėjau priiminėti per dieną po trisdešimt -

16 PIRMA KNYGA Sergejui, I a / a l e v a s liiolauko savireguliacijos sistema \" KARMOS DIAGNOSTIKA keturiasdešimt žmonių. Man buvo įdomu, kiek galiu ištverti. Pojūčiai buvo neįprasti. Po savaitės tokio darbo ėmiau jaustis pavargęs, pareidavau namo vos gyvas, pažaliavusiu veidu. Paskui pastebėjau, kad kažkas darosi mano energetikai, atsirado pojūtis, tartum mano smegenys \"virtų\". Aš žiūrėjau į save kaip tyrinėtojas ir dirbau su maksimalia perkrova, nenutraukdamas eksperimento. Buvo įdomu, kaip organizmas išsisuks iš šios situacijos? Ir organizmas pasirinko ne patį geriausią būdą... Aš lai suvokiau ne iš karto. Pas mane gydytis atėjo jauna moteris. Pagydžiau ją per du seansus ir paprašiau, kad ateitų dar kartą - pasitikrinti. Kai kitą kartą ji atėjo, atkreipiau dėmesį į keistus pakitimus: ji buvo išblyškusi, pasirodė alerginė reakcija ir nukrypimai psichikoje. Aš nieko negalėjau suprasti, paėmiau jos namų telefoną ir bandžiau gydyti per nuotolį, telefonu. Paprašiau motinos parašyti, kas dukrai darosi. Buvo visiškai nestandartinis atvejis - pirmą kartą po mano poveikio žmogaus būklė pablogėjo, be to, smarkiai. Merginai ant odos tose vietose, kur aš vedžiojau rankomis per dvidešimt - trisdešimt centimetrų virš kūno, atsirado išbėrimas, niežulys. Kai perskaičiau motinos raštelį ir suvokiau, kas vyksta, mane apėmė siaubas. Buvo aišku: tai, ką aš darau - vampyrizmas. Aš ėmiau iš jos energiją. Perkrovęs savo organizmą, išprovokavau savyje nesąmoningą vampyrizmą ir pradėjau semtis energijos iš savo pacientų. Reikėjo liautis gydžius, nes mano organizmas bet kuriuo kritišku atveju išsisuks būtent taip - semsis energijos iš ko kito. Kadangi aš dirbu per nuotolį, galiu energijos semtis iš bet kurio žmogaus. Padėtis buvo be išeities. Pamatęs, kad tolesnis darbas neturi perspektyvos, nutariau visam laikui palikti bioenergetiką. Nenutolau nuo šiuolaikinių ekstrasensų klasikinių darbo principų, bet, sudaręs perkrovos sąlygas, po kelių dienų nustačiau, kad energijos įpumpavimo ir bekontaktinio masažo metodai neperspektyvūs, tai ne tas gydymas, kurio siekiau visą gyvenimą. Aš galiu gydyti valios jėga per nuotolį, žinau visus taškinio masažo būdus, gerai išmanau gydymą kvėpavimo technikomis ir tinkama mityba. Tačiau suvokiau, kad visi šie metodai ligoniui duoda tik palengvinimą, bet neišgydo. Mane stengėsi moraliai palaikyti gydytoja, su kuria tuomet drauge dirbome, prašė nedaryti skubotų išvadų, pailsėti ir pagalvoti. Kaip tik tuo metu mes gavome pakvietimą iš Voznesenije gyvenvietės ligoninės gydytojo atvvykti pas juos per Velykas pailsėti. Tai buvo pačiu laiku, aš pagalvojau, kad pailsėjęs ir apmąstęs situaciją, galėsiu priimti sprendimą, be to, nesąmoningai tikėjausi gauti kokį nors ženklą, ar turėčiau tęsti darbą ir ar rasiu išeitį.

PIRMA KNYGA 17 KARMOS DIAGNOSTIKA Mes išplaukėme į Onegos ežerą, apžiūrėjome šešioliktame amžiuje statytą medine cerkvę. Velykų diena buvo nuostabi, su staigiom oro permainom: snigo, lijo, švietė saulė ir staiga tiesiog virš mūsų galvos pasirodė vaivorykštė. Aš ežere išsimaudžiau ir pasijutau atgijęs, atsirado įsitikinimas, kad darbą tęsti reikia, tačiau turiu surasti tokį metodą, kuris leistų žmogų gydyti, nepaveikiant jo energetiškai. Ir aš pradėjau ieškoti. Pabandžiau daryti poveikį karmos struktūroms, kurias matydavau žmoguje. Suradęs priežastis, sukeliančias karmos struktūrų deformacijas, aiškindavau jas pacientui. Visiškai atsisakiau poveikio rankomis. Tai buvo kankinantis laikotarpis, nes pradžioje teturėjau metodo gaires, ir poveikio rezultatai būdavo silpnesni, negu dirbant rankomis. Keli mėnesiai praėjo metodą bešlifuojant ir pamažu pradėjo rodytis rezultatai, kurių aš negalėdavau pasiekti dirbdamas rankomis. Tuomet suvokiau, kad ateitis priklauso šiam. metodui, kad pirmiausia reikia surasti ir ištirti karmos sutrikimų priežastis, išnagrinėti informaciją ir perduoti ją žmonėms, nes išgydyti aš galiu šimtus, o išaiškinti ligų priežastis ir būdus joms pašalinti - milijonams. Nuo to momento aš tapau tyrinėtoju ir tik tyrinėtoju. Vampyrizmo apraiška gydymo metu pastūmėjo mane suvokti, kad ligos atsiradimas susijęs su etikos dėsnių nesilaikymu, todėl ir gydymas turi būti nukreiptas į šių dėsnių nesilaikymo suvokimą ir į žmogaus pasaulėžiūros pakeitimą. Liga yra vienas iš dvasingumo vystymo mechanizmų. Tokia informacija buvo pateikta prieš daugelį amžių Šventose Knygose, taigi seniai mums žinoma, tik kurį laiką ją buvome pamiršę. Svarbiausia - suvokti savo klaidas, suprasti jas ir per atgailą pasiekti harmonijos su Visata, su Dievu. Matydamas žmogaus karmos struktūras, aš galiu įvertinti bet kokį gydomąjį poveikį. Matau, kaip keičiasi žmogaus fizinės ir biolaukų struktūros, įvertinus savo poelgius, nes kūnas priklauso nuo dvasios ir kartu veikia dvasią. Todėl gydymas turi veikti ir kūną, ir sielą. Pirmiausia - sielą ir dvasią, nes jos pirminės. Biolaukų struktūrų deformacijų pašalinimas per suvokimą, atgailą duoda puikių rezultatų ir atstato žmonių fizinę sveikatą. Kadangi tarp biolaukų deformacijos ir ligos fiziniame lygmenyje pasirodymo egzistuoja tam tikras laiko tarpas, metodas labai tinka ankstyvajai diagnostikai. Kiekvienas gydymo atvejis buvo bandymas įsiskverbti į ligos esmę, bandymas suvokti, kas tai yra liga, dėl ko ji atsirado ir kokį

KARMOS DIAGNOSTIKA vaidmenį ji vaidina žmogaus gyvenime. Biolauką aš tyriau rankomis, virgule, švytuokle. 1986 metais susipažinau su B. Poliakovu, vadovavusiu biodi- naminių matavimų laboratorijai. Vienas Poliakovo mokyklos pranašumų buvo tas, kad medicininei diagnozei nustatyti jis sėkmingai naudojo ponderomotorinį įrašymą ir pasiekė didelio tikslumo tiek objekto fizinio biolaukų klodo distancinėje, tiek ir kontaktinėje ekspresdiagnostikoje. Poliakovo darbo metode aš radau tai, kas man buvo svarbiausia: visų pirma, - diagnozės nustatymas, o po to - poveikis. Įsisavinęs ponderomotorinį įrašymą aš dar kurį laikotarpį bandžiau tirti pačią ligą, o ne jos priežastis, ir atkakliai ieškojau informacinių biolaukų. 1990 metams besibaigiant susidariau nuomonę, kad ligų priežastis yra biolaukų struktūrų sutrikimai ir gydyti reikia ne pasiligojusį organą, o biolauką. Rytų filosofijos mokymai patvirtino, kad subtilios biolaukų struktūros, susijusios su mūsų dvasia, sudaro pagrindą, ir aš tai visuomet nesąmoningai jaučiau. Aš mačiau biolaukų deformacijas, veikiančias fizinę žmogaus būklę, mačiau informacines struktūras, atsirandančias esant įvairioms ligoms ir, jas veikdamas, atlikdamas korekciją, siekdavau pakeisti ir pakeisdavau ne tik fizinę būklę, bet ir kitus žmogaus informacinės- energetinės sistemos parametrus. Palaipsniui iš atskirų elementų formavosi sistema, leidžianti daryti didelį poveikį, gydyti ne tik esančias, bet ir būsimas ligas, nes biolaukų struktūrų deformacija prasideda prieš penkerius-dešimtį metų iki ligos pasirodymo fiziniame lygmenyje. Įsitikinęs, kad biolauko deformacijos sukelia įvairius nukry­ pimus fiziniame lygmenyje, aš atsisakiau gydyti energetiniu poveikiu. Mano užduotis - tiksliai nustatyti diagnozę, mokėti išanalizuoti situaciją ir surasti pirminę priežastį. Liga - lai raudonas signalas, kad žmogus \"ne ten eina\". Mes ją visuomet laikėme katastrofa, stengdavomės pašalinti, o faktiškai liga yra perspėjimas, kad pridarėme klaidų, ir veikia kaip gelbėtoja. Žmogus sirgdamas ir kankindamasis turi suvokti savo klaidas, tobulėli dvasiškai, ieškoti naujų tobulėjimo kelių. Tai mane pastū­ mėjo išstudijuoti žmogaus dvasingumo parametrus. Mano atrastąjį karmos tyrinėjimo metodą galima pavadinti grafiška aiškiaregyste. Aš matau ne tiek pačius įvykius, kiek pažeistus dėsnius, tai, kas įvyko, matau abstrakčia forma. Žinoda­ mas žmogaus priklausomybę nuo biolauko struktūros, aš analiza­ vau ryšius tarp elgesio, etinių nuostatų, sveikatos, struktūrų defor­ macijos formos ir, suvokdamas šiuos pažeidimus, gydžiau. Naudo­ jausi klasikiniu karmos įsisąmoninimu: jeigu žmogus serga, vadinasi,

KARMOS DIAGNOSTIKA šiame ar kuriame nors ankstesniame savo gyvenime kažką pažeidė. Kadangi praeitų gyvenimų peržvelgimas labai sudėtingas, aš pasitenkindavau vieno gyvenimo peržvalga, ir efektas būdavo didesnis, negu gydant rankomis. Tiesa, būdavo ir niuansų. Kai man atnešdavo dviejų trijų mėnesių sunkiai sergantį kūdikį, žinojau, kad paprasčiausia būtų pasakyti, jog ankstesniame savo gyvenime jis padarė daug prasižengimų ir dabar atsimoka, bet aš matydavau, kad kūdikio biolauko struktūrų deformacijos sutam­ pa su motinos, ir todėl prašyte prašėsi išvada, kad biolauko struktūros persiduoda vaikams iš tėvų. Tai buvo naujo mechanizmo atradimas - informacija perduoda­ ma ir paveldima. Kai koreguodavau motinos biolaukų deformacijas, vaikas tuojau pat pasveikdavo. Aš supratau, kiek daug vaiko sveikata priklauso nuo motinos elgesio, ypač nuo paskutiniųjų kelių metų prieš gimdymą. Didelė neapykanta nėštumo metu dažniausiai kūdikiui pasireiškia traumomis ar organų, esančių galvoje, pažeidimais: gali silpnėti regėjimas, klausa. Didelė motinos nuoskauda daro vaiką įžeidų. Motinos poelgiai iš anksto nustato būsimo žmogaus likimą ir sveikatą. Tėvo linijai pradžioje aš neskirdavau dėmesio, tik vėliau suvokiau, kad už vaiko kūną ir sielą atsakingi vienodai tėvas ir motina. Tėvai vaikams perduoda absoliučiai visą informaciją apie savo ir savo tėvų bei protėvių elgesį, o iš šios informacijos susidaro vaiko likimas, jo kūnas, charakteris ir dvasingumas. Tyrimai, kuriuos aš atlieku, sulig kiekvienu faktu vis akivaiz­ džiau patvirtina aplinkinio pasaulio, gyvos ir negyvos gamtos, žemesniųjų ir aukštesniųjų organizmų vienovę. Reikia pripažinti, kad tai aš visuomet jausdavau, o visa, kas vykdavo aplinkui, dažnai patvirtindavo šitą vienovę. Mano vaikystė prabėgo ant Azovo jūros kranto. Aš stebėdavau, kaip seklumose žaisdavo žuvų mailius, - pulkais narstydavo žuvelytės vandenyje, šokdavo savo šokius, slysdavo stačios vandens paviršiumi ant uodegytės galo. Taip džiūgauti gali tik protingų mums nepažįstamų ir nesuvokiamų būtybių vaikai. Vieną kartą žvejodamas stebėjau žuvį \"savižudę\". Prie kranto, netoli vandens pamačiau nedidelę, sunkiai kvėpuojančią žuvį. Norėjau ją paleisti į vandenį, bet ji staiga pašoko, blykstelėjo žvynais ir dingo vandenyje. Po kelių minučių šuolis ant kranto pasikartojo, po to - vėl į vandenį. Aš labai nustebau ir pradėjau ją stebėti atidžiau. Tai buvo vis ta pati žuvis, tokiu keistu būdu kažką sau sužinanti iš aplinkinio pasaulio. Ji atkakliai šokinėjo į krantą ir vėl į upę, rizikuodama, liks ar neliks gyva, jei pritrūks jėgu grįžti atgal į upę arba suklys ir nušoks

KARMOS DIAGNOSTIKA Į kitą pusę, tačiau ji tęsė savo šuoliukus nė karto nesuklysdama. O kas iš mūsų nėra nors kartą susidūręs su gyvūnų perspėjimais? Dirbdamas prie Ricos ežero ekskursijų vadovu, vieną kartą ant tako radau akmenimis primuštą gyvatę. Pagailėjęs įdėjau ją į polietileno maišelį, ketindamas paleisti kur nors miške, toliau nuo žmonių. Gyvatė buvo nedidelė, balzgana oda, ir aš kažkodėl nusprendžiau, kad ji nenuodinga. Ji suglebusi gulėjo maišelyje, nerodydama jokio aktyvumo, aš pradėjau prie jos priprasti ir užmiršdamas, kad tai gali būti pavojinga, kartais paglostydavau ją pirštu. Ji ilgai gulėjo nereaguodama, o po to staiga, lengvai pasukdama galvą, perkando maišelį. Supratau, kad tai perspėjimas, panešėjau ją į šalį nuo tako ir išleidau ant žolės. Gyvatė pradėjo pamažu šliaužti pirmyn, po akmenimis, o aš aikštingai po truputį prilaikiau jos uodegą. Ji kantriai grįžčiojo ir laukė, kol ją paleisiu. Aš vis prilaikiau ją, ir staiga gyvatė it žaibas pasisuko ir jos galva atsidūrė prie pat mano rankos. Ji žiūrėjo į mane, nebandydama įkąsti, bet perspėdama. Kaip aš nustebau, kai po kelių dienų instruktaže mums buvo parodyta mano pažįstamos gyvatės nuotrauka, - pasirodė, kad ši Kaukazo kalnų gyvatė yra mirtinai nuodinga. Vienas pirmųjų atvejų, kai aš sugebėjau pakeisti ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus būklę, buvo toks. Mergina labai mylėjo vaikiną, bet jie negalėjo būti kartu ir todėl išsiskyrė. Kelerius metus po išsiskyrimo ją kankino ši meilė, netgi ne tiek meilė, kiek kažkoks nesuvokiamas, labai kamuojantis jausmas. Ji suprato, kad neturi duotis jo kamuojama, bet ši priklausomybė egzistavo ir ją tiesiog žudė. Tai buvo panašiau į prakeikimą, negu į meilę. Mergina stengdavosi susipažinti su kitais vaikinais, tikėdamasi, kad kas nors jai patiks. Deja, taip tikrai nebuvo... Aš pradėjau analizuoti, ar dėl to kalta jinai. Ne, nekalta, gaunu atsakymą testuodamas. Kas kaltas? - Moteris, giminaitė, jos senelė. kalbaM. ano dideliam nustebimui, mergina žinojo, apie ką eina Jos senelė jaunystėje labai mylėjo vieną vaikiną, bet ištekėjo už kito dėl išskaičiavimo. Senelė nužudė savo ir vaikino meilę, o jos vaikaitė turėjo atkentėti dėl to, ką padarė senelė. Pakalbėjus su senele, jai supratus ir apgailestavus, kad pati nužudė meilę, pažeisdama Visatos dėsnius, mergina išsivadavo iš kančių. Aš supratau, kad šiuo metodu galima žmones ne tik gydyti, bet ir padėti jų sieloms, jų likimams. Tasai, kuris nors šiek tiek susipažinęs su ezoterine literatūra ar Rytų filosofija, be abejo, susidūrė su šimtu aštuoniais Visatos

PIRMA KNYGA 21 dėsniais. Aš ne kartą stengiausi juos visus rasti aprašytus literatū­ roje, deja, kol kas niekur neaptikau - galgi mums dar anksti juos visus žinoti... Mano darbo patirtis bioenergetikoje rodo, kad tarp daugybės pažeidimų, kurių žmonės pridaro, neatsiplėšdami nuo žemiškos kasdienybės, yra vienas pats sunkiausias - tai įvairiopos raiškos meilės nužudymas, o visi kiti pažeidimai - antriniai ir pasireiškia kaip nemeilės pasekmė žmogui nemylint Dievo, Visatos, savo artimųjų, vaikų, gamtos, žmonių... Kitas atvejis dar daugiau manyje sutvirtino įsitikinimą, kad karmos diagnostika leidžia gydyti žmonių sielas. Į mane kreipėsi moteris, kurią retkarčiais kankino keisti priepuoliai. Tam tikrais momentais jai atsirasdavo nenumaldomas noras iššokti per langą, nusižudyti, numirti. Ji prašydavo artimuo­ sius: \"Pririškite mane prie lovos, laikykite mane!\" Priepuoliai stiprėjo ir kartodavosi vis dažniau. Moteris bijojo, kad neištvers ir tai liūdnai baigsis. Mano tyrimai parodė, kad dėsnius pažeidė jos motina. Jos motiną labai mylėjo žmogus, kurį ji niekino, jai buvo malonu, kad kitas žmogus visiškai nuo jos priklauso. Motina žudė žmogaus norą gyventi ir meilę, jos žodžiai, mintys ir poelgiai sukūrė žudymo programą, kuri sugrįžo atgal, bet jau į dukrą. Negatyvios programos kartais grįžta lėtai ir ne visuomet į autorių, o dažnai į vaikus ar kitus giminaičius. Dukrai pakalbėjus su motina ir motinai suvokus savo kaltę, priepuoliai praėjo. Aš supratau, kaip glaudžiai mūsų tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių moralė susijusi su mūsų sveikata, psichika ir likimu. Kiekvienas naujas bendravimo su pacientais atvejis man atskleisdavo vis naujus elementus, sudarančius sistemą, kurią šiuo metu aš vadinu biolauko savireguliacijos sistema. Biolauko savireguliacijos sistema - tai grįžtamasis ryšys su Visata. Jos esmė byloja, kad bet koks žmogaus poelgis, geras ar blogas, per vieningą energetinį Visatos biolauką grįžta pas jį atgal. Mes nuolat girdime, kad už gerus poelgius skatinama, o už blogus baudžiama, bet kažkodėl mus supančiame pasaulyje nedaugėja gerų ir juo labiau nemažėja blogų poelgių. Mano nuomone, šį dalyką geriausiai išaiškino garbusis Augustinas. Jis sakė, kad Dievas visuomet baudžia blogį, tačiau šis procesas vyksta lėtai ir žmogus prieš gaudamas bausmę dar ne sykį spėja nusikalsti. Šis paaiškinimas visiškai atitinka principus, pagal kuriuos veikia informacijos per biolaukų struktūras perdavimo mechanizmas.

I'IRMA KNYGA S e r g e j u s I. a /. a r c v Hiolauko savireguliacijos sislcnra KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos mechanizmui neegzistuoja atskiras žmogus; yra negatyvus procesas, kuri reikia sustabdyti, ir jo blokavimo mechanizmas įsijungia automatiškai. Anksčiau bausmės mechanizmas veikdavo ištęstai, apimdavo kelias kartas ir pradėdavo reikštis per vaikaičių ar provaikaičių ligas ir nelaimes arba kituose kaltininko gyvenimuose. Šiuo metu minėtųjų procesų greitis taip išaugo, kad žmogus už savo poelgius spėja atsiskaityti dar šiame gyvenime - ir savo paties, ir savo vaikų sveikata. Atsiskaitymas vaikų sveikata atrodo nesąmonė, žiūrint iš žmogiškų pozicijų, tačiau biolaukų lygmenyje nėra žmonių, yra tik idėjos; kiekvienas žmogus tenai - tam tikrų programų sankaupa, o blokavimo mechanizmas veikia prieš pavojingas pasauliui negatyvias idėjas ir programas. Vaikas sustiprina visas tėvų programas, todėl jis ir atsilygina sunkiau, tiesa, per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugo ir kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė. Šio reiškinio priežasties aš kol kas negaliu suvokti. Vaikai yra suaugusiųjų pasaulio trūkumų padidinamasis stiklas. Ne vienas esame pastebėję, kad vaikas daug blogiau elgiasi esant tėvams, o prie svetimų žmonių jis nurimsta ir būna paklusnus. Ir dažniausiai tai taip pat karmos mechanizmo darbas. Bendraujant su tėvais stiprėja ir aktyvėja tėvų jam per biolauką perduotos tiek teigiamos, tiek neigiamos programos. Pastaruoju metu, tyrinėdamas daug problemų, aš nustačiau, kad ne tik vaikai paveldi tėvų karmą, bet ir tėvai taip pat yra atsakingi biolaukų lygmenyje už savo vaikų elgesį ar poelgius. Dvidešimtajam amžiui besibaigiant jau nuo aštuonerių su puse metų vaiko mintys, žodžiai ir elgesys veikia tėvų biolauko būklę, tai yra tėvų dvasią, likimą ir sveikatą. Prieš porą tūkstančių metų šis procesas prasidėdavo vaikams sukakus trylika-keturiolika metų. Pradėjęs gilintis į karmą ir jos apvalymą, aš nustojau sirgti, bet atsirado kita problema. Labai padidėjo mano energetika ir poveikio galia, man pasidarė nepaprastai sunku, reikiant išlaikyti absoliučią savo pusiausvyrą, nes mažiausia nuoskauda padarydavo žalos tam žmogui, ant kurio aš įsižeisdavau. Aš tikėjausi, kad išsprendus šią problemą viskas bus gerai. Nuolatinėmis pastangomis atsikračiau nuoskaudų, neapykantos, negatyvių emocijų, bet atsirado dar rimtesnė problema. Dabar turėjau kontroliuoti su manim bendraujančius, nes bet koks mažiausias jų įsižeidimas ant manęs pasidarė fiziškai pavojingas įsižeidusiam žmogui.

KARMOS DIAGNOSTIKA Tai padėjo man suvokti vieną iš tragiško sovietinės šalies likimo priežasčių. Žmogus su švaria ar uždaryta karma glaudžiai susijęs su Dievu, todėl agresija jo adresu veikia prieš Visatą. Jeigu žmogus pats atakuoja, pats ir atsiskaito, o jeigu kaip visuomenės atstovas - atsiskaito visa visuomenė. Todėl 1920 metais pagal Lenino įsakymą dvasininkijos, vienuolių naikinimas, šventovių ir vienuolynų griovimas buvo tolygu išpuoliui prieš Visatą. Po šito neišvengiamai turėjo įvykti priespaudos ir žudynių sprogimas. Visuomenė sumokėjo milijonais gyvybių už aukščiausiųjų etikos dėsnių pažeidimą. Atsiminimai apie visuomenės klaidas glūdi visuose mumyse, visos visuomenės nuodėmės ir nelaimės saugomos žmogaus pasąmonėje, jo karmoje. Dar nesame užmiršę dainos: \"Pasaulį seną išardysim...\" Taigi, ši daina energetiškai turi ypač galingą ateities ir Visatos griovimo programą. | mane dažnai kreipiamasi dėl vaikų enurezės. Aš aiškinu, kad enurezė - tai ledkalnio viršūnė. Dažniausiai enurezė pasirodo dėl to, kad vaiko molina slopino savyje prieraišumą ir meilę vyriškiui. Jeigu tai buvo stiprus jausmas ir truko ilgą laiką, tuomet moteriai deformuojasi biolauko struktūra pirmosios čakros srityje. Dėl to vaikui gali atsirasti ne tik enurezė, bet ir įvairūs sutrikimai bei problemos asmeniniame gyvenime, širdies ligos, ligos galvos srityje. Enurezė gali atsirasti ir dėl nėštumo nutraukimo, nes tokiu atveju moteris irgi nužudo meilę. To nežinodamos mamos dažnai kreipiasi į psichoterapeutą ar hipnotizuotoją; tas išgydo vaikui enurezę, bet meilės ir gyvybės sunaikinimo programa lieka, o kadangi neteisingo elgesio blokavimo sistema pašalinama, galima manyti, kad užaugęs vaikas meilės naikinimo programą realizuos platesniu mastu, negu jo motina. Moteris daug kartų kreipėsi į gydytojus, skųsdamasi bloga savijauta, bet tyrimai nieko nerodė. Gydytojų nuomone, moters skundai buvo be pagrindo. Daug kartų moteris ėjo pas \"bobutes\", tačiau irgi nesėkmin­ gai. Stiprų blogos akies nužiūrėjimą jos matydavo, bet neįsteng­ davo jo pašalinti ir netgi pačios susirgdavo pabendravusios su ta moterimi. Tiriu priežastį ir matau, jog čia sugrįžtantis nužiūrėjimas bloga akimi, kurio iš tikrųjų negalima pašalinti užkalbėjimais. - Jūs labai troškote blogo bendradarbei, - aiškinu moteriai, - ir tai jūsų blogos savijautos priežastis. Jūsų pagiežos programa

KARMOS DIAGNOSTIKA grįžo pas jus ir smarkiai deformavo jūsų biolauką. Kaip jaučiasi jūsų bendradarbė? - Ji turi biuletenį, bet serga ne ji, o jos vaikas. Tiriu bendradarbės ir jos vaiko biolauką. Ir jos, ir jos vaiko biolauke yra ta pati pagiežos, blogio linkėjimo programa. Dėl to serga vaikas, nes jis mažiau apsaugotas negu motina. - Jūs kalta dėl jos vaiko ligos. Ar jūs turite vaikų? - Taip, sūnų. Aš tiriu jo biolauką, jame taip pat didelės deformacijos, yra ta pati pagiežos programa. Tai tipiškas pavyzdys, kai mes, nežinodami ką darome, kenkiame sau, savo vaikams ir žmonėms, su kuriais kasdien bendraujame. Kai vos tik buvau pradėjęs tyrinėti karmos struktūras, kartą į mane kreipėsi moteris. Ją kamavo galvos skausmai, ji blogai jautėsi. - Prieš kelias dienas jūs norėjote blogo savo vyrui, norėjote labai stipriai. - Šito negalėjo būti, aš labai myliu savo vyrą ir jam blogo negaliu palinkėti. Aš kartoju tą patį. - Matau, kad labai smarkiai, stipriai norėjote blogo, prieš penkias dienas, vakare. - Kaipgi aš tada galėjau jam palinkėti blogo, jeigu, darbui pasibaigus, jis negrįžo dar porą valandų, o aš dėl to labai jaudinausi? Dabar aš supratau. - Ką jūs tuomet jautėte? - Į galvą lindo visokios nesąmonės. - Suprantate, kas atsitiko? Kai jūs galvojate, kad jį gali ištikti kažkas blogo, jūs pritraukiate nelaimes. Ir kuo aiškiau tas nelaimes įsivaizduojate, tuo daugiau pridarote žalos. Šiuo metu, kai pas mus pasirodė aukštas energetikos lygis, sąmonės disciplina labai svarbu. Vienas pagrindinių Visatos dėsnių - nedarymas blogo netgi mintyse. Šiuo metu tas principas negali likti tik abstraktybe, tai turi būti egzistencijos būdas. Tyrimai, kuriuos aš atlieku kiekvieną dieną, pasinaudodamas ekstrasensorine diagnostika, rodo, kad etinių normų laikymasis - būtina sąlyga ir vienintelis būdas išlikti, be to, geriausia apsauga. Mes dairomės ir ieškome pavojaus aplink save, o didžiau­ sias pavojus slypi pačiame žmoguje ir veikia nepastebimai. Šio pavojaus šaknys - pasaulio nesuvokimas, nesupratimas to, kas vyksta, netinkamas elgesys, kuris nepastebimai žmogų suardo iš vidaus. Katastrofos, baisenybės, su kuriomis mes nuolat kovoja­ me - mūsų pačių dvasinio netobulumo pasekmės. Pastangos, nukreiptos kovai su šešėliu, su pasekme, negali pašalinti pagrin-

KARMOS DIAGNOSTIKA I'IRMA KNYGA Biolauko savireguliacijos sistema dinės priežasties - dvasinio pagedimo, kuris dabar yra paplitęs h su kuriuo mažai kas sugeba sieti visas mūsų bėdas. Kitas atvejis atvėrė man naują tyrimų erdvę. Paskambino moteris ir pasakė, kad jai ėmė kilti rimtų problemų, susijusių su kažkokiomis keistybėmis, su kažkokiu nesuprantamu reiškiniu. Visi norėjusieji jai padėti įsiveldavo į nemalonumus, juos užgriūdavo nelaimės arba ligos. Pasirodė, kad vienas tos moters pažįstamas bioenergetikas pradėjo ją veikti. Ji jautė nuolatinį stiprų psichinį spaudimą. Kreipėsi į \"bobutę\" aiškiaregę, bet ta pažvelgusi į ją pasakė: \"Vargu bau aš tau galėsiu padėti\". Vienai dienai ji pašalino spaudimą, palengvindama moters būklę, o po to viskas prasidėjo iš naujo. Aš ėmiausi ją gydyti. Gana greitai jos būsena pagerėjo, pašaliniai poveikiai neteko galios, tačiau aš pastebėjau, kad mano artimieji taip pat pradėjo sirgti ir visų simptomai tokie patys: ėmė mausti, gelti sąnarius, darėsi silpna. Suskatau ieškoti priežasties ir nustačiau, kad tai veikia žmogus, kenkiantis moteriai. Kadangi pakankamai seniai praktikuoju bioenergetiką, man kilo noras, kai buvo imta atakuoti mano artimuosius ir mane, pasinaudoti tuo, kas vadinama magija, jos būdais, ir taip sustabdyti kaltininką. Turėjau pasirinkti, kokiu pasukti keliu. Man nebuvo paprasta atsisakyti prievartos metodų, juo labiau, kad daugiametė praktika bioenergetikos srityje, ezoterinės literatūros išstudijavimas man teikė didelį tokios rūšies poveikių pasirinkimą. Tačiau nusprendžiau, jog pabandysiu neatsakyti smūgiu į smūgį. Gal pavyks, užuot baudus, žmogui padėti. Kai žmogus energetiškai puolamas, priežastis gali būti asmeninė arba protėvių kaltė. Jeigu atsakytume energetiniu smūgiu, kiltų grandininė reakcija, nes toksai smūgis - didelis pažeidimas, po kurio seks nauja bausmė. Ar galima žmogų išgelbėti? Ekstrasensorinis testavimas parodė, kad žmogus, veikęs moterį, pats nebuvo kaltas. Pagrindinė priežastis to, kas dėjosi moteriai, buvo jos karmoje. Moters senelė jaunystėje mylėjo vaikiną, bet pastojusi nenorėjo turėti kūdikio ir padarė abortą. Ji nužudė meilę ir kūdikį, ir štai rezultatai: jos dukra, vaikaitė ir jos palikuonys turi už tai atsimokėti. Beje, atsimoka įvairiausiomis formomis - ligomis, sudarkytais likimais, sutrikusia psichika. Atsisakęs energetinio smūgio kaip atoveiksmio, aš save nugalėjau, nes šioje sudėtingoje situacijoje, kai buvau skatinamas žengti irgi prievartos žingsnį, aš nenuėjau tuo keliu ir susilaikiau. Tai buvo pergalė, po kurios visiems laikams įsidėjau į galvą, kad niekuomet nereikia į prievartą atsakyti prievarta. Giliau išstudijavęs biolaukų sistemos savireguliacijos principus, aš suvokiau, kur gali

26 I ' I R M A K N Y CIA KARMOS DIAGNOSTIKA nuvesti lyg ir pateisinamų prievartos metodų biolauko lygmenyje panaudojimas. Visuomenėje įsišaknijusios nuostatos dažnai nesutampa su Visatos dėsniais. Jeigu mane kas sumušė ir aš teisėtai galiu tvoti atgal, tai dar nereiškia, kad taip pat galiu elgtis energetikos lygmenyje. Tai visiškai skirtingi lygmenys. Sudavus kumščiu, kenčia tik vienas žmogus - kaltininkas. Esant energetiniam smūgiui, kadangi biolauko lygmenyje žmogus susijęs su visais artimaisiais ir vaikais, smūgis kliūva visai giminei. Ir atgal eina grįžtamoji bausmė agresoriui ir jo giminei. Aš suvokiau, kad žmogaus energetinės galios poveikiui padidėjus, būtina padidinti dėmesį ir savo elgesiui, emocijoms ir mintims: negalima pasakyti neapgalvotos nė vienos kategoriškos frazės, nes tai jau atoveiksmis. Supratau, kodėl Biblijoje kalbama apie romumą ir santūrumą: tai, pirmiausia, ir yra savo energetinių galimybių pažabojimas. Tačiau kodėl magai, burtininkai gali naudoti įvairaus poveikio metodus, tarp jų ir prievartą? Samprotaudamas apie tai, aš suvokiau, kad jie visuomet mato ne visumą, o tik nedidelę dalį ir gydo jie žemesniuosius biolauko sluoksnius ir kūną, visus nukrypimus nustumdami nuo dalies į visumą, tokiu būdu kuriam laikui atitolindami ligą. Skirtingai nei šventieji, - šventieji aukščiausios etikos dėka pakildavo į tokį lygmenį, kad suvokdavo ir įžvelgdavo tikrąsias gyvenimo dėsnių priežastis ir priklausomybę, matydavo visumą, - burtininkai dirba tik tam tikroje, jiems skirtoje nišoje, todėl daugelis jų - netgi ribotos \"specializacijos\". Svarbiausia, kad magija visuomet užsiimdavo tikrai tam gabūs žmonės, turintys pakankamai švarią karmą, todėl jų kaip magų klaidos, jų daromi pažeidimai kaupiasi ir už juos atsakys palikuonys. Aš ištyriau tik vieną poveikį: kas vyksta, kai burtininkas ar ekstrasensas pašalina iš ligonio negatyvią energetiką. Tam naudojama daug metodų: ji pasiunčiama į žemę, į vandenį, į augalus, į vaškines figūrėles, į naminius gyvulius, į sveikų, stiprių kareivių pulką, į Žemės centrą, į Kosmosą arba įvairiais būdais sudeginama. Biolauko lygmenyje ši energetika, turinti agresijos užtaisą, įeina į to objekto biolauką, į kurį buvo išmesta, jį deformuoja ir automatiškai sugrįžta į gydančiojo ir jo artimųjų biolauką. Todėl bet koks gydymo metodas, nesiremiantis žmogaus dvasios ugdymu, veda į degradaciją. Tam tikrų simptomų pašalinimas - dai­ ne išgydymas.

KARMOS DIAGNOSTIKA I'IRMA KNYGA Biolauko savireguliacijos sistema Neseniai į mane kreipėsi moteris: - Prieš tris mėnesius jūs gydėte mano pažįstamą, jai visiškai išnyko auglys - fibroma, aš niekaip negalėjau įsivaizduoti, kad tik paprašius atleidimo galima išsigydyti tokią ligą! - Aš tuo nesistebiu, metodas nuolat tobulinamas ir šiuo metu ne tik funkcinė pacientų būklė gerėja, bet dažnai pašalinami ir organiniai sutrikimai. Nuo ko priklauso gydymo rezultatai? Pirmiausia nuo to, ar teisingai suvokiame ir surandame ligos priežastį, nuo to, kokia mano dvasinė ir fizinė būklė gydymo metu, nuo ligonio karmos ir nuo to, kiek jisai suvokia savo padarytus dėsnių pažeidimus. Kai aš pradėjau gydyti, elgiausi įprastai: valgiau mėsą, gėriau degtinę, dažnai susierzindavau, ir, būdamas šitoks, gydžiau bekontaktiniu masažu. Vėliau, stebėdamas tokio darbo rezultatus, iš esmės pakeičiau savo gyvenseną ir elgesį. Dieną prieš priimdamas ligonius aš labai mažai valgau, o priėmimo dieną - nevalgau nieko. Įsitraukęs į diagnostiką, stengdamasis atskleisti naujas metodo galimybes, aš kartais pamirštu pavojus. O dirbant subtiliuose lygmenyse būtina nuolat saugotis. Neseniai pažįstamas paprašė pakonsultuoti moterį. Aš turėjau apie keturiasdešimt minučių laisvo laiko ir todėl sutikau. Įėjo grakšti ir labai pasitikinti savimi moteris, atsisėdo ir pradėjo smalsiai mane apžiūrinėti. Ji turėjo labai daug problemų. Išsikerojęs egoizmas ir pernelyg didelis materialinių gėrybių godulys buvo prasidedančių jos ligų priežastys. Tokius žmones labai sunku gydyti, nes jie nuo manęs užsisklendę skepticizmu ir netikėjimu. Aš moteriai aiškinu priežastis, o ji mūsų susitikimą paverčia diskusija. Tačiau žūtbūt aš turiu ją įtikinti, ir tokie sunkūs atvejai padeda man rasti naujų argumentų ir paaiškinimų, kodėl žmogus suserga. - Jeigu ląstelė viską glemžiasi lik sau, - aiškinu moteriai, - tai tam tikrą laiką ji klesti, bet vėliau jos veiksmai ardo organizmą, o su juo žūsta ir ląstelė. Iki tam tikro lygio egoizmas - norma, bet žmogus, galvojantis tik apie save, bando pražudyti Dievą ir Visatą. Žinoma, ilgai taip tęstis negali. Anksčiau ar vėliau Visatos sunaikinimo programa turi būti užblokuota ligomis, traumomis, nelaimėmis. - Tai ką, jūs man siūlote įtikėti į Dievą? - Tikėjimas Dievu - jūsų asmeninis reikalas. Aš apibūdinu jūsų ligų priežastis. Jūs galite netikėti Dievą, bet Visatą ir jos dvasingumą jūs privalote mylėti. Egoizmas, neribotas materialinių gėrybių godulys užmuša svarbiausią jausmą - meilę. Jūs savo biolauke nešiojate Visatos sunaikinimo programą ir, liūdniausia, nenorite jos atsisakyti.

I ' I R M A K N Y (i A KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sislcm;i Vėl prasideda žodžių dvikova. Man neužtenka argumentų įtikinti moterį, bet aš pradedu daryti tai, kas vadinama karmos išvalymu. Biolaukas išsivalė, tačiau aš ne tik nejaučiu pasitenki­ nimo, bet dargi atsiranda nemalonus jausmas. Moteris visa tai priima kaip pramogą. - Jūs sakote, kad negalima sutelkti dėmesio tik į materialines problemas, bet gyvenimas verčia. - Aš turėjau ne vieną galimybę uždirbti krūvą pinigų, bet tuomet būčiau turėjęs atsisakyti tyrinėjimų. Dabar man keturiasde­ šimt, gyvenu keturiolikos kvadratų bendro buto kambaryje su keturių žmonių šeima, bet aš turiu galimybę jums padėti. Ir ne tik jums, bet ir sau. Jei materialinės gėrybės iškeliamos aukščiau už dvasinius poreikius, jos virsta prabėgančios minutės gėrybėmis dvasinės mirties sąskaita. Įsivaizduokite save restorane, kur viskas dega, o jūs ramiai baigiate valgyti mėgstamą patiekalą. Daugumai dabar svarbiau tai, kas yra lėkštėje, negu tai, kas vyksta aplinkui. - Tai ką, jūs visus taip gydote? - Visus. Pirmiausia mokau suvokti. Nors tai atrodo labai paprasta, bet iš tiesų labai pavojinga. - Jums ar man? - Pirmiausia - man. - Kaip tai suprasti? - Pažiūrėkime. Jūsų Visatos sunaikinimo programa buvo 550 vienetų, liga 350 vienetų. Šiuo metu liga - nulis, o sunaikinimo programa - 350 vienetų. Vadinasi, aš išgydžiau jūsų kūną, o ne dvasią, tai yra pažeidžiau svarbiausią principą - gydyti per suvokimą. Dabar piešiu save iki susitikimo su moterimi ir po jo. Biolauko lygmenyje visiškai pajuodo mano dešinysis plautis, kepenys ir pilvo apačia. - Aš turiu atsiskaityti už tai, kad neįstengiau jums išaiškinti jūsų ligos priežasčių. - Ir ką jūs darysite? - Pabandysiu surasti būdą jus įtikinti. Jeigu surasiu priežastį, kodėl jūsų neįtikinau - pasveiksiu, jeigu ne - reiks atsimokėti. Tuo momentu aš suvokiau padarytą besikalbant su moterimi klaidą. - Aš turėjau jums pasakyti visą gautą informaciją apie jūsų būklę, bet jūsų pagailėjau. Ar sakiau jums, kad gali pasirodyti kitos ligos, jeigu neatstatysite harmonijos? - Taip. - Jūs žinote, kad jums prasideda gimdos vėžys? - Aš visuomet tai nujaučiau ir su tuo susitaikiau. Esu pasiruošusi ramiai numirti. - Jūsų \"didvyriška\" mirtis nieko nepakeis. Visatos griovimo programą jūs paliksite vykdyti savo vaikams. Turite galvoti ne

KARMOS DIAGNOSTIKA I'IRMA KNYGA Biolauko savireguliacijos sistema apie stoišką mirtį, o apie dvasios ir savo vaikų išgelbėjimą. Abu kiek laiko tylime ir aš matau, kaip galų gale pradeda taisytis moters karmos deformuotosios struktūros. Jos aura, iki tol beveik uždengta juoda dėme, pradeda pildytis mirguliuojančia auksine šviesa. - Štai dabar Visatos sunaikinimo programa lygi nuliui, liga irgi nulis. Dabar mano plaučiai ir kepenys irgi švarūs. Aš nieko nesakau moteriai, bet matau, kad jos biolauke dabar nebėra onkologijos. Jai reikia žinoti, kad mylėdama Visatą ir Dievą, neturėdama pretenzijų ją supančiam pasauliui, ji išsigelbės nuo bet kokios, kad ir sunkios ligos. Pas mane kaip pas gydytoją atėjo moteris ir su ašaromis akyse pasakoja: - Aš išsiskyriau su vyru, mes labai blogai sugyvenome, jaučiau, kad jis mane kažkaip neigiamai veikia, man pradėjo trikti psichika. Nors turiu tris vaikus, kai mes išsiskyrėme, man pasidarė daug lengviau moraliai, aš netgi dainuodavau. Pusę metų mes nesimatėme, bet neseniai jis buvo atėjęs. Iš karto aš blogai pasijutau, dukra puolė į isteriją, sūnui prasidėjo enurezė, kitai dukrai taip pat pasidarė bloga. Gal tai susiję su jo atėjimu? Čia ilgų tyrinėjimų nereikėjo. - Deja, tai, kad visai šeimai pasidarė bloga, nėra atsitiktinumas. Jūsų vyras - vampyras, jis čiulpia vaikų energiją, ardo sveikatą, griauna likimą, blogai veikia jų charakterį, įjungia savo negatyvias programas į vaikų biolaukų struktūras. Jis nemenkas egoistas. Toks stiprus savo vaikų energijos čiulpimas rodo, kad jo karma labai negatyvi. Sprendžiant pagal energetiką, jis labai nutolęs nuo Kosmoso, nuo meilės, jo vidinė agresija, egoizmas išsikeroję, siela pakrikusi, todėl jis priverstas būti vampyru. Tai klasikinis atvejis. Jo vampyrizmas eina ir pagal tėvo, ir pagal motinos liniją. Tai, kas atsitiko vaikams, galima labai greitai pašalinti, bet ateityje su tėvu jiems geriau nesusitikinėti. Mano analizė rodo, kad vampyrizmas - sunki liga, nes ji griauna žmogaus sielą ir persiduoda palikuonims, jos pasekmės pasirodo ne išsyk, būna ir taip, kad griovimo procesas vyksta per kelias kartas. Vampyrizmo esmė - neteisingas pasaulio suvokimas. Jauna mergina manęs klausia, ar teisingai ji prisikaupianti energijos, įsivaizduodama melsvos liepsnos srautą, įsrūvantį į ją. Stebiu karmos struktūras, kai ji tai daro, ir matau, - ji pažeidžia dėsnius: Bet koks tyčinis energijos ėmimas iš gamtos, iš Kosmoso, iš Saulės, yra šiurkšti orientacija, kad žmogui neužtenka energijos ir jos reikia iš kažkur paimti. Tai išankstinė sąlyga vampyrizmui kilti.

I'IRMA K N Y G A Sergejus I Itiolauko savireguliacijos sislem KARMOS DIAGNOSTIKA Svarbiausia tokios orientacijos klaida, kad žmogus, užuot sujungęs energiją ir dvasingumą, juos išskiria. Kai mes jaučiame meilę Visatai, gauname milžinišką energijos kiekį. Reikia išeiti į aukštesnius cnez'getikos lygmenis: į dvasingumą, gerumą, meilę, kad pakankamai gautume energijos, reikia gyventi šiomis sąvokomis. Kai tik mes pradedame galvoti apie energiją atitrauktai nuo sąvokų \"dvasingumas\" ir \"etika\", savo dvasines struktūras pasmerkiame skurdui, kaupdami energiją tik į fizinį kūną. Žmogus turi žinoti, kad tokia energija, kuri gaunama per aukštesniuosius jausmus, gydo jo kūną, yra išganinga likimui ir sielai. O mechaniškas būdas ir orientacija į primityvią energiją deformuoja subtilias dvasines struktūras, bet kokia vartotojiška elgsena visuomet veda į degradaciją. Atsimenu dar vieną atvejį. Jaunuolis buvo išmokytas prisikrauti energijos iš Kosmoso. Jis tai ir darė po kelis kartus per dieną ir galų gale lapo savo mokytojo vampyru. Rezultatai apverktini - prasidėjo jo dvasinių struktūrų deformacija. Man kilo mintis sužinoti per testą, kaip tokia praktika veikė žmogų prieš du tūkstančius metų? Testavimas rodė labai aukštus parametrus. Vadinasi, anksčiau tokia praktika buvo nepriekaištinga, bet kaip negalima du kartus įeiti į tą patį upės vandenį, taip negalima be galo ilgai naudotis jokia sena technika. Mes užmirštame, kad pasikeitė ne tik žmogus, bet ir jį supantis pasaulis. Fiziniai tobulėjimo metodai šiuo metu neefektingi, būtinai reikia orientuotis į dvasinį tobulumą. Laikas - netiesinė sąvoka ir smarkiai pakitus visų procesų greičiui, turi pasikeisti ir aplinkinio pasaulio energetinė struktūra. O mes elgiamės taip, tartum pasaulyje niekas nekinta, bandome remtis senomis žiniomis ir metodikomis. Kuo labiau aš gilinausi į testavimo metodo galimybes, tuo geriau supratau jo sudėtingumą. Įsitikinau, kad taip šauniai, kaip man pasirodė darbo pradžioje - surinkti grupę ir išmokyti ją dirbti - neįmanoma. Metodas taip glaudžiai susijęs su dora, etika, dvasingumo parametrais ir žmogui uždeda tokius apribojimus, kad mažai kas gali ištverti. Kontaktuojant su žmogaus karmos struktūromis, jeigu aš pats turiu sutrikimų, analoginių tiems, kuriuos siekiu pašalinti pacientui, pirmiausia privalau pašalinti savuosius. Todėl pradėdamas gydyti aš visuomet tikrinu, ar turiu tam teisę, ir jeigu ne, tuomet malda valau ir uždarau savo karmą. Po kelių mėnesių gydymo man būtina iš pagrindų nuskaistinti sielą ir atlikti badavimo kursą. Tačiau ir to maža. Pasirodo, kad siekdamas efektyviai gydyti ir nepadaryti žalos nei sau, nei ligoniams gydantysis būtinai privalo dirbti su užblokuota, uždara karma, kuo niekas iš šiuolaikinių didelės armijos gydančių žmonių nepasižymi. Ekstrasenso diplomu karmos neuždarysi, būtina

nuolat ją valyti ir stiprinti dvasią, atsijungti nuo visko, kas žmogų \"pritraukia prie žemės\". Tai būtina ne lik gydančiajam, bet kiekvie­ nam žmogui, ypač pastaruoju metu. Rytą moteris buvo atėjus pas mane gydytis, o po paros jai pasidarė labai bloga, pradėjo pykinti, galvą varstė skausmas. - Ar jūs supykote ant vyro vakar vakare, apie septintą valandą? - Taip, jis dieną pateko į avariją ir aplamdė mašiną. Aš reagavau į tai ramiai, o vakare jam viską išsakiau. - Diagnozę nustatant ir gydant pagal karmą vyksta labai stiprus ir gilus poveikis. Kol per tam tikrą laikotarpį biolaukas stabilizuosis ir įsigalės pusiausvyra, žmogui griežtai draudžiama pasiduoti neigiamoms emocijoms. Kontaktuojant su Dieviškumu atsistato biolaukų struktūrų harmonija, o bet kokia negatyvi emocija struktūras stipriai iškreipia, kreipimasis į Dievą - tai ne pyrago valgymas, visuomet teikiantis malonumo, o labai sudėtingas ir atsakingas, be to, ir būtinas procesas. Noriu papasakoti įdomią istoriją, turinčią tiesioginį ryšį su šiandienine situacija pasaulyje. - Aš visuomet labai linkau prie Dievo, ir, jeigu atsitraukdavau nuo Jo, susiklostydavo pražūtingos situacijos: du kartus vos nežuvau, o ryšys tarp atsitraukimo nuo Dievo ir bausmės būdavo toks akivaizdus, kad atsitiktinai susiklosčiusiomis aplinkybėmis to niekaip nepaaiškinsi. Supratau - Dievas mane nubaudžia. - Tu neklysti, aš galiu smulkiau paaiškinti bausmių sistemą, tavo nemalonumų priežastį, - pasiūliau pašnekovui. Kažkas yra pasakęs, kad nors laikrodį išrado žmogus, tačiau tai nereiškia, kad jis patsai slypi kiekviename laikrodžio mechaniz­ me. Visatą sukūrė Dievas ir ją kontroliuoja, bet tai nereiškia, kad kiekvieną bausmę siunčia Dievas. Egzistuoja nuostabus biolauko savireguliacijos mechanizmas. Tai, ką žmonės dažnai priskiria mistikai, iš tikrųjų visada galima išanalizuoti. Tu buvai trečias, neplanuotas ir nenorimas vaikas šeimoje, todėl tėvai, patys to nejausdami, davė tau stiprią sunaikinimo programą. Tavo gyvybingumo fonas nuo vaikystės buvo žemesnis ir tu dažnai sirgdavai. Gimei tokiomis sąlygomis todėl, kad praeituose gyvenimuose buvai atsižadėjęs meilės vaikams, todėl pagal tavo energetiką ir karmos struktūras tu - ne gyventojas Žemėje. Išgelbėti tave galėjo tik stipri trauka prie Dievo ir aukštesni jausmai. Tavo pasąmonė visada tai žinojo ir traukė tave teisinga kryptimi, o sąmonė veikė pagal kitą programą. Kai tik atsisakydavai gelbstinčios krypties, tavo likimo struktūros suirdavo ir tu atsidurdavai per plauką nuo žūties. Kodėl gi nežuvai? Tu pradėjai atsižadėti Dievo ir dvasingumo tik sąmonės rėmuose, todėl vos nežuvai per muštynes ir autokatastrofoje, bet nežuvai, vadinasi, atsižadėjimo programos

I'IRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistema neperėjo Į pasąmonę, tai yra likimo struktūros galutinai nesuiro. Jeigu atsižadėjimas būtų įsitvirtinęs, jis būtų perėjęs į pasąmonę, būtų prasidėjusi irimo blokuotė, - arba būtum susirgęs neišgydoma liga, arba gavęs sunkią traumą su fizinėmis kančiomis. Kodėl mirtis turėjo būti buvusi sunki? Todėl, kad fizinės ir dvasinės kančios apvalo pasąmonę. Kaip tai vyksta? Vienintelis būdas ištverti kančias - tai dvasiš­ kai pakilti virš jų, pernešti atramos tašką iš besikankinančio kūno Į dvasią. Šis natūralus procesas vyksta automatiškai. Kenčiantis žmogus tampa dvasingesnis. Tyrinėjimai, kaip veikia biolauko informacijos perdavimo me­ chanizmas, leidžia pasakyti, kad šiuo metu visa žmonija yra būsenoje, panašioje į anksčiau aprašytąją, ir dabar mechanizmas analogiškai įsijungia žmonijos atžvilgiu. Aš tyrinėjau žmonijos karmą. (Tiesa, įsiskverbti į ją labai pavojinga.) Svarbiausias dėsnių pažeidimas, prasidėjęs dešimtajame amžiuje, buvo tas, kad žmonija atsižadėjo Dievo ir nusirito į pernelyg didelį pragmatizmą. Šis pažeidimas būdingas kiekvieno dabar gyvenančio Žemėje žmogaus biolaukui. \"Socialistinės\", buvusios TSRS visuomenės karma, be to, turi dar keletą paketų negatyvių programų: žmonių, vyrų ir moterų, sunaikinimą dėl stipraus prisirišimo prie materialių gėrybių, įjungtą 1929-1937 metų laikotarpiu, neapykantos žmonėms programą, įjungtą praeito amžiaus gale, ir tėvo, brolio, sūnaus žudymo programą taip pat dėl didelio prisirišimo prie materialių gėrybių. Todėl toks sudėtingas gyvenimas šioje šalyje. Jeigu visuomenė neapmąstys, nesuvoks šių programų ir nesugebės jų pašalinti, tuomet Rusijoje niekad nesibaigs įmonių ir fabrikų ėjimas iš rankų į rankas, arba galiausiai baigsis, kai atsiteisime už šias programas kančiomis ir sielvartais. Toks mano kelias, kurį praėjau nuo gilinimosi į magų ir žiniuonių patirtį per mediciną ir etiką ir priėjau prie šiuolaikinio pasaulio filosofjos. Visatos egzistavimo pagrindas - informaciniai procesai. \"Pradžioje buvo Žodis\". Tai, ką mes vadiname Visata, mano požiūriu, galėjo atsirasti nuo vienintelės Pradžios, egzistavusios visuomet ir mūsų vadinamos Dievu, atsiskiriant dviem sudedamosioms dalims: materijai ir infor­ maciniam biolaukui. Kiekvienoje iš jų priešingoji sudedamoji dalis egzistuoja neišreikštoje būsenoje. Priešybių egzistavimo sąlyga yra jų nuolatinis vienos i kitą perėjimas. Biolaukas stengiasi tapti materija, o materija stengiasi tapti biolaukų.

S e r g e j u s I. Biolauko savireguliacijos sistema 33 KARMOS DIAGNOSTIKA Energetinių ryšių materijoje kaupimas yra materialios sudeda­ mosios virsmo i informacinę išraiška. Atgalinis procesas gali vykti kaip materijos, jos masės tankio padidėjimas arba sudėtingesnės struktūros atsiradimas. Gilindamiesi į Saulės sistemą, pamatytume, kad jos egzistavimo tikslai - kurti vis sudėtingesnius elementus Saulėje, kurti sudėtingus informacinius ryšius pasinaudojant naujų planetų susidarymu, kurti planetose sudėtingas informacines struktūras, remiantis organika kaip nauja aukštesnio informacinio tankio pakopa. Bet kokios žvaigždžių sistemos egzistavimo tikslas yra gyvybės joje kūrimas. Tai, ką mes vadiname dvasia, egzistuoja virš informacinio lauko ir materijos. Pasiekusi tam tikrą tanki materija virsta informacija. Singulia- rumas (materijos, kadaise sukoncentruotos viename taške, būvis) yra Visata. Subtilūs biolauko lygiai - tai materijos, laiko ir erdvės nebuvimas, taškas. Taškas stengiasi pereiti į begalybę, o begalybė stengiasi pereiti į tašką. Kiekviename Visatos biolauko taške yra neapsireiškusi informacija apie visą Visatą, kitaip tariant, taškas yra neapsireiškusi begalybė, o begalybė yra neapsireiškęs taškas. Egzistuoja dvi žvaigždžių atsiradimo teorijos. Pagal pirmąją, Kanto-Laplaso teoriją, jos atsirado dėl tarpži'aigždinės medžiagos sulaukėjimo. Pagal antrąją, akademiko Ambarcumiano teoriją - jos atsirado iš \"juodųjų kiaurymių\". Jaunų žvaigždžių būsenos nestabilumas, galingi sprogimo procesai, vykstantys jose, teorijos autoriaus nuomone, rodo jose esantį pirminės medžiagos likutį. Remiantis anksčiau pateikta koncepcija, susijusia su mano tyrinėjimais, žvaigždžių atsiradimą galima laikyti dialektiniu informacijos virsmu į mat ją, kai tarpžvaigždinę medžiagą \"apvaisina\" informacinis blokas, kurį \"juodoji kiaurymė\" realizuoja kaip medžiagą. Žvaigždžių atsiradimas - tai dviejų pradų, apsireiškusios ir neapsireiškusios Visatos sąveikos rezultatas. Procesai, vykstantys žvaigždžių gelmėse ir gyvame organizme, identiški. Tai energijos virsmas į materiją ir atvirkščiai. Visatos vystymasis - tai fiziniame, medžiaginiame lygmenyje vieningumo suirimas ir jo padidėjimas informaciniame biolauko lygmenyje, diferenciacija ir vis didesnė įvairovė fiziniame lygmenyje, ir vis didesnis susijungimas biolauko lygmenyje. Tam tikrame etape skirtumai tarp fizinės ir biolauko sudedamųjų dalių išnyksta, prasideda naujas vystymosi etapas. Taigi egzistuoja prieštaravimas. Visata lieka tašku subtiliame biolauko lygmenyje ir kartu plečiasi, sudarydama naują materiją, laiką ir erdvę. Vystosi ji pagal švytuoklės principą: orientacija pramainiui keičiasi čia į informacinę vienybę, čia į fizinį atsiskyrimą. 2. 1548 I

34 l'IKMA KNYGA L-guliairfjos slslcma KARMOS DIAGNOSTIKA Bet kokį objektą Visatoje galima laikyti procesu, o bet kokį procesą - objektu. Kiekviename procese ir objekte vyksta švytavimas nuo informacinės vienybės į fizinę diferenciaciją. Fizinė diferenciacija turi. griežtai atitikti dvasinę vienybę. Tų dviejų priešybių vystymosi sąlyga yra trečias elementas, aprūpinąs neapsireiškusį vienos priešybės kitoje buvimą. Tokį vaidmenį atlieka energija, pasitarnaujanti kaip tarpininkas, būtinas Visatos vystymuisi. Infotmacija, energija ir materija sudaro vieną visumą. Si sąvoka egzistuoja seniai, tarkim, krikščionybėje kaip Šventosios Trejybės sąvoka (Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia). Kiekvienas objektas vystydamasis pakartoja Visatos vystymosi ciklą. Likdamas visiškai vieningas subtiliame biolauko lygmenyje, jis diferencijuojasi fiziniame lygmenyje. Tam fiziniame lygmenyje būtinas pirma jo vykstantis dvasingumo procesas, garantuojantis didesnį tvirtumą fiziškai atsiskyrus. Pabrėžtinai aiškus dvasingumo prioritetas. Tokiu būdu priešybių vienybės ir kovos dėsnis atrodo taip: egzistuojantis niekas išplėšia iš savęs savo priešybę, kad virstų kažkuo visiškai nauju. Dabar pereisime prie gyvybės atsiradimo. Pagal fizinio pasaulio diferenciacijos mastą turi augti vienybės didėjimo tendencijos biolauko lygmenyje nuo pačių subtiliausių sluoksnių iki šiurkštesnių. Vienybės mastas pasireiškia tuose lygmenyse, kuriuose anksčiau nepasireikšda vo. Didėjant rūšių įvairovei vienybės mastas ribotoje erdvės dalyje taip išauga, kad objektas atsiriboja nuo Visatos, atsiskiria nuo jos. Jo grąžinimas į vienybės aplinkos lygmenį reikštų jo žūtį. Infoimacijos tankis taip išauga, kad tarp objekto ir jį supančio pasaulio atsiranda priešiškumas. Gyvybė - tai strateginė vienybė taip objekto ir Visatos per taktinį jos neigimą. Mes galime sakyti, kad gyvybė Visatoje pasirodė vienu metu visame jos kūne ir yra vieningas organizmas, tęsiantis tolimesnę diferenciaciją su nenutrūkstamu ryšiu ir sąveika taip visų jos sudedamųjų dalių. Šio proceso vystymasis, fizinė įvairovė galimi tik orientuojantis į pirminius informacinius vienybės procesus. Materija, laikas ir erdvė - tai išorinė foima, informaciją ir dvasia - tai turinys. Turinys realizuojamas per formą, o forma vysto turinį. Bet kurio Visatos objekto gyvybės pagrindas yra švytuokliniai judesiai, orientacija pakaitomis į informacinius ir fizinius procesus. Kadangi žmogaus gyvybė - miniatiūrinis Visatos atspindys, tai joje informacijos virsmo į materiją procesai vyksta daug greičiau. Gyvas objektas skiriasi vienybės mastu ir informacijos virsmo į materiją greičiu. Tikriausiai, vienybės augimas ir abipusio virsmo greičiai yra gyvo objekto vystymosi esmė.

KARMOS DIAGNOSTIKA PIRMA KNYGA 35 Biolauko savircguliacii Kuo didesnis vidinės vienybės mastas, informacijos tankis, tuo stipriau organizmas atsiriboja nuo jį supančio pasaulio. 'Jai mes vadiname sąmonės ir asmenybės tobulėjimu. Fizinio atsiribojimo nuo aplinkinio pasaulio procesas įmanomas tik augant susivienijimui su Visata. Susivienijimo su Visata procesas yra tai, ką mes vadiname kultūra, atsiribojimo procesas - tai civilizacija. Kultūra gimdo civilizaciją. Civilizacija pradžioje atstumia kultūrą, o vėliau, kad nežūtų, grįžta prie jos kaip paklydėlis sūnus, kad šį procesą vėl pakartotų aukštesniame lygmenyje ir didesne amplitude. Jeigu giižimas prie kultūros įvykdomas nepriderančiu lygiu, tai atveda į civilizacijos pražūtį. Vienybės tendencijos ir Meilės jausmo, per kurį vienybė Visatoje realizuojama, neigimas veda į kultūros pražūtį. Įprasta manyti, kad vienybės dėsnio ir priešybių kovos esmė yra jų santarvė be abipusio susinaikinimo. Svarbiausia priešybių ir santarvės sąlyga yra jų vienos į kitą perėjimo greitis. Svarbiausias gyvos materijos nuo negyvos skirtumas slypi priešybių vienos į kitą perėjimo greityje, vadinasi, gyvenimo tikslas - dvasios apraiškų materijoje stiprėjimas šio virsmo greičio padidinimo sąskaita. Prisiminkime švytuoklę. Esant tam tikram švytavimo greičiui, egzistuoja du vienas kitam priešingi būviai: švytuoklės nukrypimas nuo centro į kairę ir į dešinę. Šie priešingi būviai gali egzistuoti nesunaikindami vienas kito tik todėl, kad jie išsklaidyti laike. Bandymas juos sutapdinti, tarkim, per vieną sekundę, esant penkių sekundžių švytavimo greičiui, - tai judėjimo sustabdymas, vystymosi sustabdymas. Dabar įsivaizduokime, kad švytavimo greitis padidėjo iki kelių švytavimų per sekundę. Vadinasi, turėtų įvykti dviejų priešingų būvių sutapdinimas be abipusio susinaikinimo. Gyvybė Žemėje pasirodė kaip būdas išsaugoti atitinkamą jos vienybę su Saule, atskyrusią nuo savęs planetas, tai yra sumažinusią fizinės vienybės mastą ir padidinusią informacinę vienybę, kad būtų kompensuotas fizinis išsklaidymas. Vadinasi, bendrame plane išsklaidymas neįvyko. Bet kuris Visatos objektas sistemos išvystymui stengiasi atplėšti nuo savęs kažką jam priešinga fiziniame ir sustiprinti vienybę informaciniame lygmenyje. Motina, gimdanti kūdikį, ir žvaigždė, gimdanti planetas, daro tą patį. Fizinis atsiskyrimas turi būti kompensuotas dvasine vienybe. Gyvybė Žemėje patvirtina naujos planetos ir Saulės vienybės proceso realizavimą. Saulės sistema, iš vienos pusės, veržiasi į maksimalią fizinę diferenciaciją, o iš kitos pusės, į informacinę vienybę. Gyvybė, pasirodžiusi Žemėje, vystosi pagal tuos pačius dėsnius. Fiziniame lygmenyje vyksta naujų rūšių kūrimasis, didėja formų įvairovė, o biolauko lygmenyje didėja vienybės mastas. Gyvybė Žemėje ne tik atsirado kaip vieningas organizmas, ji ir egzistuoja kaip vieningas organizmas ir yra sąlygojama savireguliacijos sistemos, kuri realizuojasi informaciniame-energetiniame biolauke. Šios sistemos tikslas - palaikyti tvarką, kad atskiru dalių elgesys 2*

-- - 36 l'IRMA KNYCi A S e r g e j u s l.a / a r ė v a s Kiolauko savireguliacijos sistema KARMOSDIAGNOSTIKA atitiktų visumos interesus. Kuo didesnės vienos grandies energetinės galimybės, tuo daugiau ji privalo orientuotis į centrą. Jeigu ryšys su centru vangiai atsilieka nuo didėjančio grandžių autonomiškumo, sistema gali žūti. Todėl grandys, griaunančios sistemos vienybę, neišvengiamai išbrokuojamos. Objekto elgsena turi atitikti viso organizmo informacines struktūras. Jeigu fizinė, emocinė ir informacinė objekto elgsena neatitinka programos, esančios informaciniame sistemos biolauke, tuomet sistemos biolaukas atakuoja objekto biolauką. Vyksta objekto laukų deformacija įvedant sunaikinimo programas, tai yra grįžimas į pradinį būvį. Tokiu objektu gali tapti ne tik atskiras organizmas, bet ir pažeidžianti vienybės dėsnius grupė. Kalbant medicininiais terminais - dvasios sveikata sąlygoja kūno sveikatą. Informacinis biolaukas pirminis palyginti su kūnu ir nulemia jo likimą, charakterį ir fizinę būklę. Vadinasi, galima sakyti, kad svarbiausia fizinės sveikatos sąlyga yra Visatos informacinio lauko dėsniu, Vienybės, Dvasingumo ir Meilės dėsnių žinojimas ir laikymasis. Šiuo metu visų procesų greitis Žemėje taip išaugo, kad reikalauja staigiai paspartinti fizinę adaptaciją. Biogenosfera smarkiai keičiasi. Kadangi Visatoje informaciniai procesai yra pirminiai, palyginus su fiziniais, todėl svarbiausios fizinės adaptacijos problemos yra susijusios su poveikiu į informacines dvasines žmogaus struktūras. Tuo paaiškinama visuotinis žavėjimasis magija, okultizmu, joga, įvairiomis religinėmis srovėmis. Žmonės su entuziazmu sveikina naujai pasirodžiusį mesiją ar guru, žadantį išganymą ir naują tiesą. Visi laukia gatavų sprendimų, užmiršdami, kad būtina atgimimo sąlyga yra didžiulis, surikus ir vargingas darbas, kurio esmė žmonijai seniai žinoma, - tai stengimasis suvokti mus supantį pasaulį, tyrinėti jo dėsnius ir elgtis pagal juos. Dabar gyvename tokiu laikotarpiu, kai žmonių energetinis lygmuo yra labai išaugęs. Tai, kas anksčiau buvo pasiekiama per ilgus atkaklaus darbo metus, dabar pasiekiama per kelis mėnesius. Žmogaus galimybės taip padidėjo, kaip dviratininko galimybės jam atsisėdęs už lėktuvo vairo. Tačiau jeigu psichologinis lygmuo liktų dviratininko, užuot virtęs lakūno, tinkamai pasinaudoti šiomis galimybėmis būtų sunku. Eilinio žmogaus psichologinis lygmuo ir žmogaus, kuriam duota įžengti į prieigas prie galimybių daryti kur kas didesnį energetinį poveikį gyviems ir negyviems objektams, privalo dar daugiau skirtis. Mano tyrimai rodo, kad šiuo metu gyvajai ir negyvajai gamtai pakenkti galima ne tik fiziniais veiksmais ar stipriomis emocijomis, bet netgi neatsargia mintimi. Negatyvinio poveikio pasekmės auga geometrine progresija esant padidintoms žmogaus energetinėms galimybėms. Informacinis-energetinis poveikis į gyvus ir negyvus

KARMOS DIAGNOSTIKA l'IRMA KNYGA Hiolauko savireguliacijos sistema objektus gali būti labai pavojingas. Agresija, nukreipta į vieną žmogų - tai visų jo vaikų ir artimųjų sunaikinimas. Kadangi veikia biolauko savireguliacijos mechanizmas, neigiamų atoveikį gauna pats atakuojantis ir jo artimieji. Psichologinis žmonijos pasiruošimas smarkiai atsilieka nuo jos energetinių galimybių, galima sakyti, kad žmonija iš tiesų dabar pati sau pasiskyrė susinaikinimo režimą. Jo vaisius mes jau matome aplinkui. Kas kaltas dėl tragiško neatitikmens tarp šiuolaikinės žmogaus psichologijos ir jį supančio pasaulio tikrovės? Šiuolaikinio Vakarų civilizacijos nario psichologija, - o šiai civilizacijai priklauso didesnė žmonijos dalis, - tai pragmatizmo psichologija. Ji akcentuoja ne informacijos sukaupimą, o jos realizavimą. Vadinasi, nerezultatyvus, \"mažai pelningas\" pasaulio, naujų sąvokų ir etinių struktūrų suvokimo procesas iškrenta iš bendros grandinės. Užuot pasirinkus sunkų ir ilgą supratimo procesą, pasirenkami gatavi receptai su maksimaliai greita praktine nauda. Jeigu išanalizuotume bet kokios religijos, magijos, jogos vystymosi kelius, visur rastume tokius pagrindinius etapus: - apmąstymas, pasaulio suvokimas šiuo momentu per jį supan­ čios aplinkos, savo priklausomybės nuo jos neigimą, atsisakymą su ja drauge veikti; - pasaulio vystymosi dėsnių išsiaiškinimas ir elgesio sistemos, atitinkančios šiuos dėsnius, sukūrimas; - praktinis anksčiau gautų žinių pritaikymas. Anksčiau šis procesas trukdavo ištisus amžius ir tūkstantmečius, todėl žmonės negalėdavo jo viso suvokti ir pamatyti. Panašiai kaip palyginime apie akluosius, apčiupinėjančius dramblį ir bandančius nustatyti, kas tai yra. Dabar žmonija turi galimybę pamatyti šį procesą visą ir vieningą. Dvasiniuose ieškojimuose dabar vyrauja skaldymosi procesas. Egzistuoja kryptys, orientuotos tik į pirmą pakopą - informacijos kaupimą. Taip pasitraukiama nuo tikrovės, iš esmės paneigiama civilizacija ir abidvi tolimesnės pakopos. Tokį kelią pasirinko, pavyzdžiui, krišnaitai. Antra kryptis orientuota į etikos principų sugrąžinimą, dorą elgesį, - tai įvairios religinės kryptys. Trečia kryptis nukreipta gauti ir panaudoti praktinius rezultatus, neatsi­ žvelgiant į pažinimą ir etinę pusę. Tai magija, burtininkavimas. [domią transformaciją ištvėrė ekstrasensorika. Iš pradžių siekusi pažinimo ir etikos elementų, ši kryptis, po to, kai jos atstovai pradėjo imti pinigus, labai degradavo ir dabar daugiausia orientuojasi į magiją ir burtininkavimą. Tai visiškai natūralu ir dėsninga, kadangi vyksta pagreitintas visų procesų modeliavimas, suteikiantis galimybę matyti \"dramblį\" visą, žodžiu, matyti ir suvokti procesus, nusakančius, kokioje būklėje dabar yra

KARMOS DIAGNOSTIKA atsidūrusi žmonija ir kokios jai iškilo problemos. Šiuo momentu svarbiausia išlikimo sąlyga - dialektikos principais sujungti lai, kas anksčiau buvo nesujungiama. Tai atsižadėjimas visko, kas žemiška, žengimas į vienybę su Kosmosu ir gavimas iš jo informacijos, jos Įgyvendinimas moralės dėsniais ir praktiškas jų panaudojimas visuose lygmenyse. \"Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai\", - sakė Kristus. Prieš du tūkstančius metų šių priešingų tendencijų suderinimas buvo neįmanomas per vieno žmogaus gyvenimą. Dabar pasaulis pasikeitė, pasikeitė švytuoklės greitis be abipusio sunaikinimo, medžiagai ir informacijai pereinant vienai į kitą. Vadinasi, galima sakyti, kad žmogus, kuriam lemta išlikti artimiausiu melu, turėtų būti drauge ir dvasingas, ir paprastas, ir veiklos žmogus. Kiekvieno šiuolaikinio žmogaus sąmonėje turėtų egzistuoti du priešingi procesai: pirmasis - pasaulio atsižadėjimas, skverbimasis Į Kosmosą, šventumas ir antrasis - gautos informacijos pritaikymas, aktyvi veikla, daugiau praktiškumo. Kalba eina apie iš esmės naują mąstymą, kuris sudarys naujo žmogaus fizinę ir dvasinę struktūrą. Taigi šventumas, atsižadėjimas, pažinimas, viso to realizacija minčių ir emocijų lygmenyje bei pritaikymas ir Įgyvendinimas socialinėse ir techninėse struktūrose. Susijungimas turi būti ne mechaninis, nes tai būtų švytuoklės sustabdymas, tai turi būti vieningas procesas, nuosekliai pereinant visas tris pakopas., Kiekvienas žmogus privalo tapti šventu ir nuolat gilinti savo šventumą, pasaulio pažinimą, savęs kaip Visatos dalies pajautimą ir visa tai turi pats Įgyvendinti emocijomis ir praktika. Civilizacija nuolat turi duoti peno kultūrai. Vertybių sistemoje privalo būti šventumo prioritetas, o ne prakticizmas, nes Kosmosas yra pirminis, o civilizacija - antrinė. Kiekviena civilizacija rėmėsi šventaisiais, o ne burtininkais. Legendos byloja, kad anksčiau žmonės turėjo atvirą trečiąją akį. Jie gebėjo gauti informaciją superjautria pagava, nevaržomi nei laiko, nei nuotolio. Vėliau tas pagavos kanalas - trečioji akis - užsivėrė. Priežastys neaiškios, nors tikriausiai paprastos: pirminio žinojimo negalima gauti nesilaikant etikos normų. Nors žinojimo realizacija tiesiogiai su etika tartum ir nesusijusi. Tam tikrame etape etiniai ir psichologiniai lygmenys taip atsiliko nuo galimybių, kad tas atsilikimas pradėjo kelti grėsmę civilizacijos egzistencijai, todėl trečiosios akies užsivėrimas buvo gelbstinti neišvengiamybė. Gaila, bet dauguma šiuolaikinių fizinio vystymosi ir dvasios ugdymo mokyklų atsisako pirmųjų dviejų pakopų - pažinimo ir dorovės. Šioms pakopoms įsisavinti reikia devyniasdešimt penkių procentų pastangų ir laiko sąnaudų, o iš karto matomo rezultato

KARMOS DIAGNOSTIKA l'IRMA KNYGA Biolauko savireguliacijos sistema nėra. Praktiškai dauguma mokyklų eina priešinga kryptimi, todėl ir degraduoja. Gyvų organizmų evoliucija vyksta tokia seka: pradžioje ilgą laiką žinios kaupiamos ir tik po to pritaikomos. Siuo metu norint išlikti, informacijos sukaupimą ir panaudo­ jimą reikia sujungti, nesunaikinant vienam kito. Taigi verslinin­ kas, politikas ir mokslininkas turi tapti šventais. Etikai jie privalėtų skirti pirmaeilę reikšmę. Ypač tai rimta bioenergetikoje. Bandymas taikyti magijos ar burtininkavimo metodus asmeniš­ kiems, savanaudiškiems interesams susikerta su aukštaisiais Visatos dėsniais. Rezultatas dažniausiai būna tragiškas, bet ne visuomet akivaizdus, nes pasekmės pasireiškia lėtai, pamažėle ir žmogui ne visuomet įmanoma susieti priežastį su pasekme. Mergina, burtais prisiviliodama savo mylimąjį, neįtaria, kad ji griauna savo būsimųjų vaikų psichiką, likimą ir sveikatą. Tendencija, šiuo metu jau pakankamai išryškėjusi, yra okultinių, magiškų sugebėjimų vystymas savo siauriems egoistiniams interesams. Sistemos grandys ima veikti neatsižvelgdamos, ko siekia visa sistema, ir tai kelia jai visiškos pražūties grėsmę. Prisiminkime: gentys su stipriomis magijos ir okultizmo tradicijomis nustodavo vystytis, tobulėti ir išmirdavo. Šiuolaikinės civilizacijos pagrindas yra pasaulio religijos, tai yra sistemos, nukreipiančios žmogų visomis pajėgomis formuoti ir tobulinti subtilias dvasines struktūras, veikiančias pasaulio išsaugojimui. Religijų duodamas supratimas, kad būtina vienytis ir jaustis atsakingiems už žmonių likimus, žmogui leido suvokti vienybės ryšius su savo vaikais, tėvais ir mylimais žmonėmis, Įsisamoninti atsakomybę už savo palikuonių likimus. Biblijoje duota netiesioginių perspėjimų, kad vaikai atsimoka už savo tėvų nuodėmes. Būtent tada, kai suardomos subtilios biolaukų struktūros, atsakančios už vienybę su tėvais, vaikais, mylimu žmogumi, žmonės ima sunkiai sirgti, deformuojami jų likimai ir jie patys kaip asmenybės. Pasaulio religijos rūpinosi šias struktūras išsaugoti ir vystyti. Priesakas mylėti netgi priešus iš bioenergetikos pozicijų turi didelę prasmę. Jis blokuoja kito žmogaus sunaikinimo programą, o atitinkamai ir savęs susinaikinimą biolauko, pasąmonės lygmenyje. Žmogus, nesusipažinęs su biolauko savireguliacijos dėsniais, nežinantis, jog dėl jo neapykantos gali sunkiai susirgti jo vaikai, vis dėlto daug šimtmečių buvo saugiai ginamas religinių meilės ir gėrio priesakų, išsaugančių jam ir jo vaikams sveikatą ir, iš esmės, civilizacijos vystymąsi. Biolauko savireguliacijos sistema veikia automatiškai. Todėl nepakenkdamas sau, savo vaikų

sveikatai ir nedegraduodamas pats kaip asmenybė, magija ir okultizmu galėdavo užsiiminėti tik žmogus, žinantis ir besilaikantis Visatos, vienybes dėsnių, žmogus su gerai išvystytomis aukštosiomis dvasinėmis struktūromis. Visiems kitiems tuojau pat prasidėdavo etinių, psichinių, dvasinių struktūrų irimas, jie \"pajuoduodavo\" ir išsigimdavo. Kadangi anksčiau šis procesas buvo kur kas lėtesnis, negu dabai; didžiumai žmonių susidarydavo įspūdis, kad \"juodasis\" magas yra norma, o ne patologija. Šiuo metu daugelis ekstrasensų, įžengiančių į sudėtingus poveikių lygmenis, nėra prideramai išsiugdę savo dvasios ir todėl dvasiškai ir fiziškai sunyksta ir patys, ir artimiausi jiems žmonės. Žinau keletą atvejų, kai už dvasinį neetiškų ekstrasensų smukimą atsiskaito jų vaikai, kiti giminaičiai ir netgi artimi bičiuliai ir mokiniai. Kadangi energetinė dvasinių struktūrų apimtis už fizinę šimtus ir tūkstančius kartų didesnė, tai dvasinė degradacija ilgą laiką vyksta slapta, pažiūrėti nepastebimai. Prasidėjus fiziniam irimui, bandymai žmogų išgydyti blokuojami degraduotomis dvasinėmis struktūromis - tuo ir paaiškinama daugybė vis dažnes- nio medicinos bejėgiškumo faktų. Daug naivuolių tiki, kad sumokėję tam tikrą sumą pinigų ir palankę kursus jie taps magais ir stebukladariais. Tačiau šio mokslo, skirtingai nei kitų mokslų, gali mokytis tik vienetai - asmenys, turintys pakankamai švarią karmą, išvystytas dvasines struktūras, strategiškai mąstantys, turintys šviesaus gerumo ir puikiai save disciplinuojantys. Jeigu išanalizuotume okultines ir magų technikas, pastebė­ tume, kad svarbiausia jiems ne įvairų būdų dermė, o Mokytojo ir mokinio asmeninės savybės. Daugelio pradedančiųjų ekstrasensų pastangos greičiau patekti prie padidintų galimybių šaltinio, peršokant per labai sunkiai įveikiamą dvasinio tobulėjimo pakopą, gali baigtis apverktinai. Kadangi žmogaus likimą, charakterį ir fizinę kūno būklę apibrėžia biolauko struktūros, neapgalvoti veiksmai šioje srityje gali pridaryti žalos visai žmonijai. Žmogaus pasąmonė visuomet buvo gerai apsaugota. Skver­ bimasis į pasąmonę vyko lėtai, negatyvias programas natūraliai pripažįstant netinkamomis visuomenės, etikos bei religinės apsaugos sistemų dėka. Įvairių psichoterapinių mokyklų psichoanalitikai pradėjo žmogaus pasąmonę tiesiog šturmuoti, ir pastaraisiais dešimtmečiais šis procesas įgavo neregėtus mastus. Į biolaukų struktūras veržiamasi grubiai ir grubiai veikiama tinkamai neištyrus, kuo tie įsiveržimai atsirūgs ateityje. Dažniausiai tyrinėtojus mažai domina, kas tai yra pasąmonė ir kaip ji reaguoja į įsiveržimą - jiems svarbiausia gauti konkrečių ir kuo

Sergejus lazaruvas l'IRMA KNYGA 41 KARMOS DIAGNOSTIKA lliolauku savireguliacijos sistema greitesnių rezultatų, o ne giliai suvokti procesus, nulemiančius žmogaus ir jo artimųjų sveikatą ir likimą. Bioenergetikoje strateginio mąstymo stoką, pirmenybę teikiant taktikos būdams, aš palyginčiau su vairuotoju, kuriam buvo duotas laikas išmokti kelių eismo taisykles, o jis panaudojo tą laiką variklio galingumui padidinti - tai efektyvu, bet rezultatas nenusakomas ir rizikingas. Norėčiau smulkiau apsistoti prie apsisaugojimo būdų. Žmonės nežinojo, kad juos galima paveikti bioenergetiškai, ir tas nežinojimas juos saugojo ilgai. Tik žinantys suvokė poveikio grėsmę ir steigė hermetines bioenergetikos studijavimo mokyklas. Puikiausia apsaugos sistema buvo etiniai, religiniai pamokymai neprasikalsti ne tik elgesiu, bet ir jausmais, ir netgi mintimis. Kad ir kaip juokinga, tačiau didžiulį vaidmenį šioje apsaugoje suvaidino ir mokslas, visiškai neigiantis bioenergetiką, galimybes energetiškai ar per informaciją paveikti žmogų. Egzistavo ir socialiniai mechanizmai apsisaugoti nuo pernelyg aktyvių magų ir burtininkų. Dabar visos blokuotės sugriautos, smegenys atviros. Šturmuoti pasąmonę, sąlygojančią fiziologinius ir psichologinius organizmo procesus, pradėta dar praeitą šimtmetį. Šiuo metu šturmas iš stichinio virto tiksliniu. Psichoterapeutai, ekstrasensai, burtininkai, hipnotizuotojai grubiai skverbiasi į pasąmonę, siekdami išorinio efekto, spręsdami tik giynai praktines užduotis. Tai vyksta visiškai nesuvokiant, kas tai yra pasąmonė, kokie jos funkcionavimo dėsniai. Mano tyrinėjimai rodo, kad pasąmonė ir biolaukas yra tas pat ir bet koks poveikis į biolauko struktūras - tai poveikis į pasąmonę, visas fiziologines ir psichines savireguliacijos sistemas. Eksperimentatorius praktikus domina tik į pasąmonę ir savireguliacijos procesus įsiskverbimo gylis, o kad poveikis būtų didesnis, nevengiama pasitelkti netgi aparatūrą. Bioenergetika paversta mokslu apie praktinį poveikį žmogui. O kad, išgydę kūną, mes galime pakenkti sielai, kad liga yra apsauga, neteisin­ go elgesio ir mus supančio pasaulio nesuvokimo blokavimas, niekas negalvoja, kaip niekas negalvoja apie tai, kad ekstrasensas privalo pirmiausia surasti ligos priežastis ir padėti žmogui jas suvokti bei išvengti klaidų ateityje. Bioenergetikos apribojimas tik fiziniais parametrais yra pažinimo ir etikos pakopų likvidavimas grynai dėl praktinių rezultatų. Žmogus, manantis, kad jį išgelbės tabletės ar burtininko kerai, jau serga. Geriausia apsauga nuo ligų - vykdyti aukščiausius etikos dėsnius. Kai gamta ėjo fizinės apsaugos keliu, pavyzdžiui, didindama dinozaurų svorį arba aprūpindama vėžlius šarvais, evoliucija

I'IK.VIA K N Y G A KARMOS DIAGNOSTIKA Kiolnukn savircguliacijns sislcmn sustodavo. Išlikdavo mažiausiai apsaugoti fiziškai, bet daugiausia apsaugoti dvasiškai - tie, kas buvo pasiruošę pakeisti savo psichologinę struktūrą, elgesį atsižvelgdami į Žemėje vykstančius procesus. Vakardieną etika buvo prabanga, dabar - būtinybė, vienintelė sąlyga, kad rytdieną išliktume. Žmones, besirūpinančius tik fizine sveikata, artimiausiu metu gali ištikti dinozauro likimas. Tai, ką mes vadiname imunitetu, yra biolauko apvalkalo kokybinis lygmuo, ištisumas. Žmogus, besidomintis magija ir dėl to pamynęs etiką, meilę ir pasaulio pažinimą, žlugdo save, savo vaikus ir artimuosius. Šiuo metu, jeigu žmogus turi mažai jėgų, jis turėtų skirti jas tik šventumui, jeigu jėgų daugiau, galima prie šventumo pridurti pasaulietišką gyvenimą. Jeigu žmogus pasiruošęs sunkiai dirbti, kad pasiektų didelių galimybių, jis gali imtis bioenergetikos.

II SKYRIUS STABILI INFORMACINĖ STRUKTŪRA, VADINAMA ŽMOGUMI Dar visai neseniai medikų tarpe buvo karštai ginčijamasi, ar terminas \"biolaukas\" turi teisę gyvuoti, ir kūrėsi eilinė \"šarlatanų\" armija iš karšių šio termino įtvirtinimo šalininkų. Šiuo metu retas kas dar nežino, kad stangrus žmogaus kūnas apsuptas daugumai nematomais informaciniais-energetiniais biolau­ ko klodais. Pasižiūrėkime, kas yra žmogus bioenergetikos požiūriu. Klodų, užpildančių informacinį-energetinį žmogaus apvalkalą, paskirtis ir jų tarpusavio sąveika labai sudėtingi. Prieš daugelį metų, pradėjęs dirbti su virgule, aš nusprendžiau nustatyti, kokia yra žmogaus biolauko forma. Kol mano ranka judėjo lygiagrečiai kūnui, viskas buvo puiku - orientavausi, kur yra biolauko ribos, nes ten virgulė apsigręždavo 180 laipsnių). Tačiau, kai panorau nustatyti biolauko formą virš galvos, pasirodė, kad, stovėdamas ant grindų, aš negaliu pasiekti biolauko ribų. Užsilipau ant kėdės ir pakėliau ranką su virgule aukštyn, bet virgulė atkakliai neapsigręždavo, vadinasi, riba buvo dar aukščiau. Tuomet aš nusprendžiau tęsti šiuos matavimus, pasinaudo­ damas fantomu. Nupiešiau ant popieriaus žmogų ir pradėjau virgule matuoti jo biolauko ribas. Ranka nueidavo už lapo pakraščio, prireikė pasinaudoti masteliu. Pradėjau skaičiuoti, kiek virgulė atsitraukia, pradžioje metrais, po to - kilometrais, bet virgulė atkakliai negrįždavo. Tuomet pagalvojau, gal žmogaus biolaukas eina į viršų iki Visatos pabaigos? Atsakydama virgulė apsigręžė 180 laipsnių). Supratau, kad žmogaus biolaukas apima visą Visatą, aukštyn ir žemyn nuo fizinio kūno ribos jis eina į begalybę. Biolauko klodų tankis ir informacija, esanti juose, yra skirtingi. Pačiame tankiausiame energetikos klode yra informacija apie fizinio kūno, jo organų būkle ir naudojama ji medicininiam diagnozės nustatymui.

I'IRMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Biolauko savireguliacijos sistcm;! Karmos struktūros yra subtilesniuose kloduose ir turi labai sudėtingą hierarchinę priklausomybę. Artimesniuose saugoma informacija apie poelgius, emocijas, jausmus ir mintis, paties žmogaus patirtus šiame gyvenime. Gilesniuose kloduose yra šeimos karmos struktūros - informacija apie artimuosius pagal tėvo ir molinos liniją, apie vaikus. Asmeninė žmogaus karma, jo elgesys ankstesniuose gyveni­ muose yra dar subtilesniame lygmenyje ir kuo giliau gydantysis gali prasiskverbti į žmogaus biolauką, tuo didesnį poveikį jis gali padaryti. Štai čia slypi ir karmos diagnostikos galia, ir silpnumas. Aš manau, kad šiandien niekas negali visiškai įsigauti į žmogaus biolauką, nes bet koks įsigavimas susijęs su tarpusavio sąveika, o ji nesukels pavojaus tik tokiu atveju, jeigu gydantysis yra tobulas, turintis švarią karmą žmogus. Daugiau kaip dvejus metus kasdien švarindamas savo karmą, žinau, jog dar labai daug kas ne mano galioje. Prieš kiekvieną būsimą kontaktą su kito žmogaus biolauku aš tikrinuosi, ar galiu pradėti gydymą, ir jeigu gaunu draudžiantį signalą, vadinasi, mano biolauke yra sutrikimų, analogiškų tiems, su kuriais ketinu kovoti, ir, kol aš jų nepašalinsiu iš savo biolauko, neturiu teisės gydyti, nes mano deformuotos struktūros gali pakenkti ligoniui, arba jo struktūros gali persikelti į mano biolauką ir tuomet aš ir mano artimieji turėsime atsiteisti už mano paciento karmą. Idealiu gydančiuoju gali būti tik tobulas žmogus, o tobulybė mūsų žemiškame gyvenime nepasiekiama, todėl šiuo metu toks svarbus antrasis kelias - pažinimo kelias, leisiantis visuomet teisingai panaudoti ir vystyti bioenergetinio gydymo galimybes ir nepakenkti netinkamu kontaktu su biolauko struktūromis. Rabindranatas Tagorė yra pasakęs, kad būti stipriam ir galingam tai reiškia ne turėti už kitą daugiau jėgų, o mokėti silpnesnį pakelti iki savo aukštumos. Susimąsčiau, kodėl daugelis gydančiųjų savo metodo negalėjo perduoti mokiniams. Aš pats apsisprendžiau, kad man svarbiausia - ne išvystyti unikalias galimybes, o mokėti perduoti žmonėms informaciją, išmokyti ja pasinaudoti. Anksčiau manydavau, kad daugumas gydančiųjų nenorėjo atverti savo paslapčių, kad galėtų likti dėmesio centre ir maksimaliai praturtėtų, bet vėliau supratau, kad jie ne tik nenorėjo, bet ir negalėjo. Jų \"metodai\" daugiausia būdavo sankaupos iš būdų ir technikų ir stokojo svarbiausių dalykų - nuolatinio siekimo apmąstyti bei suvokti pasaulį ir gautų žinių sisteminimo, norint suvokti Visatos gyvavimo dėsnius. Vienintelė išimtis - Jėzus Kristus, kurio gydymas buvo visada glaudžiai susijęs su pasaulė-

voka, kurią Jis aiškino žmonėms palyginimais, pamokymais ir patarimais. Nors knygoje nuolat eina kalba apie tyrinėjimus, dažnai sutinkama Dievo sąvoka, dieviški jausmai, šventumas. Esu įsitikinęs, kad ir kaip sparčiai vystytųsi mokslas, kad ir kokias aukštumas pasiektų, visuomet bus nepažini sritis, nepavaldi nei matematinei, nei loginei žmogaus sąmonės analizei, apibūdinama šiomis sąvokomis. Tyrinėdamas paribio zonas, esančias už logikos ir oficialaus mokslo ribų, aš vartoju terminus, turinčius tam tikrą reikšmę aprašomojoje sistemoje. Kadangi kalba eina apie dieviškus jausmus, kiekvienas žmogus tai priima saviškai, pagal savo pasaulėžiūrą ir dvasingumą. Tačiau kuo aukščiau tie jausmai yra žmogaus vertybių skalėje, tuo geriau. Sąvoka \"negyvoji gamta\" turi apibendrinančią reikšmę ir apibrėžia, pirmiausia, visą materialaus pasaulio gėrį, kuriuo žmogus naudojasi. Gydymu galima padėti tūkstančiams, o pasaulio suvokimas gali išgelbėti milijonus žmonių. Šis suvokimas glaudžiai susijęs su atgailos mechanizmu, kurį aš įstengiau pamatyti karmos struktūrų pakitimuose. Kai suvokiau, kiek žmogaus fizinė būklė priklauso nuo jo biolauko karmos struktūrų, aš bandžiau tas struktūras paveikti įvairiais būdais: magija, burtais, liaudies ir tradicinės medicinos priemonėmis, tačiau rezultatai buvo pavir­ šutiniški. Vėliau aš padariau labai paprastą išvadą: jei padidinama poveikio galia, pacientas tik traumuojamas, sustiprintas poveikis gali duoti akivaizdų pagerėjimą, tačiau kardinaliai problemos neišsprendžia. Bet kokio pavidalo prievarta lieka prievarta. Aš suvokiau, kad pati efektyviausia ir nepavojingiausia gali būti tik viena priemonė, senų seniausiai žinoma žmonijai - tai atgaila. Įsiskverbdamas į žmogaus dvasines struktūras su savo programomis aš orientuojuosi į savo logiką, savo pasaulio suvokimą. Kadangi esu Visatos dalis ir subtiliame lygmenyje kontaktuoju su visa Visata, tai dėl savo netobulumo kiekvienu atveju į žmogaus biolauką įnešu kažką savo. Poveikis turi egzistuoti tik visumos,Visatos požiūriu, o tai įmanoma tik veikiant atgailos mechanizmui, kai atgaila nukreip­ ta į Visatos dvasią, tai yra į Dievą. Kodėl į Dievą, o ne į visą Visatą? Todėl, kad kai mes sakome \"Visata\", mūsų sąmonėje atsiranda milžiniškų matmenų modelis, talpinantis savyje erdvę, laiką ir materiją. Visatą mums sunku įsivaizduoti kaip vieningą visumą. Tik išaukštinus dvasinį pradą, išnyksta atskiros sudėtinės dalys ir pajuntama Absoliuti Vienybė.

46 Kai žmogus mintimis kreipiasi į Dievą ir prašo atleidimo už tai, ką padarė, jo sieloje ir kūne vyksta stulbinantys pakiti­ mai. Tokiu momentu žmo'gus pripažįsta savo netobulumą, atsiveria Tam, kuris mus sukūrė, ir gauna iš Jo jėgų pasikeisti ir įsilieti į harmoniją su Visata. Žmogaus asmeninių pastangų nepakeis joks bioenergetinis poveikis. Karmos struktūrų būklei įvertinti aš naudoju ekstrasensorinį testavimą, kuris padeda sąlyginiais vienetais nustatyti matuojamo parametro dydį. Siuo metu karmos struktūras galima suskirstyti į dvi grupes: strategines ir taktines. Strateginės struktūros turi didžiulę energijos talpą ir todėl poveikis joms ne iš karto pajuntamas. Nuo strateginių struktūrų būklės priklauso žmogaus ir jo palikuonių ateitis, todėl, jeigu tik jos netinkamai panaudojamos ar suardomos, gali įsijungti jų biolauko savireguliacijos apsauginė sistema, dažniausiai sunkių susirgimų raiška. Pagrindiniai strateginiai parametrai yra dvasingumas, dvasia, siela ir meilės pilnatvė. Taktinių struktūrų talpa kur kas mažesnė ir jų kitimas vyksta greičiau. Kadangi visi žmogaus biolauko parametrai tarpusavyje glaudžiai susiję, tai paveikus vieną iš jų, pakinta ir kitų reikšmė. Siuo metu dažnai galima pastebėti, kad siekiant tučtuojau pagerinti žmogaus fizinę būklę, tam aukojamos strateginės atsargos. Panašių \"gydymo\" pavyzdžių mūsų gyvenime pakanka. Žmogui dabar pagrindinis uždavinys yra praplėsti žinias apie pasaulį, stengtis suvokti vykstančius procesus ir jų tarpusavio ryšius. Būtina visuomet prisiminti, kad žmogaus biolaukas staigiai reaguoja į bet kokią mintį, emociją ir, jeigu jos negatyvios, tuomet žmogaus biolaukas taip pat staigiai atsiliepia aštria negatyvia reakcija. Žmogaus nejautra subtilioms energijoms, jų iškraipymui, fizinio lygmens reakcijos inertiškumas į biolaukų iškraipymus, nesugebėjimas suprasti savo gyvenimo įvykių priežastinės sekos pobūdžio fiziniame lygmenyje kelia daugybę nesupratimo ir tamsumo situacijų. Šiuo metu grėsmė dar padidėjo, nes smarkiai išaugo kiekvieno žmogaus dvasinių jėgų galia, vadinasi, išaugo ir šių jėgų poveikis aplinkiniam pasauliui ir žmonėms. Jeigu prieš du tūkstančius metų vidutinė šių jėgų poveikio galia buvo 10 vienetų, Renesanso epochoje - 23 vienetai, o XIX a. pabaigoje - 38 vienetai, tai šiuo metu ji pasiekė 88 vienetus ir dar auga. Todėl bet kokį negatyvų poveikį lydi sunkūs padariniai. Iš taktinių, struktūrų parametrų labai reikšmingas sąmoningos ir pasąmonės agresijos lygmuo. Sąmoningą agresiją mes staigiai pajuntame ir reaguojame į ją, o pasąmoninė agresija yra pavojinga, ne.' 'iziniame lygmenyje

47 negalima jos kontroliuoti. Tačiau biolaukas į ją reaguoja atsakydamas staigia atsakomąja agresija ir, išaugus poveikio galiai, mes tuo metu dalyvaujame nematomose kautynėse, apie tai nežinodami, ir srebiame pasekmes. Pasąmoninė agresija - tai žmogaus biolaukų parametrų sistemos parametras, kuris privalo turėti neigiamą reikšmę, ir kuo didesnis tokios reikšmės absoliutinis dydis, tuo geriau. Tai pagrindas tyram žmogaus gerumui ir jo paties apsaugai nuo svetimos agresijos. Labai svarbus biolauko apibūdinimas yra jo sąlyčio su Kosmosu lygmuo. Jo dydis iš esmės priklauso nuo žmogaus ir jo prosenelių etikos, ir svarbiausias pažeidimas, griaunantis šias struktūras, yra meilės atstūmimas, jos sužlugdymas. Meilės jausmas labai daugiabriaunis, ir pati didžiausia vieta jame turi būti skirta Dievo ir Visatos meilei, dieviškiems jausmams, leidžiantiems mums susijungti su Visata, tėvais, vaikais, mylimu žmogumi, su savimi. Nė viena gyva būtybė ar negyvas daiktas pasaulyje neturi būti mūsų nemylimi. Kai mes tai suvoksime ir kasdien, kas valandą visomis pajėgomis to sieksime, teisingai ir sąžiningai įvertindami save, savo elgesį, jausmus, mintis, mūsų gyvenimas bus daug laimingesnis.. Karmos mechanizmas reguliuoja žmogaus vienijimąsi su Visata ir jų abipuses sąsajas, tad kuo geriau mes tą mechanizmą pažinsime, tuo gali sutrumpėti mūsų kelias įveikiant dabartinę krizę. Iš tiesų, žmonija jau seniai turi visą būtiną informaciją apie pasaulio sąveikos dėsnius; toji informacija lakoniškai ir nuostabiai pateikta religiniuose Priesakuose. Tačiau mes, kaip tas netikintis Tomas, daužome kaktą vis į tas pačias kliūtis, griaudami pasaulį ir save, nepadarydami tinkamų išvadų. Šiuo metu yra galimybė pateiktų Priesakuose dėsnių teisingu­ mą \"pačiupinėti\" savo rankomis, sujungti mokslą su religija, kad skaičiais, kurių kalba mums tokia įprasta, įvertintume būklę, į kurią mes šiuo metu atvedėme pasaulį, ir pabandytume surasti kelią Į Pasaulio Harmoniją.

III SKYRIUS EKSTRASENSORINIS TESTAVIMAS Tyrinėdamas žmogaus biolauką, aš padariau išvadą, kad biolauko struktūros ir fizinis kūnas egzistuoja kaip dvi priešybės, tarpusavyje viena kitą veikiančios. Biolauko struktūrą ir fizinio kūno perėjimo į kits kitą greitis gali būti skirtingas. Įvairių ligų gydymo patirtis rodo, kad gydymas daug kartų efektyvesnis, jeigu poveikis nukreiptas ne į ligos pažeistą organą ir netgi ne į visą organizmą, o į priežastį, sukėlusią ligą. Kad ir kiek gydytume konkrečią ligą, jeigu priežastis nepašalinta, ji ligai nesiliauja davusi peno ir, kaip parodė praktika, netgi gali ją permesti iš vieno organo į kitą. Liga tai ne griūtis, kurią būtų galima pašalinti, išvalius atitinkamą plotą, liga - tai tekantis iš čiaupo vanduo, ir todėl pirmiausia reikia užsukti čiaupą, norint pašalinti ligos priežastį. Analizuodamas struktūrų deformacijas, atsirandančias žmogaus biolauke, aš pastebėjau, kad daugelis ligų pirma prasideda biolauko lygmenyje, ir dažnai praeina dar daug metų, kol jos pasirodo fiziniame lygmenyje. Biolaukii deformacijų priežastis yra žmogaus ir Žemės bei Visatos informacinio biolauko charakteristikų neatitikimas. Mintys, emocijos, elgesys, pradėję prieštarauti Visatos harmonijai, deformuoja biolauko struktūras. Vadinasi, priežasčių, sukeliančių šias deformacijas, pašalinimas - kelias žmogui pasveikti. Pradžioje man atrodė, kad atspindinčių biolaukų deformacijas struktūrų turi būti penkios, gal septynios. Tačiau tyrinėjant paaiškėjo, kad jų kiekis milžiniškas. Kiekvienas neigiamas poveikis, mintis ar emocija sudaro žmogaus biolauko informaciniuose-energetiniuose sluoksniuose darinius, it kokius juodulius, o jų pašalinimas harmonizuoja biolaukų struktūras ir fizinę žmogaus būklę. Išanalizavęs šimtus atvejų, aš supratau, kad ligos, traumos, gyvenimo nemalonumai, asmenybės, charakterio, psichikos degradavimas - tai įvairiopos atpirkimo apraiškos, šalinančios priežastis, deformavusias biolauką, ir taip tą biolauką harmonizuojančios. Aš pajutau, kad vieninga vienas kitą veikiančių organų sistema yra ne tik fizinis kūnas, o šios sistemos elementai - tai ir dvasinės struktūros, psichika, likimas, charakteris. Poveikis į bet kurį iš pateiktų parametrų automatiškai sukelia pakitimus ir kituose, todėl, pavyzdžiui, dvasingumo augimas kartu

KARMOS DIAGNOSTIKA gerina ir psichiką, likimą, sveikatą, gerai veikia visas žmogaus gyvenimo puses. Bet kokios žmogaus gyvenimo problemos: likimo nemalonumai, fizinės ir psichinės ligos, traumos - tai biolauko savireguliacijos sistemos veiklos rezultatas; sistema yra priversta blokuoti pradedančias irti dvasines stmktūras, svarbiausia - strategines struktūras, nulemiančias žmogaus ir jo palikuonių išlikimą. Darbo procese man buvo žūtbūt reikalinga, veikiant žmogaus informacinį-energetinį kompleksą, įvertinti poveikio rezultatus, kad, padėdamas kūnui, nesugriaučiau pagrindinių karmos struktūrų. Bioenergetinis poveikis daug stipresnis už bet kokius vaistus ir daug pavojingesnis, todėl be kontrolės negalima dirbti. Taip palaipsniui buvo vystomi pagrindiniai ekstrasensorinio testavimo principai ir elementai, leidžiantys įvertinti parametrus ir kontroliuoti, kokie bus poveikio į biolaukų struktūras rezultatai. Analizuodamas savireguliacijos sistemos pagrindinių parametrų taipusavio ryšį, aš ėmiau giliau suprasti organizmo vystymosi dėsnius, atradau karmos struktūras, apsaugančias žmogų nuo nelaimių, traumų, taip pat atradau ir tokias karmos struktūras, kurios neša laimę ir sėkmę, nuolat organizmą atstato ir atnaujina. Jos sugriaunamos tuomet, kai žmogus atsižada Dievo, tėvų, vaikų, mylimo žmogaus. Biolauke egzistuoja stmktūros, atsakančios už žmogaus sugebėjimą mylėti, ir jų deformacija sukelia sunkiausias ligas, tarp jų ir onkologines. Kadangi fizinis kūnas drauge su karmos struktūromis yra vieningas procesas, jį galima testuoti, prognozuoti būsimą būklę ir tokiu būdu atlikti išankstinę diagnozę, įvertinti bet kokį poveikį į žmogų. Metodas leidžia testuoti žmonių grupes, socialines programas ir netgi ištisas šalis, daryti ilgalaikes prognozes, numatyti gyvų ir negyvų objektų elgesį ir likimą. Šiuolaikinio pasaulio sąlygomis, kai kiekvienos katastrofos pasekmės darosi vis sunkesnės, išvystyti metodą, kuriuo galima iš anksto numatyti kritines situacijas kieh'ienam žmogui, kolektyvui, organizacijai ar pramonės objektui, yra ne tik verta, bet ir būtina, jei norime išlikti. Ekstrasensorinio testavimo metodas leidžia analizuoti ne fizinius objekto parametrus, o jo biolauko stntktūrą. Kadangi būsimųjų materialaus pasaulio įvykių užuomazgos atsiranda biolaukų struktūrose, tai fizinio lygmens gyvenimiškos situacijos iš tiesų yra programų, egzistuojančių biolauko lygmenyje, realizavimas. Įvykiai, vykstantys Visatoje - ne chaotiška įvairių objektų sąveika, o tam tikrų programų, užkoduotų informaciniame-energetiniame Visatos biolauke, realizavimas, įvykių seka, pereinanti iš informacinių stuktūrų į energetines ir fiziniame lygyje besirealizuojanti. Karmos mechanizmas - tai žmogaus vienybės su Visata principo atspindys. Įvairių ligų gydymo pavyzdžiais, sudėtingų gyvenimiškų mano pacientus ištikusių situacijų analize, o taip pat įvairių programų ir objektų testavimu aš pasistengsiu ne tik atskleisti ekstrasensorinio

50 I'IKMA KNYGA KARMOS DIAGNOSTIKA Hinlaukii savireguliacijos sistema testavimo metodo galimybes, bet ir pabandysiu perduoti dirbant sukauptą savo informaciją apie svarbiausias mūsų klaidas, priežastis, sukeliančias žmogaus harmonijos su Visata pažeidimus ir tų pažeidimų pasekmes - ligas, sielvartą, kančias, nelaimes. PIRMOJI PRIEŽASTIS Dauguma šiuo metu gyvenime vykstančių procesų nukreipti blokuotei tarp žmogaus sąmonės ir pasąmonės pašalinti, o visa, kas patenka j pasąmonę, yra gairės veiksmui ir pradeda aktyviai veikti. Jeigu prieš šimtą-šimtą penkiasdešimt metų pasąmonę šturma­ vo daugiausia menas, filosofija, kai kurios erotinės mokyklos, tai dabar Į ši procesą įsijungė ir medicina. Žmogaus sąmonės logika nukreipta į fizinio kūno išgyvenimą, o pasąmonės logika - į dvasinių struktūrų išsaugojimą ir vystymą, todėl daugelyje situacijų bandymai jas mechaniškai suderinti gali vienąjų pražudyti. Šiuo metu žmogaus pasąmonė sugeria energetinius teršalus neįtikimu greičiu ir ne tik todėl, kad daug kas nori ten įsiskverbti, bet ir todėl, kad pasimetęs žmogus tapo labai patiklus. Pakanka parodyti gaunamai informacijai nors vieną procentą nepasitikėjimo, - ir pasąmonė bus nuo jos užblokuota. Negatyvūs jausmai ir emocijos, įsiskverbę į pasąmonę, liaujasi būti žmogaus kontroliuojami, o kadangi fizinė sveikata glaudžiai susijusi su pasąmone, atsiranda labai sudėtinga priklausomybė ir pasekmės. Į mane kreipėsi vyriškis, skųsdamasis, kad jam nuolat skauda galvą. Aš surandu jo ligos priežastį. Prieš dešimtį metų iki mūsų susitikimo jis labai smarkiai pasijuto nuskaustas savo žmonos ir nors dingstį tam davė žmona, vyras taip pat kenčia pasekmes dėl savo nuoskaudos. Aš jam viską aiškinu, jis klausosi ir nustebęs klausia: - Viskas teisybė, bet sakykite, kaip jūs apie tai atspėjote? - Spėlioti aš neturiu teisės. Aš ieškau ligos priežasčių ir jas matau. Nuoskauda yra vienas iš labiausiai paplitusių Visatos dėsnių pažeidimų, galintis sukelti įvairių nemalonumų ne tik nuskriaustojo, bet atitinkamai ir skriaudiko gyvenime. Kalbuosi su dešimtmetės mergaitės mama. Ji skundžiasi, kad su dukra nenori draugauti bendraklasės. - Pasakykite mergaičių vardus, - aš testuoju ir matau, kad visos išvardintos mergaitės su jos dukra elgiasi labai neigiamai. - 1974 metais jūs labai įžeidėte moterį - aiškinu mamai. Kas

:jus I a / a i c v a s PIRMA KNYGA 51 KARMOS DIAGNOSTIKA Hiolauko savireguliacijos sistema nutiko paskui? Jūsų biolauke įžeidimas suformavo biolauko struktūros deformaciją, perėjusią į dukros biolauką, o nukreipta ji prieš moteris. Mergaitės tai jaučia ir nenori su ja draugauti. Po mamos biolauko struktūrų pakoregavimo matau, kaip keičiasi mergaičių elgesys su jos dukra. Rytoj bendraklasės bus jos bičiulės. Struktūrų koregavimą turi atlikti pati mama, ir nors ji ne ekstrasensas ir jos energetika kaip eilinio žmogaus, bet tikslus dėmesio sukaupimas į tuos biolauko taškus, kuriuos reikia paveikti, ir mano pagalba pasiekiant dvasinį kontakto su Visata lygmenį duoda laukiamus rezultatus. Kartą aš gydžiau vieno vaikino senelę. Didžiausias jos pažeidimas, apie kurį mes kalbėjome, buvo didelė nuoskauda motinai. Motina sudėtingoje gyvenimo situacijoje įžeidė ją kažkokiu poelgiu. Tikriausiai ji negalėjo kitaip pasielgti, tačiau duktė daug metų širdo ant motinos. Moters likimas ir sūnaus bei vaikaičio sveikata buvo prasta. Kadangi biolauko lygmenyje tarp vaikų ir tėvų egzistuoja pati glaudžiausia vienovė, tai vaiko nuoskauda tėvams ar tėvų vaikui sudarko ir deformuoja pačias subtiliausias struktūras, atsakančias už normalius, šiltus santykius tarp žmonių. Senelė širdo ant savo motinos, jos biolaukų struktūrų deformacija buvo perduota sūnui, ir sūnus šešis ar septynis kartus vedė. Beje, jis skirdavosi išlaikydamas kuo geriausius santykius su žmonomis, bet vis dėlto šeimyninis gyvenimas nesusiklostydavo. Vaikaitį vargino los pačios problemos - vienos nesėkmės asmeniniame gyvenime. Tai puikus, geras žmogus, sutinka puikias merginas, o tikros šeimos sukurti negali... Karmos struktūrų tyrinėjimai energetiniame lygmenyje akivaizdžiai rodo Biblijos priesaką: \"Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgiau truktų tavo dienos Žemėje...\" Elgesys su motina ir tėvu visuomet turi būti pagarbus. Įsakymų ir taisyklių sąvadas visais laikais egzistavo visuomenėje, saugodamas nuo sugriovimo pačias subtiliausias žmonių biolaukų struktūras. Šiuo metu mes visi to nebepaisome. Neseniai įvyko įdomus atsitikimas. Man paskambino moteris, kurios vyras susirgo - labai stiprus radikulitas, o jam skubiai reikėjo išvykti į ilgą komandiruotę. Aš pažiūrėjau jo būklę per nuotolį - visai prasta. Neseniai jam buvo priešinfarktinė būklė, o šiuo metu skausmas varstė strėnas. Jis jau ketino kreiptis į gydytojus dėl nuskausminamųjų, bet gerai, kad nesuspėjo, nes būtų galėjęs rimtai pakenkti savo širdžiai. Palyginti dar jaunam vyrui išryškėjo karmos pažeidimų, pasireiškiančių

52 l'IKMA K N Y G A KARMOS DIAGNOSIIKA Uiiilnuku savireguliacijos sistema daugiausia kaip didelis įžeidumas, kurį jis paveldėjo iš motinos ir lėvo. Todėl jis įsižeisdavo pasąmoningai, dažnai apie tai net neįtardamas. Kelis pastaruosius metus konfliktai, į kuriuos jis nejučiom įsiveldavo, paskatindavo jį atakuoti žmones biolauko lygmenyje, jis įsižeisdavo ir, žinoma, gaudavo grįžtamuosius smūgius. Tai pradėjo negatyviai veikti jo fizinę būklę ir pirmiausia širdį. Žmogus buvo geras, užjaučiantis, jo dvasiniai parametrai pakankamai aukšti, ir tai sudarė jam gerą apsaugą, todėl pagrindinė bausmė teko kūnui, jis pradėjo sirgti. Per fizinius skausmus jis gelbėjo savo sielą. Tai, kad jam smarkiai ėmė skaudėti strėnas, išgelbėjo jį nuo infarkto, nesgi stipri biolaukų deformacija turėjo pasireikšti rimta fizine liga, funkcinio arba organinio pobūdžio. Jeigu jam būtų padarę masažą ir suleidę vaistų nuo skausmo, būtų smarkiai pažeista širdis. Šią informaciją gavau tirdamas per nuotolį jo biolauko struktūras. Reikėjo švarinti karmą, pašalinti svarbiausias ligos priežastis. Skambinau kas valandą, aiškindamas jo tėvų padarytus pažeidimus. Katastrofiškai žemas jo energetinis lygmuo palengvėle pradėjo augti. Man buvo svarbiausia normalizuoti pagrindinius jo parametrus, apvalyti biolauką nuo karminių pažeidimų, pašalinti ne fizinį skausmą, o priežastis, nes tiesioginis fizinio skausmo pašalinimas jam galėjo brangiai atsieiti. Karmos struktūrų normalizacija - neefektyvus metodas, aš galėjau nesuspėti jo išgydyti iki komandiruotės pradžios, bet užtat roviau ligos priežastis. Skambinau iki pusiaunakčio. Rylą pastebėjau - vėl energetikos lygmuo kritęs ir biolaukai deformavęsi. Priežastis - jis įsižeidė, užsigavo ant manės. Mat, vakare norėjo atsikelti, bet parkrito ir iš skausmo apalpo. Žmogus nebuvo paruoštas gydymui mano metodu ir manė, kad jeigu ekstrasensas gydo, skausmas turi tučtuojau praeiti. Aš paaiškinau, kad įsižeisti ant manęs neprotinga - jis tiek metų pažeidinėjo aukščiausius dėsnius, kad per kelias valandas jo negalima išgydyti. Aš tęsiau gydymą, - vakarop skausmai praėjo, ir jis išvyko į komandiruotę. Tačiau po kelių dienų paskambino jo žmona ir paprašė pažiūrėti dukrą. Mergaitė mokykloje apalpo, ir gydytojai negalėjo nustatyti, kas jai yra. O kaltininkas buvo... tėvas. Mergaitės būklė smarkiai pablogėjo, kadangi jis vėl įsižeidė ant manęs, o kadangi mano karma pakankamai švari, skriauda sugrįžo atgal ir smūgis teko vaikui. Anksčiau, kai buvo šventųjų, prisilaikančių pačių aukštųjų dėsnių, bet kuris įsižeidęs ant jų žmogus tuojau pat gaudavo bausmę. Tai buvo profilaktika, žmonės žinojo, kad negalima įsižeisti - jie tai matė ir realiai jautė. Šiuo metu mūsų visų karma negatyvi, todėl nuoskauda \"prasmenga\" biolauke ir bausmės susilaukiame ne

Segėjus l.azaicvas l'IKMA K N Y G A _ KARMOS DIAGNOSTIKA Kiolauko savireguliacijos sistema JJ tučtuojau - mes žudomės palengvėle. Nesuvokimas, nejautra mums neleidžia matyti realiai vykstančių procesų. Kita pacientė pasakoja, kad išsiskyrė su vyru ir mano, kad dėl skyrybų kalta buvo vyro motina. Ko tik ji nedariusi, norėdama juos išskirti, nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad su marčia elgiasi gerai. Aš pradėjau ieškoti tokio motinos elgesio priežasties ir pamačiau, kad prieš sūnui gimstant ji neapkentė vyro, įsižeisdavo ant jo ir šiuos jausmus gana ilgai užslėpusi laikė, tarytum orientuo- damasi išsiskirti su vyru. Neigiami jausmai suformavo informacinį bloką, kuris liko jos pasąmonėje ir nors motina seniai tas nuoskaudas pamiršo, gyvena normaliai, bet jos biolauke liko nuostata, griaunanti jau nebe jos tarpusavio santykius, o sūnaus. Žmonių tarpusavio ryšių sunaikinimo programa veikia jos mylimą žmogų - sūnų, griauna jo likimą ir santykius su žmona, fšoriškai motina gali sau išsiaiškinti, kad jai nepatinka marti, o iš tikrųjų veikia blogio išsaugojimo mechanizmas, nes kartą žmogaus padarytas blogis niekur nedingsta, jis egzistuoja pasąmonėje ir, anksčiau ar vėliau išsiveržęs į paviršių, dažnai užgriūva tuos, kas greta ir kas labiausiai mylimas. Į mane kreipėsi jauna mama, prašydama išgydyti vaiką nuo diatezės. Aš surandu priežastis, aiškinu, Jcas u kada įvyko, kaip atrodė žmogus, ant kurio ji užsigavo, bet moteris negali prisiminti. Aš pradedu gydyti, nes matau biolauko iškraipymą, ir staiga vaikui pablogėja, diatezė paūmėja. Analizuoju priežastį. Pasirodo, išsyk pamačiau tik paviršinį sluoksnį, o priežastis buvo ne viena. Moteriai mirė pirmas vaikas. Pirmo vaiko mirties ir labai aštrios diatezės, kamuojančios antrąjį vaiką, priežastis buvo didelė nuos­ kauda vyrui. Po korekcijos vaikui pasidarė daug lengviau, tačiau biolaukų iškraipymai nesidavė visiškai pašalinami. - Jūs vis dar jaučiatės įskaudinta savo vyro,- sakau moteriai. - Betgi jis buvo kaltas, jis mane įžeidė. Aiškinu, kad jis negalėjo būti kaltas. Žmonių santykiai nustatomi jų biolaukų kodavimu. Kiekvieno žmogaus biolaukas turi pluoštą programų, nustatančių jo tarpusavio santykius su pasauliu ir žmonėmis. Meilės, neapykantos, pykčio jausmai, kuriuos jaučia aplinkiniai žmogui, tiksliai atitinka tam, kas yra jo karmoje. Todėl yra žmonės, kuriuos visi nuolat skriaudžia, yra žmonės, gaunantys traumas, ir žmonės, kuriems pavydima ir taip toliau. Žmogaus biolauke yra kitų su juo ir jo su kitais elgesio programos. Kai mums padaroma kas nors nemalonaus, tuo pačiu atsakyti negalima. Galima priešintis tik fiziniame lygmenyje, o biolauke, dvasiniame klode reikia rūpestingai išlaikyti susitaikymo, romumo,

PIRMA KNYGA Hiolaukn savnuguli icijns ::i:;liaria meilės žmonėms jausmą, Įsidėmėti, kad bet koks nemalonumas - mūsų netobulumo pasekmė: tokia nuostata valo karmą, gelbėja mus nuo ligų, šviesina mūsų likimą ir gerina vaikų sveikatą. Irzlus elgesys su žmonėmis, pyktis - lai bandymas energetiškai atakuoti ne lik konkretų žmogų, bet ir Visatą, bandymas, sukeliąs biolaukų struktūrų deformaciją. \"Melskitės už tuos, kurie jus keikia, laiminkite jūsų neapkenčiančius\". Tai geriausias apsisau­ gojimas nuo nelaimių, ligų ir nuo to, apie ką sakome: \"Bloga akimi nužiūrėjo\". Mano asistentė norėjo padėti savo pusbroliui. Aš jai paaiš­ kinau pusbrolio motinos padalytus pažeidimus, ir ji nuėjo Į cerkvę. Cerkvėje staiga jai pasidarė labai bloga. Aš pažiūrėjau į jos biolauką, o jis visiškai \"subyrėjęs\". Viena priežasčių - kad ji pati buvo įsižeidusi ant pusbrolio motinos ir, nesuvokdama šio jausmo ir neišsilaisvinusi nuo jo, priėjo prie ikonos prašyti atleidimo dėl prasikaltusios giminaitės. Netgi pasąmonėje esantis nuoskaudos jausmas ar blogio linkėjimas šventovės ir ikonos biolauke, nukreiptame į žmonių vienijimąsi ir meile, smarkiai susilpnėja ir deformuoja žmogaus biolaukų struktūras. Konsultuodamasi moteris paprašė per nuostolį pratestuoti jos kabinetą, nes pastaruoju metu jai nesinori į jį eiti. Aš patikrinau patalpos energetinę struktūrą ir pamačiau tris galingas negatyvias zonas, kurių \"autoriai\" buvo skirtingi žmonės. Pati pavojingiausia ir nemaloniausia buvo maždaug metro spindulio zona, sukurta vyriškio, kurio išvaizdą ir amžių aš apibūdinau. Moteris suglumo, apibūdintasis bendradarbis buvo švelnus ir mandagus žmogus, nepriekaištingai su ja elgėsi, ir tai, kad jis galėjo sukurti sunaikinimo ir neapykantos programą, atsiradusią patalpos energetikoje, atrodė tiesiog neįmanoma. Tolesnis tyrimas parodė, kad moteris buvo teisi ir neteisi, nes moterų naikinimo ir neapykantos joms programa veikė to bendradarbio pasąmonės lygmenyje. Tai būna tokiais atvejais, kai programų autoriai yra arba protėviai, arba žmogaus padaryti pažeidimai praeituose gyvenimuose. Šiuo atveju programa buvo sukurta bendradarbio prosenelės, nenorėjusios nėštumo ir troškusios, kad jai gimusi mergytė mirtų. Programa buvo tokia stipri, kad neišsisėmė per kelias kartas. Nieko neįtardamas šios programos paveldėtojas nesąmoningai neapkentė moterų. Tai labai atsiliepė jo asmeniniam gyvenimui. Pirmoji žmona pasakojo, kad retkarčiais nei iš šio, nei iš to pajusdavo keistus jausmus ir kažkokio impulso pagauta netgi puldavo vyrą peiliu. Jiedu išsiskyrė.

Su antrąja žmona santykiai buvo daug geresni, bet po penkerių bendro gyvenimo metų ji žuvo per nelaimingą atsitikimą. Išanalizavęs abiejų moterų biolaukų struktūras supratau, kad abu atvejai turėjo vieną priežastį: autonominę moterų naikinimo programą, egzistuojančią šio žmogaus biolauke. Be to, programa veikė tuo intensyviau, kuo žmogus buvo labiau prie moters prisirišęs. Vaikų vyriškis neturėjo. Berniukai negalėjo gimti, nes jie iš tėvo būtų gavę sunaikinimo programą ir patys nesižinodami kodėl būtų pražudę dar keletą moterų, o mergytės būtų buvusios negyvybingos. Pacientė norėjo padėti savo bendradarbiui ir, žinodama, kad aš galiu koreguoti biolauką piešiniu, paprašė tai padalyti. Aš pašalinau iš šio žmogaus biolauko programą per nuotolį, vienu iš burtininkavimo būdų, kuriuo aš paprastai nesinaudoju. Nežinau, kodėl nusižengiau savo principui ir sutikau, juk tik pasikeitimas dvasiškai, suvokimas gydo žmogų, o čia buvo magijos elementas. Galbūt man norėjosi greičiau padėti moteriai ir, žinoma, padaryti efektyvų gestą. Malonu buvo tvarkyti kažkieno likimą. Mūsų susitikimas baigėsi, aš buvau labai patenkintas. O po keturių valandų pajutau didelį pavojų. Pradėjau analizuoti priežastis ir supratau, kas atsitiko: sunaikinimo programa pašalinama tik per atgailą, o jeigu ją tik išstumi iš žmogaus biolauko, ji egzistuoja ir aktyviai veikia kitoje vietoje. Reikėjo suprasti, kur ši programa dėjosi. Pasirodė, kad ji perėjo į mano biolauką. Tuomet aš supratau, kodėl burtininkas suvaro ligą į vandenį, žemę, augalus, įvairius daiktus, nes priešingu atveju programa veiktų prieš tą, kas ją išgujo. Aš ieškojau programos savo biolauko struktūrose, bet neradau, o suradau ją savo sūnaus biolauke. Jis turėjo paveldėti žmogaus, kurį aš gelbėjau, karmą naikinti moteris, kurias būtų mylėjęs. Aš negalėjau programos palikti sūnaus biolauke, tačiau buvo gaila ir vyriškio. Įstengiau apie šešiasdešimt šios programos procentų neutra­ lizuoti, likusią teko grąžinti jam, nes jis savo asmenišku elgesiu su moterimis jau buvo spėjęs ja remtis. Ligos pašalinimas perkeliant ją į vandenį ar kokį nors daiktą taip pat neteisingas, bet apie tai vėliau. Aibė ligų susiję su tuo, kad žmonės nežino, kaip pavojinga stipraus dvasinio pakilimo, džiaugsmo, įsimylėjimo laikotarpiu, kai žmogaus energetinis lygis stipriai padidėjęs, įsileisti negatyvių minčių ir emocijų. Vieną kartą į mane kreipėsi moteris, kurios vaikas sirgo enureze. Ieškau ligos priežasties ir sakau mamai: - Jūs, - paminėjau, kuriais metais, - įširdole ant žmogaus ir palinkėjote jam blogo.

56 PIRMA KNYGA cguliacijos sistema KARMOS DIAGNOSTIKA Moteris negali prisiminti. Aš patikslinu: - Tai buvo vasario mėnesi, vienuoliktą ar dvyliktą dieną. - Tai mano vestuvių diena! - Kas įvyko per vestuves? Moteris negali atsiminti jokių stiprių neigiamų emocijų ar poelgių, susijusių su jos vestuvėmis. Tačiau pagal energetiką aš matau labai stiprų įsižeidimą ant moters vyro giminaitės. - Gal buvote susipykusi su anyta? Moteris šiaip taip atsiminė, kad anyta kažką nemaloniai pasakiusi, bet didelės nuoskaudos, kurią būtų išsaugojusi atmintyje, neliko. Aš pradedu suvokti, kas atsitiko. - Jūs savo vestuvių dieną buvote labai pakiliai nusiteikusi, turėjote kolosalinę energetiką, todėl net nereikšmingas įsižeidimas ant anytos padarė jai didžiulę žalą. Grįžęs atgal šis įsižeidimas dabar pasireiškia jūsų vaiko enureze. Enurezė - tai ne liga, tai pirmas signalas apie didelius nesklandumus dvasinėse vaiko struktūrose. Tai uždelsto veikimo mina, kuri nebūtinai pasireikš vaiko liga, gali būti nelaimingas jo likimas, iškreiptos emocinės ar psichinės struktūros. Todėl bet koks nuoskaudos jausmas, jeigu jis atsiduria labai giliai arba žmogus ilgą laiką jo negali numalšinti - lai didelis pavojus. Žmonės nuo seno intuityviai bandė to atsikratyti, išsklai­ dyti nuoskaudos jausmą, neleisdami jam kauptis. Tai jie darydavo įvairiais būdais: verkdavo, daužydavo indus, plūsdavosi... Kai nuoskauda ilgai gromuliuojama, ji tampa daug kartų pavojingesnė ir atotranka kliūva ne tik skriaudikui ir nuskriaustajam, bet ir jų vaikams. Sveiki žmonės dažniausiai ilgai nepyksta. Judėjų ir krikščionių tikėjime yra šventė - Kalčių atleidimo sekmadienis, kai žmogus prašo atleisti visas sąmoningai ir nesąmoningai padalytas skriaudas. Jeigu prašoma iš širdies, įsijungia atgailos mechanizmas ir pasąmonė apsivalo. Ko gero, atgailos prasmę mes šiuo metu labai miglotai tesuvokiame. Studijuodamas pasaulio religijas, aš pradėjau analizuoti atgailos sąvoką. Tai pirmiausia ne bevaisė sąžinės graužatis, saviplaka ar gailėjimasis dėl praeities. Panašiomis emocijomis žmogus gali tik prisidaryti žalos, daugiau nieko. Atgailauti - tai reiškia visas jėgas nukreipti savo permainai ir niekuomet klaidų nebekartoti, lai procesas, kuris bus prasmingas tada, kai energijos protrūkis, atsirandantis tai suvokus, veiks kūrybiškai. Atgailaujant nutrūksta priežasčių ir pasekmių grandinė, kur vienas poelgis traukia paskui save kitą. Biolauko informacijos perdavimo mechanizmas, - tai yra programų sukaupimas,